Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-125-1094/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-15
Bylos Nr.: e2-125-1094/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19719-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Irena Bielskytė (pirm.)
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: R. J., S. J., A. J.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, V. Z.
Advokatai: Haroldas Ivanauskas, Dainius Židanavičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-125-1094/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19719-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Audronei Glambienei, Elenai Maksimenko, Erikai Ramoškienei,

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovams advokatui Haroldui Ivanauskui, advokato padėjėjui Aleksandrui (Aleksandr) Timoščenko,

atsakovei R. J., jos atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui,atsakovui S. J.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms D. S., J. J., A. B., A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir pagal atsakovės R. J. patikslintą priešieškinį ieškovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovams A. J. ir S. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, V. Z., kiti asmenys (ne proceso dalyviai) – biudžetinė įstaiga „Vilniaus miesto socialinės paramos centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu (2019 m. liepos 9 d. patikslintas ieškinys) atsakovei R. J., kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovės R. J. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų A., A. ir M. J. gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu); 3) priteisti iš atsakovės (motinos) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A., A. ir M. kiekvienam po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) paskirti ieškovą (tėvą) nepilnamečių vaikų A., A. ir M. turto ir lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 5) nustatyti ieškovo siūlomą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką: atsakovė su nepilnamečiais vaikais A., A. ir M. J. bendrauja pagal pageidavimą ir neribotai, tačiau privalo apie pageidaujamą bendravimo su vaikais laiką iš anksto informuoti ieškovą prieš protingą laiko tarpą; jei ieškovas ir atsakovė nesusitaria kitaip, nepilnamečiai vaikai A., A. ir M. vienais kalendoriniais metais su atsakove švenčia Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas, o kitais metais – Šv. Kūčias ir Naujuosius metus; ieškovas ir atsakovė turi teisę dalyvauti visose nepilnamečių vaikų A., A. ir M. gimtadienių šventėse bei renginiuose, vykstančiuose mokykloje ar kitose vietose; atsakovė, prieš pasiimdama bent vieną nepilnametį vaiką ilgiau nei 24 valandoms, privalo informuoti ieškovą apie numatomą veiklos su vaiku pobūdį, kad ieškovas galėtų suruošti vaikams reikalingus daiktus; atsakovė visą tarpusavio bendravimą ir komunikavimą dėl nepilnamečių vaikų pasiėmimo (grąžinimo) su ieškovu A. J. vykdo raštu sms žinutėmis (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) arba el. paštu (duomenys neskelbtini); atsakovė, ketindama bent su vienu nepilnamečiu vaiku išvykti į užsienį, privalo apie tai informuoti ieškovą likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki kelionės pradžios, o taip pat privalo nurodyti kelionės trukmę, apsistojimo vietą, išvykimo ir grįžimo laiką bei gyvenimo sąlygas. Atsakovė, planuodama kelionę į užsienį su bent vienu nepilnamečiu vaiku, privalo pati pasirūpinti visais tokiai vaiko kelionei reikalingais daiktais, jei vaikas tokių daiktų dar neturi. Atsakovės kelionės su nepilnamečiais vaikais į užsienį privalo būti suderintos su vaikų mokykla ir gali vykti tik vaikams esant sveikiems; atsakovė turi teisę nukrypti nuo pirmiau nurodytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, jei gauna ieškovo sutikimą pirmiau nurodytomis priemonėmis; 6) ieškovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę – „J.“, o atsakovei – atsižvelgiant į jos pageidavimą, išskyrus esamą jos pavardę – „J.“; 7) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje šalys susilaukė trijų vaikų: A., A., M. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad santuokos metu šalys nėra įgijusios jokio bendro nekilnojamojo turto, ieškovas turi tik iki santuokos sudarymo įgytą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį paveldėjo iš savo močiutės. Tuo tarpu atsakovė nei iki santuokos sudarymo, nei santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovas teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, polinkio į neištikimybę, ji jau keletą metų yra neištikima ieškovui su ne vienu vyru, todėl priežasčių formaliai tęsti santuoką nebėra, šalys jau nuo 2019 m. vasario mėnesio nebetvarko bendro ūkio ir neveda santuokinio gyvenimo. Be to, pasak ieškovo, atsakovė nepakeitė požiūrio į santuoką net po apsilankymų pas psichologą, o 2019 m. vasario mėnesį išėjo iš namų, persikėlė gyventi atskirai ir nerodo jokio dėmesio šeimai. Pasisakydamas dėl bendro sutuoktinių turto nurodo, kad santuokos metu šalys įgijo tik kilnojamąjį turtą, kurį faktiškai pasidalinusios, kai nustojo vesti bendrą ūkį. Lėšos, esančios vienos šalies banko sąskaitose ar kitos kredito įstaigos sąskaitose, yra asmeninė tos šalies nuosavybė. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso paveldėtas iš močiutės turtas (duomenys neskelbtini), t. y.: 0,0522 ha ploto žemės sklypas; 356,86 kv. m ploto pastatas – gyvenamasis namas; 10 kv. m. ploto pastatas – ūkinis pastatas. Pasak ieškovo, jis nuosavybės teise jokių transporto priemonių neturi. Ieškovas turi vieną asmeninį kreditorių – Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, su kuriuo iki santuokos sudarymo (2006 m. spalio 30 d.) sudarė kreditavimo sutartį ir vėlesnius šios sutarties papildymus ir pakeitimus. Kredito sutartis sudaryta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), remontui. Šalys bendrų kreditorių neturi. Vaikų gyvenamąją vietą ieškovas prašė nustatyti su juo, kadangi, pasak ieškovo, jį su vaikais sieja stiprus emocinis ryšys, jis turi visas galimybes užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą, be to būtent jis, o ne atsakovė, rūpinasi vaikų edukacija ir laisvalaikiu. Ieškovas taip pat prašė nustatyti vaikų bendravimo su atsakove tvarką, išdėstytą patikslintame ieškinyje, o iš atsakovės prašė priteisti vaikams išlaikymą po 275 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Ieškovas pažymėjo, kad šalys yra pajėgios save išlaikyti, todėl išlaikymas vienai šaliai iš kitos nepriklauso. Kadangi dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, ieškovas nepageidavo, kad po santuokos nutraukimo ji pasiliktų iš jo gautą santuokinę pavardę – „J.“.

3. Atsakovė R. J. pateikė teismui patikslintą priešieškinį (teisme gautas 2020 m. kovo 10 d.), kuriame prašo: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl A. J. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti atsakovei R. J. pavardę – „Z.“, o ieškovui A. J. – „J.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A., A. ir M. gyvenamąją vietą kartu su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; 4) nuo bylos iškėlimo teisme momento priteisti iš ieškovo A. J. išlaikymą nepilnamečių vaikų A., A. ir M. naudai po 275 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į vaikų motinos R. J. sąskaitą banke. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną R. J.; 5) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A., A. ir M. tvarką pagal kurią: 5.1) tėvas bendrauja su vaikais nuo kiekvieno mėnesio 1 (pirmos) iki 7 (septintos) dienos (imtinai) kiekvieno mėnesio pirmą dieną 7.30 val. pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus iki to paties mėnesio septintos dienos 19 val. į jų motinos R. J. gyvenamąją vietą; 5.2) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po vaikų užsiėmimų (tuo atveju, jeigu vaikai tą penktadienį į ugdymo įstaigą neina tuomet tėvas vaikus pasiima penktadienį 17 val. iš vaikų gyvenamosios vietos) ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val.; 5.3) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais – su tėvu, o poriniais metais – su motina; tėvas vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos paima gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina atgal į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. d. 10 val.; 5.4) Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su tėvu, antrą šventės dieną – su motina, o neporiniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su motina, antrą šventės dieną –su tėvu; tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.; 5.5) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 19 val.; 5.6) tėvas bendrauja su vaikais keturiolika kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Tėvas savo atostogų su vaikais periodu vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinės laikotarpio dienos 19 val.; 5.7) bendravimo su vaikais metu tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikams bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su jų motina; 5.8) nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną); motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir motinos atostogų su vaikais metu; 5.9) jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per 3 (tris) dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu vaikų motiną; 6) pripažinti negaliojančia A. J. ir S. J. 2019 m. balandžio 25 d. sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir sutarties šalis grąžinti į padėtį iki sutarties sudarymo, o transporto priemonę pripažinti bendra jungtine atsakovės ir ieškovo nuosavybe; 7) pripažinus ieškovo A. J. ir S. J. 2019 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir, pritaikius restituciją, po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė – 13 900 Eur), o atsakovei R. J. iš ieškovo A. J. priteisti 6950 Eur kompensaciją; 8) tuo atveju, jeigu teismas netenkins 6 ir 7 reikalavimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 3 dalimi, priteisti iš ieškovo atsakovei 6950 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo ieškovui be atsakovės žinios ir sutikimo perleidus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 9) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – bendro 356,86 kv. m ploto pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 189 000 Eur, pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn ieškovo nuosavybėn; 10) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 94 500 Eur kompensaciją dėl ieškovui natūra po santuokos nutraukimo atitenkančio ginčo turto; 11) tuo atveju, jeigu teismas netenkins 9 ir 10 reikalavimų, vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, priteisti iš ieškovo atsakovei 57 947,02 kompensaciją kaip bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą; 12) teismui tenkinus 9 reikalavimą, po santuokos nutraukimo nustatyti atsakovei ir ieškovui pareigą grąžinti V. Z. po 1/2 dalį nesumokėtos skolos (iš viso – 5091,74 Eur), nustatant, kad atsakovės ir ieškovo atsakomybė V. Z. atžvilgiu lieka solidari. Teismui netenkinus 9 reikalavimo, po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovui pareigą grąžinti V. Z. 5091,74 Eur; 13) priteisti iš ieškovo atsakovei 5000 Eur kaip bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą (atsakovo 2018 m. gruodžio 31 d. sukauptos bendros šalių lėšos grynais pinigais, tačiau panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiam tenkinti; 14) padalinti reikalavimo teises A. K. – kiekvienai šaliai pripažįstant reikalavimo teisę dėl 2750 Eur sumos; 15) iki santuokos sudarymo ieškovo pagal 2004 m. vasario 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo natūra lieka jo asmenine nuosavybe: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); 16) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Teisme 2020 m. kovo 25 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (papildymo), kuriame papildomai teismo prašoma: 1) įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei šiuos vaikų daiktus: rašomieji stalai (2 vnt.) po 189 Eur (iš viso 378 Eur); 3 IKEA vaikiškos lovos po 239 Eur (iš viso 717 Eur); 3 lovų čiužiniai po 100 Eur (iš viso 300 Eur); vaikiški dviračiai (3 vnt.) po 150 Eur (iš viso 450 Eur); komoda iš „Domus galerijos“ – 2000 Eur; lėlių namas – 121 Eur; rūbų džiovyklė „Miele“– 1949 Eur; jūrų kiaulytė (duomenys meskelbtini) su narvu – 40 Eur; vaikiškos knygos, dienoraščiai ir nuotraukų albumai – 100 Eur; IKEA raudonas kilimas – 150 Eur; IKEA užuolaidos – 100 Eur; kėdė – 20 Eur; daiktadėžė – 39 Eur (iš viso atsakovei perduotinų vaikams skirtų daiktų vertė – 6364 Eur); 2) įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei jos bakalauro ir magistro diplomus, atsakovės vaikystės ligos istoriją.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas prieš atsakovę taikė psichologinį smurtą, vėliau grubiai pradėjo elgtis ir su vaikais, negražiai juos vadino, nuolatos lankėsi pornografinio turinio elektroninėse svetainėse, pažinčių portaluose. Nesutarimai tarp šalių prasidėjo maždaug nuo 2015 m. Siekdama užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą, paveikta susidariusios situacijos šeimoje, ji 2017 m. birželio 14 d. pasirašė susitarimą šalims esant santuokoje gyventi atskirus gyvenimus duodant laisvę asmeniniams pasirinkimams. Ieškovas sekė atsakovės telefoną, buvimo vietą fiksuodavo sekimo įrenginiais, kartais neįsileisdavo atsakovės į namus vaikų akivaizdoje, vaikai buvo priversti stebėti, kaip jų mama buvo stumdoma, prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas. Atsakovės iniciatyva 2019 m. sausio mėnesį šalys pradėjo lankytis pas psichologę, tačiau, nepaisant to, ieškovas vėl tapo agresyvus, todėl 2019 m. vasarį atsakovė buvo priversta palikti namus. Nuo 2019 m. kovo 16 d. ji su vaikais persikėlė gyventi į nuomojamą dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė neigia buvusi neištikima ieškovui. Vaikų gyvenamąją vietą atsakovė prašo nustatyti su ja, pažymi, kad vaikai patys išreiškė norą gyventi būtent su mama, o ieškovas yra itin agresyvaus ir konfliktiško būdo, vaikams su juo gyventi būtų nesaugu, vaikai galimai yra tėvo bauginami, ieškovas nevengia pakelti balsą prieš vaikus, juos stumdyti. Ieškovas dažnai vaikus palieka su savo tėvu S. J., kuris nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, turi atminties sutrikimų. R. J. vykdo individualią veiklą, todėl derinasi prie vaikų užimtumo ir poreikių, turi visas galimybes ir norą užtikrinti vaikams psichologiškai saugią ir ramią aplinką. Iš ieškovo prašo priteisti išlaikymą vaikams po 275 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, o R. J. paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad dukters A. poreikių tenkinimui išlaidos per mėnesį sudaro apie 550 Eur, o A. ir M. poreikiams – po 545 Eur. Atsakovės dukters A. išlaikymui per mėnesį skiriama 550 Eur suma detalizuota: maistui išleidžiama 120 Eur, nuomai, komunaliniams patarnavimams – 125 Eur, vaistams, vitaminams ir kitoms medicininėms paslaugoms – 20 Eur, higienos prekėms, patalynei, skalbimo priemonėms – 10 Eur, avalynei – 20 Eur, lauko rūbams – 25 Eur, viršutiniams rūbams – 20 Eur, mokyklai – 60 Eur, lavinimo prekėms – 15 Eur, laisvalaikio reikmenims – 20 Eur, laisvalaikio išlaidoms – 20 Eur, mokymosi priemonėms, baseinui ir kt. – 45 Eur, atostogoms – 20 Eur, kitoms išlaidoms – 20 Eur. A. ir M. poreikių lentelėje nurodytos išlaidų sumos yra iš esmės identiškos su A. poreikių lentele, vienintelis skirtumas – mokymosi priemonėms išleidžiama suma nurodyta ne 45 Eur, o 40 Eur. Atsakovė taip pat prašo nustatyti patikslintame priešieškinyje išdėstytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

6. R. J., pasisakydama dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, patikslintame priešieškinyje nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė –13 900 Eur, tačiau ieškovas be atsakovės leidimo tariamu sandoriu perleido automobilį savo tėvui S. J., todėl atsakovė prašo A. ir S. J. 2019 m. balandžio 25 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir, pritaikius restituciją, priteisti automobilį ieškovui, o atsakovei – 6950 Eur kompensaciją iš ieškovo. Teismui netenkinus šio atsakovės reikalavimo, teikia alternatyvų reikalavimą – priteisti iš ieškovo 6950 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo ieškovui be atsakovės žinios ir sutikimo perleidus automobilį. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad 2019 m. birželio 28 d. VĮ „Regitra“ išraše nurodoma, jog ieškovo tėvas transporto priemonės valdytoju – savininku registruotas 2019 m. balandžio 25 d., nors dar vasario mėnesį pats ieškovas atsakovei rašė sms žinutę apie galimą proceso dėl santuokos nutraukimo pradėjimą ir automobilio padalijimą. Be to, atsakovė automobiliu naudojosi iki 2019 m. balandžio 1 d. Atsakovė teigia, kad šios aplinkybės įrodo, jog ieškovas, būdamas nesąžiningas, transporto priemonę perleido savo tėvui tik tam, kad sumažintų bendro turto balansą ir automobilio nereiktų dalintis. Ieškovo tėvas S. J. taip pat laikytinas nesąžiningu, jis gyvena kartu su ieškovu tuo pačiu adresu, todėl ieškovas bet kada gali naudotis transporto priemone. Pasak atsakovės, vien faktas, kad sandoris sudarytas tarp šeimos narių, rodo šalių nesąžiningumą. Gyvenant kartu šeimoje niekada nebuvo kalbama apie skolą ieškovo tėvui, ieškovo tėvas automobiliu nesinaudojo, net ir bylą nagrinėjant teisme automobiliu naudojasi ieškovas. R. J. taip pat prašo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn A. J. nuosavybėn atsakovei priteisiant 94 500 Eur kompensaciją. Teismui netenkinus šio atsakovės reikalavimo, atsakovė teikia alternatyvų reikalavimą – priteisti iš ieškovo 57 947,02 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Atsakovė tokį prašymą motyvuoja tuo, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas iš esmės sutuoktinių, taip pat ir atsakovės, lėšomis ir darbu tiek iki santuokos sudarymo, tiek santuokos metu. Pinigai ginčo turto paskolai mokėti buvo nuolatos pervedami iš jos sąskaitos į ieškovo sąskaitą, pavedimai buvo daromi iki 2011 m. gruodžio 30 d., santuokos metu šalys sumokėjo 50 000 Eur kredito ir palūkanų dengimo įmokų. Be to, atsakovės mama V. Z. pagal 2008 m. rugpjūčio 9 d. paskolos raštelį atsakovės šeimai paskolino 10 000 Lt (2896,20 Eur) šeimos gyvenamojo namo rekonstrukcijai, vėliau atsakovei pervedė ir daugiau pinigų. Atsakovė apskaičiavo, kad iš viso skola jos mamai yra 5091,74 Eur. Minėti pinigai buvo pervesti šeimos namo rekonstrukcijai, todėl santuokos metu abi šalys įgijo kreditinius įsipareigojimus V. Z.. Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei priteistina po 1/2 dalį prievolių kreditorei V. Z. nustatant, kad ieškovo ir atsakovės prievolė lieka solidari. Teismui netenkinus šio reikalavimo, atsakovė prašo nustatyti pareigą ieškovui grąžinti V. Z. 5091,74 Eur skolą. Atsakovės nuomone, esant nurodytoms patikslintame priešieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, yra visos sąlygos tenkinti reikalavimą ginčo turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnį (gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu). Pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovė prašo natūra jį priteisti ieškovui, jai išmokant 94 500 Eur kompensaciją. Kompensacijos dydį atsakovė skaičiuoja vadovaudamasi VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieška 2019 m. sausio 1 d. Atsakovė paaiškino, kad tuo atveju, jei teismas visgi laikytų, kad ieškovo gyvenamasis namas nebuvo pagerintas abiejų šalių lėšomis ir darbu, ji teikia alternatyvų reikalavimą priteisti iš ieškovo kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, kadangi abi šalys dengė ieškovo būsto kreditą, grynino lėšas, skirtas sumokėti už gyvenamojo namo rekonstrukciją, atliekamus darbus, paslaugas, baldus ir kt. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateiktos šalių turto deklaracijos, iš kurių matyti, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 31 d. deklaravo 10 000 Eur ne banke esančių lėšų, kurias teismo posėdžio metu nurodė išleidęs asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pusę šios sumos ieškovas privalo kompensuoti atsakovei, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsakovė taip pat prašo priteisti jai 2750 Eur reikalavimo teisę A. K., kadangi šalys santuokos metu įgijo 5500 Eur reikalavimo teisę šiam asmeniui.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašė jį atmesti ir pateikė panašius argumentus bei paaiškinimus, kaip ir patikslintame priešieškinyje. Atsakovė teigia, kad ieškovas despotiškai kontroliavo atsakovę, nors tam nebuvo jokio pagrindo, konfliktų metu manipuliuodavo turtu, atimdavo iš atsakovės transporto priemonę, užrakindavo seife bendras šeimos pajamas, grasindavo atimsiąs vaikus. Atsakovė pažymėjo, kad siekė išsaugoti šalių santuoką, įkalbėjo ieškovą lankytis pas psichologę, tačiau, sutuoktiniui vėl tapus agresyviam, nuo 2019 m. vasario šalys gyvena skyrium. Nepaisant to, atsakovė ir toliau yra persekiojama ieškovo, sekama, todėl jaučiasi įbauginta ir nesaugi, taip pat nurodė, kad nepilnamečio sūnaus M. akivaizdoje ieškovas ją purtė, nustūmė nuo laiptų, todėl atsakovė pateikė skundą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kerštaudamas ieškovas siekia atsakovę sužlugdyti finansiškai, reikalaudamas (duomenys neskelbtini), kur dirba atsakovė, savininkės nutraukti su atsakove darbinius santykius, be to, padavė skundą Nacionaliniam sveikatos centrui skatindamas patikrinti atsakovę. Ieškovo siekis bendrauti su vaikais yra imitacinis, jis nesuinteresuotas bendrauti su vaikais. Atsakovė yra sulaukusi ieškovo kaimynės skambučio, kad sūnus M. be priežiūros važinėjosi gatvėje, o vaikų senelis S. J. tuo metu buvo namuose neblaivus. Be to, ieškovas smurtauja ir prieš vaikus, ką patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai (Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaikų gyvenamąją vietą atsakovė prašo nustatyti su ja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kadangi patys vaikai išreiškė tokį pageidavimą gyventi su mama. Atsakovė teismui nurodė, kad ieškovas be darbo užmokesčio gauna pajamas ir už nuomojamą nekilnojamąjį turtą (ginčo turto priestate įrengtas viešbutis). Šiame viešbutyje ieškovas nuomoja 7 kambarius, vieno kambario kaina per mėnesį siekia 200 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. santuokos metu šalys įgijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas be atsakovės leidimo tariamu sandoriu perleido savo tėvui S. J.. Minėtą sandorį atsakovė prašo pripažinti negaliojančius CK 3.96 ir 3.86 straipsnių pagrindais.

8. Ieškovas atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį ir pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (papildymo) prašė priešieškinį atmesti. Ieškovas kategoriškai nesutiko su reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės, kadangi atsakovė šį reikalavimą grindžia tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Nesutarimai tarp šalių prasidėjo dėl atsakovės polinkio į neištikimybę, atsakovė ne kartą buvo pagauta bendraujanti su svetimais vyrais, atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie atsakovo vartotą psichologinį smurtą yra jos fantazijos vaisius. Ieškovas pažymi, kad, priešingai nei atsakovė, jis nebuvo užmezgęs nesantuokinių ryšių su kitomis moterimis, atsakovės bendravimas su psichologe V. D. prasidėjo būtent ieškovo iniciatyva, jis mokėjo ir už psichologės teiktas paslaugas. Atsakovo teigimu, sekimo įranga automobilyje buvo įmontuota siekiant matyti jo buvimo vietą ir buvo šio automobilio apsaugos sistemos dalis saugant nuo vagystės. Kodėl sekimo įranga buvo įstatyti į atsakovės motinos automobilį, paaiškinti negalintis. Pasisakydamas apie aplinkybes, kai atsakovė nebuvo įleista į namus, ieškovas nurodė, kad keletą kartų taip atsitiko, kadangi atsakovė grįžo namo naktį būdama neblaivi. Pas psichologę A. M.-Z. šalys lankėsi ir kartu, ir atskirai, tačiau tai nepakeitė atsakovės elgesio. Bendravimo su psichologe metu atsakovė neslėpė savo neištikimybės. Priešingai nei nurodoma patikslintame priešieškinyje, atsakovas prie ieškovės namo buvo atvykęs ne jos pagąsdinti, bet įsitikinti, ar atsakovė neišvežė vaikų į užsienį. A. J. nesutiko su tuo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta atsakove, pažymėjo, jog jį su vaikais sieja stiprus emocinis ryšys, jis su vaikais turi daug hobių ir užsiėmimų, rūpinasi jų edukacija ir laisvalaikiu, juos išlaiko, turi visas galimybes užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, padėti prižiūrėti vaikus sutinka vaikų senelis S. J., gyvenantis tame pačiame name. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ji visuomet tinkamai rūpinasi vaikais, nes atsakovė nevengia jų palikti vienų namuose, pvz., 2019 m. gegužės 6 d. paliko vaikus bute ir išvyko su draugėmis žiūrėti filmo, namo grįžo tik po skambučio policijai. Atsakovas pažymėjo, kad maistą vaikams gamina pats, tad teiginiai, jog ieškovo namuose vaikai negauna šilto maisto, yra nepagrįsti ir melagingi. Nurodo, kad, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, jis pageidauja, jog nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nebūtų apibrėžta viena savaite per mėnesį ir konkrečiomis dienomis bei valandomis. Ieškovas prašo teismo kritiškai vertinti atsakovės duomenis apie jos gaunamas pajamas, kadangi didžiąją pinigų dalį ji gauna grynais pinigais be jokių apskaitos dokumentų, o patiksliname priešieškinyje nurodytos pajamos akivaizdžiai per mažos net patiems būtiniausiems pačios atsakovės poreikiams tenkinti. A. J. nesutinka su atsakovės reikalavimu pripažinti automobilį (duomenys neskelbtini) bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis buvo įgytas už asmenines atsakovo lėšas, kurias dar iki santuokos sudarymo buvo pasiskolinęs iš savo tėvo S. J. (ieškovas 2007 m. iš savo tėvo pasiskolino 35 000 Lt, kurie buvo skirti daužtiems automobiliams pirkti ir remontuoti, o suremontavus – parduoti su papildomu uždarbiu), todėl ieškovui nereikėjo atsakovės sutikimo disponuoti asmeninės nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Ginčo automobiliui nepriklausant ieškovui, jis nepagrįstai priskiriamas prie santuokos nutraukimo metu dalintino turto. Ieškovas kategoriškai nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės atsakovės lėšomis ir darbu. Ieškovas savo atsikirtimus grindžia tuo, kad ginčo turtas buvo pagerintas iš banko gautų lėšų pagal ieškovo dar 2006 m. spalio 30 d. sudarytą kredito sutartį su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais. Šios lėšos buvo investuotos dar iki (duomenys neskelbtini) įvykusios santuokos su atsakove. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008), kurių šiuo atveju nėra. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011), o nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nėra. Ieškovas nesutinka, kad šalys įgijo bendrą įsipareigojimą atsakovės mamai V. Z., nes ieškovas nedalyvavo sudarant 2008 m. rugpjūčio 9 d. sandorį ir nepritarė tokiam sandoriui vėliau. Skolintis tuo metu lėšų namo rekonstrukcijai nebuvo poreikio, nes ji jau buvo baigta. Ieškovas pažymėjo, kad be kito sutuoktinio sutikimo paimta paskola nepatenka tarp prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių atsakovės banko išrašų nei 2008 m. rugpjūčio 9 d., nei po šios datos atsakovei nebuvo pervesti 10 000 Lt. Ieškovas nesutinka ir su atsakovės priešieškinio alternatyviu reikalavimu, kuriuo prašoma ginčo turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atveju priteisti atsakovei 57 947,02 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovas savo poziciją grindžia tuo, kad faktas, jog atsakovė iki santuokos sudarymo ir santuokos metu grynino pinigus, nepatvirtina, kad tai buvo kaip nors susiję su namo rekonstrukcija. Prisidėti prie rekonstrukcijos nebūtų leidusi ir R. J. finansinė padėtis, nes jos darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), kurioje ji tuo metu dirbo, sudarė iki 1500 Lt per mėnesį. Ieškovas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti atsakovei 5000 Eur kompensaciją atsakovei motyvuojant tuo, kad jis dar būdamas santuokoje išleido 2018 m. gruodžio 31 d. deklaruotus 10 000 Eur, yra nepagrįstas, nes šios sumos ekvivalentą litais ieškovas deklaravo dar 2007 ir 2008 metais, t. y. dar iki santuokos sudarymo. Nurodytos lėšos laikytinos asmenine ieškovo nuosavybe. Dėl papildomai pateiktų atsakovės reikalavimų ieškovas nurodė, kad atsakovė, reikalaudama priteisti baldus, siekia iškomplektuoti vaikams įrengtą jų kambarį ieškovo namuose, kas prieštarautų vaikų interesams, be to šalys nėra turėjusios kai kurių prašomų priteisti daiktų (rūbų džiovyklės „Miele“ ir kt.). Atsiliepime į patikslintą priešieškinį, atkreiptas dėmesys, kad atsakovė niekada neprašė perduoti jos diplomų ir ligos istorijos, todėl dėl šių dokumentų ginčo niekada nebuvo.

Šalies argumentai

9. Ieškovas 2022 m. vasario 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo prašo teismo: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų A., A. ir M. gyvenamąją vietą su motina R. J.; 3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A., A. ir M. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti R. J. nepilnamečių vaikų A., A. ir M. turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – bendravimas savaitgaliais: 4.1) tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiimdamas juos 17 val. iš vaikų mokymo-ugdymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. grąžindamas juos į motinos gyvenamąją vietą, išskyrus atostogų laikotarpius, kuriuos vaikai praleis kartu su motina; bendravimas švenčių dienomis: 4.2) neporiniais metais pirmą gruodžio 24 d. ir poriniais metais pirmą gruodžio 24 d. nuo 10 val. iki 19 val. vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus iš jų gyvenamosios vietos paima gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą iki gruodžio 24 d. 19 val.; 4.3) Šv. Velykas poriniais metais pirmą šventės dieną ir neporiniais metais antrą šventės dieną vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 19 val.; 4.4) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima šventes dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 19 val.; bendravimas vaikų atostogų dienomis: 4.5) tėvas bendrauja su vaikais keturiolika kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinės laikotarpio dienos 19 val.; kitos nuostatos: 4.6) pirmiau nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienu metų pirmą gegužės sekmadienį (Motinos dieną); vaikų motinos gimimo dieną (spalio 30 d.) ir motinos atostogų su vaikais metu; 4.7) bendravimo su vaikais metu tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikams bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su jų motina; 4.8) motina, perduodama vaikus tėvui, privalo aprūpinti vaikus reikalingais daiktais, dokumentais, o tėvo bendravimo su vaikais jų atostogų metu – perduoti tėvui 1/3 dalį tenkančios mėnesiui vaikų išlaikymo sumos; 4.9) pirmiau nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmą gegužės sekmadienį (Motinos dieną); vaikų motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir motinos atostogų su vaikais metu; 4.10) jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl jo darbo režimo ar kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu vaikų motiną. Tėvo ir motinos susitarimu tėvo neįgyvendintos galimybės bendrauti su vaikais gali būti kompensuotos suteikiant tėvui teisę bendrauti su vaikais kitomis dienomis; 5) atsakovei po santuokos nutraukimo palikti pavardę – „J.“; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10. Teisme 2022 m. balandžio 11 d. gautas R. J. atsiliepimas į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo. Atsakovė sutinka su ieškovo prašymu nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės, taip pat su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su atsakove. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, prašydamas priteisti vaikams po 170 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui, keičia savo ieškinio reikalavimą dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas anksčiau savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui vidutiniškai per mėnesį reikia ir ateityje reikės mažiausiai 550 Eur, taip pat patikslintu ieškiniu ieškovas prašė iš atsakovės vaikų išlaikymui priteisti po 275 Eur kiekvienam vaikui. Teikdamas paaiškinimus ieškovas nurodė, kad ginčo dėl vaikų poreikių nėra ir pripažino vaikų išlaikymui reikalingas, atsakovės priešieškinyje nurodytas sumas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 4 punktu, 187 straipsniu, atsakovė prašo teismo laikyti, kad byloje ieškovas pripažino, jog vieno vaiko poreikiams reikia mažiausiai 550 Eur ir sutiko prie kiekvieno vaiko išlaikymo prisidėti 275 Eur suma. Pareiškimu ieškovas keičia savo ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovė nurodo, kad ieškovas iš dalies sutinka su atsakovės priešieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka. Atsakovės nuomone, šiai dienai geriausiai vaikų interesus atitiktų atsakovės priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka.

Šalies argumentai

Be to, pareiškimu ieškovas prašo palikti atsakovei pavardę „J.“, tačiau atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, kadangi pagal priešieškinį prašo jai palikti ikisantuokinę pavardę – „Z.“. Atsakovė taip pat pareiškė, kad iš dalies atsisako savo priešieškinio reikalavimo dėl vaikų daiktų grąžinimo, kadangi dalį daiktų atsakovas ieškovei grąžino, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas lieka toks – įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei šiuos vaikų daiktus: 1 vnt. rašomąjį stalą (189 Eur), rūbų džiovyklę „Miele“ (1949 Eur). Atsakovė atsisako priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei jos bakalauro ir magistro diplomus bei vaikystės ligos istoriją, kadangi ieškovas grąžino atsakovei reikiamus dokumentus. Ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės atsakovei yra žinomos. Taigi atsakovė atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį prašo jį tenkinti iš dalies: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų šalių kaltės; 2) likusią dalį ieškinio atmesti; 3) atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai; 4) priimti atsakovės dalinį atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei vaikų daiktus, laikant, kad atsakovė vis dar palaiko reikalavimą įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei šiuos vaikų daiktus – rašomąjį stalą (189 Eur), rūbų džiovyklę „Miele“ (1949 Eur); 5) priimti atsakovės atsisakymą nuo reikalavimo įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei jos bakalauro ir magistro diplomus bei vaikystės ligos istoriją; 6) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas S. J. atsiliepime prašo netenkinti R. J. reikalavimo pripažinti negaliojančia jo su sūnumi A. J. sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nurodo, kad sūnus automobilį jam perdavė už 2007 m. paskolintus 35 000 Lt. Šią skolą A. J. jau seniai vėlavo grąžinti. S. J. nurodė, kad anksčiau skolos nereikalavo, nes matė, jog šeimai reikia pinigų, tačiau marčiai išėjus iš namų, S. J. pasiteiravo sūnaus, kaip bus su minėta skola. A. J. pasiūlė automobilį, kadangi pinigais skolos grąžinti negalėjo.

12. Trečiasis asmuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad Tarnybos darbuotoja apsilankė ieškovo ir atsakovės gyvenamosiose vietose ir nustatė, jog vaikai gyvena su mama R. J. nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Vaikai miega vienoje lovoje, kambaryje, sujungtame su svetaine. Tarnybos darbuotojai pakalbinus vaikus, A. nurodė, kad tėtis muša ją ir brolį M., kai būna supykęs, trenkia jai per galvą ir žandą, buvo ją nustūmęs nuo pusės laiptų, duoda valgyti šaltą ir neskanų maistą. Pasak A., tėtis vakarais išeina ir palieka ją ir brolį su seserimi vienus su girtu seneliu, negražiai kalba apie mamą. Mergaitė nurodė, kad nori likti gyventi su mama. A. Tarnybos darbuotojai pasakė, kad tėtis palieka ją, brolį ir sesę su girtu seneliu, tėtis kartais muša sesę ir brolį, nes jie nenori valgyti. Mergaitė nori likti gyventi su mama. M. papasakojo, kad tėtis negražiai kalba, rėkia, buvo nustūmęs nuo laiptų mamą ir A. R. J. Tarnybos darbuotojai nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį yra apie 210 Eur. R. J. teigimu, A. J. yra agresyvus, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovas buvo atėjęs pas ją į darbovietę, samdo žmones, kurie stebi atsakovę. Moters teigimu, jai išsinuomojus butą, vaikai gyvena su ja nuo 2019 metų kovo mėnesio. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovas A. J. gyvena trijų aukštų name (duomenys neskelbtini). Būste yra 12 kambarių, kai kuriuose kambariuose vyksta remonto darbai. Namuose yra visi patogumai. Vaikai dalinasi vienu kambariu, turi atskiras lovas, yra rašomasis stalas, spintos, žaislai. Pirmame namo aukšte gyvena A. J. tėvas S. J.. Tarnybos darbuotojos apsilankymo pas A. J. metu namuose buvo jo sūnus M. Berniukas papasakojo, kad tėtis su mama pykstasi, tėtis neįleidžia jos į namus. Vaikas papasakojo, kad mama du kartus buvo palikusi juos (vaikus) namuose nakčiai. Pasak M., su mama jis važinėjasi paspirtuku, žaidžia, žiūri filmus, o su tėčiu nieko neveikia, norėtų gyventi su mama. A. J. dirba (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis – 1100 Eur per mėnesį) ir (duomenys neskelbtini) (darbo užmokestis – 300 Eur per mėnesį). Tarnybos išvadoje pateikiama nuomonė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su R. J. labiau atitiktų vaikų interesus. Išlaikymas vaikams turėtų būti priteisiamas proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tarnyba 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui papildomus dokumentus, kuriuose nurodė, kad apsilankė R. J. naujoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad atsakovė gyvena 2 kambarių bute naujos statybos name su uždaru kiemu, jame yra visi patogumai, yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Atsakovė Tarnybos atstovei paaiškino, kad ieškovas vaikų neima 1,5 metų. Vaikus pasiėmė tik 2020 m. lapkričio 14-15 d., kai atsakovė kreipėsi į antstolį dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Vaikai bendrauti su tėvu nenori. Tarnybos atstovė išklausė ir nepilnamečių vaikų nuomonės. A. nurodė, kad stengiasi su tėčiu nebendrauti, nes jis negražiai elgiasi su mama, mergaitė matė, kaip tėtis geria alkoholį ir kažkokius vaistus. Mergaitė papasakojo, kad pas tėtį buvo praeitą savaitgalį, bet tėtis nekreipė dėmesio į ją su broliu ir sese. Pasak A., tėčiui dabar svarbiausia jo nauja mergina. A. papasakojo, kad su tėčiu bendrauja vidutiniškai, tėtį apibūdino nei kaip gerą, nei kaip blogą, tačiau mokantį gaminti maistą, taip pat sakė, kad tėtis ilgai jų neėmė pas save į svečius. Mamą mergaitė apibūdino, kaip labai gerą, skaniai gaminančią ir rūpestingą. M. teigė, kad su tėčiu beveik nebendrauja, nes tėtis nesilaiko pažadų. Berniukas papasakojo, kad pas tėtį nuobodu, tėtis neužsiima su vaikais, žiūri televizorių arba sėdi prie kompiuterio. Tėtis dažnai jų pas save neima, nes būna su kita moterimi, berniukas matė ją nuotraukose, kurias jam rodė mama. Berniukas teigė, kad mama yra gera, rūpinasi juo, kartu žaidžia, padeda ruošti namų darbus.

Atsiliepimas

13. Tarnyba, teikdama atsiliepimą į ieškovo 2022 m. vasario 28 d. pateiktą ieškinio patikslinimą, nurodė, kad sutinka su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo. Tarnyba nesutiko su ieškovo vaikams siūlomo išlaikymo dydžiu – 170 Eur, nes pagal susiklosčiusią kasacinio teismo praktiką orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaikui turi išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius, taip pat sumažinus mokėtiną išlaikymo dydį pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą mokamomis išmokomis ir šalpos pensijomis, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Ieškovo siūlomas išlaikymo dydis neatitinka įstatymų nuostatų ir susiformavusios teismų praktikos, nėra siejamas net su minimaliais, būtinais vaikų poreikiais. Tarnybos nuomone, ieškovo siūloma jo bendravimo su vaikais tvarka yra gana plati, tačiau bendravimas darbo dienomis nėra numatytas, todėl abu tėvai turėtų susitarti dėl vaikų interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, kuri būtų realiai vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir vaikų teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

14. Teismo posėdžių metu ieškovas paaiškino, kad sutuoktinės neištikimybė prasidėjo 2016 m. Visas aplinkybes, kad atsakovė buvo neištikima, ieškovas grindžia tik savo paaiškinimais, nurodydamas, jog atsakovė susitikinėjo su daugybe vyrų (gydytoju iš (duomenys neskelbtini), R. K., R. S., M. S. ir kt.). Ieškovas teigė nepamenantis, ar registravosi pažinčių portaluose, taip pat neigė smurtavęs fiziškai ar psichologiškai, paaiškino, jog į namus sutuoktinės neįleisdavo, kai ji grįždavo girta paryčiais, nes nenorėjo, kad vaikai girdėtų konfliktus. Savo kaltės dėl nesiklostančių santykių ieškovas neįžvelgia, konfliktai kildavo tik dėl sutuoktinės nepadoraus elgesio. Būtent atsakovė, ieškovo teigimu, buvo konfliktų iniciatorė, yra spyrusi ieškovui į koją ir trenkusi per veidą, kai jos neišleido į klubą. Kalbėdamas apie šeimos biudžetą paaiškino, kad biudžetas buvo atskiras, jis pervesdavo pinigus atsakovei, kuri mokėjo už paskolas ir kitus mokesčius. Nuompinigius iš viešbučio kambarių nuomos ieškovas laikė savo asmeniniais pinigais, gautais iš jo turto. Paaiškino, kad 2017 m. susitarimą gyventi atskirus gyvenimus su atsakove pasirašė, nes suprato, kad ji nori gyventi atskirai, išsinuomoti butą. Ieškovas nurodė, kad pas pirmą psichologę lankėsi jo iniciatyva, o antrąją pasiūlė atsakovės draugė, tačiau šios konsultacijos R. J. vertybių nepakeitė. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jam netinka teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, bet į teismą dėl jos pakeitimo nesikreipė. Pirmuose teismo posėdžiuose pasisakydamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovas teigė, kad atsakovė negali užtikrinti vaikams elementarių buitinių sąlygų. Ieškovo namuose vaikai turi savo kambarius, šalia mokykla, prižiūrėti vaikus jam gali padėti jo tėvai, kai tuo tarpu atsakovės tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakydamas į klausimus, ieškovas paaiškino, kad ne visada laikosi teismo nustatytos bendravimo su vaikaisi tvarkos, vaikai savaitgaliais pas jį nenakvojo, nes namuose vyko remontas, paaiškino, jog, kai dukra A. garaže įkrito į duobę, jis buvo su kitais vaikais, tai buvo nelaimingas atsitikimas. Ieškovas patikino, kad prieš vaikus nesmurtavo, tik kartais pakeldavo balsą, o vaikai, Tarnybos darbuotojams sakydami, kad jis muša A. ir M., melavo. Ieškovas teigia, kad mama vaikams draudžia matytis su juo, neleidžia susitikti ne teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytu metu. Dėl atsakovės reikalavimo pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovas nurodė, kad namas buvo pagerintas iki santuokos sudarymo, o jis iki santuokos su R. negyveno, imant kreditą remontui bendro ūkio šalys nevedė. Priestato statyba buvo baigta likus mėnesiui ar dviem iki santuokos. Ieškovas nurodė, kad kreditas buvo mokamas iš jo lėšų. Ieškovas pervesdavo pinigus atsakovei, kuri tvarkė šeimos biudžetą ir mokėjo kreditą. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą, A. J. teigė nežinantis, kam 2008 m. sausio-birželio mėnesiais atsakovė naudojo pinigus, pirkdama už juos statybines medžiagas, taip pat negali paaiškinti, kam R. J. iki santuokos išleido 57 695 Lt parduotuvėse „Senukai“ ir „Žaliasis centras“. Ieškovas taip pat nepamena, kad derino su V. Z. pinigų pervedimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai klausimą, nurodo, kad jie galėjo būti panaudoti pirkti baldams. Dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo tėvui S. J. ieškovas paaiškino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) tėčiui S. J. perdavė, kaip skolos atlyginimą už dar 2007 m. ar 2008 m. paskolintus pinigus, taip pat pripažino, kad, būdamas valstybės tarnautoju, šios sumos neįtraukė į turto deklaraciją. R. J. sutikimo perduoti automobilį negavo, nes paskola iš tėvo buvo paimta iki santuokos. Į atsakovės atstovo klausimą, kodėl skolos tėvui negrąžino iš 2018 m. gruodžio 31 d. deklaruotų ne banke turimų 10 000 Eur, atsakė, kad šie pinigai buvo panaudoti asmeninėms reikmėms, sumokėti advokatams, konsultavusiems santuokos nutraukimo klausimais ir ikiteisminio tyrimo bylose, vykdomose dėl smurto prieš sutuoktinę.

Atsiliepimas

15. Atsakovė pirmuose teismo posėdžiuose nurodė, kad santuoka iširo dėl A. J. kaltės. Pažymėjo, kad, laukiantis dvynių, ieškovas reikalavo pašalinti vieną gemalą, nuolatos psichologiškai smurtavo, gąsdino, jog atims vaikus, o 2019 m. pradžioje išvarė atsakovę iš namų. Atsakovė palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti priešieškinyje išdėstytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką. R. J. nurodė, kad A. J. nesidomi vaikų sveikata, į garažo duobę įkritusios dukters nenuvežė medikų apžiūrai. Atsakovė pažymėjo, kad automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojosi tik ieškovas, S. J. to niekada nedarė. Teismo posėdžio metu atsakovė atsisakė patikslinto priešieškinio papildyme išdėstytų reikalavimų priteisti iš ieškovo baldus ir įpareigoti atiduoti atsakovės dokumentus (diplomus, ligos istoriją). Nurodė, kad iki susipažįstant su ieškovu gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone nuomojamame bute, o su A. J. pradėjo gyventi dar iki santuokos sudarymo.

16. Baigiamojoje kalboje ieškovo atstovas, pasisakydamas dėl patikslintų ieškinio reikalavimų, paaiškino, kad ieškovas sutinka vaikams mokėti po 170 Eur per mėnesį išlaikymą, kai tuo tarpu atsakovė prašo priteisti išlaikymą po 275 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atstovas nurodė, kad ieškovas stabiliai per mėnesį uždirba apie 1000 Eur atskaičius mokesčius, o keturių savo vaikų išlaikymui išleidžia 650 Eur, be to dar moka 360 Eur per mėnesį paskolą bankui. Tokiu būdu, priteisiant išlaikymą vaikams reikia atsižvelgti į tėvo finansines galimybes išlaikymą teikti. Atstovas taip pat pabrėžė, kad atsakovės prašomas priteisti 275 Eur išlaikymas nepagrįstas konkrečiais įrodymais, kiek jis atsitinka būtinuosius vaikų poreikius, nes prašoma suma labiau panaši į tą, kurią atsakovė pageidauja gauti, nei į tą, kuri reikalinga būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovas iš viešbučio pajamų šiuo metu negauna, kadangi pastarajam reikia remonto, kuriam lėšų ieškovas šiuo metu neturi. Pasisakydamas dėl pageidaujamos bendravimo su vaikais tvarkos ieškovo atstovas pažymėjo, kad atsakovė pageidauja, jog ieškovas per mėnesį vieną savaitę praleistų su vaikais nuolatos, tačiau tokiu atveju ieškovui turi būti kompensuojamos ir išlaidos vaikams, kaip ir atostogų, kurias vaikai praleis su ieškovu, metu, t. y. ieškovui turi būti kompensuojamas trečdalis už tą laikotarpį vaikams skirto išlaikymo. Atstovas taip pat prašė teismo, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgti į aplinkybę, kad atsakovo darbo grafikas nėra pastovus ir iš anksto nustatytu laiku jis gali neturėti galimybės su vaikais bendrauti, todėl turi būti numatyta galimybė nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Atstovas nesutiko su atsakovės pozicija, kad automobilis (duomenys neskelbtini) pripažintinas bendrąją jungtine nuosavybe, taip pat kad ieškovo su savo tėvu sudarytas automobilio pardavimo sandoris pripažintinas sandoriu dėl akių siekiant sumažinti bendrąja jungtine nuosavybe laikytino turto balansą, dėl ko atsakovei mokėtina kompensacija. Atstovas pabrėžė, kad jokių įrodymų, pagrindžiančių sandorių tik dėl akių buvimą, nėra. Aplinkybė, kad kartais ieškovas naudojasi šiuo automobiliu, nėra pakankama. Atsakovė, nustatydama automobilio rinkos vertę, neatsižvelgė į jo faktinę būklę, individualias charakteristikas. Dėl ginčo turto ieškovo atstovas nurodė, kad namas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, atsakovė neįrodė atliktų pagerinimų esmingumą, leidžiančių gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Aplinkybė, kad atsakovė pirko statybines medžiagas, to neįrodo, jos galėjo būti skirtos eiliniam remontui. Banko paskolą ėmė asmeniškai ieškovas, tai kad atsakovė dalį tos paskolos mokėjo, neleidžia namo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad jei tam tikros prievolės, įgytos iki santuokos sudarymo, buvo vykdomos santuokos metu, kitas sutuoktinis įgyja teisę į kompensaciją, nes, neva, taip buvo sumažintas bendras turtas. Po santuokos sudarymo tenkinami ne tik šeimos, tačiau ir asmeniniai poreikiai. Bankui sumokėtos lėšos neviršija pusės bendrų pajamų, taigi, bendras šeimos turtas nebuvo mažinamas. Įsipareigojimai atsakovės mamai taip pat nepripažintini bendrąja prievole. Visų pirma, pačiame raštelyje, kad V. Z. duoda pinigų namo remontui, nenurodyta, jog tai buvo paskola, be to, raštelis nepasirašytas ieškovo, taigi sutikimo skolintis pinigus ieškovas nesuteikė. Taip pat nesutiko su reikalavimu ieškovo deklaruotas 10 000 Eur santaupas pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, o atsakovei išmokėti 5000 Eur kompensaciją už bendro turto sumažėjimą, kadangi, pasak ieškovo atstovo, tai buvo asmeninės ieškovo santaupos. Ieškovo atstovas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Be to, atsakovas nesutiko su atsakovės prašoma priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Pasak ieškovo atstovo, 11 817,46 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė, kadangi byla nėra tokia sudėtinga, jos sudėtingumas vertintinas maždaug 30 proc. Teisingumo ministro rekomendacijose nurodytos maksimalios advokatui priteistinų išlaidų sumos, kadangi byloje esminiai ginčai vyko dėl vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kas nėra laikytina sudėtinga byla, taip pat buvo pareikšti tik du turininiai reikalavimai dėl automobilio ir namo. Ieškovo atstovas atsakovės pagrįstai patirtas išlaidas vertintų maždaug 6000 Eur.

Atsiliepimas

17. Atsakovės atstovas baigiamojoje kalboje nesutiko su ieškovo atstovo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad byla ilgai užtruko dėl ieškovo kaltės, kadangi tik prieš bylos nagrinėjimo pabaigą jis sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Atstovas nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų šalių kaltės, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos taip pat nebeliko. Dėl ieškovo pozicijos priteisti vaikams išlaikymą po 170 Eur atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovas pats ilgą laiką įrodinėjo, kad vienam vaikui per mėnesį išlaikyti reikia 550 Eur, todėl iš atsakovės prašė priteisti 275 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas prašo teismo laikyti, kad ieškovas pripažino aplinkybę, jog vaiko išlaikymui reikalingas 550 Eur per mėnesį išlaikymas, taigi po 275 Eur iš kiekvieno tėvo. Reikalavimas ieškovui priteisti trečdalį išlaikymo už laikotarpį, kai vaikai bus su ieškovu, atostogaus su juo, yra teisiškai ydingas reikalavimas ir neatitinka galiojančių teisės normų ir suformuotos teismų praktikos – uzufruktą valdo tas tėvas, su kuriuo yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovas pakeitė ieškinio dalyką, sumažino išlaikymo dydį, tačiau to niekaip nepagrindė, t. y. kodėl išlaikymo suma vaikui sumažėjo nuo 275 Eur iki 170 Eur. Ieškovas neįrodinėja, kad sumažėjo vaikų poreikiai, nors vaikams augant poreikiai paprastai didėja. Ieškovas taip pat nepagrindė savo turtinės padėties pablogėjimo, argumentų, kad ieškovas uždirba 1000 Eur, o iš viešbučio uždarbio negauna, nes jam reikia remonto, nepakanka. Ieškovas yra jaunas ir darbingas vyras, jis nepateikė jokių įrodymų, kaip siekė pagerinti savo finansinę padėtį. Be to, atsakovės atstovo duomenimis, viešbutis veikia, ieškovas gauna iš jo pajamas. Pasisakydamas apie tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atstovas nurodė, kad iš esmės ieškovas sutinka su atsakovės siūloma tvarka, išskyrus punktą dėl vaikų gyvenimo su ieškovu vieną savaitę per mėnesį. Atsakovės siūloma tvarka labiausiai atitinka vaikų interesus. Ieškovo nurodoma aplinkybė apie jo darbo grafiko galimą nesuderinamumą su nustatyta bendravimo tvarka rodo ieškovo bandymą išvengti bendravimo su vaikais, todėl, pasak atsakovės atstovo, nustatant bendravimo tvarką tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai ieškovas negali bendrauti su vaikais nustatytu laiku, tos dienos nebūtų eliminuojamos iš bendravimo laiko, bet kompensuojamos ir perkeliamos. Tikslinga net nustatyti minimalų dienų skaičių per mėnesį, kai ieškovas privalo bendrauti su vaikais, apie tas dienas ieškovas turėtų iš anksto informuoti atsakovę. Atstovas taip pat nesutiko su ieškovo motyvais 10 000 Eur ieškovo deklaruotas ir asmeniniams poreikiams išleistas išlaidas pripažinti asmenine nuosavybe, nes jos buvo išleistos santuokos metu, kaip pats ieškovas pripažino jo asmeniniam poreikiam ir todėl pusė šios sumos atsakovei turi būti kompensuota kaip bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimas. Be to, ieškovo sandoris, kuriuo automobilis (duomenys neskelbtini) buvo perleistas ieškovo tėvui, turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jokio sutikimo ieškovė tokiam sandoriui nedavė. Ieškovas pats pripažino, kad sutikimo ir neprašė, todėl toks sandoris gali būti nuginčytas. Turto perleidimas artimam giminaičiui ypatingai kelia daug įtarimų. Automobilis S. J. buvo perleistas po poros mėnesių, kai ieškovas sms žinute siūlė atsakovei dalintis automobilį, taigi, pripažino jį bendrąja jungtine nuosavybe. Duomenų, kad jis buvo įsigytas už asmenines ieškovo lėšas byloje nepateikta, o skolą tėvui ieškovas galėjo grąžinti iš deklaruotų 10 000 Eur sumos, tačiau jas išleido asmeniniams poreikiams, todėl atsakovė prašo pripažinti automobilį bendrąja jungtine nuosavybe, priteisti jai 6950 Eur kompensacijos už automobilį, o patį automobilį priteisti ieškovui. Jei automobilio pardavimo sandoris nebus pripažintas negaliojančiu, nurodytą sumą prašoma priteisti atsakovei, kaip bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atstovas pažymėjo, kad šalys kartu pradėjo gyventi 2006 m. spalio 30 d., nuo to laiko atsakovė nuolatos prisidėjo savo lėšomis prie namo pagerinimo, mokėjo dalį paskolos. Aplinkybes, kad atsakovė investavo į esminį ginčo namo pagerinimą, patvirtina ir pateikti įrodymai (sąskaitų išrašai, kvitai statybos prekių parduotuvėse), gausūs liudytojų parodymai, todėl ginčo namą prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurio vertė yra 420 000 Eur. Nepripažinus namo bendrąja jungtine nuosavybe, prašo taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą ir visa, kas buvo sumokėta jo pagerinimui, priteisti atsakovei, t. y. priteisti 57 947 Eur kompensaciją. Apibendrindamas reikalavimus, atsakovės atstovas prašo visiškai patenkinti priešieškinį, ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsakovas S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnui paskolino 35 000 Lt automobilio pirkimui dar 2007 m. Buvo ranka pasirašytas paskolos raštelis, jį surašė A. J., tačiau grąžinimo terminas jame nustatytas nebuvo. S. J. skolos grąžinti neprašė, pats sūnus pasiūlė grąžinti paskolą perduodant automobilį. S. J. žino, kad automobilis pirktas santuokos metu. Atsakydamas į klausimą dėl gaunamo darbo užmokesčio nurodė, kad uždirbdavo apie 1000 Lt (700-800 Eur). Apie gyvenamojo namo remontą, S. J. paaiškino, kad namo priestate yra 7 nuomojami kambariai, tačiau nežino, kokia jų nuomos kaina. Šis priestatas buvo pastatytas iki A. J. santuokos su atsakove, bet nežino, kieno pinigais jis buvo finansuojamas. R. su ieškovu apsigyveno jau po santuokos sudarymo, iki tol tik atvažiuodavo į svečius.

19. Liudytoja T. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. J. iki santuokos su ieškovu negyveno, tik ateidavo į svečius, pasilikdavo nakvoti, taip pat į svečius ateidavo ir R. draugė R. Namo rekonstrukcija buvo atliekama iki santuokos sudarymo, pažymėjo, kad vestuvių dieną svečiai apsistojo būtent naujame namo priestate. Liudytoja papasakojo, kad prieš 3 metus sužinojo, kad byra A. ir R. šeima, sūnaus prašymu ateidavo kelis kartus per savaitę padėti prižiūrėti vaikų. Pirmą kartą anūkus pamatė, kai anūkei buvo 7 m., o dvyniams – 5 m., šiuo metu ryšio su anūkais nepalaiko.

Žemesnės instancijos teismas

20. Liudytoja N. R. teismui nurodė, kad yra socialinė darbuotoja, su R. J. dirbo nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. gegužės, kai R. J. persikėlė gyventi į kitą butą. Liudytoja pažymėjo, kad atsakovė bendravo geranoriškai, šiltai bendravo su vaikais, skyrė vaikams ir jų interesams pakankamai dėmesio. Specialistė teigė, kad A. J. nevykdė teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir įsipareigojimų vaikams.

21. Liudytoja R. J. teismui nurodė, kad yra socialinė darbuotoja ir nuo 2020 m. rugpjūčio dirba su R. J.. Specialistė pažymėjo, kad atsakovė bendradarbiauja geranoriškai, mama vaikams žalos nekelia, jie gali su ja gyventi. Vaikai tvarkingai aprengti, iš mokyklos gauti duomenys, kad mama domisi vaikų pasiekimais ir ugdymu. Atsakyti, ar A. J. bendrauja su vaikais negalėjo.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo V. Z., atsakovės mama, teismui paaiškino, kad dukra skiriasi dėl nuolatinės ieškovo agresijos ir žeminimo, ieškovas yra konfliktiška asmenybė. Vaikai jau 2 m. gyvena tik su R., ji rūpinasi vaikų gerbūviu, auklėjimu. Ieškovas vaikais nesidomi, nebuvo su jais susitikęs nuo karantino pradžios, atsakovės tėvai padėjo prižiūrėti anūkus karantino metu, mokytis nuotoliniu būdu. Iki santuokos dukra gyveno su draugėmis nuomojamame bute, bet per jos gimtadienį likus maždaug 2 metams iki vestuvių A. J. ją išsivežė gyventi į savo namus. Pirmo vizito pas A. J. buvo 2007 m., nurodė, kad 3 aukštų namas buvo senas, jam reikėjo remonto, pirmame aukšte gyveno A. J. tėvai ir brolis, vestuvių dieną antras aukštas buvo remontuojamas. Gyvenamojo namo antras aukštas ir priestatas buvo remontuojami ir tvarkomi po vestuvių. Kadangi ieškovas norėjo pasistatyti antrą namą ir jame įrengti viešbutį, trečiasis asmuo į R. sąskaitą pervedė paskolintus 10 000 Lt, pinigus skolino bendriems statybų reikalams. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad buitinė technika, čiužiniai buvo vežami iš Šiaulių, R. užsiėmė dekoru, pirko tapetus, patalynę, o atsakovės tėvas darė duris ir laiptus. V. Z. nuomone, kadangi pinigus ji skolino šeimai, būtų teisinga šalims šią skolą dalinti per pusę.

23. Liudytoja V. P. teismui nurodė, kad yra Vilniaus socialinės paramos centro darbuotoja, dirbo su A. J.. A. J., kaip asmenybę, apibūdino kaip geranoriškai bendraujantį, visada įsileidžiantį darbuotoją į namus, pažymėjo, kad konfliktų su juo niekada nebuvo. Specialistė padeda įgyvendinti ieškovui pagalbos šeimai planą, vykdyti jame nustatytus įsipareigojimus. Ieškovas įpareigojimų laikosi, keblumų kyla tik laikantis teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nes ieškovas nori vaikus matyti ne pagal nustatytą bendravimo tvarką.

24. Liudytoja R. M. teisme nurodė, kad yra atsakovės draugė ir buvusi kolegė, jos kartu dirbo (duomenys neskelbtini), ten ir susipažino. Liudytoja (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007 m. kovo 1 d. apie 3,5 m. R. tuo metu jau gyveno su A. Praėjus 3 mėnesiams nuo darbo (duomenys neskelbtini) pradžios, liudytoja apsigyveno pas J. (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir gyveno apie pusę metų, o vėliau – ir jų viešbutyje. Viešbutis buvo pradėtas statyti 2007 m. gegužės mėnesį, o 2008 m. jau buvo pastatytas, vestuvių dieną svečiai gyveno viešbutyje. Pasak liudytojos, su atsakove jos rinko namui užuolaidas ir baldus. Liudytoja žinojo apie J. nesutarimus, pati girdėjo A. J. rėkimą, pakeltą toną, o prieš 3 ar 4 m. jis sudėjo atsakovės daiktus į šiukšlių maišus ir liepė palikti namus.

25. Liudytoja D. A. teismui nurodė, kad yra geriausia atsakovės R. J. draugė, bendrauja nuo studijų laikų, kartu gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) mikrorajone. 2006 m. per R. gimtadienį A. J. pakvietė atsakovę gyventi su juo, todėl iki vestuvių R. ieškovo namuose nesisvečiavo, o gyveno nuolatos. R. kartu su liudytoja pirko namams tapetus ir baldus, patvirtino, kad paskola litais dar buvo grąžinama iš atsakovės pajamų. D. A. nurodė, kad matė, kaip ieškovas porą kartų nustūmė atsakovę nuo laiptų, pažymėjo, jog laukiantis dvynių, liepė R. daryti abortą. A. J. liudytoja apibūdino kaip karšto būdo, dažnai rėkiantį ir šaukiantį. Liudytoja nurodė, kad, lankantis pas J., viešbutyje gyvendavo žmonės, laisvi būdavo 1-2 kambariai, o iš viso yra 7 kambariai. Paskutinį kartą pas J. buvo prieš 3 m.

26. Liudytojas A. J. į teismo posėdį neatvyko. Raštu nurodė, kad nei ieškovo, nei atsakovės nematęs 9 m., todėl negali ir neturi ką paliudyti (DOK-240124).

Žemesnės instancijos teismas

27. Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas įpareigojant ieškovę iki 2022 m. gegužės 16 d. (įskaitytinai) patikslinti reikalavimą dėl reikalavimo teisės į A. K. padalijimo, kadangi iš viešai prieinamų Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog 2010 m. vasario mėn. pabaigoje–kovo mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta) R. J. A. J. prašymu (duomenys neskelbtini) perdavė A. K. 5000 Lt, o 2010 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) pats A. J. perdavė A. K. 14 000 Lt. A. J. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkintas; taip pat nustatyta, kad A. K. dalį skolos grąžino, todėl civilinis ieškinys sumažintas. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovės R. J. prašomo priteisti dydžio (2750 Eur) reikalavimo teisė.

28. Teisme gautas atsakovės R. J. pareiškimas dėl priešieškinio dalyko keitimo (dėl reikalavimo teisių padalijimo), kuriuo atsakovė tikslina reikalavimą remdamasi tuo, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendis ir iš A. K. A. J. naudai priteistas 5168,27 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 889,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (viso – 6057,97 Eur). Kadangi, ieškovas pripažino 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, kad minėta reikalavimo teisė atsirado šalių santuokos metu ir nurodė neprieštaraujantis dėl šios reikalavimo teisės padalijimo, tai atsakovė tikslina savo priešieškinio reikalavimą padalinti reikalavimo teises į A. K. reikalavimą išdėstant sekančiai: 1) priteisti ieškovui reikalavimo teises į A. K. dėl 5168,27 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 889,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (viso – 6057,97 Eur); 2) atsakovei iš ieškovo priteisti 3028,98 Eur kompensaciją. Atsakovės teigimu, toks reikalavimo teisės padalijimo būdas geriausiai atitiks šalių interesus, kadangi santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški, tuo tarpu atsakovė nepažįsta A. K. ir neturi jokių jo kontaktinių duomenų, ko pasėkoje padalijus reikalavimo teises į jį natūra, labai tikėtina, kad ieškovas turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atgaus visiškai, o atsakovės neinformuos ir jai jos dalies neperves.

29. Teisme gautas ieškovo atsiliepimas į patikslintą priešieškinį, kuriame nurodoma, kad sąžiningumo principą atitiks reikalavimo teisės padalijimas per pusę, nes atsakovės nurodomi teiginiai, kad ji neatgaus savo dalies kadangi nepažįsta ir neturi A. K. kontaktų, bei, jog šalių tarpusavio santykiai labai konfliktiški, nėra nei faktinė, nei teisinė kliūtis atgauti skolą.

30. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo argumentus dėl reikalavimo teisės padalijimo, nurodytus jų procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

31. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

32. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

33. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

34. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

36. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

37. Šalys sutaria, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tiek ieškovas, tiek ir atsakovė pateikė savo pozicijas ir pasidalino išgyvenimais, nuoskaudomis. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi ginčo byloje dėl santuokos nutraukimo priežasčių nebeliko.

38. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nenoras dėti maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti darnūs santuokiniai santykiai, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas (nebenorėjimas) šių požiūrių suderinti tarpusavyje, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas (CK 3.27 straipsnis).

39. Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; ir kt.).

40. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

41. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į atsakovės prašymą jai palikti ikisantuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „Z.“, o ieškovui – prigimtinė pavardė „J.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

42. Sutuoktiniai neprašo priteisti vienas iš kito išlaikymo, nereiškia reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.72 straipsnis, 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

43. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi tris vaikus. Dukra A. J. gimė (duomenys neskelbtini), o dukra A. J. ir sūnus M. J. gimė (duomenys neskelbtini).

44. CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

45. CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

46. Atsakovė prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A., A. ir M. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovas 2022 m. vasario 28 d. patikslintame ieškinyje taip pat išreiškė poziciją, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (atsakove). Išvadą teikianti institucija palaikė atsakovės ir ieškovo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina.

47. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų A., A. ir M. gyvenamąją vietą kartu su motina jos gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių prašymas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų – A. J., A. J. ir M. J., gyvenamąją vietą kartu su motina (atsakove), tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo.

48. Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą).

49. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Pagal šios konvencijos 8 straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

50. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, par. 31). Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą minėtos konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių minėtos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

51. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.

52. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

53. Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti.

54. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

55. Taigi CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

56. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnis taip pat teigia, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, o 12 straipsnis nurodo, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais.

57. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

58. Minėta, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

59. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pažymėtina, kad tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; EŽTT 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, peticijos Nr. 32250/08). Proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

60. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

61. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

62. Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, nustatyta, kad šalys iš esmės prašo nustatyti panašią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Esminis skirtumas šalių prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje yra tai, kad ieškovo prašomoje bendravimo tvarkoje nėra numatytas bendravimas darbo dienomis, o atsakovė priešingai, prašo nustatyti, jog tėvas bendrauja su vaikais nuo kiekvieno mėnesio 1 (pirmos) iki 7 (septintos) dienos (imtinai) kiekvieno mėnesio pirmą dieną 7.30 val. pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus iki to paties mėnesio septintos dienos 19 val. į jų motinos gyvenamąją vietą. Ieškovo atstovas prašė teismo sprendžiant dėl bendravimo tvarkos atsižvelgti į aplinkybę, kad ieškovo darbo grafikas nėra pastovus ir iš anksto nustatytu laiku jis gali neturėti galimybės su vaikais bendrauti, todėl turi būti numatyta galimybė nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

63. Teismas pažymi, kad paskutinėje Tarnybos išvadoje atkreiptas dėmesys, jog ieškovo siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra numatytas bendravimas darbo dienomis. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad bendravimo su vaikais tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, be to, konkreti ir aiški bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų ir užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

64. Pažymėtina, kad nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).

65. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; ir kt.). Teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalų skyrium gyvenančio tėvo bendravimą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-219-896/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1438-450/2018; ir kt.). Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui.

66. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo su nepilnamečiais bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atkreipia dėmesį į byloje esantį šalių susirašinėjimą sms žinutėmis, iš kurio matomas atsainus vaikų tėvo požiūris į dalyvavimą vaikų gyvenime, visą naštą perkeliant vienai motinai, pvz. „su daiktais atvažiuok ir paimk jie (vaikai) lieka pas tave toks teismo sprendimas. Aš tau moku 510 ir viskas. Vaikai visą laiką pas tave gyvens. Ačiū jog atlaisvinai namus ir davei man laisvę kurti naują gyvenimą. Pasiėmei visą atsakomybę už vaikus. Man nereikės net pamokų ruošti. Super esu visiškai laisvas“, „Vykdykite teismo sprendimą. 20 val. vaikai bus suruošti su visais daiktais. Pasiimi juos ir veži juos pas save. Jie jau pas mane negyvens. Toks teismo sprendimas. Didelis ačiū R. tau už tai jog pagaliau davei man atsipūsti. Įkvėpti plačia krūtine laisvės. Dabar visą atsakomybė vaikų ant tavo pečių. Norėčiau iš visos širdies tau palinkėti kantrybės, stiprybės bei jėgų auginant 3 vaikus. Tikiuosi tu viena susitvarkysi. O aš išeinu banifacijaus atostogų. Ilgam“. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys prieštarauja vaikų interesams, pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą. Vien aplinkybė, kad ieškovo gyvenime atsirado kita moteris (faktinė aplinkybė nustatyta Tarnybos pateiktoje medžiagoje), neatleidžia vaikų tėvo nuo jo pareigos bendrauti su savo 3 nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime.

67. Minėta, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė gyvena Vilniuje, ieškovas – gyvena trijų aukštų name (duomenys neskelbtini), atsakovė – nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), taigi atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų nėra didelis, socialinė aplinka vaikams dažniau lankantis pas tėvą tėvo gyvenamojoje vietoje ženkliai nepasikeis. Teismas nenustatė byloje duomenų, kad nustačius ilgesnę ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, ne tik savaitgaliais, švenčių dienomis, bet ir darbo dienomis, būtų pažeistos vaikų teisės ir teisėti interesai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų tėvas vaikams reikalingas ne tik laisvadieniais, jis nėra tik vaikų linksmintojas, priešingai, minėta, kad abiejų tėvų teisės yra lygios. Abu tėvai privalo visapusiškai dalyvauti vaikų gyvenime, auklėjime, pamokų ruošoje, gydyme ir kitose situacijose. Taigi šiuo atveju ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais.

68. Šalių dukra A. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, o dukra A. ir sūnus M. – (duomenys neskelbtini) amžiaus, t. y. vaikai jau yra nemaži ir gyvenamosios vietos pakeitimas savaitei jiems neturėtų sukelti didelio streso atsiskiriant nuo mamos. Be to, teismas atsižvelgia į Tarnybos pateiktą poziciją, kad ieškovo siūlomoje tvarkoje nėra numatytas bendravimas darbo dienomis, todėl spręstina, jog geriausius vaikų interesus atitiktų ir didesnės apimties vaikų ir tėvo bendravimas su vaikais (pirmą mėnesio savaitę, pasiimant vaikus mėnesio 1 dieną 7.30 val. ryte ir grąžinant vaikus į motinos gyvenamąją vietą mėnesio 7 dieną 19.30 val.). Teismas vertina, kad vaikų interesus atitiktų ir sukurtų stabilumą ir aiškumą bendravimas su tėvu vaikams išbūnant su tėvu visą savaitę. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka yra suderinama su normalios raidos (duomenys neskelbtini) vaikų dienotvarke, atitinka jų interesus būti auginamiems abiejų tėvų, tokia tvarka užtikrina maksimalų ir stabilesnį vaikų bendravimą su tėvu ne tik savaitgaliais ir švenčių ar atostogų metu, tačiau ir vaikų mokymosi bei ugdymo proceso metu. Viena vertus, tokia bendravimo tvarka gali pareikalauti papildomų tėvo (ieškovo) pastangų derinant savo darbo grafiką su nustatyta bendravimo tvarka. Kita vertus, šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais jo bendravimo su vaikais galimybes. Bendravimo tvarka vaikams vieną savaitę per mėnesį praleidžiant su tėčiu nereikalauja kasdieninio vaikų kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikams tokio streso, nereikalauja didelių tėvų resursų, tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka atitiks vaikų interesus, o tėvas bus atsakingas ne tik už vaikų laisvalaikio užtikrinimą, bet prisiims ir kasdienių rūpesčių naštą, nebus vien tik pasyvus vaikų auklėjimo, globos ir priežiūros proceso dalyvis.

69. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018; ir kt.).

70. Teismas šios bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvų tarpusavio santykiai yra šiek tiek konfliktiški, tėvams trūksta tolerantiškumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, taigi įvertinus jų galimų nesutarimų ir konfliktų egzistavimo faktą, bei užkertant kelią konfliktinėms situacijoms atsirasti, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindas nepilnamečių A., A. ir M. motinos siūlomą bendravimo tvarką koreguoti (papildyti).

71. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, nustato ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su vaikais nuo kiekvieno mėnesio 1 (pirmos) iki 7 (septintos) dienos (imtinai) kiekvieno mėnesio pirmą dieną 7.30 val. pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus iki to paties mėnesio septintos dienos 19 val. į jų motinos gyvenamąją vietą; 2) tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 3) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po vaikų užsiėmimų (tuo atveju, jeigu vaikai tą penktadienį į ugdymo įstaigą neina tuomet tėvas vaikus pasiima penktadienį 17 val. iš vaikų gyvenamosios vietos) ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val.; 4) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais – su tėvu, o poriniais metais – su motina; tėvas vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos paima gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina atgal į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. d. 10 val.; 5) Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su tėvu, antrą šventės dieną – su motina, o neporiniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su motina, antrą šventės dieną –su tėvu; tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.; 6) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 19 val.; 7) tėvas bendrauja su vaikais keturiolika kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Tėvas savo atostogų su vaikais periodu vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinės laikotarpio dienos 19 val.; 8) bendravimo su vaikais metu tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikams bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su jų motina; 9) nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną); motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir motinos atostogų su vaikais metu; 10) nepilnamečių vaikų gimtadienio dienas, atitinkamai A. – (duomenys neskelbtini), A. ir M. – (duomenys neskelbtini), tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiais vaikais kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečių vaikų A., A. ir M. gimtadienių dieną tėvas praleidžia su nepilnamečiais vaikais. Poriniais metais šiame punkte nurodytomis dienomis nepilnamečiai šalių vaikai praleidžia su motina. Būdami su vaikais abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaikų dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaikus su gimtadieniu; 11) jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per 3 (tris) dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu vaikų motiną. Tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką sudaro vienas kitam galimybę susitikimo su vaikais laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja sms žinute; 12) pasikeitus tėvų ir ateityje šalių vaikų telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 13) tiek motina, tiek tėvas įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais A., A. ir M., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

72. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti nustatyta ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (26 straipsnis 2 dalis). Taip pat ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias sąlygas, kokių reikia jo fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valstybės dalyvės turi imtis visų priemonių, jog vaikas gautų kuo geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai atsakančių asmenų. CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

73. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CK, tiek kituose įstatymuose išlaikymo sąvoka nėra tiesiogiai apibrėžta. Dabartiniame Lietuvių kalbos žodyne žodžio „išlaikyti“ reikšmė apibrėžiama kaip: išauginimas, išmaitinimas, priežiūra; pragyvenimo lėšos (lėšos poreikiams patenkinti). Taigi lietuvių kalboje išlaikymas apima tiek nematerialų vaiko išauginimą, priežiūrą, tiek ir materialų vaiko išmaitinimą, lėšų skyrimą vaiko poreikiams patenkinti.

74. Taigi pati išlaikymo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, CK, kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotų tarptautinių sutarčių. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti ir jį išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės pareigos būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; ir kt.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinio teismo pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

75. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

76. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

77. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

78. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

79. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

80. Nustačius nepilnamečių šalių vaikų A., A. ir M. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo vaikams.

81. Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek pirminiuose savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu, reiškęs reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, prašė iš atsakovės priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį, įrodinėdamas, kad vieno vaiko išlaikymui reikia skirti 550 Eur. Analogišką reikalavimą priešieškiniu reiškia ir atsakovė, prašydama iš vaikų tėvo priteisti po 275 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui bei taip pat nurodo, kad vieno vaiko išlaikymui reikia skirti ne mažiau kaip 550 Eur. Ieškovas, pateikęs 2022 m. vasario 28 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o iš jo kiekvieno vaiko išlaikymui priteisti po 170 Eur per mėnesį. Mažindamas prašomą priteisti išlaikymo dydį ieškovas neįrodinėja kaip sumažėjo (nuo 550 Eur iki 340 Eur) anksčiau jo paties įrodinėjami vaikų poreikiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi iš atsakovo priteistas būtent tokio dydžio (170 Eur) laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui. Atsakovė su tokiu sumažintu reikalavimu nesutiko, Tarnyba taip pat nurodė nesutinkanti, kadangi ieškovo siūlomas išlaikymo dydis neatitinka įstatymų nuostatų ir susiformavusios teismų praktikos bei nėra siejamas net su minimaliais, būtinais vaikų poreikiais.

82. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

83. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018; ir kt.).

84. Teismas pažymi, kad fiziniai asmenys paprastai netvarko buhalterinės apskaitos, nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Išlaidų vaikui patiriama tada, kai būtina, dažnai negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Dėl šios priežasties situacija, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vaiko išlaikymui skirtų lėšų, yra suprantama ir galima. Žinoma, tokia situacija lemia, kad teismas, sprendžiantis ginčą dėl vaikui išlaikyti patirtų išlaidų priteisimo, iš esmės neturi galimybių priimti pirminiais ir tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančias kiekvieną vaiko išlaikymui išleistą eurą, pagrįstą sprendimą. Tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos priimti kiek įmanoma labiau pagrįstą ir teisingą sprendimą.

85. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje didelę reikšmę turi ne tik pagal šalių galimybes teismui pateikti prekių įsigijimo kvitai ar sąskaitos, bet ir, kaip nurodyta anksčiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Nustačius būtiną vaiko išlaikymo dydį ir faktą, kad vaikas buvo tinkamai išlaikomas, galima pagrįstai manyti, kad vaiko išlaikymui buvo skirta pagal vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį būtina išlaikymo suma.

86. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui ir sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius sudarymas).

87. Atsakovės vaikų poreikių paskaičiavimais, pateiktais tiek priešieškinyje, tiek vaikų poreikių lentelėse, matyti, kad dukters A. poreikių tenkinimui išlaidos per mėnesį sudaro apie 550 Eur, o A. ir M. poreikiams – po 545 Eur. Atsakovės dukters A. išlaikymui per mėnesį skiriama 550 Eur suma detalizuota: maistui išleidžiama 120 Eur, nuomai, komunaliniams patarnavimams – 125 Eur, vaistams, vitaminams ir kitoms medicininėms paslaugoms – 20 Eur, higienos prekėms, patalynei, skalbimo priemonėms – 10 Eur, avalynei – 20 Eur, lauko rūbams – 25 Eur, viršutiniams rūbams – 20 Eur, mokyklai – 60 Eur, lavinimo prekėms – 15 Eur, laisvalaikio reikmenims – 20 Eur, laisvalaikio išlaidoms – 20 Eur, mokymosi priemonėms, baseinui ir kt. – 45 Eur, atostogoms – 20 Eur, kitoms išlaidoms – 20 Eur. Nepilnamečių A. ir M. poreikių lentelėje nurodytos išlaidų sumos yra iš esmės identiškos su A. poreikių lentelėje nurodytomis sumomis, vienintelis skirtumas – mokymosi priemonėms išleidžiama suma nurodyta ne 45 Eur, o 40 Eur.

88. Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010).

89. Vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms.

90. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai specialiųjų poreikių neturi, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lanko mokyklą, papildomai užklasines veiklas, todėl laikytina, kad, įvertinus vaikų kasdienius bazinius poreikius bei kitas visaverčiam fiziniam ir emociniam vystymuisi reikalingas išlaidas (mokykla, užklasinės veiklos, laisvalaikis), t. y. išlaidas, užtikrinant vaiko teisę į ugdymą, laisvalaikį, 275 Eur suma per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui yra optimali ir pakankama jo poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, atsakovės poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio. Minėta, kad ieškovas, prašydamas priteisti kiekvienam vaikui po 170 Eur išlaikymą, neįrodinėjo vaikų poreikių sumažėjimo (CPK 178 straipsnis).

91. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų formuojamą teisės praktiką, vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

92. Teismas, atsižvelgia į aplinkybes, kad vaikai gyvena su motina, kuri užtikrina nepilnamečių vaikų teisę turėti gyvenamąjį būstą. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vienu iš šioje normoje nurodytų principų nustatoma, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Ieškovė nuomos pagrindu įsigijusi butą Vilniuje, kuriame su vaikais gyvena, todėl teismas vertina, kad dalis mokesčių už būstą laikytina vaikų išlaikymo išlaidomis.

93. Taigi, išlaikymo suma per mėnesį būtiniausiems vaikų baziniams poreikiams, taip pat ugdymo, lavinimo, poilsio poreikiams patenkinti sudaro ne mažiau kaip 550 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas taip pat vertina, kad egzistuoja ir išlaidos, kurios patiriamos rečiau, nei kas mėnesį (pvz., mokamų medicininių paslaugų poreikis), kitos galimai netikėtos išlaidos, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė iš ieškovo prašo priteisti ne daugiau, nei pusę vaikų išlaikymui patiriamų išlaidų.

94. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

95. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

96. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), dėl ko privalo nepilnamečiams vaikams teikti išlaikymą.

97. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė verčiasi individualia veikla, iš kurios gauna pajamas, neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, ieškovei finansinę pagalbą teikia jos tėvai. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, pateikė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį (vidutiniškai apie 1000-1200 Eur atskaičius mokesčius), transporto priemonių savo vardu neturi, turi kreditinį įsipareigojimą Luminor bankui ir šiuo pagrindu įrodinėja savo pajamų sumažėjimą. Tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Išlaikymą vaikui turinčių teikti tėvų turtinei padėčiai didelę įtaką daro ir jų turimos finansinės prievolės. Tačiau, priklausomai nuo jų prisiėmimo ir vykdymo aplinkybių, finansinės prievolės gali būti vertinamos ne kaip objektyviai mažinančios išlaikymą turinčio teikti tėvo (motinos) pajamas, bet kaip patvirtinančios tėvo (motinos) galimybę vykdyti didesnius finansinius įsipareigojimus, taip pat ir vaikui, arba kaip neatsakingas finansinis elgesys, negalintis būti teisėta priežastis mažinti išlaikymo vaikui dydį. Teismai laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti; atsakovo mokamas būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-35-516/2011; ir kt.).

98. Teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, kad ginčo turto priestate (viešbutyje) už 200 Eur per mėnesį nuomojami 7 kambariai, taigi ieškovas turi pakankamai papildomų pajamų. Baigiamųjų kalbų metų ieškovo atstovas nurodė, kad šiuo metu papildomų pajamų iš viešbučio kambarių nuomos ieškovas negauna, nes pasak jo, kambariai nėra nuomojami nes reikalauja remonto, tačiau šių argumentų nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Iš viešai prieinamų duomenų (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas skelbiasi esąs (duomenys neskelbtini), su partneriais (be kita ko, advokatais) teikiantis (duomenys neskelbtini) paslaugas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, kad ieškovas išlaidas maistui ir komunaliniams mokesčiams dengia iš atsitiktinių pajamų bei ne visuomet gaunamų komandiruotpinigių. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė tikslių duomenų apie savo gaunamas pajamas, nepateikė įrodymų dėl turimų santaupų, todėl darytina išvada, kad ieškovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Ieškovas teismui pateikė tik jam naudingus duomenis, kurie, jo manymu, patvirtina ieškovo sunkią turtinę padėtį, tačiau kitų duomenų, kurie atspindėtų realią jo turtinę padėtį, ieškovas teismui nepateikė. Pirmiau nurodytos aplinkybės netiesiogiai patvirtina ieškovo gaunamų pajamų pakankamumą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovas nepaneigė savo prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus, prie jų išlaikymo turintis prisidėti mokėdamas kas mėnesį po 275 Eur kiekvienam vaikui.

99. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga – teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, gali ir privalo dirbti, kad išlaikytų visus savo vaikus ir teismas priimdamas sprendimą vertina ne tik ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo ne itin gerą turtinę padėtį, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas, priėmęs sprendimą susilaukti su sutuoktine vaikų, turi prisiimti ir atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos. Ieškovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, sveikatos bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tokia pozicija nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; ir kt.).

100. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nesilaiko teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, už tai jam taikyta 300 Eur bauda, taigi vaikų tėvas neprisideda prie kasdienio ir nuolatinio aprūpinimo. Pripažintina, kad atsakovei tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, be to, gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Dėl paminėto, mažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą vaikams nėra pagrindo.

101. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, prekių, skirtų vaikams, kainas (tai laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas), vaikų poreikius, tai, kad ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, iš ieškovo nepilnamečių vaikų A., A. ir M. išlaikymui priteistina kiekvienam po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 8 d., nes tik šiuo procesiniu dokumentu buvo pareikštas reikalavimas priteisti iš tėvo išlaikymą) iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę R. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Į šią sumą įskaitytinos ieškovo atsakovei pervestos sumos, skirtos nepilnamečių šalių vaikų išlaikymui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas geba gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės pagalba išlaikant vaikus jam nėra reikalinga ir skaičiuojant išlaikymą vaikams, valstybės išmokos neatimamos.

102. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

103. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl turtinių klausimų

104. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

105. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 30 d. kredito sutartimi (duomenys neskelbtini) iš banko AB DnB Nord (Luminor Bank AS) gavo 200 000 Lt (atitikmuo 57 924 Eur) paskolą gyvenamojo namo (ginčo turto) remontui, galutinis kredito grąžinimas – 2031 m. spalio 31 d. Byloje nekeliamas klausimas dėl prievolės pobūdžio pakeitimo, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

106. Bylos duomenimis šalys santuokos metu 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad šeimos automobilio rinkos vertė yra 13 900 Eur. Šiuo automobiliu atsakovė naudojosi iki 2019 m. balandžio 1 d. Iš byloje esančios 2019 m. balandžio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas šeimos automobilį už 10 000 Eur pardavė savo tėvui S. J.. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad nuo 2019 m. balandžio 25 d. automobilio valdytojas-savininkas yra S. J..

107. Atsakovė, patikslinusi savo reikalavimą, prašo pirmiau nurodytą sandorį pripažinti negaliojančiu, taikant restituciją sutarties šalis grąžinti į pradinę padėtį pripažįstant transporto priemonę bendra jungtine šalių nuosavybe, po santuokos nutraukimo automobilį priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti 6950 Eur kompensaciją arba, vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, tenkinti jos alternatyvų reikalavimą – priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 6950 Eur kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo (ieškovui be atsakovės žinios ir sutikimo perleidus šeimos automobilį). Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko. Įrodinėjo, kad jo tėvas S. J. dar iki santuokos sudarymo 2007 m. paskolino jam 35 000 Lt grynais automobilių pirkimui ir jų remontui, o suremontavus parduoti su papildomu uždarbiu.

108. Teismo posėdžio metu ieškovo tėvas S. J. nurodė, kad 2007 m. paskolino savo sūnui (ieškovui) grynais 35 000 Lt. Jo teigimu, skolos raštelis buvo surašytas ranka, jį pats surašė A. J., skolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas. Liudytojas žino, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas 2014 m., t. y. šalių santuokos metu. Atsakydamas į klausimą kokį gaudavo darbo užmokestį, kad sugebėjo turėti pakankamai didelę sumą grynais, nurodė, jog uždirbdavo virš 1000 Lt, apie 700-800 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad sūnus A. J. tėvo vardu perrašė automobilį, už kurį atsakovas pinigų nemokėjo, automobilio verte nesidomėjo. Tėvas skolos neprašė grąžinti, pats sūnus A. J. pasisiūlė grąžinti skolą, bet kadangi neturėjo pinigų, tai perrašė tėvo vardu šeimos automobilį.

109. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė apie tariamą skolą nežinojo, ieškovas šių argumentų nenuginčijo. Tiek ieškovas, tiek ir jo tėvas gyvena tuo pačiu adresu, po šeimos automobilio perleidimo ieškovas visą laiką naudojasi perleista transporto priemone. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar ieškovui siūlant atsakovei santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, 2019 m. vasario 28 d. sms žinutėje, be kita ko, nurodė „auto gali pasilikti“, taigi pripažino, kad automobilis laikytinas bendra jungtine nuosavybe ir nutraukiant santuoką dalintinas. Ieškovo atstovas 2021 m. gruodžio 23 d. prašymu pranešė, kad ieškovas laiko, jog ginčo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)rinkos vertė yra 9900 Eur ir prašo laikyti skelbimo duomenis įrodymu apie ginčo automobilio rinkos vertę 2021 m. gruodžio mėnesį. Taip pat ieškovo atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad atsakovė, nustatydama automobilio rinkos vertę, neatsižvelgė į jo faktinę būklę, individualias charakteristikas.

110. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad atsakovė reikalavimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo kompensavimo CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu pareiškė nepraleidusi senaties termino. Kadangi ieškovas neatlygintinai perleido savo tėvui santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nors neturėjo sutuoktinės sutikimo, tokiu būdu be jos žinios sumažino bendro turto dalį, todėl iš jo atsakovei priteistina 1/2 dalis turto.

111. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Kadangi šalys pateikė transporto priemonės skirtingas rinkos vertes, teismas, nesutariant šalims dėl vertės nustatymo, vadovaujasi abiejų pateiktų verčių aritmetiniu vidurkiu, todėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. pagaminimo, vertė nustatytina 11 900 Eur. Remiantis šalių bendro turto lygių dalių principu (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), atsakovei turi būti sumokėta pusės automobilio vertės kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. 5950 Eur.

112. Atsakovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovei 5000 Eur kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą – atsakovo 2018 m. gruodžio 31 dienai sukauptos bendros šalių 10 000 Eur lėšos grynais, nurodytos jo šeimos deklaracijoje, tačiau panaudotos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Viena vertus, atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko. Kita vertus, teisminio nagrinėjimo metu, atsakydamas į klausimus kodėl tariama skola tėvui S. J. nebuvo grąžinta iš šių, deklaruotų ne banke turimų lėšų, nurodė, kad minėti 10 000 Eur buvo panaudoti asmeninėms jo reikmėms: sumokėti advokatams, konsultavusiems santuokos nutraukimo klausimais ir ikiteisminio tyrimo bylose, vykdomose dėl smurto prieš R. J..

113. Byloje nesant duomenų apie tai, kad nurodytoms teisinėms paslaugoms sumokėta iš asmeninių ieškovo lėšų, remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įtvirtinančiu, jog pajamos, gautos santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas daro išvadą, kad už teisines paslaugas, teikiamas ieškovui, sumokėta iš bendro šalių turto, todėl, vadovaujantis šalių bendro turto lygių dalių principu (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), atsakovei turi būti sumokėta pusės 10 000 Eur įmokos dydžio kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. 5000 Eur.

114. Teisme 2020 m. kovo 25 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo (papildymo), kuriame papildomai teismo prašoma: 1) įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei šiuos vaikų daiktus: rašomieji stalai (2 vnt.) po 189 Eur (iš viso 378 Eur); 3 IKEA vaikiškos lovos po 239 Eur (iš viso 717 Eur); 3 lovų čiužiniai po 100 Eur (iš viso 300 Eur); vaikiški dviračiai (3 vnt.) po 150 Eur (iš viso 450 Eur); komoda iš „Domus galerijos“ – 2000 Eur; lėlių namas – 121 Eur; rūbų džiovyklė „Miele“– 1949 Eur; jūrų kiaulytė (duomenys neskelbtini) su narvu – 40 Eur; vaikiškos knygos, dienoraščiai ir nuotraukų albumai – 100 Eur; IKEA raudonas kilimas – 150 Eur; IKEA užuolaidos – 100 Eur; kėdė – 20 Eur; daiktadėžė– 39 Eur (iš viso atsakovei perduotinų vaikams skirtų daiktų vertė – 6364 Eur); 2) įpareigoti ieškovą perduoti atsakovei jos bakalauro ir magistro diplomus bei vaikystės ligos istoriją.

115. Atsiliepimu į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo keitimo atsakovė iš dalies atsisakė savo priešieškinio reikalavimo dėl vaikų daiktų grąžinimo, kadangi dalį daiktų ieškovas grąžino, taip pat atsisakė reikalavimo, susijusio su įpareigojimu grąžinti atsakovei jos diplomus ir vaikystės ligos istoriją. Atsakovė nurodė, kad dalies reikalavimo atsisakymo pasekmės jai žinomos, palaikė likusį reikalavimą įpareigoti ieškovą grąžinti jai vieną rašomąjį stalą (189 Eur) ir rūbų džiovyklę „Miele“ (1949 Eur). Ieškovas, atskirsdamas nurodė, kad šalys niekada neturėjo rūbų džiovyklės „Miele“, o prašydama grąžinti vaikų baldus, siekia ieškovo namuose esantį vaikų kambarį iškomplektuoti.

116. CPK 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovei (ieškovei pagal priešieškinį) pareiškus, kad ji iš dalies atsisako savo priešieškinio reikalavimo dėl vaikų daiktų grąžinimo, kadangi dalį daiktų ieškovas grąžino, taip pat atsisakė reikalavimo, susijusio su įpareigojimu grąžinti atsakovei jos diplomus ir vaikystės ligos istoriją, teismas priešieškinio reikalavimo iš dalies atsisakymą priima. Ši bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

117. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, atstovaujama advokato, reikšdama reikalavimą dėl įpareigojimo grąžinti daiktus (rašomąjį stalą 189 Eur) ir rūbų džiovyklę „Miele“ (1949 Eur) nepateikė įrodymų, kad minėti daiktai buvo įsigyti, nepagrindė jų vertės. Esant nurodytam, teismas laiko, kad šis reikalavimas neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

118. Byloje atsakovė reiškė reikalavimą dėl šalių reikalavimo teisės A. K., kiekvienai iš šalių priteisiant reikalavimo teises po 2750 Eur. Teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl priešieškinio dalyko keitimo (dėl reikalavimo teisės padalijimo), kuriuo tikslina reikalavimą remdamasi tuo, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo panaikintas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendis ir iš A. K. A. J. naudai priteistas 5168,27 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 889,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (viso – 6057,97 Eur). Kadangi, ieškovas pripažino 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, kad minėta reikalavimo teisė atsirado šalių santuokos metu ir nurodė neprieštaraujantis dėl šios reikalavimo teisės padalijimo, atsakovė tikslina savo priešieškinio reikalavimą padalinti reikalavimo teises į A. K. reikalavimą išdėstant sekančiai: 1) priteisti ieškovui reikalavimo teises į A. K. dėl 5168,27 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 889,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (viso – 6057,97 Eur); 2) atsakovei iš ieškovo priteisti 3028,98 Eur kompensaciją. Atsakovės teigimu, jos siūlomas reikalavimo teisės padalijimo būdas geriausiai atitiks šalių interesus, kadangi santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški, tuo tarpu atsakovė nepažįsta A. K. ir neturi jokių jo kontaktinių duomenų, ko pasėkoje padalijus reikalavimo teises į jį natūra, labai tikėtina, kad ieškovas turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atgaus visiškai, o atsakovės neinformuos ir jai jos dalies neperves.

119. Atsakovas su atsakovės siūlomu reikalavimo teisės padalijimu nesutiko. Nurodo, kad sąžiningumo principą atitiks reikalavimo teisės padalijimas per pusę, nes atsakovės nurodomi teiginiai, jog ji neatgaus savo dalies kadangi nepažįsta A. K. ir neturi jo kontaktų, bei, kad šalių tarpusavio santykiai labai konfliktiški, nėra nei faktinė, nei teisinė kliūtis atgauti skolą. Atsakovė, taip pat kaip ir padarė ieškovas, galės kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo.

120. Iš ieškovo byloje pateikto (DOK-250894) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų patvirtinimo (CPK 179 straipsnis), Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2010 m. vasario mėn. pabaigoje–kovo mėn. pradžioje (tiksli data nenustatyta) R. J. A. J. prašymu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. 5000 Lt, o 2010 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini), pats A. J. perdavė A. K. 14 000 Lt. A. J. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkintas. Taip pat nustatyta, kad A. K. dalį skolos (1155 Lt) grąžino, todėl civilinis ieškinys sumažintas ir jam priteista 17 845 Lt (atitikmuo – 5168,27 Eur), taip pat priteista 889,70 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, viso – 6057,97 Eur.

121. Spręsdamas klausimą dėl reikalavimo teisės padalijimo teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad sąžiningumo principą atitiks minėtos reikalavimo teisės padalijimas per pusę. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nepažįsta A. K. ir (ar) neturi jo kontaktų, neteikia pagrindo išvadai, jog vien ieškovas visiškai atgaus priteistą turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė, kaip išieškotoja, turėdama vykdomąjį dokumentą ir norėdama pradėti priverstinį skolos išieškojimą, galės kreiptis į antstolį. Taigi atsakovei nebus užkertama teisė pasinaudoti paskutine teisingumo vykdymo priemone – antstolio atliekamo priverstinio sprendimų vykdymo.

122. Esant nurodytam, teismas tenkina atsakovės prašymą dėl reikalavimo teisės į A. K. padalijimo iš dalies, padalinant bendrą ieškovo A. J. ir atsakovės R. J., (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu priteistus 17 845 Lt (atitikmuo – 5168,27 Eur) ir 889,70 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, viso – 6057,97 Eur lygiomis dalimis (po 1/2 dalį), t. y. po 3028,98 Eur ieškovui ir atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

123. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2004 m. vasario 11 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu po savo močiutės E. J. mirties paveldėjo, be kita ko, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), kompleksą: 1) 0,0522 ha ploto žemės sklypą (žemės sklypo paskirtis – individualiems namams/ statiniams statyti ir eksploatuoti); 2) 146,65 kv. m ploto gyvenamąjį namą (gyvenamojo namo paskirtis – vieno buto pastatai) 1961 m. statybos; 3) 10 kv. m ūkinį pastatą (paskirtis – pagalbinio ūkio); 4) kiemo statinius (paskirtis – kiti statiniai). Paveldimo nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė pagal 2004 m. sausio 14 d. VĮ Registrų centro duomenis buvo: žemės sklypo – 26 100 Lt, gyvenamojo namo – 129 000 Lt, ūkinio pastato – 1390 Lt, kiemo statinių – 1860 Lt.

