Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo R. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 95-579, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. P. (toliau – R. P.) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir jam paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 27 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 27 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad tiek Komisijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 95-579, tiek skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo pagrįstai konstatuota, jog nėra pagrindo nuteistojo R. P. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad teismas neturi pagrindo daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Nuteistojo skunde taip pat nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija ar pirmosios instancijos teismas, todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja formalusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Svarbu pažymėti, kad ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pakankamai pasiruošęs būdamas laisvėje gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktoje byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija tokios išvados daryti negali.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. P. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuo 2019 m. spalio 26 d. tęsia darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturi. Sutiktina, kad šios aplinkybės neabejotinai vertinamos nuteistojo naudai, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau sprendžiant minėtą klausimą svarbu įvertinti ne tik teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, tačiau taip pat svarbu yra įvertinti visumą nuteistojo asmenybę bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų.

10. Apie nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Aptartą pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, kuris yra atliekamas pagal „OASys“ metodiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam R. P. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 31 balas, iš kurių 11 yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo sumažinti savo nepriekaištingu elgesiu. Nuteistajam vis dar priskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai. Nuteistojo pozicija dėl jo padaryto nusikaltimo parodo, kad bausmės atlikimo metu jis išvadų dar nepadarė ir nepergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos.

11. Nors sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas nėra esminė aplinkybė, tačiau į tai taip pat būtina atsižvelgti, kadangi minėta aplinkybė atitinkamai apibūdina nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias normas. R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Apygardos teismas sutinka, kad ši aplinkybė neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei. Vertinant ankstesnius nuteistojo teistumus (anksčiau teistas du kartus) matyti, kad asmuo nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. P. yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Nors dabar galiojančių nuobaudų nuteistasis ir neturi, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę jis šešis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas patvirtina aplinkybę, jog net ir griežtai prižiūrimas asmuo yra linkęs nepaklusti nustatytoms taisyklėms, dėl ko jo asmenybė šiuo aspektu yra vertintina neigiamai. Nors paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2018 metais, tačiau pažymėtina, kad bausmę jis atlieka nuo 2012 metų, todėl galima teigti, kad netgi atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis nesugebėjo elgtis tinkamai ir nepaisydamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, jas pažeidė.

12. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad R. P. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas vien teigiama linkme. Toks asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas yra itin aktualus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam vis dar likusi pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, dėl ko asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti, todėl jo skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.