Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-724-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02998-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.2.13; 3.3.1.14; 3.3.2.3 (S)

2021 m. lapkričio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir atsakovės D. M. priešieškinį atsakovui Ž. M., tretiesiems asmenims – G. M., atstovaujamai atstovo pagal įstatymą D. M., G. M., atstovaujamai atstovo pagal įstatymą D. M., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. M. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį ieškovas turi teisę paimti vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaikais iki sekmadienio 19.00 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; 1.2. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį ieškovas turi teisę paimti vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 1.3. savo atostogų metu ieškovas turi teisę praleisti su vaikais pusę savo atostogų laiko, bet ne ilgiau, nei dvi savaites, paimant vaikus pirmos atostogų dienos 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą vidurinės atostogų dienos 19.00 val.; 1.4. kiekvieną dieną ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis; 1.5. kiekvienais poriniais metais ieškovas praleidžia su vaikais šias šventes: 1.5.1. šv. Kalėdas: ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, ieškovas turi teisę paimti vaikus nuo 17.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val.; 1.5.2. šv. Velykas: ne vėliau kaip šventinės dienos išvakarėse, ieškovas turi teisę paimti vaikus nuo 17.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val.; 1.5.3. ieškovo gimtadienį pradedant 2022 metais: balandžio 22 d. ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val.; 1.6. kiekvienais neporiniais metais ieškovas praleidžia su vaikais šias šventes: 1.6.1. Naujųjų Metų šventę, gruodžio mėn. 31 d., sausio 1 d.: ieškovas turi teisę paimti vaikus gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina juos į vaikų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val.; 1.6.2. vaikų gimtadienio šventes - balandžio 21 d. ir rugsėjo 20 d., paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. 2021 m. rugsėjo 24 d. ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo, kuriuo patikslino prašymo 1.2 punktą ir prašo teismo šį punktą išdėstyti, nurodant, jog kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiima abi dukras iš ugdymo ir/ar priežiūros įstaigų po visų dukrų formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val., jeigu abi dukros (ar viena iš jų) yra ne ugdymo ir/ar priežiūros įstaigoje abi dukras (ar vieną iš jų) ieškovas paima 15 val. iš jų gyvenamosios vietos.

2. Atsakovė pateikė nuomonę į ieškovo prašymą, kurioje nurodė, kad su ieškovo prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti ieškovo ir dukrų laikinąją bendravimo tvarką nesutinka. Taip pat pateikė savarankišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) uždrausti Ž. M. fiziškai susitikus matytis su nepilnametėmis dukromis ir lankytis G. M. ir G. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir mokykloje - (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurioje vyksta G. ir G. ugdymo procesas ir 100 metrų spinduliu nuo nurodytų vietų; 2) uždrausti Ž. M. lankytis D. M. darbo vietoje (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir 100 metrų spinduliu; 3) įpareigoti išvadą duodančią instituciją įvertinti G. ir G. psichologinį santykį su tėvu Ž. M. ir mama D. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovo Ž. M. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovo Ž. M. bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. tvarką, nurodant: 1.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį ieškovas turi teisę paimti vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaikais iki sekmadienio 19.00 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.2. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiima abi dukras iš ugdymo ir/ar priežiūros įstaigų po visų dukrų formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., jeigu abi dukros (ar viena iš jų) yra ne ugdymo ir/ar priežiūros įstaigoje, abi dukras (ar vieną iš jų) ieškovas paima 15.00 val. iš jų gyvenamosios vietos. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.3. savo atostogų metu ieškovas turi teisę praleisti su vaikais pusę savo atostogų laiko, bet ne ilgiau, nei dvi savaites, paimant vaikus pirmos atostogų dienos 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės dviejų savaičių trukmės atostogų dienos 19.00 val. Apie savo atostogas ir ketinimą bendrauti su vaikais jų metu tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.4. kiekvieną dieną ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis; 1.5. kiekvienais poriniais metais ieškovas praleidžia su vaikais šias šventes: 1.5.1. šv. Kalėdas: ne vėliau kaip pirmosios šv. Kalėdų dienos išvakarėse, ieškovas turi teisę paimti vaikus nuo 17.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais nurodytomis švenčių dienomis ieškovas privalo elektroniniu paštu ar sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.5.2. ieškovo gimtadienį pradedant 2022 metais: balandžio 22 d. ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.6. kiekvienais neporiniais metais ieškovas praleidžia su vaikais šias šventes: 1.6.1. Naujųjų Metų šventę gruodžio mėn. 31 d., sausio 1 d.: ieškovas turi teisę paimti vaikus gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina juos į vaikų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš penkias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.; 1.6.2. šv. Velykas: ne vėliau kaip pirmosios šv. Velykų dienos išvakarėse ieškovas turi teisę paimti vaikus nuo 17.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais nurodytomis švenčių dienomis ieškovas privalo elektroniniu paštu ar sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.6.3. vaikų gimtadienio šventes - balandžio 21 d. ir rugsėjo 20 d., paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikams nenorint susitikti su tėvu jų gimtadienių metu, vaikų tėvas neturi teisės šiame punkte nustatytu laiku pasiimti vaikų. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš penkias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios. Atsakovės D. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždraudė Ž. M. lankytis D. M. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir 100 metrų spinduliu. Kitoje dalyje atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus rašytinius duomenis, nuotraukas, filmuotą medžiagą, matyti, jog pagrindų uždrausti ieškovui bendrauti su nepilnametėmis dukromis byloje nėra. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė bendrauja tarpusavyje konfliktiškai, šie konfliktiški santykiai įtakoja, jog bendravimas su vaikais yra komplikuotas. Tačiau į bylą nepateikta pakankamai įrodymų, jog ieškovo tiesioginis bendravimas su nepilnamečiais vaikais keltų jiems psichologinę ar fizinę grėsmę.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog prieš ieškovą būtų pradėta ikiteisminių tyrimų dėl smurto naudojimo prieš atsakovę ar jų nepilnamečius vaikus. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nuolat girtautų ar turėtų problemų su alkoholio vartojimu ir taip kiltų grėsmė nepilnamečių vaikų interesams, byloje nėra. Pažymėjo, jog atsakovės pateikti nufilmuoti nepilnamečių vaikų pokalbiai telefonu su ieškovu, atsakovės teiginių apie nuolatinį ieškovo svaiginimąsi ar agresyvų charakterį nepilnamečių vaikų atžvilgiu nepatvirtina. Be to, kartu pateiktos foto nuotraukos su ieškovės galimai patirtais sužalojimais taip pat neįrodo aplinkybių, jog būtent dėl ieškovo kaltės šie sužalojimai buvo patirti, kad ieškovas smurtauja prieš atsakovę ir kelia grėsmę savo nepilnamečiams vaikams.

