- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-2004-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01013-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- T. J.
- Ieškovas
- S. Š.
- Išvadą teikia
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1336-736/2016 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui T. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. Š. ieškinyje teismo prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1603-673/2014 nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai E. J. dydį ir priteisti iš atsakovo T. J. jos išlaikymui 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti dukters E. J. išlaikymui skirtas lėšas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. birželio 8 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta rašytinė taikos sutartis, kurios 1 p. atsakovas sutiko mokėti 400 Lt (116 Eur) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką dukters E. J. išlaikymui iki jos pilnametystės. Nustatyto dydžio išlaikymo nebeužtenka dukteriai išlaikyti. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reiktų apie 400 Eur. Atsakovas yra jaunas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, gyvena ir dirba Danijoje, todėl privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų ne vien tik vaiko minimalius (fiziologinius) poreikius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1603-673/2014 nustatytą 400 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai E. J. dydį ir priteisė iš atsakovo T. J. dukters išlaikymui 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2016-04-19) iki dukters pilnametystės, likusią ieškinio reikalavimo dalį atmetė, priteisė iš atsakovo T. J. ieškovei S. Š. 81,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, 12,29 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.Teismas nustatė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1603-673/2014 patvirtintas šalių susitarimas, kuriuo T. J. įsipareigojo dukters išlaikymui mokėti 400 Lt (115,85 Eur) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2014 m. birželio 1 d. iki jos pilnametystės. Ieškovė reikalavimą padidinti nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 115,85 Eur iki 200 Eur per mėnesį grindė iš esmės tuo, kad augant dukrai padidėjo jos poreikiai, be to, atsirado papildomų išlaidų, nes ji nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti vaikų darželį. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dukters išlaikymui šiuo metu jau reikia 400 Eur per mėnesį, nes nuo šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio (115,85 Eur) praėjo tik 2 metai, dukrai dar nesukako 3 metai, todėl jos poreikiai nėra iš esmės padidėję. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro 81,62 Eur socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, ji būdama darbinga niekur nedirba. Teismas sprendė, kad, nors praėjo ir nedidelis laiko tarpas nuo šalių susitarimo dėl išlaikymo dukrai dydžio, tačiau dukters poreikiai kažkuria dalimi padidėjo, be to, brangsta ir pragyvenimas, todėl, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, nustatytas 115,85 Eur išlaikymas didintinas iki 150 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. J. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo dukrai padidinimo atsakovui tapo žinoma tik grįžus iš užsienio. Nors teismas įvykdė įstatymo reikalavimus ir neprivalėjo imtis kokių nors kitų priemonių dėl tinkamo atsakovo informavimo apie bylos iškėlimą bei jo dalyvavimo procese, tačiau pati ieškovė turėjo informacijos apie atsakovo galimą informavimą dėl bylos iškėlimo, bet ji būdama nesąžininga tai nuslėpė ir nuo teismo, ir nuo atsakovo. Atsakovo nedalyvavimas bylos procese jam neleido pateikti motyvų bei argumentų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.Nagrinėjant ankstesnį ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, su ieškove žodžiu buvo susitarta, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas praktiškai tik iš savo lėšų pagerino jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, jis nereikalaus už tai kompensacijų, o ieškovė iki dukra nepradės eiti į mokyklą, sutartos 115,85 Eur sumos nereikalaus padidinti, išskyrus atvejus, jeigu dukra turės labai rimtų sveikatos problemų. Tačiau ieškovė į šį žodinį susitarimą neatsižvelgė ir elgėsi nesąžiningai.Teismas neatsižvelgė į ieškovės nesistengimą gauti daugiau lėšų pragyvenimui ir į tai, kad ieškovė, nurodydama, kad yra padidėję vaiko poreikiai ir naudodamasi įstatyme suteikta teise, nepagrįstai didesnę išlaikymo pareigos dalį perkelia atsakovui.Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, turėjo jį atmesti kaip neįrodytą. Prie ieškinio ir teismo proceso metu pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai vienodi, kas akivaizdžiai parodo, kad teismas buvo klaidinamas dėl padidėjusių išlaidų. Akivaizdu, kad gyvenant mieste 2 kambarių bute šildymo, komunalinių ir kitų paslaugų kaina yra kur kas didesnė, negu gyvenant kaimo vietovėje (ieškovė įgijo 0,15 a žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais). Be to, vaikui, neturinčiam trijų metų, nėra būtina televizija bei internetas, todėl išlaidos šių paslaugų apmokėjimui nepriskirtinos tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimo sričiai. Nei ieškovės ieškinyje nurodomos 400 Eur mėnesinės išlaidos dukrai, nei pagal teismo sprendimą nustatytas 300 Eur dydis negali būti vertintinas absoliučiu ir neginčijamu bei ieškovės įrodytu.Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimą ir padidindamas dukters išlaikymo dydį iki 150 Eur, neatsižvelgė į tai, kad pati ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise kelti išlaikymo padidinimo klausimą, prie išlaikymo pati neprisidėdama savo lėšomis. Tai akivaizdžiai parodo, kad yra naudojamasi atsakovo pareiga, be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į išlaikymo proporcingumo, lygios pareigos principus.Ieškovė S. Š. atsiliepimu į atsakovo T. J. apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog atsakovas dar prieš paduodant teismui ieškinį buvo informuotas apie galimą teisminį procesą ir buvo raginamas gražiuoju prisidėti prie padidėjusių dukters išlaidų, E. J. pradėjus lankyti lopšelį-darželį bei dažniau sirgti. Apelianto teiginiai apie ieškovės turėto buto įrengimą neva jo lėšomis ir susitarimus dėl kompensacijų jam nustatant išlaikymo dydį neatitinka tikrovės. Nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, tad jai tenka ne tik išlaikymas, bet kasdienis rūpinimasis vaiku ir priežiūra, kuris nekompensuojamas pinigais. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, darbingas, o neaugindamas savo dukters, net nežino, kiek lėšų reikia skirti jai per mėnesį tam, kad būtų pilnai patenkinti vaiko poreikiai. Teismas detaliai aptarė bylos faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, jo sprendimas atitinka ir teisminę praktiką tokio pobūdžio civilinėse bylose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo ir teismui padidinant išlaikymo dydį netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, be to, brangsta ir pragyvenimas, todėl vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, padidino priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį nuo 115,85 Eur iki 150 Eur.Apeliantas (atsakovas) T. J., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, be to, teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, dėl ko nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, taip pažeisdamas išlaikymo proporcingumo, lygios vaiko išlaikymo pareigos principus.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, aiškinimo ir taikymo
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė S. Š. 2016 m. balandžio 19 d. pateikė teismui ieškinį dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 8 d. nutartimi nustatyto nepilnametei dukrai E. J. išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Ieškovės S. Š. ieškinys kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui T. J. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 31). 2016 m. gegužės 12 d. atsakovui T. J. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pakartotinai tuo pačiu ieškinyje nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 40). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovo T. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra toks pat – (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Taigi buvo pagrindas pripažinti, kad atsakovo gyvenamoji vieta tapo nežinoma. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog yra išvykęs į užsienį, ieškovė S. Š. ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas galimai nelegaliai dirba užsienyje, tačiau Gyventojų registre atsakovas T. J. nėra deklaravęs savo išvykimo į užsienį. Pagal Sodros duomenis atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. Lietuvoje niekur nedirbo (b. l. 33). Ieškovė S. Š. ieškinyje prašė nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu, juos įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 4). Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismui nusprendus pranešti apie teismo posėdį ir įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu buvo pažeista CPK 130 straipsnio 1 dalis, turi būti atsižvelgta į tai, ar atsakovas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę būti išklausytam.Iš EŽTT praktikos matyti, kad šalių galimybė dalyvauti procese išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio objekto ir tikslo. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nesuteikia asmeniui teisės į konkrečią dokumentų įteikimo formą. Vis dėlto bendroji teisingo bylos nagrinėjimo koncepcija, be kita ko, apimanti fundamentalų rungimosi principą, reikalauja, kad visos civilinio proceso šalys turėtų turėti galimybę žinoti ir komentuoti pastabas ar visus įrodymus, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą. Tačiau Konvencijos 6 straipsnis taip pat nekliudo asmeniui savo laisva valia, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsisakyti nuo teisingo teismo garantijų (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 38840/08, par. 34–39). Iš EŽTT jurisprudencijos, susijusios su paties pareiškėjo nerūpestingu elgesiu sužinant apie paskirtus teismo posėdžius, matyti, kad pareiškėjui suteikus veiksmingą galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau jam pačiam tokios galimybės atsisakius, gali būti nekonstatuotas Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., mutatis mutandis, 2007 m. gegužės 15 d. sprendimą byloje Babunidze prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 3040/03; 2007 m. spalio 23 d. sprendimą, priimtą byloje Boyko prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 17382/04).Nagrinėjamoje byloje vertinant pirmosios instancijos teismo ir apelianto elgesį, informavimo ir sužinojimo apie procesą aplinkybes, matyti, kad teismas dėjo visas pastangas informuoti apeliantą apie bylos nagrinėjimą – du kartus siuntė procesinius dokumentus registruota pašto siunta atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tikrino Gyventojų registro, Sodros duomenis, t. y. ieškojo galimybių informuoti atsakovą apie prasidėjusį procesą, prieš pasirenkant išimtinio pobūdžio – viešo informavimo – būdą. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas T. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu korespondencijos neatsiėmė, savo išvykimo į užsienį nėra deklaravęs, todėl procesiniai dokumentai jam negalėjo būti įteikti įprasta tvarka dėl jo paties nerūpestingumo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas pats suvaržė savo galimybes dalyvauti procese.Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste reikšminga ir tai, kad atsakovas, nors ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau tai jam neužkirto kelio apskųsti teismo priimtą procesinį sprendimą apeliacine tvarka – jis apeliacinį skundą pateikė nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog jo nedalyvavimas bylos procese neleido jam pateikti motyvų bei argumentų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, laikytinas nepagrįstu. Vertinant tai, kad šioje civilinėje byloje buvo sprendžiami vaiko teisių klausimai, papildomai pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu, ypač kai byloje sprendžiami vaiko išlaikymo klausimai. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas – į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį.Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad proceso ištęsimas neribotam laikui gali būti nesuderinamas su teisinio tikrumo principu ir tinkamu teisingumo vykdymu (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 69829/01, 2672/03) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Remdamasis išdėstytais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai procesinius dokumentus atsakovui T. J. įteikė CPK 130 straipsnio tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, dėl ko nėra pagrindo pripažinti apelianto teisės į teismo procesą suvaržymą, taip pat proceso teisės normų pažeidimą nagrinėjamoje byloje.
Dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad, nors praėjo ir nedidelis laiko tarpas nuo šalių susitarimo dėl išlaikymo dukrai dydžio, tačiau dukters poreikiai kažkuria dalimi padidėjo, be to, brangsta ir pragyvenimas, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijai, pakeitė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, jį padidindamas nuo 115,85 Eur iki 150 Eur. Apeliantas su tuo nesutikdamas teigia, kad nei ieškovės ieškinyje nurodomos 400 Eur mėnesinės išlaidos dukrai, nei pagal teismo sprendimą nustatytas 300 Eur išlaikymo dydis negali būti vertintinas absoliučiu ir neginčijamu bei ieškovės įrodytu.Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinimui. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaiko sveikatos priežiūrai, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatą, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikui būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis. Pažymėtina, jog ieškovės pateikti kvitai dėl jos jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai (receptai, išrašai) yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, tačiau įvertinus įrodymų visumą nustatytas nepilnametės dukros tenkintinų poreikių dydis laikytinas pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas 2014 m. birželio 9 d., t. y. daugiau kaip prieš 2 metus, taigi dukros poreikiai po priimtos teismo nutarties, kuria išlaikymas buvo priteistas po 400 Lt kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo, o šalių sutartas ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintas išlaikymo vaikui dydis yra per mažas ir negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Dukrai šiuo metu jau yra 3 metai, ji paaugo, pradėjo lankyti lopšelį-darželį, vaikas turi tam tikrų sveikatos problemų, dažniau serga, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, lavinimu, sveikatos priežiūra, naujų rūbų ir avalynės įsigijimu ir pan. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priteistas išlaikymo dydis (400 Lt) nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs. Kaip jau minėta, vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti ir vaiko interesai. Be to, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Taip pat pažymėtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, kuria buvo nustatytas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydis, buvo priimta teismui patvirtintus šalių sudarytą taikos sutartį. Taigi šalių nepilnamečio vaiko poreikiai tuo metu nebuvo nustatinėjami, šalys geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktinos 400 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai sumos.Nors atsakovas nesutinka su teismo išvada dėl nepilnametės dukros poreikių pasikeitimu iš esmės, tačiau šiuo atveju nenustatyti byloje pateiktų įrodymų, susijusių su vaiko poreikių padidėjimu, tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai, o atsakovas niekaip nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto, neginčijo konkrečių ieškovės ieškinyje nurodytų išlaidų, skirtų vaiko išlaikymui, dydžio ir nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, kad vaikui per mėnesį užtektų mažesnės pinigų sumos, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jis dėl savo sunkios turtinės padėties, sveikatos būklės ir pan. negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.Apelianto T. J. apeliacinio skundo argumentai apie žodinį susitarimą su ieškove S. Š. dėl išlaikymo dydžio nedidinimo, kol šalių dukra nepradės eiti į mokyklą, išskyrus atvejus, jeigu dukra turės rimtų sveikatos problemų, laikytini deklaratyviais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų šiems argumentams pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta tarp ieškovės S. Š. ir atsakovo T. J. sudaryta taikos sutartis ir nustatytas nepilnametės dukros E. J. išlaikymo dydis, tokia sąlyga nebuvo numatyta, o ieškovė S. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą tokius atsakovo argumentus laiko neatitinkančiais tikrovės. Kartu pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų vaiko išlaikymui pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai.Be to, atkreiptinas dėmesys, jog orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga (MMA) skundžiamos sprendimo priėmimo metu buvo 350 Eur, o išlaikymas nepilnamečiam vaikui padidintas iki 150 Eur, taigi neviršija nustatytos orientacinio kriterijaus ribos. Nors šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA kriterijus tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės S. Š. ieškinį tenkino tik iš dalies ir, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje konkrečiai nenurodė, kurias ieškinyje nurodytas išlaidas ar jų dydį laikė nepagrįstais, tačiau priteistino išlaikymo dydį sumažino.Apeliantas (atsakovas) T. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovė, remdamasi tuo, jog yra padidėję vaiko poreikiai, ir naudodamasi įstatyme jai suteikta teise, atsakovui perkelia didesnę išlaikymo pareigos dalį, pati prie išlaikymo savo lėšomis neprisidėdama ir nesistengdama gauti daugiau lėšų pragyvenimui.Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma, o atsakovui byloje nepateikus jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir jis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, dėl ko teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad abu tėvai prie nepilnametės dukters išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis – po 150 Eur per mėnesį. Todėl apelianto argumentai dėl jam tenkančios didesnės vaiko išlaikymo naštos laikytini nepagrįstais. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove S. Š., todėl būtent ieškovei, su kuria ir gyvena šalių nepilnametė dukra, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 80 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija, o jos turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – pinigų priėmimo kvitas. Todėl apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistina 80 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.