- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- II-28-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05045-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant pareiškėjai A. K. (toliau – pareiškėja), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialistės M. G. 2019 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19647-2019, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) specialistės M. G. 2019 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19647-2019, A. K. pripažinta kalta įvykdžiusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje dėl to, kad 2019 m. spalio 7 d., apie 07.10 val., Vilniuje, Laisvės pr., važiuojant nuo Karoliniškių mikrorajono link Lazdynų mikrorajono A. K. vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0.63 promilių girtumo laipsnis. A. K. skirta 800 eurų bauda bei specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. K. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde pareiškėja nurodo, kad kaltės dėl įvykdyto nusižengimo neginčija, tačiau mano, kad Institucija neįvertino pažeidimo padarymo aplinkybių, jos asmenybės, nesivadovavo teisingumo bei protingumo principais. Pareiškėja neneigia ir fakto, jog padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, tačiau pažymėjo, kad iš vakaro vartojo alkoholį su draugais, ryte nepagalvojo, kad gali dar pripūsti. Mano, kad nustatytas neblaivumas nežymiai viršija minimalią įstatyme įtvirtintą ribą 0.21 promilės. Pareiškėja akcentuoja ir tas aplinkybes, kad nors teisę vairuoti turi jau 20 metų, yra bausta tik 1 kartą už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymi, kad teisė vairuoti jai reikalinga atliekant darbines funkcijas, kadangi ji dirba sandėlio operatorės pareigose. Anot pareiškėjos, 2018-03-24 eismo įvykio metu ji patyrė stuburo traumą, lūžo pirmasis ir antrasis stuburo slanksteliai, pasekmės jaučiamos iki šiol. Ji serga diabetu ir dar slaugo savo mamą, be to viena augina dukrą, vyras miręs. Pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) specialistės M. G. 2019 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19647-2019, sutrumpinant teisės atėmimo terminą ir sumažinant baudos dydį.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 2). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, tai yra vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, sukeldama pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Akcentavo, kad paskirta nuobauda yra adekvati padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsniui. Dėl to, kad gailėjosi apsiribota minimalia nuobauda ir taikyta minimali poveikio priemonė. Akcentavo, kad šiuo atveju pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybes, nelaikytinos išskirtinėmis, ir nesudaro pagrindo taikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalį. Prašo skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundą. Nurodė, kad dėl įvykdyto labai gailisi, jai gėda, kad taip įvyko. Prašo tenkinti jos skundą, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes viena išlaiko dukrą, pajamos yra 580 eurų per mėnesį.
Skundas tenkintinas iš dalies.
LR ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, pripažintam kaltu, padarius šio straipsnio dispozicijoje numatytą nusižengimą, gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių.
LR ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK nuostata iš esmės atkartoja iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nagrinėjamu atveju A. K. buvo paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – vieneriems metams. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, ir pagrįstai nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš skundo teksto matyti, kad pareiškėja iš esmės neginčija pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių, tačiau prašo taikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti teisių atėmimo terminą bei sumažinti baudos dydį.
Neabejotina ir sutiktina su Institucijos atsiliepimo argumentais, jog asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. administracinį nusižengimą padarė 07.10 val. iš ryto. Jai nustatytas apsvaigimo laipsnis itin nežymiai – 0,22 promilių (įvertinus ±0,02 promilių paklaidą) viršija leistiną ribą. Įvertinus paklaidą, jai nustatytas 0,61 promilių apsvaigimas. Ji savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pripažino iš karto po to, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų, nuosekliai nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios tvirtino, jog iš vakaro buvo išgėrusi, nes susitiko su senai matytais draugais, anksti atsikėlė ir jautėsi gerai, todėl net nepagalvojo, kad sėsdama už vairo iš ryto važiuoti į darbą ji vis dar galėtų būti apsvaigusi nuo alkoholio, tai yra šios aplinkybės objektyviai nejautė. Taigi akivaizdu, jog kryptingos tyčios sėsti už vairo būnant apsvaigus nuo alkoholio administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. neturėjo. Teigiamai vertintina ir tai, kad pareiškėja yra atsakinga vairuotoja ir patikrinus jos baustumą matyti, kad ji anksčiau tik vieną kartą buvo bausta padarius administracinį nusižengimą administracinį nusižengimą, kuris nepriskirtinas šiurkštiems pažeidimas. Skunde išdėstytos aplinkybės bei kiti pareiškėją individualizuojantys duomenys, leidžia pagrįstai matyti, kad pareiškėjos įvykdytas šiurkštus pažeidimas yra veikiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiautų alkoholiu, priešingai, iš A. K. darbovietės charakteristikos matyti, kad ji charakterizuojama kaip iniciatyvi draugiška, dalykiška ir atsakinga darbuotoja. Byloje yra pateikti ir duomenys apie tai, kad ji turi 55 procentų darbingumą dėl sveikatos būklės (b. l. 20). Esant visumai paminėtų aplinkybių, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad LR ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių, manant jog pakankamą prevencinį poveikį turės ir paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda. Skunde pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo, mažinti paskirtos nuobaudos dydžio, kadangi jai paskirta ir taip minimali bauda. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, į tai, kad ji būdama našlė viena augina dar nepilnametę dukrą, kuri finansiškai priklauso nuo mamos, manytina, kad tikslinga išdėstyti administracinės nuobaudos mokėjimą 10 mėnesių, kas mėnesį mokant po 80 eurų, pirmąją įmoką sumokant per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo.
Dėl aukščiau išdėstyto, teismas mano, kad tikslinga specialios teisės atėmimą palikti, sutrumpinant jo terminą iki 6 mėnesių, kitoje dalyje nutarimo nekeičiant.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) specialistės M. G. 2019 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19647-2019, paskiriant A. K. 6 (šešių) mėnesių teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bei išdėstant paskirtos nuobaudos 800 eurų mokėjimą 10 (dešimčiai) mėnesių, mokant kas mėnesį po 80 (aštuoniasdešimt) eurų. Pirmąją įmoką sumokant per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.