Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-127-555/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-29
Bylos Nr.: e2A-127-555/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03230-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Tamašauskas
Atsakovas: valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos

Kategorijos

2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
2.6.20.1Atlygintinų paslaugų teikimas (paslaugų sutartis)
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-127-555/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03230-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.5; 2.6.20.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2 (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10092-451/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BIJUSTA“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo centro, ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi UAB „BIJUSTA“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo centro, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos 199,30 Eur skolą, 24,48 Eur delspinigius, 40,00 Eur skolos išieškojimo kompensaciją, 8 procentus dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir VĮ Alytaus miškų urėdijos (teisių perėmėja atsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudaryta sutartis Nr. 07040516, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei pasiuntinių, siunčiamos korespondencijos tvarkymo ir išsiuntimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Per 2017 metus ieškovė suteikė paslaugų už 399,80 Eur, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies t. y. sumokėjo 200,50 Eur ir liko skolinga 199,30 Eur. Dėl paslaugų teikimo kokybės paslaugos gavėja (atsakovė) nereiškė jokių pretenzijų ieškovei.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašė atmesti ieškovės ieškinį. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesilaikė šalių tarpusavyje sudarytos sutarties sąlygų. Ieškovė pradėjo netinkamai teikti paslaugas atsakovei, darbuotojai neatvykdavo paimti siunčiamų laiškų, pašto siuntų. Tuo tarpu ieškovės nurodytos, kaip neapmokėtos, sąskaitos faktūros atsakovei net nebuvo pateiktos, atsakovė šių sąskaitų faktūrų nėra įtraukusi į apskaitos programą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos ieškovės UAB „BIJUSTA“ naudai priteisė 199,30 Eur skolą, 24,48 Eur delspinigius, 40,00 Eur skolos išieškojimo kompensaciją, 8 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (263,78 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; valstybės naudai 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo grindžiamas keturiomis sąskaitomis faktūromis t. y. 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BJE0032376, 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BJE0036038, 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra BJE0037094, ir 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BJE0037986, kurių bendra suma yra 199,30 Eur bei buhalterinės apskaitos dokumentais. Iš ieškovės apyvartos žiniaraščio duomenų teismas nustatė, kad per 2017 metus ieškovei suteikta paslaugų už 399,80 Eur, atsakovė iš dalies atsiskaitė, todėl liko skolinga ieškovei 199,30 Eur.

6. Teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog sąskaitos faktūros atsakovei bus pateikiamos pasibaigus einamajam mėnesiui iki kito mėnesio 15 dienos (Sutarties 2.2.6 punktas). Teismas pažymėjo, kad ieškovė ginčo išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra įkėlusi į PVM sąskaitų registrus ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus t. y. duomenis iš išmaniosios elektroninės mokesčių administravimo informacinės sistemos (trumpinys – iMAS). Teismas sprendė, kad PVM sąskaitos faktūros įregistruotos viešai prieinamoje sistemoje, todėl atsakovė turėjo galimybę peržiūrėti, įvertinti bei teikti prieštaravimus dėl ieškovės įregistruotų PVM sąskaitų, tačiau jokių prieštaravimų nebuvo pateikta.

7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės išrašytos ginčo sąskaitos faktūros: 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. liepos 31 d. yra pašto paslaugų tiekimo sutarties K170405516 galiojimo laikotarpiu. Atsakovė rašytinių įrodymų, kad ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu naudojosi kitų siuntų teikimo paslaugomis į bylą nėra pateikusi. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovei netinkamai teikiant paslaugas atsakovė reiškė jai rašytines pretenzijas dėl netinkamų paslaugų suteikimo. Pašto siuntų išsiuntimo lydraščių į bylą taip pat nepateikta. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

8. Nustatęs, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovės naudai 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Kadangi ši kompensacija teismų praktikoje priskiriama prie procesinių išlaidų, teismas taip pat sprendė, kad net ją priteistus, ieškovė turi teisę ir į materialinio reikalavimo dėl netesybų patenkinimą, esant kitiems netesybų mokėjimo pagrindams. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovės prašomi priteisti delspinigiai ir jų norma buvo numatyti šalių sudarytoje sutartyje, todėl reikalavimą dėl delspinigių priteisimo taip pat tenkino. Be to, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai taip pat priteisė ir 8 procentus palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 223,78 Eur sumos (skolos ir delspinigių) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teisme (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Reikalavimas dėl skolos priteisimo nepagrįstas, kadangi atsakovei ieškovė nėra pateikusi sąskaitų faktūrų, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas, o jų išrašymo laikotarpiui atsakovei nebuvo suteiktos pašto paslaugos, be to, ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ko pasėkoje ieškovei buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo.

1.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, nukrypo nuo aktualios teismų jurisprudencijos šiuo klausimu, todėl nepagrįstai atsakovei buvo perkelta įrodinėjimo pareiga. Būtent ieškovė, kuri teigė, kad ji turi reikalavimo teisę pagal išrašytas sąskaitas faktūras, nes esą paslaugos buvo suteiktos, turi pareigą atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis tai įrodyti. Ieškovė turėjo įrodyti ne tik tarp šalių susiklosčiusius paslaugų teikimo teisinius santykius ir faktą, kad paslaugos buvo teikiamos, tačiau taip pat ir paslaugų suteikimo faktą pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras.

1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 2 dalį, suteikdamas nepagrįstai didelę įrodomąją galią ieškovės į bylą pateiktos ginčo sąskaitoms faktūroms. Teismas sprendė, kad paslaugų suteikimą įrodo ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros, tačiau tokia išvada neatitinka nei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų, nei teismų praktikos analogiškose bylose. PVM sąskaita faktūra turi būti įformintas paslaugų suteikimas kitam asmeniui, tačiau ji pati savaime negali patvirtini paslaugų suteikimo fakto. Šiuo atveju byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovės pašto paslaugos atsakovei buvo tikrai suteiktos.

1.4. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros buvo rašomos pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, t. y. nebuvo pateiktos atsakovei laiku. Be to, ginčo sąskaitos nebuvo ne tik, kad pasirašytos jokiu parašu, bet net neaišku, kas išrašė 2017 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą ir 2017 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 14 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pagal tarp šalių sudarytą sutartį, sąskaitos faktūros atsakovei turėjo būti pateiktos tiesiogiai, o ne per I.SAF posistemį. Visos prieš tai išrašytos sąskaitos faktūros buvo teiktos tiesiogiai atsakovei, t. y. visos jos turi žymą „gauta“ ir yra užregistruotos atsakovės gautų dokumentų žiniaraščiuose.

1.5. Panaikinus ginčo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo, atitinkamai turi būti naikinama ir sprendimo dalys dėl išieškojimo kompensacijos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei.

Atsiliepimas

10. Ieškovė bankrutavusi UAB „BIJUSTA“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo centras, pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškinio reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą sudaro ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet ir tarp šalių sudaryta pašto paslaugų teikimo sutartis, kurios vykdymas atsispindi ieškovės pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose. Tiek minėtos sąskaitos faktūros, tiek žiniaraštis nėra sandoriai. Tai tik sandorio vykdymą pagrindžiantys dokumentai.

2.2. Tarp šalių sudaryta pašto teikimo sutartis sąskaitų faktūrų išrašymo ir pateikimo momentu nebuvo nutraukta ar nuginčyta, todėl buvo privalu vykdyti sutartį. Esant galiojančiai pašto paslaugų teikimo sutarčiai, pateiktas sąskaitas faktūras kaip įrodymus reikėtų vertini ne atskirai, o šios sutarties ir ją apibrėžtų teisinių santykių kontekste.

2.3. Sąskaitos faktūros buvo išrašytos ir pateiktos atsakovei savalaikiai, tai įrodo ta aplinkybė, kad informaciją apie tai ieškovė savalaikiai įkėlė į VMI išmaniąją iMAS sistemą, kurios paskirtis, administruojant VMI, naudojantis priešpriešinių sutrikimų būdu maksimaliai išvengti PVM mokėjimo neatitikimo. Aplinkybę, kad sąskaitos faktūros buvo pateiktos atsakovei, patvirtina ir elementari teisinė logika, nes koks gi ieškovės tikslas, neva fiktyviai išrašytas sąskaitas faktūras kelti į išmaniąją iMAS sistemą ir apskaityti bei tuo pačiu pagrindu mokėti PVM mokestį.

2.4. Įvedus iMAS sistemą ir verslui mažinant buhalterinės apskaitos kaštus, iš būtinųjų PVM sąskaitų faktūrų tinkamumo požymių yra eliminuotas pasirašymo reikalavimas, nes vis labiau populiarėja sąskaitų ir kitų dokumentų sudarymas naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis ir paslaugomis, todėl atsakovės argumentas, kad jai nebuvo pateiktos minėtos sąskaitos faktūros yra nepagrįstas.

2.5. Ieškovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra įkėlusi į PVM sąskaitų registrus ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, t. y. duomenis iš išmaniosios elektroninės mokesčių administravimo informacinės sistemos (trumpinys – iMAS) išrašytų sąskaitų ataskaitą ir pačias PVM sąskaitas faktūras. Taigi, sąskaitos faktūros įregistruotos viešai prieinamoje sistemoje, o atsakovė turėjo galimybę jas peržiūrėti, jas įvertinti ir teikti dėl jų prieštaravimus.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė rašytinių įrodymų, jog ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu naudojosi kitų siuntų teikimo paslaugomis į bylą nėra pateikusi, nes tokių duomenų byloje nėra. Nėra logiška situacija, kai valstybinė įmonė, susirašinėjimą vykdžiusi registruotomis pašto siuntomis, staiga nutrauktų analogišką bendravimą su kitais subjektais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir VĮ Alytaus miškų urėdija (teisių perėmėja atsakovė) 2017 m. kovo 29 d. sudarė sutartį Nr. K17040516, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei pasiuntinių ir pašto paslaugas (Sutarties 2.1.1. punktas). Sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė už atliktas paslaugas sumoka ieškovei iki kito mėnesio 15 dienos (Sutarties 2.2.6. punktas). Sutarties 2.2.7. punkte aptarta, jog atsakovei nesumokėjus ieškovei už suteiktas paslaugas bus skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai nuo PVM sąskaitos faktūros sumos. Paslaugų kainos taikomos pagal suderintą kainoraštį (Sutarties 3.1. punktas). Paslaugų kainos taikomos pagal suderintus kainoraščius: pašto ir pasiuntinių paslaugų kainoraštis –1 ir papildomų teikiamų paslaugų kainoraštis –2 (Sutarties 3.1. punktas). Sutarties galiojimo laikotarpiu kainoraštyje nurodytas administravimo mokestis (MM) netaikomas (sutarties 3.3).

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei jų paaiškinimus teismo posėdyje, nustatęs, kad ieškovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra įkėlusi į PVM sąskaitų registrus ir pateikė duomenis iš išmaniosios elektroninės mokesčių administravimo informacinės sistemos, padarė išvadą, kad atsakovė turėjo galimybę peržiūrėti, įvertinti bei teikti prieštaravimus dėl ieškovės įregistruotų PVM sąskaitų. Kadangi atsakovė prieštaravimų dėl ieškovės išrašytų PVM sąskaitų neteikė ir byloje neteikė įrodinėjimo priemonių, kad ginčo laikotarpiu naudojosi kito asmens teikiamomis pasiuntinių ir pašto paslaugomis, teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, jog ieškovė suteikusi paslaugas turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl už jas apmokėjimo.

15. Atsakovė (apeliantė) VĮ Valstybinių miškų urėdija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, todėl netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai nustatė esmines bylos aplinkybes.

16. Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

17. Jau minėta, kad ieškovė, įrodinėdama atsakovės skolą, į bylą yra pateikusi PVM sąskaitas faktūras. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BJE0036038 išrašyta 43,18 Eur sumai, 2017 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BJE0037094 – 65,90 Eur sumai, 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BJE0037986 – 38,21 Eur sumai bei 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BJE0032376 – 52,01 Eur sumai. Apeliantė, nesutikdama su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, iš viso 199,30 Eur sumai, teigia, kad jose nurodytų paslaugų atsakovė nebuvo užsakiusi ir jos jai nebuvo suteiktos.

18. Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (PVM įstatymas); PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis); PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai paslaugų santykių aspektai. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių (paslaugų) pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015)

19. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Žemesnės instancijos teismas

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, jog ji ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų neužsakė ir jos jai nebuvo suteiktos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei išrašius ginčo PVM sąskaitas faktūras, atsakovė turėjo įrodyti, kad ji nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, t. y. teismui turėjo pateikti įrodinėjimo priemones, kad ji ginčo laikotarpiu naudojosi kitų asmenų teikiamomis pašto paslaugomis.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pažymi, jog šiuo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad ginčo sąskaitoje nurodytas paslaugas suteikė atsakovei. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros pasirašytos tik ieškovės, tuo tarpu apeliantės įgaliotų asmenų parašo ant jų nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei ginčo PVM sąskaitos faktūros, kaip tai reglamentuota šalių sudarytos sutarties 2.1.9 punkto nuostatose, pateiktos nebuvo. Byloje nėra duomenų, kokius užsakymus, sutinkamai su Sutarties 2.1.5 punkto nuostatomis ieškovė priėmė iš atsakovės, taip pat nėra pateiktos ir įrodinėjimo priemonės apie užsakymų įvykdymą (Sutarties 2.1.9, 2.1.7 punktai), ieškovė pripažįsta, kad tiek užsakymų priėmimo, tiek įvykdymo duomenys nėra išlikę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė vienasmeniškai išrašė PVM sąskaitas faktūras bei sudarė apyvartos suvestinę (b. l. 42), nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas ieškovė suteikė. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovė yra įgijusi bankrutavusios įmonės statusą, neatleidžia šalies nuo įrodinėjimo pareigos įvykdymo (CPK 178 straipsnis). Taigi, šiuo atveju ieškovės vienasmeniškai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 199,30 Eur sumai nepakanka išvadai, kad ieškovė turi galutinę ir neginčijamą teisę reikalauti šios pinigų sumos iš atsakovės.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis), jog atsakovei (apeliantei) suteikė paslaugas, už kurias reikalauja apmokėjimo (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovei 199,30 Eur pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys yra atmetamas, todėl spręstina, kad apeliantė (atsakovė) įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų pirmosios instancijos teisme, o taip pat, tenkinus apeliantės apeliacinį skundą, ji įgijo teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė byloje nėra pateikusi turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė yra sumokėjusi 15,00 Eur žyminį mokestį už pareikštą apeliacinį skundą (b. l. 121). Atsižvelgus į tai, kad, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, 15,00 Eur žyminis mokestis grąžinamas apeliantei.

25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažiau nei 3,00 Eur sumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Grąžinti atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, j. a. k. 132340880, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct), žyminio mokesčio.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, j. a. k. 132340880, 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. lapkričio 6 d. mokėjimo pavedimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Tamašauskas