Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncernas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, akcinei bendrovei „Lytagra“, uždarajai akcinei bendrovei „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Ž. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti D. M. fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo

17. Apeliantė nurodo, kad teismas ne tik neteisėtai savo iniciatyva įtraukė dalyvauti į bylą asmenis, tačiau netinkamai nurodė ir jų procesinį statusą, kadangi ginčo teisenoje nėra suinteresuotų asmenų – tik tretieji asmenys. Pažymi, kad pareiškėja nesutiko į bylą pareiškimo priėmimo ir bankroto bylos iškėlimo stadijoje įtraukti kreditorius ar sutuoktinį suinteresuotais asmenimis ir tokią savo poziciją buvo išdėsčiusi ir pagrindusi teismui raštu ((duomenys neskelbtini)).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą savo iniciatyva, taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 3 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos kreditoriai laikomi teisiškai suinteresuotais ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Taigi, nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad kreditoriai ir jos sutuoktinis šioje byloje, t. y. ginčo teisenoje, turi būti trečiaisiais asmenimis, o ne suinteresuotais asmenimis, vien ši aplinkybė nedaro skundžiamos teismo nutarties neteisėta.

19. FABĮ nenumato pareigos asmeniui, norinčiam inicijuoti savo bankroto bylą, į bankroto bylos iškėlimo stadiją įtraukti trečiaisiais asmenimis turimų kreditorių bei sutuoktinį. Tačiau kartu pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylas (jų iškėlimo klausimą) teismas turi būti aktyvus ir turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Taigi, nors FABĮ nuostatose ir nėra numatyto imperatyvaus reikalavimo pačiam pareiškėjui įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis savo kreditorių, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėdamas fizinio asmens bankroto bylas teismas privalo būti aktyvus, fizinio asmens kreditoriai trečiaisiais asmenimis į bylą gali būti įtraukti ir teismo iniciatyva, vadovaujantis CPK 47 str. 1 dalies nuostatomis, jeigu tai, teismo veretinimu, padės teisingam ir objektyviam civilinės bylos išnagrinėjimui.

20. Nagrinėjamos bylos atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi įtraukė dalyvauti suinteresuotais asmenimis civilinėje byloje Nr. e2FB-10633-251/2021 UAB „Agrokoncernas“, UAB „Baltic Agro“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, AB „Lytagra“, UAB „SME Finance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių, Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM, Ž. M.. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad automatinis visų fizinio asmens kreditorių įtraukimas į bylą nėra numatytas FABĮ; kad teismų praktikoje pažymima, kad bylos iškėlimu kreditorių teisės tiesiogiai nėra paveikiamos, kreditoriams suteikiama galimybė įstoti į bylą jų pareiškimu, informuojant juos apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; kad šie asmenys prireikus teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis bet kurioje proceso stadijoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1725-781/2017). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje taip pat nurodė, kad pareiškime ir pateiktuose dokumentuose nurodyti pareiškėjos kreditoriai, pateikti duomenys apie sutuoktinį Ž. M.. Teismas įvertino pareiškėjos argumentus, jog pareiškėja ir sutuoktinis yra pasirašę povedybinę sutartį, neturi bendro turto ir kreditorių; kad pareiškėja pateiktuose dokumentuose nurodė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklauso kombainas (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina 250 833 Eur, trąšų barstytuvas (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina 26 620 Eur, sėjamoji (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina 77 077 Eur, šį turtą neteisėtai valdo jos sutuoktinis ir ji negali pateikti duomenų apie turto rinkos vertę, dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo iškelta civilinė byla; pareiškėja nurodė, kad jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 262 693,61 Eur. Iš šių aplinkybių matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad buvo teisinis pagrindas į bylą įtraukti apeliantės sutuoktinį Ž. M. suinteresuotu asmeniu, kadangi be jo įtraukimo teismas nebūtų galėjęs nustatyti pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos sutuoktiniu, neabejotinai turėjo įtakos jo teisėms ir pareigoms. Kitų kreditorių įtraukimas pirmosios instancijos teismas siejo su teismo pareiga būti aktyviam ir imtis visų galimų procesinių priemonių.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos sutuoktinis ir kreditoriai į bylą turėjo būti traukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau vien šis netikslumas nedaro skundžiamos teismo nutarties neteisėta.

22. Pažymėtina, kad pareiškėja nors ir buvo nurodžiusi, kad nesutinka su sutuoktinio ir kreditorių įtraukimu į bylą, ji prašymą dėl į bylą trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva įtrauktų kreditorių pašalinimo iš bylos teikia tik savo atskirajame skunde, nors tokio prašymo (t. y. dėl teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimą įtrauktų kreditorių pašalinimo iš bylos) ji neteikė šią civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei raštu po 2021 rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo, nei žodžiu 2021 lapkričio 4 d. vykusiame teismo posėdyje. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja D. M. pati asmeniškai dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, kurio pradžioje teismas, kaip tai numato CPK 245 str. 1 dalis, visų dalyvaujančių byloje asmenų paklausė ar jie turi kokių papildomų prašymų byloje. Pareiškėja D. M. nepateikė jokio prašymo, kuris būtų susijęs su teismo iniciatyva į bylą įtrauktų kreditorių pašalinimu iš bylos.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos procesinis reikalavimas pašalinti iš bylos UAB „Baltic Agro“, Ž. M. ir kitus asmenis (išskyrus UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“) negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas savo iniciatyva į bylą įtraukti suinteresuotus asmenis buvo motyvuotas ir negali būti skundžiamas.

25. Apeliantė nurodo, kad nei prie atsiliepimo nėra pridėti, nei atskirai pateikti UAB „Baltic Agro“ reikalavimus pagrindžiantys dokumentai. Mano, jog tokiu būdu, šio asmens dalyvavimas trečiojo asmens teisėmis šioje civilinėje byloje nebuvo pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad pati apeliantė, teikdama pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, įmonę nurodė kaip savo kreditorių. Iš UAB „Baltic Agro“ kartu su atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Baltic Agro“ yra D. M. kreditorius, iš kurio ji 2020 gruodžio 1 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo prekių už 30 323,70 Eur sumą ir privalėjo už šias prekes atsiskaityti ne vėliau, kaip iki 2021 rugsėjo 30 d. UAB „Baltic Agro“ pateikė į bylą pirkėjai D. M. už įsigytas prekes išrašytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tiek šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas skolos dydis (30.323,70 Eur), tiek ir galutinis apmokėjimo už prekes terminas (2021 rugsėjo 30 d.) visiškai sutampa su apeliantės pareiškime nurodytais skolos kreditoriui UAB „Baltic Agro“ duomenimis. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 rugsėjo 27 d. nutartimi buvo priimtas D. M. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismas įtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis D. M. kreditorius, įskaitant ir kreditorių UAB „Baltic Agro“. Taigi, teismui nebuvo pagrindo abejoti faktu, kad UAB „Baltic Agro“ yra pareiškėjos kreditorius.

Dėl fizinio asmens nemokumo vertinimo

26. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: pareiškėjas yra mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai); pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iškelti bankroto bylą teisinis pagrindas.

27. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos A. T. 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai pagal pareiškėjos pateiktą lentelę sudaro UAB „Agrokoncernas“, pradelsta 21 426,99 Eur, UAB „Baltic Agro 30 323,70 Eur, nepradelsta, Luminor Bank AS pradelsta 41 645,24 Eur; Luminor Bankas AS pradelsta 15 963,56 Eur, Luminor bankas AS pradelsta 104 836,11 Eur; AB „Lytagra“ 2257,74 Eur, pradelsta, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos 12 005,05 Eur, pradelsta, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 85 985,91 Eur, pradelsta. Pareiškėjos pateiktas duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visos jos skolos sudaro 343 517,31 Eur sumą (262 693,61 Eur pradelsta ir 80 823,70 nepradelsta) (2t.civ. b. 74 l.). Pažymėtina, jog šiuo metu 30 323,70 Eur skola UAB „Baltic Agro“ yra pradelsta. Taigi, pradelstos pareiškėjos skolos sudaro 293 017,31 Eur, o nepradelstos – 50 500 Eur. Pareiškėjos pradelstos skolos viršija 25 MMA.

29. Byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos turimą turtą. Nustatyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais (priklausiniais), esantis (duomenys neskelbtini); 0,9500 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,891 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 38739 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3,8868 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3,9113 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3,8810 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1,9448 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 20,2782 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklauso šis kilnojamas turtas asmeninės nuosavybės teise: javų kombainas (duomenys neskelbtini) (įsigijimo kaina - 250 833 Eur), mineralinių trąšų barstytuvas (duomenys neskelbtini) (įsigijimo kaina - 26 620 Eur) bei sėjamoji (duomenys neskelbtini) (įsigijimo kaina - 77 077 Eur) (bendra žemės ūkio technikos įsigijimo kaina - 354 530 Eur). Ši technika pareiškėjos buvo įsigyta 2016 metais. Pareiškėja nurodė, kad turi 7000,00 Eur grynųjų pinigų. Taip pat pareiškime nurodė, kad ūkininkas A. K. skolingas 83754,46 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenurodė prie pareiškėjos skolininkų jos sutuoktinio, kadangi nenuginčijus jo atlikto įskaitymo, jis nėra laikytinas skolininku.

30. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodo, pagal kokius paskaičiavimus ir įrodymus jis nustato D. M. turimo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas turto vertę, rėmėsi ne tik pareiškėjos, bet ir suinteresuotų (trečiųjų) asmenų pateiktais įrodymais. Nei FABĮ 4 str. 4 d. 3 p., nei kitos nuostatos neįpareigoja fizinio asmens atlikti turto vertinimą, FABĮ 4 str. 4 d. 3 p. nurodo, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Pareiškėja byloje pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus apie jos nekilnojamąjį turtą, kuriuose yra ir turto vertė (pareiškimo priedai Nr. 44-59), pateikė nekilnojamojo turto sąrašą su vertėmis ((duomenys neskelbtini) priedas Nr. 3). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantė formaliai įvykdė įstatyme (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p.) numatytas pareigas. Tačiau būtina įvertinti ir tai, kad teismas turto vertę nustato pagal galimą realią jo dabartinę vertę, o ne vien formaliai remdamasis senais masinio vertinimo duomenimis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja D. M. pateikė nekilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, nustatytas pagal masinį vertinimą, kuris nekilnojamojo turto objektams buvo atliktas atitinkamai 2012- 2019 metais, todėl neabejotina, jog pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto reali pardavimo kaina yra ženkliai didesnė.

31. Pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus, jos turimo nekilnojamojo turto vertė yra 132 765,00 Eur, kilnojamojo turto rinkos vertė yra 199 600,00 Eur. Teismo vertinimu, turtas turi būti vertinamas realia jo esama kaina, o ne likvidacine verte. Pagal pačios pareiškėjos pateiktas vertes (nevertinant likvidacinės kilnojamųjų daiktų vertės), įvertinant ir D. M. turimas lėšas (kurių pareiškimo pateikimo momentu buvo apie 7000 Eur), visą turto masę sudaryto 339 365,00 Eur suma. Pareiškėjos visos skolos sudaro 343 517,31 Eur sumą, tai yra, 293 017,31 Eur – pradelstos, o nepradelstos – 50 500 Eur. Taigi, pareiškėjos turimo turto užtenka jos pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti.

32. Įvertinus tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie realią jos turimo nekilnojamojo turto kainą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi suinteresuotų (trečiųjų) asmenų pateikiamais duomenimis. Kaip nurodo UAB „Baltic Agro“, jis į šią civilinę bylą pateikė oficialius VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ skelbiamus duomenis apie vidutines žemės pirkimo kainas Lietuvoje 2019 metais. Šie oficialūs duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) rajone vidutinė žemės ūkio naudmenų žemės pirkimo kaina buvo 3503 Eur/ha, o (duomenys neskelbtini) rajone - 3101 Eur/ha. Tuo tarpu ariamos žemės (kokia ir yra D. M. žemė) pirkimo kainos buvo 5713 Eur/ha (duomenys neskelbtini) raj. ir 4846 Eur/ha (duomenys neskelbtini) raj. Taigi, tokio ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypų realios rinkos kainos yra ne mažesnės nei 173 017,72 Eur (paskaičiuota taip: (3 503 Eur/ha x 40,6051 ha) + (3 101 Eur/ha x 9,9252 ha) = 173 017,72 Eur), tačiau atsižvelgiant į tai, jog D. M. žemės sklypai yra ariamoji žemė, kurioje kaip ji pati patvirtino yra auginamos grūdinės kultūros, tai jos reali kaina yra ne mažesnė, nei 280 074,46 Eur (paskaičiuota taip: 5 713 Eur/ha x 40,6051 ha) + (4 846 Eur/ha x 9,9252 ha) = 280 074,46 Eur). Jokių duomenų, galinčių nuginčyti šiuos UAB „Baltic Agro“ pateiktus duomenis, apeliantė nepateikė.

33. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagristu apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai traukia į pareiškėjos turto masę A. K. mokėtiną 83 754,46 Eur sumą. Pažymėtina, kad pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nurodė, jog 83 754,46 Eur sumą jai yra skolingas ūkininkas A. K., kuriam ji ketina inicijuoti skolos priteisimo ir išieškojimo civilinę bylą. Teismas pažymi, kad ši pareiškėjos reikalavimo teisė į debitoriaus skolą, vertinama kartu su kitu pareiškėjos turtu, kaip nepadengta (kreditoriaus) turto dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog realus skolos išieškojimas iš šio skolininko būtų neįmanomas.

34. Pažymėtina, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

35. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

37. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

38. Nagrinėjamoje byloje apeliantė leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjos turimo turto (nekilnojamojo/kilnojamojo) vertė viršija jos turimus įsipareigojimus kreditoriams, t. y. pareiškėja nurodo, kad įsipareigojimai siekia 343 517,31 Eur, o įvertinus vien nekilnojamąjį ir kilnojamąįį turtą pagal pareiškėjos duomenis turimo turto vertė siekia net 487 295 Eur.

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos turimas nekilnojamas turtas ir kilnojamas turtas jį realizavus, turimos lėšos gali padengti turimus kreditorinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismui pagrįstai į bylą įtraukus suinteresuotus (trečiuosius) asmenis, teismas pagrįstai jų naudai iš pareiškėjos priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad suinteresuoti (tretieji asmenys) byloje buvo aktyvūs, jų pateikti duomenys buvo reikšmingi skundžiamos nutarties priėmimui.

40. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingam išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo priteisti iš pareiškėjos 1815,00 Eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistina 1815,00 Eurų suma išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Suinteresuotas asmuo Ž. M. prašo priteisti iš pareiškėjos 1331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistina 1331 Eur suma išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“, juridinio asmens kodas 111547089, iš pareiškėjos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1815,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti suinteresuotam asmeniui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1331,00 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.