6. Teismas vertino, jog šiuo metu nėra duomenų, kad ieškovas žiauriai elgiasi su vaikais, pažeidžia jų interesus, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali turėti žalingų vaikams pasekmių, kad vaikų buvimas tėvo aplinkoje kelia riziką ar yra jiems nesaugus. Teismas sprendė, jog atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas, nenustačius grėsmės nepilnamečių vaikų saugumui, be pagrindo riboja vieno iš tėvų teisę dalyvauti auklėjant vaikus ar matytis su jais. Pritaikius ieškovui uždraudimą fiziškai matytis su nepilnamečiais vaikais, neišsiaiškinus visų tam reikšmingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, susidarytų situacija, kad vieno iš tėvų teisė matytis, bendrauti su vaikais bus nepagrįstai apribota, dėl ko gali vaikų ryšys su tėvu atitolti ar net visiškai nutrūkti ir šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos bei neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.

7. Teismas pažymėjo, jog abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais. Todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė, teikdami prioritetą vaikų interesams, privalo vengti tarpusavio ginčų, ypač vaikų akivaizdoje, ir siekti ieškovui ne uždrausti bendrauti su vaikais, bet leisti jam matytis ir bendrauti su dukromis, taip sudarant vaikams sąlygas palaikyti ryšių su jiems artimu žmogumi tęstinumą ir stabilumą, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaikų raidą.

8. Teismas pažymėjo, jog motina turi pareigą sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tačiau iš nagrinėjamoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad motina nepalaiko ir neskatina dukrų bendrauti su tėvu, nors turėtų. Be to, ne tik ieškovas, bet ir atsakovė neturėtų filmuoti nepilnamečių vaikų bendravimo su vienu iš tėvų tiek susitikus, tiek telefonu, nes tai kenkia stabiliai vaikų psichikos raidai ir pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į saugią aplinką.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau šie konfliktai nėra nukreipti nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Iš Skyriaus pateiktų duomenų, kitų rašytinių įrodymų matyti, jog nepilnametės šalių dukros su ieškovu bendrauja pagal galimybes, ieškovas nepiktnaudžiauja tėvo valdžia jų atžvilgiu, turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas, todėl teigti, jog nuolatinis maksimalus bendravimas su ieškovu galėtų pakenkti nepilnamečių vaikų interesams šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo.

10. Teismas sprendė, jog ieškovo nurodyta laikinoji bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais iš esmės užtikrina ieškovo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikams bendrauti su tėvu, t. y. atitinka vaikų interesus, išskyrus tam tikrus bendravimo tvarkos punktus.

11. Teismas nurodė, jog ieškovo Ž. M. pasiūlytoje teismui bendravimo su vaikais tvarkoje nėra nurodyta konkreti vaikų motinos informavimo apie numatomą vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos laiką ir datą tvarka (kokiu būdu, prieš kiek laiko). Toks informavimas užtikrintų sklandų vaikų perdavimą, nepažeistų atsakovės interesų, kadangi ji būtų informuota, ar ieškovas pasiims vaikus ir kada tai įvyks, todėl tai būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų mamos, tiek ir pačių vaikų atžvilgiu.

12. Teismas sprendė, jog ieškovo nurodyta bendravimo tvarka taip pat yra tikslintina dėl vaikų perdavimo šv. Kalėdų ir šv. Velykų metu, numatant tikslų laiką, kada dukros yra paimamos, bei nustatant, jog per vaikų gimtadienio šventes ieškovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos tik nepilnamečiams vaikams sutinkant, kadangi nagrinėjamoje byloje nepilnamečių vaikų amžius yra pakankamas, jog mergaitės galėtų pačios spręsti, su kuo ir kaip jos nori švęsti savo gimtadienius. Taip pat ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka tikslintina ir dėl ieškovo teisės praleisti šventes su nepilnamečiais vaikais poriniais ir neporiniais metais, perkeliant šv. Velykas prie neporinių metų. Teismo nuomone, tokios bendravimo tvarkos korekcijos atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir yra būtinos, siekiant užtikrinti tiek geriausius nepilnamečių vaikų, tiek atsakovės interesus.

13. Teismas vertino, jog, esant šalių tarpusavio konfliktams, vykstant teisminiam ginčui ir ieškovui toliau lankantis atsakovės darbovietėje, išlieka didelė rizika ir toliau provokuoti konfliktus. Atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina būtinybę taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, tokiu būdu užtikrinant laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei apsaugant tiek atsakovės, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, teismui nustačius ieškovo ir nepilnamečių vaikų laikinąją bendravimo tvarką, ieškovui nėra būtinybės lankytis atsakovės darbovietėje, jis turės kitų galimybių bendrauti su savo nepilnametėmis dukromis ir prisidėti prie jų auklėjimo, todėl atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nelaikytina neproporcinga ar pernelyg ribojanti ieškovo teises.

14. Dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti išvadą duodančią instituciją įvertinti G. ir G. psichologinį santykį su tėvu Ž. M. ir mama D. M., teismas pažymėjo, kad Skyriaus atstovas duos savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo, taip pat teismas tiek savo iniciatyva, tiek šalių prašymu, siekdamas įvertinti G. ir G. psichologinį santykį su tėvu Ž. M. ir mama D. M., turės teisę spręsti dėl ekspertizės skyrimo poreikio. Teismas sprendė, jog šalys, prašydamos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti išvadą duodančią instituciją įvertinti G. ir G. psichologinį santykį su tėvu Ž. M. ir mama D. M., naudojasi laikinųjų apsaugos priemonių institutu, siekdamos tokiu būdu surinkti įrodymus bylai. Toks prašymas nėra susijęs su grėsme būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymu, taip pat nesąlygoja, jog, nesiėmus tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi jis gali būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Todėl teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje dalyje atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Atskiruoju skundu atsakovė D. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina ieškovo Ž. M. bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. tvarka, panaikinti ir tenkinti atsakovės D. M. prašymą uždrausti Ž. M. fiziškai susitikus matytis su nepilnametėmis dukromis ir lankytis G. M. ir G. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurioje vyksta G. ir G. ugdymo procesas ir 100 metrų spinduliu nuo nurodytų vietų; teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina ieškovo Ž. M. bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. tvarka, pakeisti ir ją patikslinti nurodant, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties rezoliucinės dalies 1.1-1.6 punktuose numatytais atvejais ir tvarka Ž. M. su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. gali matytis ir bendrauti tik tuo atveju, jeigu G. M. ir G. M. tam neprieštarauja. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Jau šiai dienai ginčo šalių dukros išreiškia aiškų nenorą leisti laiką kartu su ieškovu, kas atsispindi iš paties ieškovo fiksuotų vaizdo įrašų, į bylą pateiktų kartu su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Juose užfiksuota, kad ginčo šalių dukros net verkdamos daugybę kartų kartoja, kad su ieškovu leisti laiko kartu nenori arba rodo ieškovui, savo tėvui, įžeidžiančius gestus rankomis, muša ieškovą.

15.2. Nagrinėjamoje byloje išvadą teikianti institucija atsakovei 2021-09-30 pateikė informaciją apie atliktą vaikų G. ir G. M. situacijos vertinimą, iš jų matyti, kad, be kita ko, (duomenys neskelbtini) su ieškovu ginčo šalių dukros važiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau važiuoti nenorėjo; būnant (duomenys neskelbtini), ieškovas dėmesį skyrė pasilinksminimams, laiko leidimui su draugais ir alkoholio vartojimui, tuo tarpu ginčo šalių dukros nuvestos į viešbučio kambarį miegoti, dėl to, kad verkė, nes tėvas būna su savo draugais, o ne su jomis; ieškovas dukroms skirtus saldumynus mėto į sieną, daužo juos, taip baugindamas dukras; ieškovas ranka yra mušęs abi dukras; ieškovas yra išvaręs dukras ir atsakovę iš namų nakties metu; ginčo šalių dukros net nenori atsiliepti į ieškovo skambučius telefonu; G. M. su ieškovu net nesijaučia saugi. Remiantis tuo, yra pagrindas teigti, kad ieškovo bendravimas su dukromis G. ir G. yra, visų pirma, neatitinkantis šių vaikų individualių interesų ir norų, nes jos aiškiai, nuolat ir įvairiems asmenims/įstaigoms, įskaitant patį ieškovą, išreiškia valią, kad laiko leisti su ieškovu nenori. Be to, ieškovo bendravimas su G. ir G. yra darantis pastarosioms žalą, kadangi pastarosios iš tokio bendravimo gauna ne tėvo meilę ar kitus vaikams reikalingus šiltus jausmus, o baimę ir nesaugumą. Kaip matyti iš pačių ginčo šalių dukrų paaiškinimų, pastarosios bendravimo su tėvu metu mato, kaip jis laiką su jomis iškeičia į laiką su draugais, kaip ieškovas vartoja alkoholį ir būna neblaivus bei kt. Neabejotina, kad toks ieškovo elgesys formuoja ydingą ginčo šalių dukrų pasaulėžiūrą.

15.3. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad „atsakovės pateikti nufilmuoti nepilnamečių vaikų pokalbiai telefonu su ieškovu, atsakovės teiginių apie nuolatinį ieškovo svaiginimąsi ar agresyvų charakterį nepilnamečių vaikų atžvilgiu nepatvirtina“. Tačiau pažymėtina, kad abi ginčo šalių dukros nurodo, kad yra mačiusios tėvą (ieškovą) geriantį vieną patį namuose, be to – jų mama (atsakovė) ne kartą važiavo ieškovą parsivežti, nes jis buvo girtas ir pats važiuoti negalėjo, yra netgi negrįžęs į namus. Manytina, kad tai atspindi ieškovo polinkį į svaiginimąsi alkoholiu ir taip pat nederamo elgesio dukroms demonstravimą, kas taip pat formuoja ydingą dukrų pasaulėžiūrą, pastarosios gali imti galvoti, kad tai yra priimtina, tokį elgesį reikia kopijuoti, nes tėvai – pavyzdys.

15.4. Ieškovo polinkis į smurtą atsispindi ne tik iš pačių ginčo šalių dukrų paaiškinimų apie jų pačių mušimą ranka per užpakalį bei rankas, bet ir iš to, kad atsakovė ieškovo buvo sumušta. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ją sumušė būtent ieškovas, tai patvirtina pačios ginčo šalių dukros. Dėl tokio įvykio atsakovė ne tik patyrė fizinį smurtą, bet ir buvo atidėtos G. M. krikštynos.

15.5. Neigiamas ieškovo savybes atspindi ir tai, kad praeityje jis yra teistas dėl tam tikrų nusikalstamų veikų padarymo.

15.6. Nors ir dukroms prieštaraujant matytis su tėvu, tačiau teismo nutartyje patvirtinus tokią jo teisę, ieškovas tokią teisę supranta besąlygiškai, matytis su dukromis reikalauja ir prieš jų valią. Teismo nutartis, kurioje patvirtinama ieškovo teisė bendrauti su dukromis, neatsižvelgiant į jų norą, neatitinka šeimos teisės principų, vaikų teisių ir interesų.

16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Ž. M. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengiant atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas, grįsdamas priimtos nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, visiškai ir teisingai atliko analizę bei vertinimą pateiktų į bylą įrodymų, šalių prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentaciją.

16.2. Ieškovas savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovė nesilaiko savo, kaip vieno iš tėvų, pareigos užtikrinti vaikų bendravimą su vaikų tėvu, be to, atsakovė sąmoningai įtraukia šalių vaikus į suaugusiųjų konfliktų sprendimą, nuteikinėja vaikus prieš ieškovą, tėvą, formuoja vaikams apie tėvą netinkamą nuomonę, įvairiais būdais trukdo ieškovui tiesiogiai bendrauti su dukromis ir dalyvauti auklėjant jas. Prašyme nurodyta, kad iki ieškovo ir atsakovės skyrybų proceso šalių vaikai mielai bendraudavo su ieškovu, smagiai leisdavo laisvalaikį kartu, ieškovo ryšys su dukromis pasireiškė nuoširdžiu ir artimu bendravimu. Kai šalių santuoka faktiškai iširo ir atsakovė skyrybų proceso metu persikėlė gyventi pas savo tėvus, pasiimdama su savimi ir šalių nepilnametes dukras, vaikų elgesys ieškovo atžvilgiu kardinaliai pasikeitė neigiama linkme.

16.3. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas užtikrino ir tai, kad nei prieš atsakovę, nei prieš jos artimuosius (tėvą ir/ar motiną) niekada nėra jokio smurto naudojęs. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės sukurti ieškovą kaltinantys teiginiai, kad dėl jo neteisėtų veiksmų ji patyrė sužalojimus, kurie atsispindi teismui pateiktose fotonuotraukose, jos telefono sudaužymas, ne tik nepatvirtina, kad ieškovas dėl to buvo kaltas, bet net neįrodo ir nenustato, kokiomis aplinkybėmis, kada, dėl kieno kaltės paminėti faktai įvyko. Teismo nutartyje pagrįstai teigiama, jog įrodymų, kad atsakovę sumušė būtent ieškovas, ji nepateikė.

16.4. Dėl ieškovo prašymo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje nuomonėje nurodė, jog, patikrinus ieškovo Ž. M. ir atsakovės D. M. gyvenamųjų vietų sąlygas, nustatyta, kad abiejų proceso šalių gyvenamosios vietos yra tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi, ugdytis ir ilsėtis. Skyriaus vertinimu ieškovo reikalavimas nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, užtikrins artimo ryšio su vaikais palaikymą, suteiks ieškovui galimybę aktyviai dalyvauti jų gyvenime ir pastoviai bendrauti su vaikais.

16.5. Dėl atsakovės kaltinimų apie ieškovo svaiginimąsi Skyrius pranešė, jog šioje byloje yra tik 2019 m. gegužės 13 d. rašytiniais įrodymais pagrįsti faktai, kai ieškovui buvo nustatytas girtumas, už tai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau praėjus metams nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, asmuo laikomas nebaustas administracine tvarka (šiuo atveju tai (duomenys neskelbtini)). Ieškovas pažymi, kad nurodytas Skyriaus teisingas pranešimas, patvirtina ieškovo teiginį, jog jokių priklausomybių nuo svaigalų ieškovas neturi, alkoholiu nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja, kaip visiškai be jokio pagrindo tuo ieškovą kaltina atsakovė.

16.6. Skyrius akcentavo, jog 2021 m. liepos 7 d. vaikų nuomonės išklausymo metu nei G. M., nei G. M. nenurodė, kad visiškai nenori bendrauti su tėvu ir kad jo bijo. Skyrius sprendė, jog ieškovo agresyvumas, neadekvatumas, konfliktiški veiksmai nėra nukreipti prieš vaikus ir kad nėra įrodymų, jog tėvo ir vaikų bendravimas kenkia vaikų interesams, ar kad ieškovas žiauriai elgiasi su vaikais, pažeidžia vaikų interesus, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali turėti žalingų vaikams pasekmių, kad vaikų buvimas tėvo aplinkoje kelia riziką ar jiems yra nesaugus.

16.7. Teismas teisingai konstatavo, jog nėra duomenų, kad prieš ieškovą būtų pradėta ikiteisminių tyrimų dėl smurto naudojimo prieš atsakovę ar jų nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką.

Dėl naujų įrodymų

19. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-09-30 raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovės pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

21. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

22. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

23. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė maksimalią ieškovo Ž. M. ir jo dukrų bendravimo tvarką, motyvuodamas tuo, kad atsakovė į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, jog ieškovo tiesioginis bendravimas su nepilnamečiais vaikais keltų jiems psichologinę ar fizinę grėsmę; atsakovės byloje pateikti įrodymai nesuponuoja būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę – bendravimo su nepilnamečiais vaikais uždraudimą ieškovui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje; iš Skyriaus pateiktų duomenų, kitų rašytinių įrodymų matyti, jog nepilnametės šalių dukros su ieškovu bendrauja pagal galimybes, ieškovas nepiktnaudžiauja tėvo valdžia jų atžvilgiu, turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas, todėl teigti, jog nuolatinis maksimalus bendravimas su ieškovu galėtų pakenkti nepilnamečių vaikų interesams, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo.

25. Apeliantė teigia, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus. Šiai dienai ginčo šalių dukros išreiškia aiškų nenorą leisti laiką kartu su ieškovu, tai atsispindi iš paties ieškovo fiksuotų vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota, kad ginčo šalių dukros net verkdamos daugybę kartų kartoja, kad su ieškovu leisti laiko kartu nenori arba rodo ieškovui, savo tėvui, įžeidžiančius gestus rankomis, muša ieškovą. Skyrius atsakovei 2021-09-30 pateikė informaciją apie atliktą vaikų G. ir G. M. situacijos vertinimą, iš jų matyti, kad, be kita ko, (duomenys neskelbtini) su ieškovu ginčo šalių dukros važiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau važiuoti nenorėjo; būnant (duomenys neskelbtini), ieškovas dėmesį skyrė pasilinksminimui, laiko leidimui su draugais ir alkoholio vartojimui, tuo tarpu ginčo šalių dukros nuvestos į viešbučio kambarį miegoti, dėl to, kad verkė, nes tėvas būna su savo draugais, o ne jomis; ieškovas dukroms skirtus saldumynus mėto į sieną, daužo juos, taip baugindamas dukras; ieškovas ranka yra mušęs abi dukras; ieškovas yra išvaręs dukras ir atsakovę iš namų, nakties metu; ginčo šalių dukros net nenori atsiliepti į ieškovo skambučius telefonu; G. M. su ieškovu net nesijaučia saugi. Apeliantės teigimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas teigti, kad ieškovo bendravimas su dukromis G. ir G. yra, visų pirma, neatitinkantis šių vaikų individualių interesų ir norų, nes jos aiškiai, nuolat ir įvairiems asmenims/įstaigoms, įskaitant patį ieškovą, išreiškią valią, kad laiko leisti su ieškovu nenori. Be to, ieškovo bendravimas su G. ir G. yra darantis pastarosioms žalą, kadangi pastarosios iš tokio bendravimo gauna ne tėvo meilę ar kitus vaikams reikalingus šiltus jausmus, o baimę ir nesaugumą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.

26. Susipažinęs su bylos duomenimis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nuolat girtautų ar turėtų problemų su alkoholio vartojimu, nėra, nors ir yra tiek Skyriaus duomenys apie tai, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas girtumas bei jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tiek šalių vaikų paaiškinimai, kad yra mačiusios, kaip tėtis gerdavo vienas namuose. Tačiau vien šie duomenys nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas turi problemų su alkoholio vartojimu. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas žiauriai elgiasi su vaikais, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali turėti žalingų vaikams pasekmių. Todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti atsakovės D. M. prašymą uždrausti Ž. M. fiziškai susitikus matytis su nepilnametėmis dukromis ir lankytis G. M. ir G. M. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurioje vyksta G. ir G. ugdymo procesas ir 100 metrų spinduliu nuo nurodytų vietų.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog EŽTT praktikoje pripažįstama, kad geriausių vaiko interesų įvertinimo aspekto analizė apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą. Kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimo byloje Hokannen prieš Suomiją, peticijos Nr. 19823/92, par. 61; 2010 m. liepos 27 d. sprendimo byloje Gineitienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05, par. 38; 2016 m. sausio 19 d. sprendimo byloje G. B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36137/13, par. 105).

28. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę.

29. Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus su juo susijusiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Nagrinėjamu atveju šalių dukros yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, todėl jau gali išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Iš paties ieškovo fiksuotų vaizdo įrašų, į bylą pateiktų kartu su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad šalių dukros verkdamos daugybę kartų kartoja, jog su ieškovu leisti laiko kartu nenori. G. ir G. kategoriškai atsisako su tėvu kur nors vykti.

30. Iš į bylą pateiktų 2021-09-27 Vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, jog šalių dukra G. M. paaiškino, kad: „.. (duomenys neskelbtini) ją ir sesę tėtis pakvietė važiuoti į (duomenys neskelbtini) atšvęsti jo gimtadienį. Jos nenorėjo važiuoti, bet mama privertė. Dieną lankėsi baseine, pirtyse. Buvo smagu. Trise vakarieniavo restorane. Po to, apie 21-22 vai. atvažiavo tėčio trys draugai ir su jais susitiko restorane. Draugai jam padovanojo alkoholio butelį SU rudu skysčiu ir 100 eurų. Jos abi taip pat buvo kartu su tėčiu. G. tai labai nepatiko, ji apsiverkė, todėl tėtis ją ir G. parvedė į viešbučio kambarį. Pasakė, kad jos eitų gulti. Pats pažadėjo atsigulti kitame kambaryje. G. užmigo. Rytą jai sesė sakė, kad girdėjo, kai tėtis išėjo iš viešbučio kambario. Sekančią dieną jis buvo smagus. Jo elgesys ją neramino, nes tėtis paėmęs kumščio dydžio saldainį, kurį reikia laižyti, nes yra labai kietas, norėjo sudaužyti. Jį trenkė į sieną, kurioje liko žymėti. Tėčiui buvo smagu, jai ne. Kai gyveno kartu, yra mačiusi, kai tėtis mušė mamą, jai kumščiu trenkė į veidą, po to, mamai buvo mėlynė. Todėl buvo atidėtos sesės krikštynos. Yra mačiusi, kai stumdė senelį. Jai ir sesei yra iš rankos sudavęs per užpakalį, rankas. Yra mačiusi, kai tėtis vienas gerdavo namuose. Ne kartą mama vakare jį važiavo parsivežti, nes buvo girtas ir pats važiuoti negalėjo. Yra negrįžęs į namus. Jai pats baisiausias atsiminimas, kai tėtis (duomenys neskelbtini) mamą ir ją su sese naktį apie 23 val. išvarė iš namų. Nenori su tėčiu gyventi. Nenori jam atsiliepti telefonu, bet mama liepia. Supranta, kad tėtis ją myli, bet G. nurodė, kad su tėčiu nesijaučia saugi.“ G. M. paaiškino, kad: „..Ji, sesė G. ir mama gyvena pas senelius, nes tėtis jas išvarė iš namų. Prisimena, kad buvo naktis, žiema. Ji miegojo, bet tėtis ją pažadino ir liepė važiuoti iš namų. Jai buvo baisu. Jai gera gyventi senelių namuose, nes yra ramu ir niekas nešaukia. Prisimena, kai gyveno kartu su tėčiu, prabudusi naktį, negalėjo nueiti į tualetą, nes tėvų miegamojo kambario durys buvo užrakintos. Tuomet ji buvo išsigandusi. Neseniai ji buvo išsigandusi, kai su tėčiu buvo (duomenys neskelbtini), o jis bandė sudaužyti saldainį. Jį trankė į sieną ir juokėsi. Jai nebuvo juokinga. Baseine su tėčiu patiko. Bet nenori su juo būti. Dėl to, kad tėtis primušė mamą, jai prie akies buvo mėlynė, buvo atšauktos jos krikštynos. Ji nematė, kai tėtis mušė mamą, bet pasakojo sesė. Jai tėtis yra sudavęs iš rankos per užpakalį. Sulenkęs diržą ir padaręs tarpą, liepė kišti ranką. O jis tuo metu, ištempė diržą į šalis. Taip sutrenkė jai per pirštus. Labai skaudėjo ir buvo išsigandusi. Yra ne kartą ant jos šaukęs, girdėjo, kaip šaukė ant sesės. Neseniai tai buvo, kai pasakė tėčiui, kad skauda gerklę ir jo paprašė nupirkti postilių. Jis nupirko ir atvežė. Jis atvažiavo pas senelius, kad paduotų vaistus, bet vėl šaukė, kaltino. Nenori su juo gyventi.“

31. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukra G. M. nurodė, kad jai ir sesei tėvas yra iš rankos sudavęs per užpakalį, rankas. Šalių dukra G. M. nurodė, kad jai tėtis yra sudavęs iš rankos per užpakalį, su diržu sutrenkė jai per pirštus, jai labai skaudėjo ir buvo išsigandusi. Tėvas yra ne kartą ant jos šaukęs, girdėjo, kaip šaukė ant sesės. Tačiau nėra tikslių duomenų, kada tai galėjo įvykti, kaip tai vyko. Į bylą yra pateikti Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus duomenys, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas (duomenys neskelbtini) gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyriaus raštą, kad Ž. M. galimai naudojo smurtą prieš mažametę dukrą G. M.. (duomenys neskelbtini) nutarimu nukentėjusiosiomis pripažintos G. M., G. M., D. M..

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, daro išvadą, kad šalių dukros šiuo metu išreiškia nenorą bendrauti su tėvu. Jos abi nurodo, kad tam tikri tėčio veiksmai jas baugina, todėl jos su tėvu nesijaučia saugios. Tačiau pažymėtina, kad pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi (CK 3.165 straipsnis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tam tikri ieškovo poelgiai baugina šalių dukras ir jos su juo jaučiasi nesaugiai, todėl jos nenori bendrauti su juo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas žiauriai elgiasi su vaikais, kad tėvo ir vaikų bendravimas gali turėti žalingų vaikams pasekmių, todėl nėra pagrindo ieškovui nustatyti minimalaus bendravimo su dukromis. Pažymėtina, kad Ž. M. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 140 straipsnio 3 dalies ir 2 dalies pagrindu, tačiau kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, negalima įvertinti, ar tikrai Ž. M. naudojo smurtą prieš savo dukras. Tačiau, esant visoms paminėtoms aplinkybėms, pritartina atsakovei, jog tikslinga nustatyti, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovas gali matytis ir bendrauti su dukromis tik tuo atveju, jeigu G. M. ir G. M. tam neprieštarauja.

33. Taip pat pažymėtina, kad teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikštu reikalavimu, savo iniciatyva taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsaugoti tėvo ir dukrų ryšį, nenutrūkstamą bendravimą bei užtikrinti nepilnamečių vaikų bei tėvo interesus, nustato, jog tada kai pagal nustatytą bendravimo tvarką šalių dukros prieštarauja susitikti su ieškovu, atsakovė privalo nustatytu bendravimo metu sudaryti galimybę ieškovui su dukromis bendrauti vieną valandą nuotoliniu būdu (telefonu, internetiniu ryšiu per socialinius tinklus). Apeliacinės instancijos teismo nuomone tokia pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos korekcija atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir yra būtina, siekiant užtikrinti tiek geriausius nepilnamečių vaikų, tiek ieškovo interesus.

34. Pažymėtina, jog nustatoma bendravimo su vaikais tvarka yra laikina, todėl pasikeitus aplinkybėms ar susidarius nepatogumams bendravimo tvarką įgyvendinti, šalys gali pačios susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ar kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka keistina, nurodant, jog iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną ieškovo Ž. M. bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. tvarką: 1.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį ieškovas turi teisę paimti vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaikais iki sekmadienio 19.00 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.2. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiima abi dukras iš ugdymo ir/ar priežiūros įstaigų po visų dukrų formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., jeigu abi dukros (ar viena iš jų) yra ne ugdymo ir/ar priežiūros įstaigoje, abi dukras (ar vieną iš jų) ieškovas paima 15.00 val. iš jų gyvenamosios vietos. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš vieną kalendorinę dieną iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.3. savo atostogų metu ieškovas turi teisę praleisti su vaikais pusę savo atostogų laiko, bet ne ilgiau, nei dvi savaites, paimant vaikus pirmos atostogų dienos 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės dviejų savaičių trukmės atostogų dienos 19.00 val. Apie savo atostogas ir ketinimą bendrauti su vaikais jų metu tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.4. kiekvieną dieną ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis; 1.5. kiekvienais poriniais metais ieškovas praleidžia su vaikais šias šventes: 1.5.1. šv. Kalėdas: ne vėliau kaip pirmosios šv. Kalėdų dienos išvakarėse, ieškovas turi teisę paimti vaikus nuo 17.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais nurodytomis švenčių dienomis ieškovas privalo elektroniniu paštu ar sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.5.2. ieškovo gimtadienį pradedant 2022 metais: balandžio 22 d. ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.6. kiekvienais neporiniais metais ieškovas praleidžia su vaikais šias šventes: 1.6.1. Naujųjų Metų šventę gruodžio mėn. 31 d., sausio 1 d.: ieškovas turi teisę paimti vaikus gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina juos į vaikų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.; 1.6.2. šv. Velykas: ne vėliau kaip pirmosios šv. Velykų dienos išvakarėse ieškovas turi teisę paimti vaikus nuo 17.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąją vietą kitos dienos 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais nurodytomis švenčių dienomis ieškovas privalo elektroniniu paštu ar sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios; 1.6.3. vaikų gimtadienio šventes - balandžio 21 d. ir rugsėjo 20 d., paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikams nenorint susitikti su tėvu jų gimtadienių metu, vaikų tėvas neturi teisės šiame punkte nustatytu laiku pasiimti vaikų. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš penkias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką Ž. M. su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. gali matytis ir bendrauti tik tuo atveju, jeigu G. M. ir G. M. tam neprieštarauja. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką šalių dukros prieštarauja susitikti su tėvu Ž. M., atsakovė privalo nustatytu bendravimo metu sudaryti galimybę tėvui Ž. M. su dukromis G. M. ir G. M. bendrauti vieną valandą nuotoliniu būdu (telefonu, internetiniu ryšiu per socialinius tinklus) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Ieškovas Ž. M. prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovui neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną ieškovo Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnametėmis dukromis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitės penktadienį ieškovas turi teisę paimti vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir nepertraukiamai bendrauti su vaikais iki sekmadienio 19.00 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

1.2. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pasiima abi dukras iš ugdymo ir/ar priežiūros įstaigų po visų dukrų formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val., jeigu abi dukros (ar viena iš jų) yra ne ugdymo ir/ar priežiūros įstaigoje, abi dukras (ar vieną iš jų) ieškovas paima 15.00 val. iš jų gyvenamosios vietos. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš vieną kalendorinę dieną iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

1.3. savo atostogų metu ieškovas turi teisę praleisti su vaikais pusę savo atostogų laiko, bet ne ilgiau, nei dvi savaites, paimant vaikus pirmos atostogų dienos 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės dviejų savaičių trukmės atostogų dienos 19.00 val. Apie savo atostogas ir ketinimą bendrauti su vaikais jų metu tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

1.4. kiekvieną dieną ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu bei elektroninėmis ryšio priemonėmis;

1.5. kiekvienais poriniais metais ieškovas praleidžia su vaikais šias šventes:

1.5.1. šv. Kalėdas: ne vėliau kaip pirmosios šv. Kalėdų dienos išvakarėse, ieškovas turi teisę paimti vaikus nuo 17.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais nurodytomis švenčių dienomis ieškovas privalo elektroniniu paštu ar sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

1.5.2. ieškovo gimtadienį pradedant 2022 metais: balandžio 22 d. ir Tėvo dieną, atitinkamą dieną paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš tris kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

1.6. kiekvienais neporiniais metais ieškovas praleidžia su vaikais šias šventes:

1.6.1. Naujųjų Metų šventę gruodžio mėn. 31 d., sausio 1 d.: ieškovas turi teisę paimti vaikus gruodžio 31 dieną nuo 17.00 val. ir gražina juos į vaikų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 19.00 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš penkias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.;

1.6.2. šv. Velykas: ne vėliau kaip pirmosios šv. Velykų dienos išvakarėse, ieškovas turi teisę paimti vaikus nuo 17.00 val. ir grąžinti juos į vaikų gyvenamąja vietą kitos dienos 19.00 val. Apie ketinimą bendrauti su vaikais nurodytomis švenčių dienomis ieškovas privalo elektroniniu paštu ar sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš septynias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios;

1.6.3. vaikų gimtadienio šventes - balandžio 21 d. ir rugsėjo 20 d., paimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 19.00 val. Vaikams nenorint susitikti su tėvu jų gimtadienių metu, vaikų tėvas neturi teisės šiame punkte nustatytu laiku pasiimti vaikų. Apie negalėjimą bendrauti su vaikais šiame punkte numatytu laiku, tėvas privalo elektroniniu paštu arba sms žinute mobiliuoju telefonu informuoti vaikų motiną ne vėliau, kaip prieš penkias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su vaikais pradžios.

Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką Ž. M. su nepilnametėmis dukromis G. M. ir G. M. gali matytis ir bendrauti tik tuo atveju, jeigu G. M. ir G. M. tam neprieštarauja. Jeigu pagal nustatytą bendravimo tvarką šalių dukros prieštarauja susitikti su tėvu Ž. M., atsakovė D. M. privalo nustatytu bendravimo metu sudaryti galimybę tėvui Ž. M. su dukromis G. M. ir G. M. bendrauti vieną valandą nuotoliniu būdu (telefonu, internetiniu ryšiu per socialinius tinklus).

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.