Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-428-865/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-09
Bylos Nr.: II-428-865/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00433-2023-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Prašymą patenkinti

Teisėjas: Irma Randakevičienė (pirm.)
Institucija: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Simas Vitkus

Kategorijos

Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-428-865/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00433-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundą padavusiai J. M. B. ir jos atstovui advokatui Simui Vitkui bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi, J. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5589-2023,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5589-2023 J. M. B. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad ji, 2023 m. kovo 3 d., 08.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,68 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais J. M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytą reikalavimą.

Minėtu procesiniu sprendimu J. M. B. buvo paskirta 800,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (b. l. 16-19).

II.Skundo ir atsiliepimo argumentai

2023 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. M. B. skundas, kuriuo ji prašo pakeisti skundžiamą Nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino ir pastarąjį sutrumpinti iki 2 mėnesių, paliekant arba prailginant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pastaroji savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo neneigia. J. M. B. teigimu, aptariamą administracinį nusižengimą ji padarė nesant tiesioginės tyčios, bet neteisingai įvertinus savo galimybę vairuoti transporto priemonę. Sėsdama už vairo ji nesijautė apsvaigusi, neblaivi, nesuvokė galimų pasekmių ir keliamo pavojaus. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone ir skunde išdėsto nesutikimo argumentus. Pirma nebuvo atsižvelgta į jos asmenybę. Institucija neskyrė jokio dėmesio teigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų vertinimui. Pastebėtina, kad ji transporto priemones vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) ir šia turima teise naudojasi labai atsakingai. Per visą šį laikotarpį jos atžvilgiu buvo užfiksuoti tik keli smulkūs KET pažeidimai (dėl greičio viršijimo, transporto priemonės pastatymo neleistinoje vietoje bei transporto priemonės vairavimo be techninės apžiūros). Alkoholiu nepiktnaudžiauja ir nėra padariusi teisės pažeidimų alkoholio poveikyje. Taip pat nėra teista.

Institucija nevertino ir konkretaus nusižengimo padarymo aplinkybių. 2023 m. kovo 2 d., vakare, ji turėjo svečią, su kuriuo išgėrė du butelius balto vyno (12 - 13 laipsnių). Ryte atsikėlusi nesijautė apsvaigusi, buvo tikra, kad alkoholis iš organizmo pasišalino, todėl apie 7.40 val. išvažiavo iš namų į darbą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į darbą, automobilių aikštelėje prie jos priėjo policijos pareigūnai ir pranešė, kad ji netvarkingai vairavo automobilį bei patikrino blaivumą alkotesteriu. Jai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis: iš pradžių 0,77 promilės, o po 20 min. – 0,68 promilės. Šiuo atveju taip pat pastebėtina ir tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priešingai, buvo nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, nes ji bendradarbiavo su pareigūnais ir prisipažino padariusi administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailėjosi, o taip pat padėjo pastarąjį išsiaiškinti. Po padaryto administracinio nusižengimo, neigiamų padarinių nekilo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui bei sveikatai ir nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai.

J. M. B. prašo įvertinti ir tai, kad po sprendimo priėmimo ėmėsi savalaikių veiksmų. Nevengdama administracinės atsakomybės sumokėjo visą baudą.

Vairavimo teisės reikalingumą pastaroji grindžia tuo, jog dažnai iš savo darbo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tenka važiuoti konsultuoti (duomenys neskelbtini) į kitus (duomenys neskelbtini) skyrius. Visada važiuoja savo automobiliu, nes galimybės vykti (duomenys neskelbtini) transportu nėra. Taip pat 2-3 kartus per savaitę važiuoja dirbti į (duomenys neskelbtini). Su visuomeniniu transportu nespėtų nuvykti, todėl negalėtų dirbti.

Šiuo atveju trumpesnis nei įstatyme numatytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas atitiks nuobauda siekiamus tikslus, teisingumo ir protingumo principus. Suvokia padarytą pažeidimą ir jo pavojingumą, alkoholio žalą, dėl to paskirta nuobauda yra neproporcinga, įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes. Daugiau toks poelgis nebepasikartos, suprantant, kad bus sulaukta tokių pačių ar net sunkesnių pasekmių. Bemiegės naktys, stresas, nerimas dėl proceso baigties sąlygojo pablogėjusią sveikatą bei tvirtą pasiryžimą daugiau niekada nebenusižengti (b. l. 2-8).

Institucija pateikė atsiliepimą į J. M. B. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad J. M. B. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviai. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kas asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. J. M. B., žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis J. M. B. atžvilgiu netaikytina. Atkreipia nubaustosios dėmesį į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. J. M. B. skunde teigia, kad jos darbinė padėtis bus apsunkinta dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Ji, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Sutikti su J. M. B. skundo reikalavimais negalima ir dėl to, kad būdama brandi asmenybė, turėdama bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ji nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Pastarosios teiginys, kad alkoholį buvo vartojusi išvakarėse, o iš ryto vairavo automobilį, tik patvirtina, kad ji turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, t. y. prieš sėdant už vairo. J. M. B. teigia, kad vairuodama transporto priemonę jokios grėsmės nepadarė, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. J. M. B. taip pat teigia, kad dėl padaryto nusižengimo savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, padėjo išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, davė teisingus paaiškinimus, institucijos paskirtą baudą sumokėjo. Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, eismo įvykyje žmonės nenukentėjo, darbe charakterizuojamas teigiamai, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. J. M. B. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažinta kalta, yra skiriama administracinė nuobauda ir privalomai taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad gailisi, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, nesudaro pagrindo keisti skundžiamo nutarimo. J. M. B. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, pažeidėjui teks išklausyti papildomus specialius kursus ir t. t.), yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas panaikinti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Ilgas vairavimo stažas institucijos nuomonę negali būti pripažintas viena iš aplinkybių visumos taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes tai nėra ypatingai reikšminga aplinkybė ar dalis visumos, kadangi kiekvienas vairuotojas nuo įgyto vairuotojo pažymėjimo pradeda kaupti vairavimo stažą, tačiau ir turėdami ilgamečius stažus daro įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus suprasdami savo veiksmų neteisėtumą. Taip pat asmuo skunde prašo vadovautis suformuota teismų praktika. Akcentuotina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2018).Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija teismo prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtą nutarimą nepakeistą.

III.Byloje surinkti įrodymai

Tyrimo metu J. M. B. nurodė, jog 2023-03-02 vakare turėjo svečių ir išgėrė 2 butelius vyno. Apie 23.30 val. nuėjo miegoti. Apie 7 val. ryto atsikėlė, maždaug apie 7.20-7-.30 val. išvažiavo iš namų į darbą. Ryte jautėsi neblogai, tačiau norėjosi miegoti, apsvaigusi nesijautė, galvojo, kad alkoholis išgaravo. Policijos pareigūnų buvo sustabdyta jau prie darbo aikštelėje. Policijos pareigūnas priėjo prie automobilio ir pasakė, kad gavo pranešimą apie tai, jog ji vairavo netvarkingai. Važiuodama į darbą stovėjo prie šviesoforo, pražiopsojo įsijungusį žalią šviesoforo signalą, automobilis važiuodamas iš paskos pyptelėjo, tada pradėjo važiuoti. Mano, kad būtent tas vairuotojas ir pranešė apie išsiblaškymą. Tiksliai pasakyti kokioje sankryžoje buvo, negali. Dėl padaryto pažeidimo lavbai gailisi, suvokia, kad pastarosios elgesys smerktinas ir pilnai suvokia padarinius, kuriuos galėjo sukelti jos nerūpestingumas. Jaučiasi įgijusi pamoką, prašo vertinti aplinkybę, kad nusižengimas nesukėlė jokių padarinių. Prašo skirti įstatymo numatytą minimalią baudą ir teisių atėmimo minimalų terminą. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijoms atlikti. Bylos nagrinėjimo metu pateikė (duomenys neskelbtini) vadovo charakteristiką, Respublikinės priklausomybių ligų centro pažymą bei prašymą dėl alkobloko (b.l. 16).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenyse nurodyta, kad 2023 m. kovo 3 d., 08.24 val. registruotas pranešimas. Pranešėjas – privatus fizinis asmuo, kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kryptimi pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos (b. l. 28).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos A. J. 2023 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini). pavojingai manevruodamas važiuoja lengvasis automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nusuka (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas T. P., kuris nurodė, jog automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keistai manevravo, nesilaikė kelio ženklinimo, dėl ko pastarajam kilo įtarimas, jog vairuotoja yra galimai neblaivi. Pranešėjas taip pat paaiškino, kad sekė minėtą automobilį iki jiems atvykstant ir matė vairavimo faktą. Jiems atvykus, minėtas automobilis buvo priparkuotas, jame vairuotojo vietoje sėdėjo J. M. B., daugiau jokių asmenų automobilyje nebuvo. Vairuotoja paaiškino, kad šiandien jokių alkoholinių gėrimų negėrė, tačiau vakar vakare išgėrė viena butelį vyno. Pabendravus su vairuotoja, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas. Paaiškinus vairuotojai, kad bus tikrintas jos blaivumas, ši sutiko tikrintis. Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0115, sertifikato Nr. 1886828, pirmu pūtimu, apie 08.33 val. vairuotojai nustatytas 0,77 prom. girtumas, o antru pūtimu, 08.51 val. nustatytas 0,68 prom. girtumas. Jų akivaizdoje vairuotoja jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Visas įvykis filmuotas Body kamera (b. l. 20).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0115 duomenų matyti, kad J. M. B., 2023 m. kovo 3 d., 08.33 val. nustatytas 0,77 promilių girtumas, o 08.51 val. nustatytas 0,68 promilių girtumas (b. l. 22-23).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2023 m. sausio 10 d. patikros sertifikato Nr. 1886828 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0115, patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. liepos 9 d. (b. l. 24).

Iš 2023 m. kovo 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad vyresnioji tyrėja A. J. nustatė J. M. B. neblaivumo požymius (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai), įvertino bendrą asmens būklę (eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali). Atliktas neblaivumo patikrinimas „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0115, patikros sertifikato Nr. 1886828, kurio metu apie 08.33 val., J. M. B. nustatytas 0,77 promilių neblaivumas, 08.51 val. nustatytas 0,68 promilių neblaivumas (b. l. 29).

(Duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. J. M. B. charakteristikoje nurodyta, kad pastaroji dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Ji yra itin pareiginga, atsakinga darbuotoja, o jos praktinės žinios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra vertinamos. Gerbiama bendradarbių ir (duomenys neskelbtini), viena ilgiausiai (duomenys neskelbtini) dirbančių darbuotojų. Puikiai sutaria su kolektyvu. Drausminiu nuobaudu neturi (b. l. 11).

Respublikinės priklausomybės ligų centro 2023 m. kovo 9 d. pažymoje nurodoma, kad J. M. B. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose per penkerių metų laikotarpį nesikreipė konsultavimui ar gydymui (b. l. 12).

Iš 2023 m. kovo 13 d. pranešimo apie baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą matyti, kad 800,00 Eur bauda paskirta Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5589-2023 už administracinį nusižengimą yra sumokėta (b. l. 13).

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo

J. M. B. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

J. M. B. skunde sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

J. M. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-03-09 nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, jog vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, 0,68 promilės (0,017 procentų paklaida), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

J. M. B. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) ir jos termino proporcingumu. Skunde pareiškėja nurodė, kad jos atliekamos darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Pareiškėja darbovietėje charakterizuojama teigiamai, paskirtą baudą sumokėjo.

Taigi, kaip matyti, J. M. B. skundu neginčija kaltės, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių, tačiau prašo sutrumpinti nutarimu skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paliekant uždraudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė skiriamos siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėja turi nemažą vairavimo patirtį, nėra nustatyta, jog praeityje būtų padariusi piktybinius administracinius nusižengimus. Asmuo pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, paskirtą baudą sumokėjo. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad po nagrinėjamo įvykio J. M. B. būtų nesilaikiusi KET reikalavimų ar būtų piktnaudžiavusi alkoholiu. Ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip teigia, alkoholį vartoja retai, dirba (duomenys neskelbtini) darbą, yra neteista. Taip pat nustatytas, 0,68 promilių neblaivumas yra gana artimas minimaliam. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir paskirta nuobauda sušvelnintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

tenkinti J. M. B. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5589-2023 (ROIK 23199680366) kuriuo J. M. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones be įrengtų antialkoholinių variklio užraktų 12 mėnesių.

J. M. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2023-03-09.

J. M. B. išaiškinti, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apima draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, jeigu jose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 311 straipsnio 3 dalis).

Kitą nutarimo dalį panaikinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė