Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. M. ir atsakovės D. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų – G. M., G. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų – G. M., G. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą D. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Ieškovas pasinaudodamas D. M. padėtimi (augino dukras, rūpinosi visa namų buitimi, dėl ko objektyviai negalėjo pati vykdyti ūkininko veiklos) jos vardu įgijo, vėliau perėmė turtą, nesąžiningai sukurdamas D. M. vardu didelės vertės pinigines prievoles. Todėl ieškovas yra atsakingas už D. M. ekonominės veiklos sutrikdymą, faktinį nemokumą. Dėl ieškovo nuolatinio smurto atsakovės atžvilgiu, atsakovė patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, be to ieškovas pasinaudojęs situacija, kad atsakovė augino vaikui, ieškovas gausino savo turtą bei didino atsakovės skolas įvairiems kreditoriams, ir tai lėmė atsakovės nemokumą, tai, kad ji neturi nuosavo būsto, todėl atsakovei yra padaryta didelė neturtinė žala, kurią atsakovė vertina 5 000 Eur suma.

6. Nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios šalių dukros gyvena su atsakove, kuri rūpinasi vaikų išlaikymu, jų auklėjimu ir pan. Ieškovas nesirūpino nepilnametėmis dukromis, jų auklėjimu, bendravo su dukromis būdamas apsvaigęs, naudojo smurtą vaikų atžvilgiu, vaikai nenori bendrauti su tėvu ir jaučiasi nesaugiai, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove ir atsakovės prašoma nustatyti minimali bendravimo ieškovo su vaikais tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus. Atsakovės skaičiavimus abejoms dukroms vidutiniškai reikia skirti 1 535 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į atsakovės sunkią finansinę padėtį, jog iš jos vykdomi išieškojimai kreditoriams, į tai, kad ieškovė vien už buto nuomą sumoką 400 Eur per mėnesį, jokių santaupų neturi, ieškovas turėtų prisidėti prie dukrų išlaikymo 2/3 dalimis, o atsakovė 1/3 dalimi. Atitinkamai G. M. ieškovas per mėnesį turėtų skirti po 540 Eur kiekvieną mėnesį, o G. M. po 485 Eur per mėnesį. Yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 20 d. iki pradinio priešieškinio padavimo dienos (už 2,5 mėnesio), t. y. 1 750 Eur. Be to, ieškovas 2021 m. kovo 18 d. iš G. M. banko sąskaitos be jokio teisėto pagrindo persivedė į savo banko sąskaitą 500 Eur, kurie buvo skirti dukrų išlaikymui, todėl atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 500 Eur, kurie buvo skirti dukrų išlaikymui.

7. Šalių (duomenys neskelbtini)sudaryta povedybine sutartimi, įtvirtintas sutuoktinių turto, pajamų ir įsipareigojimų atskirumas. Šalys neįgijo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nesutinka su ieškovo reikalavimu, atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – N. Atsakovė pageidauja pasilikti „M.“ pavardę. Ieškovas negali uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę, kadangi šalys turi bendrus vaikus.

9. Nesutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kadangi šalims pradėjus gyventi skyrius, atsakovei pasiėmus vaikus su savimi, vaikų elgesys ieškovo atžvilgiu pasikeitė neigiama linkme dėl atsakovės daromos neigiamos įtakos šalių vaikams. Be to, jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, vaikai turėtų gyventi nedideliame dviejų kambarių bute, kurį nuomojasi atsakovė, kai tuo tarpu vaikams gyvenant kartu su ieškovu, jie gyventų nuosavame name ir turėtų atskirą kiemą, kur galėtų laisvai judėti. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, jis neribos vaikų bendravimo su motina. Atsakovės priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia tiek vaikų, tiek jų tėvo, teises maksimaliai ir netrukdomai bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių kylantys konfliktai nukreipti prieš vaikus; kad ieškovas bendraudamas su vaikais, kenktų jiems; kad ieškovas žiauriai elgtųsi su savo vaikais; kad ieškovo bendravimas su vaikais gali turėti žalingų vaikams pasekmių; kad vaikų buvimas ieškovo aplinkoje kelia riziką ir/ar yra jiems nesaugus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atsakovės apeliacinio skundo dalies reikalavimų atsisakymas priimtinas ir apeliacinis procesas dėl šių reikalavimų nutrauktinas

29. Atsakovė D. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė priimti D. M. apeliacinio skundo atsisakymą ir apeliacinį procesą nutraukti dalyje, kurioje ji prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo G. M. ir G. M. periodinėmis išmokomis priteisimo: 1) Priteisti iš Ž. M. nepilnametės dukros G. M. išlaikymui po 450 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. birželio 4 d.) iki G. M. pilnametystės, paskiriant D. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 2) Priteisti iš atsakovo Ž. M. nepilnametės dukros G. M. išlaikymui po 450 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. birželio 4 d.) iki G. M. pilnametystės, paskiriant D. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

30. Nurodė, kad atsakovei pateikus apeliacinį skundą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis laikotarpio pradžios, teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi ištaisė civilinėje byloje priimto Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, jog priešieškinio teismui pateikimo diena – 2021 m. birželio 10 d. Teismui išsprendus klausimą dėl laikotarpio, už kurį priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, tapo neaktuali atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo laikotarpio pradžios. Todėl atsakovė pareiškia, kad atsisako nuo dalies savo apeliacinio skundo reikalavimų, kuriais prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo laikotarpio. Atsakovei yra žinomos apeliacinio skundo dalies atsisakymo procesinės pasekmės.

31. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Jeigu apeliacinio skundo atsisakymas pareiškiamas iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, atsisakymo priėmimo ir apeliacinio proceso nutraukimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 308 straipsnio 4 dalis).

32. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-302/2017).

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė D. M. atsisakymą nuo apeliacinio skundo dalies reikalavimų padavė iki bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas dalies apeliacinio skundo atsisakymo priėmimo klausimo neišsprendė (CPK 308 straipsnio 4 dalis), todėl dėl dalies apeliacinio skundo reikalavimų atsisakymo priėmimo sprendžia bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

34. Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra (CPK 13 straipsnis). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, jog atsisako ieškinio ar jo dalies (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

35. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė patvirtino, kad jai yra žinomos procesinės atsisakymo nuo dalies apeliacinio skundo reikalavimų, kuriais prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis laikotarpio pradžios, pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad bylą dėl šios apeliacinio skundo dalies nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

36. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas ištaisė civilinėje byloje Nr. e2-15-641/2023 priimto Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytus rašymo apsirikimus, nurodant, jog priešieškinio teismui pateikimo diena – 2021 m. birželio 10 d., yra įsiteisėjusi (įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d.), o ieškovas apeliaciniu skundu, skundžia priteisto vaikams išlaikymo dydį, todėl apeliacinio proceso nutraukimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis laikotarpio pradžios, neriboja ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų apimties.

37. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pareiškimą dėl apeliacinio skundo reikalavimų – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis laikotarpio pradžios – atsisakymo ir pradėtą apeliacinį procesą šioje dalyje, nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 308 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

38. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

39. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

40. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: antstolės 2023 m. rugpjūčio 10 d. išduotą pažymą, pagal atsakovės 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą apie vykdymo eiga vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. liepos 17 d. turto arešto aktą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad nauji duomenys paneigia ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kad jis rūpinasi savo nepilnamečių vaikų materialine gerove.

41. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad minėti nauji įrodymai yra susiję su teismo skundžiamu sprendimu priteisto iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo vykdymu, sprendžia, kad šie nauji įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumo, kadangi šie nauji įrodymai yra susiję su aplinkybėmis atsiradusiomis po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės neegzistavo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus.

Faktinės bylos aplinkybės

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Ž. M. ir atsakovė D. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį (sutarties identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuri patvirtinta notarine tvarka ir (duomenys neskelbtini) įregistruota Vedybų sutarčių registre, kuria susitarė dėl turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio rėžimo, t. y. įtvirtino tarp sutuoktinių visišką turto atskirumo principą. Šalys pripažįsta, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, kartu nebegyvena nuo 2021 m. kovo 20 d.

43. Šalims gimė dvi dukros: G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurios yra nepilnametės.

Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo

44. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir nurodo, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė intymiai bendraudama su kitu vyru buvo neištikima sutuoktiniui, t. y. pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje.

45. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

46. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

47. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

48. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Abejiems sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.

50. Ieškovas atsakovės neištikimybės faktą įrodinėjo ieškovo slapta namuose padarytu garso įrašu, 2021 m. gegužės 28 d. specialisto V. M. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fonoskopinio objekto tiriamojo garso įrašo (duomenys neskelbtini).wav, esančio kompaktiniame diske „Verbatim“ CD-R 52x ir dešifruoto garso įrašo stenograma, 2023 m. balandžio 21 d. konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei liudytojų parodymais.

51. Ieškovo į bylą pateiktose specialisto V. M. 2021 m. gegužės 28 d. išvadoje dėl garso įrašo turinio dešifravimo bei 2023 m. balandžio 21 d. konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) specialistas patvirtino faktines aplinkybes, jog garso įrašas nebuvo trintas, sumontuotas ir yra vientisas, kad garso įraše fiksuotas moters M1 balsas yra D. M., o užfiksuotas vyro V2 balsas tikėtina yra A. K. balsas bei, jog tiriamame garso įraše yra užfiksuota garsų būdingų lytiniam aktui, bet šiuos garsus gali sukelti ir kitos priežastys. Teisėjų kolegija, įvertinusi specialisto konsultacinę išvadą, bei išklausiusi garso įrašą (USB laikmena, t. 6, vokas bylos tomo gale) pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Specialisto išvados yra paremtos tik abstrakčiomis prielaidomis apie jame girdimus garsus ir žodžius, kurios negali būti laikomos objektyviu įrodymu byloje.

52. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino garso įrašą tinkamu įrodymu, nes įrašas buvo darytas slapta, namuose, kuriuose gyveno šalys, neinformavus apie jų darymą atsakovės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas minėtą garso įrašą laikė leistina įrodinėjimo priemone.

53. 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. K. nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybės (teismo posėdžio gardo įrašas 00:17:54–00:20:50). Sutiktina su ieškovu, jog šio liudytojo duotus paaiškinimus reikia vertinti kritiškai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą netikėti liudytojo A. K. nurodyta aplinkybe, jog jis neturėjo lytinių santykių su atsakove. Kitokių įrodymų patvirtinančių ieškovo nurodytą faktą, byloje nėra.

54. Ieškovas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog nebuvo įrodytas 2020 m. liepos 10 d. atsakovės neištikimybės faktas, nepagrįstai rėmėsi liudytojos D. V. paaiškinimais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad 2023 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu liudytoja D. V. nebuvo klausinėjama dėl 2020 m. liepos 10 d. aplinkybių, o buvo apklausiama dėl jos santykiu su sugyventiniu Z. B., dėl pastarojo santykių su atsakove. Pažymėtina, jog iš 2023 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad apklausta liudytoja D. V. nepatvirtino atsakovės neištikimybės fakto su Z. B. (teismo posėdžio gardo įrašas 00:05:28–00:05:30). Aplinkybė, kad atsakovas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl galimos atsakovės neištikimybės nesutinka, juos interpretuoja kitaip, nei tai darė teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo.

55. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytą aplinkybę dėl atsakovės neištikimybės, kad ieškovas atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodinėjo kitais CK 3.60 straipsnyje numatytais pagrindais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ir pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė.

56. Taip pat ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad ieškovas buvo nelojalus atsakovei ekonominiu aspektus, kadangi teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai remdamasis byloje Nr. e2-2090-291/2022 atsakovės naudai priimtu sprendimu, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022, kuriuo UAB ,,Baltic Agro“ naudai iš atsakovės priteista 30 322,70 Eur suma už įsigytas trąšas.

57. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2090-291/2022, teismas, be kita ko, priteisė iš atsakovo Ž. M. ieškovei UAB „Naftėnas“ 5 809,31 Eur skolą, 156,97 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. gruodžio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 584 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šio sprendimo 28 punkte nustatyta, kad pateiktos sąskaitos faktūros bei liudininko E. S. paaiškinimai paneigia tą aplinkybę, kad D. M. prašė Ž. M. bei R. G. priimti jos vardu atvežtą kurą, nes ant sąskaitų faktūrų nurodytas atsakovo telefono numeris, jam būdavo pranešama apie atvežamą kurą, o ne D. M.. Minėto sprendimo 29 punkte konstatuota, kad Ž. M., nuo konflikto 2021 kovo mėn. kryptingai siekė skyrybų su sutuoktine ir 2021 m. birželio 4 d. pateikė ieškinį teismui, todėl logiškai sunkiai paaiškinamos aplinkybės, kad 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 11 d. užsakinėjo kurą iš UAB „Naftėnas“ žmonos vardu ir jos naudai ir didžiąją dalį kuro priėmė pats arba jo patikimas asmuo R. G., kuris žinojo kur yra talpyklų raktai, galėjo nevaržomai patekti prie talpyklų ir pripilti kurą, skyrė, kuri talpa priklauso Ž. M., o kuri – D. M.. Sprendimo 31 punkte nustatyta, kad D. M. nebuvo Ž. M. suteikusi jokių įgaliojimų nupirkti kuro, atlikti ūkio darbų. D. M. nebuvo davusi Ž. M. nurodymo apdirbinėti jos laukus ar naudoti jos kuro. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant, kad pagal sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį šalių turtas buvo atskirtas, o tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo įregistravę savo ūkininkų ūkius, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo kaltės santuokos iširimo ekonominiu aspektu, turėjo pagrindo remtis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 21 d. sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad ieškovas atsakovės ūkyje veikė savo nuožiūra ir atsakovės ūkio turtą naudojo savo ūkio reikmėms.

58. Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022, teismas priteisė ieškovei UAB „Baltic Agro“ iš atsakovės D. M. 30 323,70 Eur skolą, 1 115,91 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (31 439,61 Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 650,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

59. Šioje byloje buvo konstatuota, kad tarp ieškovės UAB „Baltic Agro“ ir atsakovės D. M. susiklostė sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Teismo posėdžio metu atsakovė teismui nurodė, kad visus jos ūkio reikalus pagal susitarimą tvarkė sutuoktinis Ž. M., tačiau patvirtino faktą, kad visas sutartis pasirašinėdavo ji pati (34 punktas). Teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis Sutarties 2.6. punktu, ieškovė UAB „Baltic Agro“ turėjo teisę pristatytas prekes išduoti bet kuriam asmeniui, jei Sutarties pasirašymo dieną pirkėjas nepateikia asmenų sąrašo, kuriems prekės gali būti išduodamas. Teismas konstatavo, kad atsakovei asmeniškai neatsiėmusi ieškovės atvežtų prekių, tai teisėtai padarė kiti asmenys, ieškovė neturėjo prievolės prekes išimtinai išduoti tik atsakovei, kadangi asmenų sąrašo priimančio atsakovės užsakytas prekes ieškovei pateikta nebuvo. Atsakovės aplinkybės, kad važtaraščiuose Nr. (duomenys neskelbtini) (pasirašė R. G.), Nr. (duomenys neskelbtini) (pasirašė R. G.), Nr. (duomenys neskelbtini) (pasirašė R. G.) pasirašęs asmuo nėra susijęs su atsakove, o yra jos sutuoktinio Ž. M. darbuotojas/kolega, nėra pakankamas pagrindas paneigti atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove UAB „Baltic Agro“ pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras (40 punktas). Tai gi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendime buvo sprendžiama, jog pagal UAB „Baltic Agro“ ir atsakovės D. M. 2020 m. gruodžio 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priimti prekes galėjo, bet kuris asmuo, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo kaltės dėl iširusios santuokos, pagrįstai nesirėmė minėtame sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, šios nutarties 57 punkte, kad ieškovas atsakovės ūkyje veikė savo nuožiūra ir atsakovės ūkio turtą naudojo savo ūkio reikmėms, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog ieškovas santuokoje nebuvo lojalus sutuoktinei turtiniais klausimais bei veikė su išskaičiavimu savo asmeniams turtiniams poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo veiksmų atsakovės ūkyje, nevertino atsakovės ūkio ekonominės veiklos, todėl ieškovo skunde išdėstyti argumentai apie pačios atsakovės kaip ūkininkės veiklą nėra reikšmingi, sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės.

62. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-984-900/2022 Ž. M. buvo nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei D. M., o būtent: 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 24.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiais nukentėjusiajai D. M. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-519/2023, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį: Ž. M. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, kad ieškovas buvo nuteistas ar išteisintas baudžiamojoje byloje, nepanaikina galimybės spręsti dėl ieškovo veiksmų vertinimo civilinio proceso tvarka. Veiksmų teisėtumas baudžiamojo įstatymo prasme savaime nereiškia veiksmų teisėtumo civilinės atsakomybės taikymo kontekste.

64. Kasacinis teismas išaiškino, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, atžvilgiu taikoma ne CPK 182 straipsnio 2 punkte, o 3 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-1075/2022, 24 punktas). Minėtos nutarties 26 punkte kasacinis teismas nurodė, kad kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 3 punktą dėl padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, prejudicialumo civilinėje byloje, yra suformulavęs tokias šio punkto aiškinimo nuostatas: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Taip yra todėl, kad asmens veiksmų tyrimas ir vertinimas atliekamas baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tuo tarpu to paties asmens veiksmai civilinėje byloje tiriami ir vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018 29–32 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką). Taigi, kasacinis teismas laikosi ribotos įsiteisėjusio teismo nuosprendžio prejudicinės galios taikymo civilinėje byloje principo (ribotos prejudicinės galios principas); 2) nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, asmens nusikalstamų veikų padariniai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nėra susiaurinami aiškinant juos kaip apimančius tik faktą, kad atitinkamas asmuo buvo pripažintas padariusiu nusikaltimą. Prejudicinę galią civilinėje byloje turi ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, t. y., pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t., taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas; 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, 33 punktas); 3) faktus nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais, kai nagrinėjimo dalykas baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamose civilinėse bylose yra skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 116 punktas); 4) sąlyga, kad išnagrinėtoje byloje būtų dalyvavę tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, taikoma tada, kai kaip prejudiciniais remiamasi faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tuo tarpu tam, kad prejudiciniais būtų laikomi įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai dėl asmens, kuriam priimtas nuosprendis, nusikalstamų veikų pasekmių, įstatyme tokios sąlygos nenustatyta (CPK 182 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010); 5) prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika); 6) prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius. Tačiau išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2001; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010); išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009); 7) teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008).

65. Kaip nurodyta suformuotoje kasacinio teismo praktikoje, išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje, vertinta aplinkybė, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. 24 val. tarp sutuoktinių Ž. M. ir D. M. kilusio tarpusavio konflikto metu Ž. M. tyčia kumščiu sudavė D. M. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. teismas remdamasis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, sprendė tik dėl nusikaltimo (ne)buvimo, o tai savaime nereiškia, kad Ž. M. nebuvo padaręs neteisėtų veiksmų, vertinant civilinės teisės aspektu.

67. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendyje vertino mažametės G. M. parodymus, kad rugsėjo 1 d. tėtis buvo sumušęs mamą ir mama buvo su „fanaru“, jog ji viską matė ir mamą išgelbėjo, nes jei nebūtų išgelbėjusi, mama jau būtų nebegyva. Taip pat vertino, tai, kad atsakydama į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimą, ar tėtis sudavė, mažametė G. M. atsakė kad taip, o į klausimą, su kuria vieta sudavė, ji atsakė, kad kumščiu. Tačiau teismas, spręsdamas dėl G. M. parodymų patikimumo, atsižvelgė į tai, kad ji jaučia didžiausią nuoskaudą tėvui dėl to, kad galimai buvo su mama išvarytos iš namų naktį, o mamos atžvilgiu ji išreiškia stiprius prieraišumo, saugumo jausmus bei tapatinasi su jos išgyvenimais (dėl skyrybų, dėl smurto) ir vertino, kad yra pagrindas abejoti mažametės liudytojos G. M. apklausų metu nurodytomis aplinkybėmis, ir atsižvelgdamas ir į jos amžių įvykio metu, praėjusį laiką po įvykio, padarė išvadą, kad neįmanoma objektyviai vertinti, ar ji užėjusi į tėvų miegamąjį iš tikrųjų matė, kaip tėvas Ž. M. sudavė mamai D. M., ar matė tik tėvų konfliktą, kuris nakties metu ją išgąsdino. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje G. M. parodymai buvo vertinti kritiškai, nesant kitų objektyvių įrodymų dėl Ž. M. veikos, įvertinus tai, kad in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau tai nereiškia, kad civilinėje byloje G. M. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai.

68. Pažymėtina, kad civilinėse bylose kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

69. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovės argumentų apie ieškovo smurtą jos atžvilgiu, atsižvelgė į rašytinius duomenis, kuriuose užfiksuoti šalių nepilnamečių vaikų paaiškinimai. Iš 2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra G. M. išsakė, jog: „praėjusių metų rugsėjo 1 dieną tėtis yra trenkęs mamai kumščiu į veidą“. Iš 2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra G. M. išsakė, jog: „Praėjusių metų rugsėjo 1 dieną tėtis paskambino mamai, kad jį vėl parvežtų namo, bet mama nesutiko. Tada tėtis sugrįžo pats ir aš girdėjau namuose triukšmą, tėtis šaukė ant mamos. Man nuėjus pasižiūrėti pamačiau, kad mama verkia, o tėtis buvo užsimojęs ant mamos su kumščiu, kad suduoti jai“. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15 d.–kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) psichologinio įvertinimo metu užfiksuotos nepilnamečių G. M. ir G. M. įvardinamos aplinkybės, jog tėtis išvarė mamą iš namų, kad jis vartoja alkoholį, kad tėtis prisigerdavo ir negrįždavo į namus, kad tėtis mamą buvo primušęs.

70. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. liudytojo apklausos protokole fiksuoti liudytojos E. B. parodymai patvirtina šalių nepilnamečių vaikų išsakytus teiginius apie ieškovo polinkį į alkoholio vartojimą, agresyvumą esant neblaiviam, apie tai, jog 2020 m. rugsėjo mėn. D. M. jai pasakė, jog būdamas neblaivus Ž. M. ją sumušė ir buvo veide „fanaras“. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 24 d. mažametės nukentėjusiosios apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, protokolo nustatyta, jog šalių mažametė dukra G. M. teisme paliudijo, jog rugsėjo 1 d. per sesers krikštynas tėtis sumušė mamą, mama buvo su „fanaru“ namuose, kad tėtis mamą negražiai vadina jas filmuoja ir įrašinėja.

71. Nagrinėjamu atveju byloje esantys minėti įrodymai (šios nutarties 69–70 punktai) patvirtina atsakovės argumentus, kad ieškovas smurtavo prieš savo sutuoktinę.

72. Taip pat 2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuota, kad šalių nepilnametė dukra G. M. išsakė, jog „Vieną kartą (tėtis) žadėjo parvežti iš mokyklos, bet neparvežė, nes „baliavojo“. 2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šalių nepilnametė dukra G. M. išsakė, jog tėtis dažnai grįždavo namo išgėręs arba skambindavo mamai, kad jį parvežtų namo.

73. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15 d.-kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) psichologinio įvertinimo metu užfiksuotos nepilnamečių G. ir G. įvardinamos aplinkybės, jog tėtis išvarė mamą iš namų, kad jis vartoja alkoholį, kad tėtis prisigerdavo ir negrįždavo į namus. Taip pat, kaip jau minėta, 2021 m. gruodžio 9 d. liudytojo apklausos protokole fiksuoti liudytojos E. B. parodymai patvirtina šalių nepilnamečių vaikų išsakytus teiginius apie ieškovo polinkį į alkoholio vartojimą, agresyvumą esant neblaiviam.

74. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie duomenys patvirtina atsakovės išsakytus argumentus dėl šalių santuokos iširimą nulėmusių priežasčių. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovo elgesys, šalims gyvenant kartu, nepripažintinas tinkamu sutuoktinio pareigų, tokių kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas sutuoktinio pareigas pažeidė iš esmės, ir tai lėmė šalių santuokos iširimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šalių santuokos iširimo kaltu pripažintino ieškovą, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, neteikė sutuoktinei ir šeimai savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, smurtavo prieš sutuoktinę, t. y. iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

75. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovas yra kaltas dėl iširusios santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, todėl ši skundžiamos sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

76. Ieškovas nesutinka su ginčijamu sprendimu iš jo atsakovei priteistu neturtinės žalos atlyginimu, argumentuodamas, kad ne atsakovė, o jis dėl atsakovės neištikimybės patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas, patyrė stresą.

77. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

78. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi jis buvo nelojalus sutuoktinei, neteikė sutuoktinei ir šeimai savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, smurtavo prieš sutuoktinę, t. y. iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įvertinęs santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, atsakovei priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

79. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų dėl skundžiamu sprendimu priteisto neturtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo nepasisako.

Dėl santuokinės atsakovės pavardės

80. Ieškovas mano, kad santuoką iširo būtent dėl atsakovės kaltės, todėl teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsakovei paliko santuokinę pavardę.

81. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

82. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iširimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, jog šalys turi dvi nepilnametes dukras. Ieškovo argumentai, kad atsakovei nepaliktina santuokinė pavardė, kadangi dėl jos kaltės iširo šalių santuoka, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šalių santuoka nutraukta pripažinus paties ieškovo kaltę, be to šalys turi nepilnamečius vaikus, todėl atsakovei išreiškus norą pasilikti santuokinę pavardę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje atmetė ieškinio reikalavimą, palikdamas atsakovei santuokinę pavardę (M.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

83. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, argumentuodamas, kad jis yra rūpestingas tėvas, myli dukras, tarp jo ir vaikų yra susiformavęs artimas ryšys, kai tuo tarpu atsakovė neužtikrina vaikų bendravimo su tėvu, nuteikinėja vaikus prieš tėvą, daro vaikams neigiamą įtaką, piktnaudžiauja motinos valdžia ir negeba tinkamai auklėti bei ugdyti nepilnamečių vaikų.

84. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

85. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

86. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 58 punktas).

87. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

88. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnametės šalių dukros gyvena kartu su motina (atsakove), tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tinkamas buities sąlygas vaikams gyventi, ugdyti ir tinkamai jomis rūpintis. Taip pat atsižvelgė, kad teismo posėdžio metu liudytojomis apklaustos socialinės darbuotojos S. K. ir D. J. iš esmės abi šalis apibūdina teigiamai, kaip aktyviai bendradarbiaujančias bei siekiančios be tarpiško, teigiamo kontakto su savo vaikais. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino 2021 m. liepos 7 d. vaiko nuomonės išklausymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15 d.–kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose fiksuota išreikšta šalių vaikų valia gyventi su atsakove (vaikų mama). Pirmosios instancijos teismas vertindamas išreikštą vaikų norą gyventi su mama, atsižvelgė į vaikų amžių, brandą, į tai, kad toks vaikų noras atitinka geriausiu nepilnamečių vaikų interesus.

89. Taip pat pirmosios instancijos teismas spręsdamas, su kuriuo iš tėvų šalių nepilnamečiams vaikams būtų geriausia gyventi, atsižvelgė į 2022 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje liudytoja apklaustos psichologės V. L. paaiškinimus, į Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. vasario 15 d.–kovo 15 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas, kuriose nurodyta, jog nepilnametės G. bei G. M. dėl tėvų skyrybų proceso bei tarpusavio konfliktų, patiria lojalumo konfliktą, taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas gyvendamas šeimoje su atsakove smurtavo, ieškovui būdingas perdėtas dominavimas bei savo poreikių iškėlimu aukščiau šeimos, į tai, kad ieškovas praeityje buvo charakterizuojamas kaip turintis polinkį į teisės pažeidimų darymą.

90. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė nesugeba tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų ieškovo teiginius. Tai, kad ieškovas konfliktavo su atsakovės broliu, nesutaria su atsakovės tėvais, neįrodo, jog ieškovė elgiasi netinkamai, priešingai nepilnamečių vaikų interesams. Aplinkybė, jog psichologė V. L. nutraukė paslaugų teikimą dėl ieškovo bendravimo su dukromis, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, jog ieškovo elgesys buvo tinkamas. Iš psichologės V. L. 2022 m. liepos 11 d. rašto Dėl psichologo paslaugų nutraukimo matyti, kad psichologo konsultacijos buvo nutrauktos dėl ieškovo netinkamo elgesio. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė daro neigiamą įtaką vaikams, tačiau tokių ieškovo argumentų nepatvirtina byloje esantys duomenys. Tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai, šalims tarpusavyje konfliktuojant neigiamai atsiliepia apie ieškovą ir vengia su juo bendrauti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tai lėmė išskirtinai atsakovės veiksmai.

91. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pagrįstai atsižvelgė ne tik į vaikų išsakytą nuomonę, bet ir į išvadą teikiančios institucijos išvadą, rekomenduojančią vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su mama bei teismo psichologo išvadas apie nepilnamečių vaikų psichologinę savijautą ir poreikius, bei kitas reikšmingas aplinkybes, siekiant atkurti teigiamą santykį su tėvu, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė darytų neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams, ir padarė pagrįstą išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, siekiant užtikrinti ir įtvirtinti jų emocinį stabilumą, turi būti nustatyta su mama – atsakove. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien geresnė ieškovo (vaikų tėvo) turtinė padėtis (turimas gyvenamasis namas, galėjimas vaikus vežtis atostogauti, turėjimas galimybės nupirkti brangiau kainuojančių daiktų ir pan.), atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiktų šalių nepilnamečių vaikų interesus.

92. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, nesivadovavo teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, būtų nesivadovavęs aktualia teismų praktika. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, kasacinis teismas sprendė ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neturėjo pareigos vadovautis minėta kasacinio teismo nutartimi.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

93. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka jam yra nepriimtina, nes vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, savaime teismo nustatytos bendravimo tvarkos nedaro netinkama ir prieštaraujančia tiek vaikų, tiek atskirai gyvenančio tėvo interesams.

94. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) preambulė).

95. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pirmiau aptartos įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023 18 punktas).

96. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

97. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

98. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023 22 punktas).

99. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

100. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas).

101. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo tvarką aštuonių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu ir bendravimo tvarką pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

102. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

103. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

104. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

105. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovo bendravimo su dukromis tvarką pereinamuoju laikotarpiu, kai jų susitikimai turėtų vykti dalyvaujant tarpininkui, ir dėl šios sprendimo dalies ieškovas iš esmės nesutikimo argumentų nenurodė, išskyrus, jog jo tokia tvarka netenkina vien dėl to, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo, tačiau vis tik palikus apeliacinės instancijos teismui vaikų gyvenamąją vietą nustatytą su atsakove, skundo motyvuojamoje dalyje prašo nustatyti bendravimo tvarką nurodytą ieškovo 2022 m. kovo 9 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo.

106. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas savo reikalavimą dėl jo skunde siūlomos nustatyti bendravimo tvarkos, turėjo galimybe pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau reikalavimo dėl tokios nuolatinės bendravimo tvarkos nereiškė, be to, tokio reikalavimo ieškovas nesuformavo kaip vieno iš apeliacinio skundo reikalavimų, todėl ieškovo skundo motyvuojamoje dalyje pareikštas reikalavimas dėl jo nurodytos konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas (CPK 312 straipsnis).

107. Atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo tvarka po pereinamojo laikotarpio, dėl to, kad nustatyta bendravimo tvarka yra sąlyginė, nes jos vykdymas priklauso nuo nepilnamečių vaikų norų.

108. Pasibaigus teismo nustatytam pereinamajam aštuonių mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką: 1) Ieškovas bendrauja su dukromis susitikimų būdu, susitikimų laiką, trukmę ir vietą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis suderinęs su atsakove, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios, jeigu tai netrikdo dukrų ugdymo ar papildomo ugdymo veiklos, iš anksto suplanuoto laisvalaikio ar atostogų, su sąlyga, kad dukros ar dukra, su kuria pageidauja bendrauti tėvas, neprieštarauja dėl susitikimų. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų prieštarauja susitikimams su tėvu Ž. M., bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas; 2) Ieškovas turi teisę su dukromis, ar bet kuria jų atskirai bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, planšete, kompiuteriu), ne ugdymosi ir papildomo ugdymosi procesų metu. Ne vėliau kaip prieš 24 valandas, prieš inicijuodamas bendravimą, ieškovas privalo informuoti atsakovę, kuri išsiaiškina dukrų ar bet kurios jų galimybę bendrauti nuotoliniu būdu su tėvu ir apie tai praneša ieškovui. Tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų, nepageidauja bendrauti su tėvu, pastarasis neturi teisės inicijuoti elektroninio ryšio seansų.

109. Sutiktina su ieškovu, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas po pereinamojo laikotarpio nustatytoje bendravimo tvarkoje numatė sąlygą, jog bendravimas susitinkant vaikams su tėvu, vyksta, jei dukros ar dukra, su kuria pageidauja bendrauti tėvas, neprieštarauja dėl susitikimų, tačiau teismas numatė, kad tokiu atveju, bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas, o tuo atveju, jei dukros ar bet kuri jų, nepageidauja bendrauti su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis, jis neturi teisės inicijuoti elektroninio ryšio seansų.

110. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad šalys tarpusavyje konfliktuoja ir į konfliktą netiesiogiai yra įtraukiami vaikai, dėl ko jie išgyvena lojalumo konfliktą, todėl siekdamas, kad vaikų ir tėvo ryšys nenutruktų ir, kad vaikai bendraudami su tėvu nejaustų įtampos, pagrįstai į bendravimo tvarką įtraukė sąlygą, jog vaikams prieštaraujant susitikti su tėvu, bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas, bei nustatė sąlygą, kad bendravimas elektroninio ryšio priemonėmis, galimas esant vaikų išreikštam pageidavimui.

111. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reguliarus kasdienis ir nustatytos trukmės bendravimas su tėvu ryšio priemonėmis yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atsižvelgiant į tokį kasacinio teismo išaiškinimą, į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai išgyvena lojalumo konfliktą ir dėl tarp tėvų vykstančių konfliktų jaučia įtampą, priešingai nei teigia ieškovas, nelaikytina, kad teismo nustatyta sąlyga dėl vaikų bendravimo su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis, neatitiktų vaikų interesų ir šioje dalyje darytų sprendimą sąlyginį.

112. Nagrinėjamu atveju tai pat nesutiktina su ieškovu, kad bendravimo tvarkoje numatyta sąlyga, jog vaikams nepageidaujant bendrauti su tėvu, bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacija, sprendimą šioje dalyje daro sąlyginį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia tvarka nesuteikia daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms ir šiuo atveju tiek šalims, tiek vaikams yra aiški ir sudaranti galimybę vaikams ir tėvui bendrauti išvengiant nereikalingos emocinės įtampos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia ieškovo teisės bendrauti su vaikais, tiek ir pačių vaikų interesų, nes nesudaro prielaidų neįvykti vaikų ir tėvo kontaktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą, nes teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

113. Ieškovas nesutinka su priteista nepilnamečiams vaikams išlaikymo suma, kadangi tokio amžiaus vaikų išlaikymui, pakanka skirti kas mėnesį po 200 Eur. Ieškovo vertinimu, 1 535,00 Eur per mėnesį abiejų vaikų išlaikymui reikalinga suma, neatitinka protingumo, kriterijų ir nepagrįsti jokiais byloje esančius įrodymais. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakove, jog išlaidos vitaminams kas mėnesį vienam vaikui sudaro 30,00 Eur.

114. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos akcentuoja, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

115. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

116. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

117. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

118. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

119. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

120. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 450 Eur kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą priešieškiniu dienos (2021 m. birželio 10 d.) iki vaiko pilnametystės.

121. Ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo jo ir atsakovės turtinės padėties vertinimą. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, jokių pagrįstų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, išskyrus tai, kad jis sąžiningai valstybės institucijoms pateikia duomenis apie savo finansinę padėtį ir sąžiningai moka mokesčius valstybei, kai tuo tarpu atsakovė slepia mokesčius, bei tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas tik ieškovo 2021 m. gautas pajamas, neatsižvelgė į išlaidas ir realų pelną. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nėra analizuojama ieškovo kaip ūkininko veikla, jos pelningumas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovo turtinę padėtį pagrįstai rėmėsi oficialiais duomenimis, iš kurių nustatė, kad viešai deklaruojamais duomenimis, ieškovo 2021 metų metinės pajamos siekė 270 651,68 Eur, nuosavybė teise turi žemės sklypą su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, garažu, tvartu, virtuvėle, malkine, adresu (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs kitokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas spręsdamas vaikų išlaikymo klausimą, vadovaujasi skundžiamame sprendime nustatyta ieškovo turtine padėtimi.

123. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgė į Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2FB-10633-251/2021, kuria teismas atsisakė atsakovei iškelti fizinio bankroto bylą, padarė išvadą ir konstatavo, jog atsakovė neatskleidė visos savo turimos faktinės turtinės padėties nagrinėjamoje byloje, bei sprendė, jog atsakovės turtinė padėtis tikėtinai yra geresnė, nei atsakovė teigia. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2021 metais deklaravo 64 370,92 Eur pajamas.

124. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą ir byloje esančių duomenų bei LITEKO duomenų nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-3725-909/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-179-864/2023 iš atsakovės D. M. priteista bendra 39 427,16 Eur suma. Iš byloje esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl susidariusios skolos grąžinimo nustatyta, kad D. M. turi sumokėti apskaičiuotą 58 208,22 Eur sankciją. Taip pat iš minėto sprendimo nustatyta, kad atsakovė nuo 2022 m. nebevykdo žemės ūkio veiklos.

125. Iš Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-481-372/2022 patvirtintos ieškovės D. M. ir atsakovo A. K. 2022 m. lapkričio 7 d. sudarytos taikos sutarties 1.1 punktą matyti, kad atsakovas A. K. pilna apimtimi įvykdė visus savo finansinius įsipareigojimus ieškovei D. M., todėl ieškovė D. M. atsisakė civilinėje byloje Nr. e2-481-372/2022 pareikšto reikalavimo atsakovui A. K. dėl 83 754,46 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1481,00 Eur žyminio mokesčio bei visų bylinėjimosi išlaidų, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad pagal minėtą teismo patvirtintą Takos sutartį D. M. pripažino, kad A. K. jai grąžino 83 754,46 Eur skolą. Tačiau, įvertinus atsakovės turimus kitus įsipareigojimus kreditoriams, tai, kad atsakovė 2021 metais deklaravo 64 370,92 Eur pajamų, net pripažinus, kad atsakovė neatskleidė visos savo turimos faktinės turtinės padėties nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia ieškovas, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovės finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovo.

126. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

127. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą).

128. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 41 punktas).

129. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalingas 840 Eur išlaikymas. Ši suma atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), neatskaičius mokesčius. Pažymėtina, kad išlaikymo priteisimo bylose orientaciniu kriterijumi laikomas MMA dydis, paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaikų poreikius. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame sprendime teismas, nustatė, kad išlaidos vaikų maistui, avalynei, drabužiams, higienos, kosmetikos ir odos priežiūros priemonėms, komunaliniams mokesčiams, transportui į mokyklą nuvykti ir grįžti, namų apyvokos reikmėms, mobiliesiems telefonams, kurios, jas susumavus, vidutiniškai kiekvienam vaikui sudaro apie 415 Eur, atsakovė už buto nuomą, kuriame gyvena kartu su vaikais, kas mėnesį moka 400 Eur, jog už mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje kas mėnesį moka 55 Eur mokestį bei už vaiko mokymąsi muzikos mokykloje kas mėnesį moka 20 Eur, už G. dantų gydymą, vieno apsilankymo metu reikia mokėti 60 Eur. Ieškovas iš esmės nesutinka su išlaidomis vitaminams, kurios vienam vaikui sudaro 30 Eur, pramogoms – 70 Eur, kanceliarinėms prekėms – 60 Eur, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl jo vertinimo šios išlaidos tenkančios vienam vaikui yra per didelės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, šalių nepilnamečių vaikų poreikį, jų amžių, pagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalingas 840 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui. Nors ieškovas teigia, kad vaikų poreikių patenkinimui būtų pakankama 400 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį.

130. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo apeliaciniame skunde minimos atsakovės nurodytos vaikų išlaikymui bendros sumos (727 Eur ir 808 Eur) buvo išdėstytos paskutiniame patikslintame priešieškinyje, tačiau bylą nagrinėjant teisme, atsakovė tikslino vaikų poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų kiekvieno atskirai poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 840 Eur suma.

131. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, byloje nėra duomenų, kad ieškovas be nepilnamečių dukrų, turėtų kitų išlaikytinių, turėtų sveikatos problemų, teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas turi galimybę vaikams teikti didesnį išlaikymą nei atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo kiekvieno šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos – 2021 m. birželio 10 d.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

132. Ieškovas nesutinka su iš jo priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma. Teigia, kad jis visą laiką rūpinosi dukromis, joms pirko drabužius, avalinę, apmokėdavo vaikų būrelius, už vaikų pramogas ir pan., todėl vien tai, kad atsakovė nuo 2021 m. kovo 20 d. apsigyveno savo tėvų namuose, nepatvirtina, kad nuo to laiko ieškovas nesirūpina savo dukromis ir joms neteikia išlaikymo.

133. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

134. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.

135. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

136. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

137. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

138. Pagal šios nutarties 135 punkte nurodytą teismų praktiką, ieškovui tenka pareiga, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, jis teikė vaikams reikiamą išlaikymą. Ieškovas nurodo, kad nupirko vaikams batus, čekius papuošalų parduotuvėje, Velykų progą padovanojo po 50 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad šalys būtų atskirai susitarusios dėl daiktų vaikams pirkimo būtinybės, todėl laikytina, kad ieškovo nupirkti vaikams daiktai, čekis daiktams įsiguri ar padovanota pinigų suma buvo susiję su vaikų poreikių tenkinimu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymą privalančio teikti tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galimai tenkinant papildomos vaiko priežiūros poreikius, negali būti pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

139. Atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, susijusias su šalių nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, byloje nesant duomenų, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei analizuotos sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas prašomos priteisti išlaikymo skolos laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti dukroms po 350 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį nuo 2021 m. kovo 20 d. iki pradinio priešieškinio (ieškinio) padavimo teismui dienos – 2021 m. birželio 10 d., todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai iš ieškovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 2,5 mėnesio iki atsakovės kreipimosi į teismą pradiniu priešieškiniu (ieškiniu) dienos, t. y. kiekvienam vaikui tenkančią įsiskolinimo dalį – po 875 Eur.

140. Taip pat ieškovas nesutinka su iš jo priteista 500 Eur suma, kurią jis iš dukters G. M. sąskaitos pervedė į savo sąskaitą. Ieškovas teigia, kad jis pinigus iš dukters sąskaitos pervedė į savo sąskaita atsakovės sutikimu, nes pačiai atsakovei buvo reikalingi pinigai asmeninių poreikių patenkinimui. Taip pat nurodė, kad iš savo sąskaitos paimtą 500 Eur sumą, kurią buvo pervedęs iš dukters sąskaitos, perdavė atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad abiejų šalių sutarimu pinigai iš dukters sąskaitos buvo pervesti į ieškovo sąskaitą ir panaudoti atsakovės asmeninių poreikių patenkinimui. Faktas, kad tuo metu atsakovės sąskaitoms buvo taikytas areštas, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu 500 Eur įsiskolinimas pagrįstai buvo priteistas iš ieškovo kaip šalių nepilnametei dukrai G. M. tenkanti išlaikymo įsiskolinimo dalis.

141. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi ieškovas, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

142. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, kadangi priešieškinys patenkintas beveik 100 procentų, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuris nežymiai sumažintas. Teigia, kad reikalavimas priteisti iš ieškovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas 100 proc., kadangi teismas nutraukė santuoką dėl ieškovo kaltės, o teismo priteistas neturtinės žalos kompensacijos dydis (2 000 Eur) neturi reikšmės skirstant bylinėjimosi išlaidas, kadangi neturtinės žalos dydžio nustatymas yra išvestinis iš pagrindinio materialinio teisinio santykio – kaltės. Reikalavimai dėl bendravimo tvarkos patenkinti 100 procentų, nes teismo nustatytas 8 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kai atsakovė tokių reikalavimų neformulavo, neturi įtakos skirstant bylinėjimosi išlaidas. Iš viso buvo pareikšti 7 materialiniai reikalavimai, iš kurių 5 patenkinti 100 procentų, likusieji 2 reikalavimai patenkinti atitinkamai 83,33 proc. ir 92,78 proc., todėl atsakovės priešieškinis yra patenkintas 96,59 procentų. Atsižvelgiant į tai, sprendime nustatyta priešieškinio patenkinimo proporcija 75 procentų sumoje, yra neteisinga, todėl teismas neteisingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

143. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

144. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinys patenkintas iš dalies.

145. Priešieškiniu iš viso ieškovė pareiškė 7 reikalavimus, t. y. 1) reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės (santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, atsakovės reikalavimas tenkintas 100 procentų); 2) reikalavimas priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą (atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, reikalavimas tenkintas iš dalies ir priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, į tai, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, šis ieškovės reikalavimas iš esmės patenkintas ir ieškovei priteistinas bylinėjimosi atlyginimo dydis nemažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis Nr. e3K-7-75-916/2023)); 3) reikalavimas – palikti santuokinę pavardė (atsakovei palikta santuokinė pavardė, todėl tenkintas 100 procentų); 4) reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl tenkintas 100 procentų); 5) reikalavimas priteisti nepilnametės G. M. išlaikymą tenkintas iš dalies (buvo prašoma priteisti 540 Eur išlaikymo suma, teismas priteisė 450 Eur, todėl šis reikalavimas tenkintas 83,33 procentais (450 : 540) x 100); 6) reikalavimas priteisti nepilnametės G. M. išlaikymą tenkintas iš dalies (buvo prašoma priteisti 485 Eur išlaikymo suma, teismas priteisė 450 Eur, todėl šis reikalavimas tenkintas 92,78 procentais (450 : 485) x 100); reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintas 100 procentų; 7) reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką tenkintas 100 procentų (pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, teismas nustatė atsakovės prašomą bendravimo tvarką, o pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką teismas nustatė savo iniciatyva, todėl nėra pagrindo vertinti, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad tenkintas 100 procentu). Iš viso buvo patenkinta 96,58 procentai (5 x 100) + 83,33 proc. + 92,78 proc.) : 7) = 96,58) atsakovės priešieškinio reikalavimų, o atmesta atitinkamai 3,42 procentai (100 – 96,58 = 3,42) patikslinto ieškinio reikalavimų.

146. Taip pat atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo į ieškovo bylinėjimosi išlaidas įtrauktas 2022 m. kovo 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) išlaidas už teisinė dokumentų analizę, teisinę konsultaciją, kurios sudaro bendrą 1 815 Eur sumą.

147. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors išlaidos, patirtos pasitelkus byloje advokatą ar advokato padėjėją, pagal įstatymą yra laikomos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas palankus sprendimas, jas pagrindusi, įgyja teisę, kad jos būtų atlygintos, pažymėtina, kad ne visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 59 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad spręsdamas dėl priteistinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

148. Pirmiau aptartos teisės aktų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, nuostatos ir kasacinio teismo praktikoje patekti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, negali remtis vien tik šalies prašyme nurodytais duomenimis ir aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi pirmiausia nustatyti, ar prašomos atlyginti išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); antra, teismas turi nustatyti pagal išvardytus reikalavimus jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); trečia, teismas turi paskirstyti nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023, 87 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra padarytos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, tačiau ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

149. Skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei byloje patyrė 936,80 Eur teismo psichologinės ekspertizės atlikimo išlaidas bei 5 445,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. iš viso patyrė 6419,80 Eur išlaidas. Kaip minėta, atsakovė nesutinka su ieškovo išlaidomis už advokato suteiktas paslaugas, kurios nurodytos 2022 m. kovo 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) – išlaidas už teisinė dokumentų analizę, teisinę konsultaciją, kurios sudaro bendrą 1 815 Eur sumą.

150. Įvertinus pirmiau nurodytų paslaugų pobūdį, pažymėtina, kad jos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Pirmosios instancijos teismas padarydamas priešingą išvadą, netinkamai taikė CPK ir Rekomendacijų nuostatas, todėl 1 815 Eur suma mažintinos išlaidos už ieškovui suteiktas advokato teisines paslaugas.

151. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad šios nutarties 150 punkte nurodyta bendra bylinėjimosi išlaidų suma (6 419,80 Eur) nagrinėjamoje situacijoje neatitinka pagrįstumo ir protingumo kriterijų, todėl ši suma mažintina, nustatant, kad ieškovo pagrįstas išlaidas už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sudaro bendra 3 630 Eur suma (5 445,00 Eur – 1 815 Eur = 3 630 Eur), todėl ieškovo pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma yra 4 604,80 Eur (3 630 Eur + 38,00 Eur žyminis mokestis + 936,80 Eur psichologinės ekspertizės išlaidos).

152. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės siūlymu spręsti tik dėl ½ dalies ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes ½ dalis šių išlaidų yra susiję su ieškiniu ir jo įrodinėjimu, o kita dalis su priešieškiniu ir atsikirtimu į jį.

153. Nustačius, kad ieškovo pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sudaro 4 604,80 Eur, atsakovės priešieškinį atmetus 3,42 procentais, ieškovui atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 157,46 Eur (4 604,80 Eur × 3,42 proc.).

154. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro už priešieškinį sumokėtas 75,00 Eur žyminio mokesčio dalį bei Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovei atidėtas likusios 121,00 Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Taip pat į bylą pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtina, jog atsakovė byloje patyrė 7 260,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

155. Priešieškinį tenkinus 96,58 procentais, ieškovui tenkanti atlyginti žyminio mokesčio 96,58 procentų dalis sudaro 189,30 Eur sumą (196 Eur bendra žyminio mokesčio suma x 96,58 proc. =189,30 Eur), todėl iš ieškovo valstybei priteistina 121 Eur atidėtas žyminis mokestis už priešieškinį bei 68,30 Eur atsakovei.

156. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovei priteistina 96,58 procentų atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl atsakovei atlygintinos išlaidos už advokato pagalbą sudaro 7 011,71 Eur (7 260 Eur × 96,58 proc.). Bendrai atsakovės atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 7 080,01 Eur (7 011,71 Eur + 68,30 Eur).

157. Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 6 922,55 Eur (7 080,01 Eur – 157,46 Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

158. Pirmosios instancijos teismo priteistos iš ieškovo 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į ieškinio ir patikslinto ieškinio išnagrinėjimo rezultatą, neperskirstytinos (CPK 92 straipsnis, 961 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

159. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, atsiliepimų į skundus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kiek ji susijusi su materialiais ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų išsprendimu, naikinti ar keisti remiantis apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

160. Konstatavus bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, patikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo klausimo išsprendimu, nurodant, kad atsakovės naudai iš ieškovo priteisiama 6 922,55 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

161. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

162. Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atlyginti jam 3146 Eur išlaidas už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą ir 100 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, t. y. iš viso 3 246 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Tačiau atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

163. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atlyginti jai 3 509 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 089 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 2 420 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

164. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą 97,50 procentų (6 922,55 Eur : 7 099,56 Eur) x 100), o ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tiek už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą, tiek rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, 97,50 procentų dalimi. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė šių išlaidų realumą patvirtinančius įrodymus.

165. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

166. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo“, 8.9. ir 8.11. punktuose nurodytų dydžių. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinių dokumentų turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 97,50 procentais, o ieškovo – atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinos 3 421,28 Eur (3 509 Eur x 97,50 proc.) bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo patikslinti. Priteisti iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 922,55 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 55 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Kitas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 16 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 421,28 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt vieno euro 28 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.