124. Ieškovė reiškia reikalavimą, kad iki santuokos sudarymo ieškovo pagal minėtą paveldėjimo teisės liudiją įgytas žemės sklypas ir ūkinis pastatas liktų asmenine jo nuosavybe. Ieškovas šio reikalavimo neginčijo. Nesant prieštaravimų, teismas tenkina atsakovės reikalavimą ir pripažįsta nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), 0,0522 ha ploto žemės sklypą ir 10 kv. m ūkinį pastatą asmenine ieškovo nuosavybe.

125. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovo paveldėto gyvenamojo namo (ginčo turto). Atsakovė, vadovaudamasi CK 3.90 straipsnio nuostatomis, prašo gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes jis buvo pagerintas iš esmės, atliktas kapitalinis remontas – griaunamos ir lyginamos sienos, pakeisti visi vamzdžiai, kanalizacija, dedamos grindys, statomas židinys, atsakovė rūpinosi namo interjeru (pirko patalynę, siuvo užuolaidas, derino kambarių apstatymą ir pan.), buvo perkami visi nauji baldai, visa buitinė technika, naujai įrenginėjami vonios kambariai (šalys dar iki santuokos sudarymo vedė bendrą ūkį (atsakovė su ieškovu jo name kartu pradėjo gyventi 2006 m. spalio 30 d.), kooperavo savo žinias ir lėšas bei nusprendė rekonstruoti ieškovo asmenį gyvenamąjį namą, tam tikslui Luminor Bank AS suteikė ieškovui 200 000 Lt paskolą. Atsakovės tėtis S. Z. taip pat prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, namo priestatui, kuriame įrengti 13 kv. m 7 dviviečiai kambariai (vienas iš jų VIP, turintis atskirą vonios kambarį), bendra virtuvė 1 namo aukšte ir 2 vonios kambariai, gamino laiptus ir 7 kambarių duris. Priestatas jau buvo priduotas po santuokos įregistravimo, 2008 m. liepos 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo turto paskolai grąžinti lėšos buvo pervedamos ir iš atsakovės sąskaitos, santuokos metu šalys bendrai sumokėjo apie 50 000 Eur kredito ir palūkanų dengimo įmokų. Šeimos gyvenamojo namo rekonstrukcijai atsakovės mama V. Z. skolino lėšas, pervesdama jas tiek į atsakovės sąskaitą, tiek į ieškovo sąskaitą.

126. Pripažinus ginčo turtą bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovė prašo natūra jį priteisti ieškovui, jai išmokant 94 500 Eur kompensaciją. Kompensacijos dydį atsakovė skaičiuoja vadovaudamasi VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės paieška 2019 m. sausio 1 d. Atsakovė paaiškino, kad tuo atveju, jei teismas visgi laikytų, kad ieškovo gyvenamasis namas nebuvo pagerintas abiejų šalių lėšomis ir darbu, ji teikia alternatyvų reikalavimą priteisti jai iš ieškovo 57 947,02 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, kadangi abi šalys dengė ieškovo būsto kreditą, grynino lėšas, skirtas sumokėti už ginčo turto rekonstrukciją, atliekamus darbus, paslaugas, baldus ir kt. (DOK-92998).

127. Ieškovas su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutinka. Savo atsikirtimus grindžia tuo, kad ginčo turtas buvo pagerintas iš banko gautų lėšų pagal ieškovo dar 2006 m. spalio 30 d. sudarytą kredito sutartį su vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais. Šios lėšos buvo investuotos dar iki (duomenys neskelbtini) įvykusios santuokos su atsakove. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008), kurių šiuo atveju nėra. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011), o nagrinėjamu atveju tokių įrodymų taip pat nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas, pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad ginčo turtas buvo pagerintas iki santuokos sudarymo, o jis iki santuokos su R. negyveno, imant kreditą remontui bendro ūkio šalys nevedė. Priestato statyba buvo baigta likus mėnesiui ar dviem iki santuokos. Ieškovas nurodė, kad kreditas buvo mokamas iš jo lėšų. Nuompinigius iš viešbučio kambarių nuomos ieškovas laikė savo asmeniniais pinigais, gautais iš jo asmeninio turto.

128. Minėta, kad ieškovas iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 30 d. kredito sutartimi (duomenys neskelbtini) iš banko AB DnB Nord (Luminor Bank AS) gavo 200 000 Lt (atitikmuo 57 924 Eur) paskolą gyvenamojo namo (ginčo turto) remontui. Iš byloje esančių foto nuotraukų (40 lapų) matyti, kad viešbutis (priestatas) buvo statomas kaip visiškai naujas statinys ir pilnai įrenginėjamas, be to buvo daromas ir remontas šalių gyvenamojo namo dalyje (šią aplinkybę patvirtina sąskaitų išrašai, prekybos centrų čekiai, foto nuotraukos, šalių ir liudytojų paaiškinimai). Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad ginčo turtas suformuotas statant (daikto registravimas), įregistravimo pagrindas – 2008 m. liepos 11 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini); rekonstravimo pradžios ir jos pabaigos metai – 2007 m., ginčo turto bendras plotas yra 356,86 kv. m. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastato rekonstrukcijos/ statybos dokumentų ieškovas nepateikė, nors ir buvo teismo įpareigotas, taigi teismas vertina byloje esančių įrodymų visetą.

129. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių atsakovės pateiktų dokumentų (DOK-207713) nustatyta, kad tiek 2006 m. gruodžio 12 d. atsakovės darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2006 m. gruodžio 1 d. atsakovės prašyme dėl įsidarbinimo, tiek ir valstybės tarnautojo registracijos kortelėje nurodytas atsakovės gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini) (ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name). Taigi šie rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo paaiškinimus, kad iki santuokos sudarymo šalys kartu negyveno. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra viena iš įstatymo nustatytų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau vertinant šalių paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti teismo pasverti, turi būti įvertinta, ar jie nuoseklūs ir patikimi, ar juos pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

130. Iš byloje esančių sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė nuo bendro šalių gyvenimo pradžios 2006 m. spalio 30 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. išgrynino 15 350 Lt (atitikmuo 4445,67 Eur), o nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 13 d. iš savo sąskaitos išgrynino 6180 Lt (atitikmuo 1789,85 Eur). Taigi iki šalių santuokos sudarymo atsakovė iš savo sąskaitų išgrynino 21 530 Lt (atitikmuo 6235,52 Eur). Atsakovės teigimu, ji šiuos pinigus panaudojo statybinėmis medžiagoms pirkti (ginčo turto kapitaliniam remontui), atsiskaitydavo grynais tiesiogiai su darbininkais arba duodavo ieškovui, kad pastarasis atsiskaitytų su darbininkais. Ieškovas šių argumentų ir įrodymų nepaneigė, neįrodinėjo, kad minėtas išgrynintas lėšas atsakovė išleido tik savo asmeninėms reikmėms. Atsakovės sąskaitų išrašai taip pat patvirtina, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. statybinių medžiagų parduotuvėse ir kitose prekybos vietose (Senukai, PC Žaliasis centras) atsakovė išleido 57 695 Lt (atitikmuo 16 709,63 Eur). Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išgryninta ir statybinių medžiagų parduotuvėse kortele atsiskaityta 18 495 Lt sumai (atitikmuo 5356,52 Eur).

131. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžių metu atsakovas buvo nenuoseklus. Viena vertus, kalbėdamas apie šeimos biudžetą aiškino, kad šalių biudžetas buvo atskiras, jis pervesdavo pinigus atsakovei, kuri mokėjo už paskolą ir kitus mokesčius, o nuompinigius iš viešbučio kambarių nuomos ieškovas laikė savo asmeniniais pinigais, gautais neva iš jo asmeninio turto. Kita vertus, pripažino, kad jis pervesdavo pinigus atsakovei, kuri visgi tvarkė šeimos biudžetą ir mokėjo kreditą. Atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą, A. J. teigė nežinantis, kam 2008 m. sausio-birželio mėnesiais atsakovė naudojo pinigus, pirkdama už juos statybines medžiagas, taip pat negali paaiškinti, kam R. J. iki santuokos išleido 57 695 Lt parduotuvėse „Senukai“ ir „Žaliasis centras“. Ieškovas taip pat nepamena, kad būtų derinęs su V. Z. pinigų pervedimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai klausimą, nurodo, jog jie galbūt galėjo būti panaudoti pirkti baldams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų atsakovės nurodomas aplinkybes. Taigi tokie ieškovo paaiškinimai laikytini jo gynybine pozicija.

132. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas iš savo sąskaitos nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. gruodžio 31 d. išgrynino 107 100 Lt (atitikmuo 31 018,30 Eur), kurie, atsakovės teigimu, buvo panaudoti jo asmeninio turto pagerinimui (atsiskaitymams už medžiagas, už paslaugas ir darbus rekonstruojant ginčo turtą). Ieškovas šių teiginių nepaneigė, priešingų įrodymų nepateikė. Taip pat per minėtą laikotarpį iš savo kortelės ieškovas išleido 9035,25 Lt (atitikmuo 2616,79 Eur) parduotuvėse Senukai, Ermitažas, Ardena, Žaliasis centras, Amster salonas, Dvarčionių keramika, Iris, E6 stilingi namai, Spynų centras, PC Moki veži, kuriose pirko statybines medžiagas ir baldus ginčo turtui. Pagal 2019 m. lapkričio 18 d. pažymą abi šalys nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasario 1 d. bendrai ieškovo kredito dengimui sumokėjo 47 721,77 Eur.

133. Atsakovės teigimu, 6235,52 Eur sumą ieškovas turi kompensuoti atsakovei, nes tai buvo asmeninės jos lėšos, uždirbtos iki šalių santuokos, tačiau panaudotos ieškovo ginčo turtui pagerinti. Ieškovas turėtų kompensuoti atsakovei 1/2 dalį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. statybinių medžiagų parduotuvėse ir kitose prekybos vietose (Senukai, PC Žaliasis centras) atsakovės išleistus 57 695 Lt (atitikmuo 16 709,63 Eur) ir nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. išgrynintus ir už statybinių medžiagų parduotuvėse kortele atsiskaitytą 18 495 Lt sumą (atitikmuo 5356,52 Eur), atitinkamai 8354,81 Eur + 2678,26 Eur, bei šio sprendimo 132 punkte nurodytų lėšų 1/2 dalį. Viso ieškovas turėtų kompensuoti atsakovei 57 947,02 Eur kaip bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

134. Ieškovas nesutinka su atsakovės alternatyviu reikalavimu, kuriuo prašoma ginčo turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atveju priteisti atsakovei 57 947,02 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovas savo poziciją grindžia tuo, kad faktas, jog atsakovė iki santuokos sudarymo ir santuokos metu grynino pinigus, nepatvirtina, kad tai buvo kaip nors susiję su ginčo turto rekonstrukcija. Prisidėti prie rekonstrukcijos nebūtų leidusi ir R. J. finansinė padėtis, nes jos darbo užmokestis Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, kurioje ji tuo metu dirbo, sudarė iki 1500 Lt per mėnesį.

135. Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.188 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.

136. Pagal bendrąją taisyklę šalių iki santuokos įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant sutuoktinių turtą, sutuoktiniui, kuris turi įrodymų (pvz., pirkimo–pardavimo sutartį), patvirtinančių, jog tam tikras turtas jo įgytas iki santuokos, nereikia atlikti jokių papildomų įrodinėjimo veiksmų, kad turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir sutuoktiniams nedalijamas. Kita vertus, aptariama nuostata neapriboja kito sutuoktinio teisės įrodinėti, kad ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams, remiantis tiek daiktinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją dalinę nuosavybę ir jos įgijimą (CK 4.47, CK 6.969, kt. straipsniai), tiek šeimos teisės normomis, pagal kurias vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad įgyto turto registracija vieno sutuoktinių vardu atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jas nustatančią funkciją, todėl teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis kitais šalių byloje pateiktais ir (ar) teismo iniciatyva surinktais įrodymais.

137. Nagrinėjamu atveju ginčo turtas dar iki šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) įregistruotas ieškovo vardu 2004 m. vasario 11 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tai reiškia, kad, taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, būtų galima daryti išvadą, jog ginčo turtas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Tačiau atsakovė nesutinka su tokiu ginčo turto teisinio statuso vertinimu, remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo turtas iš esmės buvo pagerintas, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

138. Atsakovė nekelia klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo, šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos, nors byloje patvirtintos šalių bendro gyvenimo pradžios momento aplinkybės, kad atsakovė pas ieškovą (į jo asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą) atsikraustė gyventi nuo 2006 m. spalio 30 d.

139. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas, aiškindamas šios normos turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad jis iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad turtas iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019; ir kt.).

140. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

141. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad ginčo turtas nuo 146,65 kv. m padidėjo iki 356,86 kv. m., paveldėjimo metu (2004 m.) ginčo turto vertė buvo 129 000 Lt (atitikmuo 37 361 Eur), o 2007 m. po rekonstravimo pabaigos – 161 029 Eur. Ieškovas iki santuokos sudarymo turėjo asmeninių savo lėšų – gavo 200 000 Lt (atitikmuo 57 924 Eur) paskolą gyvenamojo namo (ginčo turto) remontui. Taigi viso ieškovas iki santuokos sudarymo turėjo asmeninio turto 329 000 Lt (atitikmuo 95 284,99 Eur) (129 000 Lt + 200 000 Lt), pagerinto ginčo turto skirtumas sudaro 65 743,74 Eur. Atsakovė ginčo turto vertę nurodo remdamasi 2019 m. VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos ginčo turto vertė 189 000 Eur. Minėta, kad atsakovė nekelia klausimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo, šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2008 m. liepos 11 d. Esant pirmiau nurodytam, matyti, kad ieškovo asmeninis turtas pagerintas iš esmės, tačiau teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ginčo turtas iš esmės pagerintas tik santuokos metu, todėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, priteisiant ginčo turtą ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei – 94 500 Eur kompensaciją.

142. Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovė į ieškovo asmeninės nuosavybės ginčo turtą investavo savo asmenines lėšas, savo darbą ir žinias bei bendras sutuoktinių lėšas. Šalys santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), taigi mažai tikėtina, kad per visus bendro gyvenimo metus atsakovės indėlis į ginčo turto sukūrimą yra menkavertis, kaip bandė teigti ieškovas. Ieškovas nepaneigė atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, kad bendrai priimdami sprendimus dėl ginčo turto įrengimo ir tvarkymo, padedant giminaičiams, bendru darbu ir asmeninėmis lėšomis jį tvarkė ir įrenginėjo, iš seno (1961 m. statybos) turto padarė sutvarkytus ir išpuoselėtus namus. Šalių investicijas į ginčo turtą patvirtina pirmiau aptartos ginčo turto vertės. Byloje nėra ginčo, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir santuokos metu, atsakovė dirbo ir gaudavo pajamų, gimus šalių 3 vaikams jai buvo mokama išmoka. Atsakovei nuolat dirbant, gaunant darbines pajamas, kurios vedant bendrą ūkį su sutuoktiniu, neabejotinai buvo naudojamos bendrų poreikių tenkinimui tiek asmeninių, tiek turtinių. Savo gaunamomis lėšomis ir darbu prisidėdama prie ginčo turto sukūrimo, įrengimo, gerinimo, atsakovė su ieškovu sukūrė šeimos namus, iš kurių gaunamos ir papildomos pajamos. Ieškovas, neigdamas atsakovės indėlį į ginčo turto sukūrimą, jo vertės padidinimą, savo argumentus grindė tik savo turėtų lėšų sumomis, nevertindamas ieškovės darbo ir jos piniginio indėlio, kuris galimai gal ir buvo mažesnis negu sutuoktinio, bet ne mažiau svarbus.

143. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė prisidėjo prie ginčo turto sukūrimo, jo gausinimo ir gerinimo, taigi jai turi būti kompensuojama už ginčo turto pagerinimus. Minėta, kad toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Šio sprendimo 130-133 punktuose aptartų įrodymų visetas teikia pagrindo išvadai, kad atsakovei už ginčo turto pagerinimus ir 1/2 dalį sumokėtų ieškovo asmeninio kredito dengimo įmokų turi būti kompensuojama 57 947, 01 Eur suma (6235,52 Eur + 8354,81 Eur + 2678,26 Eur + 15 509,15 Eur + 1308,39 Eur + 23 860,88 Eur).

144. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, kad šalys turi negrąžintą 5091,74 Eur skolą jos motinai V. Z.. Iš byloje esančios 2008 m. rugpjūčio 9 d. paskolos raštelio kopijos matyti, kad V. Z. atsakovės šeimai šeimos gyvenamojo namo rekonstrukcijai paskolino 10 000 Lt (atitikmuo 2896,20 Eur), paskolos raštelį pasirašė paskolos davėja V. Z. ir paskolos gavėja R. J.; paskolos rašteliu R. J. įsipareigojo skolą grąžinti paskolos davėjai pareikalavus. Paskolos raštelio originalas teismui nėra pateiktas. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Z. nurodė, kad paskolintus 10 000 Lt dukrai pervedė į sąskaitą. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovo atstovas, atsakovės sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 9 d. ar vėliau į atsakovės sąskaitą motina būtų atlikusi 10 000 Lt pavedimą. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė aplinkybių dėl neva suteiktos 10 000 Lt paskolos netikslino, nei kokiu būdu paskolos dalykas buvo jai perduotas, nei kokia paskirtimi buvo panaudotas (CPK 178 straipsnis). Atsakovės pateikti SEB banko sąskaitos išrašai patvirtina V. Z. darytus pavedimus: 2008 m. liepos 18 d. – 4000 Lt, liepos 21 d. – 6000 Lt; 2009 m. balandžio 15 d. – 1000 Lt, liepos 9 d. – 200 Lt; 2010 m. gegužės 3 d. – 1500 Lt, rugsėjo 3 d. – 300 Lt, rugsėjo 28 d. – 130 Lt; 2011 m. vasario 7 d. – 340 Lt, kovo 18 d. – 400 Lt, viso 13 870 Lt (atitikmuo 4017,03 Eur). Nors atsakovė teigia, kad jos motina skolino pinigus ginčo turto rekonstrukcijai, tačiau iš atliktų pavedimų paskirčių to nustatyti neįmanoma, pavedimų paskirtis – lėšų nurašymas. Be to, iš sąskaitų išrašų galima daryti prielaidą, kad motinos pervestos lėšos buvo išgryninamos arba išleidžiamos bendro pobūdžio prekėms, pvz. Drogas, Saulutė ir pan. Bendra atsakovės motinos pervestų ir pagal jų abiejų pasirašytą paskolos raštelį lėšų suma – 6913,23 Eur (2896,20 Eur + 4017,03 Eur). V. Z. į ieškovo sąskaitą taip pat atliko mokestines operacijas: 2010 m. kovo 23 d. pervedė 2000 Lt, kuriuos ieškovas tikėtina 2010 m. kovo 24 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išsigrynino; 2011 m. rugsėjo 28 d. pervedė 1000 Lt, lapkričio 28 d. pervedė 400 Lt, viso – 3400 Lt (atitikmuo 984,71 Eur). Šių pavedimų paskirtis taip pat nenurodyta.

145. Minėta, kad viena vertus, ieškovas neigia buvus paskolos sandorį, neva jis paskolos santykiuose nedalyvavo, paskolos raštelio nepasirašė, nepamena, jog būtų derinęs su V. Z. pinigų pervedimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai klausimą, kita vertus, nurodo, jog V. Z. pinigai galėjo būti panaudoti pirkti baldams, tačiau nei kada ir kokia suma buvo panaudota nenurodė, šios aplinkybės nepatvirtino ir atsakovė. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Z. patvirtino, kad lėšas skolino, nes ieškovas norėjo gyvenamojo namo priestate įsirengti viešbutį, taigi pinigai buvo skolinami bendriems statybų reikalams. Trečiasis asmuo patvirtino, kad buitinė technika, lovų čiužiniai buvo vežami iš Šiaulių, jos dukra užsiėmė interjeru: pirko tapetus, patalynę, atsakovės tėvas darė duris ir laiptus. V. Z. teigimu, kadangi pinigai buvo skolinami šeimai, tai būtų teisinga šalims šią skolą dalinti per pusę.

146. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į aritmetinį neva atsakovės motinos paskolintų lėšų skaičiavimą. Paskolos raštelis surašytas 10 000 Lt sumai (atitikmuo 2896,20 Eur), pavedimais pervesta į atsakovės sąskaitą 13 870 Lt (atitikmuo 4017,03 Eur), pavedimais pervesta į ieškovo sąskaitą 3400 Lt (atitikmuo 984,71 Eur). Taigi viso susidaro 7897,94 Eur suma, priešingai nei nurodo atsakovė, kad skola V. Z. yra 5091,74 Eur (2896,2 Eur + 1120,83 Eur + 984,71 Eur = 5091,74 Eur) (DOK-54453, DOK-92998). Šio skirtumo atsakovė neakcentavo, nei ji, nei jos motina neteikė įrodymų, kad dalis lėšų (2805,26 Eur) (7897,94 Eur – 5091,74 Eur = 2805,26 Eur) V. Z. grąžinta, ši aplinkybė nenustatyta ir iš šalių pateiktų banko sąskaitų išrašų.

147. Esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai. Nors byloje esančioje paskolos raštelio kopijoje V. Z. padariusi įrašą ranka „pinigus perdaviau“, o R. J. padariusi ranka įrašą „pinigus gavau“, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų pinigų gavimą, t. y. kitą būtinąjį paskolos sutarties elementą, nepateikė. Minėta, kad teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Z. nurodė, jog paskolintus 10 000 Lt dukrai neva pervedė į sąskaitą, tačiau kaip matyti, nei paskolos raštelyje šio fakto nenurodė, nei atsakovės sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 9 d. ar vėliau į atsakovės sąskaitą motina būtų atlikusi 10 000 Lt pavedimą.

148. Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; ir kt.). Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Atsižvelgiant į šalių artimus giminystės ryšius, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus, o ne paskolos teisinius santykius. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad šalis neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

149. Nagrinėjamu atveju šalių su V. Z. teisinių santykių kvalifikavimą sunkina nenuosekli ir prieštaringa tiek šalių, tiek ir V. Z. pozicija, taigi teismas negali vadovautis prieštaringais šalių paaiškinimais. Minėta kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik iš paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., neatlygintina materialinė pagalba ir (ar) parama dukrai, ar jos šeimai, dovana ir t. t. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad tarp šalių ir V. Z. buvo susiklostę paskoliniai santykiai, teismui pateikė įrodymus apie jos motinos atliktus bankinius pervedimus tiek atsakovei, tiek ir ieškovui. Kaip jau buvo nurodyta, mokėjimo nurodymuose paskirties laukelyje nėra jokių duomenų, kad pinigai ieškovui ir atsakovei yra pervedami kaip paskola. Taigi V. Z., užpildydama pirmiau aptartus mokėjimo nurodymus, nesuteikė jiems turinio, leidžiančio spręsti, kad šalis ir ją siejo paskoliniai santykiai. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nes tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, leidžiantys spręsti apie tokių teisinių santykių egzistavimą. V. Z. turėjo visas galimybes ir pareigą įvertinti, kokie duomenys turėtų būti nurodyti mokėjimo pavedimuose, jeigu juose siekiama įforminti paskolos suteikimą.

150. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė paskolinių teisinių santykių tarp šalių ir V. Z. sudarymo fakto (CPK 178 straipsnis), todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą priteisti 5091,74 Eur skolą V. Z..

Dėl atsakovės atstovo prašymo skirti baudą

151. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra įtvirtintos CPK 95 straipsnyje.

152. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

153. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

154. Atsakovės atstovas 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu prašė skirti ieškovui baudą. Prašymą grindė argumentais, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes tik prieš teismo posėdį pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kurio rengimui ir pateikimui turėjo 2 mėnesius.

155. Viena vertus, CPK 72 straipsnis imperatyviai įtvirtina nuostatą, kad teismas privalo rūpintis, jog civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai) (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, nors proceso reikalavimai nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų/ procesinių dokumentų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus/ procesinius dokumentus vėliau.

156. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nenustačius ieškovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

157. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

158. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

159. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y., 68,40 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl pavardės tenkintas 0 proc. + reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatyto tenkintas 80 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 62 proc./ 5).

160. Atsakovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y., 73,83 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės) + reikalavimas dėl pavardės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 100 proc. + reikalavimas susijęs su automobiliu Infiniti tenkintas 86 proc. + reikalavimas dėl ginčo turto (alternatyvus) tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl skolos V. Z. priteisimo tenkintas 0 proc. + reikalavimas susijęs su šalių grynomis lėšomis (kompensacijos priteisimo) tenkintas 100 proc. + reikalavimas susijęs su A. K. tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl ieškovo asmeninės nuosavybės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl daiktų perdavimo tenkintas 0 proc./12).

161. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas 68,40 proc., o atsakovės priešieškinis atmestas 26,17 proc., ieškovo reikalavimai tenkinti 47,28 proc. (68,40 proc. + 26,17 proc./2). Atsakovės priešieškinį tenkinus 73,83 proc., o ieškovo reikalavimus atmestus 31,60 proc., atsakovės reikalavimai byloje patenkinti 52,72 proc. (73,83 proc. + 31,60 proc./2).

162. Atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo valstybės naudai priteistini 222,75 Eur (275 Eur x 12 x 3 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo 3 nepilnamečiams vaikams priteisimo.

163. Atsakovės mokėtinas žyminis mokestis teikiant priešieškinį sudarė 2069 Eur, o 2022 m. gegužės 24 d. patikslinus priešieškinio reikalavimus atsakovė dar sumokėjo 19 Eur žyminio mokesčio (2022 m. gegužės 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. 40), t. y. visas atsakovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2088 Eur. Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovei atidėtas 1769 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsakovės priešieškininius reikalavimus patenkinus 52,72 proc., atmetus 47,28 proc., ieškovė turi primokėti 668,21 Eur (987,21 Eur (2088 Eur x 47,28 proc.) – 319 Eur) atidėto žyminio mokesčio dalį. Valstybės naudai iš atsakovo ieškovės patenkintų reikalavimų daliai priteista 1100,79 Eur žyminio mokesčio dalis (2088 Eur x 52,72 proc.).

164. Iš viso valstybės naudai iš ieškovo priteistina 1323,54 Eur (1100,79 Eur + 222,75 Eur) žyminio mokesčio dalis.

165. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (47,28 proc. patenkintų (ne)turtinių reikalavimų). Už ieškinio pateikimą ieškovas sumokėjo 75 Eur, todėl iš atsakovės ieškovui priteistini 35,46 Eur (75 Eur x 47,28 proc.) sumokėto žyminio mokesčio.

166. Minėta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

167. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog šalies nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi įvertinti suteiktų paslaugų ir patirtų išlaidų proporcingumą, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkto papunkčiuose įvardytas aplinkybes.

168. Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 punktas). Pastebėtina, kad iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos išlaidos turi būti grindžiamos konkrečiu bylą laimėjusios šalies atstovavimo poreikiu (dalyvavimas konkrečiuose teismo posėdžiuose, konkrečių procesinių dokumentų rašymas), o ne abstrakčia proceso trukme. Remiantis Rekomendacijomis atstovavimo išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2011). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.)“ (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Su tokiu teisės aiškinimu sutiktina ir juo vadovaujamasi, nes administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

169. Sprendžiant klausimą dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pažymi, kad viena vertus, priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, buvo būtinybė reikšti atsiliepimą į ieškinį, atsakovė pateikė ir priešieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Kita vertus, atsiliepimas į ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių teisinių pasekmių ar priešieškinis nėra sudėtingas procesinis dokumentas, jo parengimas nereikalauja išsamios motyvacijos, jokių specialių žinių, didelių laiko sąnaudų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis teismo posėdžių vyko nuotoliniu būdu prisijungiant per vaizdo konferencijų programą ZOOM, taigi tiek atsakovė, tiek ir jos atstovas advokatas Dainius Židanavičius neturėjo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta. Byla nesudėtinga, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo nebuvo. Vien aplinkybė, kad byla tęsėsi ilgą laiką (nuo 2019 m. liepos mėnesio), įskaitant ir karantino apribojimų laikotarpį kai posėdžiai nevyko, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog byla buvo teisiškai sudėtinga. Atsakovė turi teisę vesti bylą, teikti prašymus per atstovą, tačiau jos pasirinkimo mokėti nepagrįstai didelę sumą (12 307,515 Eur) už specialių žinių nereikalaujančių procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, finansinė našta, kuri neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, teismo vertinimu, neturi tekti vien tik ieškovui.

170. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, kad byla yra nesudėtinga, jog atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, byloje esančių įrodymų apimtis nedidelė ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, kas leidžia spręsti, kad atsakovės teisme būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už teisines paslaugas mažintinos iki 7000 Eur.

171. Atsakovės priešieškininius reikalavimus patenkinus 52,72 proc., atmetus 47,28 proc., jai iš ieškovo priteistinas 3690,40 Eur (7000 Eur x 52,72 proc.) advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

172. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų (ne)priteisimo nesprendžiamas.

173. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 85,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos valstybės naudai iš šalių priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės priteisiant 40,60 Eur (47,28 proc.), o iš ieškovo priteisiant 45,28 Eur (52,72 proc.) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

174. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas nepilnamečiams vaikams A., A. ir M. J. laikinas išlaikymas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnis).

175. Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuoti atsakovui S. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. J. palikti prigimtinę pavardę – „J.“, atsakovei R. J. palikti ikisantuokinę pavardę „Z.“.

Nustatyti nepilnamečių A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 275 (du šimtai septyniasdešimt penki) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Išaiškinti, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Paskirti atsakovę R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1) tėvas bendrauja su vaikais nuo kiekvieno mėnesio 1 (pirmos) iki 7 (septintos) dienos (imtinai) kiekvieno mėnesio pirmą dieną 7.30 val. pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus iki to paties mėnesio septintos dienos 19 val. į jų motinos gyvenamąją vietą;

2) tuo atveju, jei tėvo bendravimo su vaikais metu vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., tėvas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;

3) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio trečiąjį savaitgalį nuo penktadienio pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po vaikų užsiėmimų (tuo atveju, jeigu vaikai tą penktadienį į ugdymo įstaigą neina tuomet tėvas vaikus pasiima penktadienį 17 val. iš vaikų gyvenamosios vietos) ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val.;

4) Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais – su tėvu, o poriniais metais – su motina; tėvas vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos paima gruodžio 24 d. 10 val. ir grąžina atgal į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki gruodžio 26 d. d. 10 val.;

5) Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su tėvu, antrą šventės dieną – su motina, o neporiniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su motina, antrą šventės dieną –su tėvu; tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;

6) tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 19 val.;

7) tėvas bendrauja su vaikais keturiolika kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Tėvas savo atostogų su vaikais periodu vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinės laikotarpio dienos 19 val.;

8) bendravimo su vaikais metu tėvas privalo sudaryti sąlygas vaikams bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su jų motina;

9) nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną); motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir motinos atostogų su vaikais metu;

10) nepilnamečių vaikų gimtadienio dienas, atitinkamai A. – (duomenys neskelbtini), A. ir M. – (duomenys neskelbtini), tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiais vaikais kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečių vaikų A., A. ir M. gimtadienių dieną tėvas praleidžia su nepilnamečiais vaikais. Poriniais metais šiame punkte nurodytomis dienomis nepilnamečiai šalių vaikai praleidžia su motina. Būdami su vaikais abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaikų dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaikus su gimtadieniu;

11) jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per 3 (tris) dienas nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu vaikų motiną. Tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką sudaro vienas kitam galimybę susitikimo su vaikais laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja sms žinute;

12) pasikeitus tėvų ir ateityje šalių vaikų telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

13) tiek motina, tiek tėvas įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais A., A. ir M., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaikų kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

Priteisti iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5950 (penki tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt) Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, pardavus transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5000 (penki tūkstančiai) Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Padalinti bendrą ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu iš A. K. priteistus 17 845 Lt (atitikmuo – 5168,27 Eur) ir 889,70 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, viso – 6057,97 Eur lygiomis dalimis, t. y. ieškovui ir atsakovei po 3028, 98 Eur (trys tūkstančiai dvidešimt aštuoni eurai 98 ct) kiekvienam.

Netenkinti atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimo pripažinti ieškovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Tenkinti atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 57 947, 01 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt septyni tūkstančiai eurų 1 ct) kompensaciją už ieškovui priklausančio asmeninio turto pagerinimą.

Pripažinti 0,0522 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Nutraukti bylos dalį, susijusią su atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinio dalies atsisakymu dėl vaikų daiktų grąžinimo ir atsakovės diplomų bei vaikystės ligos istorijos grąžinimo.

Priteisti iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3690,40 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 668,21 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 28 ct). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 222,75 Eur (du šimtai dvidešimt du eurai 75 ct) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 1100,79 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas eurų 79 ct) ieškovės atidėto žyminio mokesčio dalį, viso 1323,54 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt trys eurai 54 ct). Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 35,46 Eur (trisdešimt penki eurai 46 ct) sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Likusias patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (priteistas nepilnamečiams vaikams A., A. ir M. J. laikinas išlaikymas) panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areštuoti atsakovui S. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naikintinos.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė