Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

Šalies argumentai

G. J. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo, kuriuo prašė 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą dalinai panaikinti dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones dalyje arba minėtą nutarimą pakeisti – 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti, paskiriant trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde dėl faktinių aplinkybių nurodoma, kad apeliantas G. J. (toliau - Apeliantas) 2019-11-14 padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 str. 5 d. Dėl to, Apelianto atžvilgiu Vilniaus AVPK priėmė 2019-12-05 nutarimą (toliau - Skundžiamas nutarimas), kuriuo Apeliantui skirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. ANK XXXIV skyrius reglamentuoja ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką. Šio skyriaus 622 str. 1 d. nustato, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Remiantis šia teisės norma, teikiamas šis skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kadangi su juo, dalyje dėl paskirtos administracinės poveikio priemonės, nesutinkama. Manytina, kad šioje dalyje Skundžiamas nutarimas turi būti pakeistas. Tokią poziciją pagrindžiantys motyvai išdėstyti toliau. Dėl teisinio argumentavimo teigia, kad ANK 34 str. 5 d. nustatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir prieš ANK įsigaliojimą galiojusiame LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK). Pastarojo 301 str. 1 d. nustatė, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudų nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir ANK 34 str. 5 d. įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62- 509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės - darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57- 360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita. Sugretinus aukščiau cituotą teismų praktiką su ANK 34 str. 5 d. įtvirtintais kriterijais ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo, privalo atsižvelgti į (1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; (2) kaltės formą ir rūšį; (3) asmenybę; (4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; (5) vairavimo stažą; (6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; (7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; (8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Išvardintos teisiškai reikšmingos aplinkybės (kriterijai) toliau apibūdinamos detaliau būtent esamos situacijos kontekste. Tačiau prieš tai atkreiptinas teismo dėmesys į aktualią teismų praktiką. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalies ((duomenys neskelbtini) straipsnis iki 2017-01-01) taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131- 211/2016, Nr. ATP-39-135/2016 ir kt.). Dėl padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio ir kaltės nurodoma, jog neginčytina, kad Apeliantas padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 str. 5 d. įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą. Iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Apeliantas administracinį nusižengimą padarė užmiestyje, Vilniaus rajone. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, administracinis nusižengimas padarytas užmiestyje, o ne gyvenvietėje, kuri pasižymi pėsčiųjų perėjomis, reguliuojamomis sankryžomis ir kitomis pavojingomis vietomis. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje Apeliantas ir gyvena, reiškia, kad Apeliantas žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 str. 5 d. norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad Apelianto atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. Apeliantas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie Apelianto padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas - 07 vai. 50 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018), taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2019-06-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-954/2019). Sutinkamai su tokia praktika ir 10-11 p. nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad nors Apelianto veika ir atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją Apeliantas realizavo gana formaliai - net Vilniaus AVPK protokole ar Skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad Apeliantas būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Nors Apelianto neblaivumo laipsnis gana nemažas, tačiau kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš Apelianto atžvilgiu užfiksuoto promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Apeliantas nekontroliavo transporto priemonės. Pasisakant dėl Apelianto kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Apeliantas visiškai nesijautė neblaivus. Alkoholį jis buvo vartojęs tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, taigi manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs - administracinis nusižengimas padarytas, alkoholį vartojus prieš daug laiko ir neapskaičiavus, kad jis dar nėra išsiskaidęs. Trumpai tariant, kaltės aspektu Apelianto veika yra žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo Apeliantas neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik prieš einant miegoti. Dėl asmenybės teigia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 str.), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemones, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 str. 5 d. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios Apelianto asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad Apeliantui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 str. 9 d. numatyta poveikio priemonė. Apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. 2008 metais Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje Apeliantas baigė geležinkelio riedmenų eksploatavimo ir remonto programą ir jam suteikta inžinieriaus profesinė kvalifikacija (Priedas Nr. 1). Nuo 2017-09-19 Apeliantas vykdo individualią veiklą, susijusią su keleiviniu sausumos transporto, t. y. Apeliantas yra laisvai samdomas darbuotojas (Priedas Nr. 2). Be to, Apeliantas nors ir ne santuokoje, tačiau pagal galimybes augina mažametę dukrą (Priedas Nr. 3). Taigi, Apelianto asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis baigė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, vaiko išlaikymui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą (Priedas Nr. 4), policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Sutinkamai su išdėstytu, yra pagrindas teigti, kad Apelianto asmenybės charakteristika sudaro prielaidą Skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nurodo, kad ANK 35 str. 1 d. 1 p. ir 10 p. nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1 p.); asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (10 p.). Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, Apeliantas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, Apeliantas sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 p. ir 10 p., šiuo atveju egzistuoja dvi Apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 str. numatytų Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra. Šio skundo 4 p. nurodyta, kad kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 str. 5 d. taikymą, yra jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip nurodyta skundo 18-19 p., šiuo atveju yra dvi Apelianto administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 str. 5 d. Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn ir vairavimo stažo nurodo, kad tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2019-11-14 administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis Apelianto skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (Priedas Nr. 5). Jo turinys atspindi, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo Apeliantas nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad Apelianto padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas Apeliantui poelgis. Nors Apelianto atžvilgiu ir yra užfiksuotas vienas teisės pažeidimas, jis yra smulkus, o bauda už jį paskirta net keliasdešimt kartų mažesnė nei už aptariamą nusižengimą. Taigi, išraše užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti Apeliantą. Be to, prašytina atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones Apeliantas turi jau ilgą laiką - daugiau nei 21 metus. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtina, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą - ANK 422 str. 4 d. nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., bet ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 str. 4 d. nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 str. 2-5 d. numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, pirma, teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga tikslu išsaugoti darbą. Kaip matyti iš pridedamos individualios veiklos pažymos, Apelianto darbas susijęs su keleiviniu transportu, įskaitant ir jo vairavimą. Akivaizdu, kad neturint šios teisės vairuoti transporto priemonių, Apeliantas negalės dirbti savo tiesioginio darbo. Dėl to, specialiosios teisės netekus net 12-kai mėnesių, Apeliantas bus priverstas nedirbti, o tai sąlygos itin neigiamas pasekmes, kadangi darbas pagal individualios veiklos pažymą yra vienintelis Apelianto pajamų šaltinis. Naujo darbo susiradimas bus apsunkintas tos pačios priežasties - teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo, kadangi apelianto gyvenamoji vieta nors ir Vilniaus miesto ribose, tačiau faktiškai ji yra miesto pakraštyje (Naujoje Vilnioje), todėl Apelianto susisiekimas yra tiesiogiai priklausomas nuo galimybės vairuoti individualią transporto priemonę - jo gyvenamojoje vietoje viešasis transportas išvystytas labai prastai, todėl Apeliantas iš esmės neturi jokios susisiekimo alternatyvos. Be to, teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga tam, kad galėtų pasirūpinti savo mama, kuri gyvena viena pati. Pastarajai reguliariai reikalinga pagalba namų ūkyje. Taip pat aptariama teisė reikalinga auginant dukrą, kurią reikia nuvežti į užklasines veikla, pasiimti iš mokyklos. Galų gale, teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga dėl visuomeninės veiklos, o būtent - buvimo „Vilniaus rajono autobusų parko profesinė sąjunga“ ir „Elektrinių traukinių depo profesinė sąjunga“ pirmininku (Priedas Nr. 6). Vienijant šių organizacijų narius, kyla įvairių organizacinių klausimų, susitikimų su darbdaviais ir kt. Tikslu suspėti tinkamai atlikti minėtų sąjungų pirmininko pareigas, teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui neatsiejamai reikalinga. Dėl administracinio nusižengimo padarinių, neginčijama, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, kaip matyti iš skundo 4 p. cituotos teismų praktikos, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkeiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Apeliantas nesusižalojęs ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės. Dėl administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo, teigia, kad jau minėta, jog sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Tikslu pagrįsti, kad šio skundo tenkinimo atveju administracinė nuobauda pasiektų keliamus tikslus, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į šiuos tikslus. ANK 22 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra (1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; (2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; (3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Dalyje dėl ANK 22 str. 2 d. 1 p. pasisakytina, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, Apeliantas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 str. 5 d. taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, Apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 str. 2 d. numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. ANK 27 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad teismas, kartu su administracine nuobauda, gali skirti administracinę poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, kas tai pat padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant Skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Galiausiai, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad Apeliantas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus. Vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių papildomą vairuotojų mokymo tvarką, yra 2014-04-30 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Viršininko įsakymas Nr. 2B-86 (toliau - Įsakymas). Jo 19 p. nustatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo: ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė. Šios analizės tikslas - suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes ir suprasti, kaip jų išvengti (įsakymo 19.1 p); baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas - suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių šiomis temomis: atsakomybė už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmės; saugus, ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas; kt. (Įsakymo 19.2.2 ir 19.2.5 p.). Taigi, Apeliantas, baigęs papildomus vairuotojų mokymus Įsakymo nustatyta tvarka, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Dalyje dėl ANK 22 str. 2 d. 2 p. pasisakytina, kad Apeliantą baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam Apeliantui, bet ir visai jo šeimai - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad Apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 5 d. ir Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Manytina, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab aktualūs pavyzdžiai matyti ir naujausioje teismu praktikoje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-26 nutartis byloje N r. II-538-895/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis byloje Nr. U-352-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-30 nutartis byloje Nr. II-342-865/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-11 nutartis byloje Nr. 11-127- 961/2019; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-24 nutartis byloje Nr. 11-64- 963/2019; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-09-19 nutartis byloje Nr. II-189-1083/2018; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-11-15 nutartis byloje Nr. 11-132-297/2019; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-08 nutartis byloje Nr.II-290-951/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-08 nutartis byloje Nr. II-593-1053/2019; Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019-10-14 nutartis byloje Nr. II-102-588/2019; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-09-16 nutartis byloje Nr.II-73-1037/2019; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-10-04 nutartis byloje Nr. II-232-766/2019; Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-09-26 nutartis byloje Nr. II-233-1065/2019; Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019-09-09 nutartis byloje Nr. II-114-829/2019; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019-09-06 nutartis byloje Nr. II-112-393/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nutartis byloje Nr. II-522-1011/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-06-12 nutartis byloje Nr. II- 229-240/2019; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-06-07 nutartis byloje Nr. II-46-971/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nutartis byloje Nr. II-292-270/2019; Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-05-20 nutartis byloje Nr. II-69-373/2019; Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-05-20 nutartis byloje Nr. II-61-297/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-15 nutartis byloje Nr. 11-393-271/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-04-26 nutartis byloje Nr. II-177-725/2019; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-03-08 nutartis byloje Nr. II-113-288/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-19 nutartis byloje Nr. II-242-486/2019; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-20 nutartis byloje Nr. II-63-409/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-12 nutartis byloje Nr. 11-88-1033/2019; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 nutartis byloje Nr. II-82-1013/2019; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-11-26 nutartis byloje Nr. II-111-743/2018; Kauno apygardos teismo 2018-10-26 nutartis byloje Nr. AN2-435-397/2018; Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018-10-25 nutartis byloje Nr. II-109-743/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 nutartis byloje Nr. 11-477-576/2018; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018-09-07 nutartis byloje Nr. II-282-963/2018; Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-08-31 nutartis byloje Nr. II-47-304/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nutartis byloje Nr. II-323-961/2018; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018-06-27 nutartis byloje Nr. II-50-371/2018; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-04-18 nutartis byloje Nr.II-109-1029/2018; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-14 nutartis byloje Nr. II-135-893/2018; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-28 nutartis byloje Nr. II-55-409/2018; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-01-30 nutartis byloje Nr. II-65-729/2018).