Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

2. Šis įstatymas taikomas fizinio asmens bankroto byloms, kurias nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai.

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-1154 (2018-05-17)

3. Šis įstatymas reguliuoja fizinio asmens bankroto procesą.

4. Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo.

5. Fizinio asmens bankroto procesas vykdomas teismo tvarka.

6. Fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, reglamentuojančios ūkininko veiklą, fizinio asmens individualią veiklą, kreditoriaus teisę į jo reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, mokesčius, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, ir jų administravimą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

7. Šis įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo skolinių įsipareigojimų atsiradimo laikotarpį.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Fizinio asmens bankroto procesas – fizinio asmens bankroto procedūrų visuma.

2. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

3. Bankroto administratorius – nemokumo administratorius, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas).

Straipsnio dalies pakeitimai: Nr. XIII-2226 (2019-06-13)

3 straipsnis. Fizinio asmens kreditoriai

1. Fizinio asmens kreditoriai (toliau – kreditoriai) – turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus (toliau – reikalavimai) fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių nemokėjimo atveju – juos surinkti įpareigotos valstybei atstovaujančios institucijos; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – fizinio asmens darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų ir su valstybės garantija gautų paskolų negrąžinimo atveju – valstybei atstovaujančios institucijos (Lietuvos Respublikos finansų ministerija arba paskolą administruojanti institucija); 4) iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – Europos Sąjungos lėšas administruojančios valstybei atstovaujančios institucijos; 5) kiti kreditoriai.

2. Nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos kreditoriai laikomi teisiškai suinteresuotais ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kreditorius kartu su prašymu įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismui turi pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę fiziniam asmeniui patvirtinančius įrodymus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. XIII-1154 (2018-05-17)