- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-164-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01983-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- A. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2347-941/2013, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. M. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prašė iškelti jos atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi „Principo reikalas“, UAB.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai A. M. 20 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad fizinio asmens bankroto procedūrų paskirtis ir tikslas – atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pažymėjo, kad kreditoriai yra tiesiogiai suinteresuoti byla ir teismo sprendimas neišvengiamai turės įtakos jų teisėms ir pareigoms, kreditoriai turi teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 2 d.). Konstatavo, kad dėl šių priežasčių kreditoriai turi būti ne tik informuoti apie ketinimą pradėti bankroto bylą, bet ir apie tokio reikalavimo teismui pareiškimą, įtraukiant juos į bylą trečiaisiais (suinteresuotais) asmenimis. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškime nurodyti kreditoriai į bylą neįtraukti ir jiems skirtos procesinio dokumento su priedais kopijos nepateiktos.
Teismas nustatė, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad yra pradėti skolų išieškojimo vykdymo veiksmai, o duomenys, kad pareiškėja yra informavusi išieškojimo veiksmus vykdantį antstolį apie tai, kad kreipsis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nepateikti. Antstolis, kaip kreditorius, nenurodytas, ir galimas įsiskolinimas antstoliui dėl vykdymo išlaidų į kreditorių reikalavimų sąrašą neįtrauktas.
Teismas nurodė, kad su procesiniu dokumentu turi būti pateikiami jame išdėstytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 3 p.). Konstatavo, kad pareiškime nurodomos nemokumą sukėlusios priežastys, tačiau nepateikti šias priežastis patvirtinantys įrodymai, be kurių neįmanoma pradėti nagrinėti bylos ir teisingai ją išnagrinėti.
Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėja nurodo, kad jokio turto neturi, tačiau tai patvirtinantys įrodymai – VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ išrašai, turto deklaracijos, pažymos iš bankų apie sąskaitas (ar jų nebuvimą) bei jų likučius ir jokie kiti - nepateikti. Pareiškime nurodyti 5 kreditoriai, įsiskolinimų jiems sumos ir kad mokėjimo terminai yra suėję. Konkretūs kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai nenurodyti (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 4 p.). Pareiškėja nurodo, kad santuoka nesudaryta ir išlaikomų asmenų neturi. Tai patvirtinantys įrodymai (tai galėtų būti Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį) nepateikti. Pareiškėja nurodo, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 350 Lt socialinė išmoka ir kad jos būtiniausiems poreikiams patenkinti būtina 950 Lt suma, planuojamas atlygis bankroto administratoriui 200 Lt, tačiau nenurodo, kokiu būdu ir kokiomis lėšomis ketina dengti lėšų poreikio skirtumą bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėją atstovaujantis advokatas ir siūlomo bankroto administratoriaus vienintelis akcininkas bei direktorius turi tokias pat pavardes. Tai leidžia manyti, kad juos sieja giminystės ryšys, o bankroto administratorius negali būti suinteresuotas bankroto proceso baigtimi (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 5 d.).
I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. M. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėja tinkamai įvykdė LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 2 d. nustatytą pareigą ir informavo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų suformuota praktika, kreditorius bankroto byloje dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jo finansinius reikalavimus (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 str. 1 d.) arba kreditoriui pačiam prašant įtraukti jį į byla trečiuoju asmeniu (CPK 5 str. 1 d., 46 str., 47 str.). Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-645-267/2013, pasisakyta, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra numatytas reikalavimas pareiškėjui įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis savo kreditorius, teismo manymu, vien bankroto bylos iškėlimu kreditorių teisės nėra tiesiogiai paveikiamos, todėl kreditoriai į bylą turėtų būti įtraukiami jų pačiu pareiškimu.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimus iš pareiškėjos vykdančius antstolius reikėjo įspėti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir juos į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis.
Nurodo, jog tam, kad asmenį pripažinti fizinio asmens kreditoriumi LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme prasme, jo reikalavimo teisė turi būti egzistuojanti ir vykdytina ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-2229-259/2013, nurodė, kad 2005 m. spalio 27 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 ir 52 punktai reglamentuoja skolininko pareigos sumokėti vykdymo išlaidas momentą, t. y. antstolis įgyja teisę reikalauti iš skolininko sumokėti vykdymo išlaidas tik tuomet, kai yra įvykdyti visi vykdymo veiksmai.
Teigia, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme yra reglamentuota atskira antstolių informavimo tvarka, kuri skiriasi nuo kreditorių informavimo tvarkos apie atliekamas fizinio asmens bankroto procedūras. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. nurodyta, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. nurodyta, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikdamas šios nutarties nuorašą antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto.
3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu pareiškimo trūkumu, kad pareiškėja nepateikė nemokumą sukėlusias priežastis įrodančių įrodymų. Pažymi, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 3 d. nustato, jog pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai - jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti. Teigia, kad pareiškėja pateikdama pareiškimą teismui nurodė nemokumą sukėlusias priežastis ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus, kurios ji turi ir gali pateikti teismui. Kitų nemokumą sukėlusių dokumentų pateikti pareiškėja negali, nes tokių dokumentų neturi, jų neišsaugojo.
4. Teismas, kaip pareiškimo trūkumą nurodo tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie vykdytą komercinę veiklą, savo išsilavinimą ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja nesutinka, kad tai pareiškimo trūkumas, nes LR Fizinių asmenų bankroto įstatymas tokių dokumentų pateikti nereikalauja.
5. Pareiškėjos pateiktas pareiškimas atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus procesinio dokumento turiniui, teismas iš pareiškėjų pareikalavo dokumentinių įrodymų, kurie neturi įtakos pareiškimo priėmimui ir civilinės bylos iškėlimui teisme. Informacija, kurios tiesiogiai nereikalauja pateikti LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. ir kuri yra būtina fizinio asmens mokumui nustatyti, su pagrindžiančiais įrodymas teismui gali būti pateikiama bylos nagrinėjimo metu, kaip tai numatyta CPK 179 str. Lietuvos Respublikos teismu praktikoje ne karta pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, teismui neužkertamas kelias įvairius dokumentus pareikalauti iš pareiškėju bendra tvarka, o ne pareiškimo priėmimo momentu (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 ir 2 d., CPK 179 str.) (Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1776-264/2013; Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1261-413/2013 ir kt.).
6. Teismas, kaip pareiškimo trūkumą nurodo tai, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. VĮ Registrų centras pažyma, VĮ „Regitra”, bankų pažymos apie turimas ar neturimas lėšas, Gyventojų registro tarnybos pažyma, kad santuoka nesudaryta ir pareiškėja neturi išlaikomų asmenų, nenurodyta kaip pareiškėja ketina dengti lėšų poreikio skirtumą bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja nesutinka, kad tai pareiškimo trūkumai, nes Lietuvos Respublikos teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota kitokia. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1764-479/2013, pasisakė, kad pareiškėjas neturi įrodinėti aplinkybių, kad jis kito turto neturi ir tai patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš turto registro, kredito įstaigų. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 3 p. taip pat yra nurodyta, kad bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, įsipareigojimus. Dėl to bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto iškėlimo stadijoje bei iškėlus bankroto bylą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjai pateikti įrodymus, kurie nebuvo būtini bankroto bylai iškelti ir tai patvirtina netinkamą procesinių teisės normų taikymą.
7. Teismas, kaip pareiškimo trūkumą nurodo tai, kad pareiškime nenurodyti konkretūs kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai. Apeliantė teigia, kad ši informacija yra neteisinga, nes pareiškėja kartu su pareiškimu yra pateikusi LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 3 p. reikalavimus atitinkantį turto, skolingų asmenų, išlaikomų asmenų ir kreditorių (kuriame nurodyti reikalavimų įvykdymo terminai) sąrašą, tai patvirtina teismui pateikto pareiškimo priedas Nr. 9.
8. Nesutinka su teismo argumentais, kad kyla abejonės dėl siūlomo bankroto administratoriaus suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl galimo giminystės ryšio tarp pareiškėją atstovaujančio advokato ir siūlomo bankroto administratoriaus. Apeliantė nurodo, kad perskaitė straipsnį laikraščio „K. Ž.“ 2013 rugsėjo 10-16 d. priede „Vakarų Lietuva“ Nr.35 (908), straipsnyje „Principo reikalas“, UAB, direktorius apžvelgė fizinių asmenų bankroto procedūrų Lietuvoje aktualijas. Ketindama iškelti sau bankroto bylą, pareiškėja internete surado kontaktus ir kreipėsi tiesiogiai į „Principo reikalas“, UAB, direktorių su prašymu iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Bankroto administratorius paaiškino, jog gali išduoti sutikimą dėl bankroto bylos administravimo, o teismui iškėlus bankroto bylą gali atlikti bankroto administratoriaus pareigas. Paaiškino, kad pareiškimą teismui pareiškėja turi pareikšti pati ar padedama advokato. Pareiškėja paprašiusi bankroto administratoriaus rekomenduoti advokatą, kuris jo nuomone būtų pakankamai kompetentingas fizinių asmenų bankroto bylose. Bankroto administratorius pareiškėją informavo, kad jo brolis yra advokatas, turi pakankamai praktikos fizinių asmenų bankroto bylose ir davė jo kontaktus. Su advokatu D. L. sudarė atstovavimo sutartį ir pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad sudarydama atstovavimo sutartį su advokatu D. L. ir teismui pasiūlydama jo brolio vadovaujamos įmonės bankroto administratoriaus „Principo reikalas“, UAB, kandidatūrą, nepažeidė LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. ir LR Advokatūros įstatymo 25 str. nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d. numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme nereglamentuotas ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Pagal CPK 115 str. 2 d., jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareiškėja neįtraukė kreditorių į bylą trečiaisiais asmenimis, nepateikė jiems skirtų pareiškimo ir jo priedų. Pirmosios instancijos teismas šią poziciją grindė LR Fizinių asmenų bankroto 11 str. 2 d. numatyta kreditorių teise siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų, jog pareiškėja yra informavusi išieškojimo veiksmus vykdantį antstolį apie tai, kad kreipsis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o antstolis, kaip kreditorius, nenurodytas, ir galimas įsiskolinimas antstoliui dėl vykdymo išlaidų į kreditorių reikalavimų sąrašą neįtrauktas.
Apeliantė nesutinka, jog pareiškėjos kreditorių neįtraukimas dalyvaujančiais byloje asmenimis bei šiems asmenims įteikti skirtų procesinių dokumentų nuorašų nepateikimas laikytinas procesinio dokumento trūkumu. Apeliantė taip pat nesutinka, kad išieškojimus iš pareiškėjos vykdančius antstolius reikėjo įspėti apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir juos į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 2 d. numatyta pareiga fiziniam asmeniui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, raštu apie tai pranešti visiems kreditoriams. LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 5 p. nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai.
Kaip matyti iš pareiškėjos prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtų dokumentų, minėtas įstatyme numatytas pareigas pareiškėja įvykdė, byloje yra pateiktas pareiškėjos A. M. kreditorių sąrašas, nurodyti kreditorių reikalavimai ir jų įvykdymo terminai bei kt. įstatyme numatyti reikalavimai (b. l. 19).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatyme nenumatytas reikalavimas pareiškėjui savo kreditorius įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, o LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 2 d. numatyta kreditorių teisė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą gali būti realizuojama bet kuriame bankroto bylos nagrinėjimo etape (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 14 str. 2 d. 2 p., 9 d., 24 str. 7 p., 10 p.). Todėl LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 2 d. numatyta kreditoriaus (kreditorių) teisė pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą nelaikytina įpareigojančia pareiškėją pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo įtraukti kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis (nurodyti kreditorių procesinę padėtį), kadangi kreditoriai į bylą turėtų būti įtraukiami jų pačių pareiškimu (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1445-253/2013, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-645-267/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolio, kaip pareiškėjos kreditoriaus, informavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei anstolio įtraukimo trečiuoju asmeniu, pažymi, kad kreditoriaus sąvoką apibrėžia LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 str., kuriame nurodyta, kad fizinio asmens kreditoriumi laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Toks įstatyminis reguliavimas leidžia spręsti, jog tam, kad asmenį pripažinti fizinio asmens kreditoriumi LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme, jo reikalavimo teisė turi būti egzistuojanti ir vykdytina ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolė R. V. vykdo išieškojimą iš pareiškėjos A. M. turto kreditoriaus V. J. naudai (b. l. 7). Pažymėtina, kad 2005 m. spalio 27 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 ir 52 punktai reglamentuoja skolininko pareigos sumokėti vykdymo išlaidas momentą, t. y. antstolis įgyja teisę reikalauti iš skolininko sumokėti vykdymo išlaidas tik tuomet, kai yra įvykdyti visi vykdymo veiksmai. Instrukcijos 26 punktas taip pat nustato antstolio pareigą apskaičiuoti vykdymo išlaidas tik tuomet, kai vykdymo veiksmas yra atliktas. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad antstolė R. V. šiuo metu nėra baigusi vykdymo proceso iš pareiškėjai A. M. priklausančio turto, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydį ar antstolės pareikalavimą apmokėti vykdymo išlaidas. Todėl sutiktina su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, jog paduodant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo antstolė dar nebuvo pareiškėjos kreditorė, neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, todėl pareiškėja A. M. neturėjo įstatyminės pareigos informuoti antstolės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2229-259/2013).
Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo reikalavimus reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumą – pareiškime nurodyti kreditorių (tuo pačiu ir antstolės), kaip asmenų, su kuriais susijusi nagrinėjama byla ir kuriems turės įtakos byloje priimtas sprendimas, duomenis bei procesinę padėtį bei pateikti tokį pareiškimo ir jo priedų kopijų skaičių, kuris būtų pakankamas procesinių dokumentų įteikimui visiems į bylos nagrinėjimą įtrauktiniems tretiesiems asmenims. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis panaikintina.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, pareiškėja pareiškime privalėjo nurodyti ne tik jos nemokumą sukėlusias priežastis, bet ir pridėti nemokumą pagrindžiančius dokumentus.
LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, jog pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti).
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja A. M. nemokumą sukėlusiomis priežastimi nurodė tai, kad laidavo už savo tėvų sudarytą paskolos sandorį, taip pat, kad vykdė komercinę veiklą, nežinodama teisės aktų reikalavimų ir dėl to nesumokėjo privalomų mokėti mokesčių (b. l. 1). Prie pareiškimo pareiškėja A. M. pridėjo įrodymus, tačiau nenurodė, kad kai kurių savo nemokumą pagrindžiančių įrodymų pateikti negali ir, kad teismo prašo juos išreikalauti (CPK 135 str. 2 d.). Atskirajame skunde pareiškėja taip pat nenurodo priežasčių, dėl kurių ji negali pateikti paskolos bei laidavimo sutarčių, iš kurių jai atsirado piniginė prievolė kreditorei V. J.. Be to, niekas geriau už pačią pareiškėja, negali žinoti, kokią komercinę veiklą ji vykdė ar vykdo, kokie reikalavimai šia veiklai yra keliami.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie duomenys yra būtini, juolab, kad komercinė veikla gali būti susijusi ir su pareiškėjos individualios įmonės veikla (jeigu tokia įmonė buvo ar yra įsteigta), dėl to individuali ir (ar) ūkininko veikla, kuri nemažina bankroto patiriamų kreditorių nuostolių, turi būti nutraukta (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 5 d. 5 p.). Be to, teismas privalo priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 7 p.), o tik užbaigus individualios įmonės bankroto bylą, galimas fizinio asmens bankroto procesas. Tačiau, kaip jau minėta, šių įrodymų pareiškėja nepateikė, nenurodė priežasčių, kodėl jų negali pateikti, taip pat neprašė teismo šiuos įrodymus išreikalauti kaip ir nenurodė, kas šiuos įrodymus gali turėti, jei pati pareiškėja jų neturi.
Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad tiek paskolos ir laidavimo sutartis, tiek duomenis apie vykdytą komercinę veiklą pareiškėja privalėjo pateikti teismui, o to jai nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nurodo, jog neturi jokio kilnojamojo ir /ar nekilnojamojo turto, tačiau VĮ „Registrų centro“ ir VĮ „Regitra“ pažymų, pagrindžiančių pareiškėjos argumentus, byloje nėra, kaip ir nėra įrodymų apie kredito įstaigose pareiškėjos turimas pinigines lėšas (arba jų nebuvimą). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai nustatė terminą šiems įrodymams pateikti, nes tokių duomenų pateikimas imperatyviai yra nurodytas LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 3 p. Šiuo atveju šie įrodymai privalo būti pateikti kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pareikalauta pateikti įrodymus apie turto neturėjimą, nes tokie argumentai nurodyti pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra reikalaujamą teikti įrodymus apie kažkokį tai turimą papildomą turtą, kaip teigiama atskirajame skunde. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjai tik pasiūlė pateikti duomenis apie išsilavinimą ir kvalifikaciją, tačiau nepripažino tai pareiškimo trūkumu, todėl dėl šių atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako ir jų nenagrinėja.
Atkreiptinas dėmesys, kad LR fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 9 p. reikalaujama, kad pareiškime teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti nurodyta informacija apie fiziniam asmeniui kiekvieną mėnesį reikalingas lėšas būtiniems poreikiams patenkinti. Taigi, įstatyme nenustatytas reikalavimas poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Dėl to teismas dėl pareiškėjos poreikiams būtinų lėšų dydžio turi teisę spręsti pagal pareiškėjo pateiktą informaciją ir jo pateiktus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pateikė informaciją dėl jai 950 Lt būtinų lėšų dydžio, todėl pareiškėja pagrįstai nurodė, kad papildomų įrodymų apie poreikių pagrįstumą pateikti ji negali ir tai netrukdo bankroto bylos iškėlimui (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1764-479/2013). Be to, pareiškėja yra nurodžiusi, kad gauna finansinę paramą iš brolio (b. l. 1), todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, esant neaiškumams, pirmosios instancijos teismas turi teisę byloje apklausti pareiškėjos brolį arba pareikalauti papildomus įrodymus (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 ir 2 dalys, CPK 179 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad nėra pagrindo reikalauti pareiškėjos pateikti įrodymus, jog ji yra netekėjusi ir išlaikytinių neturi, nes šios aplinkybės yra nurodytos pareiškime, kuriomis netikėti nėra pagrindo.
Todėl šiose dalyse pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais dalyje dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Nagrinėjamojoje byloje yra pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai A. M., o ne pareiškimą surašiusiam advokatui. Todėl tai, kad siūlomo bankroto administratoriaus „Principo reikalas“, UAB, vadovas I. L. ir pareiškėjai procesinius dokumentus parengęs advokatas D. L. tikėtinai yra broliai, nagrinėjamam klausimui reikšmės neturi. Pažymėtina, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 3 dalyje nurodyta, kad bankroto administratoriumi negali būti paskirti: 1) fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; 2) fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje; 3) asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.136 straipsnyje; 4) fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; 5) asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Minėto įstatymo 11 str. 4 d. nurodyta, kad bankroto administratoriaus juridinio asmens vadovui, jo pavaduotojams, vyriausiajam buhalteriui, juridinio asmens kolegialaus valdymo organo nariams, juridinio asmens darbuotojams, teikiantiems administravimo paslaugas, taikomi šio straipsnio 3 dalyje bankroto administratoriui nustatyti apribojimai.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja A. M. ir jos siūlomo bankroto administratoriaus vadovas kaip nors susiję, kad siūlomas bankroto administratorius būtų suinteresuotas bankroto proceso baigtimi, kad būtų pagrindas taikyti LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 11 str. 3 d., 4 d. bei 5 d. nuostatas.
Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pateikti įrodymus, ar siekiančio bankrutuoti fizinio asmens atstovą ir siūlomo administratoriaus vadovo nesieja giminystės ryšiai, ir tai yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą nutartį panaikinti.
Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, panaikintina dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pašalinti pareiškimo trūkumus, susijusius su pareiškėjos kreditorių įtraukimu į procesą dalyvaujančiais byloje asmenims, jų kreditoriniais reikalavimais; taip dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti įrodymus apie antstolės (kaip pareiškėjos tikėtinos kreditorės) informavimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; dalyje dėl papildomų įrodymų apie pareiškėjos poreikių pagrįstumą bei įrodymų apie šeimyninę padėtį bei išlaikytinius pateikimo, bei dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti įrodymus apie jos atstovo ir siūlomo bankroto administratoriaus vadovo galimus giminystės ryšius.
Likusioje dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti įrodymus apie tai, jog ji neturi registruotino turto, piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti paskolos bei laidavimo sutartis, taip pat įrodymus, apie vykdytą komercinę veiklą, paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, pareiškėjai A. M. nustatytinas naujas terminas iki 2014 m. kovo 5 d. pašalinti nepanaikintoje Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, dalyje, kurioje pareiškėja A. M. įpareigota pašalinti pareiškimo trūkumus, susijusius su pareiškėjos kreditorių įtraukimu į procesą dalyvaujančiais byloje asmenims, jų kreditoriniais reikalavimais; taip dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti įrodymus apie antstolės (kaip pareiškėjos tikėtinos kreditorės) informavimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; dalyje dėl papildomų įrodymų apie pareiškėjos poreikių pagrįstumą bei įrodymų apie šeimyninę padėtį bei išlaikytinius pateikimo, bei dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti įrodymus apie jos atstovo ir siūlomo bankroto administratoriaus vadovo galimus giminystės ryšius.
Likusioje dalyje, kurioje pareiškėja A. M. įpareigota pateikti įrodymus apie tai, jog ji neturi registruotino turto, piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti paskolos bei laidavimo sutartis, taip pat įrodymus, apie vykdytą komercinę veiklą, Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjai A. M. naują terminą iki 2014 m. kovo 5 dienos pašalinti nepanaikintoje Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus.