Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-4936-723/2017

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-12
Bylos Nr.: 2-4936-723/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03909-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: P. V.
Atsakovas: J. S.
Advokatai: Jolita Razminaitė-Gvozdovičienė

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. 2-4936-723/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03909-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.2.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Šuopienei,dalyvaujant ieškovui P. V.,atsakovei J. S., jos atstovei advokatei Jolitai Razminaitei-Gvozdovičienei,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei J. S. dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo iš išlaikymo priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl nepilnametės dukros bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-8) atsakovei J. S., kuriuo prašo:

I. nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra D. V. tvarką:

a) bendravimo su vaiku tvarka iki kol vaikui sukaks 5 metai:

2) kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) pasiimti dukrą nuo 17.30 val. iki 21.00 val. bei pristatyti ją motinos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, arba kitu iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adresu;

3) lyginiais metais gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;

4) lyginiais metais bendrauti su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;

5) motinos dienos savaitgalį, atsakovės J. S. gimtadienių metu, motina J. S. bendrauja su dukra D. V. nesilaikant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, P. V. gimtadienio metu, taip pat nesilaikant eiliškumo, vaiko gimimo dienomis nelyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. Kai minėtų švenčių (tėvo ar vaiko gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 21 val.

b) bendravimo tvarka nuo 5 m. iki vaiko pilnametystės:

Tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. P. V. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, arba į kitą su motina J. S. iš anksto ryšio priemonėmis sutartą vietą;

2) praleisti kartu su dukra D. V. dvi savaites atostogų per vienus kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Šiomis atostogomis P. V. naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas motinai J. S. elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nuostatos;

3) sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų. kuris anksčiau elektroninių ryšio priemonėmis išsiųstu laišku informavo kitą apie savo atostogas.

Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 09.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.

4) lyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val.;

5) lyginiais metais bendrauti su dukra D. V. per Šv. Velykas, pasiimant dukrą iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;

6) motinos dienos savaitgalį, J. S. gimtadienių metu, motina J. S. bendrauja su dukra D. V. nesilaikant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, P. V. gimtadienio metu. taip pat nesilaikant eiliškumo, vaiko gimimo dienomis nelyginiais metais; per oficialias šventines nedarbo dienas lyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val. Kai minėtų švenčių (tėvo ar vaiko gimtadieniai) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaiku nuo šios šventinės dienos 17 val. ir parveža vaiką į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.;

7) P. V. turi teisę su dukra D. V. susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo, mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo dukros pamokoms ar užsiėmimams.

c) nustatyti šias bendrąsias bendravimo su vaiku sąlygas:

1) Jeigu dukros D. V. susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su P. V. bendravimo su dukra D. V. dienomis, P. V. bendravimas su dukra perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

2) Jei D. V. serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, J. S. ne vėliau kaip likus 24 val. iki šiame bendravimo su vaiku tvarkoje nustatyto P. V. ir D. V. susitikimo laiko apie tai informuoja P. V. skambučiu arba sms trumpąja žinute tel. Nr. 860008719 arba el. paštu pavasilevskis@gmail.com;

3) įpareigoti J. S. derinti savo interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaiko dalyvavimas ieškovo P. V. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet neapsiribojant ja, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan. Taip pat įpareigoti J. S. nedaryti kliūčių dukros kelionėms į užsienį su tėvu ieškovu P. V.. netrukdyti tėvui P. V. su dukra bendrauti visomis ryšio priemonėmis; įpareigoti J. S. prieš pakeičiant dukros D. V. gyvenamąją vietą, apie tai iš anksto, t. y. prieš keturiolika dienų, registruotu pranešimu adresu: Laimės g. 14, Rudamina. Vilniaus r., arba sms trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini), arba el. paštu: (duomenys neskelbtini) informuoti P. V.;

4) tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu;

5) P. V. informavus skambučiu ar sms trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini), arba el. paštu: (duomenys neskelbtini) J. S. apie ketinimus su dukra išvykti į užsienį, J. S. reikalaujamu terminu perduoda P. V. dukros asmens dokumentą – pasą ar asmens tapatybės kortelę. Dukros D. V. pasas grąžinamas kartu su dukra J. S.;

6) Jeigu tėvas ar motina aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.

I. N. vaiko D. V. gyvenamąją vietą su motina J. S., jos gyvenamosios vietos adresu Lietuvos Respublikos teritorijoje.

I. N. P. V. vaiko išlaikymui skiriamą išmokos dydį 200 eurų, suteikiant teisę padengti dalį sumos iki 100 eurų, esant atsakovės sutikimui, kitomis priemonėmis (pvz.: buto nuomos ar komunalinių mokesčių apmokėjimas, daiktai vaikui ir pan.).

I. P. iš atsakovės J. S. pusę žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų.

1.Ieškinyje nurodė, kad su atsakove santuoka sudaryta nebuvo, tačiau jie gyvendami kartu susilaukė dukters D. V., gim. 2016-02-21. Su atsakove pradėjo gyventi atskirai, kai vaikui suėjo 6 mėnesiai. Vaikas bendru sutarimu apsigyveno su motina. Kas kartą siekdamas pasimatyti su dukra ieškovas turi kelias dienas derinti susitikimo laiką ir niekuomet nebūna tikras, kad sutartu laiku pavyks pamatyti dukrą. Suderinus vaiko lankymo laiką, dažnais atvejais, atvykus aplankyti dukros, atsakovė keisdavo susitikimo trukmę ar laiką, kas apsunkino ieškovo galimybes bei teises pilnaverčiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. Siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų ir užtikrinti tėvo teisę matyti dukrą ir per šventes, nepriklausomai nuo mamos laisvalaikio, būtina nustatyti bendravimo su vaiku tokiomis progomis ypatumus. Šiuo metu vaiko motinos sudaromos bendravimo su vaiku sąlygos ieškovui nesuteikia galimybės lygiaverčiai ir pilnavertiškai bendrauti su dukra. Nesistemingas bendravimo laiko skyrimas ir bendravimo laiko ribojimas turi įtakos jo asmeninio bei darbo laiko planavimui. Jis nuo 2016-10-13 iki 2017-01-10 kartą į mėnesį savanoriškai mokėjo po 150 eurų, o nuo 2017-01-10 kartą į mėnesį savanoriškai moka 200 eurų (t.y. 25 % uždirbamo darbo užmokesčio) į atsakovės banko sąskaitą dukros išlaikymui. Ieškovas taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo pirkdamas dukrai dovanas (žaislus, batus, aprangą).

2.A. J. S. byloje ieškovui P. V. pareiškė priešieškinį (b.l. 37-48), kuriuo prašo:

I. nustatyti vaiko D. V. gyvenamąją vietą su motina J. S..

I. P. iš ieškovo P. V. nepilnametės dukros D. V. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 380,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

I. N., kad periodinė išmoka 380,00 Eur sumoje kiekvieno kalendorinio mėnesio 25 (dvidešimt penktą) dieną bus pervedama į D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banke. Nustatyti, kad ieškovas neprieštaraus, kad vaikui mokamą periodinę išmoką administruotų vaiko motina uzufrukto teise.

I. P. iš ieškovo P. V. nepilnametės dukros D. V. išlaikymo įsiskolinimo 2000 Eur sumą, susidariusią nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn.

V. N. pereinamąjį laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2019 m. sausio 6 d. ir visus vaiko susitikimus planuoti tik dalyvaujant motinai.

V. N. nuo 2019 m. sausio 6 d. P. V. bendravimo su dukra D. V. tvarką iki vaikus sueis 6 metai:

1) su vaiku bendrauti reguliariai 1 kartą per savaitę, pasirenkant šeštadienį arba sekmadienį nuo 11 iki 19 val. išlaikant vaiko dienos ir miego režimą, vaiko gyvenamojoje vietoje arba pasiimant savo transportu ir savo lėšomis iš jo gyvenamosios vietos; Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

2) reguliariai 1 kartą per savaitę (bendru su ieškovu susitarimu, pasirenkant vieną savaitės dieną ir atsižvelgiant į vaiko lankomus būrelius) bendrauti nuo 17.30 iki 20.00 val. išlaikant vaiko dienos režimą, vaiko gyvenamojoje vietoje arba pasiimant savo transportu ir savo lėšomis iš jo gyvenamosios vietos; Tėvui apmokėjus mamos transporto išlaidų lėšas mama galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

3) kiekvienais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas vaikas švęs tiek su motina tiek su tėvu (bendru šalių susitarimu po pusdienį), tėvui vaiką pasiimant ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

4) Velykas vaikas švęs tiek su tėvu tiek su motina (bendru susitarimu po pusdienį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą), tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

5) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), šalių bus užtikrintas vaiko bendravimas su jo tėvu, (atsižvelgiant į vaiko dienos režimą), tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

6) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), šalių bus užtikrintas vaiko bendravimas su jo motina;

7) nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, motinos gimimo dieną (07.01), vaikas bendraus tik su motina, išlaikant vaiko dienos ir miego režimą;

8) tėvo gimimo dieną (07.11), vaikas bendraus tik su tėvu, išlaikant vaiko dienos ir miego režimą; tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

9) vaiko gimimo dieną (02.21) su vaiku bendraus tiek tėvas tiek motina (bendru šalių susitarimu po pusdienį). Bendru šalių sutarimu vaiko gimimo dienos metu ir tėvas, ir motina kartu bendraus su vaiku tiek LR, tiek kitoje šalyje;

10) valstybinių švenčių dienomis – bendru šalių susitarimu po pusdienį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą;

11) per tėvo atostogas bendrauti įprasta tvarka;

12) nustatyti, kad šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS ar elektroniniu paštu;

13) nustatyti, kad motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaiką, jeigu: vaikas serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai darželyje mokykloje, būreliuose, išvykos pas artimus žmones ar kitur, ir jeigu vaikas atsisako vykti kartu su tėvu;

14) nustatyti, kad atostogų metu motina turi teisę išvykti su dukra atostogų į užsienį.

I. B. tvarką su vaiku nuo šešių metų tikslinga nustatyti, nes keisis vaiko ugdymo ypatumai (pradės lankyti mokyklą, gali iškilti daug poreikių pvz. lankyti įvairius būrelius ir kt.).

VIII. Priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodė, kad ieškovo ieškinyje dėstomi faktai yra melas ir šmeižtas. Visus būtiniausius daiktus prieš ir po vaiko gimimo atsakovė pirko pati (drabužėliai, patalynė, lovytė ir kt.). Dukrai gimus vienkartinė išmoka buvo pervesta į ieškovo sąskaitą ir šių pinigų jis dukrai neskyrė. Po dukros gimimo ieškovas tik kartą nupirko 3 vnt. smėlinukų ir 2 kepurytes. Per beveik 1,5 metų ieškovas dukrai yra nupirkęs vaikišką plaktuką, 2 vnt. žaislinių automobilių, 2 poras basučių, plastikinę lazdą, kamuoliuką, keletą balionų ir 2 vnt. sauskelnių. Ji niekada neslėpė jokios informacijos apie dukros sveikatos būklę ir raidą. Niekada nedraudė ieškovui matytis ir bendrauti su vaiku. Iki 2016 m. gruodžio mėn. ieškovas tik kelis kartus buvo atvykęs aplankyti dukrą ir tai neatsižvelgdamas į jos poreikius (atvykdavo prieš jos miegą). Nebuvo atvykęs ir per pirmąsias vaiko Kalėdas, savo atostogų metu susitikimams su dukra skyrė tik kelias valandas. Kartais ieškovas atvažiuodavo neperspėjęs, nuolat vėluodavo, neinformuodavo kiek laiko bendraus su dukra, ne kartą teko nukrypti nuo vaiko dienos režimo, kad jis praleistų laiką su vaiku, tuomet vaikas būna nepailsėjęs ir irzlus. Atsakovė nuolat prašo ieškovo, kad iš anksto informuotų apie savo norą susitikti su vaiku, tačiau visą šį laiką jis dėl savo didelio užimtumo negali planuotis keletą dienų į priekį. Kiekvieną kartą praneša apie savo norą pasimatyti su dukra tos pačios dienos ryte, o jei tai nepavyksta, kaltina kad jam neleidžiama matytis su dukra. Su ieškovo artimaisiais vaikas bendrauja pagal galimybes. Atsakovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose kol vaikui sueis dveji metai. Šiuo metu pašalpos dydis yra 367,00 Eur per mėnesį. 2018-02-21 vaikui sukanka dveji metai ir ji privalės grįžti į darbą. Vaiką užregistravo į Viešosios įstaigos „I. V.“ privatų vaikų darželį „Pelėdžiukų akademija“. Atsakovė Lietuvoje turto neturi, gyvena su vaiku jos tėvams priklausančiame bute, kuriame naudojuosi vienu kambariu 10 kv., ir prisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo kas mėnesį po 20 Eur. Ieškovas vaiko išlaikymui pervesdavo kiekvieno mėnesio pirmosiomis dienomis į banko sąskaitą. Pavedimus darė nuo 2016 m. spalio iki gruodžio mėn. imtinai po - 150 Eur kartą mėnesį, o nuo 2017 m. sausio mėn. iki rugsėjo po 200 Eur kas mėnesį. 2016-11-29 dukra apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų UAB „AVIVA“. Kiekvieną mėnesį yra mokama draudimo įmoką po 33,10 Eur. Dukra su atsakove gyvena nuo gimimo, tarp jų yra labai glaudus tarpusavio ryšys, mergaitei ypatingai reikia motiniškos šilumos, kadangi jai tėra 1,6 metukų. Nuo dukros gimimo 2016-02-21 atsakovė dažniausiai viena materialiai išlaikė ir prižiūrėjo savo nepilnametę dukrą, bei užtikrino, kad būtų patenkinti visi dukros poreikiai. Ieškovas yra sveikas ir darbingas vyras, turi nuolatinį darbą (yra statutinis valstybės tarnautojas), be to, dirba ir kitame darbe UAB Unit group Saugos tarnyboje Apsaugos darbuotoju, taip pat verčiasi individualia veikla, taigi gauna nemažas pajamas, papildomai turi nemažai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto: žemės sklypą, statinių, žemės sklypą su statiniais, du butus, už vieną moka paskolą, o taip pat šį nuomoja ir gauna pajamas. Prašo priteisti vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 380,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Ieškovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik nuo 2016-10-13, kai dukrai buvo 8 mėn. iki 2017-10-13. Dukros išlaikymui nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017-09-30, atskaičiavus jo mokėtas sumas, priteistina 2000 Eur suma. Šiandien tarp ieškovo ir dukros nėra jokio emocinio ryšio, vaikas nepažįsta jo, kaip tėvo, vadina jį dėde. Kadangi ieškovas nereguliariai atvažiuoja aplankyti, vaikui jis yra svetimas, todėl būdama atskirta nuo motinos dukra kenčia ir šaukiasi mamos, yra traumuojama psichologiškai. Ieškovo susitikimo su vaiku metu atsakovė privalo būti šalia, kadangi nuolat turi jam paaiškinti ko vaikui reikia ir ko jis nori. Vaikas dar mažas, savimi pasirūpinti dar negali, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Pilnai patenkinti vaiko poreikių ieškovas nesugeba, jam visiškai nežinoma dukros dienotvarkė. Ieškovas norą aplankyti dukrą išreikšdavo retai. Mergaitės kiekvienos dienos darbotvarkė yra nusistovėjusi, intensyvi ir suplanuota. Dukra maitinama 5, 6 kartus per dieną mamos pienu (krūtimi). Kadangi ieškovo ir dukros ryšys yra nutrūkęs, nustatytina bendravimo tvarka, kuria būtų įmanoma vykdyti ir kuri padėtų atkurti tėvo ir dukros ryšį, nekeltų mergaitei nereikalingo streso ir įtampos. Mano, kad tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu ieškovas su dukra bendrautų tarpininkaujant motinai arba psichologui (psichoterapeutui). Ieškovo dėl užimtumo prarastos bendravimo su dukra dienos turi būti kompensuojamos; šiuo aspektu ieškovo siūloma bendravimo tvarka nesuderinta su vaiko stabilios aplinkos poreikiu, o, tokios tvarkos nustatymas galėtų lemti šalių nesutarimus, kurie didintų žalą vaikui. Ieškovo reikalavimas nepertraukiamai praleisti atostogas su vaiku nenurodant laikotarpio, bei kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) pasiimti dukrą nuo 17.30 val. iki 21.00 val. numatytas bendravimas: darbo dienomis į savaitę du kartus po 3,5 val., ir po dieną kas savaitgalį į mėnesį; atostogų metu, pagrindinių švenčių metu, kuris jo manymu užtikrina ieškovo dalyvavimą auklėjant vaiką bei galimybę išsaugoti ir puoselėti tėvo ir dukros artimus santykius akivaizdžiai pažeidžia mažametės dukros interesus. Mergaitės dienos darbotvarkė nusistovėjusi bei suplanuota. Mergaitė keliasi apie 9 val., 9,30 val. pusryčiauja, prieš 14.00 val. pietauja, pietų miegas nuo 14.30 val. apie 2 val., vakarieniauja 19.30 val., prausiasi 20.30 val. Naktinis miegas nuo 21.00 val. Pirmadieniais lanko gimnastiką nuo 11-12 val., pirmadieniais ir penktadieniais nuo 12 val. (du kartus per mėnesį) mergaitė lanko baseiną, trečiadieniais muzikos mokyklą nuo 15-16 val. Taigi mergaitės grafikas yra intensyvus ir užimtas, o vakare mergaitei reikalingas laikas pasiruošti kitai dienai, tinkamai pailsėti ir išsimiegoti. Pagal ieškovo prašomas nustatyti bendrąsias bendravimo su vaiku sąlygas mergaitė kiekvieną mėnesį mažiausiai po kelis kartus tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taigi nebūtų užtikrinama stabili dukros gyvenamoji aplinka.

3.Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrius išvadoje (b.l. 160-161) nurodė, kad atsakovė su nepilnamete dukra D. V., gim. 2016-02-21, gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais. Namuose švaru, šviesu ir tvarkinga, atsakovei su dukra skirtas atskiras kambarys, jame yra visi reikiami baldai, namų apyvokos daiktai ir kt. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Atsakovė J. S. nuo 2012-07-02 dirba Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose. 2017-10-05 Skyriaus specialistams lankantis atsakovės gyvenamojoje vietoje J. S. teigė, kad P. V. kas mėnesį teikia išlaikymą po 200 eurų savo nepilnametės dukros D. V. išlaikymui. Pastebėtas akivaizdžiai stiprus dukros ir mamos emocinis ryšys. Dominyka yra sveika, lanko „Jamahos“ muzikos mokyklėlę, Trakų mieste lanko baseiną, gimnastikos užsiėmimus. Šiais ugdymo metais dukra negavo vietos valstybinėje ugdymo įstaigoje, todėl lankys privatų darželį. K. S. nėra neigiamos informacijos apie P. V., Skyrius pasisako už maksimalų ieškovo bendravimą su nepilnamete dukra D. V., gim. 2016-02-21.

4.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje (b.l. 163-164) nurodė, kad Rudaminos seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje: vyras gyvena nuosavame name, kurio 1/8 dalis jam priklauso nuosavybės teise. Namuose yra 3 kambariai, o dukrai D. V. yra skirtas pagal vaiko poreikius įrengtas atskiras kambarys. Kadangi ieškovas neprieštarauja, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, Skyrius sutinka su ieškovo reikalavimu dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nurodė Skyriaus galutinę išvadą pateiksiantys teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad Skyriaus manymu yra tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriam pasibaigus tėvas galės dukrą pasiimti jau su nakvynėmis.

Žemesnės instancijos teismas

5.Teismo posėdžio metu ieškovas P. V. prašė ieškinį tenkinti, nenagrinėti jo trečiojo reikalavimo dalies dėl teisės suteikimo dalį išlaikymo sumos iki 100 Eur, esant atsakovės sutikimui, padengti kitomis priemonėmis. Nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo. Į dukros išlaidas įtraukta televizija, mobilus, internetas, komunaliniai, kad su dukra visiškai nesusiję. Nori kuo dažniau matytis su dukra ir pasiimti su savimi, o nebūti atsakovės tėvų namuose. Dėl išlaikymo dydžio, tai atsakovės nurodyta suma yra pusė jo gaunamo atlyginimo. Jam ir taip iki Elektrėnų reikia važiuoti 50 kilometrų. Jis gyvena Rudaminoje nuosavame name. Namas yra dviejų aukštų, pirmame gyvena jo motina, o jis gyvena antrajame. Vaikas ten turi atskirą visikai paruoštą kambarį. Vaiko dienos miegą, rėžimą žino. Vaikas jo namuose pragyveno šešis mėnesiu, todėl žino. Jo ir vaiko pakankamai geras ryšys. Vaiką lanko kiekvieną savaitę, kartais du kartus. Dukra žaidžia su juo ir jie gali laisvai praleisti dvi valandas. Taip susiklostę, kad jam atvažiavus atsakovė išeina į kitą kambarį ir jis su vaiku žaidžia vienas. Dukra jį apkabina, bučiuoja. Žino, ką valgo dukra, moka pakeisti sauskelnes. Vaiko kambarys yra antrame namo aukšte. Į antrą aukštą patenkama laiptais. Vaiko kambaryje yra vaikiška lovytė, taip pat yra atramėlė, kad neiškristų. Jei vaikas susirgs, slaugys vaiką. Tą patį jau ir darė, vežė į polikliniką, pirko vaistus. Jis kitą darbą dirba penktadieniais arba šeštadieniais nuo 19.00 val. iki 24.00 val., du kartus į mėnesį. Šitas darbas mažareikšmis, jei trukdytų, tai išeitų iš jo. Neprieštarauja, kad pradinėje jo bendravimo su dukra stadijoje dalyvautų vaiko motina. Nuo vasario 21 d. atsakovė ketina grįžti į darbą, tai reiškia nebemaitins savo pienu, todėl nuo to laiko jis galėtų pasiimti dukrą. Kol vaikas dar maitinamas motinos, tai gali bendravime dalyvauti ir motina. Kai jau nebemaitins, tai norėtų pats pasiimti. Sutinka, kad vaikas gali pavargti dėl važinėjamų. Nori su dukra bendrauti bet vieną kartą darbo savaitėje ir kiekvieną savaitgalį – lyginiais šeštadieniais ir nelyginiais sekmadieniais. Išlaikymo įsiskolinimas neegzistuoja. Yra išrašai prie ieškinio. Kelis mėnesius mokėjo po 150,00 Eur. Paskui nuo sausio pradėjo mokėti 200,00 Eur. Taip pat dukrai pirko dovanas, atveždavo maisto. Kai jau tapo aišku, kad atsakovė išvažiavo ir paaiškėjo, jog nebegrįš, tai nuo to momento ir pradėjo mokėti pinigus išlaikymui. Jam priklauso 1/8 dalis namo Rudaminoje ir praeitais metais paėmė paskola butui 53 kv.m. Šio buto jam priklauso ½ dalis. Dar yra dalis žemės prie buto. Mano, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būtų trumpesnis.

Šalies argumentai

6.Atsakovė J. S. prašė tenkinti priešieškinį. Sutiko su ieškiniu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos. Nurodė, kad ieškovas galėtų labiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ji dabar vaikui išleidžia daugiau nei 400,00 Eur. Vaikas lanko muzikos, gimnastikos būrelius, baseiną. Kiekvieną mėnesį dar moka už vaiko draudimą. Nuo 2017-02-21 išlaidos vaikui dar padidės, nes negavo valstybiniame darželyje vietos. Priversta leisti į privatų darželį, kainuos 240,00 Eur. Ji persikėlė Rugpjūtį, o vaiką įregistravo spalio mėnesį. Jos atlyginimas yra mažesnis nei ieškovo. Niekada neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų su vaiku. Ieškovas gali po darbo atvažiuoti ir bendrauti be išsivežimo. Kai ji nustos maitinti, tuomet galės ieškovas vaiką pasiimti. Jos pajamos, kai pradės dirbti, bus apie 600,00 Eur. Vaikas 15.00 val. užmiega ir keliasi apie 17.00 val. Ieškovas atvažiuoja 18.00 val. ir gali tikrai iki 20.30 val. būti su vaiku. Dabar dar nežino kaip bus su darželiu. Galvoja trečius metus išeiti dirbti puse etato. Kai išvažiavo iš ieškovo namų, tai jis tikra neprisidėjo prie pirminių pirkinių vaikui – lovytės, drabužių, daiktų. Įsiskolinimas, nes jos išlaidos buvo didesnės. Suskaičiavo visas išlaidas ir dalino pusiau. Vaikas išskirtinių poreikių dėl sveiktos neturi.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė adv. J. R.-Gvozdovičienė nurodė, kad ieškovas nepasinaudojo galimybe ikiteisminiu keliu nustatyti bendravimo tvarką, todėl turėtų ir padengti teismo išlaidas. Ieškovui niekada nebuvo draudžiama bendrauti su dukra. Atsakovė tik skatino. Nuo 2017 metų dukrą ieškovas lankydavo tik vieną kartą per savaitę ir tai iš anksto nederindavo laiko ir apsilankymo trukmės, dažnai vėluodavo. Reikia nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

7.Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl Skyrius palaiko reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Skyrius iš dalies sutinka dėl išlaikymo dydžio. Prašomas 380,00 Eur išlaikymo dydis yra per didelis ir neproporcingas vaiko poreikiams. Vaikas išskirtinių poreikių neturi. Pati atsakovė pateikė mėnesines išlaidas vaikui ir ten rašoma 380 Eur, 340 Eur, 360 Eur. Šiuo atveju vien tik iš ieškovo priteisti 380 Eur išeitų, kad ieškovas vienas turi apmokėti visas išlaidas. Tokiu atveju pažeidžiamas proporcingumo principas. Atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir jis gali prisidėti šiek tiek daugiau nei vadinamas orientacinis išlaikymas. Šiuo atveju išlaikymas turėtų būti šiek tiek didesnis nei 200,00 Eur ir būti apie 250,00 Eur per mėnesį. Skyrius nepalaiko atsakovės pozicijos dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes ieškovas pateikė įrodymus, jog reguliariai teikdavo išlaikymą po 200,00 Eur. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalių pozicija neženkliai skiriasi, nes abu tėvai sutinka dėl pereinamojo laikotarpio bendravime dalyvaujant vaiko motinai. Vaikas turi nusistovėjusią aplinką atsakovės gyvenamojoje vietoje. Geriau tiktų bendravimas neutralioje aplinkoje. Reikėtų tik sukonkretinti, kur ta neutrali aplinka. Skyrius sutinka su atsakovės pozicija, kad tai gali būti Elektrėnuose vaiko žaidimų kambarys arba pakankamai daug tokių kambarių yra Vilniuje (Ozo, Akropolis ir kt.). Pereinamasis laikotarpis neturi būti per ilgas. Mano, kad kol vaikui sueis treji metai, turi būti nustatytas toks bendravimas neutralioje vietoje dalyvaujant motinai. Po to jau galimas bendravimas tėvo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant motinai, nes vaikas dar mažas. Kai vaikui sukaks 5 metai, galimas bendravimas su nakvynėmis. Skyrius sutinka dėl bendravimo dažnumo – kartą darbo dienomis ir savaitgalį vieną dieną. Priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, išskyrus 9.13 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

8.Byloje nustatyta, kad ieškovas P. V. ir atsakovė J. S. turi nepilnametę dukrą D. V., gim. 2016-02-21 (b.l. 9). Ieškovas ir atsakovė santuokos nebuvo ir nėra sudarę.

Įrodinėjimas byloje

9.Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Teismo vertinimu, nagrinėjant bylą abi šalys, turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.).Abi šalys rėmėsi rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais,bei savo paties paaiškinimais teisme.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

10.Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, teismas turi įvertinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35).

Nustatyta, kad šalių dukra D. V., gim. 2016-02-21, nuo gimimo gyvena kartu su motina J. S.. Jų gyvenamoji vieta šiuo metu yra atsakovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais, esančiame Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini). Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teigiamai įvertino vaikui sudarytas gyvenimo ir buities sąlygas – namuose švaru, tvarkinga, šviesu, motina su dukra turi atskirą kambarį, jame yra visi reikiami baldai, namų apyvokos daiktai ir kt., yra erdvė vaiko poreikiams (poilsiui, žaidimams, laisvalaikiui ir kt.) (b.l. 160-161). Duomenų apie atsakovės netinkamai įgyvendinamą motinos valdžią nėra.

Kadangi nepilnametė šalių dukra nuo pat gimimo nuolat gyvena su motina, kuri ja tinkamai rūpinasi, yra sudariusi būtinas sąlygas augti, jų tarpusavio emocinis ryšys stiprus, ir byloje tarp šalių šiuo klausimu nesant ginčo, nepilnametės dukros D. V., gim. 2016‑02‑21, gyvenamoji vieta nustatytina su motina (atsakove) J. S. jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

11.Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Byloje nustatyta, kad ieškovas P. V. dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-jame skyriuje – gaunamas darbo užmokestis jau atskaičius privalomus mokesčius apie 854,10 Eur per mėnesį (b.l.11), dar apie 30,00 Eur per mėnesį gauna už kelių dienų per mėnesį papildomą darbą UAB „Unit group“ (b.l. 165-166). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių Vilniaus r. sav., Rudaminos sen., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini); 143/1700 dalis žemės sklypo ir ½ dalis 111,63 kv.m ploto buto, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b.l. 144-150).Už šį butą ieškovas moka paskolą.

Atsakovė J. S. dirba Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose kol vaikui sueis dveji metai (iki 2018-02-21) ir jos gaunama vaiko priežiūros išmoka yra 367,40 Eur per mėnesį (b.l. 129). Atsakovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovė byloje pateikė dukrai teikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio paskaičiavimą ir išlaidas patvirtinančius įrodymus (kvitus, sutartis ir kt.) (b.l. 50-69, 126-128). Iš pateikto paskaičiavimo matyti, kad nurodytu laikotarpiu dukros išlaikymo išlaidos sudarė apie 399,23 Eur/mėn. sumą (5 190,00 Eur : 13 mėn.) (b.l. 50-54).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas turi pagrindą sutinkti su ieškovo argumentais, kad ne visos paskaičiavimo nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei laikytinos būtinomis. Šalys patvirtinto, kad vaikas specialių poreikių neturi. Jiems abiems tai vienintelis išlaikytinis. Šio sprendimo priėmimo dieną nepilnametė šalių dukra yra 1 metų 9 mėnesių amžiaus, todėl atsakovės nurodytos išlaidos televizijai, internetui, mobiliajam telefonui (20,00 Eur/mėn.), atsižvelgiantį vaiko amžių, negali būti laikomos būtinomis. Išlaidos dukros draudimo įmokoms (33,10 Eur/mėn.) taip pat nėra būtinosios išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tokiu būdu konstatuotina, kad nepilnametės D. V., gim. 2016-02-21, minimaliems poreikiams užtikrinti kas mėnesį reikia apie 350,00 Eur.Atkreiptinas dėmesys,kad atsakovė pati sudarė situaciją,kai laiku neprisiregistravo savo gyvenamoje vietoje ir todėl šiai dienai neturi galimybės vesti vaiką į „valstybinį“ darželį („ji persikėlė rugpjūtį, o vaiką įregistravo spalio mėnesį“) ir todėl galimai turės papildomų išlaidų.

Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovo P. V. turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės J. S.. Be to, šalių dukrai gyvenant kartu su atsakove, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu ir vaiko priežiūra (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kaip nurodyta aukščiau, išlaikymas priteistinas proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir sprendžia, kad jis prie dukros išlaikymo turi galimybę prisidėti didesne dalimi. Teismas iš dalies nesutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija, kad iš ieškovo galėtų būti priteistinas išlaikymas dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį. Ieškovo pajamos per mėnesį sudaro apie 884,10 Eur. Bylos medžiaga nepatvirtina tokios geros ieškovo turtinės padėtis, leidžiančios jam teikti išlaikymą, lygų beveik 30 proc. jo gaunamų visų pajamų ir esant kreditoriniams įsipareigojimams,kurie mažina jo esamas pajamas. Teismo vertinimu, iš ieškovo priteistinas išlaikymas šiuo metu pagrįstas po 200,00 Eur kas mėnesį,kai atsakovė dengtų likusią 150,00 Eur išlaikymo dalį.

Taigi, iš ieškovo P. V. dukrai D. V. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2017-09-11 iki vaiko pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti atsakovei (CK 3.185 str., 3.190 str.). Atsakovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesams (CK 3.203 str.).

Atsakovė pareikštos reikalavimo įpareigoti ieškovą išlaikymą kiekvieną mėnesį sumokėti iki konkrečios mėnesio kalendorinės dienos (25 d.) ir į konkrečią sąskaitą niekuo neargumentavo, todėl toks prašymas netenkintinas. Be to, šis prašymas ir taip yra perteklinis, nes priteisus iš ieškovo išlaikymą dukrai, atsakovė turės nurodyti į kokią sąskaitą jai pervesti išlaikymo dukrai lėšas arba šie klausimai bus išspręsti antstoliui vykdant išieškojimą (ieškovui geranoriškai nemokant priteisto išlaikymo).

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros D. V. 2 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Šis atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovas byloje pateikė sąskaitų išrašus, kurie neginčijamai patvirtina, jog ieškovas dukrai nuolat teikė išlaikymą: jis 2016‑10‑13, 2016‑11‑12, 2016-12-12 atsakovei pervedė po 150,00 Eur, o 2017-01-10, 2017-02-09, 2017-03-10, 2017-04-10, 2017-05-10, 2017-06-12, 2017-07-10, 2017-08-10, 2017-09-08 jau pervedė po 200,00 Eur (b.l. 14-25). Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamą bylą inicijavo ieškovas, siekdamas nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Per nurodytą laikotarpį atsakovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kas iš dalies rodo, kad atsakovę tenkino gaunamas išlaikymas dukrai iš vaiko tėvo nuo pat išlaikymo teikimo pradžios.Nors formaliai byloje įrodymų dėl ieškovo teikto išlaikymo 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais nėra, tačiau byloje neįrodžius, jog tėvas buvo visiškai nusišalinęs nuo dukros išlaikymo, priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas visiškai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

12.Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. (CK 3.175 str. 2 d.). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.), o tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui akivaizdu,kad esant pilnavertei šeimai,kai tėvai gyvena kartu su vaiku,tarp tėvų nekyla jokio ginčo,kad kuris nors vienas iš tėvų bendrautų su vaiku be kito tėvo ar motinos dalyvavimo nuo pat vaiko gimimo.Priešingai,yra skatinama,kad vaikas būtų su kuriuo nors vienu iš tėvų tam tikrą laikotarpį.Tačiau šiuo atveju atsakovės pozicija yra priešinga.Ji nurodo,kad „kadangi ieškovas nereguliariai atvažiuoja aplankyti, vaikui jis yra svetimas, todėl būdama atskirta nuo motinos dukra kenčia ir šaukiasi mamos, yra traumuojama psichologiškai. Ieškovo susitikimo su vaiku metu atsakovė privalo būti šalia, kadangi nuolat turi jam paaiškinti ko vaikui reikia ir ko jis nori.““Pilnai patenkinti vaiko poreikių ieškovas nesugeba, jam visiškai nežinoma dukros dienotvarkė.“Taip pat ieškovė teigia,kad ji dabar maitina dukterį savo pačios pienu.

Dėl paskutinio argumento,kad motinos dalyvavimas reikalingas kartu su tėvu yra logiškas ir suprantamas.Todėl būtinas pereinamasis laikotarpis iki atsakovė pradės dirbti,kad ji dalyvautų tėvui matantis su dukra ar tai būtų darbo diena,ar savaitgalis,kai ji galės tėvui paaiškinti ką reikia daryti su vaiku ir ko vaikas nori.

Tačiau teismas negali sutikti su VTAS atstovo ir atsakovės teiginiais,kad būtinas atsakovės dalyvavimas pirmu atveju iki trijų metų,antru atveju net iki šešerių metų,kai tokios „prievolės“ nebūna kai tėvai gyvena kartu ir nebūna net nuo vaiko gimimo momento.Pagal tokią logiką, kai tik šalys nustoja gyventi kartu,tai motinos dalyvavimas bendraujant su vaiku kažkokiu būdu atsiranda ir dar ne todėl,kad tai būtina,o todėl kad taip skaitoma.Savo teiginiui pagrįsti nurodomas „vaiko interesas“,kuris realiai niekuo nepagrįstas.Iš to seka,kad išsiskyrus tėvas jau nesugeba pasirūpinti vienas vaiku ir jam reikalinga motinos priežiūra bent metus laiko(pagal VTAS poziciją).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą,kad tai nėra protinga ir neatitinka vaiko interesų maksimaliai ir nevaržomai bendrauti su vienu iš tėvų.Teismui akivaizdu,kad esant priešingai situacijai motina norėtų viena bendrauti su vaiku kažkurį laiką be tėvo,kas yra normalu.Jeigu ieškovas nesugebės ir bendravimas su vaiku neatitiks vaiko interesų dėl jo negebėjimo pasirūpinti vaiku tinkamai,tai tokiu atveju galimas vaiko bendravimo tvarkos peržiūrėjimas su VTAS ar teismo pagalba.Tačiau tai turi būti nustatyta faktiškai,o ne vertinama,kaip prielaida.

Teismas atkreipia atsakovės dėmesį,kad tuo laiku,kai tėvas vienas pats bendraus su dukterimi,ji pati galės tvarkyti savo asmeninius reikalus arba net elementariai ilsėtis be pareigos nuolatinai prižiūrėti savo dukrą,kas lengvina jos situaciją ir atitinka jos interesus.Reikalavimas iki 2019 metų būtinai dalyvauti dukrai bendraujant su tėvu yra matomai daugiau ambicijų,bet ne gyvenimiškos logikos išdava.Jeigu sekti atsakovės pozicija,tai ji nori kiekvieną dieną visą savaitę prižiūrėti savo dukterį,nepriklausomai nuo to,kad dukters tėvas gali „atleisti“ motiną tam tikra laiko tarpą nuo dukters priežiūros,prisiimdamas visą tos priežiūros atsakomybę sau.Teismas galėtų tenkinti aukščiau išdėstytą atsakovės reikalavimą,jeigu jis būtų protingas.Tačiau matydamas tai,teismas atsakovės prašymą minėtoje apimtyje netenkina.

Dėl būtino bendravimo neutralioje teritorijoje,ką nurodo VTAS atstovas,tai tokiu atveju akivaizdu,kad šalys turės papildomų nemažų išlaidų,bendravimo ribojimo dėl aplinkui esančių asmenų įtakos.Šalys pačios gali nusistatyti bendravimo vietą ir tai netūribūti nustatoma teismo sprendimu šiuo atveju,nes duomenų apie netinkamą aplinką ieškovo gyvenamoje vietoje nėra.Bendravimas neutralioje aplinkoje galimas iki tol,kol motina nedirba ir šalys dėl to susitaria,kas būtų protingiau,negu nustatyti šalims pareigą taip elgtis.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys,kad atsakovė teisme nurodė,kad „kai ji nustos maitinti, tuomet galės ieškovas vaiką pasiimti.“Ieškovas teisme sutiko,kad „pradinėje jo bendravimo su dukra stadijoje dalyvautų vaiko motina‘,ir kad bendrautų su vaiku darbo dienomis ne du kartus,o vieną kartą,kaip prašė atsakovė.

Atsakovė nurodė,kad dukra eina miegoti 21 valandą,todėl teismas atsižvelgia į šią aplinkybę.Taip pat atsakovė nurodo,kad ieškovas reikalauja praleisti su dukra atostogas nenurodant laikotarpio,kas neatitinka prašymo turinio.Ieškovas prašo nustatyti,kad dvi savaites arba per du etapus vaiko ir jo atostogų metu nepertraukiamai būtų galimybė praleisti laiką su dukra.Todėl ieškovo reikalavimas 2) tenkinamas iš dalies ir teismas nustato,kad kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis (antradieniais arba ketvirtadieniais) tėvas pasiimti dukrą nuo 17.30 val. iki 20.30 val. bei pristatyti ją motinos gyvenamosios vietos adresu: Trakų g. 25-6, Elektrėnai, arba kitu iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adresu nuo 2018 metų vasario mėnesio nuo tada kai motina pradės dirbti.Iki tol motina dalyvaus kartu su tėvu jam bendraujant su dukra tėvo gyvenamoje vietoje arba neutralioje vietoje šalių susitarimu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą sutiktina su ieškovo prašymu „kiekvieną mėnesio lyginės savaitės šeštadienį ir nelyginės savaites sekmadienį, pareiškėjui P. V. įsipareigojant išlaikyti vaiko dienos režimą leisti pasiimti vaiką nuo 9.00 val. iki 19.00 val. P. V. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Elektrėnai arba į kitą su motina J. S. iš anksto elektroninio ar telefono ryšio priemonėmis sutartą vietą.“

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su ieškovo pasiūlymu,kad „sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų. kuris anksčiau elektroninių ryšio priemonėmis išsiųstu laišku informavo kitą apie savo atostogas.“Toks pasiūlymas suponuoja situaciją,kai viskas priklauso kas greitesnis išsiųs elektroninį laišką,o ne atsižvelgiama į kitų šalių interesus.Todėl teismas skaito,kad sutapus šalių atostogų laikui pirmenybė teikiama motinai pasirinkti kurią atostogų dalį ji praleis su dukra pati,o kurią kitą dalį(realiai gali būti po ½) dalį praleis tėvas ir apie tai informuojant po to,kai sužinoma apie sutapusias atostogas,o ne prieš pat atostogas. Tėvas turi derinti savo atostogas su motina taip,kad galėtų praleisti 2 savaites su dukterimi.Negalint keisti atostogų šalims prioritetas teikiamas motinai,kad ji pasirinktų kada tėvas galės savo dalį atostogų praleisti su dukra.

Teismas laiko pertekliniu ieškovo prašymą sprendimu įpareigoti J. S. derinti savo interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaiko dalyvavimas ieškovo P. V. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet neapsiribojant ja, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan.,taip pat įpareigoti J. S. nedaryti kliūčių dukros kelionėms į užsienį su tėvu ieškovu P. V.. netrukdyti tėvui P. V. su dukra bendrauti visomis ryšio priemonėmis; įpareigoti J. S. prieš pakeičiant dukros D. V. gyvenamąją vietą, apie tai iš anksto, t. y. prieš keturiolika dienų, registruotu pranešimu adresu: (duomenys neskelbtini), Rudamina. Vilniaus r., arba sms trumpąja žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini), arba el. paštu: (duomenys neskelbtini) informuoti P. V..Atsakovės pozicija ir šalių prašoma vaiko bendravimo tvarka numato galimybę suderinti vaiko bendravimą su tėvu ir galimybę dalyvauti su tėvu ne tik tėvų ir vaiko švenčių metu.Kelionės į užsienį atostogų metu yra derinamos iš anksto tarp šalių.Motina be jokio įpareigojimo turi ieškovui pranešti apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą ir tam nebūtinas 14 dienų terminas.Nėra jokio protingo ir pagrįsto pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą.

Atsakovė prašo teismo,kad „tėvui apmokėjus mamos transporto išlaidų lėšas mama galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą.“Ieškovas sutinka visada pasiimti dukterį iš motinos gyvenamosios vietos ir pristatyti ją atgal.Kadangi atsakovė geranoriškai nori prisiimti dalį ieškovo pareigų,tai toks prašymas tenkinamas.

Vaiko bendravimas Kalėdinių ir Šv.Velykų švenčių dienomis,kurį siūlo ieškovas yra protingesnis ir patogesnis abiejoms šalims,nes žinant ateinančių metų sąlygas nekils jokio ginčo,kurį pusdienį turi bendrauti vaikas su tėvu ar motina.Bendravimo laikas šalims tampa vienodas ir be ginčo.Todėl šioje dalyje tenkinamas ieškovo pasiūlymas.

Motinos ir tėvo dienos šventimo sąlygos yra analogiškos savo esme-abudu tėvai bendrauja „savo“ dienos proga su vaiku.Tėvų gimtadienių metu taip pat vaikas bendrauja su vienu iš tėvų gimimo dienos proga nesilaikant eiliškumo.

Tačiau dėl vaiko gimtadienio dienos ieškovo bendravimo pasiūlymas yra mažiau protingas ta prasme,kad kas antrus metus vaikas praktiškai turės bendrauti tik su tėvu.Todėl atsakovės prašymas „vaiko gimimo dieną (02.21) su vaiku bendraus tiek tėvas tiek motina (bendru šalių susitarimu po pusdienį). Bendru šalių sutarimu vaiko gimimo dienos metu ir tėvas, ir motina kartu bendraus su vaiku tiek LR, tiek kitoje šalyje“ yra protingesnis ir atitinka visų trijų šalių interesus ir ypač vaiko.Todėl ieškovo prašymas atmetamas,o atsakovės tenkinamas.

Valstybinių ne darbo dienų šventės per metus sudaro labai mažą išeiginių dienų dalį.Todėl įsipareigoti pasiimti vaiką vienai dienai,neatsižvelgiant į realią situaciją kaip siūlo ieškovas būtų neprotinga.Atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra realesnė ir protingesnė-„ valstybinių švenčių dienomis – bendru šalių susitarimu bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis; Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą.“

Ieškovas apie negalėjimą bendrauti turi pranešti ne kaip galima operatyviau,kas yra abstraktu,o ne vėliau,kaip prašo nustatyti atsakovė, „kad šalis negalinti vykdyti bendravimo tvarkos įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS ar elektroniniu paštu“.Todėl tenkinamas atsakovės prašymas.

Teismas sutinka su ieškovo prašymu,kad „visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.“Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos,kad kita šalis galėtų pakeisti savo dienotvarkę.

Teismas sutinka su ieškovo prašymu,kad „vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.“

Atsakovė prašo nustatyti, kad motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaiką, jeigu: vaikas serga, tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai darželyje mokykloje, būreliuose, išvykos pas artimus žmones ar kitur, ir jeigu vaikas atsisako vykti kartu su tėvu.

Teismas sutinka,kad ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo.Taip pat sutiktina,kad renginiai,kuriuose dalyvaus dukra darželyje ar mokykloje yra pateisinama priežastis,bet tik tuo laiku,kai nustatyta bendravimo tvarka sutampa su renginiu.Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku.Jeigu tik formaliai vykdyti tokį reikalavimą,tai motina dėl kažkokio renginio valandos gali atsisakyti leisti tėvui matytis su dukra visą dieną.Todėl šis prašymas tenkinamas iš dalies.

Dėl išvykų pas artimus žmones ar kitus,tai toks prašymas iš viso netenkinamas,nes išvykas galima planuoti iš anksto atsižvelgiant į vaiko bendravimo tvarką ir tokiu abstrakčiu prašymu piktnaudžiauti neleidžiant vaiko pas tėvą.Šis prašymas atmetamas.

Jeigu vaikas atsisako vykti pas tėvą,tai,kaip ir nurodė VTAS atstovas,negali būti pagrindas atsisakyti leisti bendrauti su tėvu,nes tėvai auklėja vaiką,o ne vaikai nustato bendravimo tvarką.Šis prašymas atmetamas.

Atsakovė prašo,kad „bendravimo tvarką su vaiku nuo šešių metų tikslinga nustatyti, nes keisis vaiko ugdymo ypatumai (pradės lankyti mokyklą, gali iškilti daug poreikių pvz. lankyti įvairius būrelius ir kt.).“Teismas neanalizuoja tokio abstraktaus prašymo ir atkreipia dėmesį,kad ieškovo ieškinyje iš esmės prašoma to paties,bet jau nurodoma konkreti tvarka.Kadangi ieškovo prašyme dėl bendravimo tvarkos nuo 5 metų yra didesne apimtimi analogiškos su bendravimo tvarka iki 5 metų,kai yra nežymūs esminiai skirtumai,tai teismas,atsižvelgdamas į bendravimo tvarką iki 5 metų,nustato tvarką nuo 5 metų pagal jau išspręstus klausimus,bet ir pagal tai dėl ko nemato ginčo ateityje,išdėstydamas tvarką sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas P. V. už pareikštą ieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 29-30). Įrodymų apie kitas išlaidas ieškovas neteikė.Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies ir net tie reikalvimai,kurie tenkinami, yra tenkinami iš dalies.Ieškovui iš atsakovės priteistina 32,50 euro bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė J. S. pateikė įrodymus dėl 860,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (teisinės konsultacijos, priešieškinio parengimas ir pateikimas).Atsakovės priešieškinys patenkintas tik iš dalies ir mažesne kaip ½ dalimi vertinant reikalavimų dydį ir reikšmę priešieškinio ir ieškinio kontekste( ne daugiau kaip 40 proc reikalavimų).Todėl atsakovei priteistina iš ieškovo 350 eurų bylinėjimosi išlaidų suma(CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo, t.y. 2017-09-11, iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokia ieškovo P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)bendravimo su nepilnamete dukra J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Bendravimo su vaiku tvarka iki kol vaikui sukaks 5 metai:

1) kiekvieną mėnesio lyginės savaitės šeštadienį ir nelyginės savaites sekmadienį, pareiškėjui P. V. įsipareigojant išlaikyti vaiko dienos režimą leisti pasiimti vaiką nuo 9.00 val. iki 19.00 val. P. V. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Elektrėnai arba į kitą su motina J. S. iš anksto elektroninio ar telefono ryšio priemonėmis sutartą vietą nuo 2018 metų vasario mėnesio nuo tada kai motina pradės dirbti.Iki tol kol motina pradės dirbti ji dalyvaus kartu su tėvu jam bendraujant su dukra tėvo gyvenamoje vietoje arba neutralioje vietoje šalių susitarimu.Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą.

2) Kiekvienos savaitės lyginėmis dienomis antradieniais arba ketvirtadieniais tėvas gali pasiimti dukrą nuo 17.30 val. iki 20.30 val. bei pristatyti ją motinos gyvenamosios vietos adresu: Trakų g. 25-6, Elektrėnai, arba kitu iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adresu nuo 2018 metų vasario mėnesio nuo tada kai motina pradės dirbti.Iki tol motina dalyvaus kartu su tėvu jam bendraujant su dukra tėvo gyvenamoje vietoje arba neutralioje vietoje šalių susitarimu.

3)Kalėdinių švenčių dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val..

4)Lyginiais metais tėvas gali bendrauti su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val..

5) Motinos ir tėvo dienos savaitgaliais tėvai bendrauja savo dienos proga su dukterimi nesilaikant eiliškumo.Tėvų gimtadienių metu (motinos 07-01 ir tėvo 07-11) taip pat vaikas bendrauja su vienu iš tėvų gimimo dienos proga nesilaikant eiliškumo.

6) Vaiko gimimo dieną (02.21) su vaiku bendraus tiek tėvas tiek motina (bendru šalių susitarimu po pusdienį). Bendru šalių sutarimu vaiko gimimo dienos metu ir tėvas, ir motina kartu bendraus su vaiku tiek LR, tiek kitoje šalyje.

7) Valstybinių švenčių dienomis – bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, tėvui vaiką pasiimant ir parvežant jį į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis.Tėvui apmokėjus motinos transporto išlaidų lėšas motina galės atvežti dukrą tėvui į jo nurodytą vietą.

8) Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.

9) Šalis,negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS,telefonu ar elektroniniu paštu.

10) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.“Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos.

11) Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.

12) Ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo.Renginiai,kuriuose dalyvaus dukra darželyje ar mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su dukra,bet tik tuo laiku,kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku.Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku.

Bendravimo tvarka nuo 5 m. iki vaiko pilnametystės:

1) kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 19.00 val. Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių penktadienį 15 val. įsipareigoja pasiimti dukrą D. V. iš motinos J. S. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, arba iš kito iš anksto ryšio priemonėmis sutartu adresu.Tos pačios savaitės(duomenys neskelbtini) sekmadienį 19.00 val. P. V. įsipareigoja dukterį grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Elektrėnai, arba į kitą su motina J. S. iš anksto ryšio priemonėmis sutartą vietą.

2) Tėvas praleidžia su dukra D. V. dvi savaites atostogų per vienus kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Šiomis atostogomis P. V. naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas motinai J. S. elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nuostatos.Tėvas turi derinti savo atostogas su motina taip,kad galėtų praleisti 2 savaites su dukterimi.Sutapus tėvo ir motinos atostogoms ir negalint keisti atostogų šalims prioritetas teikiamas motinai,kad ji pasirinktų kada tėvas galės savo dalį atostogų praleisti su dukra.

3) Tėvas pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Vaiko pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie numatomos su vaikais veiklos pobūdį, kad motina galėtų vaiką tinkamai parengti. Motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu.

4) Ligos metu vaikas negali būti imamas tėvo.Renginiai,kuriuose dalyvaus dukra mokykloje yra pateisinama priežastis neleisti motinai tėvui pasimatyti su dukra,bet tik tuo laiku,kai nustatyta bendravimo tvarka ir tai sutampa su renginio laiku.Išeiginėmis dienomis tėvas privalo pristatyti dukterį į renginio vietą nustatytu laiku.

5)Šalis,negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS,telefonu ar elektroniniu paštu.

6) Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.“Protingas laikas būtų kuo ankščiau arba ne vėliau kaip 1 diena iki nustatytos bendravimo tvarkos dienos.

7)Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaro galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats pristato į gydymo įstaigą ar motinai. Sergantį vaiką tėvas lanko vaiko gyvenamojoje vietoje, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su vaiko motina.

8)Kita bendravimo tvarka,kuri numatyta iki vaikui sueis 5 metai ir nurodyta sprendime lieka ta pati dėl tėvo ir vaiko bendravimo nuo 5 metų,išskyrus tėvų susitarimą konkrečiu atveju arba pasikeitus šalių poreikiams susitarimu.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 32,50 eur(trisdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius