- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- 2S-1725-781/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. Č. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte keliamus reikalavimus ir pateikti pareiškimo kopijų bei jo priedų, kad jų užtektų visiems suinteresuotiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, nes kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta: dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis žinomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, kodas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pareiga yra tiksliai nurodyti pareiškime suinteresuotus asmenis ir jų rekvizitus bei gyvenamąsias ar buveinės vietas ir sutinkamai su CPK nuostatomis teismas nėra įpareigotas nustatinėti savo nuožiūra šių ieškinio rekvizitų. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas neatitinka CPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, jog po vieną tektų priešingai šaliai. Konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas yra paduotas ne per elektronines ryšių priemones, todėl pareiškėjas privalo pateikti pareiškimo kopijų bei jo priedų tiek, jog jų užtektų visiems suinteresuotiems asmenims.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas (apeliantas) D. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti pareiškėjo D. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Apeliantas nurodo, kad jo pateiktas pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 4 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nurodytus trūkumus nustatė nepagrįstai. Pareiškėjas aiškina, kad jo kreditoriai – suinteresuoti asmenys, pareiškime nenurodomi vadovaujantis Lietuvos teismų praktika. Be to, pažymi, kad FABĮ taip pat nenumatytas reikalavimas pareiškėjui savo kreditorius įtraukti suinteresuotais asmenimis bei pateikti jiems pareiškimo su priedais egzempliorių. Taigi, apelianto vertinimu, teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo reikalavimus reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nustatė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumus, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę pasinaudoti galimybe bankrutuoti. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad jo pateiktame kreditorių sąraše įrašytas 21 kreditorius, todėl skundžiama nutartimi pareiškėjas įpareigojamas pateikti itin didelės apimties dokumentus, o tai, anot apelianto, nėra proporcinga ir sąžininga siekiančio bankrutuoti asmens atžvilgiu. Pareiškėjas pažymi, kad kreditoriai patys turi teisę susipažinti su pareiškėjo pateiktais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte keliamus reikalavimus (įtraukiant pareiškėjo kreditorius suinteresuotais asmenimis ir pateikiant jų duomenis) bei pateikti tiek pareiškimo kopijų ir jo priedų, kad jų užtektų visiems suinteresuotiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su nurodyta teismo nutartimi, nurodo, kad nei FABĮ, nei teismų praktikoje nėra nustatyto įpareigojimo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenims savo kreditorius. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentais.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – FABĮ, kuriame nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis), tačiau pagal teisinę prigimtį bylos panašios į ypatingąja teisena nagrinėtinas bylas.
Pažymėtina, kad fizinio asmens pareiškimas iškelti bankroto bylą turi atitikti FABĮ 4 straipsnyje numatytus reikalavimus; jeigu pareiškimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, teismas jį turi priimti ir, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos, priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar ją atsisakyti iškelti (FABĮ 5 straipsnio 7 dalis).
FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga fiziniam asmeniui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, raštu apie tai pranešti visiems kreditoriams. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, automatinis visų fizinio asmens kreditorių įtraukimas į bylą nėra numatytas FABĮ, bylos iškėlimu jų teisės tiesiogiai nėra paveikiamos, kreditoriai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra informuoti, t. y. jiems suteikta galimybė įstoti į bylą jų pareiškimu. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, šie asmenys prireikus teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis bet kurioje proceso stadijoje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo kreditorių nenurodymas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1445-253/2013; Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-645-267/2013; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-164-154/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-436-730/2014).
5Iš prie pareiškimo pridėtų įrodymų matyti, kad pareiškėjas pateikė kreditorių sąrašą, taip pat nurodė pradelstų įsipareigojimų dydį; nustatyta, jog pareiškėjas informavo savo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokių duomenų pareiškimo priėmimo stadijoje pakanka, jog būtų galima įvertinti pareiškėjo nemokumo faktą ir pradelstų įsiskolinimų dydį.
Pažymėtina, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (FABĮ 23 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos, pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). Be to, su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 23 straipsnio 7 dalis). Taigi, darytina išvada, kad kreditorių teisės, neįtraukiant jų suinteresuotais asmenimis reiškiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nėra pažeidžiamos ir (ar) apribojamos.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią bankroto stadiją reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino šiam klausimui spręsti byloje esančius duomenis, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva.
Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui trūkumams pašalinti, panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.