Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-291-497/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-731-1122/2023Nutartis · 2023-08-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-291-497/2023Nutartis · 2023-10-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-31
Bylos Nr.
AN2-291-497/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00844-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Pažeidėjas
E. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-291-497/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00844-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. (toliau ir – pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14179-2023 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimu E. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad jis 2023 m. gegužės 21 d. apie 14.28 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi E. P. skundas dėl Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimo netenkintas ir Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Pakeisti Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir už administracinį pažeidimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirti mažesnę baudą, nei įstatyme numatyta 800 Eur bauda ją sumažinant per pusę ir netaikyti administracinio poveikio priemonės arba ją taikyti trumpesniam, nei numatyta įstatyme, terminui.

3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nenustatyta aplinkybių visuma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skunde cituodamas teismų praktiką nurodo, kad ši teisės norma gali būti taikoma nustačius kompleksą faktinių duomenų. Tokie duomenys yra veikos mažareikšmiškumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas, darbo pobūdis ir mažamečių vaikų auginimas, finansinė padėtis.

3.2. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad visuma aplinkybių taikyti šią normą nenustatyta, pareiškėjas su tuo nesutinka. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui detaliai papasakojo aplinkybes, patvirtinančias ANK 34 straipsnio 5 dalies sąlygų buvimą, todėl teismas nustatęs šias aplinkybes, nepagrįstai nepritaikė šios normos, sprendimą grįsdamas vien formaliais bendro pobūdžio argumentais, kaip antai, kad padarytas vienas šiurkščiausių administracinių nusižengimų.

3.3. Pažeidimas padarytas miesto pakraštyje, o ne gyvenvietėje, šviesiu paros metu, esant mažam eismo intensyvumui, kelias pareiškėjui gerai žinomas. Kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai šio pažeidimo metu nebuvo fiksuoti (transporto priemonė atitiko reikalavimus ir kt.), jokių padarinių padarytas pažeidimas nesukėlė. Apelianto teigimu, šiuo atveju yra pagrindo tvirtinti, kad nors veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtį, jis ją realizavo gana formaliai, net protokole nėra užfiksuota, kad jis būtų vairavęs įtartinai. Kiekvieną žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš nustatyto neblaivumo negalima išvada, kad jis nekontroliavo transporto priemonės.

3.4. Pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje nagrinėjant analogišką bylą, konstatuota, kad aplinkybės kuriomis padarytas nusižengimas apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą, kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgus į bylos aplinkybes. Šiuo atveju nusižengimas padarytas labiau dėl neatsargumo. Pareiškėjas nedidelį kiekį alkoholio vartojo tik iš vakaro ir manė, kad šis bus išsisklaidęs. Tokiu būdu, ši veika padaryta neapskaičiavus alkoholio išsisklaidymo, žymiau mažiau pavojinga nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus, kadangi pastaruoju atveju asmuo suvokia tai darantis neteisėtai.

3.5. Svarbu atsižvelgti ir į pareiškėjo asmenybę. Jis yra doras pilietis, dirba darbų vykdytoju važinėdamas po objektus, prisipažino ir galisi dėl nusižengimo, davė nuoseklius parodymus, sutinka dalyvauti elgesio pataisos programoje, nors teisės pažeidimą, susijusį su alkoholio vartojimu, padarė pirmą kartą. Šiuo atveju egzistuoja dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iki aptariamo nusižengimo, E. P. beveik nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, todėl padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio. Gi kiti pažeidimai yra smulkūs.

3.6. Skunde akcentuoja, kad teisę vairuoti pareiškėjas turi daugiau kaip 10 metų. Pats įstatymų leidėjas pradedančiajam vairuotojui nustato žemesnę neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma atsakomybė, todėl vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi E. P. padarytas nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Teisė vairuoti reikalinga siekiant išsaugoti darbą, kuris susijęs su važinėjimu po įvairius objektus. Netekus specialios teisės net 12 mėnesių jis bus priverstas nedirbti, o tai sąlygos itin neigiamas pasekmes.

3.7. Pareiškėjo vertinimu, skundo tenkinimo atveju bausmės tikslai vis vien bus pasiekti. Proceso metu kyla nerimas dėl specialiosios teisės atėmimo, kaip reikės be šios teisės išsiversti, be to auklėjamąjį poveikį užtikrina ir skirta bauda. Dėl padaryto pažeidimo E. P. yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų kursus, kuriuos baigęs patirs auklėjamąjį poveikį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašo Institucijos 2023 m. birželio 14 d. nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistus ir E. P. skundo netenkinti. E. P. padarė vieną pavojingiausių nusižengimų, už ką jam buvo skirta minimali nuobauda. Pateikdamas skundą nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių sudarančių pagrindą mažinti paskirtą baudą, neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. P. skundas netenkinamas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. neginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tai yra neneigia savo kaltės, jog 2023 m. gegužės 21 d. apie 14.28 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumo laipsnis, tačiau prašo skirti mažesnę nuobaudą, neskirti administracinio poveikio priemonės arba šią skirti trumpesniam terminui.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde nurodoma teisės norma yra pasikeitusi, teismo teisė neskirti administracinio nusižengimo priemonės šiuo metu numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje byloje nenustatyta jokių teismų praktikoje paprastai pripažįstamų ir nagrinėjamoje situacijoje svarbių bei išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

8. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog E. P. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pasisakyta skundžiamoje nutartyje, pagrįstai nurodant, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes į jas jau atsižvelgta individualizuojant nuobaudą. Tai, kad apeliantas sutinka dalyvauti elgesio pataisos programoje taip pat nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ši aplinkybė atskleidžia pažeidėjo požiūrį į pažeidimo padarymą, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad padarytos nusižengimo pavojingumas yra mažesnis.

9. Skunde nurodomi argumentai, jog sustabdžius pareiškėjo vairuojamą automobilį, kiti KET pažeidimai nebuvo fiksuoti, nešvelnina pareiškėjo atsakomybės. Įvykio metu nustačius ir kitus KET pažeidimus, pareiškėjas už jų padarymą būtų baudžiamas papildomai (pagal atitinkamus ANK straipsnius, numatančius atsakomybę už jų padarymą). ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio pavojingumas siejamas apskritai su pačiu veiksmu – transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, kai nustatytas ne mažesnis nei 0,41 promilės ir ne didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Dėl to apelianto atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių. Atsakomybė už neblaivaus asmens (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) padarytą eismo įvykį, kurio metu nežymiai buvo sužalota kitų asmenų sveikata ar sugadintas kitų asmenų turtas, numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir už šio nusižengimo padarymą numatyta griežtesnė atsakomybė.

10. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo teiginiais, kad prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, alkoholį vartojo išvakarėse prieš 14 valandų, tačiau ši aplinkybė, priešingai, nei tvirtina E. P., nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Įstatymo leidėjas tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumą sieja ne su konkrečiomis asmens neteisėtą elgesį sąlygojusiomis aplinkybėmis (šiuo atveju klaidingai įvertinta aplinkybe, jog alkoholio organizme jau nebėra), bet su neblaivaus vairuotojo potencialiai sau ir aplinkiniams keliamu pavojumi, kuris atsiranda dėl alkoholio poveikio lėtėjant vairuotojo reakcijai, kas gali turėti lemiamą įtaką atsitikus nenumatytai, avarinei situacijai.

11. Aplinkybės, kad E. P. nebuvo praradęs transporto priemonės kontrolės, įtartinai nemanevravo, pažeidimas padarytas dienos metu ne gyvenvietėje, nelaikytinos išimtinėmis. Jos yra reikšmingos sprendžiant dėl nuobaudos dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. P. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir taip paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda ir minimalus specialiosios teisė vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, šios aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau švelninti skirtos nuobaudos.

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Todėl tai, kad teisė vairuoti E. P. reikalinga darbo tikslais, nesudaro pagrindo neskirti šios administracinio poveikio priemonės arba skirti ją trumpesniam, nei minimaliam įstatyme nustatytam terminui. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas tiesiogiai siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, tai savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

13. Pareiškėjas nurodo, kad iki šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo beveik nėra padaręs jokio pažeidimo. Vis tik Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, tai paneigia. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. P. administracine tvarka baustas daugybę kartų. Jis ne kartą baustas dėl KET pažeidimų, už tai, kad pastatė automobilį neleistinoje vietoje, taip pat daug kartų baustas už greičio viršijimą. Daugumoje atvejų pareiškėjas greitį viršijo daugiau kaip 20kmh, bet mažiau kaip 30 km/h. Todėl priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo teigti, kad padaryti pažeidimai yra smulkūs.

14. Nors ANK 422 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta pradedančiųjų vairuotojų atsakomybė už transporto priemonės vairavimą apsvaigus (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), tačiau viršijus minėtą neblaivumo ribą (daugiau kaip 0,41, bet ne daugiau kaip 1.5 promilės), visi vairuotojai (tiek pradedantieji, tiek ir 2 metų vairavimo stažą turintys,) už transporto priemonės vairavimą atsako pagal tą pačią ANK 422 straipsnio 5 dalies normą. Todėl pareiškėjo argumentas, jog jo turima ilga vairavimo patirtis mažina padaryto nusižengimo pavojingumą atmestinas.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas