Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2022 m. lapkričio 4 d.

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. M. bei jos atstovui pagal pavedimą advokatui G. Ž.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį subendrinta sumažinta 5 000 € bauda, baudą sumokėjo,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

Ž. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei D. M., o būtent: 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 24⁰⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė kumščiais nukentėjusiajai D. M. ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. rugsėjo 2 d. apklaustas kaltinamasis Ž. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neprisipažino ir paaiškino, kad reikėjo įdėti daug pastangų, jog viską prisimintų. 2 metai praėjo. Sudėtinga. Jo manymu, viskas prasidėjo gal ne 2020 m. rugsėjo 1 d., o daug anksčiau, 2020 m. liepą, kai atsitiktinai gavosi įrašai ir kilo klausimas dėl jos (sutuoktinės) neištikimybės. Laikui bėgant, jų abiejų tonas vis aštrėjo ir aštrėjo, kol nepasidarė... Jie „nukeliavo į scenografą“. Viskas prasidėjo, kai kaltinamasis pamatė įrašą ir pradėjo kalbėtis su ja (sutuoktine). Ji jam vos ne diagnozes nustatinėjo. Viskas prasidėjo dėl neištikimybės. Ėjo link to, kad jam dabar reikės pateikti į teismą audio įrašą, o teismas nustatys autentiškumą, jis suklijuotas ar ne, padarytas ar ne, nes ji (sutuoktinė) tvirtino, kad jis iš „Google“ parsisiuntė. Kaltinamasis kreipėsi į teismą. Taip ir prasidėjo visos bėdos: „smurtas“, grasinimai, kad jis nematys vaikų, jeigu paduos skyryboms, viską sugriaus. Ką mato? Sėkmingai pradėjo daryti, bent jau eina ta kryptimi: vaikai nuteikinėjami (prieš kaltinamąjį), pratiškai jų nemato, alimentus moka, kiek per telefoną banguotai atsiliepia, tai atsiliepia.

O ką apie tą rugsėjo 1-ąją gali pasakyti? Tiek gali pasakyti: kas yra grįžti namo 23⁰⁰ val.? Būna, kad gali grįžti 2 val. Aišku, pagal ūkio didumą. Vykdomi sėjos, kultūrų nuėmimo darbai. Jei prieš lietų, stengiasi kuo daugiau derliaus nuimti. Tas jų grįžimas namo... Ūkininkas, jei lietus lyja, gali praktiškai visą dieną pramiegoti lovoje, ilsėtis, o jeigu saulė šviečia - eiti miegoti 2 val., 6 val. ryto keltis, važiuoti į darbus, nes darbas darbą gena. Ir šiandien tas pats vyksta.

Kaltinamasis norėtų pasakyti, kad jokio smurto nebuvo. Taip, buvo tarp jų įtampa, pakeltas tonas, „psichavimas“. Ne kartą su (sutuoktinės) mama (uošviene) bendravo. Stengėsi suartėti su jos (sutuoktinės) mama (uošviene), kad ji duotų daugiau informacijos, matytų, kas matosi iš susirašinėjimo. Girtas žmogus neparašytų žinučių. Būtų kažkokios klaidos, nerišlios. O tą vakarą kaltinamasis grįžo (namo) su savo automobiliu. Taip, buvo pakeltas tonas. Ji (sutuoktinė) isterikavo, šūkavo. Būdavo dienų, kad geriau jis pasilieka miegoti darbe, nei klausytis jos isterijų.

Ką kaltinamasis galėtų pasakyti apie M. (B.) parodymus? Jos parodymai nenuoseklūs, painiojasi. Ji yra suinteresuota.

Uošviai irgi buvo labai prieš, kad kaltinamasis būtų kartu (su jų dukra). Ji (sutuoktinė) prieš jų (savo tėvų) valią pradėjo gyvenimą su juo (kaltinamuoju). Tėvas net siūlė pinigų, kad tik (jo dukra) negyventų su juo (kaltinamuoju). Konfliktai tęsėsi nuo kaltinamojo tėvų su jos (sutuoktinės) tėvais, nes, kadangi (neaišku kas) buvo pirmieji iš ūkininkų, atsiėmę iš kolūkio žemes. O jie (neaišku kas) buvo prie valdančiųjų, prie pirmininkų. Kaip ūkininkui 1991-1992 m. grąžindavo žemes. Buvo sunku tarybinį, kaip čia pasakyti, skonį kitiems (mintis nesuprantama, sakinys netaisytas). Vienu žodžiu, viskas daroma, kad tik neatiduotų žemių, kaišiojami pagaliai. Kai tėtis kraną turėdavo, tai būdavo vos ne patys geriausi draugai. Nežino, kaip apibūdinti, bet blogai nenori kalbėti.

Kaltinamasis turi savo matymą dėl to smurto, nes jam ne sykį grasino, kad jis nematys vaikų, viską padarys, kad jis negalėtų artintis prie namų per 100 m., darbo neturėtų. Buvo iškeltos bylos dėl vaikų, kad tipo kaltinamasis muša vaikus, paskui bylą nutraukė. Teismo posėdis lyg vyko apačioje. Mažoji netgi pasakė, jai (duomenys neskelbtini) metukai tuo metu buvo: „Man mama sakė taip sakyti ir aš taip sakiau“. Su didžiąja truputį kitaip. Ko kaltinamasis prašė prieš kelias dienas skyrybų procese? Kad skirtų vaikams ekspertizę (siekiant nustatyti), kokioje jie aplinkoje auga, kaip jie jaučiasi, ką girdi. Vienu momentu (atsakovė, sutuoktinė, nukentėjusioji) pritarė, o vakar, užvakar ėmė prieštarauti dėl tos ekspertizės. Tokių „plaukiojimų“ yra daug. Bylų su B., aišku, teismas nemato: tiek per nuomininkus eina, apie tariamą bankrotą šneka. Šnekėti galima daug ką, bet kaltinamojo pusėje faktai. Nepameluos ir advokatas G. Ž. apie tariamus bankrotus, jeigu (kaltinamasis) neduos 140 000 (eurų): „Iškelsime bankrotą“, „bus bankrotai“. Turtus irgi bando parduoti už vieną kainą, pasiimti grynais pinigus. Slepia, kas yra teismo pripažinta. Jų teiginiai, kad kaltinamasis lanksto su šakute, kad kažkur kažką gąsdina, kažką pasakė, o pagrįsti - nė vieno žodžio negali. Kaltinamasis sako: „Kviečiam liudytojus“, bet nėra tų liudytojų. Sako: „Iškvieskim, paklausim tų žmonių“. Nėra tų žmonių. Pučiamas burbulas. Iš pradžių buvo sunku. Nuo (2021 m.) kovo, kai pradėjo gyventi atskirai, lakstė po rajoną, kad jis - bankrutuojantis ūkininkas, kas galit... Per nuomininkus važiavo, persirašinėjo (sutartis), darė tokią paniką tarp žmonių. Dabar kaltinamasis džiaugiasi, kad praėjo nemažai laiko, yra teismo sprendimai, kad bankroto nėra, su nuomininkais atsiskaitoma, liko visi tie patys nuomininkai, su kreditoriais atsiskaitė. Kaltinamojo bankroto, kaip (priešingai nei) D. ūkyje, nėra. Nežino, kokia forma bando jį juodinti. „Mėlynių“ nematė. Nežino, ką pasakyti. Faktai kalba už save. Jei pasikeltume kitas bylas, kur priimti teismo sprendimai, matosi, kad tie „burbulai“ po truputį sproginėja. Kaltinamasis mano, kad teismas atsižvelgs į visa tai. Liūdna, tik tiek. Labiausiai gaila vaikų. Kaltinamąjį (be reikalo) „tampo“ (po teismus). Laiko jis suras visada, bet prisigalvoti nieko nereikia, o vaikai yra žalojami.

M. B. broliai lipo per balkoną, užsidėję kaukes, per nuomininkus eina. Jos brolis ir tėvas užpuolė kaltinamąjį ir sumušė, Pakruojyje yra užvesta byla dėl to. B. trukdo sėjai, blokuoja traktorius, iš kombainų traukia metalus, bando pažeisti, sugadinti techniką. Visais įmanomais būdais kenkia kaltinamajam. Visur reikia laiko. Visur viską pamatys. Jau ne viena byla išsisprendė ir nuosprendžiai nebeskundžiami, turi omenyje bankroto bylą ir kitas. O kad M. tėvas, brolis važiavo D. technika – kaltinamasis nenori tokiomis kalbomis užsiiminėti.

Su kuo ji (sutuoktinė) dabar gyvena? Kokį gyvenimą veda? Ką kaltinamojo vaikai mato? Dėl ko jam vaikų neduoda? Kad vaikai nepasakotų jam. Dėl ko bijo ekspertizės? Kad vaikai nepapasakotų. Priešinasi labai.

Atsakydamas į teisėjos klausimus, kaltinamasis nurodė, kad prisimena, ką veikė aptariamą dieną. 2020 m. rugsėjo 1 d. vyko derliaus nuėmimo darbai, sandėliavimas, žemės dirbimas. Įtemptas (laikas), sueina visi darbai į vieną krūvą, nes ūkis augalininkystės. Jie dirba sunkiausią darbą: purkšimai, tręšimai, sėja ir t. t. Turi pusę metų nuo balandžio iki spalio 1 d. padaryti tuos darbus. Aišku, pavasariniai darbai lengvesni. Bet vasarą, nuo liepos, kai prasideda kūlimai, žemės dirbimai, purškimai ir t. t., yra pats pikas. Žieminiai miežiai sėjami iki rugpjūčio galo ar rugsėjo 5 d. Rugsėjo pradžioje sėjami žieminiai rapsai. Kviečiai sėjami. Priklauso nuo oro sąlygų. Planuoja, kad iki spalio 1 d. (žemės ūkio darbai) būtų padaryti.

(2020 m.) rugsėjo 1 d. kaltinamasis buvo su mergaitėmis. Viskas buvo gerai. Nuotaikos geros. Nuvažiavo, papietavo. Grįžęs namo, išvažiavo, dirbo ūkio darbus. Iš žemės ūkio darbų galėjo grįžti ir 23 val., ir 00 val., tikslaus laiko nepasakys. Nieko nuostabaus, kad gali grįžti ir 3 val., nes prieš lietų nebūna rasos, kombainai kulia, miežių nepakulsi, bet kviečius galima kulti. Būna, kad galima kulti ir vasarinį rapsą. Tokiu laiku yra nuimamas vasarinis rapsas. Tų darbų yra. Jei šlapias derlius, ant džiovyklės džiovina. Yra labai didelis pikas. Darbų įvairovė labai didelė. Darbo laikas labai nekonkretus.

Kaltinamasis grįžo namo savo automobiliu. Jo ūkis nuo namų yra už 5 km., kadangi gyvena (duomenys neskelbtini). Grįžus namo, prasidėjo pokalbis. Kaltinamasis sakė: „Gerai, D., nebenoriu ginčytis. Kreipiuosi į teismą dėl skyrybų. Duodu įrašą teismui. Lai teismas įvertina“, nes ji (sutuoktinė) sakė: „Tu čia suklijavai iš „Google“ programos parsisiuntęs (įrašą). Pridarei tu, o čia mane kaltini“ ir t. t. Kaltinamasis sakė: „Vienas kelias yra toks, nes aš turiu žinoti, kas pas mane per draugai renkasi, po mano stogu namuose būna. Suprantu, kad krūvis didelis, mažai laiko namuose praleidžiu, bet aš turiu žinoti, kas pas mane po stogu namuose būna. Aš žinau, ką dariau ir ko nedariau (neklijavau įrašo)“. Kaltinamasis sakė: „Gerai, kreipiuosi į teismą dėl skyrybų, pateikiu tą įrašą, ir viskas. (Sutuoktinė sakė): „Tu nebandyk kreiptis! Tada manęs nebematysi. Vaikų nebematysi!“. Prasidėjo isterijos, šūkauti, klykti. Prieš tai (sutuoktinė) ne kartą prakeikinėjo vaikus. Dėl ko (kaltinamasis) pas jos tėvus į namus važiavo? Kaltinamasis sakė (uošviams): „Važiuokit, žiūrėkit dukrą. Aš mažai būnu, vasarą kažkur važinėju“. Kaltinamasis skambino jos (sutuoktinės) tėvams. Ji (sutuoktinė) pradeda „isterikuoti“. Ne kartą kaltinamasis skambino jos mamai ir sakė: „Važiuokite, žiūrėkite. Nuvažiuokite šiaip sau pavalgyti. Pažiūrėkite, pastebėkite, kas darosi ten., tuose namuose. Kažkaip neadekvačiai elgiasi“. Kaltinamasis sakė: „Galime ginčytis ir „koliotis“, bet sprendimas vienas - duodu skyrybų“; „Klaidas darome visi, sėdam, pasišnekam. Aš turiu žinoti, kas pas mane po stogu dedasi, kas per draugai pas mane atvažiuoja. Gal tave privertė?“. Ji (sutuoktinė) pradėjo „isterikuoti“. Kaltinamasis sakė: „Viskas, duodu skyrybų“.

Nuo jos (sutuoktinės) šūkavimų atsibudo (dukra) G. (G.) atėjo, (klausia), kas čia vyksta. Kaltinamasis numojo ranka ir nuėjo miegoti, o ji (sutuoktinė), nežino, ar į apačią, nes namas yra dviejų aukštų, ar pas vaiką - nematė, kur ji nuėjo.

Rytą kaltinamasis pabudo gal 6 val., gal anksčiau, ir išvažiavo toliau dirbti. Jos (sutuoktinės) jo lovoje nebuvo. Daugiau gal vieną naktį jis miegojo ūkyje, nes ten yra patalpos, daugiau - bute. Kai darbymetis, grįžta ir nori pailsėti, išsimaudyti, atsigulti, pavalgyti, bet kai yra rėkimas, neturi ką pasakyti...

Kaltinamasis (naktį iš 2020 m. rugsėjo 1-os į 2-ąją) rašė D. mamai. Yra tos žinutės. Dabar tiksliai žodis į žodį nepasakys, ką jis nurodė žinutėse, bet kad vėl (sutuoktinė) eilinį kartą „isterikuoja“, neadekvačiai elgiasi, kažkas iš tos serijos. Jis su uošviene bendravo artimai. Dažnai (uošvienė) atvažiuodavo atsigerti kavos. D. labai prieštaraudavo, nes nepatikdavo, kad mama atvažiuoja.

Kaltinamasis žodis į žodį nepasakė, ką uošvienė atrašė, bet ji žino savo dukrą, žentą. Kažkas buvo, kad kaltinamasis kvietė, pvz., dukra elgiasi neadekvačiai, ją ramino. Jie dažnai bendraudavo su uošviene, žaisdavo bendrą žaidimą, kryžiažodžius spręsdavo, vienas kitam siųsdavo, susirašydavo. Bent jau iš kaltinamojo pusės santykiai (su uošviene) draugiški. Ką jie čia dabar (byloje) išdarinėja? Supranta, kad jiems (uošviams) (jo sutuoktinė yra) dukra, kokia ji bebūtų, jie turi pastovėti už ją. O kas kaltinamasis? „Bjaurusis ančiukas“ jų šeimoje. Niekada nepatiko, tik tiek.

Kaltinamasis nenurodė, kada baigė darbus (aptariamo įvykio išvakarėse). Jei viskas įtempta, jis tą naktį, o gal kitą naktį pasiliko miegoti ūkyje. Ten yra kampas. Norisi pailsėti, išsimiegoti. Tos isterijos... Gal kažkiek telefonu kalbėjo, labai negali patvirtinti, kaip ten buvo, bet kaltinamasis žino, kad jis namo negrįžo. Gal 4-5 dieną ji (sutuoktinė) kvietė jį, kaip per miglą (atsimena), kad ji jį kvietė į namus, (sakė) „pareik“.

Kaltinamasis grįžo, bet nematė, kad (ant sutuoktinės) būtų kažkokių „mėlynių“. Jei nuolat pykčiai ir t. t., reikia poilsio. Tokias valandas dirbdamas nebesusikoncentruoja darbe, turi dėliotis, ką, po ko daryti. Yra pakankamai daug darbų, todėl grįžus namo norisi pailsėti, o ne kažkokiose kivirčuose dalyvauti. (Kaltinamasis) grįždavo, pavalgydavo ir eina miegoti. Būdavo, (sutuoktinė) ateidavo, protarpiais pratrūksta ir vėl gerai, pratrūksta ir vėl gerai. Ji tokia nestabili. Prakeikinėjo vaikus. (Kaltinamasis) skambino jos (sutuoktinės) tėvams (uošviams), (sakė): „Važiuokit, žiūrėkit“. (Uošviai) dažniau atvažiuodavo. Pas kaltinamąjį yra terasa, žolynas. Savaitgalius kartu leisdavo. Kaltinamasis stengdavosi, kad prie jų būtų kuo daugiau žmonių. Buvo tas: kad (jeigu) tik jis (sako, jog) duoda skyrybų, ir prasidėjo viskas...

Kaltinamasis padavė skyryboms. Jis sakė: „D., sėdam šnekamės“. Matė, kad jiems neišeina susišnekėti. Kaltinamasis sakė: „Turiu žinoti, kas pas mane renkasi namuose, kas čia vyksta, kaip tu tą įrašą gali pateisinti?“. (Sutuoktinė atsakė): „Ai, tu čia suklijavai, iš „Google“ programos parsisiuntęs. Padarei nesąmonių“. Kaltinamasis sakė: „Gerai, vienas žingsnis yra“. Jis bandė, stengėsi dėl mergaičių išsaugoti šeimą, bet vis tiek tas pats. (Sutuoktinė) pradėjo nustatinėti jam diagnozes. Vienas kelias (išeitis) - kreipėsi į teismą, o tada ir prasidėjo...

Kaltinamasis kreipėsi į teismą (dėl santuokos nutraukimo) 2021 m. birželį. Tiek bylų! Su vaikais kaltinamasis bendrauja per psichologus, į „vaikų teises“; iškėlė bylų dėl smurto prieš vaikus ir skyrybų procesas. Jam didelis krūvis, darbai. Gal advokatė pakomentuotų, kaip vyksta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo? Kaltinamasis dalyvauja procese, bet nepasibaigė. Nežino, kokia ten dabar stadija. Sutuoktinė ir mergaitės gyvena nuomojamame bute prie (duomenys neskelbtini). Nors po skyrybų (gyvenimo atskirai) nuo (2021 m.) kovo kaltinamasis pusę metų gyveno (duomenys neskelbtini) brolio bute, ji gyveno pas tėvus. Kaltinamasis sakė: „Netraumuok mergaičių, eikit į namą ir gyvenkit“. (Sutuoktinė atsakė): „Ne, aš į namą neisiu. Negrįšiu, negyvensiu“. Kaltinamasis sako: „Gerai, D., yra ūkis“. (Sutuoktinė atsakė): „Aš nebeūkininkausiu, nieko nebedarysiu. Tu čia pridarei man skolų“. (Sutuoktinė) grasina, kad bus bankrotai ir t. t. Kaltinamasis sakė: „Tai gerai, D., aš nupirksiu tavo skolas, pasiimsiu turtą, išlaikysiu (įvykdysiu) tavo įsipareigojimus ir nupirksiu tau su mergaitėms butą“. (Sutuoktinė atsakė): „Duok 140 000 (eurų). Tada gali nupirkti mano skolas ir bankrutuojantį ūkį“. Kaltinamasis sakė: „D., jeigu kaltini mane kažkokiais dalykais, prie ko čia 140 000 (eurų)?“. Vienu žodžiu, jei kaltinamasis neduos (140 000 (eurų)), bus ir bankrotas. Tai va, ko sėkmingai (sutuoktinė) ir negavo. Kaip tik advokatas ir atstovauja. Čia kaltinamasis kalba apie dar vieną bylą. Ir bankroto byla buvo. Bandė bankrotus (kaltinamajam kaip fiziniam asmeniui) paskelbti, ieškinių prireiškė. Turi būti teisininkas, kad viską atsakytum. Kaltinamasis sutuoktinės nepaliko, siūlė, kad jis nupirks jos skolas, pasiims turtą, atsiskaitys su jos kreditoriais, nupirks jai butą. Ar taip gerai?“. Bet (sutuoktinei) reikia dar 10 000 (eurų). (Kaltinamasis sakė): „Gerai, per 3 metus duosiu 10 000 (eurų) po 133 (eurų per mėnesį)“. Yra raštiški pasiūlymai, ne tokie, kaip jie (nukentėjusioji ir jos atstovas) čia sako. Kaltinamasis siūlė sutuoktinei nupirksiąs naujos statybos butą - netinka. Jei per metus jis (nesumokės) 10 000 (eurų), tai per 2 metus (turės sumokėti) 20 000 (eurų). Kaltinamasis sakė, kad butas bus po 1/3 dalį su mergaitėmis. Maža kas, kaip būna. (Sutuoktinė užprieštaravo): „Ne, asmeniškai man (butas)“. Kaltinamasis sakė: „Ne, butą nupirksiu tau su mergaitėmis“. Jis įvertino (situaciją) blaiviai, realiai. (Sutuoktinė sako): „Ne, man netinka. Duok 140 000 (eurų) arba bus bankrotas ir t. t.. Nieko nežinau“. Gaunasi vos ne kaip reketas: jeigu kaltinamasis neduos 140 000 (eurų), bus bankrotas; jeigu nuperka butą, turi nupirkti asmeniškai jai. Kaltinamasis sakė: „Palauk, išsispręskim santuokos nutraukimo bylą. Jeigu aš būčiau kaltas (dėl santuokos nutraukimo), yra vieni reikalai, bet jei tu kalta... Aš suprantu, kad mergaitės turi gyventi gerai. (duomenys neskelbtini) nupirksiu (butą po) 1/3 dalimis“. (Sutuoktinė sakė): „Ne, man netinka, (butas) asmeniškai man“. Jei reikės, kaltinamasis pateiks advokato G. Ž. susirašinėjimą. Kiekvieną savo žodį su (sutuoktinės) atstovu advokatu G. Ž. kaltinamasis gali pagrįsti. Nuo 2021 m. kovo 21 d. jie su sutuoktine gyvena atskirai. Vyko susirašinėjimai. Sėjo paniką visur kaime: „Oi, čia bankrutuojantis (ūkininkas), tempkit, žmonės, kas, ką galite“. Priėjo iki tol, kad buvo neįmanoma gyventi. Atvažiavo kaltinamojo mama ir sutuoktinės mama. Jos (sutuoktinės) isterijos nesiliovė. Kuo toliau, (tuo labiau) jos (isterijos) aštrėjo. Kad (sutuoktinė) kažko nepasidarytų... Kaltinamajam buvo tas nuovargis. Jos mama atvažiavo ir sako: „Važiuojam pas mumis“. (Sutuoktinė) išvažiavo pas juos. Ji išvažiavo pas savo mamą, o kaltinamasis - į brolio butą. Paliko užrakintus namus. Pusę metų namai prastovėjo užrakinti. Taip, vyko bendravimas. Atrodo, buvo viskas gerai. Su mergaitėms šiltai bendravo. Kaltinamasis pasiimdavo mergaites, važiuodavo į miestą apsipirkti, duodavo pinigų, nebuvo tokios trinties, kas šiandien yra. Viskas prasidėjo nuo liepos, kai naktimis važiavo, kūlė savo laukus.

Po pusės metų kaltinamasis siūlė sutuoktinei eiti gyventi į namą. Ir šiandien ten stovi mergaičių kambariai, spintose visi jų daiktai, kad nebūtų kažkokio diskomforto. Kol jie nesusidėlios visko, (kaltinamasis) gyvens vienas. Ji atsisakė. Yra visi raštiški pasiūlymai. Kaltinamasis žadėjo sutvarkyti visas jos skolas. Ji nėjo gyventi. Po truputį prasidėjo darbai. Kaltinamasis kažkiek apsiramino, vis tiek prisiminimai, grįžus į namus...

Po pusės metų kaltinamasis po truputį pradėjo gyventi name. Nepaliksi, reikia prižiūrėti namus: žolę nupjauti, šiltnamį prižiūrėti. Ji (sutuoktinė) ne vieną sykį grasino, kad viską padarys, jog jis nematytų mergaičių, ką sėkmingai ir daro. Nuo to ir prasidėjo.

Ai, kaltinamasis kreipėsi į „vaikų teises“. Ji (sutuoktinė) vaikams pripasakojo, ką kalbėti. Gavosi taip, kad teismo sprendimu (kaltinamasis) galėjo (bendrauti su dukromis) tik antradienį ir ketvirtadienį. Kas antrą savaitgalį ir pirmą, trečią savaitgalį ir antradienį, ir ketvirtadienį jis galėjo pasiimti mergaites iš mokyklos. Bet prasidėjo nuteikinėjimas. (Dukros sakė): „Mes nenorim (būti su tėčiu)“. Kaltinamasis sakė: „Mergaitės, gal ir praustis nenorite, gal į mokyklą eiti nenorite? Aš kaip tėtis turiu pareigų, taip ir jūs“. Šiandien taip banguotai: tai prašo, tai ne. Kaltinamasis kreipėsi į „vaikų teises“, nes nemato savo vaikų, kad „vaikų teisės“ padėtų jam bendrauti su vaikais. Ir prasidėjo istorijos, kad kaltinamasis mergaites mušdavo ir t. t. (Bylą) prieš (dėl) mergaites nutraukė, o su ja (sutuoktine) - paliko. Mažoji dar nemoka meluoti. Pabūni 1-2 val. ir atrodo, tas pats vaikas, nesijaučia nieko. Paskutiniu laiku buvo bendravimas pas psichologę. Mažikė kaip ir niekur, o didžioji yra didžioji. Visai neseniai buvo pas kaimynus, valgė namie užaugintą arbūzą. Atrodo, vėl viskas gerai. Prašė mergaitėms ekspertizės, dėl ko yra priešiškumas tėvui, ką jos mato, kokioje aplinkoje gyvena. Kaltinamojo manymu, teismas paskirs tą ekspertizę ir labai daug kas atsivers. Dar ir dėl kitų dalykų neduoda jam bendrauti su mergaitėms, kad nepapasakotų apie mamos gyvenimą.

Kaltinamojo pasiūlymas skirtis buvo toks. Sakė: „D., paaiškink“. (Sutuoktinė sakė): „Ai, tuos įrašus suklijavai, padarei, iš „Google“ programų parsisiuntęs“. Kaltinamasis sakė: „D., aš tai žinau, ką dariau, ko nedariau“. Jam tada viskas: būdavo tokia įtampa ir triukšmai, ką vaikai matydavo. Kaltinamasis sakė: „Viskas, turi kažkada baigtis. Darbymetis, sunku. Tada kreipiuosi į teismą dėl skyrybų. Paduodu tą įrašą ir teismas padarys (išvadą), ar (įrašas) suklijuotas, ar padarytas. Išsispręs tos problemos ir nenoriu daugiau diskutuoti“. Daugiau kaltinamasis negrįžo namo, nors (sutuoktinė) skambino, kvietė namo. Atrodo, nusiramino, toks bangavimas buvo. Tos isterijos būdavo: „Kam aš tau tuos vaikus gimdžiau“. Kaltinamajam sunku atkartoti, bet tos isterijos (sutuoktinei) būdavo. Jos gal būdavo dieną. Vaikai gal lauke būdavo, o čia tas (aptariamas įvykis) jau buvo naktį. Jos (sutuoktinės) balso kėlimas tapo norma. Buvo naktis, galėjo vaikas išgirsti. Jei kaltinamasis grįžta dar vėliau, ji miega. Jis išsimaudo ir eina miegoti. Kažką randa apačioje, pavalgo, išsimaudo ir eina miegoti, praktiškai (su sutuoktine) nesusitinka. Jei dieną kažkas būdavo, kažką pasikalbi, ir viskas.

Tą (aptariamo įvykio) naktį vaikai buvo prisnūdę. Ji (sutuoktinė) standartiškai pradėjo šūkauti, rėkauti, o kai rėkia, visa pamėlynuoja. Buvo 23 val. Mergaitės prisnūdusios, atsikėlė, (klausė) kas čia per triukšmas, ir viskas. O jei šūkauja dieną, vaikai gali būti užsidarę, gal muzikos (klausosi), mažiau girdi.

Dėl santuokos nutraukimo buvo toks pokalbis, kad kaltinamasis kreipsis į teismą, duos įrašą, lai daro ekspertizę, ar suklijuotas. Jam išėjo surasti teismo ekspertą M. Susiskambino (ir teiravosi), ar galėtų išryškinti (identifikuoti) žodžius, nes ten (įraše) buvo trikdžių. Nemažai laiko truko, kol priėjo ir gavosi tas laikas iki to, kad užsitęsė (mintis nesuprantama, kalba netaisyta). Kol ryškino stenogramas, kaltinamasis bandė nebeiti prie tų įrašų. Ėjo, sportavo, nelindo prie to įrašo, laukė specialisto išvados. Kai specialistas parodė (neaišku ką), kaltinamasis sakė: „Sėdam, šnekam, ką darom“. (Sutuoktinė sakė): „Ne, tai tu čia suklijavai“. Beletristika. Prieš kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, kaltinamasis jau turėjo eksperto išvadas. Išvada tokia, kad stenograma padaryta. Pasikalbėjo, bendras fonas jai ne į naudą, kas dabar posėdyje vyksta. Visais įmanomais būdais bando... Teismas mato tik vieną dalelytę iš viso to, ką mato kaltinamasis. Kai susijungia daug jėgų, tiek B. ir t. t., ir kai kurių advokatų nesąžiningi veiksmai įstatymų ribose, bet prasilenkia su etika (mintis nebaigta, kalba netaisyta). D. buvo labai prieš (santuokos nutraukimą). Ji sakė: „Gerai, nutraukiam santuoką abiejų sutarimu“. Kaltinamasis sakė, kad jam tas variantas netinka, turi išsiaiškinti, dėl ko nutrūko santuoka, mergaitės turi žinoti. Sutuoktinė sutinka (skirtis) dėl abiejų kaltės. Kaltinamajam tas netinka, nes jis yra nekaltas. Sutuoktinė neprisipažįsta, kad dėl jos kaltės (iširo santuoka). Įrodinės teisme. Kaltinamajam siūlė nesiskirti, o gyventi atskirai. Kaltinamasis sakė, kad jam tas netinka, turės kažką pasakyti (paaiškinti) mergaitėms. D., pralaukusi gal metus, nemažai laiko truko, kad įvyktų pirmasis parengiamasis posėdis (civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo), gal pusę metų, gal 7 mėnesiai, p. G. Ž. (mintis nebaigta, nesuprantama, kalba netaisyta). Advokatė iš Vilniaus turėjo važinėti (į posėdžius civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo). Iš vakaro susiskambino, viskas gerai, teismo posėdis įvyks. 21.30 val., gal 20.30 val. (sutuoktinė) pateikė priešieškinį 300 lapų. (Kaltinamojo) advokatė atvažiuoja iš Vilniaus. 9 val. „atsidaro“ teismas. Žiūri – priešieškinys. Taip, įstatymas leidžia, kaip teisėja ir advokatė sako, galėjo (priešieškinį) teismo metu pateikti. Kitas teismas turėjo įvykti (paskyrė kitą posėdį). Tai vėl priešieškinį pateikia, bet tada jau dieną prieš. Negalėjo įvykti teismo posėdis, nes (ieškovas) turėjo susipažinti (su naujai pateiktu priešieškiniu). Kaip ir įstatymo ribose (veikia), bet gaunasi toks visas tas „gėris“. Mergaitės ir t. t. Kaltinamasis paplos advokatui G. Ž., kai išeis.

Kaltinamasis norėtų pasiimti mergaites ir kažkur išvažiuoti. Jeigu jis važiuoja pro šalį, pro uošvius ir mato, kaip vaikai su tinkleliu gaudo žuvis, privažiuoja pasikalbėti. Mama prieina (ir sako): „Važiuok iš čia. Tu čia nepageidaujamas“. Kaltinamasis pakalbu 5-10 min. ir išvažiuoja. Tai čia matymasis (su vaikais) ar ne? Kad taip išvyktų su nakvyne, į (duomenys neskelbtini). Gal prieš 2 metus per praeitą kaltinamojo gimtadienį, yra lygiai dveji metai. Kol kaltinamasis nepadavė skyrybų, viskas buvo gerai, (vaikai) neturėjo nusistatymo (prieš tėtį) ir t. t. Uošvių namai yra netoli ūkio. Kaltinamasis turėjo prisikūlęs kviečių, rapsų. Mažikė viena buvo. Kaltinamasis paskambino ir sako: „Važiuojam, „pasiduosim“ (padūksim) ant grūdų“. (Dukra atsakė), kad mama sakė, jog tavo grūdai braižosi. Kaltinamasis sakė: „Dukryte, taip, miežiai graužia, bet kviečiai negraužia. Atvažiuosiu, pasiimsiu“. Atvažiavo. Didžioji (dukra sako): „Ko atvažiavai? Ko čia nori?“. Kaltinamasis sakė: „Dukryte, kas tave taip auklėja? Su savo draugėmis gali taip kalbėk, ne su tėčiu. Kas tau tiek laisvės duoda. Aš esu tėtis ir daugiau pagarbos“; „Mažoji, G., važiuoja su manim ant grūdų „pasiduoti““. Sesė sako: „Ar galiu, ar tu nori?“. Jei čia yra (dukrų) matymai, tai kaltinamasis matėsi su dukromis prieš pora savaičių. Jis padavė dėl skyrybų, o prasidėjo, kai grūdus nusikūlė, ir vis aštrėjo, aštrėjo, kol jis nesikreipė į „vaikų teises“. Kaltinamasis kreipėsi į „vaikų teises“, nes jis nemato dukrų. Kaip supranta, ne teismo sprendimu turėtų būti (susitikimai) kas antrą savaitgalį. Teismas nustatė matymosi su dukromis tvarką. (Ateina) kaltinamojo savaitgalis su mergaitėmis. Kaltinamasis sako: „Mergaitės, važiuosim čia, čia. (Dukros) sako: „Tėti, nenorim važiuoti. Mes važiuojam į Palangą su mama“. Kaltinamasis sako: „Mergaitės, mano savaitgalis. Turim važiuoti“. (Dukros sako): „Mes nenorim su tavim važiuoti. Mes norim su mama. Mums su mama geriau“. Dėl ko šiandien bijo tos ekspertizės? Kaltinamasis mano, kad viskas išsispręs ir tai praeis. Ir dabar gali bendrauti, bet kas iš to. Jei paklaustumėm D., kodėl neleidžia (bendrauti, susitikti su vaikais), (atsakytų): „Ne, ne, aš leidžiu, viskas gerai, tu bendrauk su mergaitėmis bet kokioje atmosferoje“. Jos (dukros) gyvena namie (su mama), todėl negali būti lojalios kaltinamajam. Jei jos bus lojalios kaltinamajam, o paskui grįš (pas mamą), joms bus bausmė. Kaltinamasis nupirko šuniuką. Atvažiavo pasiimti iš mokyklos G. Nuėjo į mokyklą. (G.) mokinasi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jos gyvena „(duomenys neskekbtini)“ kieme. Kaltinamasis pastatė mašiną jų kieme. Pasiėmė šuniuką. Nuėjo pas G. į mokyklą. Sakė: „Pasiimsiu G. ir parvesiu ją iki namų, iki laiptinės“. Bet galvoja: pastatys mašiną prie mokyklos, parves ją palydėdamas, bet (sutuoktinė) šauks ant vaiko, kodėl parodė, kur gyvena, nes kaltinamajam oficialiai nedavė (adreso), kur jos gyvena. Kaltinamasis žino namą (kuriame gyvena sutuoktinė su dukromis), o buto (numerio) nežino. Jeigu kaltinamasis norėtų kokią dovaną išsiųsti, nežinotų vaikų (gyvenamosios vietos) adreso. Kaltinamasis paėmė šuniuką. Vaikas veda šuniuką. Viskas tvarkoje. Įeina pro „(duomenys neskelbtini)“ kiemą. (Dukra) sako: „Oi, mamos mašina. Pasiimk šuniuką“. Kaltinamasis klausia dėl ko. Dukrytė sako: „Aš nebenoriu“. Prieina prie mašinos. (Sutuoktinė sako): „Tai ką tu čia darai?“. Vėl pakeltu tonu, toks isterinis, o vaikai sėdi šalia, šaukia ant kaltinamojo. Kaltinamasis sako: „Kodėl tu šauki? Jei reikės, turiu įrašęs nemažai pokalbių ir galėsiu pateikti“. (Sutuoktinė) sako: „Aš neadekvati, kad viską įrašinėčiau?“. Kaltinamasis žmogui pasakoja. Sunku patikėti, kad tokie dalykai vyksta. Kad nebūtų kažkuo apkaltintas, jis įsirašė savo pokalbį, kad turėtų kaip pagrįsti, ką sakė, ko nesakė. 19 val. skambino G. ir klausė, ką veikia. (G.) sako, kad miega. Kaltinamasis klausė, kodėl ji miega; ar sesė su mama irgi miega. (G.) sako: „Sese su mama yra virtuvėje“. Kaltinamasis klausė, kodėl G. miega. Vaikas: „Ai“. Ji kažko nepasako. Taip, (sutuoktinė) diržo nedavė, bet bausdama liepė eiti miegoti, ir viskas. Jis su vaikais bendrauja per psichologus. Vaikai traumuojami. Ekspertizę paskirs, padarys. Kaltinamasis mano, kad viskas turėtų būti gerai, pasikeis. Iki ieškinio dėl skyrybų buvo šiltas bendravimas su dukromis, po to dar bendravo, bet po truputį (santykiai) vėso. Iš karto vaikų nenuteiksi. Kaltinamasis pageidavo, kad jo mama nebūtų šaukiama į teismą būti apklausta liudytoja.

Atsakydamas į prokuroro S. D. klausimus, kaltinamasis nurodė, kad, kaip minėjo prieš tai, jo sutuoktinės nuotaikos banguotos. Daro, padaro, meta, bėga, „psichuoja“ ir t. t. Kaltinamasis nesikišo į krikštynų organizavimą. Iš jos (sutuoktinės) pusės buvo (krikštatėviai): brolis ir pussesere. Ji (sutuoktinė) „užsikepė“, kad darys krikštynas. Kaltinamasis sakė: „Gerai, daryk“. Tik jam tegu iš anksto duoda žinoti. Kaltinamasis negali pasakyti, ką ji darė, ką planavo. Sutuoktinė sau tą balių darė. Kaltinamajam viskas buvo įtempta, darbymetis.

Anot kaltinamojo, jis nieko nežino apie „mėlynę“ (po sutuoktinės kaire akimi). Ji dirbo parduotuvėje su parfumerija, lankė makiažo kursus. Kaltinamasis nenori fantazuoti, nenori vertinti, kaip, kas ten yra, bet gal su „photoshop“u (koregavo nuotrauką). Kaltinamasis nenori nei vertinti, nei kalbėti apie tą jos „mėlynę“. Buvusi geriausia sutuoktinės draugė Šiauliuose, vardu S., yra makiažo specialistė, bet irgi „stogas“ nuvažiavo. Tas yra diagnozuota gydytojų, kad po trečio vaiko gimdymo išsiskyrė su vyru, vyras vaikus pasiėmė, augina. Dabar praėjo kiek laiko, (S.) pagimdė kitą vaiką, sukūrė naują šeimą.

Atsakydamas į savo gynėjos advokatės A. K. klausimus, kaltinamasis teigė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. alkoholio nevartojo, nes dirbo darbus. Jis grįžo namo savo automobiliu (2020 m.) rugsėjo 1 d. Ji (sutuoktinė) audringai ir skausmingai reagavo į jo pasiūlymą dėl skyrybų, nes jam nebuvo kito varianto. Jis nesmurtavo prieš D.. Galėjo būti, kad tą vakarą (2020 m. rugsėjo 1 d.) dukra (G.) atėjo į miegamąjį, žinokit, nepasakys. Tą naktį, kai vyko ginčas, tualete galėjo būti įjungta šviesa. Miegamajame buvo tamsu, nes kaltinamasis ėjo praustis. Galėjo būti, kad į kambarį įėjo dukra (G.). Rodos, ji buvo įėjusi. Kai (sutuoktinė) šūkavo, atėjo dukra (G.). Dukra (G.) galėjo prabusti ir ateiti pasižiūrėti. Gal (sutuoktinė) pakeltu tonu nusivedė dukrą (G.) pas save miegoti. Kaltinamasis nusiprausė. Jos (sutuoktinės) lovoje nebuvo. Kaltinamasis atsigulė, nuėjo miegoti. Prieš 6 val. atsikėlė. Jos (sutuoktinės) lovoje nebuvo. Kaltinamasis važiavo dirbti. Kai kaltinamasis grįžo namo 5 dieną (po konflikto), nematė, kad (sutuoktinei) būtų ištinę ar „mėlynės“. Nieko nematė, (sutuoktinė) normaliai atrodė. Jei būtų sužalojimai, normalu, kad žmogus būtų kreipęsis į medikus ar į policiją. Po ginčo sutuoktinė sakė, kad padarys viską, jeigu jis paduos skyryboms, jog jis nematytų nei jos, nei vaikų, sužlugdys jį; ji (sutuoktinė) nieko neturės ir jis nieko neturės. Taip grasino. Ką kaltinamasis mato? Dabar visa tai (sutuoktinė) daro.

Kaltinamojo advokatė turėtų žinoti, ar D. santuokos nutraukimo byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. prašo uždrausti kaltinamajam fiziškai bendrauti su dukromis. Tų prašymų labai daug, kad (kaltinamasis) negalėtų matyti vaikų, jiems skambinti. Seniau pasiskambindavo, veidus matydavo, abiem nupirko naujus telefonus, kad galėtų bendrauti, ryšys nemokamai, kad viskas neribotai: ir internetas, ir žinutės.

Taip, (sutuoktinė) siūlė kaltinamajam sumokėti jai 140 000 eurų. Kaltinamasis galėtų pateikti (tokį) raštą. Viskas daroma advokato G. Ž. iniciatyva.

D. M. ūkininkavo, turėjo ūkį, buvo sėkmingai daroma. Jos ūkis buvo didelis, nuolat augo. Kaltinamasis nepasakė tikslaus (dirbamos žemės) ploto, bet tikrai daugiau nei 100 ha.

Taip, kaltinamojo advokatė teisingai suprato, kad ji (sutuoktinė) reikalavo, jog butas būtų jos asmeninė nuosavybė. Yra p. G. Ž. raštas, kad jiems netinka (butas po) 1/3 (dalį). Tinka, jei kaltinamasis nupirks butą asmeniškai sutuoktinei ir sumokėsiu jai iškart 10 000 eurų. Kaltinamajam tai reikštų bankrotą, ką sėkmingai ir kėlė. Kaltinamajam nesutikus nupirkti buto (sutuoktinei asmeniškai), prasidėjo... Kaltinamasis turi savo viziją, kai advokatas G. Ž. pasakė: „Negausim (bankroto) po metų, gausim po 3 (metų), po 5 metų gausim bankrotą. Mes galim dirbti be pinigų su perspektyva į ateitį“. Jeigu (advokatas G. Ž.) „išlups“ (iš kaltinamojo) daug pinigų (sutuoktinės naudai), pasiims honorarą. Kaltinamasis nežino, gal čia yra jo (advokato G. Ž.) verslo planas? „Didysis strategas“ sėdi prie mūsų. Taip, paviešinimą kaltinamasis vienareikšmiškai sieja su santuokos nutraukimo byla.

Kaip ir minėjo, jie (uošviai) labai buvo prieš kaltinamojo bendravimą, draugavimą ir t. t. (su jų dukra). D. siūlė pinigų, kad tik ji nebūtų su kaltinamuoju. Kaltinamasis nelindo į jų šeimą, bet susilaukė pirmos dukros ir po truputį, po truputį (santykiai su uošviais) šiltėjo. (Tačiau) jeigu tu esi „pilkasis ančiukas“, tai vis tiek ir dabar „kandžioja“, o kad ji nesąžininga, tai ten kiti reikalai.

Su G. B. yra draugiškas bendravimas. Moteris su dviem vaikais, po skyrybų, yra bendravimas. Ji vieniša. Kaltinamasis turi su ja bendrų draugų, daug kas juos sieja. Ji yra kaip „sugyventinė“ (partnerė, su kuria kaltinamasis gyvena neįregistravęs santuokos). Liudytoja M. B. bandė kreiptis į policiją, rašyti pareiškimą ant jos (G. B.), kad ji yra kaltinamojo „sugyventinė“. Policijos pareigūnai atsisakė priimti pareiškimą, nes ji bandė pateikti melagingą pareiškimą. M. B. kaltinamojo atžvilgiu niekaip negali duoti objektyvių, nešališkų parodymų. Teisme kaltinamasis klausė (liudytojos M. B.), kur stovi D. (žemės ūkio) technika. Kaltinamojo manymu, ir advokatas G. Ž. patvirtintų, jog tiek (liudytojos M. B.) tėvas, tiek ir sūnus (turėtų būti - brolis) ūkyje pas B. daro labai intensyvų puolimą tiek su žemėmis, tiek su viskuo. Paskutinė byla Pakruojyje išsispręs „ant dienų“. Su M. (B.) irgi tas pats: važiuoja per nuomininkus. Jeigu reikia, kaltinamasis gali pakviesti į teismą žmones, su kuriais dirba. 15 metų nuomojasi žemę. O apie jį skleidžia dezinformaciją, kad jis yra „bankrutuojantis ūkininkas“, (ragina) greičiau perrašyti nuomos sutartis, ką sėkmingai darė D.. D. „nusitraukinėjo“ savo sutartis, B. persirašinėjo „ant savęs“. Jeigu reikės, kaltinamasis galės „tą“ pateikti teismui. Ji (liudytoja M. B.) yra (bylos baigtimi) suinteresuotas asmuo, į vieną dūdą pučia. Siekiama sužlugdyti (kaltinamąjį). Daroma žala. Karas tarp dviejų šeimų. Vienas mūšis laimėtas. Kaltinamasis nežino.

Taip, teisingai, B. sumušė kaltinamąjį. Jiems pareikšti įtarimai. Kaltinamasis yra nukentėjusysis. Yra video medžiaga. Ji parodo, kad tėvas Z. B. ir sūnus Z. B. aktyviai dalyvauja. Visur akivaizdžiai matosi. Tai paliudija, kad M. B. parodymai nenuoseklūs, kad ji meluoja (nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje).

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) cm ūgio.

Kaltinamasis atsisakė atsakinėti į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. atstovo pagal pavedimą advokato G. Ž. klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 30 d. Ž. M. neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir atsisakė duoti paaiškinimus (2 t., b. l. 145).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 6 d. Ž. M. neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paaiškino (2 t. b. l. 154-155), kad su D. M. kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus. Susilaukė dviejų dukrų: G. M. gimusios (duomenys neskelbtini) m., ir G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) m. Gyveno name adresu (duomenys neskelbtini). Kol buvo santuokoje, santykiai su D. buvo geri. Žinoma, kaip ir visose šeimose pasipykdavo, bet tikrai nebūdavo dažnai. Su dukromis, ypač su G., santykiai taip pat būdavo labai geri, ko dabar nėra, nes po skyrybų D. labai nuteikinėja dukras. 2021 m. kovą, tikslios datos Ž. M. neprisimena, tarp jų su D. kilo konfliktas dėl to, kad D. yra jam neištikima. Jis su D. pradėjo kalbėtis, o ji sėdėjo žiūrėjo į vieną tašką, atsisėdusi lingavo, atrodė neadekvačiai. Be to, prieš kelias dienas, kai šnekėjosi, ji be priežasties pasakė: „Ką jai dabar daryti? Gal pasikarti?“. Ž. M. išsigando tokio D. elgesio. Skambino jos motinai bei savo motinai, prašydamas atvykti. Atvažiavusi D. mama pradėjo sakyti, kad išsiveš D. su vaikais pas save. Ž. M. nesipriešino ir leido išvažiuoti. D. susirinko daiktus ir išvažiavo. Jis bandė kalbėtis su D., tačiau ji nesikalbėjo, dėl to jis kreipėsi dėl skyrybų. Prieš dukras jis nė karto nesmurtavo. Nieko panašaus, kas parašyta pranešime apie įtarimą, nėra buvę. Nėra paėmęs diržo ir daręs iš jo kilpą, liepęs dukroms kišti rankas - tikrai tokių dalykų nėra buvę. Mergaitės taip kalba dėl to, kad D. jas primokino. Jam D. sakė, kad padarys taip, jog jis išvis negalėtų matyti mergaičių. Ž. M. nei 2020 m. rugsėjo 1 d., nei kitu laiku niekada nesmurtavo prieš D., nieko panašaus nebuvo. Čia yra šmeižtas dėl to, kad jis pirmas padavė skyryboms. G. krikštynos perkeltos dėl to, kad svečiai negalėjo susirinkti, o ne dėl kažko kito. Apie 2020 m. rugsėjo 1 d. Ž. M. negali nieko kalbėti, nes neprisimena, praėjo jau labai daug laiko. Be to, kaip ir sakė, viskas buvo gerai, kol jis nepadavė skyryboms. Jis nepamena, ar kada matė „mėlynę“ ant D. veido, todėl negali komentuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 24 d. Ž. M. neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir atsisakė komentuoti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu D. M. paakyje 2020 m. rugsėjo 1 d. atsirado kraujosruva. Paaiškino, kad dukros krikštynos buvo atidėtos dėl D. M. įnorių, nes jai nelabai kas tikdavo. Neturi ką komentuoti. Kaip sakė, viskas vyksta dėl skyrybų. Dėl to jį visokiais būdais bando šmeižti (2 t. b. l. 160).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 6 d. Ž. M. neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pasiliko prie anksčiau duotų paaiškinimų. Neturi kuo papildyti (2 t., b. l. 168).

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad buvo (2020 m.) rugsėjo 1 d. buvo mokykloje, nes buvo vaikų šventė. Po šventės grįžo namo. Tada Ž. išvažiavo ir negrįžo. Dažnai būna tokie išvažiavimai, kai (kaltinamasis) išvažiuoja ir grįžta išgėręs. Šis įvykis yra ne kitoks. (Kaltinamasis) išvažiavo ir buvo pas draugą. Paskui naktį, prieš 12 val., po 23 val. pradėjo jai įkyriai skambinėti. Nukentėjusioji jau miegojo su vaikais. Atsiliepė. Kaltinamasis prašė jį, išgėrusį, parvežti namo. Ji atsisakė, nes buvo su vaikais, bet jis vis tiek įkyriai prašė. Nukentėjusioji trumpam nuvažiavo, nes jo draugas gyvena už 2 km, pasiėmė jį ir parsivežė namo. Kaltinamasis buvo ganėtinai išgėręs ir pradėjo kaltinti ją neištikimybe; reikalavo prisipažinti, kad yra neištikima jam, o visa tai seka jau anksčiau, nuo liepos berods. (Kaltinamasis) filmavo, mašinoje sudėjo pasiklausymo aparatus, daug visokių įvykių. Jis prašė nukentėjusiosios, kad ji prisipažintų. Ji sakė, kad neturi dėl ko prisipažinti. Tikrai sakė, kad jei nori - gali prisipažinti, sukurti istoriją, kokią jis nori išgirsti, nes labai persekiodavo, vežiodavo visur: ir į grožio salonus, laukdavo, niekur nepalikdavo, į parduotuvę. Jei vaikus reikėdavo vežti, važiuodavo šalia. Niekur nepaleisdavo jos iš namų. Jis kaltino nukentėjusiąją neištikimybe, nors to nebuvo. Ir dabar tas įvykis namuose rugsėjo 1 d. Kaltinamasis sako, kad nesumušė. Gerai, (tegu) parodo (įrašus). Kameros yra namuose. Jis dabar gyvena tuose namuose, tegul pateikia kamerų įrodymus, kaip nukentėjusioji įėjo į namus sveika, o išėjo sužalota.

Nukentėjusioji buvo mušama ant lovos gulinti. Pagalve dengėsi galvą. O jis kaip maniakas (sako): „Žiūrėk į akis! Žiūrėk į akis!“. Nukentėjusioji buvo sumušta. Buvo duota į veidą, į krūtinę. Guzas kairėje pusėje (rodo žemiau kairės akies) labai didelis iššokęs. Ėjo atsinešti ledų, šaldė. Visus mušimus išgirdo didžioji dukra. Ji (dukra) atėjusi pradėjo šaukti, tada jis baigė (mušti). Jei (dukra) būtų neatėjusi, nežinia, kuo būtų pasibaigę, nes pas jį (kaltinamąjį) daug agresijos. Nukentėjusioji šaldė akį, labai skaudėjo šonkaulius, reikėjo vaistų.

Ryte nukentėjusioji mamai nieko nesakė, tik parašė, ar galėtų palydėti ją su mergaitėm į mokyklas, nes dėžutėse reikėjo nešti (mokyklines) priemonės. Nukentėjusioji su „mėlyne“ tikrai nebūtų ėjusi, guzas didžiulis. Užsidėjo akinius ir nuvažiavo pas mamą.

Kai nukentėjusioji nuvažiavo pas juos (tėvus) į namus, tada pamatė ją su „mėlyne“. Nuvežė vaikus į mokyklą ir (nukentėjusioji) nebegrįžo pas Ž., liko pas tėvus. Ž. prašė grįžti. Nukentėjusioji grįžo (2020 m.) rugsėjo 4 d., po mamos gimtadienio, ryte, nes jis (kaltinamasis) išėjo iš namų kažkurį laiką. (2020 m.) rugsėjo 3 d. buvo mamos gimtadienis, buvo brolis, brolio draugė. Tėtis norėjo važiuoti pas Ž.. Nukentėjusioji prašė nevažiuoti. Į gydytojus nesikreipė, nes buvo didžiulė gėda. Mama sakė darytis ekspertizę; (nepasidarė, dabar) gailisi. Gailisi, nes, mano, jei būtų iš karto pasidariusi (ekspertizę), būtų viskas įvykę greičiau. Dabar (kurį laiką gyveno) kaip šeima. Dar vienas susitaikymas. Dabar, kai žiūri kitom akim, tai neįmanoma - visur spaudimas iš jo pusės.

Įvykis įvyko 2020 m. rugsėjo 1 d., o 2021 m. kovo 20 d. nukentėjusioji su vaikais buvo išginta iš namų. Buvo dar vienas kartas (2021 m.) vasarį, kai (kaltinamasis) prisigėrė. (Jis) buvo labai agresyvus pas tėvus. Tada vyko nuotoliniai mokymai. Nukentėjusioji nuvažiavo, susirinko vaikų kompiuterius, pas tėvus atvažiavo lygiai taip pat, paskui vėl suėjo. (2021 m.) kovo 20 d. buvo paskutinė (jų bendro gyvenimo diena). (Kaltinamasis) ištisai išgėrinėja, agresijos, žeminimai draugų kompanijoje. Gerdamas kiaušiniais per galvas daužo. Jam tai priimtina tikriausiai. (2020 m.) gruodžio pabaigoje taip pat su draugais atvažiavo pas draugus. Ir su šakute jo draugo žmonai, lygiai taip pat grasino: „Nori, nori?“. Nukentėjusioji klausė, kodėl (draugo sutuoktinė) nesikreipė į policiją. (Ji) atsakė, jog todėl, kad nori ramiai gyventi. Yra daugiau istorijų apie jį (kaltinamąjį), kur nutylima. Daug žmonių nesikreipė. Jis yra pavojingas visuomenei žmogus. Buvo gėda kreiptis, kad kažkas žinos.

Tuo (įvykio) metu nukentėjusioji nedirbo. Jie (Ž. ir D. M. šeima) ūkininkavo. Ūkis buvo bendras. Vaikus augino. Dabar, kai nukentėjusioji išvaryta iš namų, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Dukra, kuri matė įvykį, yra G. M.. Dukra matė, kai jis (kaltinamasis) stovėjo ant lovos ir mušė nukentėjusiajai į akį. Nukentėjusioji gulėjo, o jis ją trankė. Viskas vyko greitai. Agresijos pilna. Jis taip smūgiavo čia (nukentėjusioji rodo į kairį skruostą). Buvo iškilęs (guzas), su šaldymais prislopo. Medikamentų reikėjo. Paskui nukentėjusioji nuėjo pas dukrą. Lovoje susirietusi gulėjo, nes žiauriai skaudėjo kairėje pusėje po šonkauliais. Kairėje pusėje po akimis buvo guzas. Iš pradžių iškilo guzas. Su šaldymais nukentėjusioji jį (guzą) truputėlį nuslopino. Paskui guzo vietoje atsirado „mėlynė“. Toks jausmas, kad plyšo vidinis raumuo. Ryte jis (guzas) jau buvo nuslopęs.

Ryte po įvykio nukentėjusioji užsidėjo akinius ir nuvažiavo pas mamą. Buvo (2020 m.) rugsėjo 2 d. Reikėjo vaikams nunešti dėžutėse priemones (į ugdymo įstaigą). Tą pačią dieną (2020 m. rugsėjo 2 d.) grįžęs iš darbo per pietus (sumuštą nukentėjusiąją) matė tėtis. Per mamos gimtadienį (2020 m. rugsėjo 3 d.) nukentėjusiąją sumuštą matė brolis ir jo draugė.

(2020 m.) rugsėjo 5 d. turėjo būti mažosios mergaitės (G. M.) krikštynos. Jos buvo atšauktos dėl šito įvykio. Apie įvykį nukentėjusioji niekam per daug nepasakojo. Taip pat apie įvykį žinojo Ž. mama. Ji atvažiavo pas nukentėjusiosios tėvus tą patį rytą (2020 m. rugsėjo 2 d.). (Ž. mama) sėdėjo virtuvėje ir apsikabinusi (nukentėjusiąją) verkė, nes nežinojo, koks jos sūnus yra. Kartu verkė. Nukentėjusioji informavo E. B., krikšto mamą, kad krikštynos nebevyks. (E. B.) klausė kodėl. Atsakė, kad (todėl, jo) Ž. sumušė. Daugiau niekas ir nežinojo (apie smurtą artimoje aplinkoje).

Apie (šioje byloje nagrinėjamą) įvykį nukentėjusioji prasitarė policijoje, kai buvo dėl vaikų (sumušimo). Paskui pradėjo šnekėtis su tyrėja apie visą tą įvykį (susijusį su nukentėjusiąja) ir kad dar nesuėjo (patraukimo baudžiamojon atsakomybėn) senatis. Didžioji mergaitė (G. M.) matė (įvykį). Jos (dukros) buvo apklaustos „vaikų teisėse“, policijoje, teisme. Po vaikų pasakojimo (liudijimo) policijoje nukentėjusioji parašė pareiškimą (ant kaltinamojo). Dabar bijo pameluoti, gal 2021 m. lapkritį čia, teisme, (dukros) buvo apklaustos (pas ikiteisminio tyrimo teisėją).

Buvo nutraukiama santuoka. Ž. dejuoja, kad nukentėjusioji neleidžia jam su vaikais bendrauti. Buvo „vaikų teisėse“ ir jų (vaikų) klausė, kodėl nenori bendrauti su tėčiu.

Nukentėjusioji palaiko savo civilinį ieškinį.

Atsakinėdama į prokurorės I. Z. – S. klausimus, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. parodė, kad taip, prieš (šioje byloje nagrinėjamą) įvykį dukros miegojo. (Tėvų) miegamojo kambarys ir mergaičių kambarys yra šalia. Miegamojo durys dažnai būdavo uždaros. Ž. dažnai užrakindavo duris, nes galvodavo, kad kažkokie nematomi žmonės ateina pas nukentėjusiąją. Naktį užrakindavo, raktą ištraukdavo. Buvo atvejų, kad mažoji mergaitė eidavo į tualetą, o (tėvų miegamojo) durys užrakintos. Verkdavo už durų atsistojusi. Nukentėjusioji prašydavo rakto, jis neduodavo. Šiuo atveju (jų miegamojo) durys nebuvo užrakintos, tik uždarytos, nes jis (kaltinamasis) buvo išgėręs.

Išgirdusi šaukimą, atbėgo vyresnioji mergaitė. Nukentėjusioji vaikų nekvietė, tik šaukė, kad jos nemuštų. Viena mergaitė matė, kaip mama guli, o tėtis, atsistojęs ant lovos, muša mamą, kad mama su „mėlyne“. Nukentėjusioji gulėjo, dengėsi pagalve, o jis (kaltinamasis) buvo atsistojęs ant lovos, nutempė pagalvę (ir sako:) „Žiūrėk į akis, žiūrėk į akis, prisipažink“. Iš tualeto sklido šviesa. Ž. miegodavo su šviesa, nes jam būdavo nejauku miegoti (tamsoje). Įsivaizduodavo, kad pas nukentėjusiąją kažkas ateina. Už lovos pridėta kamerų. „Blakės“ ištisai. Tokį spaudimą nukentėjusioji juto nuo (2020 m.) liepos iki to (2020 m.) rugsėjo. (Kaltinamasis) ištisai prašydavo prisipažinti, nors nukentėjusioji nėra kalta, ji niekada neišdavė jo (kaltinamojo). Tegul jis pateikia (priešingus) įrodymus.

(Kai didžioji dukra įėjo į tėvų miegamąjį), jis (kaltinamasis) nebuvo apsirengęs. Jis visada miega nuogas. Jeigu kartais grįždavo girtas ir vaikai ateidavo, jis būdavo nusirengęs. Tuo metu vyresniajai mergaitei buvo (duomenys neskelbtini) metai. Ji matė, kaip nuogas tėvas muša jos mamą. Buvo suduota po akimi skruostikaulyje (ne žandikaulyje). Dukra atbėgo prie lovos ir pradėjo šaukti. Tada jis (kaltinamasis) baigė mušti.

Po to nukentėjusioji ėjo į tualetą. Pasižiūrėjo į veidrodį. Ėjo pasiimti ledukų iš šaldiklio ir visą laiką, kokias 2 val., tualete šaldė guzą. Labai skaudėjo. Paskui nuėjo pasiimti vaistų. Didžioji (mergaitė) buvo šalia (nukentėjusiosios), mažoji - miegojo. Išgėrusi vaistų, nukentėjusioji nuėjo į lovą vaikų kambaryje. Ž. gulėjo lovoje ir berods rašinėjo žinutes (nukentėjusiosios) mamai.

Nukentėjusioji turi draugių, bet joms nepasakojo (apie įvykį), tik artimiesiems, t. y. tiems, kas buvo susiję su krikštynomis. Krikštynos turėjo būti (2020 m.) rugsėjo 5 d. Viskas suplanuota, užsakyta, bet nukentėjusioji jas atšaukė, nes buvo sumušta. Ryte pas tėvus nukentėjusioji telefonu užfiksavo sužalojimus.

Atsakinėdama į kaltinamojo Ž. M. gynėjos advokatės A. K. klausimus, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. parodė, kad su Ž. M. susituokė (duomenys neskelbtini), bet gyveno kartu anksčiau. (duomenys neskelbtini) jiems gimė pirmoji dukra. Prieš tai gyveno kartu iki (duomenys neskelbtini) metų, gal daugiau. Pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje ar (duomenys neskelbtini) m. pradžioje.

Jų tarpusavio santykiai buvo visokie. Iš pradžių gyveno bute. (Kaltinamasis) irgi išgėrinėdavo, važinėdavo. Jis visada toks būdavo. Jo išgėrinėjimai ypač paaštrėjo, kai išėjo gyventi į kaimą. Būdavo draugų kompanijos. Išgėręs (kaltinamasis) negrįždavo namo po 2-3 paras. Galėdavo skambinti varpais ir nežinodavo, kur jis yra. Paskui grįždavo girtas. Vieną dieną jis atsigavinėdavo, dažniausiai miegodavo, kitą dieną būdavo „geras“, o trečią - vėl ieškodavo progų išgerti. Visada išgėrinėdavo, bet išgėrinėjimai suintensyvėjo prieš 3-4 metus, nuo 2018 m. Draugai matydavo, kad jis išgėręs yra konfliktiškas. Galėdavo sėsti į automobilį ir važiuoti išgėręs. Jam nebūdavo (vidinių) stabdžių. Jis būdavo „erelis“, jam niekas nepavadovaus. Nukentėjusioji stengdavosi nelįsti jam, išgėrusiam, į akis, nes galėdavo pasibaigti kaip (2020 m.) rugsėjo 1 d. Bijojo. Jis išvažiuodavo pas draugą, o nukentėjusioji su vaikais būdavo namuose. Visi namų ruošos darbai būdavo jai: pjaudavo žolę su traktoriuku. Jis važiuoja pro namus, pasižiūri, kad nukentėjusioji pjauna, ir išvažiuodavo. Paskambinus po kelių valandų, jis jau girtas. Kaltinamojo deklaruojama nukentėjusiosios neištikimybė prasidėjo 2020 m. liepos 9 d. Tada prasidėjo dar intensyvesni konfliktai ir spaudimas, važiavimai su nukentėjusiąja kartu. Pvz., vežė ją pas ginekologę ir į kišenę įdėjo „blakę“.

Ūkininko ūkiai įregistruoti Ž. ir nukentėjusiosios vardu, kiekvieno atskirai. Nukentėjusioji su Ž. dirbo kartu: ji vaikus augino, jis (ūkyje) dirbo ir vadovavo. Buvo šeima. Buvo pasitikėjimas. Buvo dirbama. Nukentėjusioji su vaikais buvo, už traktoriaus nesėdėjo (nedirbo laukuose žemės ūkio darbų). Toks buvo šeimos susitarimas. Kaltinamasis dirbo 2020 m., o nuo 2021 m. kovo, kai nukentėjusioji buvo išvaryta iš namų, visi įgaliojimai nutraukti. Nuo 2021 m. kovo kaltinamasis negalėjo dirbti (nukentėjusiosios vardu registruotame ūkyje), nors buvo užsakomos paslaugos. Nukentėjusiosios sąskaita 1,5 metų iki sumušimo buvo užblokuota. Jis visą laiką sakydavo, kad viskas bus gerai, bet iki šiol jos sąskaita užblokuota.

Taip, kaltinamasis išvažiavo (2020 m. rugsėjo 1 d.) ir paskui skambino, kad nukentėjusioji parsivežtų jį. (Kaltinamasis) skambino prieš 12 val. nakties, po 23 val., prieš 00⁰⁰ val. Įkyriai skambino per „Viber“, „Messenger“ (programėles), telefonu. Nukentėjusioji nuvažiavo jo parvežti, nes įkyriai prašė. Šalia buvo draugas. Atstumas iki to draugo 2-3 km. Nukentėjusioji galėjo užtrukti 3-5 minutes (kol parsivežė kaltinamąjį). Tai buvo (grįžo namo) prieš 00⁰⁰ val. Ž. galėtų atsukti kameras ir pateikti tikslią informaciją.

(2020 m. rugsėjo 1 d. kaltinamasis) parvežė nukentėjusiąją ir dukras iš mokyklos ir išvažiavo. Nukentėjusioji kaip įprastai su vaikais tvarkėsi, ėjo miegoti. Po kurio laiko (kaltinamasis) paskambino jau išgėręs. (Vadinasi), jis (per tą laiką) išgėrinėjo. Iš balso puikiai girdisi (kad jis buvo išgėręs). Kaltinamasis pradėjo skambinėti tarp 23⁰⁰ val. ir 00⁰⁰ val. Tą vakarą jis buvo išgėręs ir sakė, kad buvo su draugu. Ne, nukentėjusioji nebuvo ten (pas draugą), tik sėdo į mašiną ir važiavo jo pasiimti. Parvažiavo namo. Nukentėjusioji nematė, ką būtent kaltinamasis gėrė (pas draugą), bet jis buvo išgėręs.

Grįžę namo, (Ž. ir D. M.) užlipo į antrą aukštą, ėjo miegoti. Kaltinamasis puolė ant nukentėjusiosios su kumščiais, kad ji prisipažintų, kaip ir minėjo, kad yra jam neištikima. Nukentėjusioji dėjosi ant galvos pagalvę. Jis nuėmė ir liepė žiūrėti į akis. Mušimas truko gal 2 min., sunku pasakyti. Plius minus buvo suduota 10 kartų į akį, kairės akies skruostikaulį, krūtinę, kairės pusės šonkaulius. Sunku pasakyti tikslų smūgių skaičių. Mušama nukentėjusioji neskaičiavo, kiek kartų kaltinamasis jai sudavė. Gal (kaltinamasis sudavė) ir kojomis, dabar nepasakys. Ji susirietė. Jai skaudėjo, gėrė vaistus.

Tėvų miegamasis ir vaikų kambarys yra greta tame pačiame aukšte. Mažoji mergaitė, G., neatsibudo. Nukentėjusioji gulėjo, o jis (kaltinamasis) stovėjo ją apžergęs. Jau buvo nusirengęs ir stovėdamas ant lovos trankė, talžė ją.

Kai dukra atėjo į kambarį, (kaltinamasis) lygiai taip pat stovėjo (kaip ir prieš tai). Dukra pradėjo šaukti. Tada jis nulipo. Buvo smūgiai. Dukra matė ir sakė: „Ką čia darai?“. Nukentėjusioji nebepamena tiksliai dukters žodžių. Vaikas pradėjo šaukti, kai pamatė, kaip muša (nukentėjusiąją) į veidą, į žandikaulį.

Iš karto atsirado guzas. Nukentėjusioji pasiėmė ledą ir šaldė. Guzas prislopo. Vėliau toje pačioje vietoje po akimi atsirado „mėlynė“. Guzas žandikaulio (rodo į skruostikaulį) kairėje pusėje.

Nukentėjusioji galėjo pasakyti, kad kaltinamasis nematys vaikų, nebent kai buvo išvarytos (iš namų 2021 m. kovo 20 d.). Po to galbūt impulsyviai galėjo pasakyti, bet jam nėra draudžiama bendrauti su vaikais, tik jis nerodo noro. Dabar yra vaikų norai. Ne be reikalo nustatytas Ž. bendravimas su vaikais per psichologę. Psichologė atsisakė bendrauti su juo. Niekada (kaltinamajam) nebuvo draudžiama susitikti su vaikais. Jis bendrauja su dukromis telefonu. Jei nori, gali susitikti, bet per daugybę įvairių įvykių vaikai nebenori bendrauti su tėvu. Pvz., iš didžiosios tyčiojamasi. Buvo trukdoma ugdymo procesui. (Kaltinamasis) skambinėdavo vaikams per pamokas. Jis visada gali susitarti su nukentėjusiąja dėl bendravimo su vaikais, bet jis niekada neparodė, kad to nori.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. pasinaudojo liudytojo imuniteto teise ir atsisakė atsakinėti į kitus kaltinamojo gynėjos advokatės A. K. klausimus.

Atsakinėdama į kaltinamojo Ž. M. klausimus, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. parodė, kad neatsakys, kas (pirmas) kreipėsi į „vaikų teises“. Liepą jis atvažiavo prie (nukentėjusiosios) tėvų (namų) tvoros ir pasakė: „Susirink visus savo žaislus ir su vaikais šūrini į namą gyventi“. Tai toks kvietimas gyventi atgal į namus? Nukentėjusioji nenorėjo važiuoti gyventi į tuos namus. Paskui buvo renkami daiktai iš namų, buvo spardomi vaikų lagaminai. Dar ir dabar daiktai neatiduoti, ūkio dokumentai pas jį. Vaikai nenori bendrauti su tėčiu, nes viskas įrašinėjama.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. neatsakė į klausimą dėl pasirinktos civilinio ieškinio sumos. Tai kaltinamasis galėtų pasakyti, kiek kartų jis mušė nukentėjusiąją.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 13 d. nukentėjusioji D. M. parodė (1 t., b. l. 171-172), kad Ž. M. yra jos sutuoktinis. Kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų. Turi dvi bendras dukras: G. M. gimusią (duomenys neskelbtini) m., ir G. M. gimusią (duomenys neskekbtini) m. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Yra laikina teismo nutartis, kaip tėvas gali bendrauti su dukromis. Ž. nuolat darydavo jai psichologinį spaudimą. Jis galvodavo, kad ji yra neištikima jam, ir dėl to ją sekdavo, visur vežiodavo, jos vienos neišleisdavo. 2021 m. kovą po konflikto Ž. išvarė ją su vaikais iš namų. Nuo tada iki dabar nukentėjusioji su vaikais gyvena pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini).

2020 m. rugsėjo 1 d. Ž. gėrė pas draugą. Vakare pradėjo skambinėti, kad (nukentėjusioji) atvažiuotų jo parsivežti. Ji atvažiavo, pasiėmė jį. Grįžo su Ž. namo. Namuose miegamajame Ž. pradėjo mušti nukentėjusiąją dėl to, kad, jo manymu, ji yra neištikima jam. Įvykis vyko apie 00⁰⁰ val. Nukentėjusioji gulėjo lovoje, o Ž. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas.

Į kambarį įėjo dukra G. ir pamatė, kaip Ž. muša nukentėjusiąją. G. pradėjo šaukti, kad (kaltinamasis) baigtų (mušti). Ž. daugiau nebemušė. Nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant veido kairėje pusėje atsirado guzas ir kraujosruva. Nukentėjusioji nekvietė policijos, į medikus nesikreipė, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Ž. nėra smurtavęs prieš vaikus. Vaikai niekada neskundė, kad tėtis būtų smurtavęs prieš juos. Nukentėjusioji nematė, kad vaikai būtų sužaloti (nuo mušimo). Prie nukentėjusiosios Ž. niekada nėra sudavęs vaikams, tik šaukė ant jų. Apie tai, kad tėtis sudavė ranka per užpakalį ir, sulenkęs diržą, liepė kišti ranką į tarpą, nukentėjusioji pirmą kartą sužinojo perskaičiusi Vaiko teisių vertinimo anketą. Su G. ir G. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo dėl skyrybų ir G. papasakojo jiems (kad tėtis muša jas). Paskui nukentėjusioji klausė G., kada tai buvo, tačiau G. negalėjo nurodyti konkrečiai, tik abstrakčiai pasakė, kad taip buvo, o jos (nukentėjusiosios) tuo metu nebuvo namuose, ir viskas. G. nenori bendrauti su tėvu. Nukentėjusioji klausė G., kodėl ji nenori bendrauti su tėčiu, tačiau ji nepasakė. G. važiuoja susitikti su tėčiu, jokių problemų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 25 d. papildomai apklausta nukentėjusioji D. M. parodė (1 t., b. l. 177-178), kad, kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, 2020 m. rugsėjo 1 d. Ž. M. gėrė pas draugą. Vakare pradėjo jai skambinėti, kad atvažiuotų jo parsivežti. Nukentėjusioji atvažiavo ir jį pasiėmė. Grįžo su Ž. namo. Namuose miegamajame Ž. pradėjo mušti nukentėjusiąją dėl to, kad, jo manymu, ji yra neištikima jam. Nukentėjusiajai gulint lovoje, Ž. kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas veido srityje ir į kairį šoną. Nukentėjusioji negali nurodyti, kiek smūgių buvo suduota į veidą ir į šoną, iš viso buvo suduota ne mažiau kaip 10 kartų. Ant veido kairės pusės atsirado „mėlynė“, buvo patinimas, skaudėjo kairį šonkaulius, gėrė medikamentus. Nukentėjusioji yra psichiškai sveika, todėl nesutinka, kad jai būtų atlikta psichiatrinė konsultacija ar ekspertizė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 19 d. Ž. M. ir nukentėjusioji D. M. buvo suvesti į akistatą. Akistatos protokole (2 t., b. l. 175-176) rašoma, kad nukentėjusioji parodė, jog Ž. 2020 m. rugsėjo 1 d. apie 00⁰⁰ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kėlė konfliktą, nes išgėręs jis yra agresyvus, o ji liepė jam eiti gulti. Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nesutiko su tokiu nukentėjusiosios atsakymu. Nukentėjusioji teigė, kad ji parsivežė Ž. iš draugo namo ir jis pradėjo konfliktą dėl išgalvotos jos neištikimybės. Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nesutiko su tokiu nukentėjusiosios atsakymu, nes tai - eilinė jos fantazija. Ji nori, kad jis neprieitų prie vaikų. Pasak nukentėjusiosios, Ž. mušė ją, gulinčią ant lovos. Neatsimena, kiek smūgių buvo suduota, bet jų buvo nemažai. Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nesutiko su tokiu nukentėjusiosios atsakymu, nes tai – eilinį kartą jos fantazija. Nukentėjusioji nurodė, kad po akimi buvo „mėlynė“, ištinimas. Anot kaltinamojo (tuo metu įtariamojo), jis neprisimena ir nepasakys, ar matė kraujosruvą ant nukentėjusiosios. Nukentėjusioji teigė, kad konfliktą ar jo dalį matė G. M.. Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nesutiko su tokiu nukentėjusiosios atsakymu, nes tokio įvykio nebuvo.

Mažametė G. M., apklausta kaip nukentėjusioji pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 2021 m. lapkričio 8 d., nurodė (1 t., b. l. 118-119), kad jos bendrauja su tėčiu, bet jis jas erzina. Ji nenori su juo bendrauti, o jis skambinėja labai dažnai. Ji jam pasakė, kad nebeskambinėtų. Tai dabar nebeskambinėja. Ji nenori su juo būti, nes nesijaučia su juo saugi. Jis išvarė jas iš namų. Buvo atvažiavę svečiai pas jas. Jie išvažiavo, tėtis buvo girtas. Ji jau buvo užmigusi, kai pajuto, kad pas tėvus miegamajame kažkas vyksta. Ji atėjo. Mama verkė, drebėjo. Tada tėtis skambino močiutei N., L. ir jas išvarė. Sakė mamai: „Palik jai tuos vaikus“. Atėjęs pas jas su sese į kambarį, žadino jos sesę. Pasiėmė kelis rūbus ir išvarė. Dar joms yra trenkęs su diržu per pirštus. Jis padarė dirže kilpą, liepė įkišt pirštus. Jos galvojo, kad tik pajuokaus, bet jis trenkė. Joms labai skaudėjo. Rugsėjo 1-ąją jis jai labai daug gėdos padarė mokykloje. Ji norėjo su močiute eiti į bažnyčia, turėjo giedoti psalmę. Mamos nebuvo. Ji buvo darbe, o močiute buvo su sese. Ji nenorėjo su juo būti. Ji turėjo visa apsiverkus giedoti psalmę. Dėl to, kad jos neklausė, jos apačioje dūko. Pas G. kambary pažaidė. Pas tėtį ir mamą pažaidė. Pasiėmė diržą iš rūbinės. Jis supykęs sakė: „Ateikit, vaikai!“. Tada liepė kišti pirštus ir taip padarė su diržu. Kas matė, kai tėtis trenkė su diržu? Sesė matė, kai tėtis jai padarė taip su diržu. Dar kai buvo susitikę mašinoje. Jis lekia greitai su mašina, o jos bijo. Atrodo, kad mašina apsivers, o jis sako, kad čia - sportinė mašina. Dar buvo Palangoj tokiam namelyje. Tada G. paskambino, nes norėjo pas mamą, o jis atėmė telefoną, šaukė ant mamos, kad G. paskambino, kad pasakė, jog nori namo. Kitas atvejis, kai buvo tėčio gimtadienis ir išvažiavo į Palangą. Ten jas mama privertė važiuoti, nors jos nenorėjo. Jam paskambino draugai ir matė, kaip padovanojo butelį. Ji apsiverkė terasoj, nes norėjo mamos. Ji sakė: „Einam į kambarį“. Ji atsigulė į lovą su visais drabužiais. Jos buvo nusipirkusios tokį burbulą. Sese ir ji užmigo, o jis išėjo. Tėtis nebuvo kambaryje. Rytą tėtis buvo girtas. Jis visada jas įrašinėja. Tada, kai rytą buvo girtas, jos norėjo atidaryti tą saldainį. Jis apvyniojo saldainį į rankšluostį ir trenkė į sieną. Pernai rugpjūčio paskutinę naktį girdi, mama klykia, cypia. Atidarė duris ir paklausė: „Kas čia dedas?“, o tėtis nuogas trenkė mamai į akį. Tai mama užsimaskavusi turėjo eiti į rugsėjo 1-ąją. Buvo didelė „mėlynė“. Tris kartus buvo išvaręs iš namų, bet kažkaip susigrąžino. Šią vasarą susirinko visus daiktus. Tėtis tiesiog išspyrė visus rūbus į terasą. Kai paskutinį kartą išvarė, jis, atėjęs pas senelius, išdaužė lempą, o jos su mama buvo nuvažiavusios. Jis vėl atėjo, norėjo išdaužti langą, trenkė su „kuloku“, bet neišdaužė. Norėjo kviesti policiją, bet neiškvietė. Stumdė močiutę, senelį. Jis visada prisigeria pas savo draugus. Niekada nėra surišęs plaukų. Jis visada šūkauja. Kai tėtis trenkė diržu, G. nesakė apie tai mamai ir dėl to gailėjosi. Po trenkimo diržu ant pirštų buvo raudona, labai skaudėjo. Kai tėtis sudavė, G. verkė. Grįžus mamai, ji nusiramino. Pasiėmė veidrodį, žiūrėjo, kaip atrodo. Slėpė nuo mamos pirštus. Nežino, kodėl slėpė. Bijojo. Jis visada filmuoja. Jam vaikai svarbiausi, kad nufilmuotų, pliusą užsidėtų, kad vaikus paturėtų. Dar tėtis išmokė rodyti špygas, „fakus (ang. “fack you“), keikia mamą, močiutę.

Mažametė G. M., apklausta kaip nukentėjusioji pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 2022 m. sausio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (1 t., b. l. 151-153), kad atvyko čia (į teismą) dėl tėvelių skyrybų. Gyvena su mama, sese ir šunimi. Su mama seniai gyvena. Tėtė gyvena atskirai. Anksčiau (tėtė) gyveno kartu. Su mama sutaria gerai, su tėčiu – ne. Su tėčiu sutaria blogai, nes jis išvarė jas iš namų pernai (2021 m.) kovo 20 d. Jis buvo primušęs mamą, girtas važinėjo. Dabar gerai supranta, kas vyksta. Anksčiau gerai sutarė su tėčiu, kartu važiuodavo į ūkį. Paskui jis jas gąsdindavo, kai jos sėdėdavo ant mašinos stogo, į upę norėjo važiuoti tyčia. Jis visą laiką greitai važiuoja su mašina. Tėtis ją nuskriaudė. Vieną kartą nuvažiavo į kaimą nupirkti produktų. Po to viršuje įsijungė žinias. Jos užlipo į tėvelių miegamąjį, šokinėjo ant lovos. Tėtis pasakė: „Ateikit čia“. Galvojo, kad jis pajuokaus. Tėtis su diržu taip padarė. Atrodė, kad pirštas būtų sulūžęs. Jai skaudėjo labai visą vakarą, bet mamai nerodė. Tiesiog nerodė, nes taip norėjo. Ją sužeidė tėtis ir tai matė sesė. Tėtis ją ir sesę nuskriaudė taip pat. Jos verkė, bet slėpė ašaras nuo mamos. Viskas vyko pas tėvelius miegamajame, namuose. Gyveno (duomenys neskelbtini). Tėtis žiūrėjo žinias. Jos šokinėjo ant lovos. Tėtis nuėjo pasiimti diržo. Galvojo, kad jis tik pajuokaus, bet taip padarė. Mama buvo parduotuvėje. Mamai nepasakojo, nes bijojo. Jeigu dabar būtų tokia situacija, papasakotų. Skausmą įvertintų 100 (balų), nes jai labai skaudėjo. Dabar nuskriaudė vieną kartą, o anksčiau yra sudavęs ranka. Jos su sese dūko, o jis neleidžia. Per rankas davė vieną kartą. Tai vykdavo namie tuo pačiu adresu. Skausmas truko gal kokią dieną. Mama kartą matė, kaip tėtis sudavė per rankas. Tuo metu mama buvo suirzusi ir norėjo trenkti. Aišku, ji švelniau būtų trenkusi, bet tėtis - stipriai. Su diržu sudavė prieš 2-3 metus, su ranka - tais pačiais metais. Dabar eina į (duomenys neskelbtini) klasę, tuomet ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę. Tėtis davė ir per užpakalį vieną kartą. Neatsimena dėl ko. Jis tiek „nesąmonių“ pridirbo, kad neatsimena. Antrą kartą išvarė jas iš namų. Atėjo pas senelius, išdaužė lempas, norėjo išdaužti langą, nes buvo girtas. Jai daug kartų tėtis sudavė ranka. Sakė: „Laipiojate po lovas“. Skausmą įvertinų 9-10 balų. Ji verkė. Matė mama. Mama reagavo paprastai. Vieną kartą sušaukė: „Eik praustis“. Kitų kartų nebuvo. Vieną kartą per pirštus su diržu, kitą kartą – per pirštus su ranka ir su ranka vieną kartą per užpakalį. Sesė nuskriaudė - ji turėjo papasakoti. Ji pamena, kaip diržu trenkė per piršus. Pernai buvo jo gimtadienis, (sukako) (duomenys neskelbtini) metai. Nors jis buvo išvaręs jas iš namų, jos vis tiek jį pasveikino. Sausio 16 d. per G. gimtadienį tėtis jos nepasveikino. Ji negavo dovanos, o (tėtis) klausė: „Ar gera dovana?“. Tėtis mamą nuskriaudė rugsėjo 1 d. Sumušė. Mama buvo su „fanaru“. Buvo jos sesės krikštynos. Ji viską matė ir mamą išgelbėjo. Jei nebūtų išgelbėjusi, mama jau būtų nebegyva. Tai vyko pas tėvus miegamajame (duomenys neskelbtini) g. Jis atsistojęs kėlė ranką. Mama cypė, klykė, verkė. Jai jau buvo „fanaras“. Kai ji (G.) atidarė duris, tėtis atsitraukė nuo mamos. Tėtis su kumščiu sudavė mamai. Ji (G.) matė „mėlynę“ pas mamą. Mama nekvietė policijos, greitosios. Nežino kodėl (nekvietė). „Mėlynę“ taip pat matė mamos mama ir tėtis, tėčio mama, sesė. Jie žinojo, kad tėtis padarė „mėlynę“ - turbūt mama pasakė. Tėčiui sudavus per užpakalį, ji nuėjo į tualetą. Mama tėčiui nesakė. Tėtis užrakindavo miegamąjį su mama. Jos norėjo į tualetą. Jis liepė eiti į apačią. Tėtis bijo, kad kas neateitų į miegamąjį. Jis jas filmuoja, įrašinėja. Tėtis negražiai vadina mamą. Jai kartą liko žymių ant užpakalio. Mama jas matė, bet ji nuėjo į tualetą tvarkyti savo reikalus. Mama šiandien nieko neprašė, tik sakė: „Važiuojame į teismą ir viską, ką prisimeni, pasakok“. Tėtis paskambino jos sesei. Ji pasako, kad ateis prie tvoros. Sesė ją pakviečia, nes bijo. Kai sesė pasako mamai, kad tėtis atvažiuoja, ji sako: „Gerai, tik apsirenk“. Jai per ranką buvo suduota vieną kartą.

Mažametė G. M., apklausta kaip nukentėjusioji pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 2021 m. lapkričio 8 d., nurodė (1 t., b. l. 126-127), kad ji nebeprisimena, kaip sutaria su tėčiu. Tėtis ją muša su diržu. Pasiėmė diržą, perlenkė taip, padarė tarpą, pasakė kišti ranką, patraukė ir jai labai skaudėjo. Ji neatsimena, kada tai buvo. Tada jos gyveno su tėčiu. Dar davė su diržu jai per užpakalį. Per nagus davė ranka. Ji verkė. Jai skaudėjo. Vieną kartą su diržų davė. Vieną kartą liepė kišti ranką. Jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, kai tai vyko. Neatsimena metų laiko, kada tai vyko. Vyko dienos metu. Visi įvykiai vyko dieną. Niekas nematė, kai tėtis ją mušė. Visi kartai buvo namuose. Niekas nematė, kai tėtis jai sudavė, bet namuose buvo sesė. Nežino, ką tuo metu sesė darė. Sesės šalia nebuvo ir nematė. Ji niekam nepasakojo apie įvykius. Mama buvo išvažiavusi į miestą. Nepamena, ar pasakojo sesei apie tai. Niekam nepasakojo nei tada, kai tėtis diržu trenkė, nei tada, kai (tėtis trenkė) per rankas. Skausmą per užpakalį vertina 10 balų. Visus 3 kartus duotų 10 balų, nes jai skaudėjo. Ji visus kartus verkė, jautėsi blogai, išsigando. Išsigando, kai trenkė per nagus. Galvojo, kad nieko nebus, bet po to - per „subinę“. Dabar ji jaučia tą baimę. Bijojo, kai trenkė su diržu ir į „subinę“. Jos su G. išdykavo. Buvo apačioje. Pažaidė. Buvo pas sesę kambaryje. Paskui ant lovos pašokinėjo ir davė. Tėtis sakė ateiti, padarys tokį dalyką. Ji pirma viena nuėjo, po to - G. Miegamajame tai padarė ir sesei. Dar nori pasakyti, kad per šių metų rugsėjo 1-ąją tėtis mamai sakė: „Duok tu jai vaiką. Nuves ji jį į klasę“. Bažnyčioj tėtis sakė: „Pasiimk gėles“, ir sviedė močiutei į veidą. Sakė išeiti iš bažnyčios. Močiutė atsakė, kad bažnyčia yra visų. Tėtis siūlė joms važiuoti pavalgyti. Jos atsakė, kad ne. Nebuvo jokių pažeidimų. Nežino, kodėl nepapasakojo mamai, kad tėtis smurtavo. Niekam nesakė.

Mažametė G. M., apklausta kaip nukentėjusioji pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 2022 m. sausio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė (1 t., b. l. 154-156), kad jai eina (duomenys neskelbtini) metai. Ji atvyko į teismą, nežino kodėl. Šiuo metu gyvena su mama. Ji sutinka papasakoti tiesą apie savo tėtį. Kartu su ja gyvena mama ir sesė. Su tėčiu nelabai sutaria, nes jie yra atsiskyrę. Ji girdėjo močiutės žodžius. Pirmiau padavė gėles. Tėtis sako: „Išeik iš tos bažnyčios“. Močiutė nieko jam nesakė. Paskui močiutė tėtei pasakė: „Čia visų bažnyčia“. Tėčiui išslydo gėlės močiutei į veidą. Tėtis išėjo. Paskui pasibaigė ten viskas. Išlindo iš mašinos ir paklausė: „Nori važiuoti į kavinę?“. Atsakė „ne“. Jis ėjo iš paskos: jos - greičiau, jis – lėčiau. Paskui nuėjo į mašiną. Su tėčiu nesutaria, nes jie yra atsiskyrę. Ji nuėjo pas sesę į lovą. Jis buvo gėręs. Vakare sesė atsikėlė, o ji miegojo. Tėtis, paskui – močiutė ją žadino. Ji atsikėlė. Su tėčiu sutaria blogai. Jis vieną kartą ant jos pyko. Ji kalbėjo su savo drauge. Paskui pamatė, kad tėčiui paskambino, o ji nematė, kad buvo įrašas, ką tėtis sakė. Dabar neprisimena, ką tėtis sakė. Tėtis ją nuskriaudė, nes tėtis vien bloga joms daro. Jis nuskriaudė ją ir sesę. Vieną kartą per nagus davė ranka; daugiau vieną kartą ranka - į „subinę“. Dar diržą perlenkė per pusę. Ji įkišo taip rankas (rodo). Sesė įkišo rankas ir pabandė. Tuo metu mama buvo išvažiavusi į parduotuvę. Jos su sese norėjo paišdykauti, šokinėjo ant lovos. Jis norėjo pažiūrėti žinias. Diržą turėjo ant kelnių, bet paėmė kitą. Diržas juodas. Jai sutrenkė per „subinę“. Nežino kodėl. Nepamena, ką jos veikė. Jis jai sudavė vieną kartą. Viskas įvyko pas tėtį ir mamą miegamajame adresu (duomenys neskelbtini). Visus kartus vyko ten pat namuose. Jai skaudėjo. Skausmą įvertinų 5 balais. Skaudėjo 5 min.. Nepamena, ar verkė. Skausmą į „subinę“ įvertina 5 balais, skausmą per pirštus – 10 balų. Gal sesė matė, kaip jai sudavė. Nepamena, kada tai vyko. Tai vyko pernai. Neprisimena metų laiko. Lauke buvo nešilta. Lauke buvo šviesu. Ji eina į (duomenys neskelbtini) klasę. Nepamena, ar kažkam pasakojo, kad tėtis ją skriaudė. Dabar bendrauja su tėčiu. Bendrauti nenorėtų. Neturi gražių prisiminimų (iš to periodo), kai gyveno su tėčiu. (Gražūs prisiminimai), tik kai gyveno su mama. Diržą tėtis paėmė iš rūbinės. Prieš atvažiuojant čia, su ja kalbėjo, ką reiks kalbėti. Ji viską pasirašė knygelėje, ir viskas. Ji nežino mamos rašto, ką ji pasirašė. Pasakojo viską, ką jai sakė. Kai jai sudavė į „subinę“, liko raudona ranka. Niekas to nematė. Neprisimena, ar kai sudavė per pirštus, liko žymių. Sesę tėtis skriaudė taip pat su diržu. Neprisimena, ar ji matė. Mamos tuo metu namie nebuvo - ji gal buvo parduotuvėje? Nepamena, ar kai jai sudavė per „subinę“, mama buvo namie. Mama jos nenuskriaudė. Mama jai viską gera daro, o tėtis blogas. Su tėčiu buvo Palangoje. Jai nepatiko, nes jis nupirko saldainių ar ko, niekaip negalėjo jo atidaryti, suskaldyti. Tėtis paėmė, pokšt į sieną ir viskas subyrėjo. Pamatė ant sienos rutuliuką, gumą. Dėl tokios gumos buvo daug reikalų. Nepamena, ką veikė Palangoje, bet žino, kad vieną dieną ten „išsinuomavo“. Tėtis džiaugėsi. Mama jai šiandien priminė, kad tėtis ją skriaudė. (Mama) sakė, kad (G.) pasakytų, jog mamą mušė. Mama liepė pasakyti, kad ją skriaudė. Mama sakė, kad ką žino, viską pasakytų. Viską ir pasakė. Mama sakė papasakoti viską, kaip vyko iš tiesų. Ji nematė, kaip tėtis skriaudė mamą, bet sesė matė. Pas mamą buvo „mėlynė“. Niekas negalėjo matyti, kaip jai sudavė per pirštus. Sesė gal tuo metu buvo su mama?

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklaustas liudytojas A. N. parodė, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta žentą ir dukrą D., kad sutinka papasakoti įvykio aplinkybes. Liudytojas A. N. 2020 m. rugsėjo 2 d. parvažiavo pietų ir rado sumuštą D. Paklausė, kas buvo. Įvykis buvo iš 2020 m. rugsėjo 1 d. į rugsėjo 2 d. (Dukra) sakė, kad Ž. buvo išgėręs. D. buvo „užmušta“ kairė akis, t. y. kraujosruva, ji visa mėlyna. Liudytojas A. N. norėjo su juo (kaltinamuoju) pasiaiškinti, bet D. sakė nevažiuoti, nes jis yra problematiškas, gali susimušti, ir jis nevažiavo. Taigi D., G. ir G. parvažiavo gyventi pas juos. Paskui rugsėjo 3 d. G. pasakojo, kad prasidarė miegamąjį ir pamatė, jog muša mamą. (D.) buvo sakyta kreiptis į gydytojus, bet ji neklausė. Iš karto reikėjo važiuoti į ekspertizę. Taip elgtis patarė liudytojas A. N. su sutuoktine L.. Gal ji (D.) bijojo? D. neaiškino, kodėl atsisako (kreiptis į medikus). Dukra su anūkėmis apsistojo (pas liudytoją A. N.) 3 dienas. Po to jis (kaltinamasis) kažkur išvažiavo ir sako: „Važiuokit, gyvenkit su vaikais namuose“. Jis (kaltinamasis) turbūt kažkur kitur miegojo. Paskui vėl atsirado ir jie vėl gyveno. Liudytojas A. N. nežino, ar tuo metu jie (dukra su žentu) susitaikė.

Atsakinėdamas į kaltinamojo Ž. M. gynėjos advokatės A. K. klausimus, liudytojas A. N. parodė, kad santykiai su Ž. M. ištisai problematiški. Per 10 metų panašiai pusę (laiko) susipykę; daugiau (laiko) buvo susipykę (negu nesusipykę). Kai tik susipykę, dukrai, vaikams neleisdavo ateiti pas liudytoją A. N.. Nežino, dėl ko pykdavosi. Ne jis pykdavo - Ž. M. pykdavo. Dukra nepasakojo apie santykius (su kaltinamuoju). Liudytojas A. N. negali pasakyti, ar jie konfliktuodavo. Ji (dukra) užsidariusi. Ž. M. norėdavo naudoti jėgą prieš liudytoją A. N., bet nėra gavęs (smūgių nuo jo). Gal (kaltinamasis) bijodavo gauti (atgal)? Tačiau (kaltinamasis) yra pastūmęs liudytoją A. N., liudytojo A. N. pirtyje išdaužė „liustras“, vartus, spynas, vartelių spyną. Iki ištuokos bylos Ž. santykiai su dukromis buvo geri. Liudytojas A. N. nežino, kokie dabar Ž. M. santykiai su savo dukromis. Jo dukros nebenori su juo bendrauti. L. (N.) pasakys, kodėl jie (A. ir L. N.) nepranešė (apie įvykį) policijai. Liudytojas A. N. (2020 m.) rugsėjo 1 d. nebuvo sutikęs jo (kaltinamojo). Nežino, kas tvarkė D. (vardu įregistruotą ūkininko) ūkį. Jis nesikiša į Ž. ir D. M. ūkius.

Atsakinėdamas į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. atstovo advokato G. Ž. klausimus, liudytojas A. N. parodė, kad Ž. M. mėgdavo išgerti (alkoholio). Nuolat išgerdavo ir į gastroles, palikęs šeimyną. Liudytojas A. N. irgi išgerdavo, bet (kitaip negu kaltinamasis) nebėgdavo iš namų. (Kaltinamasis) išgerdavo ir namie, bet daugiau išvažiavęs. Liudytojas A. N. nežino, kur jis vartodavo (alkoholį), pvz., klubuose. Matė, kad Ž. vairavo išgėręs. Liudytojas A. N. nedavė jam alkotesterio (pamatuoti neblaivumo laipsnį). Iš išvaizdos suprato, kada Ž. M. išgėręs. Kai reikėdavo, (kaltinamasis) dirbdavo. Liudytojas A. N. negali sakyti, kad Ž. M. yra alkoholikas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 31 d. liudytojas A. N. parodė (2 t., b. l. 103), kad D. M. yra jo dukra, Ž. M. - buvęs dukros sutuoktinis, nors iki dabar vyksta skyrybų procesas. Liudytojas A. N. gali pasakyti, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. per pietus grįžo iš darbo namo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo dukra D. Liudytojas A. N. po D. akimi pamatė „mėlynę“ ir klausė, kas nutiko. D. papasakojo, kad naktį ją sumušė Ž., kad neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę, jei ne G., kuri įėjo į kambarį. D. pasakojo, kad jai skauda visą kūną. Liudytojas A. N. sakė dukrai pasirodyti pas ekspertus, kad viskas būtų užfiksuota, bet ji bijojo. Liudytojas A. N. norėjo važiuoti pas Ž. pasikalbėti apie įvykį, tačiau D. prašė nevažiuoti, nes jis yra neprognozuojamas. Po kelių dienų rugsėjo lyg ir 7 dieną, tiksliai nepasakys, turėjo būtų G. krikštynos, tačiau jos buvo nukeltos, nes D. akis buvo mėlyna, tikrai ne dėl kitų aplinkybių.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklausta liudytoja L. N. parodė, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta žentą Ž. M. ir dukrą D. M.; kad sutinka papasakoti jai žinomas įvykio aplinkybes. Ž. mėgdavo negrįžti į namus. Grįžęs „biški“ pašūkaudavo, ne kartą jų mamą išsikvietė, kai parvažiuodavo, o su liudytoja L. N. ir jos šeima labai daug nebendraudavo. Jie nežinojo, kada vyko vestuvės. Tokios ir vestuvės, tik susirašė. Ž. dažniausiai pykdavo ant jų. (Liudytoja L. N.) nelabai norėjo tokio žento, bet jei dukra su juo gyvena, jiems gerai, tai ir ji pritarė savo vaikams, nesikišdavo į jų asmeninį gyvenimą.

Naktį iš 2020 m. rugsėjo 1 d. į 2 d. po 1 val. Ž. parašė liudytojai L. N. žinutę, kad kažkas pas juos vyksta. Neatsimena tiksliai, bet liudytoja L. N. parašė, kad yra naktis, „baikit juokauti“, „vaikams į mokyklą, reikia pailsėti“, kad išsiaiškins santykius ryte. Jis (kaltinamasis) pritarė tam, kad santykius reikėtų aiškintis ne prie vaikų; sakė, kad ji (nukentėjusioji) yra kalta. Ten (byloje) yra pridėti įrašai, žinutės. Liudytoja L. N. rašė „baikit“ (kelti triukšmą). Jis (kaltinamasis) sako, kad yra visiškai ramus, bet yra kažkas, kas jaučiasi kaltas ir bijo. Labai daug nesusirašinėjo. Tuo tą naktį ir pasibaigė.

(Ryte) Ž. gal vėl parašė (liudytojai L. N.) žinutę: „Jūs ten išsaikinkit su dukra“, kad čia (liudytojos L. N.) dukra kalta. Liudytoja L. N. nežino (konflikto priežasties). Jis (kaltinamasis) motyvavo kažkokia neištikimybe. Liudytoja L. N. su dukra pakankamai artimai bendravo. Nei ji (nukentėjusioji) išeidavo su kokiomis draugėm, nei gastroliuodavo... Liudytoja L. N. nežino (tokių dalykų apie neištikimybę). (Dukros dienotvarkė) būdavo „namai – mokykla – darbai namų ūkyje“.

Ryte liudytoja L. N. paskambino D. ir klausė, kas čia vyksta. Naktį ji nedrįso trukdyti, bet labai gailisi, kad neatvažiavo. Ryte D. paprašė pagalbos nuvežti vaikus į mokyklą. Aišku, liudytoją L. N. nustebino (dukters pagalbos prašymas). Ji jau „turėjo“ baimę, klausė, kas nutiko, nes (naktį) ji (dukra) jai (liudytojai L. N.) nei skambino, nei rašė. Ji (dukra) sako: „Tikrai reikia pagalbos. Atvažiuoju, reikia nuvežti vaikus į mokyklą“. Telefonu (dukra) neaiškino, kodėl reikia pagalbos.

Ji (dukra) atvažiavo pas juos į namus. Tada liudytoja L. N. pamatė, kad jos (dukters) kairė akis atrodė baisiai, tas visas šonas... (Dukra) sakė, kad skauda ir petį. Ji (dukra) labai uždara, išgyvena viduje ir nieko nepasakojo. Ji (dukra) niekada niekam nepasakojo, kas ten pas juos namuose vykdavo, nors liudytoja L. N. ne kartą matė užmaskuotą „mėlynę“, bet nieko nesakydavo ir nieko neklausinėdavo.

Nuvažiuodamos (į mokyklą), liudytoja L. N. kalbėjosi (su dukra) minimaliai. Tas sumušimas buvo labai žiaurus. Liudytoja L. N. sakė (dukrai): „Tu važiuok į ekspertizę“, „nors nusifotografuok“. Ji (liudytoja L. N.) neišdrįso fotografuoti, nes ji (dukra) labai žiauriai atrodė. Dukra nenorėjo kreiptis į ekspertizę, nes turbūt norėjo išsaugoti šeimą, kad niekas niekur neišeitų (į viešumą). Ji (dukra) absoliučiai niekam nepasakojo (apie įvykį), tik savų tarpe.

Kadangi vaikams buvo pirma diena mokykloje, reikėjo padėti nunešti kažkokius daiktelius. Liudytoja L. N. ėjo su mergaitėm į mokyklą.

Liudytoja L. N. nežino, nelabai prisimena, bet D. turbūt paskambino Ž. mamai. Jo mama atvažiavo prieš pietus ir matė „tą visą“. (Žento) mama verkė, ašarojo. Liudytoja L. N. dalyvavo (dukters ir žento mamos) pokalbyje, bet neatsimena, kas, ką sakė. Bendravo, ir viskas. Iš to pykčio ji (liudytoja L. N.) tikriausiai kažką negražiai pasakė ant Ž..

Jos (dukra su vaikais) pasiliko gyventi pas liudytoją L. N. kelias dienas. Liudytoja L. N. nežino, kaip jie (sutuoktiniai) bendravo, ar susirašinėjo. Nelenda į šituos reikalus.

(2020 m. rugsėjo) 3 d. buvo liudytojos L. N. gimtadienis. Suėjo visi vaikai. D. daug nesiafišavo, nes jai buvo labai nepatogu (rodytis sumuštai). Po to (žentas) pasikvietė namo. Ž. sakė: „Išvažiuoja iš namų. Jūs būkit su vaikais“. Ji (dukra) parvažiavo (namo).

Po to susėdę kalbėjo su Ž. Liudytoja L. N. sakė: „Jei jums netinka, gražiai išsiskirkite, negyvenkite. Ne pirma ir ne paskutine pora išsiskiria. Čia nieko tokio nebūtų“. Ž. sako: „Ne. Ji (sutuoktinė), kaip stovi, taip ir išeis pro duris su maišiukais“. Liudytoja L. N. nežino jų ūkinių reikalų, jai nerūpi kitos šeimos finansai.

(2020 m.) rugsėjo 5 d. turėjo būti G. krikštynos. D. Ž. pasakė, kad paskambintų kunigui ir atšauktų krikštynas. (G.) krikštynos įvyko (2020 m.) spalio 10 d.

Atsakinėdama į prokurorės I. Z. – S. klausimus, liudytoja L. N. parodė, kad jos santykiai su anūkėmis geri, labai geri. Visada bendraudavo. Kai jie (dukra ir žentas) gyveno kaip šeima, anūkės buvo labai geros. Jie jas myli, o jos - myli (juos). Jie (seneliai) neklausinėjo vaikų apie jų tėvus. Tik dabar neseniai mergaitės džiaugėsi, kad joms gera gyventi pas senelius, nes čia niekas nešūkauja, ramu. Visai neseniai, prieš 2-3 savaites, G. sako: „Tėtis taip šūkaudavo ant mamos kiekvieną dieną, kad jau norėjau sakyti mamai, kad susikrauname lagaminus ir išeinam iš namų“. Tik grįžusi iš mokyklos (2020 m. rugsėjo 2 d. G.) pasakė, kad ji visą naktį nemiegojo. Vaikas buvo šoke, mokykloje prastai jautėsi, nes matė, kad mama dėjo ledukus ant veido.

Atsakinėdama į kaltinamojo Ž. M. gynėjos advokatės A. K. klausimus, liudytoja L. N. parodė, kad iki skyrybų jų (uošvių) santykiai su Ž. M. buvo įvairūs. Pradžioje, kai gimė G., kažkiek laiko, vos ne 3 m., visiškai nebendravo. Po to jie (dukra su žentu) atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) per kelis namus. Tada po truputį pradėjo bendrauti. Buvo ir normalių santykių, pvz., išvyko į kelionę ir vakarais kortomis žaisdavo. Negali sakyti, kad visada blogai sutarė (su žentu). Vaikai gyveno. Liudytoja L. N. visada pritardavo. Jeigu jiems (dukrai ir žentui) gerai, tai ir jiems (uošviams) gerai.

Liudytoja L. N. nemano, kad (nagrinėjamas konfliktas) vienintelis kartas. (Dukra) būdavo žeminama labai dažnai. Pvz., prie draugų D. visada tylėdavo. Jei ji (dukra) kokį žodį įterpdavo, (žentas) sakydavo: „dusk“, „užtilk“, „ne tavo reikalas“. Per gimtadienius ar šiaip išsikepdavo kepsnių, po vyno taurę išgerdavo, nieko tokio nebūdavo. Dažniausiai būdavo (namuose) pas Ž. Visi būdavo, bendraudavo, nesipykdavo. Ir prieš tai liudytoja L. N. yra mačiusi, kad (dukters) akis melsva, uždažyta (kosmetika). (Dukra) galvojo, kad (mama) nematys, ir nieko nesakė, o liudytoja L. N. ir neklausinėjo. Apsimetė, kad nemato, ir viskas. Stengdavosi nesivelti į jų (dukters ir žento) gyvenimus, konfliktus.

Liudytoja L. N. nežino, ar D. 2020-2021 m. važiuodavo dirbti į savo ūkį. Nieko ji ten nedirbdavo. Kiek matė, Ž. viską tvarkydavo.

Liudytoja L. N. (2020 m. rugsėjo 1 d.) nematė (žento), nes jie buvo mokykloje.

Liudytoja L. N. apie dukros sumušimą sužinojo (kitą dieną po įvykio) ryte. Naktį Ž. parašė žinutes, kad ten kažkas vyksta. Po to liudytoja L. N. labai gailėjosi, (kad nenuvažiavo pas dukrą). Galvojo: „Naktis, gal šiaip tik?“, ir viskas. Bet paskui liudytoja L. N. paskambino D. ir klausė, kas nutiko, gal reikia pagalbos. Ji (dukra) sako: „tikrai reikia vaikus nuvežti į mokyklą“. Dukra su vaikais atvažiavo pas juos į namus apie 7³⁰ ar 8⁰⁰ val. ir (liudytoja L. N.) pamatė (sumuštą dukrą).

Aišku, liudytoja L. N. klausė dukros, kaip ji buvo sumušta. Kai nuvežė vaikus į mokyklą, dukra papasakojo, kad (kaltinamasis) smūgiavo kumščiais gulinčiai lovoje, kad ji dengėsi pagalve, (kaltinamasis) nuėmė pagalvę, liepė žiūrėti į akis, smūgiavo į pečius, į veidą. (Dukra) pradėjo klykti. Išgirdo G., įėjo į kambarį ir tuo viskas pasibaigė. Liudytoja L. N. ragino D. važiuoti į ekspertizę, bet ji nenorėjo. Aišku, liudytoja L. N. blogai pasielgė, kad (apie įvykį) nepranešė policijai. Iki skyrybų Ž. normaliai sutarė su dukromis. Neturi ką pasakyti.

Atsakinėdama į kaltinamojo Ž. M. klausimus, liudytoja L. N. parodė, kad ji dažnai atvažiuodavo (pas dukrą į svečius). Ž. jai paskambindavo, o ji kitą kartą yra darbe, neturi laiko, bet (Ž. sako): „Jau ruošiam kavą. Atvažiuok“, ir ji važiuodavo. Po to Ž. ėmė klausinėti, ar liudytoja L. N. žino, dėl ko jis ją pasikviesdavo gerti kavos. Nes norėjo parodyti, kad yra labai graži šeima, gražiai bendrauja, t. y. kad liudytoja L. N. nematytų blogosios pusės. Liudytoja L. N. nebendravo su dukters šeima, kol jie neatvažiavo (gyventi) į (duomenys neskelbtini), tik tada pradėjo bendrauti. Galbūt pradėjo bendrauti, kai Ž. Ir D. M. sudėjo grindis. Liudytoja L. N. nelįsdavo į Ž. ir D. M. bendravimą. Liudytoja L. N. išgerdavo po vyno taurę. Ir dabar, jei yra proga, išgeria vyno taurę, bet nepasigeria. Kai gyveno šalia, susitikdavo (su žentu), jei nesipykdavo. Liudytoja L. N. labai dažnai būdavo ir dabar paskutiniu metu nuo sausio iki šeimos išvarymo iš namų visiškai (mintis nesuprantama, sakinys netaisytas). Ž. žiauriai išvarė. Liudytoja L. N. gailėjosi, kad neiškvietė policijos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. spalio 13 d. liudytoja L. N. parodė (2 t., b. l. 43-44), kad D. M. yra jos dukra, Ž. M. yra dukros sutuoktinis, tačiau vyksta skyrybų procesas. Jie turi dvi bendras dukras G. ir G. M.. Nuo 2021 m. kovo 20 d. jos dukra D. su anūkėmis gyvena pas juos adresu (duomenys neskelbtini). Ž. D. su vaikais išvarė iš namų. Ž. yra konfliktiškas, agresyvus žmogus. 2020 m. rugsėjo 1 d. naktį Ž. primušė dukrą D. Kitą dieną matė kraujosruvas ant D. veido. D. nesikreipė į policijos pareigūnus, sakė, kad nenori gėdos. Liudytoja L. N. nenorėjo kištis į dukters gyvenimą, dėl to taip pat niekam nepranešė. Kiek žino, Ž. nesmurtavo prieš anūkes. Nei G., nei G. nesakė, kad tėtis prieš jas smurtautų. Sužalojimų irgi nematė. G. tik sakė, kad jai ramu pas juos (senelius) gyventi, nes niekas nešūkauja. G. sakė, kad tėtis namuose dažnai šūkaudavo. Ž. nėra smurtavęs prieš liudytoją L. N., tik per rugsėjo 1-ąją su gėlėmis perbraukė per veidą, bet skausmo nesukėlė. G. minėjo, kad (Ž. gėlėmis) trenkė, tačiau taip nebuvo, tik perbraukė. Ž. M. puolė ant liudytojos L. N. sutuoktinio ir pastūmė, bet fizinio skausmo nesukėlė. Ž. ir D. namuose dažnai kildavo konfliktų. Liudytoja L. N. nesikišdavo į jų konfliktus, jai (dukra ar žentas) daug ko ir nepasakodavo. Žino tik tą vieną įvykį, kai (žentas) sumušė D., nes buvo kraujosruva ant veido.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 27 d. papildomai apklausta liudytoja L. N. parodė (2 t., b. l. 49-50), kad ji 2020 m. rugsėjo 1 d. naktį iš Ž. gavo SMS žinutę, jog kažkas vyksta pas juos namuose. Galvojo, kad Ž. yra neblaivus, dėl to nekreipė dėmesio. D. jai nieko nerašė. Ryte D. paprašė liudytojos L. N. nuvesti dukras į mokyklą. Ji (dukra) su dukromis atvyko iki jų (liudytojos L. N.) namų. Tada liudytoja L. N. pamatė „mėlynę“ po D. akimi. Ji klausė, kas nutiko. D. papasakojo, kad naktį ją sumušė Ž., kad jei į kambarį nebūtų įėjus G., neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę. Liudytoja L. N. liepė D. nueiti į ekspertizę pasiimti išvadą, tačiau dukra nesikreipė. (Dukra) galvojo, kad viskas bus gerai, susitaikys. Dėl šios „mėlynės“ nukeltos G. krikštynos. D. labai slėpė, maskavo „mėlynę“, kad niekas nematytų. „Mėlynę“ po akim taip pat matė Ž. M. mama ir liudytojos L. N. sūnus I. N.. Ž. aiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, jog D. gali būti jam neištikima. Liudytoja L. N. pridėjo susirašinėjimą SMS žinutėmis su, kaip teigė, Ž. M. (2 t., b. l. 52-54).

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklaustas liudytojas I. N. parodė, kad jis yra D. brolis. Iš salėje esančių žmonių pažįsta Ž. M., D. sutuoktinį. Liudytojas I. N. žino, dėl ko yra pakviestas į teismą, sutinka papasakoti jam žinomas įvykio aplinkybes. Liudytojas I. N. pažįsta tą žmogų (kaltinamąjį) iš senų laikų, yra kilę ir užaugo viename kaime. Kažkada buvo artimesnis bendravimas. Paskui nutrūko, kai liudytojas I. N. pamatė, kokias „nesąmones“ jis daro - vos nenudūrė su peiliu jo (liudytojo I. N.) draugo. Ar tai normalu? Lai (kaltinamasis) džiaugiasi, kad tas draugas neparašė pareikšimo ant jo. Taip gavosi, kad (kaltinamasis) susiėjo su liudytojo I. N. seserimi. Ir vėl nebendravo, nors jis, kaip sakė, – problematiškas žmogus. Netgi tais metais, kai pradėjo šiek tiek bendrauti, 2020 m. balandį buvo liudytojo I. N. gimtadienis. Atvažiavo jo draugai. Jis (kaltinamasis) iš niekur nieko pradėjo kabinėtis prie jo draugų.

Liudytojas I. N. mano, kad čia visi tą patį pasakė. Faktas, kad ją (seserį) sumušė. Faktinės aplinkybės tokios: liudytojas I. N. atvažiavo pas tėvus ir pamatė sumuštą sesę. Buvo rugsėjo 3 d., jo mamos gimtadienis. Sesers akis (neatsimena kuri) pamėlynavusi, žandas ištinęs. Nematė sužalojimų ant (kitų sesers) kūno (dalių), bet mano, kad ir ten buvo mėlyna, nes iš jos pasakojimo suprato, jog gerai, kad vaikas buvo. (Antraip) neaišku, kuo būtų pasibaigę. (Kaltinamasis) yra ne žmogus, o gyvulys!

(Seserį) sužalojo taip: jis (kaltinamasis) grįžo iš kažkokio vakarėlio. Išgėręs jis būna neadekvatus. Veiksmai tokie, apie ką šiandien šnekame: bet kurioje situacijoje, kiek liudytojas I. N. tą žmogų pažįsta, jeigu išgėręs - nuolat konfliktai. (Tarp Ž. ir D. M.) kilo kažkoks konfliktas. Nepamena, apie ką jie kalbėjo. (Konfliktas) gali išsirutulioti iš bet ko. Liudytojas I. N. nežino, šituo metu ar ne prikaišiojo neištikimybę. Jei ne G., neaišku, kuo būtų pasibaigę. Kaip liudytojas I. N. supranta, mažoji (G.), (per įvykį) miegojo. Ji (G.) kažką sakė, kad matė, kaip tėvas mušė mamą. Visa laimė, kad ji buvo kambaryje. Kitaip neaišku, kuo būtų pasibaigę. Ne paslaptis, kad (kaltinamasis) ir narkotikų vartojo. Liudytojas I. N. mano, kad ir tą vakarą buvo (pavartojęs). Ar teismas žino, kokie būna narkomanai?

Atsakinėdamas į prokurorės I. Z. – S. klausimus, liudytojas I. N. parodė, kad mamos gimtadienyje (rugsėjo 3 d.) buvo visas artimųjų ratas. Visi galėjo matyti jos (sesers) veidą. Ką ten gali užmaskuoti, jei veidas ištinęs, akis „užmušta“?. Jau prieš tai buvo sumušta. Buvo ar nebuvo čia paminėta, (kad sesuo su dukromis) buvo išvaryta iš namų? Liudytojas I. N. klausė, ar jai reikia pagalbos. Ji (sesuo) nieko nesakė. Šeima yra šeima. Tiek to, tegu tvarkosi patys. Kai (sesuo) atėjo sumušta, liudytojas I. N. klausė: „Ką aš tau sakiau?“. Liudytojo I. N. draugas buvo padurtas iki įvykio, kai buvo sumušta jo sesuo. Jau iki to įvykio liudytojas I. N. žinojo, kad jis (kaltinamasis) yra agresyvus.

Atsakinėdamas į kaltinamojo Ž. M. gynėjos advokatės A. K. klausimus, liudytojas I. N. parodė, kad kaip jis gali pasakyti kažką kita, jeigu gyvena viename kieme, visi bendrauja. Jis nelabai įsivaizduoja, kaip tas faktas gali būti kitoks? Vienareikšmiškai žino, kad ji (sesuo) buvo sumušta, žino visą eigą. Nejaugi pradės vienas kitam meluoti ir duoti kažkokius kitus parodymus?

Ikiteisminio tyrimo byloje (Nr. 01-1-24791-2022) dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį) liudytojui I. N. nėra pareikšti įtarimai (sukėlus fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdžius Ž. M. sveikatą). Pirmą kartą girdi. Kas čia per tyrimai, dėl ko? O kas jį (kaltinamąjį) muša? Ar liudytojas I. N. jį mušė? Nori paklausti akis į akį, kada jis jį mušė. Jis šito nežino, pirmą kartą girdi. Jam tai yra naujiena. Liudytojas I. N. nebuvo kviečiamas į policiją dėl Ž. M. sumušimo. Apie ką čia kalbam? Apie D. ar kitų sumušimą? Liudytojas I. N. jau pasakė, ką matė, t. y. (sesers) veido sumušimai, akis „užmušta“, žandas ištinęs. Liudytojas I. N. neprašė, kad (sesuo) nusirengtų (ir parodytų, ar yra daugiau sumušimų). Tikrai skaudėjo. Buvo smūgiai.

Liudytojas I. N. nežino, kodėl neprašė (pareiškimo dėl sesers sumušimo). Jis jai sakė važiuoti išsiimti „abduciją“. Nežino, kodėl ji to nepadarė. Ji - pilnametė, suaugusi moteris, už save galvoja. Liudytojas I. N. negali visko daryti už svetimus žmones.

Liudytojas I. N. rugsėjo 1-ąją nematė jo (kaltinamojo), bet iš pasakojimo (žino), kad jo sesė važiavo parsivežti jo (sutuoktinio) iš jo draugo. Tą draugą reiktų pakviesti, kad jis paliudytų, ar jie (su kaltinamuoju) „baliavojo“. Sesuo sakė, kad parsivežė jį (kaltinamąjį) girtą.

M. B. yra liudytojo I. N. partnerė, su kuria jis gyvena neįregistravęs santuokos. Santykiai su Ž. M. visada buvo įtempti. Jis nežino, kas 2020-2021 m. dirbo D. ūkyje. Liudytojas I. N. atėjo duoti ne šituos parodymus (kas dirbo sesers ūkyje).

Atsakinėdamas į kaltinamojo Ž. M. klausimus, liudytojas I. N. parodė, kad neduoda melagingų parodymų. Nė vieno žodžio nepasakė melagingai. Ž. M. yra viso veiksmo „užbūrėjas“. Liudytojas I. N. labai džiaugiasi, kad sesė grįžo į jų šeimą ir gali visi sėdėti prie bendro stalo, švęsti šventes ir t. t. Čia vienintelis Ž. M. buvo „ugnies kūrėjas“.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 31 d. liudytojas I. N. parodė (2 t., b. l. 108-109), kad D. M. yra jo sesuo, Ž. M. yra buvęs jos sutuoktinis, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Per tą laiką, kol D. gyveno su Ž., liudytojas I. N. stengdavosi bendrauti su juo kuo mažiau, nes matydavo, kad jis yra labai konfliktiškas, agresyvus žmogus, negerbdavo jo sesers D.. Rugsėjo 3 d. yra jo mamos L. gimtadienis. 2020 m. rugsėjo 3 d. liudytojas I. N. su drauge M. atvyko pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini), pasveikinti su gimtadieniu. Pas tėvus namuose buvo sesuo D. Pamatė, kad po D. akimi yra didelė „mėlynė“. D. pasakojo, kad naktį ją sumušė girtas Ž., kad įvykį matė ir dukra G. (2020 m.) rugsėjo pradžioje turėjo būti G. krikštynos. Liudytojas I. N. turėjo būti krikštatėviu, tačiau krikštynos buvo nukeltos dėl to, kad D. buvo sumušta, buvo su „mėlyne“ po akimi, kurią smurtaudamas padarė Ž. M.. Tikrai gali pasakyti, kad krikštynos buvo nukeltos dėl to, kad D. buvo su „mėlyne“ po akimi, o ne dėl kitų priežasčių.

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. rugpjūčio 3 d. apklausta liudytoja E. B. parodė, kad gerai pažįsta Ž. ir D. M.. D. M. yra jos pusseserė, Ž. M. - pusseserės sutuoktinis. Turėjo vykti G. M. krikštynos. Liudytoja E. B. buvo pakviesta būti krikšto mama. Ruošėsi, pirko dovanas ir t. t. Likus savaitei iki krikštynų, vieną rytą ji gavo iš D. žinutę, kad krikštynos neįvyks. Liudytoja E. B. labai nustebo dėl ko. (Nukentėjusioji) parašė, kad Ž. M. ją sumušė. Ji (nukentėjusioji) parsivežė jį išgėrusį ir jis tapo agresyvus, puolė ant jos. Ji (nukentėjusioji) buvo labai sutrikusi, susinervinusi. (Nukentėjusioji) minėjo, kad yra šoke ir nežino, kada įvyks krikštynos. Aišku, liudytoja E. B. nustebo, kad žmogus gali taip elgtis. Kitą dieną ir dar kitą dieną po įvykio liudytoja E. B. paklausdavo, kaip ji (nukentėjusioji) jaučiasi. Kai susitiko, (nukentėjusioji) parodė liudytojai E. B. (nuotrauką su sužalojimais). Įvykis buvo 2020 m. rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, nes krikštynas nukėlė į spalio vidurį. Ją (nukentėjusiąją) sumušė jos namuose, tikriausiai viršuje, antrame aukšte. (Nukentėjusioji) neminėjo (kur ją sumušė), o liudytoja E. B. neklausė. G. sakė, kad matė įvykį. Iš to, kad G. buvo labai supykusi ant tėčio, liudytoja E. B. suprato, jog G. matė (įvykį). Liudytoja E. B. nenori klaidinti nei meluoti, ar G. sakė, kad matė įvykį, ar liudytoja E. B. padarė išvadą, kad G. matė įvykį. Ji (G.) nesakė, ką matė per įvykį. Liudytojos E. B. manymu, mergaitės yra traumuotos, tad nesinori labai klausinėti, tik tiek, kiek jos pasisako. Liudytoja E. B. įtaria, kad mergaitės yra sutraumuotos gal nuo viso (tėvų) bendro gyvenimo. (Mergaitės) matydavo tėčio agresiją, abejingumą, po to jų šeima išėjo gyventi pas senelius. (Dabar) D. su mergaitėmis (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą, nes jos eina į mokyklą (duomenys neskelbtini). Kai pradžioje jos išėjo (gyventi atskirai nuo tėčio), kiek liudytoja E. B. suprato, Ž. norėjo susitikti (su dukromis), bet jos, ypač G., jautė pyktį tėčiui. Ji (G.) labai blogai atsiliepia apie tėtį, žodžiais išlieja pyktį ant tėčio. Jei tėtis parašo jai žinutę, būdavo, kad ji net pyksta, kad ir vėl parašė, nenori atrašyti. Ir gaila, ir liūdna, kad vaikas taip atsiliepia apie tėtį. Liudytojos E. B. įsivaizdavimu, (tėtis) turėjo labai įskaudinti vaiką, kad šitaip atsitiko. G. mažesnė, ji kitaip išgyvena, jai sunkiau psichologiškai.

Atsakinėdama į prokurorės I. Z. – S. klausimus, liudytoja E. B. parodė, kad (po įvykio) ji susirašinėjo su D. Tyrėja nusifotografavo jų žinutes (susirašinėjimą). Liudytoja E. B. po gero mėnesio tik per G. krikštynas nuvyko (pas Ž. ir D. M.) ir gyvai nematė D. sužalojimų. Tą dieną (per G. krikštynas) ji (nukentėjusioji) parodė liudytojai E. B. nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas jai padarytas sužalojimas. Ž. sako, kad liudytoja E. B. išsiplečia, vaizdžiai pasakoja. Tikrai ne vaizdžiai - sako taip, kaip buvo, kaip matė, kaip žino. D. pažįsta nuo pat vaikystės. Ji yra labai ištikimas, labai geras, labai atsakingas šeimos žmogus. Liudytoja E. B. ne kartą D. sakė, kai, tarkim, jie (liudytojos E. B. šeima) atvažiuoja, Ž. naktį grįžo iš kažkur, dar kvapelis jaučiasi arba pabuvęs jis išlėkdavo, ne kartą, ne du, ne penkis klausė, kaip D. gali gyventi su tokiu žmogumi. Liudytoja E. B. negalėtų (gyventi su tokiu žmogumi kaip kaltinamasis) nė savaitės. Viskas gerai, visokių vyrų yra. Gal vieną kartą nuklysta, o ji (nukentėjusioji) kavą Ž. į lovą atnešdavo, batus nuvaksuodavo ir t. t. Kartais (nukentėjusioji) atrodydavo kaip (kaltinamojo) tarnaitė. O jis lekia, tikrai rodydavo nepagarbą. Ne kartą liudytoja E. B. sakė, kad ji su tokiu žmogumi (kaip kaltinamasis) negalėtų gyventi. Ji (nukentėjusioji) tikrai yra šeimos žmogus, be galo jį (kaltinamąjį) mylėjo. Pamilo jį, būdama labai jauna. Liudytoja E. B. apsidžiaugė, kad jie suėjo kartu, nes jis (kaltinamasis) buvo pirmoji jos (nukentėjusiosios) meilė. Tačiau jis ją labai stipriai įskaudino ir šmeižia. Liudytoja E. B. kiekvieną dieną nestovėjo su žvake jų šeimoje, bet jai sunku suvokti, kad ji (nukentėjusioji) būtų jam (kaltinamajam) bloga žmona.

Atsakinėdama į kaltinamojo Ž. M. gynėjos advokatės A. K. klausimus, liudytoja E. B. parodė, kad su D. yra labai artimos, kaip sesės. Jie (neaišku kas) anksčiau gyveno pas senelius, tuose pačiuose namuose, kur D. užaugo, ten leisdavo vasaras. Nuo pat jų (Ž. ir D. M.) draugystės pradžios (nukentėjusioji) pasipasakodavo ir ji (liudytoja E. B.) pažįsta Ž. labai seniai. Jis turėjo pasiutimo, bet šiaip žmogus kaip žmogus. Nebuvo blogas. Paskui sukūrė šeimas: pirma – liudytoja E. B., paskui – D. su Ž. Šeimomis bendraudavo, labai dažnai susitikdavo. Taip sutapo, kad liudytojos E. B. dantistas dirba (duomenys neskelbtini). Ji užsukdavo (susitvarkyti dantų) ir su nakvyne likdavo (pas Ž. ir D. M.). Ž. būdavo visiškai kitoks, bet prieš 2-3 metus jis labai pasikeitė. Būdavo taip, kad liudytoja E. B. atvažiuodavo (į svečius pas Ž. ir D. M.), bet nebelikdavo nakvoti, nes liudytojai E. B. ir jos sutuoktiniui pradėjo nebepatikti jo (kaltinamojo) elgesys. Dažniausiai, kai atvažiuoji į svečius, išgeri po taurę vyno. Ž. tuoj užsimanydavo kažkur lėkti, išgėręs sėsdavo už vairo. Paskutinis įvykis gal gruodį, prieš pat šventes. Liudytoja E. B. kaip tik laukėsi, buvo panašiai 7 (nėštumo) mėnuo. Užsuko pas Ž. ir D. M. į svečius. Kai atvažiavo, Ž. buvo išgėręs. Jis toliau išgėrinėjo ir sumąstė sėsti už vairo ir kažkur važiuoti. Liudytoja E. B. bandė sulaikyti, prie durų atsistojo ir sako: „Nevažiuok, juk atvažiavome mes“, bet jis ją pastūmė, vis tiek sėdo už vairo ir išvažiavo. Tą vakarą vėlai išvažiavo namo ir po šio įvykio pradėjo bendrauti labai mažai. Nuo to karto iki (nukentėjusiosios) sumušimo susitiko gal 3 kartus, nors gerą pusmetį iki D. M. sumušimo susitikdavo kas mėnesį. Liudytoja E. B. nematė Ž. (2020 m.) rugsėjo 1 d. Liudytojos E. B. vaikams nebuvo keista, kad jis (kaltinamasis) galėjo sumušti D. Jos vyresniajam (sūnui) jau (duomenys neskelbtini) metų, D. yra jo krikšto mama. Jam buvo, aišku, labai liūdna, nes jie kaip berniukai labai gerai sutardavo su Ž. Liudytojai E. B. keista, kad nesimatė tokio stipraus ryšio tarp Ž. ir mergaičių. Būdavo, kad Ž. bendrauja su jais, o mergaitės labiau – su D., seneliais, o tėtis..., jam kiti reikalai (rūpi). G. sakė, kad kai tėtis grįždavo, su jomis neužsiimdavo. Grįžęs namo po darbų, ant sofkutės atsisėda, telefoną maigo ir televizorių žiūri arba užmiega. Nebuvo šilto bendravimo su mergaitėmis. (G.) sako: „Ko jis dabar nori iš mūsų? Kai gyvenom kartu, jis nereikalavo (bendrauti), nenorėjo ir pats to nesuteikė“. Jau metai po skyrybų (tiksliau - kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo). Žiauriai jautėsi, ypač ant G., kad jai labai reikia tėčio, bet ji laiko pyktį, nes matė skaudinamą mamą. Psichologiškai labai liūdna. Dabar jos (Ž. ir D. M. dukros) šiek tiek atsigauna. G. vėl linksma. G. - labai gabi mergaitė. Kai susitikdavo, tokia liūdna būdavo, o dabar matosi, kad vaikas šiek tiek atsigauna, ačiū Dievui. Kol mažos mergaitės, mama daugiau rūpinasi buitimi. Aišku, (tėtis) nusiveždavo į kelionę, mergaites visada pasiimdavo, buvo tas šeimos modeliukas pradžioje, bet, kiek liudytoja E. B. supranta, niekada nebuvo didelio įsitraukimo į mergaičių ugdymą, į buitį. Vyrai yra vyrai, sunku pasakyti dėl šito dalyko. Šeima kelis kartus važiavo į Turkiją ir su baidarėm plaukė, ir į koncertą nuvažiuodavo. Pradžioje jis (kaltinamasis) buvo visiškai kitoks, o paskutiniu metu tikrai ne kartą užgavo liudytoją E. B. savo žodžiais. Kai jis išgeria „čerkutę“ ar dvi, tampa visiškai kitoks žmogus, agresyvus. Toks jausmas, kad pavartodavo, ar liga žmogui. Nežinia, gal negalėdavo gerti, bet jis visiškai pasikeisdavo ir bendravimas su liudytoja E. B. atšalo vien dėl jo elgesio. Kartais būdavo nemalonu susitikti. Aišku, (nukentėjusioji) yra jos pusseserė ir nesvarbu, ar būtų Ž. ar kitas, ji liudytojai E. B. yra kaip sesuo. Liudytoja E. B. priima jos antrąją pusę tokią, kokia yra, tik tiek, kad paskutiniu laiku įžeidinėjo, stumdė ją, besilaukiančią. Mano, kad išgėręs (kaltinamasis) nejausdavo, ką sako, nekontroliuodavo savo veiksmų. Liudytoja E. B. teigė, kad negali atsakyti, kas dirbo D. ūkyje, nes nesigilino.

Atsakinėdama į kaltinamojo Ž. M. klausimus, liudytoja E. B. parodė, kad negalėtų išskirti, kuris vaikas Ž. M., kuris – D., bet, jos manymu, po skyrybų G. (yra jo numylėtas vaikas). Visą laiką jausdavo, kad gal G. (iš pradžių) buvo artimesnė Ž. M., bet šiandien ji (G.) laiko pyktį ant tėčio, taigi nežino, negali pasakyti.

