Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-3725-909/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-04-07Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-10-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2023-01-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
e2-3725-909/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30902-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
Atsakovas
D. M.
Advokatai
Aldona Kondratavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3725-909/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30902-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atstovei advokatei Aldonai Kondratavičienei,

atsakovei D. M., jos atstovui advokatui Gintarui Žičkui,liudytojui T. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos už prekes ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas pareikštu ieškiniu (DOK-237760) prašė iš atsakovės priteisti 30 323,70 Eur skolos už prekes, 1 115,91 Eur delspinigių, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“ (toliau - UAB) ir atsakovė ūkininkė D. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PPN/2020.12.10/19TS (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovas pardavė atsakovei suderinto asortimento prekes, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už įsigytas prekes PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais terminais ir tvarka. Paaiškino, kad ieškovas įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, už prekes išrašė PVM sąskaitas-faktūras (Nr. SS466357, Nr. SS472517, Nr. SS473032, Nr. SS484385), pagal kurias atsakovė turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Visgi atsakovė prievolės sumokėti neįvykdė ir iki šiol yra skolinga ieškovui 30 323,70 Eur. Sutarties 4.2 punkto pagrindu ieškovas paskaičiavo 0,08 procentų delspinigius nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t. y. delspinigiai paskaičiuoti nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. (už 46 dienas) ir iš viso sudaro 1 115,91 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu (DOK-13682) prašė atmesti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teigė, jog iš Sutarties sąlygų matyti, kad ši skirta reglamentuoti bendrąsias ieškovo platinamų prekių ir su tuo susijusio atsakovės kreditavimo sąlygas, o tai reiškia – Sutarties sąlygos taikomos nuo to momento, kai atsakovė užsisako konkrečias ieškovo parduodamas prekes. Akcentavo, kad ieškovo prekes atsakovė turi teisę užsisakyti žodžiu ir raštu. Atsakovė pažymėjo, su ieškiniu pateiktos sąskaitos yra nepasirašytos, nėra nurodyta užsakymo informacija, neaišku, kokias prekes priėmė. Sąskaitose be atsakovės vardo ir pavardės bei kitų rekvizitų, nėra nurodomas jos ryšys su nurodytų prekių įsigijimu ir perdavimu jai ar įgaliotiems asmenims. Taipogi pridūrė, jog pati Sutartis savaime neįrodo įvykusio pirkimo-pardavimo fakto. Todėl reikalauti apmokėti pagal Sutarties sąlygas už prekes, kurios atsakovei nebuvo perduotos, nėra pagrindo, kaip ir reikalauti palūkanų, delspinigių. Atsiliepime teigė, kad ieškinyje nėra aprašomos konkrečių sąskaitose nurodytų prekių pirkimo-pardavimo aplinkybės, prekių užsakymo, perdavimo, kitos reikšmingos aplinkybės. Atsakovei nėra aišku, kokiais įrodymais ieškovas grindžia ieškinį įrodinėjant faktą apie prekių pardavimą konkrečiai atsakovei – atsakovė neigė PVM sąskaitose-faktūrose gavusi nurodytas prekes iš ieškovo. Papildomai nurodė, kad 2021 m. gegužės mėn. atsakovė bandė aiškintis savo ekonominę situaciją ir kaip galimam kreditoriui per atstovą 2021 m. gegužės 13 d. ieškovui pateikė prašymą. Prašymu prašė nurodyti atsakovės skolos likutį einamajai datai, pridėti sutartis ir apskaitos dokumentus. Ieškovas 2021 m. gegužės 18 d. atsakymu pateikė dokumentus, nurodė 30 323,70 Eur skolą. Tačiau ieškovas neatsakė, kas užsakė prekes, kokie asmenų įgaliojimai. Dėl to atsakovės atstovas tą pačią dieną pakartotinai teiravosi ieškovo apie užsakymus pateikusius asmenis, t. y. plačiau nurodyti, kas užsakydavo prekes, kas priimdavo, aprašyti užsakymų pateikimą ir vykdymą bei tai, ar kur nors dokumentacijoje figūruoja atsakovės sutuoktinis Ž. M.. Visgi į tokį paklausimą ieškovas neatsakė. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas pats galimai skolingas atsakovei – ieškovei per 2018-2020 m. išrašytos sąskaitos 117 340,07 Eur sumai, paprašyta pateikti dokumentus, kuriais būtų pagrindžiami atsiskaitymai, tačiau ieškovas nepateikė.

Šalies argumentai

4. Ieškovas dublike (DOK-23451) prašė atsakovės išdėstytus argumentus atmesti ir ieškovo ieškinį tenkinti bei iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) išreikalauti ir prie nagrinėjamos bylos prijungti dokumentus – Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas – kurias ūkininkė atsakovė pateikė 2022-2021 m. Nurodė, kad atsakovės argumentai prieštaravo įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurias pripažino ir patvirtino pati atsakovė. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2FB-106337-251/2021 pagal pareiškėjos (atsakovės) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ieškovas byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu. Nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovės pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, ji pati pateikė duomenis apie savo kreditorius, tarp kurių nurodytas ieškovas, nurodyta, kad atsakovė ieškovui skolinga 30 323,70 Eur, atsiskaitymo terminas – 2021 m. rugsėjo 30 d. Minėtoje byloje ieškovas, kaip trečiasis asmuo, dalyvavo aktyviai, o vykusiame 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje atsakovė neginčijo ir pripažino, jog ieškovas yra jos kreditorius, nei to, kad skolos suma už įsigytas prekes sudaro 30 323,70 Eur. Taipogi atsakovė palaikė ir patvirtino, jog visas sutartis pasirašė ji pati. Nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, atsakovė teikė atskirąjį skundą, kuriame nors ir ginčijo ieškovo bei kitų kreditorių įtraukimą į bylą, tačiau šiame procesiniame dokumente ieškovą vadino savo kreditoriumi. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė, prieš kreipdamasi į Šiaulių apylinkės teismą, kreditoriui (ieškovui) atsiuntė 2021 m. birželio 14 d. pranešimą, kuriame informavo apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą. Todėl, ieškovo nuomone, yra akivaizdu, kad prieš keletą mėnesių procesiniuose dokumentuose, tiek asmeniškai dalyvaujant teismo posėdyje atsakovė pati nurodė ieškovą kaip savo kreditorių, raštu informavo apie ketinimą kreiptis į teismą, pripažino ir patvirtino kreditoriui esanti skolinga 30 323,70 Eur. Taigi atsižvelgiant į tai, ieškovas teigė, jog jam nebereikia įrodinėti aplinkybių, jog atsakovė yra skolininkė, kadangi Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-33-357/2022 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Taipogi, ieškovas, siekdamas eliminuoti visas įmanomas abejones, į bylą teikė Krovinio važtaraščius, patvirtinančius atsakovei išrašytos PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių pristatymą pasirašytoje Sutartyje nurodytu atsakovės adresu. Atkreipė dėmesį, kad pagal Sutartį atsakovė turėjo pateikti sąrašą, kur turėjo būti pristatomos prekės. Kadangi tai nebuvo padaryta, ieškovas prekes pristatė Sutartyje nurodytu atsakovės adresu ir prekes įteikė ten buvusiems asmenims, kas pagal susitarimą laikytina tinkamu prekių pristatymu. Taip pat ieškovas nurodė, jog visas sąskaitas pagal Sutartį iškart po jų išrašymo išsiuntė atsakovei elektroniniu pašto adresu, kurį nurodo ir teikdama teismui atsiliepimą šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Dublike ieškovas pabrėžė, jog Sutartimi sutarė, kad per nustatytą terminą negavus pirkėjo (atsakovės) rašytinių pastabų dėl pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, šios laikytinos galiojančiomis ir teisingomis. Pabrėžė, kad nei per Sutartyje šalių numatytą 10 dienų terminą nuo sąskaitų išsiuntimo, nei per 10 dienų nuo pakartotinio sąskaitų išsiuntimo, atsakovė nepateikė rašytinių pastabų apie sąskaitoje nurodytų duomenų netikslumus. Todėl laikytina, jog sąskaitas patvirtino ir privalo atsiskaityti su pardavėju (ieškovu). 2021 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio metu (Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose) atsakovė patvirtino ir pripažino nusikūlusi grūdines kultūras net nuo 90 ha ploto, o visus nukultus grūdus realizavo už grynuosius pinigus, iš kurių nė vienam esamam kreditoriui nedengė susidariusių skolų. Todėl iš ieškovo įsigytos prekės ir jų kiekis iš esmės visiškai atitiko pačios atsakovės nurodytas augintas grūdines kultūras ir jų plotus, kas patvirtina, jog atsakovė ne tik įsigijo, bet ir realiai auginamoms grūdinėms kultūroms panaudojo iš ieškovo įsigytas prekes (trąšas).

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė tripliką (DOK-37716) ir prašė atmesti ieškovo ieškinį. Triplike atsakovė nesutiko su argumentu, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-106337-251/2021 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę. Paaiškino, jog siekdama surinkti visus įrodymus apie savo turtinę padėtį, kreipėsi į advokatą, kad šis surinktų tokius duomenis ir užklaustų asmenų, kurie yra galimi jos kreditoriai. Tuo tikslu kreiptasi į ieškovą, pateikti duomenis, ar ieškovas yra atsakovės kreditorius. Atsakovė pridūrė, kad nuo 2021 m. kovo 20 d. ji nebegyvena su savo sutuoktiniu Ž. M., kuris iki tol disponavo visais atsakovės dokumentais, jos vardu priiminėjo įvairiausius sprendimus savo nuožiūra, todėl 2021 m. gegužės 13 d. nežinojo savo ekonominės padėties. Taigi, atsakovės teigimu, 2021 m. gegužės 13 d. paklausimas ieškovui, kaip galimam kreditoriui, yra duomenų rinkimas apie savo ekonominę situaciją, tačiau jokiu būdu nereiškiantis piniginės prievolės pripažinimo. Kaip atsakovė minėjo, ieškovas atsakovei į paklausimus tinkamai neatsakė, ir atsakovės manymu, tai tikėtinai susiję su tam tikrais ieškovo ir Ž. M. susitarimais, kuriais galimai atsakovei yra padaryta žala. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Šiaulių pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai konkrečiai nenagrinėjo atsakovės prievolių kreditoriams atsiradimo ar egzistavimo klausimų. Teismai tik konstatavo, kad atsakovė moki, tačiau neanalizavo atsakovės prievolės ieškovui susidarymo ar galiojimo. Teismas specialiai ieškovo kreditorinio reikalavimo nenagrinėjo – pasirašytos Sutarties sąlygų, jos pagrindu išrašytų sąskaitų, ieškovas neteikė krovinio važtaraščių. Atsakovė akcentavo, kad ieškovas siekia be pagrindo pasinaudoti įstatyme nustatytu atleidimu nuo įrodinėjimo prejudicijos atveju, t. y. ieškovo nurodoma atsakovės skola nėra nustatyta kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Kadangi bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditorių reikalavimai nenagrinėjami, o pagrįstumo klausimas sprendžiamas kreditorių reikalavimo tvirtinimo stadijoje.

7. Pasisakydama dėl ieškovo pateiktų krovinio važtaraščių, atsakovė pažymėjo, kad pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas atsakovei pardavė PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes. Paaiškino, kad prekė, pavadinimu KAS32 nurodyta ieškovo PVM sąskaitose-faktūrose Nr. SS466357 ir Nr. SS484385: pagal abi sąskaitas faktūras išeitų, kad atsakovei iš viso parduota 75,47 t. KAS32. Ieškovas pateikė krovinio važtaraštį Nr. BAV474984, kuriame nurodytas prekės KAS32 kiekis – 24,98 t., o krovinio važtaraštyje Nr. 2021-3378113 nurodytos prekės KAS32 kiekis – 24,88 t. Išeitų, kad atsakovei perdavė iš viso 49,86 t. prekės pavadinimu KAS32. Šiuo atveju analizuojant prekės KAS32 tariamą pardavimą, atsakovei neaišku, kodėl PVM sąskaitose-faktūrose Nr. SS466357 ir Nr. SS484385 nurodytas bendras prekės KAS32 kiekis yra 75,74 t., o krovinio važtaraščiuose nurodomas kiekis 49,86 t. Kituose ieškovo pateiktuose krovinio važtaraščiuose nenurodyta prekė KAS32, todėl akivaizdu, kad pagal pateiktas sąskaitas yra nepatiekta 25,61 t. prekės KAS32. Todėl atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl važtaraščiuose, sąskaitose nurodytų prekių, kiekių, netikslumų. Taip pat pridūrė, jog važtaraštyje Nr. BAV474984 priėmęs prekes pasirašė R. G., o krovinio važtaraštyje Nr. 2021-3378113 priėmęs prekes pasirašė Ž. M., todėl ieškovas neįrodė, jog sąskaitose Nr. SS466357 ir Nr. SS484385 nurodytos prekės parduotos atsakovei. Atsakovė pažymėjo, kad kitų asmenų parašai matyti ir kituose važtaraščiuose. Papildomai pažymėjo, jog tiek Sutartyje, sąskaitose, krovinio važtaraščiuose nurodytoje vietoje ieškovo prekės nebuvo pristatomos, t. y. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Taipogi pridūrė, kad minėtu adresu Ž. M. ar R. G. negyvena, nors buvo pasirašę ieškovo teiktus dokumentus. Atsakovė mano, kad visas prekes, nurodytas ieškovo teiktuose dokumentuose, iš ieškovo užsisakė ir pasiėmė ūkininkas Ž. M., o kitas asmuo – R. G., kuris priėmė prekes – atsakovei žinomas kaip Ž. M. darbuotojas ar kitais pagrindais samdomas asmuo. Tai, anot atsakovės patvirtina ir panaši byla, kurią nagrinėjo Šiaulių apylinkės teismas pagal UAB „Naftėnas“ ieškinį solidariems atsakovas, t. y. atsakovei ir Ž. M.. Iš esmės atsakovė akcentavo, kad minėtoje byloje UAB „Naftėnas“ suklaidintas Ž. M., jam patiekė dyzelinį kurą, už kurį jo nurodymu sąskaitas išrašė atsakovei – nors sutuoktiniai nebegyveno nuo 2021 m. kovo 20 d., buvo konfliktiškuose santykiuose. Pridūrė, kad sąskaitose pasirašydavo tie patys asmenys – R. G. ir Ž. M.. Kokiems tikslams ir kur panaudotas kuras atsakovė nežinojo. Tai, atsakovės teigimu, parodo, kad analogiškai ir šioje byloje, atsakovės vardu veikė trečiasis asmuo, todėl ji nieko bendro neturi su susidariusiu įsiskolinimu. Taipogi, atsakovės nuomone, faktas kiek atsakovė nukūlė grūdinių kultūrų, niekaip nėra susijęs su nagrinėjama byla, peržengia bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėjo, kad nukultų grūdų ar deklaruotų pasėlių kiekis niekaip neįrodo aplinkybės, kad atsakovė iš ieškovo užsisakė ir priėmė nurodytose sąskaitose trąšas.

8. 2022 m. gegužės 2 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl įrodymų priėmimo ir trečiojo asmens (DOK-76966), prašė priimti į bylą teikiamus įrodymus ir išspręsti Ž. M. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimą. Ieškovas nurodė, kad kaip matyti iš NMA pateiktų dokumentų, Ž. M. deklaruoti pasėliai 2021 m. sudarė 119,68 ha. Tai leidžia daryti išvadą, jog Ž. M. turėjo interesą savo reikmėms įsigyti žemės ūkiui reikalingų trąšų. Prekes pagal sąskaitas fiziškai priėmė Ž. M. ir jo darbuotojas ar kitais pagrindais jam talkinantis asmuo R. G.. Trąšų atsakovė nepasiėmė ir jų nenaudojo. Pridūrė, kad tarp atsakovės ir Ž. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose vyksta santuokos nutraukimo byla Nr. e2-89-641/2022, kurioje atsakovė su ieškovo išrašytomis sąskaitomis įrodinėja nesąžiningus, neteisėtus Ž. M. veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teisme 2022 m. gegužės 10 d. pateiktas ieškovo pranešimas apie papildomų įrodymų pateikimo (DOK-82732). Pranešime papildomai paaiškino, kad parduotų prekių faktą įrodo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateiktos gaunamų sąskaitų faktūrų registro duomenų išrašas, kuriame aiškiai nurodyta, jog atsakovė įtraukė UAB „Baltic Agro“ išrašytą 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SS466357 (16 117,20 Eur sumai). Kas, ieškovo teigimu, reiškia, kad atsakovė ne tik neatsiskaitė su ieškovu, tačiau ir minėtą PVM sąskaitą-faktūrą įsitraukusi į savo ūkio apskaitą, galimai iš valstybės dar ir susigrąžino joje išskirtą 2 797,20 Eur PVM sumą. Tai, ieškovo manymu, taipogi įrodo, jog atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka nereiškė ieškovui prieštaravimų, o priešingai, PVM sąskaitą-faktūrą įsitraukė į savo buhalteriją. Ieškovas pridūrė, kad byloje aptariamas prekes priėmė R. G. ir Ž. M.. Visgi pridūrė, jog atsakovei įsitraukus sąskaitą į buhalteriją, ji neabejotinai patvirtino, kad atgabentų prekių įteikimą R. G. ir Ž. M. atsakovė laikė tinkamu prekių pristatymu. Pažymėjo ir tai, kad 2021 m. paramos paraiškoje už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius atsakovė pateikė duomenis, jog tais metais ji augino miežius, kviečius ir rapsus 96,69 ha ploto laukuose. Todėl akcentavo, kad iš ieškovo įsigytos prekės (trąšos) skirtos būtent javų bei rapsų tręšimui, kas pripažinta ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo Ž. M. teismui pateikė atsiliepimą (DOK-97969), prašė ieškovo ieškinį tenkinti ir nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant. Atsiliepime patvirtino, kad atsakovė yra ūkininkė, 2020 m. atsakovės ūkį sudarė grūdinės kultūros, rapsai, apie 190 ha ploto, 2021 m. – 96 ha. Pridūrė, nors Ž. M. ir atsakovė yra sutuoktiniai, tačiau šie yra sudarę povedybinę sutartį, jog po sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas turtas yra įgijusio sutuoktinio nuosavybė. Pažymėjo, jog nuo 2015 m. atsakovė nuolat pirko trąšas bei kitas prekes iš ieškovo. Už įsigytas prekes atsakovė su ieškovu dažniausiai atsiskaitydavo rudenį, ieškovui pristatydama užaugintą grūdų derlių. Trečiasis asmuo teigė galįs patvirtinti, kad Sutartį pasirašė pati atsakovė, atvykus ieškovo atstovui. Atsiliepime paminėjo, kad atsakovės ieškovo prašė atsiskaitymą už užsakytas prekes terminą atidėti iki grūdų, rapsų derliaus nuėmimo pabaigos, todėl šalys susitarė, kad už įsigytas prekes atsakovė privalės atsiskaityti ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Užsisakydama trąšas atsakovė ieškovo atstovo paprašė, jog PVM sąskaita-faktūra už perkamas 72 tonas azoto trąšų (KAS-32) būtų išrašytos iki 2021 m. pabaigos, tam, kad šį pirkimą į ūkio buhalterinę apskaitą būtų galima įtraukti dar kaip 2021 m. pirkimą ir atitinkamai dar 2021 m. atskaityti PVM sąskaitoje-faktūroje išskirtą PVM. Teigė, jog atsakovė trečiajam asmeniui sakė, jog ieškovas jai elektroniniu paštu atsiuntė PVM sąskaitas-faktūras už visas jos įsigytas prekes. Paaiškino, kad dalį ieškovo atsakovei atgabentų trąšų atsakovės prašymu iš vežėjų priėmė Ž. M., kuris pasirašė ieškovo vežėjų pateiktose krovinio važtaraščiuose, tačiau visos ieškovo prekės panaudotos išimtinai tik pačios atsakovės ūkio laukuose. Taipogi nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovė pripažino, jog 2021 m. ji nusikūlė ir už grynuosius pinigus savo draugei M. B. pardavė visą grūdų derlių, nukultą nuo virš 90 ha ploto savo ūkio laukų. Tačiau tokio sandorio atsakovė faktiškai (rašytiniais įrodymais) nepatvirtino, o tik nurodė teismo posėdžio metu. Tai patvirtina, kad atsakovė, gavusi grynuosius pinigus, su esamais kreditoriais neatsiskaitė. Be kita ko, atsakovė 2021 m. teikė NMA paraišką dėl norimos gauti paramos ir gavo 10 797,74 Eur išmokų, kurias pripažino gavusi 2021 m. Pajamų mokesčio deklaracijoje. Atsakovė vengia atsakomybės už bet kokias išlaidas įsigytoms prekėms be kurių jos už grynuosius pinigus realizuotas derlius net nebūtų buvęs užaugintas. Ž. M. pažymėjo, kad niekuomet savo sutuoktinės ar jos ūkio vardu nesudarinėjo sandorių su trečiaisiais asmenimis ir neužsakinėjo prekių.

Šalies argumentai

11. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Aldona Kondratavičienė palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas (2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:18:41 iki 01:11:51). Papildomai nurodė, kad ginčo Sutartį atsakovė pasirašė asmeniškai verslo poreikiams, Sutarties turinį ir vykdymo pasėkmes suprato, Sutarties neginčija. Prekės buvo faktiškai pristatytos pagal Sutarties 2.6 punktą ir įteiktos prekių pristatymo vietoje buvusiems asmenims. Atsakovė sąskaitas yra gavusi, pretenzijų ar pastabų dėl jų nėra pateikusi, šių faktinių aplinkybių neginčija. Iš pasėlių deklaracijos matyti, kad atsakovė augino grūdines kultūras maždaug 70 ha plote, už pasėlius gavo išmokas. Atsakovės įsigytos trąšos skirtos miežių, kviečių ir rapsų tręšimui, t. y. būtent toms grūdinėms kultūroms, kurias ir deklaravo. Atsakovė prašė anksčiau išrašyti sąskaitas-faktūras (prieš prekių pristatymą), kadangi norėjo susigrąžinti PVM, sąskaita išrašyta 2020 m. gruodžio 31 d., o prekės pristatytos 2021 m. balandžio mėnesį, atstovė paaiškino, kad tai įprasta praktika tarp ūkininkų. Iš registro duomenų matyti, kad atsakovė įsitraukė šias sąskaitas į ūkio apskaitą ir susigrąžino apie 2 000 Eur PVM. Prekes priėmė Ž. M., jo telefono numeris nurodytas Sutartyje, todėl jis tinkamas asmuo priimti prekes, taip pat prekes priėmė R. G., kuris dirbo atsakovės ūkyje. Bankroto bylą nagrinėjusiame teisme atsakovė patvirtino, kad nusikūlė visą derlių ir pardavė derlių M. B. už grynus pinigus, už parduotą derlių, anot ieškovo atstovės, turėjo gauti apie 118 000 Eur. Byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė elgėsi nesąžiningai, norėjo nusirašyti visas skolas, gavusi dideles pinigų sumas grynais, jas slėpė, neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties. Taip pat minėtoje byloje patvirtino, kad ieškovas yra jos kreditorius, kad suėjęs prievolės mokėjimo terminas, šiuos parodymus davė po priesaikos. Su atsakove ginčo Sutartis ne vienintelė, anksčiau irgi buvo sudaromos sutartys, pagal jas buvo atsiskaičiusi, kai kuriais atvejais atsiskaitydavo užaugintais grūdais. Šiuo atveju ieškovas yra nukentėjęs, nes negavo nei grūdų, nei pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo posėdžio metu (2022 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:11:58 iki 01:55:25) atsakovė D. M. paaiškino, kad kol gyveno šeimyninį bendrą gyvenimą su Ž. M., tai ji rūpinosi tik vaikų auginimu, o jis tvarkydavo visus savo ūkio ir jos ūkio reikalus, bendraudavo su tiekėjais, jai tik atveždavo sutartis, kurias ji pasirašydavo, faktinis vadovas buvo Ž. M., o ne ji, nes ji neturi kompetencijos šioje srityje. Buvo įkurti du ūkiai – jos vardu ir sutuoktinio vardu, toks buvo šeimos susitarimas. Nurodė, kad jokių prekių ji neužsakinėjo, su T. S. nebendravo, jokio įgaliotų asmenų sąrašo nebuvo, visas prekes priimdavo sutuoktinis. Sąskaitas į savo elektroninį paštą gaudavo, tačiau viską persiųsdavo Ž. M., jis rūpinosi ir buhalteriniais reikalais. Tarp sutuoktinių buvo pasitikėjimas. Tačiau nuo 2020 m. liepos 9 d. santykiai šeimoje pablogėjo, 2020 m. rugsėjo 1 d. ji buvo sumušta, o nuo 2021 m. kovo 20 d. atsakovė su sutuoktiniu nebegyveno, nes buvo išvaryta iš namų, tuomet ji panaikino visus notarinius įgaliojimus, kuriuos buvo suteikusi Ž. M.. Prekės, kurios buvo užsakytos 2021 m. balandžio mėnesį, tai šias prekes pasiėmė sau Ž. M., jis jau neturėjo teisės užsakinėti prekių jos vardu. Iki 2021 m. kovo 20 d. Ž. M. tvarkė jos ūkį, iš rudens sėjo grūdus, o paskui jau niekas nieko nedarė, vėliau derliaus nukūlimą nuo savo dalies laukų ji užsakė pas pažįstamus, nes po išsiskyrimo jai paliko visas skolas, dalį jos laukų nusikūlė Ž. M.. Jos žiniomis, laukai nebuvo tręšti ir prižiūrėti. Kiek gavo pajamų iš nukulto derliaus, nežino, nes reikia žiūrėti buhalterijoje, kiekvienas euras buhalterijoje yra pagrįstas, o kur ir kam sumokėti gavus pinigus, ji sprendžia pati. M. B. yra jos brolio draugė. Pinigų iš susigrąžinto PVM ji nei matė, nei čiupinėjo, nuo 2018 m. buvo užblokuotos jos sąskaitos, nes sutuoktinis turėjo skolų, perrašė namus kitiems asmenims. Išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, atrodo, kad gavo. Nurodė, kad yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, ūkis įkurtas 2011 m., santuoka sudaryta 2014 m., sutuoktinio inciatyva buvo sudaryta povedybinė sutartis, kad būtų gaunama parama abiem ūkiams. Paaiškino, kad ginčo Sutartį pasirašė savo noru, tačiau prekių pagal ginčo Sutartį ir išrašytas sąskaitas ji nėra užsakiusi, prekių ji nėra priėmusi ar gavusi, kur galėjo būti panaudota produkcija - nežino. Adresas – (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas – yra jos tėvų adresas, tuo adresu trąšos pristatytos nebuvo. Telefonas važtaraščiuose – Ž. M..

13. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugpjūčio 9 d., liudytoju buvo apklaustas T. S. (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:56:32 iki 02:15:08). Liudytojas paaiškino, kad nuo 2005 m. dirba UAB „Baltic Agro“ agronomu. Atsakovės šeimą pažįsta apie 10 metų, aptarnavo jų abiejų ūkius, santykiai nebuvo konfliktiški. Ginčo sutartį, kuri yra eilinė, kaip ir visos kitos, jis nuvežė pasirašyti į namus, Sutartį pasirašė pati atsakovė, Sutarties pasirašyme dalyvavo ir Ž. M.. Tai nebuvo vienintelė sutartis, sudaryta su atsakove, anksčiau yra buvę pasirašyta sutarčių ir dėl grūdų pirkimo. Ginčo Sutarties atveju dėl konkretaus užsakymo asortimento viską aptarė vietoje Sutarties pasirašymo metu, buvo kalbama su abiem – tiek su atsakove, tiek su jos sutuoktiniu, aptarė kokių trąšų reikia, kokie bus auginami pasėliai. Kai atsakovė pasirašinėjo Sutartį, ji paklausė už ką pasirašinėja, jis sakė – už trąšas. Konkrečius trąšų kiekius aptarė su Ž. M., dalyvaujant atsakovei, ji buvo šalia ir neprieštaravo užsakymui. Trąšos buvo skirtos atsakovės ūkiui tręšti žiemines ir vasarines kultūras. Ž. M. irgi turėjo savo ūkį ir užsakinėdavo prekes savo ūkiui, tą kartą savo vardu ūkiui jis nieko neužsakinėjo, už visas savo prekes Ž. M. yra atsiskaitęs. Buvo sutarę, kad prekes pristatys reikiamu metu pavasarį – kovo-balandžio mėnesį, nes tai yra gendantis produktas ir nebuvo kur sandėliuoti produkcijos. Produkciją pristatė ieškovo įmonės logistai, o kas prekes priėmė konkrečiai - jis nežino. Įgaliotų asmenų sąrašo, kas priims prekes, nebuvo. Pati užsakovė prašė išrašyti sąskaitą anksčiau, gruodžio mėnesį, kad galėtų įtraukti sąskaitą į buhalterinę apskaitą ir susigrąžinti PVM, o prekės pristatytos pagal poreikį vėliau. Atsakovė prekių atšaukusi nebuvo. Atsakovės laukus yra matęs, laukai prižiūrėti, patręšti, nesiskiriantys nuo kitų kaimyninių ūkių. Įprastai pasėliai yra 3-4 kartus tręšiami, purškiami. Vizualiai yra matoma, kada laukai tręšiami, o kada – ne. 2021 m. iš 1 ha buvo vidutiniškai galima prikulti apie 5 tonas miežių, 5-6 tonas kviečių, 3-4 tonas rapsų. Vasariniai miežiai sėjami balandžio mėnesį. Kai atsakovė neatsiskaitė už prekes, atsakovė pranešė, kad ruošiasi skelbti bankrotą, tuomet visus reikalus tvarkyti perėmė teisininkai. Iš nuogirdų žino, kad iš pradžių ji pripažino skolas, vėliau ėmė jas neigti.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje ieškovo atstovė advokatė Aldona Kondratavičienė palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi (2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:05:11 iki 00:22:30 ir nuo 00:50:55 iki 01:04:56). Akcentavo, kad atsakovė pati pasirašė sutartį, pritarė užsakymui. Nors atsakovė nuo 2021 m. kovo mėnesio negyveno su sutuoktiniu, tačiau prekių pristatymo, vykusio balandžio mėnesį, neatšaukė. 2021 m. birželio 25 d. atsakovė deklaravo plotus, už deklaruotus pasėlius gavo išmokas, tą patvirtino ir bankroto byloje – nurodžiusi, kad nusikūlė visą 96 ha plotą ir realizavo derlių už grynus pinigus M. B.. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad trąšas būtų įsigijusi iš kitų tiekėjų. Iš savo ūkio, kuris buvo prižiūrėtas, atsakovė turėjo nusikulti ne mažiau kaip 400 tonų grūdų, taigi turėjo gauti apie 118 000 Eur pajamų. Visi atsakovės kreditoriai, kurie buvo nurodyti bankroto byloje, yra prisiteisę skolas iš atsakovės, vienintelis ieškovas liko neprisiteisęs skolos.

Atsiliepimas

15. Teismo posėdžio metu baigiamojoje kalboje atsakovės atstovas Gintaras Žičkus palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas (2022 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:22:40 iki 00:50:44 ir nuo 01:05:05 iki 01:12:29). Akcentavo, kad remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, sąlyga dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko turi būti suderinta, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo suderinti nei patys daiktai, nei kiekiai, tai negali būti laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi, ne ji tik aptaria sąlygas, kaip būtų vykdoma, jeigu būtų atliktas užsakymas, t. y. reglamentuota bendradarbiavimo tvarka, jei įvyktų pirkimo-pardavimo sandoris. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė užsisakė konkretų daiktą, bandė įrodinėti šias aplinkybes deklaracijomis, tačiau jos pernelyg nutolusios nuo ginčo esmės, todėl šie dokumentai neturėtų būti analizuojami. Liudytojas patvirtino, kad prekes užsakė Ž. M.. Pabrėžė, kad važtaraščiai ir sąskaitos – faktūros nesutampa. Sąskaitos-faktūros neįrodo pirkimo-pardavimo santykių fakto. Atsakovė neišreiškė valios, kad jos vardu būtų išrašomos sąskaitos. Atsakovė nepasirašė ant važtaraščių, juos pasirašė Ž. M. arba R. G., su kuriuo atsakovės nesieja jokie santykiai, nurodytas sutuoktinio telefono numeris. Prekių priėmimas vyko Ž. M., o ne atsakovė interesais. Ieškinio atmetimo atveju, atsakovė turės tikslinti deklaraciją ir grąžinti valstybei susigrąžintą PVM. Bankroto byloje nebuvo nustatyta jokių prejudicinių faktų, nes ginčas vyko dėl teisinio statuso, toje byloje nebuvo sprendžiama dėl atsakovės skolos ieškovui pagrįstumo.

16. Į teismo posėdžius trečiasis asmuo Ž. M. neatvyko, atsiliepime yra jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdžiuose nedalyvaujant.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 1 d. tarp pardavėjo UAB „Baltic Agro“, atstovaujamo agronomo-konsultanto T. S., ir pirkėjos ūkininkės D. M. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PPN 2020.12.01/19TS. Sutarties pagrindu, nurodytais terminais ir tvarka pardavėjas (ieškovas) įsipareigojo parduoti ir perduoti pirkėjui (atsakovei), o pirkėjas (atsakovė) įsipareigojo nupirkti ir priimti suderinto asortimento prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą bei pagal šią Sutartį skaičiuojamas kreditavimo palūkanas (Sutarties 1 p.).

18. Byloje pateiktos ieškovo atsakovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: 1) 2020 m. gruodžio 31 d. Nr. SS466357 16 117,20 Eur sumai, už „KAS.32/BULK“ „KAS 32“, 72 t.; 2) 2021 m. kovo 12 d. Nr. SS472517 3 509 Eur sumai, už „HUMINSTAR.1000L“, 1 t.; 3) 2021 m. kovo 16 d. Nr. SS473032 563,21 Eur sumai, už „92200041“ „Melasa“, 2,738 t.; 4) 2021 m. kovo 22 d. Nr. SS476598 9 147,60 Eur sumai, už „18-11-13/1.600“ „YaraMilla po 500 kg“, 24 t.; 5) 2021 m. balandžio 19 d. Nr. SS484385 986,69 Eur sumai, už „KAS.32/BULK“ „KAS 32“, 3.47 t. Visos sąskaitose pirkėja nurodoma atsakovė „ŪK.M. D.“.

19. 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. sausio 7 d. ieškovas elektroniniais laiškais siuntė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė neneigė byloje aplinkybės, kad šias sąskaitas yra gavusi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių sąskaitų būtų pateiktos pastabos ar jas atsisakyta priimti.

20. Byloje pateikti krovinio važtaraščiai, iš kurių rekvizitų matyti, kad krovinių gavėjas ūkininkė D. M.: 1) 2021 m. kovo 12 d. Serija Nr. BAV466961 – 1 000 Eur, „HUMISTAR 1000 L“, prekes priėmusio asmens nenurodyta, yra Ž. M. parašas; 2) 2021 m. kovo 16 d. Serija Nr. BAV466803 – 2 838 Eur, „Melasa“, „PLAST KONTEINERIS 1000L“, prekes priėmė R. G., yra jo parašas; 3) 2021 m. kovo 22 d. Nr. 22-29 – Trąšos „YaraMila“, krovinio gavėja D. M.; 4) 2021 m. balandžio 15 d. Serija Nr. BAV474984 – 24 980 Eur, „KAS 32“, 24,98 t., prekes priėmė R. G., yra jo parašas; 5) 2021 m. balandžio 19 d. Nr. 2021-3378113 – „KAS 32“, 24 880 kg, prekes priėmusio asmens nenurodyta, yra Ž. M. parašas.

21. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 13 d. atsakovės atstovas Gintaras Žičkus kreipėsi į UAB „Baltic Agro“ prašymu pateikti dokumentus ir duomenis. Prašyme nurodoma – „Klientė nurodė, kad jos žiniomis UAB „Baltic Agro“ yra jos kreditorius“. Prašė nurodyti atsakovės skolos likutį, pridėti sutartis, apskaitos dokumentus, pateikti apie atsakovę ieškovo tvarkomus duomenis (koks asmuo/asmenys užsakinėja atsakovės vardu prekes/paslaugas ir kt.). 2021 m. gegužės 18 d. UAB „Baltic Agro“ atsakė į atsakovės atstovo siųstą pranešimą ir teikė atsakovės pasirašytos Sutarties kopiją, PVM sąskaitas faktūras bei informavo, kad atsakovės skolos likutis sudarė 30 323,70 Eur.

22. Tą pačią dieną, 2021 m. gegužės 18 d., atsakovės atstovas adresavo laišką UAB „Baltic Agro“ teisininkei su prašymu nurodyti rašte, kas užsakydavo prekes, jas priimdavo, aprašyti užsakymų pateikimą ir vykdymą, nurodyti ar dokumentacijoje kur nors figūruoja atsakovės sutuoktinis. Atsakovė 2021 m. birželio 14 d. ieškovui adresavo pranešimą „Dėl ketinimo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos“, nurodė, kad atsakovės turimi finansiniai įsiskolinimai sudaro mažiausiai 261 764,30 Eur, tarp jų skoliniai – 102 250,69 Eur. 2021 m. liepos 2 d. atsakovės atstovas teikė ieškovui prašymą dėl duomenų pateikimo apie atsiskaitymus ir prašė pateikti ieškovo turimus atsiskaitymus pagal sąskaitas patvirtinančius dokumentus.

23. Byloje pateiktas 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovės pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuris buvo nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2FB-106337-251/2021. Pareiškime nurodoma, kad atsakovė nuo 2011 m. vykdė ūkininko veiklą (pareiškimo 1 p.). Taipogi nurodė, kad ūkinės veiklos faktiškai nevykdė, neturi reikiamų įgūdžių, lėšų, resursų (pareiškimo 17 p.). Pareiškimo skiltyje „Duomenys apie kreditorius, vykdomi išieškojimai“ pateikta lentelėje, kurioje nurodomi duomenys apie kreditorius, tarp jų – UAB „Baltic Agro“ ir 30 323,70 Eur skola. Byloje pateiktas 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovės pranešimas „Dėl nutarties vykdymo“, kurio priedas Nr. 1 yra kreditorių sąrašas, tarp jų antroje lentelės eilėje – UAB „Baltic Agro“. Teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi suinteresuotu asmeniu bankroto byloje buvo įtrauktas ieškovas bei kiti kreditoriai.

Žemesnės instancijos teismas

24. Prie bylos prijungtas Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2FB-10633-251/2021 2021 m. lapkričio 4 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas. Garso įraše girdėti, kad atsakovė tiek teikdama paaiškinimus, tiek atsakydama į teismo užduotus klausimus, teigia, jog UAB „Baltic Agro“ yra atsakovės kreditorius, patvirtino, kad ji augino rapsus, miežius, kviečius, vėliau nukūlė ūkio derlių bei realizavusi/pardavusi kitam asmeniui (M. B.) gaunant grynuosius pinigus.

25. Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą. Atsakovė pateikė 2021 m. lapkričio 23 d. atskirąjį skundą, kurio vienas iš reikalavimų – pašalinti UAB „Baltic Agro“, Ž. M. ir visus kitus, išskyrus UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, iš nagrinėjamos bylos. Atskirajame skunde atsakovė akcentavo, kad UAB „Baltic Agro“ bankroto byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas neteisėtai, kadangi ieškovas nepridėjo jo reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, neaiškūs įmonės interesai ir pozicija. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-33-357/2022, išnagrinėjo atsakovės atskirąjį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pati atsakovė (apeliantė), teikdama pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, įmonę (UAB „Baltic Agro“) nurodė kaip savo kreditorių bei tai, kad teismui nebuvo pagrindo abejoti faktu, jog UAB „Baltic Agro“ yra pareiškėjos (atsakovės) kreditorius (nutarties 25 p.).

26. Byloje pateiktos iš NMA gautos atsakovės ir Ž. M. 2020-2021 m. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos. Papildomai teismui duomenys teikti 2022 m. vasario 14 d. – pateikti atsakovės 2020-2021 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų kopija.

27. Byloje pridėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateiktas atsakovės „Gaunamų sąskaitų faktūrų registro duomenų išrašas“. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovė už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. gavo ieškovo išrašytas PVM sąskaitas, šios registruotos VMI sistemoje.

Ieškinys tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo UAB „Baltic Agro“ pareikšto reikalavimo 2020 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PPN 2020.12.01/19TS pagrindu reikalauti 30 232,70 Eur skolos bei 1 115,91 Eur delspinigių iš atsakovės D. M..

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

30. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog net ir esant pirkėjo pasirašytoms sąskaitoms faktūroms, šalims nesutariant, būtent daiktų/prekių pardavėjui (paslaugų teikėjui) tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo–pardavimo sandoris yra įvykęs (CPK 12, 178 straipsniai). Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo (nesuteikimo) pirkėjui, ieškovas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, užsakymo, priėmimo–perdavimo kvitus ir t.t.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-96/2012).

Žemesnės instancijos teismas

31. Kadangi ieškiniu prašoma priteisti ieškovo naudai skolą ir delspinigius, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas UAB „Baltic Agro“ privalo įrodyti, kad atsakovei D. M. perdavė prekes, už kurias reikalauja apmokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Ieškovas UAB „Baltic Agro“ privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovė D. M. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-127-555/2020).

Dėl skolos priteisimo

32. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PPN 2020.12.01/19TS, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovei (pirkėjai) suderinto asortimento prekes, o atsakovė įsipareigojo už jas tinkamai atsiskaityti PVM sąskaitose-faktūrose nurodytais terminais ir tvarka (Sutarties 1.2. p.). Atsakovė iš esmės nesutiko su Sutarties galiojimu, nesutiko apmokėti ieškovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų (30 323,70 Eur sumai), motyvuodama tuo, kad faktiškai ji ūkininkavimo veiklos nevykdė, prekių neužsisakinėjo, faktiškai prekių negavo, dokumentus (sąskaitas, važtaraščius) pasirašė ne ji, ūkininkavimo veiklą jos vardu vykdė bei prekes užsakė ir faktiškai gavo jos sutuoktinis, o ieškovo reikalavimo ji niekada nėra pripažinusi, įskaitant ir byloje, kurioje atsakovė siekė išsikelti bankroto bylą. Atsakovės teigimu, sudaryta Sutartis negali būti laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi, nes joje nebuvo aptartas prekių asortimentas ir kiekis. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti dėl žemiau išdėstytų motyvų.

33. Pagal ginčo Sutarties sąlygas nustatyta, kad šalys susitarė, kad dėl konkrečių pirkėjui patiektinų prekių, jų kiekio, asortimento ir perdavimo terminų šalys susitaria žodžiu arba raštu (Sutarties 2.1. p.). Prekių priėmimas-perdavimas įforminimas šalių atstovams prekių perdavimo pirkėjui metu pasirašant krovinio važtaraštį, PVM sąskaitą-faktūrą (jei pardavėjo pasirinkimu, ji pateikiama pirkėjui prekių perdavimo metu) arba kita dokumentą, patvirtinantį, kad prekes pirkėjas gavo (Sutarties 2.5. p.). Pardavėjas ar įgalioti jo atstovai visas prekes pagal sutartį išduoda (pristato) pirkėjui ar jo įgaliotiems asmenims, kurių sąrašas pardavėjui turi būti pristatytas ne vėliau kaip šios sutarties pasirašymo dieną. Sąrašo nepateikus pardavėjas turi teisę pristatytas prekes išduoti bet kuriam asmeniui prisistačiusiam pirkėjo atstovu ar pačiu pirkėju ir toks prekių išdavimas bus laikomas tinkamu bei įpareigojančiu pirkėją (Sutarties 2.6. p.). Pardavėjas po kiekvieno prekių (ar jų dalies) pardavimo pirkėjui išrašo ir <...> išsiunčia pirkėjui PVM sąskaitą-faktūrą (Sutarties 3.1. p.). Tuo atveju, jei pardavėjas per 10 (dešimt) dienų nuo sutarties 3.1. punkte nurodytos PVM sąskaitos-faktūros išsiuntimo pirkėjui negauna iš pirkėjo rašytinių pastabų <...> tokia PVM sąskaita-faktūra laikoma patvirtinta pirkėjo, o joje nurodyti duomenys laikomi tiksliai ir teisingais (Sutarties 3.2. p.). Pirkėjas sutinka, kad PVM sąskaitos-faktūros jam būtų siunčiamos elektroniniu paštu (Sutarties 3.3. p.).

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas, įvertinęs pirkimo-pardavimo sutarties turinį, žodinių šalių ir jų atstovų paaiškinimus, priėjo išvados, kad tarp ieškovo UAB „Baltic Agro“ ir atsakovės D. M. susiklostė sutartiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1, 4 dalis pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui), o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Minėtas įstatyminio reglamentavimo nuostatas atitinka ir šalių sudaryta Sutartis, kuria UAB „Baltic Agro“ įsipareigojo vykdyti patvirtintus užsakymus ir perduoti įmonei nuosavybės teise priklausančias nurodytas prekes atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas nustatytą kainą, Sutartyje nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. sutartį pasirašė pati, kas matyti Sutarties rekvizituose, atsakovė Sutarties kiekviename lape nurodė savo vardą pavardę bei pasirašė, kas patvirtina, jog pareiškėja susipažino su Sutarties sąlygomis, su jomis sutiko. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat teismui nurodė, kad visus jos ūkio reikalus pagal susitarimą tvarkė sutuoktinis Ž. M., tačiau patvirtino faktą, kad visas sutartis pasirašinėdavo ji pati, o ginčo Sutartį ji pasirašė taip pat savo valia, nenurodė, kad prieš ją būtų naudojama prievarta, apgaulė ir pan. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. S. taip pat patvirtino teismui faktą, kad ginčo Sutartį jis atvežė pasirašyti į atsakovės ir jos sutuoktinio namus, Sutartį pasirašė pati atsakovė, prieštaravimų ar pastabų neišreiškė, nurodė, kad tai ne pirma sutartis, kurią pasirašė atsakovė, bendradarbiavimas vyko ir anksčiau, o ginčo Sutartis buvo standartinė, eilinė, kaip ir visos kitos, jose įtvirtintos sąlygos niekuo neišsiskyrė nuo kitų. Pažymėtina, kad atsakovė byloje neginčijo sandorio galiojimo, todėl laikytina, kad sutartis yra galiojanti, teisėtai sudaryta ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys, sudariusios sutartį, privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti.

35. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo suderinti nei patys daiktai, nei kiekiai, ir sudaryta ginčo Sutartis negali būti laikoma pirkimo-pardavimo sutartimi, ne ji tik aptaria sąlygas, kaip būtų vykdoma, jeigu būtų atliktas užsakymas. Teismas pažymi, Sutarties 2.1 punkte įtvirtina, kad dėl konkrečių patiektinų prekių, jų kiekio, asortimento ir perdavimo terminų šalys susitaria žodžiu arba raštu. Byloje nėra duomenų, kad užsakymas būtų pateiktas raštu, šios aplinkybės šalys neginčijo. Tačiau byloje nustatyta, kad prekių asortimentas bei kiekiai, pristatymo terminai buvo suderinti žodžiu, kas yra leistina pagal ginčo Sutartį. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. S. paaiškino, kad dėl prekių asortimento ir kiekio buvo sutarta žodžiu pačios Sutarties pasirašymo metu, užsakymo detales aptarė su Ž. M., dalyvaujant atsakovei, liudytojas patvirtino, kad atsakovė prieštaravimų dėl užsakomų prekių kiekio ar asortimento nereiškė. Liudytojas taip pat patvirtino, kad buvo sutarta ir dėl pristatymo terminų, t. y., kad prekės bus pristatytos pagal poreikį atėjus tam tikram laikui, nes trąšos yra gendantis produktas ir atsakovė neturėjo kur jų sandėliuoti. Tai, kad užsakymą žodžiu faktiškai atliko ne ji pati, o Ž. M., nereiškia, kad užsakymas atliktas netinkamai ar neatitiko atsakovės tikrosios valios, juolab, kad pati atsakovė byloje patvirtino, jog jos sutuoktinis pagal šeimoje buvusį susitarimą už ją tvarkė jos ūkio reikalus, veikė pagal notariškai išduotą įgaliojimą, tai reiškia, kad Ž. M. veikė jos vardu ir interesais. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys buvo sutarusios dėl prekių asortimento ir kiekio, vadinasi, pirkimo-pardavimo sutarties dalykas buvo aiškiai apibrėžtas, sąlyga dėl sutarties dalyko buvo suderinta (CK 6.305 straipsnio 4 dalis).

36. Šalių sudarytos Sutarties galiojimo, skolos atsiradimo teisėtumo faktą patvirtina ir civilinėje byloje Nr. e2FB-106337-251/2021 nustatytos faktinės aplinkybės. 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakovės pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateiktoje lentelėje kreditoriumi nurodomas UAB „Baltic Agro“ ir 30 323,70 Eur skola, atsiskaitymo terminas – 2021 m. rugsėjo 30 d. Atsakovės argumentai, kad ieškovas nelaikytinas atsakovės kreditoriumi ir įsiskolinimas nėra pagrįstas, o atsakovės atstovo advokato 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. gegužės 18 d. laiškai UAB „Baltic Agro“ nepatvirtina tokios aplinkybės, tačiau tėra tik atsakovės finansinės situacijos aiškinimasis, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, atsakovė, nelaikydama UAB „Baltic Agro“ savo kreditoriumi, nebūtų 2021 m. birželio 14 d. ieškovui adresavusi laiško „Dėl ketinimo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos“. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalį, tai laikytina atsakovės pranešimu kreditoriams apie ketinamą iškelti bankroto bylą, įskaitant UAB „Baltic Agro“, o ne prašymas apie asmeninę finansinę situaciją suteikimo, kuris nebūtų formuojamas išimtinai prašant informacijos siekiant iškelti bankroto bylą, sužinoti turimus įsiskolinimus. Pridurtina, kad fizinio asmens kreditoriai – tai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuoti siekiančio fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (FABĮ 3 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovei nepripažįstant įsiskolinimo ir neigiant esant UAB „Baltic Agro“ skolininke, atsakovė nebūtų ieškovo byloje Nr. e2FB-106337-251/2021 nurodžiusi ieškovo kaip savo kreditorių ir įrašiusi į esamus galiojančius kreditorinius įsipareigojimus 30 323,70 Eur skolą.

Žemesnės instancijos teismas

37. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2FB-10633-251/2021 pagal atsakovės D. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bylos iškėlimo, teismas pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Nustatyta, kad minėtoje byloje 2021 m. lapkričio 4 d. įvykusiame teismo posėdyje išsakytos reikšmingos aplinkybės šios bylos nagrinėjimo kontekste, o tiksliau: 1) teismas vardindamas teismo sudėtį ir bylos proceso šalis, kaip byloje dalyvaujantį suinteresuotą asmenį nurodė UAB „Baltic Agro“ (garso įrašas nuo 0:13 min.); 2) atsakovė teigė, kad ūkininko pažymėjimas yra registruotas jos vardu, kad jos vyras Ž. M. galėtų ūkininkauti, pati rūpinosi gimusiomis dukromis, buitimi, o visai veiklai vadovavo jos sutuoktinis (garso įrašas nuo 09:31 min.); 3) atsiradus ginčams ir kartu su Ž. M. nebegyvenant, atsakovė pradėjo domėtis savo finansine situacija bei pastebėjo, jog yra daug ir didelių įsiskolinimų (garso įrašas nuo 10:20 min.); 4) atsakovė nurodė, kad visos ūkio darbus atliko Ž. M., tačiau pripažino, jog tai buvo šeimos ūkis (garso įrašas nuo 13:13 min.); 5) teismas atsakovės klausė kokie yra jos skoliniai įsipareigojimai ir viena iš jų išvardino UAB „Baltic Agro“ (garso įrašas nuo 22:30 min.); 6) nurodoma aplinkybė, kad Sutartį atsakovė pasirašė ranka, atsakovė patikino, jog Sutartį pasirašinėjo (garso įrašas nuo 25:40 min.); 7) atsakovė pati patvirtino, kad UAB „Baltic Agro“ vadybininkas atvykdavo į namus dėl sutarčių derinimo (garso įrašas nuo 25:47 min.); 8) atsakovė nurodė, kad Ž. M. net buvo duotas įgaliojimas veikti jos vardu, o įgaliojimą nutraukė nuo 2021 m. kovo mėnesio (garso įrašas nuo 26:16 min.; 26:16 min.); 9) teismas atsakovės teiravosi kokia buvo ūkio veikla, atsakovė teigė, kad užsiimta augalininkyste, taip pat ūkį sudarė rapsai, miežiai, kviečiai, nurodė, jog buvo galimai sėtos ir kanapės (garso įrašas nuo 30:58 min.); 10) atsakovė nurodė, kad nuo 2011 m. turi ūkininko pažymėjimą (garso įrašas nuo 36:28 min.); 11) atsakovė vertino, jog viskas buvo bendras šeimos ūkis (garso įrašas nuo 37:52 min.); 12) paklausta kiek deklaravo pasėlių, tvirtino deklaravusi 90 ha (garso įrašas nuo 42:02 min.); 13) atsakovė aiškino, kad derlių nukūlė, jį realizavo parduodama M. B. (garso įrašas nuo 43:03 min.); 14) suinteresuoto asmens UAB „Baltic Agro“ atstovė nurodė, jog faktą, kad atsakovė neūkininkauja, paneigia byloje esantys kvalifikacijos tobulinimo dokumentai/pažymėjimai (garso įrašas nuo 1:06:10 min.).

38. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktas; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Ankstesnėje byloje teismo nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais nagrinėjant kitą bylą tik esant aktualių sąlygų visetui, be kita ko – kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019).

39. Atsakovė byloje Nr. e2FB-106337-251/2021 dalyvavo procesiniu statusu kaip pareiškėja, UAB „Baltic Agro“ kaip suinteresuotas asmuo/kreditorius, tai yra byla, sukelianti teisinius padarinius joje dalyvavusiems asmenims. Konstatuotina, kad esant vienai iš būtinų sąlygų viseto ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę faktų galią nagrinėjamai bylai. Teismo nutartimis bendriausia prasme sprendžiami atskiri procesiniai klausimai, nesusiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės (CPK 290 straipsnio 1 dalis), todėl joms, kaip teismo procesiniams sprendimams, paprastai nėra būdinga prejudicialumo savybė. Vis dėlto toms teismo nutartims, kurios priimamos bankroto bylos procese tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus (jų netvirtinant), pirmiau įvardytu aspektu yra būdingas specifiškumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį asmenį/įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Šie kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, priimta bankroto bylos procese sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą, gali būti prejudiciniai faktai, nereikalaujantys atskiro įrodinėjimo kitos civilinės bylos procese. Šiuo atveju nors atsakovei nebuvo iškelta bankroto byla, nebuvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, visgi pastebėtina, kad viso bankroto bylos proceso metu, nuo pareiškimo pateikimo teismui, atsakovė aiškiai ir akivaizdžiai akcentavo bei nurodė, jog ieškovas yra jos kreditorius, o įsiskolinimo terminas suėjęs, tokiu būdu pripažino esanti skolinga ieškovui ginčo sumą – 30 323,70 Eur. Įsiteisėjusia 2022 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-33-357/2022 buvo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė turi 30 232,70 Eur įsiskolinimo sumą, kuri neapmokėta, be to, teismas net konstatavo – „Taigi, teismui nebuvo pagrindo abejoti faktu, kad UAB „Baltic Agro“ yra pareiškėjos kreditorius“ (nutarties 25, 28 punktai). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad bankroto byloje teismo nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje.

40. Ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškovu, teikė teismui PVM sąskaitas-faktūras, važtaraščius. Atsakovės vienas iš motyvų, kad ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių negavo, iš tikrųjų prekes sau užsisakinėjo atsakovės sutuoktinis ūkininkas Ž. M., kuris pasirašinėjo krovinio važtaraštyje bei PVM sąskaitose-faktūrose, kaip ir Ž. M. kolega R. G.. Iš esmės atsakovė teigė nevykdanti jokios ūkinės veiklos ir niekaip nesusijusi su ieškovo išrašytomis sąskaitomis. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Sutarties 2.6. p. ieškovas turėjo teisę pristatytas prekes išduoti bet kuriam asmeniui, jei Sutarties pasirašymo dieną pirkėjas nepateikia asmenų sąrašo, kuriems prekės gali būti išduodamas. Byloje nustatyta, kad atsakovė šio sąrašo ieškovui neteikė, tą patvirtino ir liudytojas T. S. teismo posėdžio metu. Ieškovas, laikydamasis Sutarties nuostatų, pristatė atsakovei prekes ir įteikė ten buvusiems asmenims, šiuo atveju Ž. M. ar R. G., kurie priėmė jas ir pasirašė teikiamuose važtaraščiuose, kas pagal minėtą Sutarties punktą laikytina tinkamu prekių pristatymu įpareigojančiu pirkėją - atsakovę. Teismui konstatavus, kad tarp ieškovo ir atsakovės Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir saisto bylos ginčo šalis, Sutarties 2.6 p. patvirtina aplinkybes, kad atsakovė asmeniškai neatsiėmusi ieškovo atvežtų prekių, tai teisėtai padarė kiti asmenys, ieškovas neturėjo prievolės prekes išimtinai išduoti tik atsakovei, kadangi kaip minėta, asmenų sąrašo priimančio atsakovės užsakytas prekes ieškovui pateikta nebuvo. Atsakovės aplinkybės, kad važtaraščiuose Nr. BAV474984 (pasirašė R. G.), Nr. BAV477029 (pasirašė R. G.), Nr. BAV466803 (pasirašė R. G.) pasirašęs asmuo nėra susijęs su atsakove, o yra jos sutuoktinio Ž. M. darbuotojas/kolega, nėra pakankamas pagrindas paneigti atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškovu pagal ginčo PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovas, neturėdamas asmenų sąrašo prekių atsiėmimui, neturėjo pagrindo tikrinti, ar važtaraščiuose pasirašantys asmenys teisėtai atsiima prekes, juolab, kad prekės pristatomos Sutartyje nurodytu adresu.

41. Ieškovo parduotų ir perduotų prekių faktą taip pat įrodo atsakovės į gaunamų sąskaitų faktūrų duomenų registrą įtraukta 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SS466357, 16 117,20 Eur sumai. Nors ir atsakovė apeliavo į tai, kad ieškovo teikiamus dokumentus pasirašinėjo kiti asmenys, prekės priimtos ir parduotos ne atsakovei, o kitiems asmenims, tačiau sąskaitos įtraukimas į gaunamų sąskaitų faktūrų duomenų registrą ir pateikimas VMI patvirtina aplinkybę, jog atsakovė įsigijo prekes pagal teiktą sąskaitą, su ja sutiko, bendrovei UAB „Baltic Agro“ nereiškė jokių pretenzijų. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad yra susigrąžinusi PVM iš valstybės pagal minėtą sąskaitą, kas tik dar kartą patvirtina, kad ieškovo pateiktų sąskaitų atsakovė neginčijo.

42. Aplinkybę, kad ieškovo parduotos prekės panaudotos faktiškai atsakovės ūkio laukuose ieškovas įrodinėjo atsakovės D. M. 2020-2021 m. pateiktų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų kopijomis iš NMA bei prašymu pakeisti paraiškos duomenis. 2021 m. birželio 22 d. paraiškoje Nr. 21-1011933801-A1-1 žalinimo plotu nurodytas 98,06 ha plotas, o 2021 m. birželio 30 d. prašyme pakeisti paraiškos duomenis, paraiškoje Nr. 21-1011933801-A1-1 žalinimo plotu nurodytas 96,93 ha plotas, t. y. iš viso 96,69 ha ploto. Teismo posėdžio metu liudytojas T. S. patvirtino, kad yra ne kartą matęs atsakovės ūkio laukus, nurodė, kad laukai buvo tvarkomi, prižiūrimi, tręšiami, tokie laukai, kaip atrodė atsakovės laukai, turėjo būti purškiami bei tręšiami bent 3-4 kartus. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad vertinant įrodymų visumą, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės įsigytos trąšos buvo panaudotos 96,69 ha plote, juolab, kad civilinėje byloje Nr. e2FB-10633-251/2021 atsakovė pripažino, jog nusikūlusi grūdus nuo visų NMA deklaruotų ūkio laukų, realizavo jį už grynuosius pinigus. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad trąšas ji užsisakė iš kitų tiekėjų. Atsakovės argumentas, kad užsakytos trąšos buvo panaudotos Ž. M. ūkiui, nepatvirtintos objektyviais įrodymais, todėl laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu.

43. Atsakovė teigė, kad pateiktos PVM sąskaitos-faktūros neįpareigoja atsakovės atsiskaityti, kadangi šios taip pat pasirašytos ne jos. Tačiau Sutarties 3.2. p. nustato, kad per 10 dienų nuo sąskaitos išsiuntimo pirkėjui, negavus iš šio pretenzijų dėl netinkamų prekių ar kitų pastebėtų trūkumų, tuomet tokia PVM sąskaita-faktūra laikytina tiksli ir teisinga. Nurodytina ir tai, kad atsakovei pasirašius Sutartį, 3.3. p. ranka pabraukė bei davė sutikimą, jog sąskaitos jai būtų siunčiamos elektroniniu paštu. Iš byloje esančios medžiagos taipogi nustatyta, kad UAB „Baltic Agro“, laikydamasis Sutarties sąlygų ir šalių susitarimo, sąskaitas atsakovei teikė elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com: 1) 2021 m. gegužės 3 d. ieškovas išsiuntė sąskaitą, išrašytą papildomam kiekiui 3,47 t., kadangi išrašė 72 t., o išvežta 75,47 t.; 2) 2021 m. balandžio 2 d. už 24 t. prekes; 3) 2021 m. kovo 15 d. už 1 t. prekės; 4) 2021 m. kovo 17 d. už 2,738 t. prekes; 5) 2021 m. sausio 7 d. už 72 t. prekes. Byloje duomenų, kad atsakovė per Sutartyje nustatytą terminą (per 10 dienų) nuo PVM sąskaitų-faktūrų atsakovei išsiuntimo būtų pareiškusi pretenzijas, nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir pati atsakovė. Todėl ieškovas, išsiųsdamas sąskaitas atsakovės elektroniniu paštu, jas pateikdamas, pagrįstai manė, kad atsakovė gavo prekes, o sąskaitose nurodyti duomenys teisingi, kas leido ieškovui daryti išvadą, jog sąskaitos patvirtintos ir priimtos. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad sąskaitas elektroniniu paštu gavo, jas persiųsdavo Ž. M.. Taigi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė priėmė sąskaitas, šių neginčijo, pretenzijų ar nesutikimų nepareiškė, t. y. per 10 dienų nuo sąskaitų išsiuntimo nei vėliau ieškovui nepateikė rašytinių pastabų/pretenzijų.

44. Atsakovė byloje akcentavo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2090-291/2022, kurioje UAB „Naftėnas“ pareiškė ieškinį Ž. M. dėl skolos už kurą priteisimo, trečiasis asmuo byloje – D. M.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas minėtoje byloje nėra įsiteisėjęs, kadangi byloje pateiktas apeliacinis skundas, kuris šiai dienai dar nėra išnagrinėtas. Be to, minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės negalėtų būti laikomos kaip prejudiciniai faktai nagrinėjamai bylai, kadangi bylose nedalyvavo tie patys asmenys (nebuvo tie patys proceso dalyviai) bei abiejose bylose įrodinėjimo dalykas nėra tie patys faktai (jų dalis).

45. Galutinai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus bei liudytojo parodymus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje įvykdė pareigą įrodyti aplinkybę, jog pirkimo–pardavimo sandoris yra įvykęs bei įrodė aplinkybes, kad ginčo sąskaitos-faktūros buvo tinkamai įteiktos, o prekės atsakovei tinkamai pristatytos (CPK 12, 178 straipsniai).

46. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė pasirašytos Sutarties sąlygas, nesilaikė prievolės laiku ir tinkamai susimokėti už ieškovo teiktas prekes. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 30 323,70 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.305 straipsnis).

Dėl delspinigių priteisimo

47. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

48. Remiantis CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

49. Šalių sudarytos rašytinės Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad pirkėjui neatsiskaičius su pardavėju šioje sutartyje nurodytais terminais ir tvarka (Sutarties 3.1. p.), jis moka pardavėjui 0,08 proc. delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos sumos. Atsakovei prievolės tinkamai nevykdant, ieškovas paskaičiavo 1 115,91 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. Atsakovės skola ieškovui nesumokėta, atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 1 115,91 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė delspinigių dydžio ir laikotarpio byloje neginčijo, nesutikimo motyvų nenurodė.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

50. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą (8 procentiniais punktais padidintą vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinę palūkanų normą, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu). Nagrinėjamu atveju ieškovas yra juridinis asmuo, o atsakovė - ūkininkė, todėl konstatuotina, kad tarp šalių sudaryta sutartis – komercinis sandoris. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 31 439,61 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai patenkinti pilna apimtimi, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4 908,50 Eur atstovavimo išlaidos ir 742 Eur žyminis mokestis (171 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 526 Eur priemoka pateikus ieškinį, 45 Eur prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), 4 908,50 Eur už advokatės paslaugas: 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AK Nr.: 1206 (1 210 Eur sumai); 2021 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AK Nr.: 1194 (907,50 Eur sumai); 2022 m. birželio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AK Nr.: 1236 (726 Eur sumai); 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AK Nr.: 1244 (1 815 Eur sumai), 2021 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AK Nr.: 1185 (250 Eur sumai).

53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

54. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (4 908,50 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pagrindo mažinti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, yra pagrindas visas ieškovo patirtas 5 650,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (4 908,50 Eur atstovavimo išlaidos ir 742 Eur žyminio mokesčio) priteisti iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

55. Ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

56. Pašto išlaidos byloje sudaro 22,40 Eur. Šios išlaidos priteisimos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ iš atsakovės D. M. 30 323,70 Eur (trisdešimties tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų 70 centų) skolą, 1 115,91 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiolikos eurų 91 cento) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (31 439,61 Eur), skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 650,50 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. M. valstybės naudai 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 centų) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė