Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. S. gynėjo advokato Remigijaus Merkevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. vasario 3 d (įskaitytinai).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas su organizuota grupe, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino pagaminimą, t. y. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, kaip organizatoriaus, bei vykdytojų R. P. ir D. D., parengė nusikalstamą veiką ir šiai vadovavo, o būtent: iki 2012 m. rugsėjo 26 d. nupirko chemines medžiagas, reikalingas psichotropinei medžiagai – amfetaminui gaminti, suteikė patalpą savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), bei davė nurodymus R. P. ir D. D. pagaminti iš jų psichotropinę medžiagą – amfetaminą, po to, 2012 m. rugsėjo 26 d. vykdydamas T. S. nurodymus, R. P. atnešė šias medžiagas ir kitas darbo priemones, reikalingas gamybos procesui, į T. S. Butą, kuriame D. D., vykdydamas T. S. nurodymus, pagamino labai didelį kiekį – 1 698,97 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios dalį – 1 521,451 g po pagaminimo D. D. paliko Bute, R. P. po gamybos proceso sutvarkė darbo vietą ir dalį – 166,869 g psichotropinės medžiagos – amfetamino kartu su indais bei kitomis darbo priemonėmis nunešė ir padėjo T. S. priklausiančiame garaže Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini), o paskutinę dalį – 10,65 g psichotropinės medžiagos – amfetamino D. D. nugabeno ir laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau, 2012 m. rugsėjo 27 d. 12.50 val., atliktų kratų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną 17 val. atliktos kratos metu garaže Nr. 1, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė.

T. S. taip pat kaltinamas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, neteisėtai, neturėdamas leidimo (duomenys neskelbtini), laikė 15 vnt. 9 mm kalibro šovinių ir 17 vnt. 5,6 mm kalibro šovinių iki 2012 m. rugsėjo 27 d., kuriuos 17 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė.

T. S. 2012 m. rugsėjo 27 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad šiuo atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai. Gynėjas tvirtina, kad apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, visiškai nevertino kaltinamojo asmenybės ir jo socialinės aplinkos, t. y. jog T. S. turi šeimą, su kuria jį sieja tamprūs šeiminiai santykiai, iki suėmimo buvo vienintelis nepilnametės dukros materialios ir moralios paramos šaltiniu, išsaugojo pagarbą, abipusiu palaikymu, parama ir supratimu pagrįstus santykius su tėvais, turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbo vadybininku, būdamas suimtas mokosi, skaito knygas, dalyvauja diskusijose, imasi įvairių socialiai prasmingų ir aktyvių veiklų, aktyviai sportuoja, būdamas laisvėje dirbtų UAB „Gontus“, be to, laikomas suimtas jau gana ilgą laiką, prasta sveikatos būklė, nėra pavojingas visuomenei, yra Lietuvos Respublikos pilietis. Anot gynėjo, bėgimo (slėpimosi) tikimybės neįrodo ir tai, kad kaltinamojo sesuo gyvena užsienyje. Gynėjas mano, kad apskųstoje nutartyje nepagrįstai konstatuojama, jog kaltinamasis neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, iki suėmimo lėšas pragyventi galbūt gaudavo iš nusikalstamos veikos. Gynėjas pabrėžia, kad kaltinamasis nedisponavo jokiomis psichotropinėmis medžiagomis. Pasak gynėjo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo buvimo nepatvirtina ankstesnis kaltinamojo teistumas, nes veika, už kurios padarymą suimtasis buvo nuteistas, nėra tokia pavojinga ir nesuponuoja išvados, kad T. S. darys naujus nusikaltimus.

Gynėjas taip pat nurodo, kad apskųstą nutartį pripažinti neteisėta bei nepagrįsta leidžia ir tai, jog jos argumentai ir motyvai iš esmės identiški ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių turiniui. Tokios aplinkybės, gynėjo įsitikinimu, rodo teismo šališkumą. Kita vertus, teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo, kodėl švelnesnėmis kardomosios priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Tokiu būdu teismas pažeidė proporcingumo principą. Gynėjo nuomone, T. S. tėvo į apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas yra reali ir pakankama garantija, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo ir nedarys naujų nusikaltimų.

Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, pažeidė BPK 127 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog suėmimo terminas negali tęstis ilgiau nei 6 mėnesius. T. S. pareikštas kaltinimas nerodo nei ypatingo bylos sudėtingumo, nei didelės apimties, byloje nėra tarptautinio elemento, daug liudytojų ir pan.

Gynėjas pažymi ir tai, kad aptariamu atveju baudžiamoji byla 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdyje buvo baigta nagrinėti ir šioje byloje teismo nuosprendis bus skelbiamas 2015 m. gruodžio 3 d. 9 val. Taigi teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, tačiau nepaisydamas to, jau būdamas pasitarimų kambaryje, 2015 m. spalio 28 d. priėmė skundžiamą nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam.

Teismo posėdyje dalyvavę kaltinamasis T. S. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 straipsnių normų reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog T. S. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kitų kaltinamųjų (R. P., D. D., A. P.), liudytojų (T. B., A. A., G. N., T. N., liudytojo Nr. 79, kuriam taikomas anonimiškumas) parodymai, kratų protokoluose, specialistų išvadose esantys duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Gynėjas skunde teigia, kad šie duomenys buvo ištirti teismo posėdyje ir jie nepatvirtina T. S. pareikštų kaltinimų. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.

Kitaip nei skunde nurodo gynėjas, žemesnės instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtini prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad T. S. galbūt padaryta veika, įtvirtinta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymą įstatymų leidėjas nustatęs itin griežtą ir tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Be to, kaltinamajam inkriminuojama ne tik nurodyta veika, tačiau ir neteisėtas disponavimas šaudmenimis, ši veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamojo sesuo gyvena užsienyje (Jungtinių Arabų Emyratuose). Tokia aplinkybė, priešingai nei nurodo gynėjas, šiuo konkrečiu atveju kartu su gręsiančia griežta laisvės atėmimo bausme, padidina galimo T. S. bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Išdėstytos aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 121 straipsnio 4 dalis, 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Pagrįstą manymą, kad asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad T. S. inkriminuojama nusikalstama veika, įtvirtinta BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. Teismas taip pat teisingai įvertino, kad iki suėmimo T. S. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Be to, T. S. teistas Prancūzijoje už panašaus pobūdžio nusikaltimus, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai ir aptariamu atveju, bei kuriuos jis galbūt padarė nepraėjus nė 1 metams po jo nuteisimo. Ši aplinkybė rodo T. S. antivisuomenines nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai manė, kad nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Suėmimo, kaip kardomosios priemonės, skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes.

Kaltinamojo T. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (iki suėmimo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio; išsituokęs, neturi išlaikytinių), kaltinamojo galbūt padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis, mastas, T. S. vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas (kaltinamas organizavęs labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos gaminimą), suteikia pagrindą teisėjų kolegijai pritarti apygardos teismo išvadai, kad kaltinamajam T. S. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Aplinkybė, kad į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas, pati savaime nesudaro teisinių prielaidų paleisti suimtą T. S. į laisvę ir skirti jam būtent šios rūšies kardomąją priemonę ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti konkrečiam asmeniui paskirtą kardomąją priemonę. Pirmiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo T. S. sušvelninti jam taikomą kardomąją priemonę.

T. S. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau jo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Tokios rūšies kardomoji priemonė adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas baudžiamojo proceso metu aptariamu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis neabejotinai svarbesnis ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti suėmimą.

Gynėjo skunde minimos aplinkybės, kad T. S. geri santykiai su tėvais, dukra, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, pozityviai elgiasi būdamas suimtu, turi galimybę įsidarbinti laisvėje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis.

Nesutiktina su gynėjo teiginiais, kad apskųstoje nutartyje pakartojant ankstesnėse nutartyse kardomosios priemonės – suėmimo klausimu išdėstytus teismo motyvus, ši nutartis yra neteisėta, o teismas – šališkas.

Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo T. S. pratęstas suėmimo terminas. Tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir neįvertinti.

Apskųstos nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir aplinkybė, kad 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdyje išsprendus klausimą dėl T. S. taikomo suėmimo termino pratęsimo, ši nutartis paskelbta 2015 m. spalio 28 d., t. y. išėjus į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio.

Aptartos aplinkybės neįrodo ir teismo šališkumo. Nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas neleidžia formuoti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas. Tuo tarpu, kitų aplinkybių, kurios rodytų šią bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių (BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų), dėl kurių bylą nagrinėjęs teisėjas nebūtų galėjęs nagrinėti bylą, gynėjas nenurodė ir teisėjų kolegija jų nenustatė.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apygardos teismas pagrįstai kaltinamajam T. S. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo galiojimą, tačiau ydingai nustatė jo terminą. T. S. suėmimo terminas nustatytas nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2016 m. vasario 3 d. (įskaitytinai). Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad aptariama baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme yra išnagrinėta iš esmės ir teismas yra nurodęs, jog joje teismo nuosprendis bus skelbiamas 2015 m. gruodžio 3 d. 9 val. Nuosprendžio priėmimu baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra baigiamas, todėl suėmimo terminas pratęstinas tik iki šios dienos. Apskųstoji nutartis keistina pakeičiant kaltinamajam T. S. nustatytą suėmimo terminą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam T. S. nustatytą taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo terminą, nustatant, kad kaltinamajam T. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas iki 2015 m. gruodžio 3 d., šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 3 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.