Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. Š. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išlaikymo dydžio padidinimo, institucija, byloje teikianti išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi pakeitimo. Ieškovė prašė teismą pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką. Ieškovė nurodė, kad iš esmės pasikeitė sūnaus laiko režimas, nes sūnus pradėjo lankyti mokyklą, dėl intensyvios bendravimo su atsakovu tvarkos vaikas pavargsta, atsakovas daro blogą įtaką vaikui, nes verčia daug sportuoti. Šalys dėl bendravimo tvarkos nesusitaria, tokia bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams. Atsakovas nurodė, kad jis faktiškai bendravo su sūnumi daugiau nei buvo nustatyta bendravimo tvarkoje. Jis užtikrina sūnaus ugdymą, pamokų ruošimą, sūnus treniruotes lanko savanoriškai. Bendravimo tvarkos susiaurinimas pažeistų sūnaus ir jo interesus, tokiam susiaurinimui nėra pagrindų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra racionali, užtikrinanti stabilią vaiko aplinką, nustačius tokią bendravimo tvarką, vaikui būtų kuo mažiau kintanti, pastovi mokymosi aplinka, pastovus režimas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas motyvuotai nepagrindė sprendimo dėl esminių sąlygų pasikeitimo, kurios lėmė būtinumą pakeisti galiojantį teismo sprendimą, byloje nenustatyta, kokie atsakovo veiksmai kenkia vaikui. Teismas neįvertino atsakovo siūlomos tvarkos ir argumentų, todėl pažeidė lygiateisiškumo principą, patvirtino tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri negalės būti vykdoma dėl objektyvių priežasčių.

Nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10509-887/2011 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad vaiko A. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su R. K., o taip pat dėl A. Š. bendravimo su sūnumi A. Š. tvarkos. Šalys susitarė, kad tėvas su sūnumi bendraus ne mažiau kaip tris kartus per savaitę paimdamas sūnų vienai parai, taip pat dėl bendravimo atostogų bei švenčių metu (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 17-19). Psichologinio tyrimo išvados įžvalgose nurodyta, kad stebėtas vaiko jautrumas, padidėjęs nerimastingumas bei stipriai išreikšti astenizacijos požymiai leidžia teikti rekomendacijas apie kuo ramesnes ir pastovesnes vaiko gyvenimo sąlygas (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 22). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 14 d. išvadoje, paremtoje 2018 m. vasario 13 d. Vaikų nuomonės išklausymo protokolu, nurodyta, kad vaikas pagal savo amžių ir brandą nesugeba pilnai suvokti susidariusios situacijos, ginčo esmės, nėra pasiruošęs apie tai kalbėti. Nustatyta, kad vaiko ryšys su abiem tėvais stiprus, vaikas išgyvena lojalumo konfliktą (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 149-152).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir nustatydamas ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog vaiko ir tėvo bendravimo tvarką tikslinga keisti. Tiek iš psichologinio tyrimo išvados, tiek iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad vaikui esamas ugdymo ir poilsio režimas, tame tarpe ir nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos vykdymas yra varginantis, neatitinka jo poreikių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko ir tėvo ryšys stiprus, kad nėra nustatyta jokių tėvo veiksmų, kuriais jis pažeistų vaiko interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vaiko interesus pažeidžia ne pats bendravimas su tėvu, o bendravimo tvarkos vykdymas, t.y. nuolatinis persikraustymas iš vienų namų į kitus.

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad buvusi bendravimo tvarka ar atsakovo apeliaciniame skunde prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės nesiskiria nuo tokios situacijos, kad vaikas faktiškai gyvena dviejose vietose. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokia situacija šiuo konkrečiu atveju kenkia vaiko interesams. Tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimas, nustatytas pirmosios instancijos teismo, yra ne tikslu apriboti tėvo ir vaiko bendravimą, o sukurti vaikui pastovesnes ir ramesnes gyvenimo sąlygas. Vaiko interesus užtikrina tokia situacija, kai tėvai būna šalia kada jiems, o ne tėvams, labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks bendravimo tvarkos pakeitimas užtikrins tėvo ryšį su sūnumi ir nepažeis vaiko interesų.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentą, jog teismo sprendimas negalės būti vykdomas dėl objektyvių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas negali įvertinti visų šalių gyvenimo aplinkybių ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų galima vykdyti bet kokiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovui tenka dirbti ir savaitgalio dienomis, todėl išplėtė ieškovės siūlytą bendravimo tvarką ir nustatė ne du, o tris bendravimo savaitgalius, taip kompensuodamas atsakovo savaitgaliais dirbamą laiką.

Apeliaciniame skunde atsakovas išreiškė prašymą skirti teismo ekspertizę nustatyti vaiko prisirišimą prie tėvo bei teismo sprendimo, kuriuo būtų kardinaliai pakeista nustatyta bendravimo tvarka įtaką vaiko psichologinei būsenai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatavus, jog tėvo ir vaiko ryšys stiprus (šios aplinkybės neginčija ir ieškovė) netikslinga skirti teismo ekspertizę, nes ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teismo ekspertizė dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vertinimo būtų nukreipta į ateities įvykius, tuo tarpu įrodymai byloje yra faktiniai duomenys (CPK 177 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10509-887/2011 nepilnamečio šalių sūnaus A. Š. išlaikymui vaiko tėvas (atsakovas) įpareigotas mokėti kas mėnesį po 300 Lt (86,89 Eur) iki vaiko pilnametystės. Ieškovė (vaiko motina) kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. Š. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinį grindė tuo, kad padidėjo vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, teigdamas, kad teismas padidindamas priteistą išlaikymą, pažeidė CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaikų lygiateisiškumo principą, nes priteisto išlaikymo dydis yra didesnis nei mokamas atsakovo kitam vaikui, be to, tokių sumų negali skirti ir ieškovė savo vaikams. Pagrindo didinti išlaikymo dydį nėra ir dėl tos aplinkybės, jog vaikas didesnę laiko dalį praleidžia su tėvu, vaikas gyvena ir yra išlaikomas tėvo. Teismas turėjo spręsti, kiek išlaikymo suma yra susijusi su tuo, kiek laiko vaikas praleidžia su tėvu, o nuspręsdamas ženkliai apribojo vaiko ir tėvo bendravimą, išlaikymo dydį keisti ne nuo ieškinio padavimo dienos, o nuo sprendimo įsiteisėjimo, nes sprendimu apribojo bendravimą. Teismas rėmėsi minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio kriterijumi, kuris teismų praktikoje yra tik rekomendacinio pobūdžio. Ieškovė turėjo įrodyti vaiko pasikeitusius poreikius bei pagrįsti išlaidas.

Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai padidino išlaikymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo priteisimo metu A. Š. buvo dvejų metų amžiaus, o šiuo metu yra beveik devynerių metų amžiaus, lanko mokyklą. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t.y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams, ekskursijoms ugdymo įstaigoje. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius ir jų neviršija. Kartu pažymėtina, kad ir pats apeliantas neįrodinėjo, jog vaiko poreikiams patenkinti pakaktų ir mažesnės sumos. Todėl darytina išvada, kad pasikeitus vaiko poreikiams, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pakeisti išlaikymo dydį.

Atsakovo argumentas, jog buvo pažeistas CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, nes priteisto išlaikymo dydis yra didesnis nei mokamas atsakovo kitam vaikui, atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteisto išlaikymo dydis vaikams skiriasi 10 Eur, tokia suma nelaikytina esminiu skirtumu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad teismas nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su kito atsakovo vaiko išlaikymu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Ta aplinkybė, kad ieškovės pajamas sudaro 45 Eur, nepaneigia atsakovo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė yra susituokusi. Ieškovės sutuoktinio darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.), todėl darytina išvada, kad ieškovė gali skirti ir skiria pakankamai lėšų vaiko išlaikymui ir nėra pažeista tėvų lygių pareigų vaikams taisyklė.

Spręsdamas dėl atsakovo argumento, jog išlaikymas turėjo būti pakeistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ne nuo ieškinio pateikimo momento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendravimas su sūnumi sumažėjo nuo 2017 m. balandžio mėn., t.y. nuo tada, kai ieškovė jam pradėjo priekaištauti, kad jis nepasiimtų sūnaus darbo dienomis (elektroninės bylos apyrašas, b.l. 54-57). Ieškinys teismui paduotas 2017 m. balandžio 28 d. Darytina išvada, kad bendravimo intensyvumas jau buvo sumažėjęs, vaikas su tėvu praleisdavo tik savaitgalius, todėl teismas pagrįstai padidintą išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.