Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-04 nutartimi nustatė pareiškėjams 20 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad bankroto bylos iškėlimas turi įtakos pareiškėjų kreditorių teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjai įpareigotini įtraukti savo kreditorius į bylą suinteresuotais asmenimis, įtraukus į bylą kreditorius, patikslinti kreditorių sąrašą, taip pat pareiškėjai įpareigotini pateikti teismui tiek procesinių dokumentų kopijų (egzempliorių), kad po vieną tektų visiems suinteresuotiems asmenims. Teismas pareiškėjus įpareigojo pateikti įrodymus apie jų anksčiau gautas pajamas (iki nemokumo atsiradimo) ir šiuo metu gaunamas pajamas, apie nesėkmingas investicijas, turėto verslo bankrotą, jų, kaip laiduotojų, prisiimtus įsipareigojimus ir kitus jų nemokumą pagrindžiančius įrodymus. Įpareigojo patikslinti turimo turto sąrašą, nurodyti turto vertę, pateikti papildomus įrodymus apie visas jiems iškeltas bylas (jei tokių yra) ir jose reiškiamus reikalavimus arba nurodyti, kad tokių bylų nėra, nurodyti visus antstolius ir vykdomąsias bylas, kuriose vykdomi priverstiniai išieškojimai. Taip pat įpareigojo pareiškėjus pateikti pažymas iš Priklausomybės ligų centro apie buvimą ar nebuvimą įskaitoje ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius žalingų įpročių buvimą ar nebuvimą.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pareiškėjams pašalinti pareiškime nustatytus trūkumus, tai yra, įpareigojo į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti kreditorius, patikslinti kreditorių sąrašą, pateikti nemokumą sukėlusias priežastis pagrindžiančius dokumentus bei nurodyti nekilnojamojo turto vertes.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos nereglamentuoja ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (LR CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateikti procesiniame dokumente, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vertinant ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų vertinti keletą aspektų: koks procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant būtent procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti procesiniame dokumente, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad yra teismo nurodyti trūkumai, šie trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai.

Dėl kreditorių įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis bei kreditorių sąrašo tikslinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Automatinis visų fizinio asmens kreditorių įtraukimas į bylą nėra numatytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo, bylos iškėlimu jų teisės tiesiogiai nėra paveikiamos, kreditoriai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra informuoti, tai yra, jiems suteikta galimybė įstoti į bylą jų pareiškimu. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, šie asmenys prireikus teismo iniciatyva gali būti įtraukiami dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis bet kurioje proceso stadijoje. Todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad pareiškėjų kreditorių nenurodymas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai.

Teisme iškėlus fizinio bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos, pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, su fizinio, asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 7 dalis).