- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-29
- Bylos Nr.
- II-731-1122/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00844-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Pažeidėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14179-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14179-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) E. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. gegužės 21 d. apie 14.28 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą (b. l. 16-18).
Šalies argumentai
E. P. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo pakeisti minėtą 2023 m. birželio 14 d. nutarimą ir skirti jo atžvilgiu mažesnę nuobauda (baudą) nei įstatyme numatyta, ją sumažinti per pusę ir netaikyti administracinio poveikio priemonės, arba taikyti ją mažesnę, nei numatyta minimalios trukmės laikotarpiui.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš esmės neginčija nurodytų Nutarime faktinių bylos aplinkybių, taip pat sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą – buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, todėl vairavimo metu galėjo būti jo burnos ertmėje iškvepiamo oro koncentracijoje alkoholio, kurį patvirtina alkoholio tikrintuvo duomenys, tačiau jo savijauta ir aplinkybės, kurioms esant buvo padaryti teisės pažeidimai, yra vertintini individualiai, pagal skunde pateikiamas aplinkybes, o skundžiamą Nutarimą priėmusi institucija neturi procesinės galimybės skirti mažesnę nuobaudą už konstatuotą pažeidimą, nei numatyta ANK, todėl tai sudaro pagrindą pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu bei prašyti įvertinti nurodytas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą – skiriant mažesnę nuobaudą ir poveikio priemonę pažeidėjui, nei numato įstatymas.
Pažymi, kad sutinka su nurodytomis protokole ir skundžiamame Nutarime aplinkybėmis. Alkoholį vartojo ne mažiau nei 14 valandų iki užfiksuoto jo teisės pažeidimo, t. y. 2023 m. gegužės 20 d. vakare. Kadangi tai buvo laisvadienis – šeštadienio vakaras, tai kartu su namuose buvusiais svečiais vartojo alkoholį. Kitos dienos ryte jis jautėsi labai gerai, nejautė jokių apgirtimo ar apsvaigimo požymių, todėl rytą papusryčiavęs, dar praėjus keletui valandų, jautėsi visiškai blaivus, nejautė jokio apsvaigimo požymio, todėl būdamas pagrįstai įsitikinęs, kad kraujyje nėra alkoholio koncentracijos, tik po pietų, t. y. apie 14 val. sėdo vairuoti automobilį. Vairuodamas automobilį jautėsi visiškai blaivus, jo reakcija nebuvo sulėtėjusi, o jį sustabdžius policijos pareigūnams taip pat nebuvo pastebėti jokie jo girtumo požymiai, o tik vykdant tikrinimą visų vairuotojų, alkoholio tikrintuvas parodė 0,5 promilės, kas labai nustebino tiek jį, tiek policijos pareigūną. Po keletos minučių jį vėl patikrinus alkoholio tikrintuvu – jo išpučiamo burnos ertmės oro koncentracijoje buvo užfiksuota 0,47 promilės alkoholio. Kadangi sutiko su alkoholio tikrintuvo parodymais, pripažįsta padarytą teisės pažeidimą, dėl kurio labai gailisi.
Pareiškėjas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos gali būti taikomos, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP – 116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita. Sugretinus šią teismų praktiką su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Skiriant švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, jei byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, ATP-36-135/2016 ir kt.).
Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės nurodo, jog neginčytina, kad pažeidėjas padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai – ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė beveik užmiestyje – miesto pakraštyje. Administracinis nusižengimas padarytas užmiestyje ar miesto pakraštyje esant mažam eismo intensyvumui, o ne gyvenvietėje, kuri pasižymi pėsčiųjų perėjomis, reguliuojamomis sankryžomis ir kitomis pavojingomis vietomis. Be to, važiavimas vyko vietovėje, kurioje pažeidėjas ir gyvena, o tai reiškia, kad pažeidėjas žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų, t. y. pažeidėjas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie pažeidėjo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas – 14.28 val., kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika ir nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors pažeidėjo veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją pažeidėjas realizavo gana formaliai – net Institucijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokole nėra užfiksavę, kad pareiškėjas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ir pan.
Pažymi ir tai, kad nors pareiškėjo neblaivumo laipsnis gana nemažas, tačiau kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš pažeidėjo atžvilgiu užfiksuoto promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pažeidėjas nekontroliavo transporto priemonės. Pasisakant dėl pažeidėjo kaltės, pažymima, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Pažeidėjas visiškai nesijautė neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis bus išsisklaidęs – administracinis nusižengimas padarytas alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs. Kaltės aspektu pažeidėjo veika yra žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo pažeidėjas neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik prieš einant miegoti.
Dėl asmenybės teigia, kad tai yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą. Kiekviena asmenybė yra skirtinga todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Tačiau yra ir tokių, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemonės, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios pažeidėjo asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad pažeidėjui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta poveikio priemonė. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Jo atveju asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus, dirba samdomą darbą darbų vykdytoju – važinėja tarnybiniu transportu po statybos objektus, darbinę veiklą vykdo su tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz., pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (mokesčių mokėjimui, vaiko išlaikymui). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažįsta ir gailisi dėl teisės pažeidimo, be to, policijos pareigūnams duoda nuoseklius paaiškinimus. Sutinkamai su išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą priimto Nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsni 5 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nurodo, kad, kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, pareiškėjas sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, nors teisės pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu, ir padarė pirmą kartą. Taigi pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja dvi administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra.
Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir vairavimo stažo nurodo, kad tikslu pagrįsti aplinkybę, kad administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis pareiškėjo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie registruotus administracinius nusižengimus, kurio turinys niekaip neatspindi, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo pareiškėjas nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo. Manytina, kad šis teisės pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, kuris nėra būdingas pareiškėjo poelgis. Nors pareiškėjo atžvilgiu ir yra užfiksuoti teisės pažeidimai, jie yra smulkūs, o bauda už jį paskirta net keliasdešimt kartų mažesnė nei už aptariamą nusižengimą. Išraše užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti pareiškėją.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad teisę vairuoti transporto priemonę turi jau daugiau nei 10 metų. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtina, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą – ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., be ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių.
Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių nurodė, kad, pirma, teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga tikslu išsaugoti darbą. Jo darbas susijęs su vairavimu tarnybinio transporto po darbo objektus. Akivaizdu, kad neturint šios teisės vairuoti transporto priemonių, pareiškėjas negalės dirbti savo tiesioginio darbo. Dėl to, specialiosios teisės netekus net 12 mėnesių, pareiškėjas bus priverstas nedirbti, o tai sąlygos itin neigiamas pasekmes, kadangi darbas pagal darbo sutartį yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Naujo darbo suradimas bus apsunkintas tos pačios priežasties – teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo, todėl pareiškėjo susisiekimas yra tiesiogiai priklausomas nuo galimybės vairuoti individualią transporto priemonę.
Dėl administracinio nusižengimo padarinių pažymi, kad neginčijama, jog pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių realių padarinių. Manytina, kad tam turėjo įtakos jau nurodytos aplinkybės.
Teigia, kad skundo tenkinimo atveju administracinė nuobauda pasiektų keliamus tikslus –atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti; atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį prašymą, pareiškėjas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėją auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Ši nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Iš šiuo atveju ji pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus prašant patenkinti prašymo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalį pareiškėjas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Todėl pareiškėjas baigęs papildomus vairuotojų mokymus įstatymo nustatyta tvarka patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Be to, baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Pareiškėjas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skundžiamo Nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pareiškėjas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir jo prašymo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab aktualūs pavyzdžiai matyti ir naujausioje teismų praktikoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. II-538-895/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. Nr. U-352-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. II-342-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. II-127-961/2019; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 20196 ,. Sausio 24 d. nutartis byloje Nr. II-64-963/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. II-189-1083/2018; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. II-132-297/2019; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis byloje Nr. II-290-951/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. II-593-1053/2019; Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. II-102-588/2019; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. II-73-1037/2019; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. II-232-766/2019; Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. II-233-1065/2019; Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. II-114-829/2019; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. II-112-393/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. II-522-1011/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. II-229-240/2019; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. II-46-971/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. II-292-270/2019; Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartis byloje Nr. II-69-373/2019; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutartis byloje Nr. II-61-297/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. II-393-271/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 8 d. nutartis byloje Nr. II-242-486/2019; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. II-63-409/2019; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. II-109-743/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis byloje Nr. II-477-576/2018; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje Nr. II-282-963/2018; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. II-47-304/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. II-323-961/2018; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. II-50-371/2018; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. II-109-1029/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. II-135-893/2018; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartis byloje Nr. II-55-409/2018; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. II-65-729/2018) (b. l. 2-11).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą.
Institucijos nuomone, transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. E. P. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą sumažinti paskirtą baudą, neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų. Administracinio poveikio priemonė skiriama nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, todėl turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. E. P. gailisi dėl savo poelgio, tačiau ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė savaime nenulemia ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymą. E. P. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų – transporto priemonės vairavimas neblaiviam, bei už tai jam buvo paskirta minimali nuobauda, o pateikdamas skundą nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko galima būtų skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje (b. l. 42-43).
Pareiškėjas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžia Nutarimą todėl, kad buvo nubaustas už labai minimalų nusižengimą, „ant ribos“, tačiau teisė vairuoti jam yra darbo įrankis, su kuriuo jis uždirba daugiausiai pajamų, kad galėtų išlaikyti šeimą, vaikus vežioti ir taip toliau. Pačiam buvo net netikėta, kad galėjo taip atsitikti. Per tiek metų vairavimo, atrodo, negalėjo taip padaryti. Jautėsi tikrai visiškai blaivus, bet gavosi, kaip gavosi, dėl to tas skundas ir yra. Aišku, neprašo, nemaldauja, bet tiesiog apskundė todėl, nes galvojo, kad galima bus kažką pakeisti, nors kažkiek. Norėtų nors iki pusės susimažinti ir terminą teisių atėmimo, ir pačią baudą. Be abejo, nusižengimą pripažįsta, padarė, tai padarė. Alkoholį prieš sėsdamas už vairo vartojo prieš 14 valandų. Gėrė šiaip pagrinde tik alaus šeštadienį, išvakarėse, paskutinis bokalas buvo išgertas apie 23:00 val. Važiavo į Molėtus prie Labanoro stovyklavietės. Ir tikrai nebuvo net minties ir nesijautė, taip niekada nedaro, nežinau, gal tiesiog sunkiai išsigaravo, kodėl negali paaiškinti, bet apmaudu, labai apmaudu. Teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir dėl vaikų, t. y. dėl šeimos. Jeigu praras teisę vairuoti, tai praras ir darbą, jo pagrindinės pajamos yra iš šio darbo, nors jis ir yra (duomenys neskelbtini), bet jam su klientais pagrinde yra bendravimas ir važinėjimas po miestus. Savo padarytą nusižengimą vertina blogai, negali pateisinti tokių dalykų. Jo vairavimo stažas beveik 20 metų. Nei karto nebuvo susidūręs su tokiais dalykais ir labai sunku tą pakelti, būtų supratęs, jeigu labai būtų išgėręs ir kad įpūstų kokią 1 promilę, bet negali savęs teisinti, padarė klaidą. Žino, kad turi administracinių nusižengimų, čia viskas (duomenys neskelbtini) buvo, kur radaras ir daug buvo nukentėjusiųjų, tai daug kas pakliuvo ten.
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai praneštą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime prašė nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.
Skundas netenkintinas
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamu Nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 21 d. apie 14.28 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
Pareiškėjas E. P. šiuo atveju sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
Pareiškėjo skunde keliamas pagrindinis klausimas yra susijęs su administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu).
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, be kita ko, privalo būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nagrinėjamu atveju E. P. skundžiamu Nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimalaus dydžio bauda – 800 Eur, ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
E. P. skunde ir teisme prašė pakeisti skundžiamą Nutarimą – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, arba nustatyti trumpesnį jos terminą bei sumažinti (bent per pusę) paskirtą baudą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti E. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę baudą bei administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus, arba iš viso jos neskirti.
E. P., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad E. P., pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas, t. y. abiejų tikrinimų metu buvo nustatyta neblaivumo būsena, viršijanti minimalią ribą (0,41 promilės), nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Nors E. P. nurodė, kad vairavo transporto priemonę nesijausdamas neblaivus, kadangi tik išvakarėse (prieš 14 valandų) vartojo alkoholinius gėrimus, o transporto priemonę vairavo kitos dienos popietę, tačiau teismas, įvertinęs E. P. neblaivumo laipsnį, abejoja, ar pareiškėjas, nagrinėjamo įvykio metu sėsdamas prie vairo ir vairuodamas transporto priemonę, jautėsi įprastai, kaip nevartojęs alkoholio. Todėl nėra pagrindo teigti, kad E. P. galėjo tikėtis, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, yra blaivus. Alkoholio buvimas organizme mažina galimybę tinkamai ir laiku reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius, net ir tuo atveju, kai nustatyta alkoholio koncentracija nežymiai viršija leistiną ribą. Be to, teismas, įvertinęs E. P. vairavimo patirtį (beveik 20 metų), nustatyto neblaivumo laipsnį (net ir po 14 valandų nuo paskutinio alkoholio vartojimo), mano, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, jog jis pavartojęs alkoholio (kad ir išvakarėse) turi teisę sėsti už automobilio vairo. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad alkoholio vartojimas, kai asmuo žino, jog jis vėliau turės ar galimai turės vairuoti automobilį, rodo nepakankamai atsakingą tokio asmens požiūrį į naudojimąsi turima teise, savo paties bei aplinkinių saugumą.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jis per visą teisės vairuoti transporto priemones turėjimo laikotarpį tinkamai naudojosi šia specialia teise, buvo tik kelis kartus nubaustas administracine tvarka, už tokio pobūdžio nusižengimus nebuvo baustas. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad E. P. anksčiau būtų vairavęs transporto priemones būdamas neblaivus, kita vertus, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad pareiškėjas buvo ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nustatyto važiavimo greičio viršijimą ir sustojimą neleistinoje vietoje. Nors E. P. padaryti administraciniai nusižengimai ir nėra itin šiurkštūs, jis dalį paskirtų baudų sumokėjo, tačiau tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo įvykio buvo pavyzdingas vairuotojas.
Trumpinti pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą bei sumažinti paskirtą baudą nesudaro pagrindo ir tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą Nutarimą, individualizuojant E. P. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes individualizuojant jo administracinę atsakomybę nėra jokio pagrindo. Aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo išklausė (ar ketina bei sutinka išklausyti) privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir kitos taip pat nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
E. P. skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo tikslais bei pasirūpinti šeima. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą. Visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Tai, kad E. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo tikslais, pasirūpinti šeima, nėra ta aplinkybė, kuri lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės paskyrimą trumpesniam terminui negu minimalus, arba jos apskritai neskirti. Atkreiptinas dėmesys, kad daug žmonių nesinaudoja teise vairuoti transporto priemones vykdami į darbą ar darbo tikslais. Be to, kaip minėta, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi neatsakingai (sėdo vairuoti transporto priemonę prieš tai vartojęs alkoholio). Byloje nenustatyta, kad E. P. be teisės vairuoti transporto priemones apskritai negalėtų dirbti ar iš tiesų prarastų turimą darbą (darbus), kuriame savo darbines funkcijas galėtų atlikti ir be transporto priemonių vairavimo.
Pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar jos neskirti taip pat nesudaro ir tai, kad pareiškėjas gyvena šeimoje, augina nepilnametį vaiką, dirba – visos šios aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos ir įvertintos prieš vairuojant automobilį būnant neblaiviam. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeisti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.
Dėl rėmimosi teismų precedentais, teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
Taigi teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą E. P. paskirta administracinio poveikio priemonė bei administracinė nuobauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjui skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba apskritai neskiriant šios poveikio priemonės bei sumažinant paskirtą baudą. Pažymėtina, kad vien tik E. P. nuomonė, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė bei nuobauda yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, tiek administracinė nuobauda (bauda), tiek administracinio poveikio priemonė (kurios, kaip minėta, yra minimalaus dydžio), individualizuotos tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnyje nustatytų kriterijų. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
E. P. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14179-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.