Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1438-450/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-23
Bylos Nr.: 2A-1438-450/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03909-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: J. S.
Ieškovas: P. V.

Civilinė byla Nr. 2A-1438-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03909-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.3.5.2.; 2.3.4.4.3.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei J. S. dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl nepilnametės dukros bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra D. V. tvarką iki kol vaikui sukaks 5 metai bei nuo 5 metų iki vaiko pilnametystės; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina J. S., jos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikos teritorijoje; nustatyti P. V. vaiko išlaikymui skiriamą išmokos dydį 200 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad su atsakove santuoka sudaryta nebuvo, tačiau jie gyvendami kartu susilaukė dukters. Su atsakove pradėjo gyventi atskirai, kai vaikui suėjo 6 mėn. Vaikas bendru sutarimu apsigyveno su motina. Kas kartą siekdamas pasimatyti su dukra ieškovas turi kelias dienas derinti susitikimo laiką ir niekada nebūna tikras, kad sutartu laiku pavyks pamatyti dukrą. Suderinus vaiko lankymo laiką, dažnais atvejais, atvykus aplankyti dukros, atsakovė keisdavo susitikimo trukmę ar laiką, kas apsunkino ieškovo galimybes bei teises pilnaverčiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti tėvo teisę matyti dukrą ir per šventes, nepriklausomai nuo mamos laisvalaikio, būtina nustatyti bendravimo su vaiku tokiomis progomis ypatumus. Šiuo metu vaiko motinos sudaromos bendravimo su vaiku sąlygos ieškovui nesuteikia galimybės lygiaverčiai ir pilnavertiškai bendrauti su dukra. Nesistemingas bendravimo laiko skyrimas ir bendravimo laiko ribojimas turi įtakos jo asmeninio bei darbo laiko planavimui. Ieškovo ir vaiko ryšys yra pakankamai geras, vaiką lanko kiekvieną savaitę, kartais du kartus. Neprieštarauja, kad pradinėje jo bendravimo su dukra stadijoje dalyvautų vaiko motina. Jis nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2017 m. sausio 10 d. kartą į mėnesį savanoriškai mokėjo po 150 Eur, o nuo 2017 m. sausio 10 d. kartą į mėnesį savanoriškai moka 200 Eur (t.y. 25 % uždirbamo darbo užmokesčio) į atsakovės banko sąskaitą dukros išlaikymui. Ieškovas taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo pirkdamas dukrai dovanas (žaislus, batus, aprangą), todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovė J. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 380 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad periodinė išmoka kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 dieną bus pervedama į dukros vardu atidarytą sąskaitą; nustatyti, kad ieškovas neprieštaraus, kad vaikui mokamą periodinę išmoką administruotų vaiko motina uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimo 2000 Eur sumą, susidariusią nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn.; nustatyti pereinamąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2019 m. sausio 6 d. ir visus vaiko susitikimus planuoti tik dalyvaujant motinai; nustatyti nuo 2019 m. sausio 6 d. ieškovo bendravimo su dukra D. V. tvarką iki vaikus sueis 6 metai bei bendravimo tvarką su vaiku nuo šešių metų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinį grindžia tuo, kad atsakovė niekada nedraudė ieškovui matytis ir bendrauti su vaiku, iki 2016 m. gruodžio mėn. ieškovas tik kelis kartus buvo atvykęs aplankyti dukrą, neatsižvelgdamas į jos poreikius. Atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose kol vaikui sueis dveji metai, pašalpos dydis yra 367 Eur per mėnesį. 2018 m. vasario 21 d. vaikui sukakus dvejiems metams, ji privalės grįžti į darbą, todėl vaiką užregistravo į VšĮ „Impro Vizija“ privatų darželį „Pelėdžiukų akademija“, kuris kainuos 240 Eur. Atsakovė turto neturi, gyvena su vaiku jos tėvams priklausančiame bute, kuriame naudojuosi vienu kambariu 10 kv., ir prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo kas mėnesį po 20 Eur. Ieškovas vaiko išlaikymui pervesdavo kiekvieno mėnesio pirmosiomis dienomis į banko sąskaitą. Pavedimus darė nuo 2016 m. spalio iki gruodžio mėn. imtinai po - 150 Eur kartą mėnesį, o nuo 2017 m. sausio mėn. iki rugsėjo po 200 Eur kas mėnesį. Dukra yra apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų, kiekvieną mėnesį mokama 33,10 Eur draudimo įmoka. Ieškovas yra sveikas ir darbingas vyras, turi nuolatinį darbą (yra statutinis valstybės tarnautojas), be to, dirba ir kitame darbe apsaugos darbuotoju, taip pat verčiasi individualia veikla, turi nemažai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto: žemės sklypą, statinių, žemės sklypą su statiniais, du butus, už vieną moka paskolą, o taip pat šį nuomoja ir gauna pajamas. Todėl gali vaiko išlaikymui mokėti po 380 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Tarp ieškovo ir dukros nėra jokio emocinio ryšio, vaikas nepažįsta jo, kaip tėvo, vadina jį dėde. Kadangi ieškovas nereguliariai atvažiuoja aplankyti, vaikui jis yra svetimas, todėl būdama atskirta nuo motinos dukra kenčia ir šaukiasi mamos, yra traumuojama psichologiškai. Ieškovo susitikimo su vaiku metu atsakovė privalo būti šalia, kadangi nuolat turi jam paaiškinti ko vaikui reikia ir ko jis nori. Kadangi ieškovo ir dukros ryšys yra nutrūkęs, nustatytina bendravimo tvarka, kuria būtų įmanoma vykdyti ir kuri padėtų atkurti tėvo ir dukros ryšį, nekeltų mergaitei nereikalingo streso ir įtampos, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu ieškovas su dukra bendrautų tarpininkaujant motinai arba psichologui (psichoterapeutui). Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovė su nepilnamete dukra gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais. Namuose švaru, šviesu ir tvarkinga, atsakovei su dukra skirtas atskiras kambarys, jame yra visi reikiami baldai, namų apyvokos daiktai ir kt. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Atsakovė nuo 2012 m. liepos 2 d. dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose. Skyriaus specialistams lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje ji teigė, kad ieškovas kas mėnesį teikia išlaikymą po 200 Eur nepilnametės dukros išlaikymui. Pastebėtas stiprus dukros ir mamos emocinis ryšys, dukra yra sveika, lanko „Jamahos“ muzikos mokyklėlę, Trakų mieste lanko baseiną, gimnastikos užsiėmimus. Šiais ugdymo metais dukra negavo vietos valstybinėje ugdymo įstaigoje, todėl dukra lankys privatų darželį. Kadangi nėra neigiamos informacijos apie ieškovą, Skyrius pasisakė už maksimalų ieškovo bendravimą su nepilnamete dukra.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovas gyvena nuosavame name, kurio 1/8 dalis jam priklauso nuosavybės teise. Namuose yra 3 kambariai, o dukrai skirtas pagal vaiko poreikius įrengtas atskiras kambarys. Kadangi ieškovas neprieštarauja, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, sutiktina su ieškovo reikalavimu dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Prašomas 380 Eur išlaikymo dydis yra per didelis ir neproporcingas vaiko poreikiams, nes vaikas išskirtinių poreikių neturi. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis gali prisidėti šiek tiek daugiau, šiuo atveju išlaikymas turėtų būti didesnis nei 200 Eur ir būti apie 250 Eur per mėnesį. Skyrius nepalaikė atsakovės pozicijos dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes ieškovas pateikė įrodymus, jog reguliariai teikdavo išlaikymą po 200 Eur. Labiausiai vaiko interesus atitiktų bendravimas neutralioje aplinkoje, pvz., Elektrėnuose vaiko žaidimų kambaryje arba tokiame kambaryje Vilniuje. Pritarė pereinamajam laikotarpiui, tačiau jis neturėtų būti per ilgas. Kol vaikui sueis treji metai, turi būti nustatytas bendravimas neutralioje vietoje dalyvaujant motinai, vėliau galimas bendravimas tėvo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant motinai. Kai vaikui sukaks 5 metai, galimas bendravimas su nakvynėmis. Skyrius sutiko dėl bendravimo dažnumo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė nepilnametės D. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. S. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: Bendravimo su vaiku tvarka iki kol vaikui sukaks 5 metai: 1) kiekvieną mėnesio lyginės savaitės šeštadienį ir nelyginės savaites sekmadienį, pareiškėjui įsipareigojant išlaikyti vaiko dienos režimą leisti pasiimti vaiką nuo 9.00 val. iki 19.00 val. P. V. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu arba į kitą su motina J. S. iš anksto elektroninio ar telefono ryšio priemonėmis sutartą vietą nuo 2018 metų vasario mėnesio nuo tada kai motina pradės dirbti. Iki tol kol motina pradės dirbti ji dalyvaus kartu su tėvu jam bendraujant su dukra tėvo gyvenamoje vietoje arba neutralioje vietoje šalių susitarimu. Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą; 2) kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis antradieniais arba ketvirtadieniais tėvas gali pasiimti dukrą nuo 17.30 val. iki 20.30 val. bei pristatyti ją motinos gyvenamosios vietos adresu arba kitu iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adresu nuo 2018 metų vasario mėnesio nuo tada kai motina pradės dirbti. Iki tol motina dalyvaus kartu su tėvu jam bendraujant su dukra tėvo gyvenamoje vietoje arba neutralioje vietoje šalių susitarimu; 3) Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; 4) lyginiais metais tėvas gali bendrauti su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; 5) Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su dukterimi nesilaikant eiliškumo. Tėvų gimtadienių metu (motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini) taip pat vaikas bendrauja su vienu iš tėvų gimimo dienos proga nesilaikant eiliškumo; 6) Vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina (bendru šalių susitarimu po pusdienį). Bendru šalių sutarimu vaiko gimimo dienos metu ir tėvas, ir motina kartu bendraus su vaiku tiek LR, tiek kitoje šalyje; 7) Valstybinių švenčių dienomis – bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis. Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą; 8) Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 9) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu; 10) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos; 11) Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina; 12) ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo. Renginiai, kuriuose dalyvaus dukra darželyje ar mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su dukra, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku. Bendravimo tvarka nuo 5 m. iki vaiko pilnametystės: 1) kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 19.00 val. Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių penktadienį 15 val. įsipareigoja pasiimti dukrą iš motinos gyvenamosios vietos arba iš kito iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adreso. Tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. P. V. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu arba į kitą su motina J. S. iš anksto ryšio priemonėmis sutartą vietą; 2) Tėvas praleidžia su dukra dvi savaites atostogų per vienus kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Šiomis atostogomis P. V. naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas motinai J. S. elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nuostatos. Tėvas turi derinti savo atostogas su motina, taip kad galėtų praleisti 2 savaites su dukterimi. Sutapus tėvo ir motinos atostogoms ir negalint keisti atostogų šalims prioritetas teikiamas motinai, kad ji pasirinktų kada tėvas galės savo dalį atostogų praleisti su dukra. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; 3) Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 4) ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo. Renginiai, kuriuose dalyvaus dukra mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su dukra, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku. Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku; 5) šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS, telefonu ar elektroniniu paštu; 6) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos; 7) vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina; 8) kita bendravimo tvarka, kuri numatyta iki vaikui sueis 5 metai ir nurodyta sprendime lieka ta pati dėl tėvo ir vaiko bendravimo nuo 5 metų, išskyrus tėvų susitarimą konkrečiu atveju arba pasikeitus šalių poreikiams susitarimu; kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovui 32,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų; sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad šalių dukra nuo gimimo gyvena kartu su motina. Jų gyvenamoji vieta šiuo metu yra atsakovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais. Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teigiamai įvertino vaikui sudarytas gyvenimo ir buities sąlygas – namuose švaru, tvarkinga, šviesu, motina su dukra turi atskirą kambarį, jame yra visi reikiami baldai, namų apyvokos daiktai ir kt., yra erdvė vaiko poreikiams (poilsiui, žaidimams, laisvalaikiui ir kt.). Duomenų apie atsakovės netinkamai įgyvendinamą motinos valdžią nėra. Kadangi nepilnametė šalių dukra nuo pat gimimo nuolat gyvena su motina, kuri ja tinkamai rūpinasi, yra sudariusi būtinas sąlygas augti, jų tarpusavio emocinis ryšys stiprus, ir byloje tarp šalių šiuo klausimu nesant ginčo, teismas nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su motina (atsakove) jos gyvenamojoje vietoje.Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovas dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-jame skyriuje – gaunamas darbo užmokestis jau atskaičius privalomus mokesčius apie 854,10 Eur per mėnesį, dar apie 30 Eur per mėnesį gauna už kelių dienų per mėnesį papildomą darbą UAB „Unit group“. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Rudaminos k., Laimės g. 14; 143/1700 dalis žemės sklypo ir ½ dalis 111,63 kv.m ploto buto, esančių Vilniuje, Garsioji g. 5A-2; už šį butą ieškovas moka paskolą.Atsakovė dirba Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose kol vaikui sueis dveji metai (iki 2018 m. vasario 21 d.) ir jos gaunama vaiko priežiūros išmoka yra 367,40 Eur per mėnesį. Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.Atsakovė byloje pateikė dukrai teikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio paskaičiavimą ir išlaidas patvirtinančius įrodymus (kvitus, sutartis ir kt.). Iš pateikto paskaičiavimo matyti, kad nurodytu laikotarpiu dukros išlaikymo išlaidos sudarė apie 399,23 Eur/mėn. sumą (5 190,00 Eur : 13 mėn.).Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ne visos paskaičiavime nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei laikytinos būtinomis. Šalys patvirtinto, kad vaikas specialių poreikių neturi. Jiems abiem tai vienintelis išlaikytinis. Šio sprendimo priėmimo dieną nepilnametė šalių dukra yra 1 metų 9 mėnesių amžiaus, todėl atsakovės nurodytas išlaidas televizijai, internetui, mobiliajam telefonui (20 Eur/mėn.), atsižvelgiant į vaiko amžių, teismas laikė nebūtinomis. Išlaidas dukros draudimo įmokoms (33,10 Eur/mėn.) taip pat laikė nebūtinosiomis išlaidomis. Tokiu būdu konstatavo, kad nepilnametės minimaliems poreikiams užtikrinti kas mėnesį reikia apie 350 Eur. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė pati sudarė situaciją, kai laiku neprisiregistravo savo gyvenamoje vietoje ir todėl šiai dienai neturi galimybės vesti vaiką į „valstybinį“ darželį („ji persikėlė rugpjūtį, o vaiką įregistravo spalio mėnesį“) ir todėl galimai turės papildomų išlaidų.Iš nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Be to, šalių dukrai gyvenant kartu su atsakove, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo vaikui teikimas. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir sprendė, kad jis prie dukros išlaikymo turi galimybę prisidėti didesne dalimi. Teismas iš dalies nesutiko su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad iš ieškovo galėtų būti priteistinas išlaikymas dukrai po 250 Eur kas mėnesį. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro apie 884,10 Eur. Bylos medžiaga nepatvirtina tokios geros ieškovo turtinės padėtis, leidžiančios jam teikti išlaikymą, lygų beveik 30 proc. jo gaunamų visų pajamų ir esant kreditoriniams įsipareigojimams, kurie mažina jo esamas pajamas. Teismo vertinimu, iš ieškovo priteistinas išlaikymas šiuo metu pagrįstas po 200 Eur kas mėnesį, kai atsakovė dengtų likusią 150 Eur išlaikymo dalį.Atsakovė pareikšto reikalavimo įpareigoti ieškovą išlaikymą kiekvieną mėnesį sumokėti iki konkrečios mėnesio kalendorinės dienos (25 d.) ir į konkrečią sąskaitą niekuo neargumentavo, todėl tokio prašymo teismas netenkino; šį prašymą laikė pertekliniu.Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Teismas šį atsakovės reikalavimą laikė nepagrįstu ir atmetė. Ieškovas byloje pateikė sąskaitų išrašus, kurie neginčijamai patvirtina, jog ieškovas dukrai nuolat teikė išlaikymą: jis 2016‑10‑13, 2016‑11‑12, 2016-12-12 atsakovei pervedė po 150,00 Eur, o 2017-01-10, 2017-02-09, 2017-03-10, 2017-04-10, 2017-05-10, 2017-06-12, 2017-07-10, 2017-08-10, 2017-09-08 pervedė po 200 Eur. Be to, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamą bylą inicijavo ieškovas, siekdamas nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Per nurodytą laikotarpį atsakovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kas iš dalies rodo, kad atsakovę tenkino gaunamas išlaikymas dukrai iš vaiko tėvo nuo pat išlaikymo teikimo pradžios. Nors formaliai byloje įrodymų dėl ieškovo teikto išlaikymo 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais nėra, tačiau byloje neįrodžius, jog tėvas buvo visiškai nusišalinęs nuo dukros išlaikymo, teismas priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetė visiškai.Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas sprendė, kad motinos dalyvavimas vaikui bendraujant su tėvu yra reikalingas, logiškas ir suprantamas, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis iki atsakovė pradės dirbti. Tačiau teismas nesutiko su VTAS atstovo ir atsakovės teiginiais, kad būtinas atsakovės dalyvavimas pirmu atveju iki trijų metų, antru atveju net iki šešerių metų, kai tokios „prievolės“ nebūna kai tėvai gyvena kartu ir nebūna net nuo vaiko gimimo momento. Teismas darė išvadą, kad tai nėra protinga ir neatitinka vaiko interesų maksimaliai ir nevaržomai bendrauti su vienu iš tėvų. Jeigu ieškovas nesugebės ir bendravimas su vaiku neatitiks vaiko interesų dėl jo negebėjimo pasirūpinti vaiku tinkamai, tai tokiu atveju galimas vaiko bendravimo tvarkos peržiūrėjimas su VTAS ar teismo pagalba, tačiau tai turi būti nustatyta faktiškai, o ne vertinama, kaip prielaida.Teismas atkreipė atsakovės dėmesį, kad tuo laiku, kai tėvas vienas pats bendraus su dukterimi, ji pati galės tvarkyti savo asmeninius reikalus arba net elementariai ilsėtis be pareigos nuolatinai prižiūrėti savo dukrą, kas lengvina jos situaciją ir atitinka jos interesus. Reikalavimas iki 2019 m. būtinai dalyvauti dukrai bendraujant su tėvu yra daugiau ambicijų, bet ne gyvenimiškos logikos išdava, todėl teismas atsakovės prašymą minėtoje apimtyje netenkino.Dėl būtino bendravimo neutralioje teritorijoje, teismas laikė, kad šalys turės papildomų, nemažų išlaidų, bendravimo ribojimo dėl aplinkui esančių asmenų įtakos. Šalys pačios gali nusistatyti bendravimo vietą, nes duomenų apie netinkamą aplinką ieškovo gyvenamoje vietoje nėra. Bendravimas neutralioje aplinkoje galimas iki tol, kol motina nedirba ir šalys dėl to susitaria.Atsakovė nurodė, kad dukra eina miegoti 21 val., todėl teismas atsižvelgė į šią aplinkybę. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas reikalauja praleisti su dukra atostogas nenurodant laikotarpio, kas neatitinka prašymo turinio. Ieškovas prašė nustatyti, kad dvi savaites arba per du etapus vaiko ir jo atostogų metu nepertraukiamai būtų galimybė praleisti laiką su dukra. Todėl teismas ieškovo reikalavimą 2) tenkino iš dalies ir nustatė, kad kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis (antradieniais arba ketvirtadieniais) tėvas pasiima dukrą nuo 17.30 val. iki 20.30 val. bei pristato ją motinos gyvenamosios vietos adresu arba kitu iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adresu nuo 2018 m. vasario mėn. nuo tada kai motina pradės dirbti. Iki tol motina dalyvaus kartu su tėvu jam bendraujant su dukra tėvo gyvenamoje vietoje arba neutralioje vietoje šalių susitarimu.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas sutiko su ieškovo prašymu dėl kiekvienos mėnesio lyginės savaitės šeštadienio ir nelyginės savaites sekmadienio, pareiškėjui įsipareigojant išlaikyti vaiko dienos režimą leisti pasiimti vaiką nuo 9.00 val. iki 19.00 val.Teismas nesutiko su ieškovo siūlymu, kad sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau elektroninių ryšio priemonėmis išsiųstu laišku informavo kitą apie savo atostogas. Pasak teismo, toks pasiūlymas suponuoja situaciją, kai viskas priklauso kas greičiau išsiųs elektroninį laišką, o ne atsižvelgiama į kitų šalių interesus. Todėl teismas laikė, kad sutapus šalių atostogų laikui, pirmenybė teikiama motinai pasirinkti kurią atostogų dalį ji praleis su dukra pati, o kurią kitą dalį praleis tėvas ir apie tai informuojant po to, kai sužinoma apie sutapusias atostogas, o ne prieš pat atostogas. Tėvas turi derinti savo atostogas su motina taip, kad galėtų praleisti 2 savaites su dukterimi.Teismas laikė pertekliniu ieškovo prašymą sprendimu įpareigoti atsakovę derinti savo interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaiko dalyvavimas ieškovo šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet neapsiribojant ja, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., taip pat įpareigoti atsakovę nedaryti kliūčių dukros kelionėms į užsienį su tėvu, netrukdyti tėvui su dukra bendrauti visomis ryšio priemonėmis; įpareigoti atsakovę prieš pakeičiant dukros gyvenamąją vietą, apie tai iš anksto registruotu pranešimu adresu informuoti ieškovą. Atsakovės pozicija ir šalių prašoma vaiko bendravimo tvarka numato galimybę suderinti vaiko bendravimą su tėvu ir galimybę dalyvauti su tėvu ne tik tėvų ir vaiko švenčių metu. Kelionės į užsienį atostogų metu yra derinamos iš anksto tarp šalių. Motina be jokio įpareigojimo turi ieškovui pranešti apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą ir tam nebūtinas 14 dienų terminas. Teismas sprendė, kad nėra jokio protingo ir pagrįsto pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą.Atsakovė prašė teismo, kad tėvui apmokėjus mamos transporto išlaidų lėšas, mama galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą. Ieškovas sutiko visada pasiimti dukterį iš motinos gyvenamosios vietos ir pristatyti ją atgal. Kadangi atsakovė geranoriškai nori prisiimti dalį ieškovo pareigų, tai teismas tokį prašymą tenkino.Teismo vertinimu, vaiko bendravimas Kalėdinių ir Šv. Velykų švenčių dienomis, kurį siūlė ieškovas, yra protingesnis ir patogesnis abiem šalims, nes žinant ateinančių metų sąlygas nekils jokio ginčo, todėl šioje dalyje tenkino ieškovo pasiūlymą.Teismas laikė, kad Motinos ir Tėvo dienos šventimo sąlygos yra analogiškos savo esme - abudu tėvai bendrauja „savo“ dienos proga su vaiku. Tėvų gimtadienių metu taip pat vaikas bendrauja su vienu iš tėvų gimimo dienos proga nesilaikant eiliškumo. Tačiau dėl vaiko gimtadienio dienos ieškovo bendravimo pasiūlymą laikė mažiau protingu ta prasme, kad kas antrus metus vaikas praktiškai turės bendrauti tik su tėvu, todėl atsakovės prašymą su vaiku tą dieną bendrauti abiem tėvams laikė protingesniu ir atitinkančiu visų trijų šalių interesus ir ypač vaiko, todėl ieškovo prašymą atmetė, o atsakovės tenkino.Valstybinių ne darbo dienų šventės per metus sudaro labai mažą išeiginių dienų dalį, todėl įsipareigoti pasiimti vaiką vienai dienai, neatsižvelgiant į realią situaciją kaip siūlo ieškovas būtų, pasak teismo, neprotinga. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra realesnė ir protingesnė.Pasak teismo, ieškovas apie negalėjimą bendrauti turi pranešti ne kaip galima operatyviau, kas yra abstraktu, o ne vėliau kaip prie 1 dieną, kaip prašo nustatyti atsakovė, todėl tenkino atsakovės prašymą.Teismas sutiko su ieškovo prašymu, kad „visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.“ Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos, kad kita šalis galėtų pakeisti savo dienotvarkę.Teismas sutiko su ieškovo prašymu, kad „vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.“Teismas sutiko, kad ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo. Taip pat sutiko, kad renginiai, kuriuose dalyvaus dukra darželyje ar mokykloje, yra pateisinama priežastis, bet tik tuo laiku, kai nustatyta bendravimo tvarka sutampa su renginiu. Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku. Jeigu tik formaliai vykdyti tokį reikalavimą, tai motina dėl kažkokio renginio valandos gali atsisakyti leisti tėvui matytis su dukra visą dieną, todėl šį prašymą tenkino iš dalies.Dėl išvykų pas artimus žmones ar kitus, teismas tokio prašymo iš viso netenkino, nes išvykas galima planuoti iš anksto atsižvelgiant į vaiko bendravimo tvarką ir laikė, kad tokiu abstrakčiu prašymu yra piktnaudžiaujama neleidžiant vaiko pas tėvą; šį prašymą atmetė.Jeigu vaikas atsisako vykti pas tėvą, tai kaip ir nurodė VTAS atstovas, negali būti pagrindas atsisakyti leisti bendrauti su tėvu, nes tėvai auklėja vaiką, o ne vaikai nustato bendravimo tvarką. Šį prašymą atmetė.Atsakovė nurodė, kad bendravimo tvarką su vaiku nuo šešių metų tikslinga nustatyti, nes keisis vaiko ugdymo ypatumai. Teismas neanalizavo tokio abstraktaus prašymo ir atkreipė dėmesį, kad ieškovo ieškinyje iš esmės prašoma to paties, bet jau nurodoma konkreti tvarka. Kadangi ieškovo prašyme dėl bendravimo tvarkos nuo 5 metų yra didesne apimtimi analogiškos su bendravimo tvarka iki 5 metų, kai yra nežymūs esminiai skirtumai, tai teismas, atsižvelgdamas į bendravimo tvarką iki 5 metų, nustatė tvarką nuo 5 metų pagal jau išspręstus klausimus, bet ir pagal tai dėl ko nematė ginčo ateityje.Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 32,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį patenkinus iš dalies ir mažesne kaip ½ dalimi vertinant reikalavimų dydį ir reikšmę priešieškinio ir ieškinio kontekste( ne daugiau kaip 40 proc reikalavimų), atsakovei priteisė iš ieškovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo - priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis, nes vaikui reikalingas geros kokybės maistas, šviežios daržovės, kas brangiai kainuoja; daug išlaidų skiriama vaiko rūbams, buitinėms ir higienos prekėms, vaistams, vitaminams, vizitams pas gydytojus, skiepams, kurių nekompensuoja valstybė. Be to, vaikas turi sveikatos problemų, yra neramus. Išlaidos skirtos internetui ir telefonui yra būtinos, nes yra ne tik greito susisiekimo priemonės, bet ir informacijos šaltinis. Be to, teismas įpareigojo dėl bendravimo tvarkos su ieškovu susisiekti telefonu. Šalių dukra vietos valstybiniame darželyje negavo ne dėl atsakovės kaltės. Elektrėnuose yra kelios vaikų ugdymo vietos, į kurias atsakovė kreipėsi 2017 m. rugsėjo mėn., bet visos įstaigos dėl vietų stokos vaiką atsisakė priimti, todėl vienintelė galimybė dukrai yra lankyti privatų darželį, kuris kainuoja 240 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 200 Eur išlaikymą, nevertino ar tokio dydžio išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, taip pat nevertino kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį, nes ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis žymiai skiriasi. Teismas nevertino, kad dukra visada gyveno su atsakove, yra ypatingai prie jos prisirišusi ir jai šiame amžiuje reikia motiniškos šilumos; atsakovė geriausiai žino dukros poreikius ir dienotvarkę. Tuo tarpu ieškovas daugiau nei vienerius metus negyvena su atsakove ir dukra, todėl tarp jų nėra emocinio ryšio, dukra jo nepažįsta kaip tėvo, jis nemoka su dukra bendrauti, nesupranta jos poreikių ir norų, todėl reikalingas pereinamasis laikotarpis iki 2019 m. sausio 6 d. Ieškovo bendravimas su dukra nuo 9 val. iki 19 val. ir nuo 11 val. iki 19 val. bei bendravimo tvarkos 2 p. nustatytos nekonkrečios dienos dėl nuolatinių tarp atsakovės ir ieškovo artimųjų kylančių konfliktų kenkia ne tik atsakovei, bet ir šalių dukrai. Atsižvelgiant į vaiko režimą, vaiko bendravimas su tėvu neturėtų viršyti 2 val. per dieną, dalyvaujant vaiko motinai. Labiausiai vaiko interesus atitiktų ieškovo bendravimas su vaiku savaitgaliais, t. y. kas antrą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 10 val. iki 12 val., sekmadienį – nuo 10 val. iki 12 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje dalyvaujant atsakovei.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. V. prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Po sprendimo priėmimo atsakovė sudaro kliūtis matytis su dukterimi, todėl ieškovas kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos VTAS, prašydamas, kad jam būtų sudaryta galimybė matytis su dukra. VTAS 2018 m. sausio 4 d. raštu informavo, kad atsakovė sutinka leisti matytis ieškovui su dukra tik sekmadieniais nuo 11 val. iki 15 val. ir antradieniais nuo 17.30 val. iki 20 val., kas paneigia, jog ieškovas prie vaiko priežiūros ir auklėjimo prisideda tik epizodiškai. Atsakovė yra pateikusi dukters poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad per mėnesį ji dukters išlaikymui skiria iki 400 Eur sumą, iš kurios galima daryti išvadą, kad priešingai nei teigia atsakovė, vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių. Medicininiuose išrašuose užfiksuotos įprastos tokio amžiaus vaikų ligos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl dukters susirgimų ji patiria papildomų išlaidų. Išlaidos televizijai, internetui ir mobiliajam ryšiui nėra trauktinos į vaiko išlaikymo išlaidas, nes duktė yra per mažo amžiaus žiūrėti televizorių, naudotis internetu ar mobiliuoju ryšiu. Teismo nustatyta tvarka, pagal kurią šalys privalo bendrauti el. paštu ar telefonu, yra skirta ne vaikui, o šalims, todėl šios išlaidos negali būti laikomos vaiko išlaikymo išlaidomis. Išlaidos privačiam darželiui atsirado dėl pačios atsakovės kaltės, t. y. dėl to, kad ji laiku nesikreipė į valstybinį vaikų darželį. Sprendimo priėmimo dieną atsakovė išlaidų privačiam darželiui nebuvo patyrusi, kas reiškia, kad yra tikimybė, jog ji tokių išlaidų nepatirs ir ateityje. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas turi papildomą darbą, gauna pajamas iš individualios veiklos (ieškovas yra užsiėmęs vienkartinio pobūdžio individualia veikla, iš kurios buvo gavęs vienkartinių pajamų) ar pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos. Turi būti sudarytos sąlygos maksimaliam vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimui. Be to, tėvas ar motina, gyvenantis su vaiku, privalo nekliudyti antrajam tėvui bendrauti su vaiku, tačiau atsakovė siekia apriboti ieškovo bendravimą su dukra iki minimumo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidas, kad ieškovo bendravimas su dukra kenkia jos interesams. Ieškovas labai myli savo dukrą, nori ir siekia maksimaliai dalyvauti jos auklėjime, nori rūpintis savo dukters gerove. Ieškovas, suprasdamas vaikų psichologiją, pats pasiūlė, kad bendraujant su dukra būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu duktė su juo leistų tik šeštadienius arba sekmadienius, o bendravimas su nakvyne prasidėtų tik po to, kai jai sueitų 5 (penkeri) metai. Nors šiuo atveju ieškovo ir dukros emocinis ryšys nėra išnykęs ar susilpnėjęs, kad reikėtų pvz. psichologų pagalbos, tačiau tam, kad dukra žinotų ir jaustų, jog jos gyvenime ir auklėjime dalyvauja tėvas, taip pat tam, kad tėvo ir dukters emocinis ryšys plėtotųsi, turi būti nustatoma maksimali ieškovo ir dukros bendravimo tvarka. Kad ir kaip būtų atsakovei nemalonu ar nepatogu bendrauti su ieškovu, ji privalo sudaryti sąlygas dukrai bendrauti su ieškovu ir netgi skatinti tėvo ir dukters bendravimą.Išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir jos priešieškinį tenkinti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstųjų teismo sprendimo dalių – išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis). Kitoje dalyje dėl materialinio įsiskolinimo priteisimo sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 380 Eur kas mėnesį, ieškovas sutiko mokėti po 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, konstatavo, kad nepilnametės minimaliems poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia 350 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi teikti didesnę išlaikymo dalį. Apeliantė prašo padidinti priteistą išlaikymą iš ieškovo iki 380 Eur per mėnesį, nurodė, kad vaikui reikalingas geros kokybės maistas, šviežios daržovės, rūbai, buitinės ir higienos prekės, vaistai, vitaminai, vizitai pas gydytojus, skiepai, kurių nekompensuoja valstybė; vaikas turi sveikatos problemų.Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vitaminai, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, jam tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat būtina užtikrinti vaikų teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikams reikiamų priemonių jų gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaikymo suma iš esmės atitinkanti realius šalių nepilnametės dukros poreikius yra 399 Eur, tai patvirtina atsakovės pateikti duomenys - poreikių ir jų išlaidų skaičiavimo lentelė, iš kurios matyti, kad išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro apie 399 Eur. Nors ieškovas nurodo, kad išlaidos internetui, televizijai ir mobiliajam ryšiui netrauktinos į vaiko išlaikymo išlaidas, su kuo pirmosios instancijos teismas sutiko, tačiau teisėjų kolegija mano priešingai. Pažymėtina, kad nors šalių nepilnametė dukra, atsižvelgiant į jos amžių, pati telekomunikacijų įrenginiais tikėtina nesinaudoja, tačiau sutiktina su apeliante, kad išlaidos internetui ir telefonui yra būtinos, nes tai yra ne tik greito susisiekimo priemonės, bet ir informacijos šaltinis. Be to, naudodamasi minėtomis telekomunikacijų priemonėmis apeliantė gali užregistruoti šalių dukrą gydytojų vizitams, lavinti dukrą, rodydama edukacinius filmukus, ir pan. Kita vertus, apeliantės nurodomas išlaidas privačiam vaikų darželiui apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai ir pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji iš vis patiria tokias išlaidas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių dukra neturi specialiųjų poreikių, tačiau apeliantė skunde nurodė, kad dukra turi sveikatos problemų, jai nustatyti raumenų tonuso sutrikimai, ūminis nazofaringitas ir kitos ligos. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, atsakovės pateiktą vaiko poreikių ir jų išlaidų skaičiavimo lentelę, kvitus bei medicininius dokumentus, sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nurodytų vaiko sveikatos problemų ji patirtų papildomų išlaidų.Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas vaikui priteistino išlaikymo dydį, vertino šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų pajamas, kitas aplinkybes, tačiau po bylos išnagrinėjimo pasikeitė faktinės aplinkybės. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas P. V. dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-jame skyriuje, jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 854,10 Eur per mėnesį, dar apie 30 Eur per mėnesį jis gauna už kelių dienų per mėnesį papildomą darbą UAB „Unit group“. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, 143/1700 dalis žemės sklypo ir ½ dalis 111,63 kv. m. ploto buto, už kurį ieškovas moka paskolą. Kita vertus, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, pasikeitė ir pačios apeliantės finansinė padėtis, pasibaigus motinystės atostogoms, ji taip pat dirba Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate, Sodros duomenimis jos darbo užmokestis yra apie 852 Eur; atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš ieškovo išlaikymo jo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo ir atsakovės turtinę padėtį, tačiau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pasikeitus aplinkybėms (apeliantei po motinystės atostogų pradėjus dirbti), yra pagrindas spręsti, kad prie nepilnamečio vaiko išlaikymo tiek ieškovas, tiek ir atsakovė turi prisidėti vienodomis išlaikymo dalimis, priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas.Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).Esminis atsakovės nesutikimo su nustatyta bendravimo tvarka motyvas yra tas, kad teismas, nustatydamas ieškovo su šalių nepilnamete dukra bendravimo tvarką, nenustatė pereinamojo laikotarpio.Pažymėtina, kad vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dalyvavimas bendraujant su kitu tėvu teismų praktikoje nustatomas pereinamuoju laikotarpiu dėl vaiko amžiaus, dėl vaiko prisirišimo prie vieno iš tėvų, dėl kitų ypatingų vaiko interesus atitinkančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad įvertinus vaiko amžių (du metai ir trys mėnesiai), gyvenimo skyrium trukmę (beveik dveji metai), būtinas pereinamasis laikotarpis, kuomet bendravimas su tėvu nebūtų toks intensyvus, kokio pageidauja ieškovas. Minėta, kad šalių dukra yra tik 2 metų amžiaus, tokio amžiaus vaikas paprastai yra labiau prisirišęs prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Be to, šalių dukrai būdingas tam tikras nusistovėjęs dienos režimas (miego, poilsio, valgymo ir pan.), įprasta namų aplinka, prie kurios ji yra įpratusi. Kaip teisingai nurodo apeliantė, vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja, ji dukra rūpinasi, tenkina mažametės dukros poreikius, žino jos dienotvarkę, įpročius, kalba jai suprantama kalba. Tuo tarpu dukra su ieškovu nėra buvusi viena, neturi buvimo su juo patirties. Be to, pats ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, kad bendraujant su dukra būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis. Tokios pačios pozicijos dėl pereinamojo laikotarpio laikėsi ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, kurio atstovas nurodė, kad iki kol vaikui sueis treji metai, turi būti nustatytas bendravimas neutralioje vietoje dalyvaujant motinai. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iki šalių dukrai sueis treji metai (2019 m. vasario 21 d.) labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitiktų bendravimo tvarka, kai ieškovas su dukra bendrauja dalyvaujant atsakovei J. S., kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 15 val. iki 19 val. ir nelyginės savaitės sekmadienį nuo 9 val. iki 12 val. bei kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis antradieniais arba ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 20.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje. Tačiau pažymėtina, kad tai neužkerta kelio šalims geranoriškai susitarti dėl tam tikrų pokyčių tėvui bendraujant su vaiku pagal nustatytą tvarką pereinamuoju laikotarpiu, nes atsakovei sutikus, ieškovas su dukra galėtų bendrauti tik dviese.Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08). Pažymėtina, kad byloje duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį nėra. Priešingai, ieškovas pateikė duomenis, jog jis nuo 2018 m. balandžio 21 d. lanko bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, kuriuos organizuoja Vilniaus rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Taigi, kolegijos nuomone, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į nebuvimą duomenų, dėl kurių po pereinamojo laikotarpio reikėtų riboti ieškovo bendravimą su dukra, į tėvo rodomą iniciatyvą dalyvauti vaiko auklėjime ir su juo bendrauti, todėl po pereinamojo laikotarpio paliktina pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, iki jai sueis penkeri metai bei nuo penkerių metų iki vaiko pilnametystės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, po pereinamojo laikotarpio pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrins netrukdomą šalių nepilnamečio vaiko teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su ieškovu ir atitinkamai ieškovo teisę dalyvauti jį auklėjant, bus stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos skundžiamas teismo sprendimas pakeistas nežymiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nekeistinos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).Nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme buvo sprendžiami du materialieji apeliantės reikalavimai – dėl vaiko išlaikymo priteisimo bei dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo atmestas, o pagrindinis ginčas dalyje dėl bendravimo tvarkos buvo susijęs su pereinamojo laikotarpio nustatymu, kurį teismas tenkino, laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies (teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo). Ieškovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymo patyrė 532,40 Eur išlaidų, tuo tarpu apeliantė už apeliacinį skundą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas 50 proc., taip pat įvertinęs tai, kad šalys apeliacijos proceso metu patyrė panašią sumą bylinėjimosi išlaidų, sprendžia, kad šalių patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme viena kitai neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo pakeisti, papildant, kad iki P. V. ir J. S. dukrai sueis treji metai ((duomenys neskelbtini)), P. V. su dukra bendrauja dalyvaujant atsakovei J. S., kiekvieno mėnesio lyginės savaitės šeštadienį nuo 15 val. iki 19 val. ir nelyginės savaitės sekmadienį nuo 9 val. iki 12 val. bei kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis antradieniais arba ketvirtadieniais nuo 17.30 val. iki 20.30 val. vaiko gyvenamojoje vietoje arba neutralioje aplinkoje šalių susitarimu.

Kitoje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė