Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. K. jį apskundė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Skundu prašė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti: taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už jo padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skirti jam vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam terminui arba nutarimą pakeisti, paskiriant jam dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau, nustatant jų terminus, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šias administracinio poveikio priemones skirti trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyti minimalūs terminai.

4. Apeliaciniu skundu D. K. prašo: Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartį iš dalies pakeisti: palikti paskirtą 800 Eur baudą, tačiau taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam papildomos poveikio priemonės – reikalavimo dvylikai mėnesių įsirengti antialkoholinį variklio užraktą automobilyje arba skirti jam dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau, nustatant jų terminus, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šias administracinio poveikio priemones skirti trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyti minimalūs terminai.

4.1. Apelianto teigimu, tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimuose nurodyti argumentai yra formalūs. Pažymi, kad teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-272-954/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-635/2023). Šiuo atveju teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo teisių suvaržymo proporcingumu siekiamiems tikslams.

4.2. Pasak D. K., teismas, vertindamas jo asmenybę, įvertino tik 1 aplinkybę – jo drausmingumą kelyje 5 metų laikotarpiu, t. y. vertino tik administracinių nusižengimų registro duomenis. Pažymi, kad jis teisę vairuoti transporto priemones turi apie 17 metų ir šia teise naudojasi itin intensyviai, tačiau niekada nėra padaręs jokio nusižengimo būdamas neblaivus, jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėtų administracinių teisenų ar ikiteisminių tyrimų, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad jis turi polinkį vartoti alkoholį. Be to, jam priklausančia transporto priemone naudojasi ir jo sugyventinė, todėl, gavęs pranešimus apie KET pažeidimus, jis, kaip automobilio savininkas, sumokėdavo baudas, ir taip dėl nerūpestingumo „jos nuobaudas prisiimdavo sau“, nors pats nusižengimų nebūdavo padaręs.

4.3. Apeliantas pažymi, kad UAB „I” vadovas jį charakterizuoja teigiamai, kaip veiklų, pareigingą, sąžiningą, rodantį sektiną pavyzdį darbuotoją. Darbdavys mato, kad jis (D. K.) pripažįsta, jog labai smarkiai suklydo, smerkia savo elgesį, prašo atsižvelgti į jo teigiamas tiek asmenines, tiek darbines savybes ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, tokiu būdu paliekant galimybę ir toliau sėkmingai dirbti jam patinkantį darbą ir gauti pajamas. UAB „Ž” direktorius jį taip pat charakterizuoja teigiamai, tiki, kad jis jau pasimokė iš šio įvykio ir laiduoja už jo elgesį.

4.4. D. K. taip pat nurodo, kad jis intensyviai sportuoja, nerūko, kasdien alkoholio nevartoja, gyvena sveikai bei užsiima labdara, tačiau to neviešina, todėl jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų neturi. Po nubaudimo jis pasitikrino sveikatą, baigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, pasiskolinęs pinigų, sumokėjo jam paskirtą baudą. Nors teisės vairuoti transporto priemones jis neturi nuo 2023 m. gruodžio 11 d., nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kai neturi teisės vairuoti, jis būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Mano, kad šiuo atveju turėtų būti aktuali Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-626/2020, kurioje teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundo nagrinėjimo metu pareiškėja (jai buvo nustatytas 0,92 promilės neblaivumas), kuriai beveik 6 mėnesius buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, šio draudimo nepažeidė, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams terminą sutrumpino iki 6 mėnesių.

4.5. Kartu apeliantas pažymi, kad, siekiant parinkti teisingą nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, būtina atsižvelgti ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Nors teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jo padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Šiuo atveju teismas tik abstrakčiai nurodė, kad padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime nenurodyta, kad jis būtų pavojingai vairavęs, nors ir būdamas neblaivus.

4.6. D. K. teigimu, 2023 m. gruodžio 11 d. rytą už automobilio vairo jis sėdo tik dėl to, kad apie 7 val. jam iš darbovietės paskambinęs asmuo pasakė, jog jis penktadienį su savimi pasiėmė darbinės sunkiasvorės transporto priemonės raktus, todėl vairuotojas negali išvykti į reisą. Kadangi nuo alkoholio vartojimo buvo praėję apie 9 val., jis, jausdamasis visiškai blaivus, sėdo už automobilio vairo ir drąsiai vairavo. Sustabdytas policijos pareigūnų, jis nesiekė palengvinti savo teisinės padėties, netrukdė išsiaiškinti teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, kaltę pripažino, sąžiningai nurodė alkoholio vartojimo aplinkybes, administracinės atsakomybės nevengė. Pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas didesnis neblaivumas, nei antrojo tikrinimo metu, o tai rodo, kad jo paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo aplinkybių yra sąžiningi, jis turėjo pagrindą tikėtis, kad išvakarėse suvartotas nedidelis alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui. Akcentuoja, kad jis vairavo lengvąjį automobilį, jo veiksmais nebuvo sukelti jokie padariniai, nenukentėjo jokie asmenys, jis vairavo apdraustą ir techniškai tvarkingą automobilį, važiavo trumpą atstumą. Nusižengimo padarymo metu buvo ankstyvas rytas, o ne tamsus paros metas, meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, eismo intensyvumas minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Be to, jo vairuotas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl pavojingo jo manevravimo kilus įtarimui dėl jo blaivumo, o vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę priemonę (buvo reidas) (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-8-316/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-268-397/2020).

4.7. Apeliantas akcentuoja, kad jis daug metų dirba vairuotoju, vairavo ne tik lengvąsias, bet ir sunkiasvores transporto priemones, yra įgijęs teisę vairuoti B1, B, C1, C, CE kategorijų transporto priemones, o darbdavio pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad, atliekant pavestus darbus, jam (D. K.) reikia turėti teisę vairuoti transporto priemones, nes darbo reikalais tenka vykti ir į kitus Lietuvos miestus. Neturėdamas teisės vairuoti, jis nebegali atlikti savo darbinių pareigų.

4.8. Skunde D. K. taip pat pažymi, kad atliekant darbo funkcijas jam tenka vairuoti įvairias transporto priemones, jis turi ir savo transporto priemonę, todėl visose transporto priemonėse įsirengti antialkoholinių variklio užraktų neturės finansinių galimybių. Dėl to yra didelė tikimybė, kad darbovietė gali nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, o tuomet jis nebegautų pajamų, kurios jam reikalingos, nes jis iš savo paties gaunamų pajamų išlaiko mažametį sūnų A. K., be to, tik jis atveža veiką į lopšelį-darželį „B” ir iš jo pasiima.

4.9. Be to, jis (D. K.) turi rūpintis ir prižiūrėti savo mamą A. K., kuri yra neįgali, iš namų viena beveik neišeina, naudotis viešuoju transportu jai sunku, todėl jis nuveža mamą pas gydytojus, perka jai vaistus, atveža maisto. Nors mama turi ir kitų vaikų, tačiau pastarieji ja visiškai nesirūpina, o jo sugyventinė yra susipykusi su jo mama ir visiškai su pastarąja nebendrauja. Jis taip pat turi rūpintis ir prižiūrėti turimą žemės ūkio paskirties žemę, o tam irgi reikia turėti teisę vairuoti transporto priemones.

4.10. Pasak apelianto, nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimus, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose ir nieko apie tai nepasisakė. Pažymi, kad jam nustatytas 0,76 promilių neblaivumas kitose bylose yra vertinamas kaip nežymiai leidžiamą įstatymo normą viršijantis neblaivumas, o tai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį „atsakomybės pavojingumą“, ir yra viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Negalima tokia situacija, kai konkretus neblaivumo laipsnis vienoje byloje vertinamas kaip nežymiai įstatymo leidžiamą normą viršijantis neblaivumas, o kitoje – kaip leidžiamą normą žymiai viršijantis neblaivumas (pvz., teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-550-919/2021, AN2-74-300/2020, AN2-64-332/2020, AN2-405-795/2021, AN2-393-255/2021, nutarimai Nr. II-428-865/2023, II-503-818/2022, II-28-486/2020, II-350-298/2020). Kartais, esant žymiai didesniam neblaivumo laipsniui nei nustatyta šioje byloje, tačiau esant panašioms administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje, įvertinus kiekvieną atskirai bei susiejus jas į duomenų visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, taikomas trumpesnis negu 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminas (pvz., teismų nutartys Nr. II-341-298/2019, II-485-834/2019, II-140-286/2019, II-167-277/2018, II-155-664/2019, II-47-671/2020, II-46-286/2020; Nr. ATP-571-468/2015, ATP-545-319/2014 ir kt.).

4.11. Apelianto nuomone, tuo atveju, jeigu būtų vadovaujamasi nuostata, kad visos aplinkybės, dėl kurių būtina turėti teisę vairuoti, asmeniui buvo žinomos iki nusižengimo padarymo, tačiau pastarojo nuo neteisėto elgesio nesustabdė, todėl jis privalo prisiimti savo neatsakingo elgesio pasekmes, nebūtų nė vienos bylos, kurioje, priimant sprendimą, būtų atsižvelgta į poreikį turėti teisę vairuoti. Tačiau daugeliu atvejų į aplinkybes, susijusias su poreikiu vairuoti transporto priemones, yra atsižvelgiama (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-180-593/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-368-383/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-215-574/2023 ir kiti teismų sprendimai, kuriuose visų bylos aplinkybių kontekste įvertintas poreikis turėti teisę vairuoti, nors visi pažeidėjai dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti jiems yra reikalinga).

4.12. D. K. pažymi, kad nagrinėjamu atveju jo naudai nebuvo vertintos tokios aplinkybės, kurios buvo vertinamos kitose bylose, t. y. tai, kad jis buvo sustabdytas policijos priemonių metu, ir ši aplinkybė neleidžia jo laikyti itin pavojingu (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-200-635/2023), sumokėjo didžiąją dalį jam paskirtos baudos (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-341-593/2020), realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams šis nusižengimas nesukėlė, žala nepadaryta, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-300/2020). Be to, turėjo būti įvertintos ir kitos aplinkybės, t. y. faktinė gyvenamoji ir darbo vieta (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-550-919/2021); savalaikiai pabaigti mokymai ir išklausytos programos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-342-919/2020) ir kt.

4.13. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje teismas neatsižvelgė į daugelį ANK 34 straipsnio 6 dalies normoje nurodytų aplinkybių bei jų neįvertino, ir taip pažeidė ANK 563 straipsnio nuostatas, o kitas aplinkybes vertino formaliai bei atsietai vieną nuo kitos, nevertino jų visumos. Teismas ne tik neįvertino dalies jo skunde nurodytų argumentų, o kitas aplinkybes vertino paviršutiniškai, nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika, pagal kurią panašiose situacijose, net ir esant didesniam neblaivumui, asmenims buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas, bet ir nesivadovaudamas paties nurodytas teisingumo ir protingumo principais nevertino asmens poreikio turėti teisę vairuoti transporto priemones, deklaratyviai pažymėdamas, kad visos skunde nurodytos aplinkybės egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau pažeidėjo nuo neteisėto elgesio nesustabdė. Dėl pirmiau paminėtų teismo padarytų pažeidimų liko iki galo neatskleista ir neįvertinta teisingo sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių visuma.

4.14. D. K. tvirtinimu, sumokėdamas didelę baudą, nepaisant to, kad jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, ir nevairuodamas 3 mėnesius, jis jau patyrė nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės naštą ir yra pamokytas daugiau nebedaryti jokių KET pažeidimų. Neturėdamas teisės vairuoti, jis patiria neproporcingus jo asmenybei ir padarytam nusižengimui suvaržymus, ypač susijusius su galimybių išlaikyti darbo vietą ir pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata, sumažėjimu. Nurodo, kad palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, jam ir toliau kylantys neigiami padariniai bus neproporcingi padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – jį nubausti.