Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria pakeistas Institucijos 2020 m. sausio 15 d. priimtas nutarimas S. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. D., 2020 m. sausio 15 d. Institucijos nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubausta 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių terminui. Ji nubausta už tai, kad 2019 m. gruodžio 28 d. 09.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,66 promilių girtumas, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja ANK 34 straipsnio redakcija, kuri pakeitė atitinkamas straipsnio dalis bei dalių numerius. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusios ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo perkeltos į šio straipsnio 6 dalį, tačiau turinys nebuvo pakeistas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos buvo perkeltos į šio straipsnio 6 dalį, nelaiko, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nurodydamas ne tą straipsnio dalį, padarė esminį pažeidimą. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, jog S. D. atžvilgiu buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), nuostatos.

7.1. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti S. D. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei jis yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina, kad priimdamas nutartį apylinkės teismas vadovavosi ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir teismo nutartyje išdėstė išsamius šios nuostatos taikymo argumentus. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria minėtos nuostatos taikymui ir teismo nurodytiems motyvams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėtoje byloje. Savo skunde Institucija nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

7.2. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

7.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų, administracinių nusižengimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

7.4. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos skunde išdėstytais argumentais, kad S. D. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

7.5. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog S. D. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, jai nustatytas 0,66 promilių girtumas. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir tai, jog S. D. savo darbovietės charakterizuojama itin teigiamai, augina mažametį sūnų, kurį veža į mokyklą ir užklasinius užsiėmimus. Be to, rūpinasi savo motina bei sūnaus močiute, kuriai nustatyti vidutinio lygio specialieji poreikiai dėl atliktos galvos smegenų operacijos ir reikalingas pastovus gydymas. S. D. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padariusi nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, tvirtino, jog alkoholį buvo vartojusi iš vakaro, o tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad S. D. anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebuvo bausta. Nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kas S. D. ne kartą buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad tokie skundo argumentai nėra visai teisingi, nes iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus, per pastarąjį laikotarpį S. D. buvo bausta tik vieną kartą ir, tai ne už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o už automobilio pastatymą stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoję, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad S. D. sistemingai darė administracinius nusižengimus. Taip pat pateikti duomenys patvirtina, kad S. D. dalyvavo alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas kompleksiškai įvertino duomenis, pagrindžiančius S. D. specialiosios teisės turėjimo būtinybę, bei atsižvelgė į jos asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutrumpino minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą tik pusiau, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu S. D. atsakomybės sušvelninimu.

7.6. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

7.7. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus S. D. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į S. D. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jai teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, ji vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį. Tuo tarpu policijos įstaigos apeliaciniame skunde be deklaratyvių teiginių apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų, nėra nurodyta jokių konkrečių argumentų, kodėl teismo sušvelninta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nėra teisinga.

8. Konstatuojama, kad nuobauda S. D. paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra akivaizdžiai per švelni, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.