Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. S. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės O. P. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu nubausta už tai, kad 2019 m. lapkričio 20 d., 08.45 val., magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 2,00 km, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas lengvas 0,50 promilės girtumas), todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. Už šį nusižengimą, L. S. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. apeliacinis skundas atmetamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertinęs bylos medžiagą nusprendė, kad būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas L. S. atžvilgiu. Taigi, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartis, kuria skundžiamas nutarimas pakeistas, sutrumpinant L. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 7 mėnesių, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą, yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

7. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1 100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, yra privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tuo pačiu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

9. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 13- 2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

10. Iš bylos duomenų matyti, jog L. S. nutarimu nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,50 promilės), todėl L. S. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs L. S. skundą, atsižvelgė į nustatytą neblaivumo laipsnį, jos šeiminę padėtį, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 7 mėnesių.

11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje teismo nutartyje padarytai išvadai, kad nusižengimo padarymo aplinkybės ir L. S. charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija, šiuo metu atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį) nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, kad L. S. neturėdama teisės vairuoti, negali tinkamai atlikti darbo funkcijų, turi du nepilnamečius vaikus, taip pat, kad ji yra neteista ir tokio sunkumo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą bei darbdavio yra charakterizuojama teigiamai yra svarbios bei pakankamos, kad būtų galima svarstyti galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

12. Atsižvelgtina į tai, jog L. S. pažeidimą pripažino, kas pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. L. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, savo veiksmais ji žalos niekam nesukėlė, vairuodama neblaivi kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, jog L. S. vairuota transporto priemonė būtų sustabdyta dėl netinkamų jos vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojos blaivumo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad L. S. anksčiau būtų padariusi teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad ji piktnaudžiautų alkoholiu – nėra. Skunde daug dėmesio skiriama pažeidėjos asmenybės charakterizavimui, tačiau visiškai nenurodoma, apsiribojant tik teoriniu išdėstymu, kokiais duomenimis pirmosios instancijos teismas turėjo remtis ir dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo padaryti priešingą išvadą.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo teiginiu, jog vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad L. S. turi du vaikus, išsiskyrusi bei dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolėje vadybininke, tačiau nuo L. S. gyvenamosios vietos iki jos darbo vietos yra daugiau nei 20 kilometrų, todėl šios teisės atėmimas turėtų neigiamų padarinių ne tik kasdieniniame jos gyvenime, bet ir žymiai apribotų asmens galimybę užsitikrinti pragyvenimo šaltinį sau ir visai šeimai.

14. Nors skunde teigiama, jog L. S. tris kartus per mėnesį vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė sustabdyta (ANK 424 straipsnio 2 dalis) ir už tai jai buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikiama jokių naujų duomenų, kurie patvirtintu šį teiginį. Byloje nėra duomenų, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pažeidėjos skundą.

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis L. S. tinkamai neauklės ir nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina L. S. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad jai nėra susiformavęs neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.

16. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. L. S. ir iki nusižengimo padarymo suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo darymo. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjai kartu su bauda pirmosios instancijos teismo paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti jos asmenybę, todėl yra tinkama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

17. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, kurios leistų apeliacinės instancijos teismui priimti nutartį, kuria būtų paliekamas galioti L. S. skundžiamas teismo nutarimas. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas proporcingai sutrumpindamas L. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą iki 7 mėnesių, nepažeidė ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartis L. S. administracinio nusižengimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti, vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. G. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.