Liudytojos E. B. sutuoktinis dirba tokį patį darbą kaip Ž. M., tik jis nesamdo žmonių, o pats dirba. Jis grįžta po kūlimų vėlai, vaikai jau miega, bet prieis prie vaikų, pabučiuos ir visada ras laiko pabendrauti su liudytoja E. B.. Dar įsijungia televizorių, pabendrauja, neina miegoti. Jeigu atsiranda laisva minutė, jeigu lyja, jis visada skiria laiką šeimai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 9 d. apklausta liudytoja E. B. parodė (2 t., b. l. 95-96), kad ji yra D. M. pusseserė ir G. M. krikštamotė. Gali pasakyti, kad jos su D. yra labai artimos, labai dažnai bendraudavo šeimomis. D. ir Ž. jai atrodė labai normali šeima, labai gerai sutardavo. D. ir Ž. gražiai sutardavo prie jų (liudytojos E. B.), nesipykdavo. D. labai stengdavosi dėl Ž., nešdavo jam į lovą kiekvieną dieną kavą. Be to, ji (nukentėjusioji) - labai tobula mama, labai stengiasi dėl savo mergaičių, jomis rūpinasi. Ž. elgesys pasikeitė gal prieš kokius 2-3 metus. Kai liudytoja E. B. atvažiuodavo į svečius ir Ž. išgerdavo, palikdavo labai agresyvus, išgėręs norėdavo kažkur lėkti su automobiliu; neklausydavo, kas jam būdavo sakoma ar prašoma. D. apie savo šeimą ir santykius šeimoje mažai ką pasakodavo. Liudytoja E. B. gali pasakyti, kad 2020 m. rugsėjį turėjo įvykti G. krikštynos. Ji (liudytoja E. B.), kaip būsima krikštamotė, ruošėsi krikštynoms, tačiau, likus gal kokiai savaitei iki krikštynų, D. parašė, kad krikštynos neįvyks. Su D. rašinėjosi per „Messenger“ programėlę. D. pasakė, kad Ž. „įstatė“ jai „fanarą“. Liudytoja E. B. klausė kaip, dėl ko. D. pasakė, kad parsivežė Ž. neblaivų iš draugo ir jis ją sumušė. Liudytoja E. B. klausė D., ką ji darys, ar gyvens toliau kartu. Ji atsakė, kad daugiau neklausinėtų. Liudytoja E. B. daugiau nieko ir neklausinėjo, nes suprato, kad jai (nukentėjusiajai) buvo skaudu apie tai kalbėti. Liudytoja E. B. nematė, kaip (po įvykio) atrodė D., bet (nukentėjusioji) buvo nusifotografavusi. Po kiek laiko D. pranešė, kad krikštynos įvyks spalį. Tada krikštynos įvyko, viskas buvo gerai. Aišku, kai Ž. išgėrė, buvo priekabus, tačiau prie svečių tikrai nesmurtavo. Liudytoja E. B. nepamena kada, bet kai bendravo su D., ji jai telefone parodė nuotrauką, kurioje (matyti, jog) jai po akimi buvo kraujosruva. Nepamena, po kuria akimi buvo kraujosruva, tačiau minėtą kraujosruvą sumušdamas padarė Ž. Nuo to laiko, kiek liudytoja E. B. bendraudavo su D., ji atrodė nusiminusi. D. tikėjosi, kad Ž. pasikeis, kad toliau gyvens šeimoje. Kaip D. sakė, buvo ir gražių akimirkų, dėl to nenorėjo niekam sakyti ir niekur kreiptis. Kiek liudytoja E. B. žino, 2021 m. kovą Ž. išvarė D. su mergaitėmis iš namų. Kiek D. spėjo surinkti mergaičių daiktų, tiek pasiėmė. Likusių daiktų Ž. iki šiol negrąžina. Be to, liudytoja E. B. gali pasakyti, kad D. jai sakė, jog tai pirmas atvejis, kai Ž. ją sumušė iki kraujosruvų, anksčiau tik apsistumdydavo. Nei iš D., nei iš mergaičių liudytoja E. B. (daugiau) negirdėjo, kad Ž. naudotų fizinį smurtą prieš jas. Tik G. sakė, kad tėtis niekuo nesirūpina, kad po darbo grįžęs guli ant sofos, žiūri televizorių ir žaidžia su telefonu. Liudytoja E. B. turi susirašinėjimą su D., kai D. jai parašė, kad krikštynos nukeliamos. Pridėjo susirašinėjimo 2020 m. rugsėjo 2 d. su nukentėjusiąja per „Messenger“ programėlę fragmentą (2 t., b. l. 98-99).

Teisiamajame teismo posėdyje 2022 m. rugsėjo 2 d. apklausta liudytoja M. B. parodė, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta Ž. M.. Jo sutuoktinės D. brolis yra liudytojos M. B. partneris, su kuriuo ji gyvena neįregistravusi santuokos. Liudytoja M. B. pažįsta Ž. M. gal kokius 5-6 metus. Negalėtų pasakyti, kad šiuo metu jų santykiai yra draugiški, nebendrauja. Anksčiau nebuvo artimi, bendraudavo per Ž. M. sutuoktinės brolį, sueidavo į vieną pasisėdėjimą, pabuvimą, tokie šeimyniniai bendravimai. Asmeniškumų nebuvo.

Liudytoja M. B. 2020 m. rugsėjo 2 d. ar kažkurią kitą dieną atvažiavo pasveikinti D. mamos su gimtadieniu ir pamatė sumušimo padarinius. Tuo metu D. lyg su vaikais jau kelinta diena buvo ir miegojo pas (savo) tėvus. D. turėjo „mėlynę“. Išsišnekėjo, iš kur atsirado „mėlynė“ po kaire akimi, t. y. kad ją (nukentėjusiąją) sumušė Ž. M.. Kiek lyg pamena, Ž. buvo kažkur išvažiavęs ar kažko švęsti. Grįžus namo, prasidėjo kažkoks kaip konfliktas ar kažkas ir jis ją sumušė. (Nukentėjusioji) sakė, kad ją mušė rankomis. Liudytoja M. B. nesigilino į smulkmenas. Tai atsitiko pas juos (Ž. ir D. M.) namuose, kur jie gyveno. Kaip ji (nukentėjusioji) minėjo, (įvykis nutiko) miegamajame. Mušė daugiau nei vieną ir du kartus, tikslaus skaičiaus nepasakys. Liudytoja M. B. negalėjo pasakyti, ką darė D. M. po to, kai ją sumušė. Ji (nukentėjusioji) gėdijosi, nenorėjo niekam rodytis ir/ar sakyti. Daugiau sumušimų (žymių ant nukentėjusiosios) liudytoja M. B. nematė.

Rugsėjį turėjo būti jauniausios dukters G. krikštynos. Dėl D. sumušimo krikštynos buvo nukeltos. Krikštynos įvyko, kai dingo visos „mėlynės“, berods spalį ar lapkritį. (Iš pradžių) planavo, kad dukros (krikštynos) bus kartu su (močiutės) gimtadieniu, todėl ant dovanos išgraviravo datą su rugsėjo mėnesiu. (Po įvykio) galvojo, ar perdaryti (kitą datą). Bet paliko tą pačią (seną krikštynų) datą. Krikštynose dalyvavo patys artimiausi: abiejų pusių tėvai, D. pusseserė su sutuoktiniu ir liudytoja M. B. su D. broliu. Dar turėjo būti Ž. brolis. Ž. tėčio nebuvo.

Liudytoja M. B. kažkada prie vaiduoklio namo kalbėjo su Ž. apie įvykį ir klausė, kas įvyko. Ž. pasakė, kad (sudavė nukentėjusiajai) „ne už dyką“. Jis neįvardino, ką turėjo omenyje sakydamas „ne už dyką“.

Atsakinėdama į prokuroro S. D. klausimus, liudytoja M. B. parodė, kad įvykį galėjo matyti tik vaikai, nes jie tuo metu buvo namie. Kiek jai pasakojo, įvykį matė vyresnioji dukra G. Ji įbėgo į kambarį ir sustabdė tą procesą. Jeigu ne ji, galbūt būtų kitaip pasibaigę.

Atsakinėdama į kaltinamojo Ž. M. gynėjos advokatės A. K. klausimus, liudytoja M. B. parodė, kad iš D. sužinojo tą istoriją (apie įvykį). D. sakė, kad jis (kaltinamasis) buvo išvažiavęs. Liudytoja M. B. dirba žemės ūkyje, berods nuo 2007 m. yra ūkininkė. Nepasakė tikslių metų, kada susipažino su D. Panašiai kaip ir su Ž., prieš 5-6 metus. Su D. nesipyksta, bendrauja, nors nėra pačios geriausios draugės. Vis tiek giminystė. Yra (nukentėjusiosio) brolis, artimas ryšys. Liudytoja M. B. nepamena, ar matė Ž. M. 2020 m. rugsėjo 1 d. Seniai tai buvo, neatsakys į šitą klausimą.

Liudytojos M. B. brolio Z. B. ir tėvo Z. B. santykiai su Ž. M. nėra draugiški. Gal tiksliau, brolio santykiai su Ž. M. nėra draugiški, bet tikrai ne tėvo, nes su tėvu (ir Ž. M.) nėra jokio kontakto. Nekomentuos plačiau.

Baruose daug kas pasistumdo ir apsilaisto, bet dėl to niekas nekelia konfliktų. Ne visi tokie jautrūs kaip G. (B.). Liudytojai M. B. surašytas (administracinio nusižengimo) protokolas. Nemato prasmės plačiau komentuoti, nes tai nesusiję su šiandien spendžiamu klausimu. Liudytoja M. B. (2022 m. balandžio 30 d.) nepylė iš chuliganiškų paskatų. Kiek žino, jie, G. B. ir Ž. M., yra sugyventiniai (partneriai, gyvenantys neįregistravę santuokos). Liudytoja M. B. nežino, nesigilino į jų asmeninius santykius. Jai neįdomu, ar jie kartu, ar ne. Nemato tikslo komentuoti, kodėl apipylė: yra surašytas (administracinio nusižengimo) protokolas, skirta nuobauda, ir viskas. Tai (administracinis nusižengimas) nesusijęs su šiandien (nagrinėjama baudžiamąja byla). Negalvoja, ar jie gyvena, ar negyvena (kartu). Jai neįdomūs jų (G. B. ir Ž. M.) asmeniniai santykiai, bendras ar atskiras gyvenimas.

Iki sumušimo liudytoja M. B. nematė D. su „mėlynėmis“.

Atsakinėdama į kaltinamojo Ž. M. klausimus, liudytoja M. B. parodė, kad ji gyvena su I. (duomenys neskelbtini) metus. Buvo pakviesta į kaltinamojo 40 m. jubiliejų. Iki jo 40-mečio bendravo su Ž. M. apie pora metų, tiksliai nepasakys. Pradėjo dažniau bendrauti, kai išvažiavo slidinėti, t. y. prieš 2-3 metus. Gaunasi, kad jie yra pažįstami 5-6 metus.

Ūkininkui rugpjūtis yra pats darbymetis. (Darbai lauke) labai priklauso nuo oro sąlygų. Kartais gali dirbti nuo 8⁰⁰ iki 00⁰⁰ val., kartais gali išvis nedirbti. Nuo ūkininko priklauso, kiek jis dirba. (Vasarą) darbo valandos didesnės (ilgesnės) nei žiemą. Ne visada darbo valandos ilgos, bet būna (tokių) dienų, nors ne kiekvieną dieną. Taip, liudytoja M. B. yra ūkininkė, bet ji asmeniškai nekulia atsisėdus už kombaino.

Liudytoja M. B. nesikiša į D. (ūkio) reikalus. Reiktų klausti D., kur stovi jos ūkio technika. Liudytoja M. B. nežino, kas darosi pas ją kieme.

Liudytoja M. B. nepažįsta E. G., pirmą kartą girdi (tokį asmenį). Nežino, ar kovo 26 d. buvo braunamasi į svetimas patalpas.

Atsakinėdama į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. atstovo pagal pavedimą advokato G. Ž. klausimus, liudytoja M. B. parodė, kad po sumušimo ji (nukentėjusioji) jautėsi blogai. Nė vienas žmogus gerai nesijaustų nei fiziškai, nei emociškai, kai taip įvyko nuo artimo žmogaus. Taip, ji (nukentėjusioji) minėjo, kad G. įbėgo į kambarį, pradėjo šaukti ir sustojo visas procesas. (Nukentėjusioji) sakė, kad būtų liūdnai pasibaigę (jei G. nebūtų įbėgusi į kambarį).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 31 d. apklausta liudytoja M. B. parodė (2 t., b. l. 114-115), kad D. M. yra jos draugo I. N. sesuo. Kiek matė, D. ir Ž. M. santykiai nebūdavo šilti, dažnai kildavo konfliktai. Liudytoja M. B. gali pasakyti, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. ji su I. atvažiavo pas I. mamą L. adresu (duomenys neskelbtini), pasveikinti su gimtadieniu. Pas (I. N.) tėvus buvo D. Liudytoja M. B. pamatė, kad D. po akimi yra „mėlynė“. D. pasakojo, kad naktį ją sumušė girtas Ž. M., kad įvykį matė dukra G., kad jeigu ne mergaitė, neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę.

Rugsėjo pradžioje, tikslios datos liudytoja M. B. nepasakys, turėjo būti G. krikštynos. D. atšaukė krikštynas dėl to, kad buvo sumušta, po akimi buvo „mėlynė“. Tikrai krikštynos nebuvo atšauktos dėl kitų priežasčių, nes, kiek liudytoja M. B. žino, krikštynose turėjo dalyvauti tik artimiausi žmonės. Jų (svečių) nebuvo labai daug. Turėjo būti D. tėvai, liudytoja M. B. su I., E. B. su šeima ir Ž. mama. Be to, nori paminėti, kad po kiek laiko liudytoja M. B. sutiko Ž. ir klausė, kodėl jis taip pasielgė su D., kam ją primušė. Ž. labai nenorėjo kalbėti apie tai, tik pasakė, kad „pati kalta“.

Liudytojos L. N. susirašinėjimo su kontaktu, pavadintu „Z.“, SMS žinutėmis turinys (2 t., b. l. 52-54):

01:18 (val.) „Z.“: „Paaštrėjo kampai“.

01:19 (val.) „Z.“: „Tipo girtas grizau“.

01:21 (val.) (L. N.): „Miegokit nesicirkinę, vaikams reikia miegoti ir patys miegokit“.

01:21 (val.) „Z.“: „Jums gal bijo rašyti..... gal kalta jaučiasi ??????“.

01:21 (val.) „Z.“: „O vaikai stebi visą cirką“.

01:21 (val.) „Z.“: „Bent jau G.“.

01:23 (val.) (L. N.): „Nebejuokaukit i mokykla vaikams,aiškinkitės ryte,o ne naktį“.

01:24 (val.) „Z.“: „Aiškintis apskritai ne prie vaikų reikia“.

01:24 (val.) „Z.“: „Bet kažkas bijo“.

01:24 (val.) (L. N.): „Tai va,apsiraminat ir miegat“.

01:24 (val.) „Z.“: „Aš ramus“.

01:24 (val.) „Z.“: „Bet yra kam neramu“.

01:25 (val.) „Z.“: „Pratrūksta“.

01:25 (val.) (L. N.): „Užbaikite,naktis“.

01:25 (val.) „Z.“: „Aš tai baigiau nepradėjau“.

01:26 (val.) „Z.“: „Nepradejas“.

01:26 (val.) „Z.“: „Bet yra kas cirkinasi“.

01:27 (val.) (L. N.): „Baigiat ir labanakt,netraumuojat vaikų“.

01:27 (val.) „Z.“: „Labanakt“.

01:27 (val.) „Z.“: „Del manęs būkit ramus“.

08:42 (val.) „Z.“: „Labas rytas. Paprašykit, kad jums viską papasakotu nemeluodama kaip mamai. O paskui galėsiu aš iš savo puses papasakoti parodyti jei norėsite girdeti. Medalis turi dvi puses“.

08:44 (val.) (L. N.): „Ką pamačiau tai yra žiauru,nenoriu girdėti išgalvotų istorijų.“.

G. M. krikštynų, numatytų 2020 m. rugsėjo 5 d., žurnalo kopija (3 t., b. l. 96-98).

D. M. atstovas advokatas pagal pavedimą G. Ž. (nutrūkus mediacijai dėl santuokos nutraukimo) 2021 m. gegužės 13 d. pasiūlymu (3 t., b. l. 151-152) siūlė Ž. M. nutraukti santuoką bendru sutarimu. Be kita ko, jis siūlė, kad Ž. M. būtų perduotas visas asmeninis D. M. nekilnojamasis turtas, įskaitant už paramą įsigytą techniką, su įsipareigojimais kreditoriams (gavus kreditorių sutikimą), D. M. žemės nuomos teisės ir įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) bankui, VMI, VSDFV, Nacionalinei mokėjimų agentūrai bei kitiems kreditoriams, jei jie paaiškėtų; kad Ž. M. sumokėtų D. M. 140 000 € [...].

Ž. M. 2021 m. birželio 4 d. padavė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

D. M. 2021 m. birželio 10 d. padavė ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. birželio 14 d. nutartimi bylas pagal Ž. M. ieškinį ir D. M. ieškinį sujungė į vieną bylą Nr. e2-7311-641/2021 (dabartinis bylos Nr. e2-89-641/2022).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartyje rašoma, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. gautas ieškovo Ž. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. [...] Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, kad ieškovas gali būti impulsyvus, agresyvus, linkęs į smurtą, girtauja, kelia grėsmę dukrų saugumui. Ji pateikė gausius rašytinius duomenis, filmuotą medžiagą [...] (informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys).

Pareiškėjas (kaltinamasis) Ž. M. 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimu (gautas 2021 m. rugsėjo 22 d.) kreipėsi į Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas pradėti tyrimą prieš D. M. dėl G. M. teisių pažeidimo (1 t., b. l. 42-43). Nurodė, kad jis su D. M. augina dvi dukras. Skyrybų proceso metu D. M. prieš Ž. M. valią išsivežė dukras iš jų gyvenamosios vietos ir apsigyveno savo motinos name. D. M. trukdo Ž. M. bendrauti su savo vaikais, nuteikinėja juos prieš tėvą. Prie to aktyviai prisideda D. M. motina (vaikų močiutė). D. M. atėmė iš mažametės dukters G. M. Ž. M. nupirktą telefoną, kad jis negalėtų susisiekti su savo dukra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 24 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko (G. M.) teisių pažeidimą Nr. 6IGP-3484 rašoma (1 t., b. l. 50-55), kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo) 2021 m. rugsėjo 17 d. gavo (atsakovės) D. M. prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių, nes Ž. M. trukdo dukroms ilsėtis ir mokytis. Taip pat 2021 m. rugsėjo 22 d. gautas Ž. M. 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimas, kad D. M. trukdo, riboja jo bendravimą su dukromis. [...] 2021 m. rugsėjo 24 d. bendrauta su G. M.. Pasak G. M., ji matė, kaip tėtis trenkė kumščiu mamai į veidą. Po to mamai atsirado „mėlynė“. Dėl to buvo atidėtos sesės krikštynos. [...] Tėtis (2021 m.) kovo 20 d. ją su sese ir mamą naktį apie 23 val. išvarė iš namų. [...]

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 24 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko (G. M.) teisių pažeidimą Nr. 6IGP-3485 rašoma (1 t., b. l. 44-49), kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo) 2021 m. rugsėjo 17 d. gavo (atsakovės) D. M. prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių, nes Ž. M. trukdo dukroms ilsėtis ir mokytis. Taip pat 2021 m. rugsėjo 22 d. gautas Ž. M. 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimas, kad D. M. trukdo, riboja jo bendravimą su dukromis. [...] 2021 m. rugsėjo 24 d. bendrauta su G. M.. Pasak G. M., tėtis primušė mamą, mamai prie akies atsirado „mėlynė“, dėl to buvo atšauktos jos krikštynos. Ji nematė, kaip tėtis mušė mamą, bet pasakojo sesė. [...]

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 27 d. vaiko (G. M. ir G. M.) situacijos vertinimo anketose Nr. 6VSV-1891 ir Nr. 6VSV-1892 nurodė (1 t., b. l. 21-40), kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį: vaikui – psichologo konsultacijos, vaiko atstovams pagal įstatymą – pozityvios tėvystės mokymai, psichologo, priklausomybės ligų specialisto konsultacijos.

Nukentėjusioji D. M. 2022 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu pateikė juodai baltas foto lenteles, kai, kaip teigiama, Ž. M. ją buvo sumušęs (1 t., b. l. 190-199). Fotolentelėse rašoma, kad nuotraukos datuojamos „2020 m. rugsėjo 2 d.“, „2020 m. rugsėjo 3 d.“.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė A. R. 2022 m. vasario 14 d. nutarimu nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, konstatavusi, kad nusikalstama veika prieš mažamečius vaikus nebuvo padaryta (3 t., b. l. 1-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 295/2022(04) (1 t., b. l. 186-187) nurodyta, kad gyvų asmenų tyrimai vien tik iš fotonuotraukų, kuriose matomi galimi sužalojimai, žmogaus kontūrų schemų, kuriose ne specialisto (ne gydytojo) pažymėti ir (arba) aprašyti galimi sužalojimai, neatliekami. Fizinio skausmo sukėlimas ir pojūtis yra individualus. Įvykio aplinkybių tyrimas neįeina į teismo medicinos gydytojo kompetenciją. Kraujosruvos pradeda formuotis iškart po įvykusio kraujagyslių pažeidimo. Jos spalviniai pakitimai priklauso nuo gijimo laikotarpio. Teoriškai pirmomis valandomis poodinė kraujosruva yra rausvos ar rausvos ir violetinės spalvos, vėliau - pradeda melsvėti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė A. R. 2022 m. kovo 29 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatavusi, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių Ž. M. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai D. M. (3 t., b. l. 14-19).

Nukentėjusioji D. M. 2022 m. balandžio 19 d. apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. 2022 m. kovo 29 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 t., b. l. 32-34).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. G. 2022 m. gegužės 2 d. nutarimu (3 t., b. l. 38-40) panaikino žemesniosios prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir atnaujino ikiteisminį tyrimą.

Daiktų 2022 m. gegužės 25 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis (2 t., b. l. 3-18) rašoma, kad apžiūrimas (nukentėjusiosios pateiktas) mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Atrakinę telefoną, paspaudžia aplikaciją su „camera“, tada spaudžia ant nuotraukos, po to spaudžia ant „all photo“. Atidaromas fotoalbumas, kuriame yra visos telefone esančios nuotraukos. Susiranda 2020 m. rugsėjį darytas nuotraukas, kuriose užfiksuoti D. M. sužalojimai. (Rastos iš) viso šešios nuotraukos, kuriose matosi D. M. sužalojimai. Atidarius pirmą nuotrauką ir paspaudus ant nuotraukos informacijos, parašyta: „Wednesday 2020-09-02-08:30 (duomenys neskelbtini)“. Matomas žemėlapis, apačioje - užrašas (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant žemėlapio, matoma lokacija (duomenys neskelbtini). Atidarius antrą nuotrauką ir paspaudus ant nuotraukos informacijos, parašyta: „Wednesday 2020-09-02 18:28 (duomenys neskelbtini)“. Matomas žemėlapis, apačioje - užrašas (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant žemėlapio, matoma lokacija – (duomenys neskelbtini). Atidarius trečią nuotrauką ir paspaudus ant nuotraukos informacijos, parašyta: „Thursday 2020-09-03 07:40 (duomenys neskelbtini)“. Matomas žemėlapis, apačioje - užrašas (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant žemėlapio, matoma lokacija – (duomenys neskelbtini). Atidarius ketvirtą nuotrauką ir paspaudus ant nuotraukos informacijos, parašyta: „Thursday 2020-09-03 09:42 (duomenys neskelbtini)“. Matomas žemėlapis, apačioje - užrašas (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant žemėlapio, (matoma) lokacija – (duomenys neskelbtini). Atidarius penktą nuotrauką ir paspaudus ant nuotraukos informacijos, parašyta: „Thursday 2020-09-03 09:42 (duomenys neskelbtini)“. Matomas žemėlapis, apačioje - užrašas (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant žemėlapio, (matoma) lokacijos vieta – (duomenys neskelbtini). Atidarius šeštą nuotrauką ir paspaudus ant nuotraukos informacijos, parašyta: „Friday 2020-09-04 09:06 (duomenys neskelbtini)“. Matomas žemėlapis, apačioje - užrašas „Home“. Paspaudus ant žemėlapio, (matoma) lokacijos vieta – (duomenys neskelbtini).

Daiktų 2022 m. gegužės 25 d. apžiūros protokole su foto lentelėmis (2 t., b. l. 26-32) užfiksuota nukentėjusiosios D. M. susirašinėjimo su liudytoja E. B. per „Messenger“ programėlę apžiūra. Protokole rašoma, kad apžiūrimas mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Telefonas atrakinimas, paspaudžiama programėlė „Messenger“ ir matomi įvairūs pokalbiai. Suradus „E. B.“, atidaromas pokalbio langą. Viršuje užrašyta, kad pokalbis pradėtas „02 SEPT 2020, 08:32“. Pokalbis prasideda D. M. žinute. D. M. rašo: „Labuka, labai sunku rašyti. Bet krikštynų nebebus. Esu su fanaru, kuri užtaisė Z. Parvažiavau pas seniukus. Gal kai pasveiksiu per g. gimtadienį pakrikstysim“. E. B.: „????. Tu juokauji?“. D. M.: „Ne“. E. B.: „Kas jam užėjo?“. D. M.: „Girtas. Su galva negerai“. E. B.: „Nu durnius. Jis negali gert“. D. M.: „Visi tai zinom“. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. (Bet po kurio laiko pokalbis tęsiasi ir vėl pakrypsta apie nagrinėjamą įvykį).

Nukentėjusiajai D. M. 2022 m. gegužės 25 d. grąžintas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20-21, 34-35).

Kitų objektų 2022 m. birželio 6 d. apžiūros protokole (2 t., b. l. 37-39) užfiksuota nukentėjusiosios D. M. susirašinėjimo su liudytoja E. B. per „Messenger“ programėlę apžiūra.

D. M.: „Labuka, labai sunku rašyti. Bet krikšynų nebebus. Esu su fanaru, kuri užtaisė Z.. Parvažiavau pas seniukus. Gal kai pasveiksiu pers g. gimtadienį pakrikstysim“. E. B.: „???? Tu juokauji?!“. D. M.: „Ne“. E. B.: „Kas jam užėjo?“. D. M.: „Girtas Su galva negerai“. E. B.: „Nu durnius Jis negali gert“. D. M.: „Visi tai zinom“. E. B.: „Tai matyt paprieštaravai kažko ir puolė?“. D. M.: „Čia kita istorija net negaliu kalbėti sunku, prisigalvoja nebutu istorijų Per gera buvau“. E. B.: „Tu auksinė Keliais šliauš pamatysi Tobula moteris esi visais klausimais Myliu Apkabinu“.

E. B.: „Ka mergytės? Mokykloj?“. D. M.: „Jo, su Močiute nuvežėm, nuvedė į klase“.

E. B.: „Patinka G. eiti?“. D. M.: „Snd pirma diena. Bus matyt kokie įspūdžiai Ką tavo kavalieriai?“. E. B.: „Gerai, patinka D., įdomu sakį tarp didesniu“. D. M.: „gerai ir raides pramoks“. E. B.: „O J. tai jau dičkis, savarankiškas Jo, tegul mokosi, Minuso nebus tikrai manau Ką jūs veikiat?“. D. M.: „Aš lovoj guliu Ką čia veiksi visa graži“. E. B.: „Negera? Tai ne viena karta trenkė?“. D. M.: „Tikrai ne Nenoriu šnekėti“. E. B.: „Debilas Ką tevai? Darbuose?“. D. M.: „Jo, išvarė. Senelis dar net nežino grys nzn kaip reaguos“. E. B.: „Tai ryte?“. D. M.: „Nakti 12“. E. B.: „Grįžo iš kažkur? O tai kada pas tėvukus nuvarei?“. D. M.: „Pas G. buvo. Paskambino dar parvežiau Ryte mamai parašiau ar gali vaikus padeti iki mokyklos nuvežti. Tai kai atėjo prie mašinos ir pamatė“. E. B.: „Tai namuose tu buvai per naktį dar?“. D. M.: „Taip. Pas G. kambary. Db jau iš po mokyklos čia vaikus pasivesiu“. E. B.: „Nevažiuosi namo?“. D. M.: „Nuvaziuosiu kai jo nebus rubus susirinkti Jo nenoriu matyti“. E. B.: „įdomu prisimena jis“. D. M.: „Nzn. Nebendravau. Uosvienei parašiau kad Krikstynos atšauktos, kad į žmones negaliu lysti, tai kažkada važiuos iki jo“. D. M.: „Galės į ligoninę vesti gydyti“. E. B.: „Jaučiu šokas jai“. D. M.: „Jai sakė nesvetima Z. tėvas toks buvo“. D. M.: „Net šizofrenija buvo prirašė Tai man labai panašu, kad ir jam ji kabinasi“. E. B.: „Bet tai jo problemos Vaikai ka mato“. D. M.: „Jis kitą kažkokį gyvenimą gyvena“.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėja A. Š. 2022 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 188) nurodė, kad susisiekė su nukentėjusiąja D. M. ir pastaroji patikslino, jog kraujosruva jai atsirado po kaire akimi.

Šiaulių apskrities VPK 2022 m. birželio 29 d. nutarimu (3 t., b. l. 149-150) (liudytoja) M. B. nubausta 30 € bauda už tai, kad 2022 m. balandžio 30 d. bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų gėrimu apipylė G. B. ir taip pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį, t. y. padarė administracinį nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį.

Vien aplinkybės, kad veika buvo padaryta nuteistajai ir nukentėjusiajam tebesant susituokus, o konfliktas tarp vyro ir moters kilo dėl šeiminių aplinkybių, nesudaro pagrindo manyti, kad tarp šių asmenų buvo susiklostę tikri šeimos narių santykiai, kokius apibrėžia Konstitucinio Teismo suformuota konstitucinė šeimos doktrina, BK 248 straipsnio 2 dalis ir jų taikymo praktika.???

Išsamų šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas daryti besąlygiškos išvados, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Taigi reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2013, 2K-231-489/2020).

[...] šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji susituokė (duomenys neskelbtini) d. Susilaukė dviejų dukrų. Kaltinamajam kilo klausimas, ar nukentėjusioji 2020 m. liepos 9 d. neišdavė jo. 2020 m. rugsėjo 1 d. kaltinamasis, nukentėjusioji ir jų dukros šventė mokslo metų pradžią, 2020 m. rugsėjo 5 d. planavo pakrikštyti savo jaunesniąją dukrą. Nuo 2021 m. kovo 20 d. kaltinamasis ir nukentėjusioji su dukromis gyvena atskirai. Kaltinamasis 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka dėl santuokos nutraukimo esant nukentėjusiosios kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Nukentėjusioji 2021 m. birželio 10 d. inicijavo civilinę bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mažamečiams vaikams priteisimo bei mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (informacinės teismų sistemos Litek‘o duomenys). Tokiu atveju laikoma, kad įvykio metu 2020 m. rugsėjo 1 d. kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno kaip šeima.

Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu atkakliai neigė smurtą artimoje aplinkoje prieš nukentėjusiąją, vadino tai jos fantazija. Kaltinamojo gynėja šios baudžiamosios bylos atsiradimą siejo su nukentėjusiosios noru pakreipti civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo sau palankia linkme ir padaryti taip, kad kaltinamasis po santuokos nutraukimo nematytų savo vaikų (arba matytų juos, bendrautų su jais kuo mažiau).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015).

Pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2017).

Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis deklaravo, jog 2020 m. liepos 9 d. ji esą buvo jam neištikima ir vertė prisipažinti; kad kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 1 d. po mokslo metų pradžios šventės vartojo alkoholinius gėrimus; kad kaltinamojo reikalavimu nukentėjusioji prieš vidurnaktį parsivežė jį girtą iš draugo; kad kaltinamasis miegamajame lovoje sudavė jai maždaug 10 kartų į įvairias kūno vietas: akį, kairės akies skruostikaulį, krūtinę, kairės pusės šonkaulius, nes ji neprisipažino buvusi neištikima jam; kad kaltinamasis liovėsi mušęs, kai į miegamąjį įėjo vyresnioji dukra ir ėmė šaukti; kad nukentėjusioji sumuštą vietą šaldė ledukais; kitą dieną ją sumuštą matė jos tėvai ir kaltinamojo mama, dar kitą dieną – brolis su drauge, kai atvyko pasveikinti nukentėjusiosios mamos gimimo dienos proga; kad buvo atšauktos 2020 m. rugsėjo 5 d. organizuojamos jaunesniosios dukters krikštynos, nes, būdama sumušta, nukentėjusioji vengė viešumos.

Kaltinamasis ir liudytoja L. N. vienodai nurodė, kad naktį iš 2020 m. rugsėjo 1-osios į 2-ąją susirašinėjo SMS žinutėmis, kad kaltinamasis kaltino liudytojos L. N. dukrą (pridėtas susirašinėjimas SMS žinutėmis).

Liudytoja E. B. patvirtino, kad kitos dienos po įvykio ryte per „Messenger“ programėlę susirašinėjo su nukentėjusiąja ir iš jos sužinojo, jog kaltinamasis jai „įstatė fanarą“, todėl krikštynų, kaip planuota, nebebus, pakrikštijo vaiką 2020 m. spalį (pridėti nukentėjusiosios ir liudytojos E. B. susirašinėjimai per „Messenger“ programėlę); kad nukentėjusioji per krikštynas rodė liudytojai E. B. nuotraukas su sužalojimais, darytas netrukus po įvykio. Susirašinėjant minimas kaltinamojo draugas „G.“ ikiteisminio tyrimo metu ar vėliau nebuvo nustatytas ir apklaustas.

Liudytojai L. N. ir A. N., I. N. ir M. B. patvirtino, kad kelios dienos po įvykio matė sumuštą nukentėjusiąją ir kad, anot nukentėjusiosios, ją dėl tariamos neištikimybės sumušė kaltinamasis; kad dėl šios priežasties nukeltos 2020 m. rugsėjo pradžioje turėjusios vykti Ž. ir D. M. jaunesniosios dukters krikštynos.

Kaltinamasis teigė, kad krikštynos nukeltos dėl to, jog nesusirinko svečiai, bet neįvardino kokie, ar dėl nukentėjusiosios įnorių, nes jai nelabai kas įtikdavo, bet neįvardino kokių.

Vertinant nukentėjusiosios D. M. ir liudytojų L. N., E. B. parodymų patikimumą, turėtina omenyje, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje - 2021 m. spalio 13 d. - ir vėliau – 2021 m. gruodžio 9 d. – apklaustos nukentėjusioji D. M. ir liudytojos L. N., E. B. vienodai parodė, kad jos nematė, negirdėjo, jog kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) būtų smurtavęs prieš savo dukras; kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) dukros niekada nesiskundė, kad tėtis būtų smurtavęs prieš jas, tik G. sakė, jog tėtis triukšmauja; jos ant kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) dukrų nepastebėjo mušimo žymių.

Kaltinamojo gynėja atkreipė dėmesį, kad nuotraukos su nukentėjusiosios veido sužalojimu buvo darytos mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateiktas apžiūrėti visai kitas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ (žr. daiktų 2022 m. gegužės 25 d. apžiūros protokolą su foto lentelėmis, 2 t., b. l. 3-18); kad mobiliojo ryšio telefonais „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje buvo pradėta prekiauti tik 2020 m. spalio 30 d.; kad iš iPhone telefonuose esančios A. S. programėlių parduotuvės galima parsisiųsti įvairiausių programėlių, pvz., „Scar Booth“, skirtų ant nuotraukų kurti tikroviškai atrodančius sužalojimus: kraujosruvas, randus, kraujo dėmes ir panašiai; kad, pasak kaltinamojo, nukentėjusioji lankė makiažo „Makeup“ kursus, nukentėjusiosios draugė S. yra pati geriausia „Makeup“ specialistė (duomenys neskelbtini); kad sužalojimą (kraujosruvą po nukentėjusiosios kaire akimi) nustatė ne teismo medicinos specialistai (ekspertai), o kaltinamąjį aktą surašiusi prokurorė.

Kalbant apie mobiliąją fotografiją, pažymėtina, kad Apple ID vartotojai gali naudotis Apple paslaugomis, kaip antai C. D., Calendar ir kitomis, iš kelių skirtingų įrenginių. Pvz., turintys kelis telefonus ir/ar kompiuterius gali prisijungti su tuo pačiu (duomenys neskelbtini) ir iš skirtingų įrenginių pasiekti C. D. esančius failus, matyti tą patį kalendorių ir kitą informaciją. iPhone vartotojai su Apple ID taip pat gali prisijungti prie C. D. „debesio“. Kai Apple ID vartotojai fotografuoja telefonu, nuotraukos automatiškai (pagal nustatytus parametrus, jei jie nepakeisti) yra įkeliamos ir į C. D. “debesį”. Kai vartotojai pasikeičia mobiliojo ryšio telefoną į kitą iPhone ir su savo Apple ID vėl prisijungia prie C. D. “debesio”, šis “debesis” sudaro sąlygas į naują mobiliojo ryšio telefoną atsisiųsti nuotraukas, kurios buvo įkeltos “debesyje” iš ankstesnio mobiliojo ryšio telefono.

Vaizdų ekspertiniai tyrimai galėtų padėti atsakyti į klausimą, ar nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonu padarytos skaitmeninės nuotraukos yra originalios, ar jos buvo koreguojamos, kada ir kaip. Tačiau vaizdų ekspertiniai tyrimai nepadės atsakyti į klausimą, ar nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonu darytose skaitmeninėse nuotraukose vaizduojami objektai (pvz., sužalojimai), yra tikri (originalūs) ar sukurti, pvz., veidas prieš fotografuojant grimuotas, sudarant sužaloto žmogaus įspūdį.

Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 straipsnį užtraukia fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pranešimas apie įtarimą kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) buvo surašytas du kartus: 2021 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. birželio 6 d. (2 t., b. l. 142, 165). Pirmu atveju inkriminuota, kad kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) kumščiais sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas, sukeldamas jai fizinį skausmą. Antru atveju inkriminuota tas pats kaip ir pirmu atveju, bet pridėta, kad, be kita ko, veido kairėje pusėje po akimi padarė akivaizdžiai matomas kraujosruvas ir taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

BK 141 straipsnyje nurodyta, kad BK 135, 138 ir 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. v-298/158/a1-86 patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nenurodo fizinio skausmo nustatymo kriterijų. Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad šiose taisyklėse nurodyti sveikatos sutrikdymo masto – sunkaus, nesunkaus ir nežymaus – nustatymo medicininiai kriterijai. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis ir lentele (priedu) „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“. Nė viename punkte nėra nurodytas imperatyvas fizinio skausmo sukėlimo faktą nustatyti teismo medicinos ekspertams. Nors Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, tai visiškai nereiškia, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas negali būti nustatomas kitokiais būdais. [...] fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020).

Taigi, nustatant, koks sveikatos sutrikdymas (arba kitaip tariant – sužalojimas, susargdinimas) buvo padarytas, reikalinga kompetencija – specialios (medicininės) žinios, o tai reiškia, kad, kaip tai numatyta BPK 89, 90 straipsniuose, šiais klausimais tyrimą atlieka ir išvadas teikia specialistas (taip pat tai gali būti ekspertas – BPK 84-88 straipsniai). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą specialisto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2014).

Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Pažymėtina, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis.?? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Kadangi po įvykio teismo medicinos specialistai (ekspertai) neapžiūrėjo nukentėjusiosios ir nenustatė tokio sužalojimo kaip kraujosruva po jos kaire akimi, ši aplinkybė kaip nepatvirtinta objektyviais medicininiais duomenimis, kurie tokiu atveju būtini, šalinama iš kaltinimo.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).???

Nukentėjusioji teigė, kad jai per įvykį ir kurį laiką po to skaudėjo sumuštas vietas, sumuštą vietą po akimi ji šaldė ledukais, iš skausmo gulėjo susirietusi, gėrė medikamentus.

Įvertinęs minėtus duomenis, išskyrus kaltinamojo paaiškinimus, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad smurtiniai kaltinamojo veiksmai yra įrodyti ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) (2 t., b. l. 118), turi du mažamečius vaikus, šiuo metu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas. Nuo (duomenys neskelbtini) registruotas kaip vykdantis žemės ūkio veiklą ir nuo (duomenys neskelbtini) kaip dirbantis pas A. K., vykdantį žemės ūkio veiklą (2 t., b. l. 126). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo (2 t., b. l. 125). Per pastaruosius 5 m. 2016-2021 m. 3 kartus buvo baustas administracine tvarka ir 4 kartus surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniais nurodymais už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimus (neblaivus plūdosi viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje), už tai, kad dirbo žemę apsauginėje zonoje ir juostoje, savavaališkai naudojosi svetimu žemės sklypu, nepildė AAP naudojimo apskaitos žurnalo (2 t., b. l. 127-132). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m sausio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už melagingą liudijimą policijoje 2020 m. gegužės 12 d. draugui iškeltoje byloje, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo) ir 281¹ straipsnio 1 dalį (už vairavimą esant neblaiviam 2021 m. lapkričio 20 d.) subendrinta sumažinta 5 000 € bauda. 5 000 € baudą sumokėjo 2022 m. rugsėjo 18 d. (2 t., b. l. 119-124; 3 t., b. l. 162). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamojo gynėja ginčijo kitą jos ginamajam inkriminuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad kaltinamasis per įvykį buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kad tai tėra nukentėjusiosios nuomonė, o neblaivumas turi būti nustatytas alkotesteriu.

Bylą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiais kaltinamojo gynėjos argumentais.

Įstatymų leidėjas, pripažinęs apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apibūdino nusikaltimo subjektą, kaip labiau pavojingą visuomenei, nes apsvaigęs asmuo netenka savitvardos, lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148/2011).

Kitaip nei tvirtino kaltinamojo gynėja, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neblaivumas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė gali būti nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio, bet ir kitais duomenimis. Pvz., BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-49-495/2022, 2K-153-976/2022).??

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė: kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; tačiau ši aplinkybė pripažįstama tik tada, kai apsvaigimas nuo alkoholio turi realios įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir sustiprina kaltininko pasiryžimą nusikalstamai veikti. Tai reiškia, kad vien tik alkoholio vartojimo faktas neleidžia savaime pripažinti šios sunkinančios aplinkybės, todėl būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-465/2011).

Santykiuose, ypač šeimyniniame gyvenime, neįmanoma išvengti nemalonių bendravimo temų ar momentų. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis nuo 2020 m. liepos iki 2020 m. rugsėjo kalbėjo apie jos neištikimybę, vertė prisipažinti, jog ji jį išdavė; ji parvežė kaltinamąjį iš draugo girtą 2020 m. rugsėjo 1 d. vakare, o jis ją talžė reikalaudamas žiūrėti į akis ir prisipažinti buvus neištikimai, antraip kreipsis į teismą dėl santuokos nutraukimo.

Kaltinamasis nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo užsiėmęs žemės ūkio darbais, tik 2020 m. rugsėjo 1 d. vakare prakalbo apie sutuoktinės neištikimybę ir skyrybas.

Kaip minėta, oficialiai kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d. buvo bedarbis (2 t., b. l. 125). Nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis 2020 m. rugsėjo 1 d. vakare buvo išgėręs ar ne, šios aplinkybės teismas negali laikyti jo atsakomybę sunkinančia, nes sutuoktiniai 2020 m. rugsėjo 1 d. vakare susiginčijo dėl nukentėjusiosios (ne)ištikimybės, šeimyninio gyvenimo ateityje ir ne kaltinamojo pavartotas alkoholis (jeigu vartojo) buvo jo agresyvaus elgesio priežastis.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamą veiką galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas įpareigojant jį dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti. Bausmės dydis parenkamas neženkliai didesnis už sankcijos minimumą (BK 48 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 182-184) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų atlyginimo priteisimo klausimai

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. M. 2022 m. liepos 25 d. civiliniu ieškiniu (3 t., b. l. 93-95) prašo priteisti iš kaltinamojo 3 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindė tuo, kad kaltinamasis pažeidė vieną reikšmingiausių įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatą, kai bent 10 kartų sudavė jai į įvairias kūno vietas ir dėl to jai atsirado „mėlynė“, patinimas, skaudėjo kairės pusės šonkaulius, gėrė medikamentus. Nors fizinis smurtas panaudotas vienu epizodu, tačiau fizinis skausmas buvo jaučiamas ilgiau už išpuolį prieš nukentėjusiąją. Fizinis smurtas pažemino nukentėjusiąją mažametės dukters G. M., kuri matė įvykį, akyse. Dėl akivaizdžiai matomų nukentėjusiosios sužalojimų atidėtos kitos mažametės dukters G. M. krikštynos. Tai lėmė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Išgyvenimus didino ir tai, kad nukentėjusioji ilgai įvairiais būdais turėjo slėpti nuo aplinkinių savo veidą, ypač akių sritį, kad užmaskuotų kraujosruvas. Sutuoktinis sumušė nukentėjusiąją savo namuose be jokios priežasties. Ji patyrė gėdos, baimės, silpnumo jausmus. Nebežinojo, kaip elgtis šeimoje, kad smurtas nesikartotų.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. [...] Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/ 2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Nustatyta, kad kaltinamasis kumščiais sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti fizinį skausmą, patirti nepatogumų, gėdą, pažeminimą, sumažėti bendravimo galimybės, namuose jaustis nesaugi. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų kiekį (10), pobūdį (fizinio skausmo sukėlimas), vietą (veido, krūtinės sritys), skausmo jutimo ir gijimo trukmę (kelios dienos), padarinius (nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, nukeltos krikštynos), teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei iš kaltinamojo 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetama kaip nepagrįsta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. atstovas pagal pavedimą advokatas G. Ž. 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymu (3 t., b. l. 153-158) prašė 968 € atstovavimo išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą atstovaujamajai iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p.). Pridėjo išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus: suteiktų paslaugų išklotinę, 2022 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. IPU001909, 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymą (mokėtojas – I. N., paskirtis - už D. M. pagal Serija Nr. IPU001909).

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. M. nuo 2022 m. balandžio 1 d. atstovavo du atstovai iš tos pačios advokatų kontoros: advokato padėjėjas G. R. ir advokatas pagal pavedimą G. Ž. (3 t., b. l. 29, 100). Jie įstojo į baudžiamąjį procesą tada, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Rengė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukimo, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, advokatas pagal pavedimą G. Ž. dalyvavo trijuose teisiamuosiuose teismo posėdžiuose (bendra teisiamųjų teismo posėdžių trukmė – 7 val. 14 min.).

Prašymas dėl 968 € atstovavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo naudos gavėjai D. M. pagrįstas teisiškai (žr. Civilinio kodekso 6.191 straipsnį „Sutartis trečiojo asmens naudai“) ir faktiškai, todėl tenkinamas visiškai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 3 vnt. DVD su vaizdo ir garso įrašais, apklausiant mažametes nukentėjusiąsias G. M. ir G. M. policijoje ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei 1 vnt. CD su D. M. pateiktomis skaitmeninėmis nuotraukomis, kurie prisegti prie 3 tomo bylos galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ž. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. 2022 m. liepos 25 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš Ž. M. 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. M. atstovo pagal pavedimą advokato G. Ž. 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymą tenkinti visiškai: 968 € atstovavimo išlaidų pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti iš Ž. M. jų atlyginimą D. M. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 3 vnt. DVD su vaizdo ir garso įrašais, apklausiant mažametes nukentėjusiąsias G. M. ir G. M. policijoje ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei 1 vnt. CD su D. M. pateiktomis skaitmeninėmis nuotraukomis, kurie prisegti prie 3 tomo bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.