Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei I. U., ieškovės atstovei advokatei Irenai Maksimovai, atsakovui M. U., atsakovo atstovei advokatei G. P., trečiajam asmeniui Z. U., trečiojo asmens atstovui advokatui J. V., išvadą teikiančios institucijos atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui M. U. ir pagal atsakovo M. U. priešieškinį ieškovei I. U. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, AB SEB bankas, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, AB „Swedbank“, Z. U. ir V. U., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje tiek Lietuvoje, tiek kitoje valstybėje, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 259 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 3 780 Eur išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš ieškovės 2 361,26 Eur kompensaciją atsakovo naudai, nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013 m. spalio 23 d., kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai, nustatyti prievolių pobūdį, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. 2013 metu? pabaigoje išryškėjo atsakovo charakterio ir asmeniniu? savybių? ydingumas bei jo nepriimtinas požiu?ris i? santuokos, šeimos ir bendro santuokinio gyvenimo vertybes, o būtent: neatsakingas požiūris i? šeima? ir nuolatinis kasdieninis nesaikingas alkoholio vartojimas šaliu? nepilnamečio vaiko M. U. akivaizdoje ir kt. De?l to šeimoje kildavo nuolatiniai kivirčai. Atsakovas e?me? ieškove? i?žeidine?ti, bartis su ja šaliu? nepilnamec?io vaiko akivaizdoje, nuolat nepagri?stai tikrinti ieškovės asmeninius daiktus (judriojo ryšio telefona?, asmeninio rankinuko daiktu? turini? ir pan.) ir elektronini? pašta?, taip pat nuolat naudojo jos atžvilgiu psichologini? smurta?. Šaliu? šeimyninis gyvenimas ir bendro u?kio vedimas faktiškai nutrūko dar 2013 metu? spalio me?nesi?. Ieškove? 2014 m. sausio 2 d. išsinuomojo atskira? bu?sta?, nes gyvenimas po vienu stogu tapo nei?manomu. Nors nuomos sutartis 2014 metu? kovo me?nesi? buvo nutraukta, o ieškove? su su?numi grįžo gyventi i? sutuoktiniu? bendra? nama?, tac?iau šeimyninis gyvenimas atkurtas nebuvo. Šalys gyveno kaip kaimynai, tac?iau nei vede? bendro u?kio, nei palaike? intymius santykius. Susitarė de?l vaiko išlaikymo, nes neture?jo bendro biudžeto. 2015 m. rugpju?c?io 7 d. apie 18 val. 30 min. šaliu? gyvenamajame name, esanc?iame (duomenys neskelbtini), atsakovas, bu?damas neblaivus, panaudojo ieškove?s atžvilgiu fizini? smurta? – spyre? jai koja, tampe? už plauku?, stumde? ir pan. De?l to atsakovo atžvilgiu buvo prade?tas ikiteisminis tyrimas, kuris 2016-01-07 buvo nutrauktas šalims susitaikius. Po šio incidento atsakovas išsikėlė gyventi atskirai , nuo 2015 m. rugpju?c?io 8 d. neprisideda prie bendro turto išlaikymo, nedalyvavo registruojant turta? nekilnojamojo turto registre ir pan. Atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nenustatytina, tačiau ieškovė neprieštarauja tokios tvarkos nustatymui, esant atsakovo pageidavimui. Prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis grindžiamas minimalia mėnesio alga, kadangi šalių nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių, vaiko poreikius atitinka 518 Eur per mėnesį išlaikymas. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 190 Eur už paskutinius 36 mėnesius, atimant po 85 Eur per mėnesį atsakovo teikto išlaikymo. Šalims prade?jus faktiškai gyventi skyrium, t. y. po 2013-10-23, ieškove? i?sigijo: automobili? TOYOTA AURIS (pagal 2015-11-24 išperkamosios nuomos (lizingo) sutarti?) bei 2696/24000 dalis nei?rengtos pastoge?s (pagal 2016-11-15 turto pardavimo iš varžytiniu? akta?), todėl šis turtas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir į dalintino turto balansą netrauktinas. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: žeme?s sklypas, gyvenamasis namas, u?kinis pastatas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas iki šalių santuokos sudarymo, tačiau nurodyto turto i?gijimui bei i?rengimui buvo panaudotos le?šos, kurios gautos iš SEB banko pagal ieškove?s vardu sudarytos su AB SEB bankas 2005-07-25 vartojimo sutarties sa?lygas, ve?liau refinansavus ir padidinus ieškove?s vardu ture?ta? kredita? pagal ieškove?s ir AB SEB bankas sudarytos 2013 m. gruodžio 22 d. kredito sutarties sa?lygas. Nors 130 000 Lt paskola sodybos i?gijimui buvo paimta atsakovo vardu, tac?iau nuo paskolos pae?mimo iki bendro u?kio vedimo pabaigos paskola buvo gražinama iš bendru? le?šu?. Sodybos i?sigijimas bei i?rengimas laikytinas jungtine?s veiklos rezultatu, o šios veiklos rezultatui sukurti panaudotos le?šos turi bu?ti kompensuojamos ieškovei, nes turtas yra i?registruotas atsakovo vardu asmenine?s nuosavybe?s teise. Iš atsakovo turi bu?ti priteista kompensacija, kurios dydis lygus piniginei investicijai i? sodybos pirkima? bei i?rengima? - 64 419,28 Lt arba 18 657,11 Eur ir sumoke?toms nuo šios sumos palu?kanoms, kuriu? dydis 2021-12-10 d. buvo 10 325,01 Eur. Iš viso iš atsakovo priteistina jo asmeniniam turtui panaudota 28 982,12 Eur suma?. Atsakovas privalo kompensuoti ir 1?2 dali? iš bendru? sutuoktiniu? le?šu? sumoke?tu? i?moku? pagal Atsakovo ir AB SEB bankas sudarytos 2005-09-15 kredito sutarties sąlygas už laikotarpi? nuo 2005 metu? spalio 1 d. iki 2013 metu? lapkričio 1d. Atsakovo vardu įgyta transporto priemonė Volkswagen Beetle laikytina asmenine atsakovo nuosavybe ir į dalintino turto balansą netrauktina, kadangi šis turtas buvo įgytas šalims gyvenant atskirai. Ieškovė nurodo, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas: žeme?s sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistini ieškovės asmeninėn nuosavybėn, išmokant atsakovui 36 253,28 Eur piniginę kompensaciją. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise esančio turto vertė - 203 000 Eur, mažintina 130 493,44 Eur, atsižvelgiant į tai, kad turto įgijimui buvo panaudos ieškovės asmeninės lėšos, gautos pardavus asmeninės nuosavybės teise turimą turtą (32 022,64 Eur), be to, Vilniaus apygardos teismo 2018-09-05 sprendimu civiline?je byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartimi civiline?je byloje Nr. e2A-449-330/2019 iš ieškove?s asmeniškai priteista 98470,80 Eur skolos, kuri taip pat buvo panaudota gyvenamojo namo ir žeme?s sklypo įsigijimui. Šalys turi du bendrus kreditorius – trečiuosius asmenis Z. U. ir V. U. (atsakovo te?vus) pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-09-05 sprendimą civiline?je byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartį civiline?je byloje Nr. e2A-449-330/2019. Prievolė kreditoriui AB Swedbank pagal 2012 m. vasario 24 d. kredito sutartį, sudarytą ieškovės vardu, iš dalies įvykdyta iš ieškovės asmeninių lėšų, todėl iš atsakovo priteistina 1/2 dalis ieškovės sumokėtų įmokų, t. y. 136,36 Eur. Be to, ieškovė šeimos poreikiams finansuoti su kreditoriumi AB Swedbank 2013 m. balandžio 18 d. sudarė kredito linijos sutartį de?l 8022,47 Eur (27700 Lt) kredito limito suteikimo ir šios sutarties pagrindu atsiradusias prievoles jau yra įvykdžiusi visiškai, asmeniškai sumoke?dama kreditoriui 2013-10-23 buvusi? negražinto kredito likuti?, t. y. 27 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 1/2 dalis gražintos kredito limito dalies 4 011,23 Eur bei 762,31 Eur palu?kanu?, administravimo bei i?sipareigojimo mokesc?io, viso 4773,54 Eur. Ieškovė be kita ko prašo teismo nustatyti, kad šalys Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 priteistus 57924 Eur negrąžintos paskolos (arba 200000 Lt) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vykdo grąžindamos 56475,90 Eur (arba 195000 Lt) lygiomis dalimis, po 28237,95 Eur skolos bei procesines palūkanas, 1448,10 Eur (arba 5000 Lt) - asmeniškai atsakovas. Ieškovė taip pat turi asmeninę prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003-12-12 kredito sutartį. Atsakovas turi asmeninius kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pagal 2018-09-24 kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 1 000 Eur dydžio vartojimo kreditas, ir AB SEB bankas pagal 2005-09-15 kredito sutartį. Iš atsakovo taip pat priteistina ½ dalis išlaidų Gyvenamojo namo šildymui - 3 000 Eur, skaičiuojant už paskutinių 5 metų laikotarpį, bei ½ Gyvenamojo namo apsaugos išlaidų – 527,55 Eur. Atlikus mokėtinų kompensacijų įskaitymus, iš ieškovės atsakovui priteistina iš viso 2 361,26 Eur piniginė kompensacija (36 253,28 Eur - 28 982,12 Eur - 136,36 Eur - 4773,54 Eur - 3527,55 = 2361,26 Eur).

3. Teisme gautas atsakovo atsiliepimas į ieškovės ieškinį, kuriuo prašoma jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuo 2013 m. spalio 23 d. ieškovė atsisakė bet kokio intymaus bendravimo su atsakovu, demonstratyviai siekė parodyti, jog yra neištikima. Prašydama nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013 m. spalio 23 d., ieškovė siekia pateisinti savo neištikimybės faktą. Neištikimybę patvirtina 2013-09-14 ieškovės telefone pradedami fiksuoti E. R. sistemingi vėlyvi telefoniniai skambučiai, jo ranka rašytas laiškas ieškovei rodo ne dalykinį ryšį, kurį pagrindžia 2013-12-24 akušerio ginekologo konsultacijos pažyma apie buvusį 6 sav. ieškovės nėštumą, kurio pradžia – 2013 m. lapkričio mėn. Pažyma išduota prieš kelias dienas iki ieškovei išvykstant gyventi atskirai. Nėštumo faktas konstatuotas keli mėnesiai po to, kai ieškovė 2013-10-23 nutraukė su atsakovu bet kokį intymų bendravimą. Ieškovės neištikimybės faktą patvirtina ir kiti susirašinėjimai su vyrais pažinčių portaluose intymiomis temomis. Nepaisant ieškovės neištikimybės, iki pat ieškinio pateikimo datos sutuoktiniai kūrė bendrą turtą, 2015-11-20 buvo įgytas 2012 m. automobilis Toyota Auris, atsakovas tvarkė bendrą ūkį, vykdė prievoles, susijusias su šeimos namų ūkio išlaikymu, mokėjo už elektrą, draudimą, prižiūrėjo vaiką. Santuoka iširo, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo - 2017 m. kovo 8 d., todėl nustatytina, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo dienos. Atsakovas visada tinkamai vykdė tėvo pareigas, kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą pervesdavo po 85 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, kaip ir buvo susitarta su ieškove, jokių pretenzijų, jog skiriamos sumos nepakanka nei raštu nei žodžiu atsakovas nėra gavęs. Atsakovas nesutinka su niekuo nepagrįstais ieškovės reikalavimais dėl ½ jos asmeninių išlaidų kompensavimo pagal jos asmeniškai sudarytas sutartis su AB Swedbank. Ieškovės reikalavimas dėl Gyvenamojo namo šildymo ir apsaugos išlaidų kompensavimų yra nepagrįstas, kadangi ieškovė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name gyvena su sugyventiniu A. K. ir tokiu būdu siekia neteisėtai praturtėti ir padengti savo sugyventinio patirtas išlaidas.

4. Tretieji asmenys Z. U. ir V. U. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašoma netenkinti patikslinto ieškinio reikalavimų dalyse dėl turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo. Tretieji asmenys atsiliepime nurodo, kad, nors ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo sutuoktinių bendrai jungtinei nuosavybei faktas nebuvo įrodinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018, tačiau jis buvo reikšmingas, siekiant nustatyti skolinius įsipareigojimus ir jų vykdymą. Tačiau ieškovė šio fakto neįrodinėjo, taigi pripažino savo asmeninę prievolę, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl įsipareigojimų pakeitimo. Tretieji asmenys V. ir Z. U. nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo ieškovei, išmokant atsakovui piniginę kompensaciją. Trečiųjų asmenų interesus labiau atitiktų turto priteisimas atsakovui ir piniginės kompensacijos, kuria ieškovė galėtų padengti bent dalį savo kreditorinio įsipareigojimo, išmokėjimas ieškovei. Tretieji asmenys V. ir Z. U. nurodo, kad ieškovei ir atsakovui santuokos metu bendriems šeimos poreikiams patenkinti 2015-04-03 yra paskolinę 4001,45 Eur (mokėjimų nurodymai pridedami), taip pat suteikė 4023,46 Eur paskolą ieškovės ir atsakovo paskolų refinansavimui bei 8024,91 Eur ieškovės ir atsakovo paskolų refinansavimui pagal skolos raštelį. Todėl minėtos prievolės turi būti pripažintos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

5. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad ieškovė ir atsakovas bendrų dalintinų prievolių jam neturi. Ieškovės I. U. įsipareigojimai pagal 2003-12-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo įregistruota (duomenys neskelbtini), o kredito sutartis sudaryta iki santuokos tarp ieškovės ir atsakovo sudarymo, įsipareigojimai pagal sutartį yra asmeniniai ieškovės I. U. įsipareigojimai, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nėra dalintini. Su atsakovu sudaryta 2005-09-15 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ši kredito sutartis taip pat buvo sudaryta iki šalių santuokos sudarymo, prievolės yra asmeninės atsakovo M. U. prievolės, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nėra dalintinos. Trečiasis asmuo AB SEB bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl klausimus, susijusius su ieškovės I. U. ir atsakovo M. U. santuokos nutraukimu, prašė spręsti teismo nuožiūra. Teismui nustačius, kad santuokoje įgyto turto pasidalinimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių, neprieštaravo, kad santuokos metu įgytas turtas būtų padalytas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą.

6. Tretieji asmenys AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, AB „Swedbank“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

7. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kurį taip pat tikslino, prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės 5 000 Eur neturtinės žalos, palikti ieškovei jos santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje tiek Lietuvoje, tiek kitoje valstybėje, priteisti iš ieškovės nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 216 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus, nenustatant konkrečių susitikimo dienų ir tvarkos, nustatyti, kad nuo ieškinio pateikimo teismui dienos šalių gautos pajamos ir įgytas kitas turtas laikytini kiekvienos šalies asmenine nuosavybe, o įgytos prievolės - asmeninėmis, nustatyti kiekvienai šaliai po ½ dalį turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurios bendra rinkos vertė yra 31 624,30 Eur, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti atsakovui 4 012,45 Eur piniginę kompensaciją už solidarių paskolinių įsipareigojimų įvykdymą tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U., priteisti iš atsakovo 14 100,57 Eur kompensaciją ieškovės naudai už iš bendrų lėšų apmokėtą asmeninį atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, priteisti iš ieškovės 26 627,09 Eur kompensaciją atsakovo naudai už iš bendrų lėšų apmokėtą asmeninį ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, priteisti atsakovui 7 603,08 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, priteisti atsakovui 1 116,13 Eur kompensaciją už būsto nuomą, priteisti iš ieškovės 16 078,52 Eur, nepagrįstai sutaupytų sutuoktinio sąskaita, 2 551,04 Eur už atsakovui jungtinės nuosavybės teise priklausančio Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo asmeninį naudojimą laikotarpiu nuo 2020-05-19 iki 2022-02-21, priskaičiuotų ½ dalį 57 924 Eur solidarios skolos palūkanoms kompensuoti, priteisti iš ieškovės 1 831,61 Eur piniginę kompensaciją atsakovo naudai už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą ir ½ bendros jungtinės nuosavybės priklausančio namo draudimą, priteisti iš ieškovės 6 029,42 Eur kompensaciją atsakovo naudai už modifikuotų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams Z. U. ir V. U. vykdymo išlaidas antstolei N. L., nustatyti prievolių pobūdį, atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas ir ieškovė susipažino 2002-04-02 ir nuo 2003 metų pradžios pradėjo gyventi kartu, atsakovo tėvams – tretiesiems asmenims V. ir Z. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, 2003-12-22 su AB SEB banku sudariusi būsto įsigijimo kredito sutartį bei pasinaudojusi atsakovo lėšomis, įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas apsigyveno ir vedė bendrą ūkį bute adresu (duomenys neskelbtini). Šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. U.. 2010 m. birželio 23 d. ieškovė tretiesiems asmenis V. ir Z. U. preliminariosios pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, be AB SEB banko sutikimo, įsipareigojo parduoti hipoteka įkeistą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys V. ir Z. U. sumokėjo ieškovei buto kainą - 340 000 Lt. Atsakovas ir ieškovė tą pačią dieną - 2010-06-23 - sudarė jiems bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. 2011 m. pradžioje tretieji asmenys Z. ir V. U., pardavė butą adresu (duomenys neskelbtini), ir paskolino šalims 57924 Eur (200 000 Lt). Ieškovė ir atsakovas, gavę paskolą, įsirengė bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą ir 2011-12-23 persikėlė į jį gyventi. Atsakovui ir ieškovei išsikrausčius iš buto, tretieji asmenys V. ir Z. U. butą susiremontavo, mokėjo visus komunalinius mokesčius. 2013 metų rudenį ieškovei tapus (duomenys neskelbtini), padidėjus jos pajamoms, ieškovė pradėjo smurtauti prieš nepilnametį vaiką, naudoti psichologinį smurtą prieš atsakovą. 2014 m. sausio mėnesį ieškovė išsikraustė gyventi iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio būsto į nuomojamą butą. 2014 m. kovo mėn. 1 d, ieškovė grįžo gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės elgesio buvo matyti, kad ji neslepia, jog eina į pasimatymus, ir net siekia, kad apie jos pažintis atsakovui taptų žinoma. Neištikimybės faktą pagrindžia į bylą pateiktos ieškovės susirašinėjimų su kitais vyrais kopijos bei telefoninių skambučių išklotinės. Nepaisant to, atsakovas siekė ir tikėjosi išsaugoti santuoką, nuolat buvo susitaikymo iniciatoriumi, bandė kalbėtis su sutuoktine. Ieškovė piktnaudžiauja motinos teisėmis, dėl atsakovo bendravimo su vaiku sprendžia neatsižvelgdama į sūnaus poreikius ar norus, netinkamai rūpinasi vaiku, naudoja prieš jį fizinį smurtą. Ieškovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku, šiam gyvenant su atsakovu, vyktų atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus. Išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį ir atsakovo šiuo metu mokamo laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį po indeksacijos. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes turėtų sukelti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, kadangi iki šio momento šalys tvarkė bendrą ūkį, prižiūrėjo vaiką, kūrė bendrą turtą. Atsakovui priteistini jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai, esantys gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini): asmeninio naudojimo paskirties daiktai, įrankiai, rūbai, batai, sporto inventorius, dokumentai, ekonomikos mokslo srities knygos, dovana „Vision TriActiv“ apyrankė, vestuvinis žiedas; asmeniškai atsakovo iš jo kolegų ir draugų, tėvų, brolio ir senelių gautos dovanos: eglutės žaisliukai, senovinių pinigų kolekcija, vimpilų kolekcija, geležinių ženkliukų kolekcija, aritmometras, dekoratyvinė metalinė kalta rožė; paveikslas "Saulėgrąža", paveikslas "Namas", paveikslas "Pavasaris", daiktai gauti iš tėvų Z. ir V. U. (sandėliuojami namo rūsyje), stalas su 8 kėdėmis, gautas iš brolio (sandėliuojamas namo rūsyje); video kasečių grotuvas Sony (su video kasetėmis), odinis baldų komplektas (lova, 2 foteliai ir stalas), kampinis baldų komplektas (žalias), valgomojo kambario stalas su 8 kėdėmis, namų kino teatras Samsung (su DVD diskais). Atsakovas pažymi, kad didžioji dalis nurodytų kilnojamųjų daiktų pirkta atsakovo, išperkamosios nuomos būdu (lizingu). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 2696/24000 dalys neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise Gyvenamąjį namą ir Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (turto vertė – 203 000 Eur), nes taip bus užtikrinti kreditorių interesai. Nors ieškovei 2016-11-15 perkant 2696/24000 dalį neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovas nedalyvavo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad turtas įgytas santuokoje, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės ½ arba 1 150,5 Eur už bendrų lėšų panaudojimą įsigyjant minėtą turtą. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad ieškovės 98470,8 Eur kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui Z. ir V. U. pagal 2018-09-05 Vilniaus apygardos teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 bei 2019-10-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį apeliacinėje instancijoje byloje Nr. e2A-449-330/2019 yra modifikuojami ir yra asmeninės atsakovo prievolės, tokiu būdu kompensuojant ieškovei atsakovui priteistiną didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovės 15812,15 Eur kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams Z. ir V. U. taip pat yra modifikuojami ir yra asmeninės atsakovo prievolės bei nustatyti, kad solidarūs 72904,9 Eur kreditoriniai įsipareigojimai su palūkanomis (57924 Eur + 14980,9 Eur) kreditoriui Z. ir V. U. yra modifikuojami ir yra asmeninės atsakovo prievolės. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad ieškovė antstolei N. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už 98470,8 Eur, 15812,15 Eur bei ½ solidarios skolos 72904,9 Eur skolų išieškojimą yra skolinga 6029,42 Eur vykdymo išlaidų sumą. Atsakovas prašo priteisti ieškovei 2 925 Eur vertės kilnojamąjį turtą: šaldytuvą Gorenje, paveikslą „Boba", baro kėdes (2 vnt.), mėlynos spalvos lovas (2 vnt.), oranžinės spalvos lovą, miegamojo lovą su dviem lovos spintelėmis, miegamojo lovos čiužinį, komodą, rašomąjį stalą ir knygų spintas, Multimedijos grotuvą Acrayn, televizorių Sony (sidabrinės spalvos), televizorių LG (plokščiaekranis), televizorių Sony (plokščiaekranis), televizorių Samsung (juodos spalvos), šaldytuvą (rūsio), pastatomą lempą (medžio imitacija), pastatomą lempą (raudonos spalvos), skalbimo mašiną, knygas, koridoriaus komodą, elektrinę vejapjovę Grizzly, pianiną, terasos baldus (stalas ir 6 kėdės), kompiuterį Lenovo, Wifi 3G router, smulkią buitinę techniką, indus. Atsakovui priteistinas 2 275 Eur vertės kilnojamasis turtas natūra: paveikslas "Pasaka 1", paveikslas "Pasaka 2", paveikslas "Miestas", pastatomą lempa (juodos spalvos), rūsio knygų lentynas, indaują, rūsio spintą, užuolaidas, koridoriaus veidrodį, koridoriaus suoliuką, vonios kėdę. 8 024,91 Eur tikslinė paskola, suteikta Z. U. ir V. U., buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti - refinansuoti ir padengti namo įrengimui ir žemės sklypui atsakovo paimtas paskolas iš AB Swedbank ir AB Citadele banko, todėl iš ieškovės priteistina 4012,45 Eur piniginė kompensacija už solidarių paskolinių įsipareigojimų įvykdymą tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U.. Atsakovas iš bendrų šeimos lėšų įvykdė bendrą 28 201,14 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB SEB bankui už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimą. Ieškovė iš bendrų šeimos lėšų padengė 53 254,18 Eur dydžio prievolę kreditoriui AB SEB bankui už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įsigijimą. Atsakovas taip pat prašo iš ieškovės priteisti jo naudai 7 603,08 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, nurodydamas, kad būtent jis atliko visus remonto darbus ir vykdė ieškovės prievoles, prisimtas būsto pagerinimui. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas 1 166,13 Eur išlaidas būsto nuomai laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2021-10-31, kadangi dėl ieškovės aktyvių veiksmų buvo priverstas išsikraustyti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, o sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame Gyvenamajame name ieškovė jam gyventi uždraudė. Turtas be atsakovo sutikimo buvo naudotas asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo 2020-05-19 iki 2022-02-21, kas sukėlė žalą atsakovui 2551,04 Eur palūkanų suma, skaičiuojant nuo ½ dalies 57924 Eur solidarios skolos. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1 831,61 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą ir namo draudimą, nurodydamas, kad kompensavo tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U. ieškovės nuosavybės teise priklausančio buto šildymo sąskaitas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio 12 d. sukaupė lėšas namo renovacijai bei apmokėjo šalių bendro turto draudimą. Prašomą priteisti neturtinę žalą atsakovas grindžia aplinkybėmis, kad jo iškeldinimas iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto apsunkino atsakovo bendravimą su šalių nepilnamečių vaiku, dėl ko pastarasis patyrė didelius išgyvenimus.

9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo atsakovo priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nesinaudojo atsakovo lėšomis įsigydama butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kartu šalys pradėjo jame gyventi po to, kai ieškovė jį suremontavo - 2004 metų pabaigoje. Ieškovė prašo atmesti atsakovo reikalavimą dėl 2004 metais atsakovo atliktų ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimo ir dėl to, kad yra suėjęs senaties terminas. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nuo 2013 metų pabaigos pradėjo naudoti smurtą prieš ieškovę, dėl ko jai teko išsikelti iš namų. Nors vėliau ieškovė vėl grįžo į namus, šalys kaip šeima negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė bandė taikiai susitarti su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis Z. ir V. U. dėl skolų klausimų, tačiau pamačiusi, kad taikaus sutarimo nebus, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Santuoka faktiškai iširo 2013 metais, kadangi, nors šalys ir gyveno po vienu stogu, tačiau negyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, atskirai leido laisvalaikį, nepriiminėjo kartu jokių sprendimų, atskirai tvarkė finansus, atskirai atostogavo ir nekūrė bendrų planų ateičiai. Atsakovo pateikti įrodymai apie ieškovės neištikimybę laikotarpiu kai šalys negyveno kartu kaip šeima. Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės turėtų kilti nuo 2013 m. lapkričio 1 d., kai šalys jau nevedė bendro ūkio ir negyveno kaip šeima. Ieškovė prašo netenkinti atsakovo reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atsakovui, kadangi santuoka iširo ne dėl ieškovės kaltės. Namas ir sklypas buvo įgyti iš ieškovės asmeninių lėšų. Namo įrengimui buvo panaudota 195 000 Lt (56 475,90 Eur) suma. Iširus santuokai ieškovė viena rūpinosi bendru turtu ir jam pagerinti išleido 1 270 Eur, todėl ½ ieškovės sumokėtų namo pagerinimui lėšų, t. y. 635 Eur, priteistini iš atsakovo. 2016 metais atsakovas name nebegyveno, todėl jokių namo ir sklypo įrengimo darbų nevykdė, o įrengimo darbai sustojo ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium nuo 2013 metų pabaigos. Namo ir sklypo įrengimui ieškovė papildomai pasiskolino 27 700 Lt (8 022,47 Eur) pagal rangos sutartį. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovo vardu išperkamosios nuomos būdu įgyti kilnojamieji daiktai būtų priteisti ieškovei. Įmokos už daiktus buvo mokamos ir po santuokos sudarymo. Ieškovė nesutinka, kad į bendrą sutuoktinių turto balansą būtų įtrauktos šalims negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio įgytos 2696/24000 dalys neįrengtos pastogės adresu (duomenys neskelbtini). 5 000 Lt (1 448,1 Eur) yra atsakovo asmeninė skola tretiesiems asmenims V. ir Z. U.. Tuo tarpu trečiųjų asmenų Z. ir V. U. pateikti įrodymai dėl 8 024,91 Eur paskolos suteikimo atsakovui vertintini kritiškai, kadangi tik dalis šių lėšų - 4 012,45 Eur, buvo pervesti atsakovui mokėjimo nurodymu, o kitos dalies paskolinimo faktas lieka neaiškus. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių lėšų faktinį panaudojimą.

10. Tretieji asmenys Z. ir V. U. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodoma, kad jie sutinka su atsakovo priešieškinyje nurodytais reikalavimais, prašo tenkinti priešieškinio reikalavimus dalyse dėl turto ir turtinių įsipareigojimų padalijimo.

11. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimo į patikslintą priešieškinį nepateikė, tačiau atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodė, kad atsakovas M. U. turi prievolę pagal 2018-09-24 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Negrąžinto kredito likutis 2019-03-05 sudarė 791,65 Eur. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos filialą, neprieštarauja, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal minėtą kreditavimo sutartį liktų asmenine atsakovo prievole.

12. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu AB SEB banku yra sudariusi 2003-12-22 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolės pagal šią sutartį yra asmeninės, todėl tarp ieškovės ir atsakovo nedalintinos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl klausimus, susijusius su šalių santuokos nutraukimu prašo spręsti teismo nuožiūra.

13. Tretieji asmenys AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas ir AB „Swedbank“ atsiliepimų į atsakovo priešieškinį nepateikė, priešieškinys jiems įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ str. 9, 10 d.).

14. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinį. Papildomai paaiškino, kad šalims įsigijus namą ir prisiėmus per didelius įsipareigojimus, atsakovas be aiškių priežasčių nuolat keitė darbus. Nors atsakovas teigia, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, o būtent, jog ji buvo neištikima atsakovui, tačiau šias aplinkybes pagrindžiantys duomenys buvo gauti neteisėtais būdais. Ieškovė prašė nenustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kadangi vaikas jau didelis, pats derina bendravimo klausimus su atsakovu ir pats važinėja su juo susitikti, ieškovė jų bendravimo neriboja. Dėl išlaikymo vaikui priteisimo paaiškino, kad būsto šildymui per mėnesį išleidžiama apie 200 Eur, kadangi būste gyvena keturiese, vaiko dalis sudaro ¼ šios sumos; 90 Eur per mėnesį kainuoja elektra; 800 Eur per mėnesį išleidžiama šeimos maistui (vaikui tenkanti suma – 200 Eur); 12 Eur per savaitę skiriama maistui mokykloje, kas sudaro 48 Eur per mėnesį; kišenpinigiams skiriama po 10 Eur per savaitę – 40 Eur per mėnesį; dėl vaiko vežiojimo į mokyklą, treniruotes patiriamos 100 Eur per mėnesį išlaidos kurui; apie 70 Eur per mėnesį išleidžiama vaiko aprangai; 10 Eur reikia skirti vaiko higienos priemonėms; internetas, telefonas išsimokėtinai kainuoja apie 40 Eur per mėnesį; už televizijos paslaugas, namų internetą, signalizacija mokama apie 10 Eur per mėnesį; laisvalaikiui skiriama 20 Eur per mėnesį. Be to, mokamos 55 Eur per mėn. vaiko kaupiamojo draudimo įmokos. Šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), turi gabumų dailei, todėl reikia pirkti papildomas priemones, tam ieškovė išleidžia vidutiniškai po 200 Eur per metus, apie 17 Eur per mėnesį. Vaikas taip pat lanko krepšinio užsiėmimus, kurie kainuoja po 20 Eur per mėnesį, 17 Eur kainuoja batai. Papildomai tris kartus per metus mokama už turnyrus, kurie kainuoja po 165 Eur. 29 Eur per mėnesį kainuoja baseino lankymas. Kasmet reikia keisti aprangą (50 Eur), 120 Eur kainuoja batai. Vasarą patiriamos papildomos išlaidos stovykloms (po 190 Eur). Vaikas sveikas. Odontologo paslaugoms 2 kartus per metus išleidžiama po 100-120 Eur. Iš viso vaiko išlaikymas kainuoja apie 657 Eur per mėnesį. Minimalios mėnesio algos pakanka būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, papildomus vaiko poreikius ieškovė bandys tenkinti pati. Nurodė, kad jos pajamas sudaro darbo užmokestis pajamos iš individualios veiklos – ji teikia mediacijos paslaugas, už jas gauna 100-140 Eur per mėnesį. Pasisakydama dėl atsakovo prisidėjimo atliekant jos buto remonto darbus, ieškovė pripažino, kad atsakovas pasisiūlė atlikti sienų valymo darbus ir juos atliko. Taip pat nurodė, kad pradiniam įnašui už sodybą ji refinansavo vartojimo paskolą, lėšas išgrynino rugsėjo mėn. Paaiškino, kad automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos vardu įgytas 2005 m. rugpjūčio 8 d. kainavo 14 000 Lt. Teigė, kad 6661,26 Eur (23 000 Lt), gautų pagal 2005-06-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6283-22/2005, atsakovas panaudojo ne pradiniam įnašui už sodybą sumokėti, o skolų padengimui, kad turėtų galimybę gauti kreditą sodybai įgyti, todėl nepateikė pinigų judėjimą pagrindžiančių dokumentų. Taip pat nurodė, kad atsakovui įgyjant sodybą, pastatai buvo neseniai statyti, tačiau visiškai neįrengti, todėl teko įrengti gręžinį, įvesti vandenį į namą bei ūkinį pastatą, įrengti elektros instaliaciją, santechniką, pirkti šaldytuvą, kaitlentę. Ūkiniame pastate buvo atliekami tinkavimo, glaistymo dažymo darbai, pradėta įrenginėti pirties patalpa, dušas, tualetas, reikėjo sudėti grindis, išvedžioti elektros instaliaciją, abiejuose pastatuose įrengta signalizacija. Antro aukšto baldai buvo perkami iš bendrų šalių lėšų (miegamojo lova, hamakas, televizoriaus staliukas, kavos staliukas, sofa-lova). Pagal signalizacijos įvedimo sutartį sumokėta 5 000 Lt, atlikti gręžinio įrengimo, vandens įvedimo darbai, išvedžiota elektros instaliacija, ūkiniame pastate atlikti glaistymo darbai, panaudota daug statybinių medžiagų, tačiau kas atliko darbus neprisimena, prisimena, kad gręžiniui įrengti buvo samdyti specialistai, bet kiek kainavo jo įrengimas nepamena. Naujos elektros instaliaciją patvirtina į bylą pateiktos sodybos nuotraukos. Ieškovė be kita ko nurodė, kad name yra atsakovo priešieškinyje nurodyti paveikslai, ieškovė sutinka, kad jie būtų priteisti atsakovui. Taip pat sutinka, kad rūsio knygų lentyna, koridoriaus suoliukas ir veidrodis, indauja ir juodos spalvos lempa būtų priteisti atsakovui. Ieškovė nežinanti kur yra kompiuteris Lenovo, tačiau sutiktų, kad jis atitektų atsakovui. Vonios kėdė buvo jo dovana ieškovei. Šaldytuvas Gorenje priklauso atsakovui, buvo jo įsigytas iki santuokos ir ieškovė jo nenaudoja. Mėlyna lova, rašomuoju stalu, knygų spinta ir komoda naudojasi vaikas, ieškovė naudojasi miegamojo lova, naudoja plokščiaekranį televizorių Sony, namuose kabo užuolaidos, kurios priteistinos ieškovei. Taip pat sutiktų, kad jai būtų priteista koridoriaus komoda. Rūsio šaldytuvo nėra, jis priklausė ieškovės mamai. Vejapjovė yra sulūžusi, ją reikia išmesti. Skalbyklė buvo pirkta nenauja ir yra sugedusi. Pianinas buvo dovanotas ir yra nereikalingas. Terasos baldai priteistini atsakovui. Dėl kitų daiktų, ieškovė taip pat nurodė, kad juos gali pasiimti atsakovas, nes jie nėra ieškovei reikalingi. Nurodė, kad ginčo dėl turto vertės nėra, išskyrus plokščiaekranį televizorių, kurio vertė nėra tokia, kokią nurodo atsakovas. Be to, 50 Eur vertės šaldytuvas „Gorenje“ buvo įgytas atsakovo iki santuokos, todėl šis turtas nedalintinas santuokos nutraukimo byloje, kadangi yra asmeninis atsakovo turtas.

15. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė priešieškinio reikalavimus atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nenustatytina, kadangi tokio amžiaus vaikas negali būti verčiamas bendrauti, todėl bendravimo tvarkos nustatymas pažeistų jo teises. Be kita ko nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio priteisimo, turi teisę išeiti už reikalavimo ribų. Lyginant su 2017 metais, kai teismui buvo pateiktas ieškinys, situacija yra labai pasikeitusi. Išlaikymo dydis turi būti susietas su minimalia mėnesio alga, kad padengtų minimalius vaiko poreikius.

16. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, priešieškinį palaiko. Papildomai paaiškino, kad šalys gyveno kartu nuo 2003 m. Ieškovė butą (duomenys neskelbtini) nusipirko paėmusi paskolą. Jam nebuvo svarbu, kad ji turtą registravo savo asmenine nuosavybe. Jis butą remontavo, nes buvo apleistas, lizingu pirko baldus, buitinę techniką. Šalys samdė elektriką, tinkuotoją, dažytojus. Paaiškino, kad jis pripažino panaudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę tik siekdamas, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Taip pat nurodė, kad kilus ginčui dėl turto tarp ieškovės ir jo tėvų, jis palaikė tėvus, nes tėvų palaikymas, jo vertinimu, turi būti besąlygiškas. Papildomai nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, kadangi ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, jam nekerpami nagai, vaikas vaikšto vienas tamsiu paros metu, nėra motinos vežiojamas į ugdymo įstaigą ir pan. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta nebūtų nustatoma su juo, jo bendravimo su vaiku tvarka taip pat neturėtų būti nustatoma, prašė nustatyti laisvą bendravimą, nurodė, kad ginčo dėl to nėra, jam nėra svarbu kiek laiko praleis su vaiku, vaikas jau gali pats dėl to nuspręsti, negali būti verčiamas bendrauti prievarta. Be kita ko nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 15 d. sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną jis notarų kontoroje grynaisiais pinigais sumokėjo 10 000 Lt. Nesutikdamas su ieškovės duotais paaiškinimais, nurodė, kad signalizacija sodyboje įrengta už 3 000 Lt, kurie sumokėti iš jo asmeninių lėšų, vandentiekis, elektros instaliacija jau buvo įrengti sodybos įsigijimo metu. Atsakovas taip pat nurodė, kad viena mėlyna lova, stalas ir knygų spintos yra naudojami vaiko, tačiau komoda nėra vaiko kambaryje. Vonios kėdės ieškovei nedovanojo.

17. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu priešieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovas stengėsi išsaugoti santuoką, atleido ieškovei jos neištikimybę. Taip pat nurodė, kad didžioji dalis paskolos butui mokėta santuokoje. Atsakovas sutinka, kad butas liktų ieškovės asmenine nuosavybe, tačiau ji privalo sumokėti pusės paskolos įmokų kompensaciją ir kompensaciją už atliktus pagerinimus.

18. Trečiasis asmuo Z. U. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo šalys gyveno kartu tretiesiems asmenims V. ir Z. U. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas siekiant paskolinti lėšų šalių įsigyto namo remontui. Pardavus butą ir perdavus lėšas tretieji asmenys tapo ieškovei nebereikalingi. Dabar jie negali grįžti gyventi į Vilnių. Ieškovė yra nesąžininga, kitose bylose melavo, kad nesudarė su trečiaisiais asmenimis sutarčių, negavo pinigų. Todėl būtina modifikuoti ieškovės prievoles tretiesiems asmenims ir priteisti jiems 203 000 Eur vertės šalių namą. Tretieji asmenys pasitiki atsakovu, nepasitiki ieškove. Ieškovei rūpi tik pinigai, ji nesirūpina vaiku, vaikas yra gilioje depresijoje. Atsakovas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio namo išsikėlė 2015-08-08. Faktai buvo iškraipyti, šalių santykiai tuo metu buvo geri, su ieškove pykosi tik tretieji asmenys.

19. Trečiasis asmuo V. U. teismo posėdyje nedalyvavo, buvo tinkamai atstovaujamas advokato (į bylą pateikta 2020-08-18 atstovavimo sutartis).

20. Trečiųjų asmenų atstovas palaikė priešieškinį, papildomai paaiškino, kad byloje yra akivaizdūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovės neištikimybę. Ieškovė buvo nesąžininga, nevykdė teismo sprendimo trečiųjų asmenų naudai, nors turėjo galimybę tai padaryti parduodamas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio vertė visada buvo didesnė nei ieškovės skolos.

21. Tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, AB SEB bankas, AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas ir AB „Swedbank“ teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimai į teismo posėdį jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ str. 9, 10 d.).

22. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. L. parodė, kad yra ieškovės draugė. 2013 metais ieškovė jai pasakojo, jog atsakovas fiziškai ir psichologiškai smurtauja, todėl jos su ieškove buvo susitarusios, kad jei ieškovė jai skambintų, ji kviestų policiją. Visgi kviesti policijos jai nėra tekę. Taip pat parodė, kad šalys jai sakė, jog sodybai įgyti ieškovė paėmė paskolą, buvo planuojama pradėti kaimo turizmo verslą, ji suprato, kad sodyba yra bendra ir planuojamas bendras verslas. Nurodė, kad ji su sutuoktiniu važiavo padėti sodybos įrengimo darbuose, jos sutuoktinis padėjo įrengti šildymo sistemą. Ūkiniame pastate jis surinkinėjo pečiuką, daugiau atliekamų darbų ji nematė.

23. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. M. B. parodė, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi prasidėjus tarpusavio nesutarimams, apie 2014 m. Tais metais ji matė atsakovą koncerte su kita moterimi, jų bendravimas jai nepasirodė dalykiškas. Papasakojus apie tai ieškovei, ši nurodė, kad šalių santykiai yra ne tokie, kokie turėtų būti ir einama link gyvenimo skyrium, o 2015 metais šalių bendro gyvenimo nebebuvo.

24. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas ne kartą išreiškė norą gyventi su motina, jo gyvenamoji vieta yra stabili ir saugi. Nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti detalią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Vaikas yra paauglys, jo bendravimas su atsakovu yra nusistovėjęs, tikėtina, kad ir ateityje jį pavyks suderinti.

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

25. Iš rašytinės bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (el. b. t. I, b. l. 13). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. U. (el. b. t. I, b. l. 14). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29030-1157/2021 nuginčijo atsakovo tėvystę ieškovės nepilnametės dukters A. U., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (teismo sprendimas įsiteisėjęs).

Dėl santuokos nutraukimo

26. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalių santuoka iširo (šeimyninis gyvenimas ir bendras u?kis nutrūko) 2013 metu? spalio me?nesi?, kuomet išryškėjo atsakovo charakterio ir asmeniniu? savybių? ydingumas bei jo nepriimtinas požiu?ris i? santuokos, šeimos ir bendro santuokinio gyvenimo vertybes: neatsakingas požiūris i? šeima? ir nuolatinis kasdienis nesaikingas alkoholio vartojimas šaliu? nepilnamečio vaiko akivaizdoje, ieškovės įžeidinėjimas, konfliktavimas, jos asmeninių daiktų ir susirašinėjimo tikrinimas, psichologinis atsakovo smurtas jos atžvilgiu. Liudytoja apklausta jos draugė V. L. parodė, kad 2013 metais ieškovė jai pasakojo, jog atsakovas fiziškai ir psichologiškai smurtauja jos atžvilgiu, todėl jos su ieškove buvo susitarusios, kad jei ieškovė jai skambintų, ji kviestų policiją. Visgi kviesti policijos liudytojai netekę.

27. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad šalims įsigijus namą ir prisiėmus per didelius įsipareigojimus, atsakovas be aiškių priežasčių nuolat keitė darbus. Tačiau vien tai, kad atsakovas keitė darbus negalėtų būti pripažįstama jo kalte dėl santuokos iširimo. Į bylą pateikti duomenys, kad iš buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) atsakovas atleistas ne savo noru ir ne dėl jo kaltės (el. b. t. XIV, b. l. 39).

28. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2013 metų rudenį ieškovei tapus (duomenys neskelbtini), padidėjus jos pajamoms, ji pradėjo smurtauti prieš nepilnametį vaiką, naudoti psichologinį smurtą prieš atsakovą. Tačiau tokių aplinkybių įrodymų atsakovas nepateikė (su 2022-03-01 priešieškiniu teikė smurto prieš vaiką įrodymus, tačiau priešieškinys 2022-05-07 nutartimi grąžintas nepašalinus trūkumų, be to, iš pateikto su priešieškiniu vaizdo įrašo nėra aišku kada jis darytas, todėl nėra galimybės susieti jo su santuokos iširimo laikotarpiu). Atsakovo teigimu nuo 2013 m. spalio 23 d. ieškovė atsisakė intymaus bendravimo su juo, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalys nebevedė bendro ūkio ir jų santuoka 2013 m. pabaigoje buvo visiškai iširusi. Atsakovo vertinimu, ieškovė santuokos iširimą 2013 m. pabaigoje siekia įrodyti bandydama išvengti santuokos nutraukimo dėl jos kaltės – neištikimybės, kurią atsakovas grindžia į bylą pateiktais įrodymais apie vėlyvus telefoninius skambučius bendraujant su kitais vyrais 2013-2015 m. (el. b. t. XIV, b. l. 47-50, 54-55), 2013-12-24 akušerio ginekologo konsultacijos pažyma apie buvusį 6 sav. ieškovės nėštumą (el. b. t. II, b. l. 72), po kurios išdavimo ieškovė išvyko gyventi atskirai, 2014-09-07 ieškovės registravimosi pažinčių portale draugas.lt įrodymu (el. b. t. II, b. l. 55) registracija portaluose ieškok.lt, darnipora.lt (el. b. t. XIV, b. l. 41-42), 2014 m. rugsėjo - spalio mėn. susirašinėjimu su skirtingais asmenimis tariantis dėl pasimatymų (el. b. t. II, b. l. 58-59, 83-84; t. XIV, b. l. 51-52), 2015 m. sausio, balandžio mėn. intymaus pobūdžio susirašinėjimu (el. b. t. II, b. l. 73-81; t. XIV, b. l. 53), 2015-11-18 ieškovės dienoraščio įrašu apie turėtas intymias patirtis su kitu vyru (el. b. t. XIV, b. l. 58-60).

29. Ieškovė pradiniame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad paskyros pažinčių svetainėse galėjo būti kuriamos paties atsakovo, turėjusio prieigą prie ieškovės elektroninio pašto paskyrų ir galimai jos vardu komunikavusio su trečiaisiais asmenimis. Tačiau teismo posėdžių metu ieškovė taip pat teigė, kad įrodymai buvo gauti neteisėtais būdais, kas iš dalies patvirtina, jog atsakovas ne pats sukūrė teikiamus duomenis, o juos rado pas ieškovę. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei atitinkami duomenys iš ieškovės asmeninių paskyrų, elektroninio pašto, mobiliojo telefono duomenų gauti šalims gyvenant kartu, bendruose namuose, nėra pagrindo teigti, kad jie gauti neteisėtai, nes jie gali tapti prieinami atsitiktinai ar naudojantis bendrais įrenginiais.

30. Remiantis civilinio proceso normomis, įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Ar remtis tam tikrais duomenimis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai nagrinėjama šeimos byla, kurioje kilęs ginčas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, ir įrodinėjimo dalykas (faktinės aplinkybės) šioje byloje susijęs su duomenimis ir faktais apie šalių šeimos gyvenimą, jų elgesį šeimoje (santuokoje) bei sutuoktinio pareigų pažeidimą, kuriuos apima žmogaus teisė į privatumą, siekiant apsaugoti teisę į privatumą, įstatymas netgi įtvirtina teismo posėdžių viešumo principo išimtį (CPK 9 straipsnio 1 dalis, 379 straipsnis), taip iš esmės deklaruojant, kad teisė į privatumą nėra absoliuti ir kad jose proceso dalyviai, įrodinėdami savo reikalavimus bei atsikirtimus, gali remtis atitinkamais duomenimis apie privatų žmogaus gyvenimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatos, jog niekas nepatirtų neteisėto ir savavališko kišimosi į asmens asmeninį gyvenimą, nereikėtų suprasti kaip absoliutaus draudimo kai kuriais atvejais riboti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą; ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia šios asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai apie ieškovės veiksmus, kuriais ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės teises ir pareigas, yra itin svarbūs nustatant jos kaltę dėl santuokos iširimo, todėl, vadovaujantis proporcingumo principu, taikytina išimtis ir duomenys iš privataus ieškovės susirašinėjimo, skambučių išklotinės vertinami kartu su kitais įrodymais byloje.

32. Teismas, spręsdamas dėl įrodinėjamų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pateiktų įrodymų pakanka, jog būtų galima pagrįstai teigti, kad ieškovė buvo nelojali ir neištikima atsakovui. Iš į bylą pateikto ieškovės susirašinėjimo su kitais vyrais akivaizdžiai matyti, kad susirašinėta tikslu susitikinėti, be kita ko, ir nuomojamuose butuose. Kad buvo neištikima atsakovui, ji iš dalies patvirtino savo 2015-09-07 elektroniniame laiške, atsakydama į jo kaltinimus neištikimybe, nurodydama, kad „...moteris jeigu jau ir ryžtasi būti neištikima, tai tik dėl didžiulio nusivylimo...“ (el. b. t. XIV, b. l. 61).

33. Remiantis į byla pateiktais duomenimis, ieškove? dar 2014 m. sausio 2 d. išsinuomojo bu?sta? (el. b. t. I, b. l. 19-22), tarp šalių nėra ginčo, kad ji su sūnumi buvo išsikėlusi gyventi skyriumi nuo atsakovo. Nors nuomos sutartis 2014 metu? kovo me?nesi? buvo nutraukta (el. b. t. I, b. l. 23), o ieškove? su su?numi grižo i? sutuoktiniu? bendra? nama?, jos teigimu, šeimyninis gyvenimas nebuvo atkurtas, šalys nei vede? bendrą u?kį, nei palaike? intymius santykius, susitarė de?l vaiko išlaikymo, nes neture?jo bendro biudžeto. Tačiau pažymėtina, kad ieškovės pozicija dėl santuokos iširimo momento teismo proceso metu nebuvo nuosekli. Pradiniame ieškinyje ji nurodė, kad 2014-01-01 išsinuomojo butą ir kartu su sūnum išsikėlė į jį gyventi skyrium nuo atsakovo, tačiau pastarajam prašant sugrįžti ir žadant pasitaisyti, patikėjo atsakovu, grįžo gyventi į bendrą namą ir tik 2015-08-07 įvykus incidentui, kurio metu atsakovas panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, šalys pradėjo gyventi skyrium.

34. Į bylą pateikti duomenys patvirtina ieškovės nurodytą atsakovo fizinio smurto jos atžvilgiu atvejį, įvykusį 2015 m. rugpju?c?io 7 d. Iš byloje esančio 2016-01-07 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (el. b. t. I, b. l. 15-18) nustatyta, kad atsakovas pripažino savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo ieškovės atžvilgiu, nurodė, kad susitaikė su ieškove, o ieškovė pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius, teigė, jog ketina su atsakovu skirtis gražiuoju. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad pripažino panaudojęs fizinį smurtą prieš ieškovę tik siekdamas, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, į bylą pateikė 2015-10-14 tarp šalių sudarytą susitarimą (el. b. t. II, b. l. 49-50), kuriame nurodoma, kad abiejų šalių parodymai turi sutapti, vienai iš šalių reikia juos keisti, esant abdukcijos išvadoms, atsakovui juos keisti teisingiau ir paprasčiau, abi šalys pripažįsta kaltę, keliama prielaida, kad šeimą galima atkurti. Tačiau šis susitarimas tik patvirtina, kad atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir pripažino savo kaltę dėl to. Prielaida, kad ateityje šeimą galima atkurti nepatvirtina, kad santuokiniai ryšiai faktiškai atsinaujino, kad šalys ėmė gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį.

35. Ieškovės teigimu, po šio incidento atsakovas išsikėlė gyventi skyrium. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį šalys jau tarėsi dėl atsakovo teiktino išlaikymo vaikui, atsakovas nurodė, kad gali teikti tik 85 Eur per mėnesį išlaikymą, nes patiria daug išlaidų susitikdamas su vaiku (el. b. t. X, b. l. 182), kas leidžia manyti, jog atsakovas su vaiku, o vadinasi ir su ieškove, nebegyveno. Į bylą taip pat pateiktas šalių susirašinėjimas (el. b. t. II, b. l. 86; t. XIV, b. l. 65, 97-103), kuris patvirtina, kad šalys kartu negyveno, nes dėl namo priežiūros susirašinėjo, tarėsi dėl atsakovo apsilankymų, nakvynių šalių name, kas nėra būdinga gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Nors atsakovas nurodė, kad šalys ir toliau kūrė bendrą turtą, nes 2015-11-20 buvo įgytas 2012 m. automobilis Toyota Auris, atsakovas vykdė prievoles, susijusias su šeimos namų ūkio išlaikymu, mokėjo už elektrą, draudimą, prižiūrėjo vaiką, nėra duomenų, kad šalys tai darė gyvendamos kartu, todėl šios aplinkybės šalių bendro ūkio vedimo nepatvirtina. Pareiga mokėti mokesčius, atlikti kitus mokėjimus, susijusius su bendru turtu, prižiūrėti vaikus egzistuoja ir santuokai iširus. Į bylą pateikti įrodymai dėl automobilio Nissan Micra pirkimo-pardavimo sandorio (popierinio el. b. priedo t. VI, b. l. 55), iš kurių matyti, kad šalys jau 2015 m. spalio mėn. dalinosi turtą, o ne vedė bendrą ūkį.

36. Taigi po 2015-08-07 incidento šalys jau gyveno skyrium ir nevedė bendro ūkio. Tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių santuoka jau buvo iširusi ir iki šio incidento, dėl ko jis negali būti laikomas šalių santuokos iširimo priežastimi. Kad šeima skiriasi, atsakovas rašė dar 2014-10-22 elektroniniame laiške (e. b. t. XV, b. l. 88). Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, jog praėjus beveik mėnesiui dėl namo įsigijimo neskambino nei vienas pirkėjas, atsakovas ieškovei pranešė elektroniniu laišku, o ne aptariant bendrus reikalus žodžiu, kaip įprastai daroma gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. XIV, b. l. 137) užfiksuota, kad 2015-01-04 tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. U. kilo konfliktas dėl turto, atsakovas, buvęs konflikto liudininku, ikiteisminio tyrimo institucijoms nurodė, jog skiriasi su sutuoktine. 2015-03-21 el. laiške tėvui atsakovas skundžiasi savo turtine padėtimi, nurodydamas tik savo pajamas ir išlaidas, nieko neužsimindamas apie bendrą šeimos ūkį (popierinio el. b. priedo t. I, b. l. 45).

37. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo ne vėliau nei 2014 metų spalio mėnesį. Tai, kad santuoka iširo 2014 m. iš dalies patvirtina ir liudytojos I. M. B. parodymai, kad šalių bendras gyvenimas baigėsi prasidėjus tarpusavio nesutarimams, apie 2014 m. Liudytoja parodė tais metais mačiusi atsakovą koncerte su kita moterimi, jų bendravimas jai nepasirodė dalykiškas. Papasakojus apie tai ieškovei, ši nurodžiusi, kad tuomet šalių santykiai yra ne tokie, kokie turėtų būti ir einama link gyvenimo skyrium, o 2015 metais šalių bendro gyvenimo nebebuvo. Pastebėtina, kad į bylą pateiktas įrodymas apie tai, kad 2015-02-24 jau ir pats atsakovas buvo užsiregistravęs pažinčių svetainėje (popierinio el. b. priedo t. IV, b. l. 84).

38. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio (Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės) nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Remiantis kasacinio teismo praktika, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

39. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004).

40. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santykiai pašlijo 2013 m. pabaigoje, tačiau duomenų, kad šeima iškart iširo, kaip teigia ieškovė, byloje nėra. Ieškovė buvo nelojali ir neištikima atsakovui, pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, jos elgesys santuokoje buvo nepriimtinas. 2014 m. pradžioje kartu su šalių nepilnamečiu vaiku ji išsikėlė gyventi skyrium, tačiau 2014 m. kovo mėnesį, kaip pati teigia – įkalbėta atsakovo, grįžo į šeimos namus. Visgi iki 2015 m. šalių santuoka vis dėl to iširo.

42. Nors byloje yra duomenys apie tai, kad 2014 m. rugsėjo - spalio mėn. ieškovė vėl susirašinėjo su kitais vyrais, tarėsi dėl pasimatymų, kas patvirtina jos nelojalumą ir galimą neištikimybę, iš atsakovo pozicijos bylos nagrinėjimo metu matyti, kad tai nebuvo aplinkybė, padariusi šalių bendrą gyvenimą neįmanomą. Pats atsakovas nurodo, kad, nepaisant jam žinomos ieškovės neištikimybės, jis siekė išsaugoti santuoką ir santuoka, pagal jį, nebuvo iširusi iki kol ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos nutraukimo - 2017 m. kovo 8 d. Taigi atsakovas vienu metu ir teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės ir neigia, kad ji iširo tuomet kai jis sužinojo apie ieškovės neištikimybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl ieškovės elgesio santuokoje šalių tolesnis santuokinis gyvenimas netapo neįmanomu ir santuoka neiširo dėl ieškovės neištikimybės. Tai patvirtina ir į bylą pateikti atsakovo ieškovei 2015 m. rugsėjį rašyti elektroniniai laiškai ir žinutės (el. b. t. XIV, b. l. 56, 61, 64), kuriose jis, nepaisant ieškovės nepriimtino elgesio santuokoje, nurodo, kad laukia ieškovės, kad vaikui reikia šeimos ir pan. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas stengėsi išsaugoti santuoką, atleido ieškovei.

43. Tas pats pasakytina apie atsakovo priešieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia ir tuo, jog ieškovė nevykdė 2010-06-23 tarp jos ir atsakovo tėvų – trečiųjų asmenų Z. ir V. U. sudarytos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties. Remiantis atsakovo pozicija, iki pat jo nurodyto santuokos iširimo momento – 2017 metų – šios aplinkybės jis nevertino kaip pagrindo santuokos iširimui, o šalių santuokos išsaugojimą negalimu padarė ieškovės kreipimasis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kita vertus, teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, kad kilus ginčui dėl turto tarp ieškovės ir jo tėvų, jis palaikė tėvus, nes tėvų palaikymas, jo vertinimu, turi būti besąlygiškas.

44. Iš nurodytų aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų tarpusavio nesutarimų ir negebėjimo rasti bendrų sprendimų, išsaugoti santuoką. Ieškovė buvo nelojali ir neištikima atsakovui, tačiau tai nebuvo šalių santuokos iširimo priežastis. Liudytoja V. L. patvirtino iš ieškovės girdėjusi ir apie netinkamą atsakovo elgesį, kurį papildomai patvirtina šalims jau gyvenant skyrium atsakovo panaudotas fizinis smurtas ieškovės atžvilgiu. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tarp šalių kilo konfliktai dėl turto, jie nesugebėjo jų taikiai išspręsti.

45. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Suprantama, kad sutuoktiniams pykstantis, bendras gyvenimas ilgainiui tampa neįmanomas, todėl natūralu, kad darniems šeimos santykiams iširus, prasmės gyventi kartu nebelieka. Jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 punktas). Taigi santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

46. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų spręsti dėl išimtinės vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo. Esant tokioms aplinkybėms, remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos

47. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 5000 Eur neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimą.

48. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, išskyrus atvejus kai santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys pripažintos kaltomis dėl santuokos nutraukimo, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

49. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

50. Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu prašo palikti jiems santuokines pavardes, todėl jų reikalavimai tenkinti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

51. Tarp šalių kilo ginčas dėl jų nepilnamečio sūnaus M. U. gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.169 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.).

52. Šalių nepilnametis sūnus, atsakovui išsikėlus iš šalims priklausančio gyvenamojo namo, liko gyventi su ieškove. Nors pradiniais procesiniais dokumentais jis prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, vėliau sutiko, kad ji būtų nustatyta su ieškove ir tik 2022-03-01, teikdamas teismui patikslintą priešieškinį, poziciją pakeitė. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, atsakovas motyvuoja ieškovės fiziniu ir psichologiniu smurtu vaiko atžvilgiu.

53. Atsakovas remiasi į bylą pateiktu ieškovės 2014-10-20 laišku, siųstu kitam vyrui ieškant naujų pažinčių, kuriame ji nurodo, kad jai neatrodo, jog aukotis dėl vaikų yra gerai, jos susirašinėjimu su kitu vyru, kuriuo ji 2014-09-24 tarėsi dėl pasimatymo vaikui sergant. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad pateikti duomenys yra 2014 metų, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo metu ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku ir jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Be to, šie duomenys atsakovui buvo žinomi dar 2014 metais, kuomet jis nurodė radęs ieškovės susirašinėjimus su kitais vyrais, tačiau nepaisant to iki 2022-03-01 patikslinto priešieškinio pateikimo atsakovas nematė pagrindo prašyti teismo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

54. Atsakovas taip pat nurodė, kad teikia ieškovės fizinio smurto prieš vaiką įrodymą – vaizdo įrašą, kuriame vaikas rodo sumušimo vietą, tačiau su patikslintu priešieškiniu jo nepateikė. Nors šis įrodymas į bylą teiktas su 2022-03-01 priešieškiniu, nurodytas priešieškinys grąžintas nepašalinus trūkumų. Skirtingai nei kiti įrodymai, vaizdo įrašas su vėliau teiktu patikslintu priešieškiniu į bylą nepateiktas. Kita vertus, sprendžiant dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės minėta, kad iš nurodyto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti kada jis darytas. Pažymėtina, kad šiuo metu byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė naudotų fizinį smurtą vaiko atžvilgiu, tuo tarpu vienkartinis neaiškiu laiku, neaiškiomis aplinkybėms nutikęs įvykis negalėtų būti pakankamu pagrindu teigti, kad ieškovė tyčia sužalojo vaiką ir šiuo metu negalėtų auginti 14 metų sulaukusio sūnaus.

55. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad sūnus jam pasakojo, jog jam labai liūdna dėl to, kad kitas vyras miega su mama vienoje lovoje, nepagrįsta jokiais į bylą pateiktais įrodymais. Iš vaiko teisių apsaugos specialistų fiksuotos vaiko nuomonės (popierinio el. b. priedo tomas VII, b. l. 96-97) nustatyta, kad vaikas gerai sutaria su ieškovės sugyventiniu.

56. 2018-02-08 atsakovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl to, kad vaiko ligos laikotarpiu jis buvo paliekamas vienas namuose be priežiūros (e. b. t. XIV, b. l. 71). Tačiau vien atsakovo kreipimasis savaime nepatvirtina, kad tokios aplinkybės buvo. Net jei taip buvo, neaišku kokiam laikui vaikas buvo paliekamas, kokia buvo jo būklė. Teismui nepateiktas joks Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo atsakymas atsakovui, nėra duomenų, kad būtų nustatytas pažeidimas.

57. Atsakovas nurodo, kad 2019-12-01 sūnus jam parašė, kad jam neleidžiama matytis su atsakovu. Atsakovas pateikė tai patvirtinantį įrodymą (el. b. t. XIV, b. l. 74). Dėl to atsakovas kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (el. b. t. XIV, b. l. 82). Atsakovo skaičiavimu, jo susitikimai su vaiku per vieną 2019 metų mėnesį sudarė nuo 7 iki 13 dienų. Nepaisant to, 2020-03-12 teismui teiktu priešieškiniu atsakovas neprašė nustatyti vaiko gyvenamosios vietos su juo, prašė nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią jis su vaiku bendrautų tik sekmadieniais, o kitomis savaitės dienomis – atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus. Poreikio užsitikrinti dažnesnį bendravimą atsakovas neišreiškė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu atsakovui būtų trukdoma bendrauti su vaiku. Šalių sūnui yra beveik 15 metų, tokio amžiaus vaikai su skyrium gyvenančiais tėvais paprastai bendrauja jų tarpusavio susitarimu, todėl manytina, kad nenustačius vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu, jo teisė bendrauti su tėvu ir, atitinkamai, atsakovo teisė bendrauti su vaiku nebus pažeista.

58. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis paties atsakovo pateiktais duomenimis, jis klausė vaiko ar turėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl to, kad jam draudžiama susitikti su tėvu (el. b. t. XIV, b. l. 83). Teismo vertinimu, atsakovas tokiu būdu ne gynė, bet pažeidė vaiko interesus. Vaikai, nepriklausomai nuo amžiaus, visuomet jautriai išgyvena tėvų nesutarimus, todėl jų įtraukimas į tarpusavio konfliktus kenkia vaiko emocinei būklei. Atsakovas, perkeldamas vaikui sprendimo dėl kreipimosi į vaiko teisių apsaugos institucijas pranešant apie jo motinos netinkamus veiksmus naštą, ne tik pats nevykdė savo pareigų, bet ir pažeidė vaiko interesus, pademonstravo jų nesuvokimą.

59. Atsakovas taip pat nurodo, kad sūnaus gyvenamojoje vietoje yra girtuokliaujama. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė į bylą fotonuotrauką, kurioje užfiksuotas šalių namo, kuriame gyvena ieškovė su vaiku, terasoje stovintis vyno butelis (el. b. t. XIV, b. l. 83). Nors nurodė, kad teikia vaizdo įrašą, kuriame matyti nugertas butelis ir kalnas nuorūkų, toks vaizdo įrašas su 2022-05-17 priešieškiniu nepateiktas, o pateiktoje nuotraukoje nematyti nei nuorūkų, nei kad butelis nugertas. Kita vertus, net ir toks vaizdo įrašas nepatvirtintų, kad vaiko gyvenamojoje vietoje girtaujama, nes rūkymas nereiškia girtavimo, o vyno butelis nėra nei didelis kiekis, nei toks alkoholinis kiekis, kurio negalėtų būti namuose, kuriuose nėra girtaujama. Nors nerimą galėtų kelti tai, kad alkoholis buvo padėtas vaikui prieinamoje vietoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu vaikas buvo namuose ar kokių kitų duomenų apie tai, kad vaikui buvo sukeltas realus pavojus.

60. Atsakovas savo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo grindžia ir e-sveikatos portalo duomenimis, patvirtinančiais, kad vaikui dreba rankos (el. b. t. XV, b. l. 86-87), teigia, kad to priežastis – ieškovės bylinėjimasis su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis (vaiko seneliais), jos sukčiavimas. Neaišku iš kur vaikas turėtų žinoti duomenis apie teismuose vykstančio bylinėjimosi niuansus, be to, nesuprantama, kodėl atsakovo teigimu bylinėjasi būtent ieškovė. Atsakovas taip pat yra pateikęs priešieškinį byloje, aktyviai joje dalyvauja, abiem šalims nepavyko pasiekti taikios bylos baigties. Teismo vertinimu, tuo atveju, jei nustatytą tremorą vaikui sukelia nerviniai išgyvenimai, juos gali kelti abiejų šalių negebėjimas rasti kompromiso, nusileisti viena kitai, galiausiai, pats užsitęsęs tėvų skyrybų procesas, jų tarpusavio konfliktiniai santykiai.

61. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė neprižiūri vaiko, neleidžia ilsėtis jam žaidžiant kompiuterinius žaidimus, neužtikrina kokybiško lavinimo, nesilanko su juo parodose, kine, nesirūpina sveikata (dėl netinkamos avalynės sužalotas kojos nykštys), jį psichologiškai žlugdo, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Atsakovas ir pats nepateikė duomenų apie tai kur lankosi su vaiku. Tuo tarpu pastaba apie kompiuterinius žaidimus vėlgi parodo atsakovo nesuvokimą, kad kompiuteriniai žaidimai neužtikrina kokybiško poilsio, priešingai, daugiau kenkia, todėl juos būtina riboti. Kompiuterinius žaidimus su vaiku gali žaisti ir pats atsakovas, bendraudamas su juo. Atsakovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad vaikui nekerpami nagai, vaikas vaikšto vienas tamsoje, nėra motinos vežiojamas, atsižvelgiant į vaiko amžių, nesudaro pagrindo keisti jo gyvenamąją vietą.

62. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.), tiek nacionaliniuose (CK 3.177 str., 3.164 str.) teisės aktuose teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

63. Atsakovas į bylą pateikė 2020-02-24 galimai vaiko rašytą raštelį, kuriame nurodoma, kad jis norėtų gyventi su tėčiu (el. b. t. XIV, b. l. 81). Remdamasis šiuo įrodymu atsakovas teigia, kad sūnus išreiškė norą gyventi su juo. Tačiau 2022-06-27 vaiko nuomonės išklausymo metu jis nurodė, kad anksčiau atsakovas yra prašęs jo nurodyti, kad nori gyventi su tėvu. Šiuo metu jis nori likti gyventi su mama, kadangi yra taip pripratęs, jam taip patogiau. Byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko nuomonė, nagrinėjamu atveju, prieštarautų jo interesams. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad M. jau kelis metus gyvena su ieškove, kuri juo rūpinasi tinkamai, todėl geriausių vaiko interesų neatitiktų gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su atsakovu, tai turėtų neigiamos įtakos vaiko ryšiui su seserimi. Vaiko interesus geriausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Teismo posėdžio išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, kad vaikas ne kartą išreiškė norą gyventi su motina, jo gyvenamoji vieta yra stabili ir saugi.

64. Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, reikia atsižvelgti ir į jų prisirišimą vienas prie kito, savitarpio santykius, amžių ir kt., nes mažamečių vaikų išskyrimas gali juos traumuoti, neigiamai atsiliepti jų vystymuisi ir auklėjimui, sukelti emocinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas turi nustatyti ar vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos kilo ginčas, turi brolių ar seserų. Jų išskyrimas, ypač tais atvejais, kai jie turi stiprius emocinius tarpusavio ryšius, bendrauja ir būna kartu, pažeistų vaikų interesus (Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje Gineitienė prieš Lietuvą).

65. Nors nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas M. U. pasakojo, kad jį kartais vargina namuose esantis mažas vaikas, M. neišreiškė noro gyventi atskirai nuo sesers. Vaikams gyvenant kartu, manytina, kad jų ryšys yra stiprus. Esant tokioms aplinkybėms, M. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu pažeistų ne tik jo, bet ir kito ieškovės nepilnamečio vaiko, kurio interesai taip pat turi būti ginami prioritetiškai, teises ir teisėtus interesus.

66. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (N. ir S. prieš Šveicariją, Nr. 41615/07, 2010-07-06; H. prieš Suomiją, Nr. 19823/92, 1994-09-23). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys.

67. Nagrinėjamu atveju, aplinkybių, dėl kurių būtina keisti vaiko gyvenamąja aplinką, nenustatyta. Vaiko teisių apsaugos tarnyboje nebuvo nustatyta galimų nepilnamečio M. U. teisių pažeidimų jo šeimoje. Dar pradinėje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje buvo nurodyta, kad ieškovės namuose tvarkinga ir švaru, sūnui skirtas atskiras, didelis erdvus kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos ugdymuisi ir poilsiui, abu tėvai tinkamai rūpinasi sūnumi. M. ir tuomet nurodė, kad su tėčiu gyventi nenorėtų, jam geriau gyventi su mama.

68. Teismas daro išvadą, kad nusistovėjusios faktinės vaiko gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų jo interesų. Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, jaunesne seserimi, ieškovė tinkamai juo rūpinasi, jam sudaryta saugi ir jo interesus atitinkanti aplinka, taip pat įvertindamas vaiko išreikštą nuomonę, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

69. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

70. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje. CK 3.174 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

71. Ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nustatyti, kad vaiko gyvenamoji vieta su ja yra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė turėtų gyvenamąją vietą užsienio valstybėje, rengtųsi išvykti gyventi į užsienį, apie tai, kad ji kreipėsi į atsakovą dėl leidimo išvežti vaiką gyventi į užsienį ir jo negavo. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Tuo tarpu laikinas vaiko išvežimas į užsienio valstybę (pvz. atostogų) nėra sietinas su vaiko gyvenamąja vieta, tokiam išvežimui nei skyrium gyvenančio tėvo, nei teismo leidimas nereikalingas. Atsižvelgiant į tai, prašymas nustatyti, kad vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vertinamas kaip perteklinis.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

72. CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

73. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

74. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu, šalims gyvenant skyrium, atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku kenktų vaiko interesams. Tokių aplinkybių nei viena iš šalių neteigė ir neįrodinėjo.

75. Šalių nepilnametis sūnus M. U. išvadą teikiančios institucijos specialistei nurodė, kad, priklausomai nuo jo užimtumo, su tėvu susitinka kiekvieną arba kas antrą savaitgalį su nakvynėmis. Darbo dienomis nesusitinka, kas 2-3 dienas susiskambina. Tikslios bendravimo tvarkos M. nenorėtų, pageidautų, kad bendravimas vyktų laisva forma, iš anksto susitarus, atsižvelgiant tiek į jo, tiek į tėčio užimtumą.

76. Ieškovė patikslintu ieškiniu reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką neformulavo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas jau didelis, pats derina bendravimo klausimus su atsakovu ir pats važinėja su juo susitikti, ieškovė jų bendravimo neriboja. Ieškovės atstovė papildė, kad tokio amžiaus vaikas negali būti verčiamas bendrauti, todėl bendravimo tvarkos nustatymas pažeistų jo teises. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta nebūtų nustatoma su juo, jo bendravimo su vaiku tvarka taip pat neturėtų būti nustatoma, prašė nustatyti laisvą bendravimą, nurodė, kad ginčo dėl to nėra, jam nėra svarbu kiek laiko praleis su vaiku, vaikas jau gali pats dėl to nuspręsti, negali būti verčiamas bendrauti prievarta.

77. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pritarė, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga nustatyti detalią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Vaikas yra paauglys, jo bendravimas su atsakovu yra nusistovėjęs, tikėtina, kad ir ateityje jį pavyks suderinti.

78. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Minėta, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus yra labai svarbi jo paties nuomonė ir ji yra tuo svarbesnė, kuo vaikas vyresnis. Į ją būtina atsižvelgti, jei ji neprieštarauja vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju šalių vaikui yra 14 metų, jis yra paauglys, todėl, siekiant nekelti konfliktų tarp jo ir tėvų, jo nuomonės reikia ypatingai paisyti.

79. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, vaiko nuomonę, į tai, kad ginčų dėl bendravimo su vaiku nekyla, daroma išvada, kad šalių vaikui palankiausias bendravimas su atsakovu yra jiems patiems dėl tokio bendravimo tariantis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konkrečios atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nenustato, numatydamas, kad atsakovas su vaiku bendrauja šalių bendru sutarimu.

80. Tuo atveju, jei ateityje kiltų ginčų dėl atsakovo bendravimo su vaiku, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.170 str. 3 d., 3.175 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

81. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

82. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

83. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti vaiko išlaikymui sumas, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.

84. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 259 Eur per mėnesį. Tokį išlaikymo dydį ieškovė siejo su minimalia mėnesio alga. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje yra 730 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių arba 518 Eur/mėn. atskaičius mokesčius. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas M. U. būtinų specialiųjų poreikių neturi, todėl toks išlaikymo dydis yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams bei užtikrina jam būtinas vystytis sąlygas.

85. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad būsto šildymui per mėnesį išleidžiama apie 200 Eur, kadangi būste gyvena keturiese, vaiko dalis sudaro ¼ šios sumos. Dar 90 Eur per mėnesį kainuoja elektra. 800 Eur per mėnesį išleidžiama šeimos maistui (vaikui tenkanti suma – 200 Eur). 12 Eur per savaitę skiriama maistui mokykloje, kas sudaro 48 Eur per mėnesį. Kišenpinigiams skiriama po 10 Eur per savaitę – 40 Eur per mėnesį. Dėl vaiko vežiojimo į mokyklą, treniruotes patiriamos 100 Eur per mėnesį išlaidos kurui. Apie 70 Eur per mėnesį išleidžiama vaiko aprangai. 10 Eur reikia skirti vaiko higienos priemonėms. Internetas, telefonas išsimokėtinai kainuoja apie 40 Eur per mėnesį. Už televizijos paslaugas, namų internetą, signalizacija mokama apie 10 Eur per mėnesį. Laisvalaikiui reikia skirti 20 Eur per mėnesį. Mokamos 55 Eur per mėn. vaiko kaupiamojo draudimo įmokos. Šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), turi gabumų dailei, todėl reikia pirkti papildomas priemones, tam ieškovė išleidžia vidutiniškai po 200 Eur per metus, apie 17 Eur per mėnesį. Vaikas taip pat lanko krepšinio užsiėmimus, kurie kainuoja po 20 Eur per mėnesį, 17 Eur kainuoja batai. Papildomai tris kartus per metus mokama už turnyrus, kurie kainuoja po 165 Eur. 29 Eur per mėnesį kainuoja baseino lankymas. Kasmet reikia keisti aprangą (50 Eur), 120 Eur kainuoja batai. Vasarą patiriamos papildomos išlaidos stovykloms (po 190 Eur). Vaikas sveikas. Odontologo paslaugoms 2 k. per metus išleidžiama po 100-120 Eur. Iš viso vaiko išlaikymas kainuoja apie 657 Eur per mėnesį. Minimalios mėnesio algos pakanka būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, papildomus vaiko poreikius ieškovė bandys tenkinti pati.

86. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, turi teisę išeiti už reikalavimo ribų. Lyginant su 2017 metais, kai teismui buvo pateiktas ieškinys, situacija yra labai pasikeitusi. Išlaikymo dydis turi būti susietas su minimalia mėnesio alga, kad padengtų minimalius vaiko poreikius.

87. Priešieškiniu atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytu išlaikymo vaikui dydžiu, nurodė, kad minimali mėnesio alga atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur per mėnesį, tačiau išlaikymo dydis turi būti nustatomas ne pagal minimalų darbo užmokestį, o kiekvienu atveju individualiai.

88. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos būsto išlaikymui, tenkančios vaiko daliai (50 Eur šildymas ir 23 Eur elektra), žinant energijos ir šildymo kainas, yra protingo dydžio ir realios. 200 Eur išlaidų suma maistui yra pakankama tiek maistui namuose, tiek mokykloje, nes maitinantis mokykloje, vaikas atitinkamai mažiau valgo namuose. Ieškovė nurodė 100 Eur per mėnesį sumą, reikalingą kurui vaiko vežiojimui į ugdymo įstaigas, tačiau atsakovas šį poreikį ginčijo, nurodė, kad ieškovė vaiko niekur neveža. Ieškovė nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų apie kurui patiriamas išlaidas. Teismo vertinimu 100 Eur suma vien vaiko vežiojimui yra neprotingai didelė. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra paauglys, tokio amžiaus vaikams apranga yra svarbus saviraiškos elementas, be to, paauglystės amžiuje paprastai sparčiai augama, todėl nurodytos išlaidos vaiko aprangai vertinamos kaip realios. Protingos ir realaus dydžio yra ir ieškovės nurodytos išlaidos higienai, telefono aparatui ir internetui, televizijai, papildomoms priemonėms, reikalingoms mokykloje, kišenpinigiams.

89. Prie būtinų vaiko poreikių, kuriuos turėtų tenkinti atsakovas, teismas nepriskiria ieškovės nurodytų laisvalaikio poreikių, kadangi atsakovas ir pats bendrauja su vaiku bei patiria su jo laisvalaikio praleidimu susijusių išlaidų. Prie tokių išlaidų taip pat nepriskiriamos draudimo įmokos. Visų pirma, į bylą nėra pateikta vaiko draudimo sutartis, duomenys apie įmokų pagal šią sutartį dydį, be to šis poreikis nėra būtinasis. Tas pats pasakytina apie nurodytas išlaidas odontologui. Į bylą nepateikti duomenys apie tai, kad vaikas turėtų odontologinių problemų, tuo tarpu profilaktika ir einamasis dantų gydymas gali būti atliekami poliklinikoje, nemokamai.

90. Teismas daro išvadą, kad būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga apie 535 Eur per mėnesį suma.

91. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kuria remiantis, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.

92. Papildomi šalių vaiko poreikiai, susiję su jo papildomu ugdymu (krepšinis, baseinas), sudaro virš 100 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas vaikų papildomo ugdymo paslaugų kainas, įvertinant su tuo susijusį specialios aprangos poreikį, tokia suma yra reali ir protingo dydžio. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės nurodytą išlaidų stovykloms sumą.

93. Teismas daro išvadą, kad iš viso šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 657 Eur per mėnesį suma.

94. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Vis dėl to, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

95. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

96. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu turi gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei 2696/24000 dalį neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini). Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 275/10000 dalis neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis ieškovė transporto priemonių neturi. Duomenų apie ieškovės vardu registruotus juridinius asmenis, jų akcijas, nario ar dalininko teises byloje nėra.

97. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna virš 5000 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių, verčiasi individualia veikla ir dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna beveik 1000 Eur per mėnesį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad teikia mediacijos paslaugas, už jas gauna 100-140 Eur per mėnesį. Be to, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kurį ji turi galimybę nuomoti.

98. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas, be kartu su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), turi iki santuokos įgytą žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla ir dirba (duomenys neskelbtini) planavimo analitiku (popierinio e. b. priedo t. VI, b. l. 77), kur jo pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 2650 Eur per mėnesį. Duomenų apie iš individualios veiklos atsakovo gaunamas pajamas atsakovas nenurodė.

99. Nors iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė turi daugiau turto nei atsakovas, tačiau pagal 2019-10-10 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 iš ieškovės tretiesiems asmenims Z. ir V. U. priteista 98 470,80 Eur negrąžinto avanso, 24 617,70 Eur palūkanų ir 5 procentų metinės palūkanos, taigi ieškovė turi didelių asmeninių prievolių kreditoriams. Ieškovė gauna didesnį darbo užmokestį nei atsakovas, tačiau, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas taip pat verčiasi individualia veikla, vadinasi, turi galimybę užsidirbti papildomai, tačiau duomenų apie iš individualios veiklos gaunamas pajamas neatskleidė. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

100. Svarbu ir tai, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, tuo tarpu kitam atsakovo vaikui, remiantis bylos duomenimis, yra suėję 24 metai ir pareiga jį išlaikyti atsakovui yra pasibaigusi. Byloje nėra duomenų apie šalių sveikatos problemas, dėl kurių būtų sumažintas jų darbingumas ir dėl kurių jos negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).

101. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas prie būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo turi prisidėti mažesne dalimi, pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo nėra. Būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui šalys kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis turi skirti 535 Eur per mėnesį (po 267,50 Eur kiekvienas).

102. Dėl papildomų vaiko poreikių pažymėtina, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos teismas nemažina valstybės mokama išmoka, kurios dydis beveik padengia vaiko papildomo ugdymo kaštus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 259 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu nurodė, kad papildomus vaiko poreikius tenkins pati. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad būtinybės viršyti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 str. 3 d.) nagrinėjamu atveju nėra, ieškinys dalyje dėl vaiko išlaikymo tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas 259 Eur išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-03-09) iki vaiko pilnametystės.

103. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

104. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

105. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3780 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui M. U.. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad tiek šalims gyvenant kartu, tiek gyvenant skyrium, atsakovas trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik 85 Eur per mėnesį suma. Iki ieškinio pareiškimo minimali mėnesio alga sudarė 380 Eur per mėn., todėl iš atsakovo teiktinos 190 Eur per mėnesį sumos atėmus teiktą 85 Eur per mėnesį sumą, atsakovo skola sudaro 105 Eur per mėnesį, t. y. 3780 Eur už tris metus.

106. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti, kadangi atsakovas visada tinkamai vykdė tėvo pareigas. 2015-09-29 šalys raštu susitarė, kad atsakovas pervedinės sūnaus išlaikymui po 85 Eur per mėnesį (atsakovui nurodžius tokią sumą ieškovei elektroniniu laišku, o jai atsakius, kad mokėtų kiek yra pajėgus ir vertina turintis mokėti). Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo formos, svarbu, kad jis nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Atsakovo mėnesio pajamos 2014-2016 metais vidutiniškai sudarė 866,82 Eur per mėnesį, jo finansinė padėtis buvo tragiška. Ieškovė jokių pretenzijų dėl išlaikymo dydžio atsakovui neteikė. Trijų metų laikotarpis iki ieškinio pateikimo teismui prasidėjo 2014-03-08, tačiau įsiskolinimo suma skaičiuojama atimant 2015-09-29 sutartą išlaikymo sumą ir atimant ją ne iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-10 nutartimi priteisto 150 Eur per mėnesį laikino išlaikymo, o iš 2019-01-30 nutartimi priteisto 190 Eur per mėnesį laikino išlaikymo.

107. Savo argumentams pagrįsti atsakovas į bylą pateikė 2015-09-29 šalių susirašinėjimą el. laiškais (popierinio el. bylos priedo t. V, b. l. 193), iš kurio matyti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad kitam savo vaikui išleidžia 152 Eur per mėnesį ir derina šalių vaiko išlaikymą prie šios sumos, išskaičiuodamas išlaidas, patiriamas susitikimų su vaiku metu ir pervesdamas šalių vaiko išlaikymui 85 Eur, kurie, jo skaičiavimu, dengia pusę būrelių išlaidų. Atsakovas laiške, be kita ko, nurodė žinantis, kad teismai gali priteisti 175 Eur (350/2) per mėnesį išlaikymą vaikui, tačiau atsakovo finansinė padėtis nesudaro jam galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą.

108. Iš nurodyto laiško turinio matyti, kad atsakovas nei derino, nei tarėsi su ieškove dėl vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, pakankamai kategoriškai išdėstydamas savo poziciją dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Iš šios pozicijos taip pat matyti, kad jo teiktino išlaikymo suma dengė tik pusę vaikui reikalingo papildomo išlaikymo ir visiškai nedengė jo būtinųjų poreikių. Atsakovui buvo žinoma, kad iš jo galėjo būti priteista daugiau nei dvigubai didesnė suma vaiko poreikiams tenkinti, tačiau jis reikalingo dydžio išlaikymą teikti atsisakė.

109. Ieškovė į atsakovo laišką sureagavo nurodydama, kad atsakovas mokėtų kiek yra pajėgus ir kiek mano turintis mokėti. Ieškovė nei nurodė sutinkanti su 85 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui suma, nei atsisakė teisės ateityje reikšti reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tai, kad 2015 metais ji nepareikalavo iš atsakovo teikti būtinuosius vaiko poreikius tenkinančio išlaikymo, savaime nereiškia, kad atsakovas tinkamai prie jo prisidėjo ir kad nesusidarė išlaikymo vaikui įsiskolinimas. Pažymėtina, kad kreditorius išlaikymo prievolėje yra vaikas, todėl ieškovės reakcija į atsakovo pareiškimą, kuriuo jis nurodė mokėsiantis vaiko išlaikymui 85 Eur per mėnesį sumą negali paneigti vaiko teisės gauti tinkamą išlaikymą iš abiejų tėvų.

110. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

111. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2014 m. spalio mėn. Tačiau iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. incidento, po kurio atsakovas išsikėlė gyventi skyrium, šalys gyveno vienuose namuose, šalių nepilnametis vaikas gyveno su abiem tėvais. Todėl pareiga įrodyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovas neišlaikė vaiko, tenka ieškovei. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad kartu gyvenantis atsakovas netenkino jokių nepilnamečio vaiko poreikių. Todėl išlaikymo vaikui įsiskolinimas gali būti priteisiamas tik nuo šalių gyvenimo skyrium dienos 2015-08-07 iki ieškinio pateikimo dienos 2017-03-08, t. y. už 18 mėnesių.

112. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kurio nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

113. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuodama, kad atsakovas turėjo teikti vaikui 190 Eur per mėnesį išlaikymą, paskaičiuotą pagal minimalią mėnesio algą iki ieškinio pareiškimo dienos. Tačiau remiantis viešai skelbiamais duomenimis, minimali mėnesio alga nuo 2015-07-01 iki 2016-01-01 sudarė 325 Eur per mėnesį, iki 2016-07-01 – 350 Eur per mėnesį, iki 2018-01-01 – 380 Eur per mėnesį. Tokiu būdu, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą pagal minimalią mėnesio algą, jis sudarytų 1690 Eur ((4 mėn. x 325 Eur) + (6 mėn. x 350 Eur) + (8 x 380)) / 2) – (18 x 85)).

114. Remiantis kasacinio teismo praktika, minimali mėnesio alga yra orientacinis kriterijus vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti. Preziumuojama, kad kiekvieno žmogaus minimaliems poreikiams tenkinti būtinas bent minimalios mėnesio algos dydis. Todėl teismas nevertina vaiko poreikių pagal teismo priimtas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo, kaip nurodo atsakovas, kadangi šiomis nutartimis išlaikymo dydis nustatytas tik preliminariai.

115. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui nepateikus įrodymų, kad gyvenimo skyrium metu jis teikė didesnį nei 85 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už nurodytą laikotarpį.

116. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis įsiskolinimo laikotarpiu buvo itin prasta, šią aplinkybe grindžia pažyma apie 2016 m. rugsėjį – 2017 m. vasarį gautą darbo užmokestį, kuris sudarė vidutiniškai 866,82 Eur per mėnesį (popierinio el. bylos priedo t. V, b. l. 193) ir savo 2015-03-21 elektroniniu laišku trečiajam asmeniui V. U., kuriame nurodė, kad sumokėjus paskolų įmokas, palūkanas, išlaikymą kitam vaikui, savo poreikiams tenkinti atsakovui lieka vos 70 Eur per mėnesį (popierinio el. bylos priedo t. V, b. l. 196). Tačiau prasta turtinė padėtis, kaip buvo minėta sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, negali būti priežastimi neteikti vaikui išlaikymo ar teikti nepakankamą išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Tuo atveju jei tam tikru laikotarpiu vienas iš tėvų negali teikti išlaikymo, būtino minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, kaupiasi išlaikymo įsiskolinimas, kuris galės būti sumokėtas turtinei padėčiai pasikeitus.

117. Atsakovas nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovės turtinė padėtis buvo geresnė nei jo, todėl prie vaiko išlaikymo ieškovė turėjo prisidėti didesne dalimi. Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis paties atsakovo aukščiau minėtame elektroniniame laiške nurodytomis aplinkybėmis, vaikas turėjo papildomų poreikių – lankė būrelius, todėl preziumuojama, kad jo išlaikymui buvo reikalinga didesnė nei minimalios mėnesio algos suma. Ieškovė, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal minimalią mėnesio algą, taigi papildomus vaiko poreikius tenkino pati. Daroma išvada, kad ieškovė ir taip didesne dalimi prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, o iš atsakovo reikalaujama padengti tik pusę sumos, kuri buvo reikalinga būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti.

118. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant vaikui iš atsakovo 1690 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl turto padalijimo

119. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

120. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. CK 3.88 straipsnyje taip pat nustatyta, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės.

121. Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro išrašais, iki santuokos sudarymo 2003-12-10 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 275/10000 dalis tame pačiame name esančios palėpės, o atsakovas 2005-09-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso santuokoje įgytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). 2016-11-15 ieškovės vardu turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įgytos 2696/24000 dalys palėpės, esančios (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2022-06-20 pirkimo-pardavimo sutartimi.

Dėl iki santuokos sudarymo įgyto buto

122. Priešieškinyje atsakovas teigia, kad šalys pradėjo kartu gyventi 2003 metais, ėmė ieškoti buto. Ieškovė turėjo įsipareigojimų kituose bankuose, kurie trukdė gauti paskolą. Atsakovas paskolino ieškovei 6000 Lt (1347,47 Eur). Ši suma išimta iš bankomato, perduota ieškovei, kuri nedelsiant ją įnešė į kredito sąskaitą. Padengus paskolą DNB banke, ieškovė 2003-12-22 su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarė kredito sutartį ir už 165 500 Lt įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). 2004-2006 metais šalys bute darė remontą. Atsakovas į jį investavo daug laiko ir pinigų. Atsakovas paruošė tinkavimui sienas, demontuodamas gipso kartono plokštes ir nuvalydamas gipso klijus. Tokiu būdu atsakovas atliko statybinių darbų už 1079,57 Eur. 2006-07-12, likus keliems mėnesiams iki santuokos, atsakovas su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu suteiktas 20 000 Lt (5792,40 Eur) kreditas buto remontui ir automobiliui pirkti. Visos kredito lėšos išleistos buto įrengimui. Mokėdamas kredito įmokas atsakovas išleido 23 060,40 Lt (6678,75 Eur). Paskola mokėta santuokos metu iš bendrų lėšų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3339,38 Eur kompensacija. Iš viso atsakovui iš ieškovės už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą priteistina 7603,08 Eur kompensacija.

123. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 6000 Lt atsakovo paskola ieškovei turėjo būti rašytinė, kad atsakovas, teigdamas, jog butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti panaudotos jo lėšos, šio teiginio nepagrindžia įrodymais, nenurodo kokiems konkretiems darbams skirtos lėšos, gautos pagal 2006-07-12 su AB SEB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovės teigimu, buto remontui buvo samdomi rangos darbų tiekėjai, o atsakovo reikalavimams dėl 2004 metais atliktų darbų yra suėjęs senaties terminas, kurį ieškovė prašo taikyti. Bute šalys pradėjo gyventi 2004 m. pabaigoje, baigus remontą, todėl 2006 metais poreikio remontuoti butą nebuvo, civilinėje byloje Nr. e2-255-1080/2022 atsakovas patvirtina šias aplinkybes.

124. 2021-11-12 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šalys gyveno kartu nuo 2003 m. Ieškovė butą (duomenys neskelbtini) nusipirko paėmusi paskolą, jį registravo savo asmenine nuosavybe. Atsakovas butą remontavo (nuėmė gipso kartoną), lizingu pirko baldus, buitinę techniką. Šalys samdė elektriką, tinkuotoją, dažytojus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildė, kad didžioji dalis paskolos butui įmokų mokėta santuokoje. Atsakovas sutinka, kad butas liktų ieškovės asmenine nuosavybe, tačiau ji privalo sumokėti pusės paskolos įmokų kompensaciją ir kompensaciją už atliktus pagerinimus.

125. 2022-10-10 teikdamas papildomus įrodymus atsakovas nurodė, kad tretiesiems asmenims Z. ir V. U. nepritariant šalių gyvenimui jų bute, šalys kartu nutarė įsigyti butą. Butas (duomenys neskelbtini), rastas 2003 m. ir buvo perkamas bendram gyvenimui.

126. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2003-12-10, joje numatyta, kad butas parduodamas už 165 000 Lt, iš kurių 9000 Lt sumokėti grynaisiais pinigais iki sutarties sudarymo, o 156 000 Lt ieškovė įsipareigojo sumokėti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo, bet ne vėliau nei iki 2004-01-09 (el. b. t. XVII, b. l. 154-155). 2003-12-22 ieškovė su AB Vilniaus banku (šiuo metu AB SEB bankas) sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu jai suteiktas 156 000 Lt kreditas būstui, esančiam (duomenys neskelbtini) (popierinio el. bylos priedo t. V, b. l. 152-155).

127. Atsakovas, 2022-10-10 teikdamas papildomus įrodymus, nurodė, kad trečiasis asmuo AB SEB bankas, suteikdamas kreditą būstui, įpareigojo ieškovę sumokėti pardavėjui būsto kainos ir suteikiamo kredito skirtumą – 9500 Lt. Butas realiai buvo parduodamas ne už 165 500 Lt, o už 160 000 Lt. Ieškovė neturėjo santaupų, todėl susitarė su pardavėju, kad jis patvirtins gavęs 9550 Lt avansą. Atsakovas nesąžiningame sandoryje dalyvauti atsisakė, todėl būsto paskolos sutartį sudarė tik ieškovė.

128. Šių aplinkybių įrodymų atsakovas nepateikė. Remiantis į bylą pateikta 2004-03-25 (duomenys neskelbtini), būsto įsigijimo metu ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė vidutiniškai apie 3255,48 Lt (el. b. t. XVII, b. l. 152-153), kas patvirtina jos nurodytas aplinkybes dėl galimybės sukaupti pradinį įnašą už butą.

129. Pažymėtina, kad 2003-12-22 būsto kredito sutartyje ieškovės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Šis adresas nurodytas ir į bylą pateiktame ieškovės 2003-12-23 prašyme dėl permokos už elektros energiją už 2003 m. liepos ir lapkričio mėn. grąžinimo bei 2004 m. vasario mėn. pranešime apie draudiminį įvykį (popierinio el. bylos priedo t. VII, b. l. 47, 48). Nors atsakovas nurodė, kad dar iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo šalys gyveno kartu tretiesiems asmenims V. ir Z. U. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ką teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo Z. U., tokią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Kadangi šalys ir atsakovo pusėje byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo – atsakovo motina – yra suinteresuoti bylos baigtimis, ieškovės ir atsakovo bei trečiojo asmens Z. U. paaiškinimai yra priešingi, teismas vadovaujasi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir daro išvadą, kad byloje nėra patikimai nustatyta aplinkybė, jog iki įsikėlimo į butą (duomenys neskelbtini) šalys gyveno kartu ir įgijo butą jungtinės veiklos pagrindu.

130. Įrodinėdamas bendro ūkio vedimą iki buto įsigijimo atsakovas siekė įrodyti, kad butas įgytas bendros jungtinės veiklos pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 28 punktas).

131. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.971 straipsnio 1 dalimi, partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai, yra partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jei ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Taigi išvada, kad šalys įgijo turtą veikdamos bendros jungtinės veiklos pagrindu, reikštų, kad šis turtas priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise.

132. Visgi nagrinėjamu atveju atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti turtą bendra daline šalių nuosavybe bendros jungtinės veiklos pagrindu, teikiamuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė ir po santuokos nutraukimo lieka jai asmeninės nuosavybės teise, tačiau atsakovui turi būti kompensuota už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su bendro ūkio pradžia iki santuokos sudarymo ir bendra jungtine šalių veikla siekiant įgyti bendrą būstą ir jį įgyjant, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

133. Savo teisių gynimo būdą atsakovas pasirinko reikšdamas reikalavimą priteisti 7 603,08 Eur kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Šį reikalavimą atsakovas grindžia kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad sutuoktinis, prisidėjęs prie sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu, turi teisę gauti piniginę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susituokę, todėl šeimos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinio turto pagerinimą ir, atitinkamai, su jomis susiję teismų praktikos išaiškinimai netaikytini. Tuo tarpu reikalavimams, kylantiems iš prievolinių teisinių santykių - nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str.) ir kt. taikomas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.1CK 1.125 str. 1 d.), kurį ieškovė prašo taikyti (CK 1.126 str. 2 d.).

134. Kita vertus, atsakovas atliktų pagerinimų ir neįrodė. Atsakovo gautą 8500 Lt paskolą patvirtina į bylą pateiktas atsakovo 2003-07-18 Swedbank sąskaitos išrašas (el. b. t. XVII, b. l. 74), tačiau iš šio išrašo nėra galimybės nustatyti nei kokiu tikslu imta paskola, nei kur ji panaudota. Iš tos pačios sąskaitos duomenų apie grynųjų pinigų išėmimą (el. b. t. XVII, b. l. 76-77) matyti, kad nuo 2003-07-18 iki 2003-12-31 atsakovas išgrynino 9680 Lt, jo teigimu, į butą investavo 9080 Lt (2629,75 Eur), tačiau vien tai, kad atsakovas išgrynino pinigus, savaime nepatvirtina, kad jis juos investavo gerindamas ieškovės asmeninę nuosavybę. Pastebėtina, kad paskolos lėšos didžiąja dalimi išgrynintos laikotarpiu iki buto įgijimo.

135. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovė turėjo įsipareigojimų DnB banke ir neturėjo pakankamai lėšų jiems padengti, todėl 2003-07-18 atsakovas su trečiuoju asmeniu AB Swedbank sudarė paskolos sutartį ir gavo tuo tikslu paskolą. Sutiktina su ieškovės pastebėjimais, kad atsakovo pozicija yra nenuosekli – viena vertus jis teigia, kad 2003-07-18 gautos paskolos pinigus investavo į buto remontą, kita vertus – kad paskolino ieškovei kreditui DNB banke grąžinti. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad grąžinti jos turėtą paskolą nebuvo būtinybės, kreipėsi į Nord LB banką, su kuriuo buvo sudariusi 2021-12-11 kreditavimo sutartį (popierinio el. b. priedo t. VII, b. l. 84) ir šis bankas neprieštaravo, kad ieškovė paimtų būsto kreditą ar paskolą baldams ir buitinei technikai (el. b. t. XVII, b. l. 142-145). Remiantis buto įsigijimo metu galiojusia Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Todėl atsakovas, teigdamas, kad paskolino ieškovei 6000 Lt ar daugiau, turėjo pateikti įrodymus apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Tokios sutarties atsakovas nepateikė. Pastebėtina, kad iš atsakovo AB Swedbank sąskaitos 6000 Lt suma vienu kartu nuimta nebuvo, atlikti 28 grynųjų pinigų nuėmimai per beveik pusmečio laikotarpį, kas taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovas gavo paskola siekdamas paskolinti ieškovei 6000 Lt ir ją gavęs perdavė atitinkamą sumą ieškovei.

136. Atsakovas nurodo, kad persikėlusios į butą 2004 m. pradžioje šalys nutarė jį remontuoti – nuimti gipso plokštes, pakeisti elektros instaliaciją, nutinkuoti ir nudažyti sienas, įsigyti baldus ir virtuvės techniką, tačiau nedetalizuoja kiek konkrečiai kainavo kiekvienas iš buto įrengimo darbų, kokius konkrečius darbus ir kokiomis sumomis jis apmokėjo, kiek lėšų skirta baldų ir technikos įsigijimui. Darbų vertę atsakovas grindė 2004-06-16 (duomenys neskelbtini) sąmata (el. b. t. XVII, b. l. 85), kurioje darbų ir medžiagų kaina objekte (duomenys neskelbtini), nurodyta 7146,49 Lt. Tačiau duomenų, kad jis sudarė su šia įmone statybos rangos sutartį, kad atliko pagal ją kokius nors mokėjimus, kad juos atliko iš savo lėšų, atsakovas nepateikė, nurodė, kad darbai buvo atliekami nekokybiškai, todėl sutartis nutraukta. Esant tokioms aplinkybėms, neaišku kiek, kokių darbų ir kokiai sumai atlikta, apmokėta.

137. Atsakovas pateikė 2004-03-05 - 2004-12-22 Swedbank sąskaitos išrašą (el. b. t. XVII, b. l. 84), iš kurio matyti, kad 2004-08-04 jam suteikta 8500 Lt paskola. Iš sąskaitos išrašo (el. b. t. XVII, b. l. 86-87) nustatyta, kad po paskolos gavimo daugkartiniais lėšų išėmimais iš sąskaitos per daugiau nei 4 mėn. laikotarpį įvairiomis nedidelėmis sumomis išgryninta 5950 Lt suma. Tačiau tokie duomenys nepatvirtina, kad lėšos skirtos būsto remontui, kad bent dalis lėšų panaudota šiam tikslui. Nors atsakovo pateikti išrašai (el. b. t. XVII, b. l. 88, 94) patvirtina, kad gavęs paskolą atsakovas apsipirkinėjo „Senukų“, „Statybų panoramos“ parduotuvėse, tačiau nėra aišku ką jose pirko. Šiose parduotuvėse galima įsigyti ne tik statybinių medžiagų, bet ir baldų, įrankių, kitų prekių (kilnojamųjų daiktų), todėl nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad šiomis išlaidomis prisidėta prie būsto įrengimo.

138. Iš į bylą pateiktų buto fotonuotraukų (el. b. t. XVII, b. l. 79-83) taip pat neaišku nei kur, nei kada jos darytos, nei kokie darbai buvo atliekami. 2022-09-02 teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad atsakovas pasisiūlė atlikti sienų valymo darbus ir juos atliko. Savo atliktų darbų vertę atsakovas įrodinėjo duomenimis iš (duomenys neskelbtini) internetinio puslapio, tačiau pateikti duomenys apie statybos darbų kainas šiuo metu, o ne apie kainas, buvusias ieškovės buto įrengimo metu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovės bute atliktų savo darbų vertės.

139. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos teisės normos, reglamentuojančios kompensacijos už turto pagerinimą, priteisimą šiuo atveju netaikytinos, ieškovas negali dalintis šiandieninės pagerinimų vertės, nepagrįsto praturtėjimo pagrindu galėtų pretenduoti tik į faktiškai patirtas išlaidas ar į darbų kainą, buvusią jų atlikimo metu. Tačiau tokiems reikalavimams taikytinas senaties terminas ir ieškovė prašo jį taikyti. Šis terminas skaičiuotinas nuo momento, kuomet atsakovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Nenustačius, kad butas įgytas bendrosios jungtinės veiklos pagrindu, daroma išvada, kad atsakovas turėjo žinoti, jog atliko darbus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ir tokiu būdu ieškovė sutaupė jo sąskaita, todėl ginti savo teises ir reikšti reikalavimą dėl jos sutaupytų lėšų – darbų vertės – turėjo reikšti per 10 metų nuo šių darbų atlikimo.

140. Bylos duomenimis (popierinio el. b. priedo t. V, b. l. 191) atsakovas laikotarpiu nuo 2005-07-07 iki 2005-12-31 pervedė ieškovei 8295 Lt, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad pavedimai daryti siekiant prisidėti prie buto įrengimo. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 178 straipsnyje numatyta bendrąja įrodinėjimo pareiga, būtent atsakovui, siekiančiam, kad būtų nustatyta, jog jis prisidėjo prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įgijimo ir įrengimo, tenka pareiga įrodyti šias aplinkybes, o ieškovė neturi būti įpareigota teikti jas paneigiančius įrodymus, šiuo atveju - įrodymus, patvirtinančius kitas šių sumų pervedimo priežastis.

141. 2022-10-10 prašyme prijungti papildomus įrodymus atsakovas taip pat nurodė, kad 2004-04-21 su (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl svetainės odinių baldų komplekto įsigijimo, 2004-05-20 su (duomenys neskelbtini) – dėl virtuvės integruojamos technikos pirkimo, tačiau šių sutarčių į bylą nepateikė. Be to, šios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl prisidėjimo prie buto įrengimo, reikšmės neturi, nes baldų įgijimas nelaikytinas buto įrengimu. Baldai ir technika yra bute esantis kilnojamasis turtas. Ieškovė pateikė į bylą duomenis apie tai, kad 2004-04-13 ji pati su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kuria jai buvo suteikta 10 000 Lt paskola baldų ir buitinės technikos pirkimui (el. b. t. XVII, b. l. 146-147), 2004-04-14 sudarė išperkamosios nuomos sutartį įsigyjant langus (el. b. t. XVII, b. l. 150) bei sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl langų ir palangių įsigijimo, montavimo (el. b. t. XVII, b. l. 156), 2004-04-23 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl virtuvės ir kitų baldų gamybos (el. b. t. XVII, b. l. 148).

142. Atsakovas pateikė į bylą 2006-06-12 vartojimo kredito sutartį, sudarytą su AB SEB banku, kurioje nurodoma, kad bankas suteikia atsakovui 20 000 Lt kreditą buto remontui ir automobilio pirkimui. Tačiau 2022-10-10 paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad gavus paskolą nutarta remonto neatlikinėti. Atsakovas paskolą panaudojo 2006-07-15 įsigydamas sodybai skirtą 470 Lt vertės šaldytuvą, 2006-07-20 sumokėjo 700 Lt už senelio turto transportavimą, 2006-08-06 – 2320 Lt už gręžinio remonto paslaugas, vandens siurblį, bei jo pastatymą, 2007-05-12 – 979 Lt už miegamojo lovą, 2007-05-25 – 2780,70 Lt už pirties krosnelę, 2007-06-01 – 2625 Lt už šildymo krosnelę, kuri vėliau pervežta į namą, iš viso – 7249,70 Lt (2099,66 Eur). Atsakovas nurodė įsigijęs ir statybinių medžiagų – 1086,92 Lt iš PC Ermitažas ir 170,58 Lt iš PC Senukai. Duomenų, kad šios medžiagos panaudotos ne 2005-09-15 atsakovo įsigytoje sodyboje, o ieškovės bute, nėra. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2006-08-16 sumokėta 845,25 Lt už ieškovės automobilio kasko draudimą, o kita paskolos dalis panaudota apmokant vestuvių išlaidas. Akivaizdu, kad nurodytos išlaidos nesusijusios su ieškovės buto remontu. Daroma išvada, kad atsakovas nurodytas paskolos lėšas panaudojo ne pagal paskirtį. Duomenų, kad likusi paskolos suma panaudota buto remontui, byloje nėra.

143. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė nei lėšomis, gautomis pagal 2006-06-12 vartojimo kredito sutartį, nei kitomis savo lėšomis prisidėjęs prie ieškovės iki santuokos pirkto buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo ir įrengimo, nepateikė duomenų apie jo atliktų darbų kainą jų atlikimo metu, todėl atsakovo reikalavimai, susiję su buto pagerinimu, atmetami.

Dėl iki santuokos sudarymo įgytos sodybos

144. Iki santuokos sudarymo 2005-09-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – sodyba). Kadangi turtas registruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, į bendro sutuoktinių turto balansą ieškovė jo netraukė. Ieškovė nurodo, kad nors 130 000 Lt paskola sodybos įgijimui buvo paimta atsakovo vardu, vedant bendrą ūkį ji buvo grąžinama iš bendrų lėšų. Turto įgijimui ir įrengimui buvo panaudotos lėšos, gautos iš trečiojo asmens AB SEB banko pagal su ieškove sudarytą 2005-07-25 vartojimo kredito sutartį (40 000 Lt). Pinigai buvo išgryninti, 15 000 Lt panaudota avansui sumokėti, o likę – sodybos įrengimui. 2005-09-01 vartojimo paskola buvo refinansuota, padidinant šeimos poreikiams skirtiną kredito dalį iki 64 419,28 Lt. Pervesta suma panaudota sodybos įrengimui. Sodyba įsigyta bendru šalių susitarimu ir yra jungtinės veiklos rezultatas. Jam sukurti panaudotos lėšos (64 419,28 Lt arba 18 657,11 Eur) ir sumokėtos palūkanos (10 325,01 Eur), iš viso 28 952,12 Eur, turi būti kompensuojamos ieškovei, nes turtas registruotas atsakovo asmenine nuosavybe.

145. Taigi ieškovė, kaip ir atsakovas, nurodo, kad sutuoktinio vardu iki santuokos sudarymo registruotas turtas yra įgytas jungtinės veiklos pagrindu. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sodybos įsigijimo metu - 2005 metais - šalys jau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.

146. Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 ir kt.). Su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį sietina bendrosios jungtinės veiklos pradžia. Tačiau aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

147. Ieškovės teigimu, įgyjant šį turtą šalys planavo sukurti šeimą, vykdyti bendrą verslą, įkuriant kaimo turizmo sodybą, leisti joje laiką. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė į bylą pateikė, jos teigimu, iš verslui sukurto elektroninio pašto siųstą laišką su straipsniu apie nuomos kainas Druskininkuose (el. b. t. XVI, b. l. 42). Tačiau sutiktina su atsakovu, kad šis laiškas, siųstas 2011 metais, nepatvirtina, jog ir iki santuokos sudarymo šalys turėjo ketinimą naudoti sodybą bendrai veiklai. Visgi aplinkybę, kad sodyba įgyta bendram verslui vystyti teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja V. L., kuri parodė, kad šalys sakė, jog sodybai įgyti ieškovė paėmė paskolą, buvo planuojama pradėti kaimo turizmo verslą. Liudytoja supratusi, kad sodyba yra bendra ir planuojamas bendras verslas.

148. Atsakovas nurodo, kad sodybą pirko norėdamas pervežti į ją ir tokiu būdu išsaugoti senelio baldus. Šią aplinkybę atsakovas grindžia į bylą pateiktomis baldų, esančių sodyboje, nuotraukomis (el. b. t. XVI, b. l. 37-41). Teismas šią aplinkybę vertina kaip abejotiną. Vien tai, kad, kaip teigia atsakovas, pardavus senelio sodybą, liko baldai, kurie buvo atvežti į atsakovo įsigytą sodybą, nereiškia, kad atsakovas šią sodybą įsigijo tik nurodytu tikslu. Toks teiginys yra mažai tikėtinas ir nelogiškas, nes sodyba, remiantis į bylą pateikta preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi (el. b. t. XVII, b. l. 98-99), buvo parduodama už 145 000 Lt ir būtų neprotingai brangus, šalių turtinės padėties neatitinkantis pirkinys, jei būtų skirtas tik baldų laikymui. Akivaizdu, kad įsigyjant sodybą, ją ketinta skirti ne tik baldų laikymui, tačiau ir rekreacijai, laisvalaikio praleidimui.

149. Kita vertus, nagrinėjamu atveju iš esmės nėra svarbu ar sodybą siekė įsigyti abi šalys ar tik atsakovas, nes, analogiškai kaip atsakovas dėl iki santuokos įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip ir ieškovė dėl sodybos pripažinimo bendrąja daline nuosavybe jungtinės veiklos pagrindu nereiškė, nors būtent tokios yra turto įgijimo jungtinės veiklos pagrindu pasekmės. Vietoj to ieškovė prašo priteisti sodybos įgijimui ir įrengimui panaudotų lėšų kompensaciją.

150. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005-07-25 į ieškovės sąskaitą AB SEB banke buvo pervestas 40 000 Lt kreditas, 2005-09-09 – dar 24 908,33 Eur (popierinio el. b. priedo t. V, b. l. 124-132), pagal 2005-09-01 ieškovės su AB SEB banku sudarytą 2003-12-22 kredito sutarties pakeitimą, suteikiant ieškovei iš viso 64 419,28 Lt kreditą, skirtą 2005-07-25 vartojimo kredito refinansavimui ir ieškovės šeimos poreikiams (e. b. t. X, b. l. 102-104). Nuo 2005-07-25 (40 000 Lt paskolos gavimo momento iki 2005-09-15 (sodybos įgijimo) ieškovė sumomis iki 2000 Eur iš savo sąskaitos išgrynino 59 830,80 Lt, iš jų 18 000 Lt – po 2005-09-09 paskolos refinansavimo lėšų gavimo (popierinio el. b. priedo t. IV, b. l. 86). Ieškovės teigimu, 15 000 Lt išgrynintų gavus AB SEB banko lėšas pagal su ieškove sudarytą 2005-07-25 vartojimo kredito sutartį, panaudotos avansui už sodybą sumokėti, o likę pinigai - sodybos įrengimui. 2021-09-28 ir 2022-09-02 teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad pradiniam įnašui refinansavo vartojimo paskolą, lėšas išgrynino rugsėjo mėn. Teismas daro išvadą, kad ieškovės pozicija dėl 40 000 Lt, gautų 2005-07-25 iš AB SEB banko, panaudojimo pradiniam įnašui už sodybą ir sodybos įrengimo darbams yra nenuosekli.

151. Be to, vien tai, kad ieškovė gavo ir grynino lėšas, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ji išgrynintas lėšas perdavė atsakovui pradiniam įnašui sumokėti ar sodybai įrengti, arba pati investavo jas į sodybą, jos įrengimą. Atsakovo teigimu šios lėšos buvo panaudotos automobiliui BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti. Iš į bylą pateiktų VĮ Regitra duomenų apie ieškovės vardu registruotas transporto priemones (e. b. t. XVI, b. l. 100-102) matyti, kad šį automobilį ieškovė savo vardu registravo 2005-08-08. Ieškovė 2022-09-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis kainavo 14 000 Lt. Šią aplinkybę iš dalies pagrindžia į bylą pateikta ieškovės 2005 m. turto deklaracija (e. b. t. XVI, b. l. 103-107), kuria deklaruotas 14 000 Lt vertės automobilis. Atsakovas į bylą pateikė lentelę, kurioje nurodoma, kad automobilis kainavo 38 700 Eur, o iš viso iki 2006-12-03 patirta 41 037,98 Eur su juo susijusių išlaidų (popierinio el. b. priedo t. V, b. l. 195), tačiau iš pateiktos lentelės nėra aišku kas ir kada ją sudarė, nepateikti joje nurodytų išlaidų įrodymai. Ieškovės AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (popierinio el. b. priedo t. V, b l. 124-132) patvirtina, kad 2005-08-06 ieškovė iš banko sąskaitos išsigrynino 28 000 Eur, todėl tikėtina, kad dalį jų (14 000 Lt) panaudojo automobiliui įsigyti. Duomenų, kad iki 2005-08-06 išgrynintas sumas (virš 10 000 Lt) ieškovė perdavė atsakovui, byloje nėra. Pažymėtina, kad preliminarioji sodybos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik 2005-08-23 (e. b. t. XVII, b. l. 98), todėl taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2005-08-09 išgryninta 2000 Lt suma ar vėliau išgrynintos įvairios smulkesnės sumos buvo skirtos pradiniam įnašui už sodybą. Preliminariojoje sodybos prikimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad šios sutarties pasirašymo metu atsakovas sumokėjo 5000 Lt avansą. Tą pačią dieną atsakovas nuo sąskaitos nusiėmė 3000 Lt (e. b. t. XVII, b. l. 92). Duomenų apie tai, kad prie šio avanso sumokėjimo savo lėšomis būtų prisidėjusi ieškovė byloje nėra. Iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad ieškovė neįrodė, jog avansas už sodybą mokėtas iš jos lėšų, gautų 2005-07-25 sutarties pagrindu iš AB SEB banko.

152. Toliau analizuojant nurodytą ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad refinansavus paskolą 2005-09-09 į sąskaitą gauta 24 908,33 Lt suma. 2005-09-10 išgryninta iš viso 7000 Lt suma, o 2005-09-15 – pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, kurią, kaip nurodo pats atsakovas 2022-10-10 papildomuose paaiškinimuose, jis notarų kontoroje grynaisiais pinigais sumokėjo 10 000 Lt, iš ieškovės sąskaitos išgryninta 11 000 Lt.

153. Atsakovas teigia, kad pradinį įnašą už sodybą sumokėjo iš 2005-07-07 pagal 2005-06-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6283-22/2005 gautų 23 000 Lt. Šių lėšų gavimo aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas atsakovo sąskaitos išrašas (popierinio el. b. priedo t. V, b. l. 189). Tačiau ieškovė ginčijo, kad šias lėšas atsakovas panaudojo ne pradiniam įnašui už sodybą sumokėti, o savo skoloms padengti, siekdamas gauti kreditą sodybai įgyti, todėl nepateikė pinigų judėjimą pagrindžiančių dokumentų.

154. Iš atsakovo pateiktos sąskaitos, į kurią 2005-07-07 gautos lėšos pagal procesinį teismo sprendimą, išrašo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-07-11 iki 2005-08-23 atsakovas iš šios sąskaitos įvairiomis, iš pradžių didesnėmis, vėliau – smulkesnėmis sumomis išgrynino 11 931,09 Lt, iš jų 8931,09 Lt išgryninti likus mėnesiui iki sodybos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo (e. b. t. XVII, b. l. 92). 6920 Lt iš atsakovo pagal teismo procesinį sprendimą gautų lėšų sumos 2005-07-11 - 2005-07-12 buvo pervesti ieškovei (e. b. t. XVII, b. l. 95).

155. Teismas daro išvadą esant labiau tikėtina, kad 10 000 Lt, skirtų sumokėti sodybos pardavėjui sudarant jos pirkimo-pardavimo sutartį, gauti ieškovei šio turto pirkimo-pardavimo dieną išgryninus iš savo sąskaitos 11 000 Lt. Tačiau minėta, kad 2005-07-11 - 2005-07-12 atsakovas pervedė ieškovei 6920 Lt. Remiantis atsakovo pateiktu sąskaitos išrašu (e. b. t. XVII, b. l. 128), iki sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovė šių lėšų atsakovui grąžinusi nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad visos iš ieškovės sąskaitos sutarties sudarymo dieną išgrynintos lėšos buvo jos asmeninės. Teismas daro išvadą, kad iš 10 000 Lt sutarties sudarymo dieną sumokėtų sodybos pardavėjui, asmeninės ieškovės lėšos galėjo sudaryti 3080 Lt. Tačiau pastebėtina, kad iš 23 000 Lt, gautų pagal teismo procesinį sprendimą, atsakovas išgrynino 11 931,09 Lt, o ieškovei pervedė 6920 Lt, todėl atsakovo sąskaitoje liko 4148,91 Lt, todėl neatmestina, kad 2005-09-15 atsakovas galėjo turėti trūkstamą 3080 Lt sumą daliai sodybos kainos jos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu sumokėti. Ieškovei nepateikus duomenų, kad perdavė atsakovui visas iš jos sąskaitos išgrynintas lėšas (pastebėtina, kad jų išgryninta daugiau nei buvo reikalinga – 11 000 Lt), nėra galimybės daryti išvadą, kad atsakovas daliai sodybos kainos sumokėti panaudojo ne savo, o ieškovės asmenines lėšas. Pažymėtina, kad, siekdama prisiteisti į atsakovo asmeninį turtą įdėtų savo asmeninių lėšų kompensaciją, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad perdavė atsakovui savo asmenines lėšas ir jos panaudotos sodybai įgyti (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti, kad panaudojo savo asmenines lėšas savo asmeniniam turtui įgyti. Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų teigti, jog 10 000 Lt, sumokėtų sodybos pardavėjui sutarties sudarymo dieną buvo ieškovės asmeninės lėšos.

156. 2005-09-15 atsakovas su AB SEB banku sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovui suteiktas 130 000 Lt kreditas sodybai pirkti (e. b. t. II, b. l. 20-22). Byloje nėra duomenų, kad ši paskola panaudota ne pagal paskirtį, į bylą pateiktas notaro 2005-10-17 liudijimas (el. b. t. XVII, b. l. 100), kad pagal 2005-09-15 Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaityta, todėl daroma išvada, kad likusią 130 000 Lt sumą atsakovas už sodybą sumokėjo iš jo gautos paskolos.

157. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog savo lėšomis prisidėjo prie sodybos įsigijimo.

158. Dėl sodybos įrengimo atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pastatai sodyboje buvo nauji ir nereikalaujantys reikšmingų investicijų. 2022-09-02 papildomuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad atsakovui įgyjant sodybą, pastatai buvo neseniai statyti, tačiau visiškai neįrengti, todėl teko įrengti gręžinį, įvesti vandenį į namą bei ūkinį pastatą, įrengti elektros instaliaciją, santechniką, pirkti šaldytuvą, kaitlentę. Ūkiniame pastate buvo atliekami tinkavimo, glaistymo dažymo darbai, pradėta įrenginėti pirties patalpa, dušas, tualetas, reikėjo sudėti grindis, išvedžioti elektros instaliaciją, abiejuose pastatuose įrengta signalizacija. Antro aukšto baldai (miegamojo lova, hamakas, televizoriaus staliukas, kavos staliukas, sofa-lova) buvo perkami iš bendrų šalių lėšų. 2022-09-02 teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pagal signalizacijos įvedimo sutartį sumokėta 5000 Lt, atlikti gręžinio įrengimo, vandens įvedimo darbai, išvedžiota elektros instaliacija, ūkiniame pastate atlikti glaistymo darbai, panaudota daug statybinių medžiagų, tačiau kas atliko darbus ieškovė nurodyti negalėjo, prisiminė, kad gręžiniui įrengti buvo samdyti specialistai, bet kiek kainavo jo įrengimas nurodė nepamenanti. Atsakovas ginčijo, kad signalizacija sodyboje įrengta už 3000 Lt, kurie sumokėti iš jo asmeninių lėšų, vandentiekis, elektros instaliacija jau buvo įrengti sodybos įsigijimo metu.

159. Nors teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės draugė V. L. patvirtino, kad ji su sutuoktiniu važiavo padėti sodybos įrengimo darbuose, parodė, kad jos sutuoktinis padėjo įrengti šildymo sistemą, tačiau detaliau aiškinantis atliktų darbų mąstą paaiškėjo, kad liudytojos sutuoktinis ūkiniame pastate surinkinėjo pečiuką, daugiau atliekamų darbų ji nematė. Duomenų, kad už atliktą darbą buvo mokėta, kad už jį mokėjo ieškovė, byloje nėra. Naują elektros instaliaciją, ieškovės teigimu, patvirtina į bylą pateiktos sodybos nuotraukos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įsigyjant sodybą elektros instaliacija buvo sena. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie sodyboje galimai atliktus darbus, kad juos apmokėjo ar davė atsakovui lėšų juos apmokėti, apie statybinėms medžiagoms jos išleistas lėšas. Į bylą pateikti duomenys apie ieškovės atsakovui 2005-2007 metais pervestas lėšas (popierinio e. b. priedo t. VII, b. l. 91), tačiau nei viename iš šių pavedimų nenurodyta, kad lėšos skiriamos sodybos įrengimo darbams.

160. Iš nurodytų aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog prisidėjo prie žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini) įgijimo ar įrengimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai, susiję su jos įdėtų lėšų į šį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, atmetami.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo sutuoktinių turtinėms teisėms momento

161. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

162. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

163. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reiškė reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – 2013-10-23. Tačiau aplinkybės, kad santuoka iširo nuo šios datos, ieškovė neįrodė. Sprendžiant dėl santuokos iširimo aplinkybių nustatyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2014 metų spalio mėnesio. Taikyti teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo šio momento nei viena iš šalių neprašė, į bylą nebuvo teikti duomenys apie šalių 2014 m. spalį turėtą turtą (lėšas sąskaitos, sukauptas draudimo sumas, pensijas ir pan.). Atsakovas įrodinėjo, kad santuoka iširo tik 2017-03-08, kuomet ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos nutraukimo. Nors atsakovas taip pat neįrodė šio santuokos iširimo momento, tačiau jis iš esmės sutampa su santuokos nutraukimo bylos iškėlimu – 2017-03-10, kuomet teisme priimtas ieškovės ieškinys (CPK 137 str. 1 d.). Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 2 d. norma, remiantis kasacinio teismo praktika, detalizuota specialioje 3.67 str. normoje, dėl kurios jau pasisakyta). Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju teismas dalina šalių turtą, įgytą iki 2017-03-10.

164. Iki šio momento šalims esant santuokoje 2010-06-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgyti žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), bei 2016-11-15 ieškovės vardu turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu įgytos 2696/24000 dalys palėpės, esančios (duomenys neskelbtini).

165. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2022-06-20 pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl santuokos nutraukimo byloje nedalintina (CK 3.67 str.). Į bylą taip pat pateiktas 2020-09-18 lizingo sutarties pabaigos aktas (popierinio e. b. priedo t. IV, b. l. 153), kurio pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė įgyta po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, be to, teismo sprendimo priėmimo metu ieškovei nebepriklauso (el. b. t. XVI, b. l. 100-102), todėl santuokos nutraukimo byloje taip pat nedalintina. Kitų transporto priemonių ieškovė, remiantis VĮ Registra duomenimis, neturi (popierinio e. b. priedo t. IV, b. l. 158). 2017-03-29 atsakovas pardavė santuokos metu turėtą automobilį Nissan Micra (el. b. t. XIV, b. l. 70). Atsakovas taip pat buvo įgijęs automobilį Volkswagen Beetle (el. b. t. XIV, b. l. 104), tačiau 2022-06-07 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi jis parduotas (el. b. t. XVI, b. l. 163). Dėl šių transporto priemonių padalinimo byloje reikalavimų nepareikšta, jos šalims nepriklauso ir jų santuokos nutraukimo byloje nedalintinos.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalinimo

166. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad 2016-11-07 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu ieškovė įsigijo 2696/24000 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), (popierinio e. b. priedo t. V, b. l. 101). Ieškovė reikalavimo dėl šio turto padalinimo nereiškė, nurodydama, kad jis įgytas šalims gyvenant skyrium, asmeninės nuosavybė teise.

167. Tačiau CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atmetus ieškovės prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013-10-23, teismas kaip bendrą jungtinę nuosavybę dalina visą turtą, įgytą iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

168. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 2696/24000 dalis palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), ieškovei, jam iš ieškovės priteisiant 1150,50 Eur kompensaciją už iš bendrų lėšų įsigytą turtą. Ieškovas nurodo, kad už palėpę ieškovė sumokėjo 2301 Eur, todėl jam priteistina ½ šios sumos. Į bylą pateiktas 2016-11-07 turto pardavimo iš varžytinių aktas (popierinio e. b. priedo t. V, b. l. 101) patvirtina, kad 2696/24000 dalys palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), įgytos už 2301 Eur.

169. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti jo dalį pinigais. CK 3.117 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

170. Atsakovui prašant priteisti palėpę ieškovei, kuri laikėsi pozicijos, kad palėpė priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, šis turtas priteisiamas ieškovei. Nesant pareikštų reikalavimų ir nenustačius pagrindo nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d.), ieškovė turi kompensuoti atsakovui ½ šio turto vertės.

171. Remiantis CK 3.119 straipsniu, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsakovas prašė priteisti jam už palėpės dalį ½ dalį lėšų, panaudotų įsigyjant turtą. Minėta, kad 2016-11-07 turtas įgytas už 2301 Eur. Byloje nebuvo įrodinėjama kitokia turto vertė. Esant tokioms aplinkybėms, už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį - 2696/24000 dalis palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), - atsakovui priteisiama 1150,50 Eur (2301 / 2) kompensacija.

172. Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šis turtas priklauso joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Abi šalys reiškia reikalavimus padalinti bendrą jungtinę nuosavybę po ½ dalį, tačiau ieškovė prašo priteisti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jai, priteisiant atsakovui pusės turto vertės kompensaciją, o atsakovas – jam, modifikuojant ieškovės asmenines ir šalių solidarias prievoles į atsakovo asmenines.

173. Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą – natūra arba priteisiant kompensaciją, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

174. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus - techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

175. Nors šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis namas ir žemės sklypas yra dalūs objektai, jų padalinimas po ½ dalį būtų nepriimtinas dėl šalių konfliktinių santykių, negebėjimo tartis bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalinimo, naudojimo klausimais. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo name gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku, dar vienu savo nepilnamečiu vaiku ir sugyventiniu (popierinio e. b. priedo t. V, b. l. 203-204), todėl padalinus turtą šalims po ½ dalį natūra, atsakovas negalėtų naudotis jam priteista dalimi, būtų pažeistos jo teisės.

176. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja. Todėl tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek galima labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

177. Šalių santuokai iširus būtent ieškovė liko gyventi ginčo name ir iki šiol juo naudojasi. Šiuo teismo sprendimu šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys. Pažymėtina, kad aplinkos stabilumas sietinas ne tik su socialine aplinka, bet ir su įprastine faktine gyvenamąja vieta. Nustatyta, kad vaikui name skirtas atskiras, didelis, erdvus kambarys. Pakeitus gyvenamąją vietą tiek jo, tiek ieškovės nepilnametės dukters gyvenimo sąlygos gali suprastėti, nes ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, yra daugiau nei tris kartus mažesnis nei ginčo namas, kuriame šiuo metu gyvena šeima, vaikai netektų nuosavo kiemo teikiamų privalumų, galimybės augti gamtos apsuptyje.

178. Tuo tarpu atsakovas, bylos duomenimis, gyvena vienas, jam daugiau nei 215 kv. m. gyvenamasis plotas objektyviai nėra reikalingas. Atsakovo amžius, sveikata neleidžia daryti išvados, kad yra priežasčių, dėl kurių jam šis turtas reikalingas labiau nei ieškovei. Nors atsakovas, skirtingai nei ieškovė, neturi jam nuosavybės teise priklausančio kito būsto Vilniuje, tačiau atsižvelgiant į jo prašymo priteisti ginčo namą jam pagrindą – atsiskaitymą su kreditoriais, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad šis turtas išliktų atsakovo nuosavybėje. Kita vertus, atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), kuri dar jos įgijo metu 2005 metais kainavo 145 000 Lt, t. y. beveik 42 000 Eur, todėl tikėtina, kad šiuo metu yra gerokai didesnės vertės, pakankamos, kad ją pardavęs atsakovas galėtų įsigyti vienam asmeniui tinkamą būstą Vilniaus mieste.

179. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje taip pat ne kartą buvo pareiškusi prašymą leisti jai parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą ginčo turtą, siekiant atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu būdu ieškovė siekė, kad tiek jos asmeninė, tiek šalių solidari prievolė tretiesiems asmenims V. ir Z. U. (detaliau dėl prievolių ir jų pobūdžio bus pasisakoma žemiau, sprendžiant prievolių padalinimo klausimą) būtų įvykdyta iš bendro šalių turto. Tačiau nutraukiant santuoką priteisus ginčo turtą ieškovei, jis taptų asmenine nuosavybe, kas iš esmės keistų situaciją, sudarant ieškovei galimybę rinktis kurį jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais (pažymėtina, kad, remiantis viešai skelbiamais 3 kambarių butų (duomenys neskelbtini) pardavimo kainų duomenimis, jos siekia apie 250 000 Eur, todėl ieškovė turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais ir pardavusi šį turtą). Nors 2021-09-28 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šį turtą panaudos teise yra perdavusi sugyventiniui, ji taip pat paaiškino, kad panaudos sutartis sudaryta tik 1 metų terminui, taigi yra pasibaigusi. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad atsiskaitymui su kreditoriais ieškovei reikalingas ne turtas, o pinigai, tačiau ir pats prašo priteisti turtą tokiam tikslui.

180. Be to, minėta, kad teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam - už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 192/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014). Kompensacija mokėtina nuo vienam iš sutuoktinių tenkančios turto vertės. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad turtas dalintinas nustatant jo vertę pagal byloje atliktos teismo ekspertizės išvadą – 203 000 Eur (e. b. t. IX, b. l. 89). Priešieškinio 104 punkte atsakovas nurodo, kad iš šios turto vertės atimtina 98 470,80 Eur ieškovės asmeninių lėšų suma ir 72 904,90 Eur šalių solidari skola tretiesiems asmenims V. ir Z. U., tačiau priešieškinio 105 punkte daro išvadą, kad kiekvienai šaliai turi tekti po 15 812,15 Eur vertės bendro turto ir 98 470,80 Eur ieškovės asmeninių lėšų į jai turinčią tekti dalį nebeskaičiuoja.

181. Nors pati ieškovė prašo padalinti turtą po ½ dalį ir nereiškia reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau skaičiuodama atsakovui už jai priteistiną didesnę turto dalį tenkančią kompensaciją, ieškovė mažina šalių bendrą turtą jos įdėtų asmeninių lėšų dalimi, dėl ko mažėja kiekvienai iš šalių tenkanti turto dalis ir, atitinkamai, atsakovui mokėtina kompensacija. CK 3.98 straipsnis numato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tuo atveju kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

182. Kaip matyti iš to kas nurodyta, tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, kad 98 470,80 Eur suma, sumokėta įgyjant ginčo namą ir žemės sklypą, yra asmeninės ieškovės lėšos. Remiantis 2010-06-23 buto pirkimo-pardavimo preliminariąja sutartimi (popierinio el. b. priedo t. III, b. l. 82), sudaryta tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų Z. ir V. U., ieškovė ir atsakovas įsipareigojo už 340 000 Lt parduoti tretiesiems asmenims Z. ir V. U. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys įsipareigojo sumokėti 340 000 Lt avansą. Sutartyje numatyta, kad ji yra avanso priėmimo-perdavimo aktas. Pagal sutarties 2.1. punktą, 45 000 Lt suma buvo perduota iki sutarties sudarymo tarp trečiojo asmens Z. U. ir ieškovės sudarytos paskolos sutarties pagrindu (popierinio el. b. priedo t. I, b. l. 71), 10 000 Lt, 280 000 Lt ir 5000 Lt perduodami pasirašant preliminariąją sutartį. Sutarties 3 punkte numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti pasirašyta iki 2011-09-13, o Sutarties 4 punktas nustatė, kad dėl pardavėjo kaltės ar jam atsisakius parduoti turtą, avansas turės būti grąžinamas per 60 d. Lietuvos Apeliacinis teismas 2019-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 (popierinio el. b. t. I, b. l. 143-154) nustatė, kad V. ir Z. U. perdavė I. U. 340 000 Lt avansą pagal preliminariąją sutartį, kuri joje nustatytu terminu nebuvo įvykdyta.

183. CK 6.309 straipsnio 2 dalis numato, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kadangi ieškovės iki santuokos sudarymo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, todėl pagal preliminarią jo pirkimo-pardavimo sutartį gauta kaina taip pat buvo asmeninės ieškovės lėšos. Taigi atsakovas už ieškovės įdėtas jos asmenines lėšas, turto priteisimo jam atveju, turėtų sumokėti ieškovei 49 235,40 Eur (98 470,80 / 2) kompensaciją.

184. Be to, ieškovė nurodo, kad į bendrą jungtinę nuosavybę įsigyjant ginčo namą ir žemės sklypą investavo savo asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Kad šis butas priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise patvirtina į bylą pateikta notarine tvarka patvirtinta 2009-11-12 buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis (popierinio el. b. t. VII, b. l. 67-69), kurios 1.1 punkte nurodyta, kad ieškovė parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Butas parduotas už 122 000 Lt (35 333,64 Eur), kuriuos pirkėja sumokėjo ieškovei į jos nurodytą sąskaitą pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną (sutarties 2.1 p.).

185. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2010-06-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (popierinio el. b. t. VI, b. l. 95-102). Šios sutarties 2.1. p. numatyta turto pardavimo kaina – 439 750 Lt (127 360,40 Eur) ir atsiskaitymo už turtą tvarka, pagal kurią 45 000 Lt sumokėti iki sutarties pasirašymo dienos, 299 000 Lt sumokėti sutarties pasirašymo dieną pervedant į pardavėjų nurodytą banko sąskaitą, padengiant jų kredito likutį, 90 750 Lt sumokėti sutarties pasirašymo dieną į pardavėjos sąskaitą, 1000 Lt atlikus laiptų montavimo darbus, 500 Lt – per 1 darbo dieną nuo gretimo sklypo savininko leidimo statyti pastogę gavimo, 3500 Eur nuo hipotekos išregistravimo. Taigi sutarties pasirašymo dieną, t. y. tą pačią dieną kai buvo sudaryta preliminari ieškovės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, ir gauta avanso suma (295 000 Lt, neskaitant anksčiau perduotos ir už ginčo namą ir žemės sklypą sumokėtos 45 000 Lt sumos), pardavėjams buvo sumokėta 389 750 Lt – 94 750 Lt didesnė suma nei buvo perduota avansu trečiųjų asmenų V. ir Z. U.. Po sutarties sudarymo pardavėjams turėjo būti sumokėta dar 5000 Lt.

186. Atsakovas priešieškinyje iš esmės neginčija, kad dalis namo ir žemės sklypo įsigijimo kainos – 99 750, 01 Lt (28 889,60 Eur) buvo sumokėta iš lėšų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau nurodo, kad likusią dalį – 10 817,76 Lt (3133,04 Eur) ieškovė panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Ieškovė įrodymų, kad panaudojo šias lėšas namo įrengimui ar sklypo tvarkymui, nepateikė.

187. 2022-10-10 rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog už butą gauti pinigai yra jos asmeninės lėšos. Tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė yra savaime suprantama ir jos įrodinėti nėra būtina, kadangi pardavus asmeninį turtą, pasikeičia turto forma, bet ne jo režimas.

188. Atsakovas teigia, kad butas parduotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, ką, jo vertinimu, patvirtina aplinkybė, jog panaudojus gautas lėšas įgyta bendroji jungtinė nuosavybė, nebuvo nustatytos turto dalys. Tačiau pastebėtina, kad ieškovė ir neprašo nustatyti, kad turtas ar jo dalis yra asmeninė jos nuosavybė, neįrodinėja tokios aplinkybės LR CK 3.88 straipsnio 2 dalies pagrindu. Sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Gauti kompensaciją turi teisę sutuoktinis, kai, prijungus turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, padidėja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, arba kai turtui, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 1, 2 dalys). Šios teisės įstatymas nesieja nei su būtinybe registruoti turtą asmenine ar daline nuosavybe, nei su būtinybe įrodyti valią įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokią kompensaciją gauti siekiantis sutuoktinis privalo įrodyti tik tai, kad turėjo asmeninių lėšų ir kad jas panaudojo įgyjant bendrą jungtinę nuosavybę, dėl ko nutraukiant santuoką ir dalinant bendrą turtą jam turi būti teisingai atlyginamas asmeninis indėlis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė turėjo asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninį turtą, o atsakovas neginčijo, kad jos buvo panaudotos įgyjant bendrą jungtinę nuosavybė.

189. 2022-10-10 rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas taip pat nurodė, kad siekiant įgyti turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir 2009-08-26 sudarius preliminarią namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas pradėjo ruoštis sandoriui ir ruošti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavimui. Butas buvo apleistas, todėl jį reikėjo remontuoti. Atsakovas pats sutvarkė grindis, dažė vonią, kai kuriuos darbus atliko samdytas darbininkas. Buvo susitarimas, kad bendras šalių įdirbis, gautos ir grąžintos paskolos, už butą (duomenys neskelbtini) gautos lėšos bus laikomi lygiaverčiais šalių įnašais į bendro turto sukūrimą. Atsakovo vertinimu konstatuotina, kad lėšos, gautos iš parduoto buto (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

190. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nors atsakovas nurodo, kad rašytinių įrodymų dėl tokio šalių susitarimo egzistavimo faktui pagrįsti surinkimas ir pateikimas yra neįmanomas, tai nereiškia, kad teismas gali priimti sprendimą vertinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)., pardavimo gautas lėšas kaip bendrą jungtinę nuosavybę, nesant pateiktų jokių įrodymų apie atsakovo atliktų darbų šiame bute apimtis, esminius šio turto pagerinimus, investuotas lėšas. Bendras gyvenimas iki santuokos savaime nereiškia, kad jo metu buvo gerinamas visas ieškovės iki santuokos įgytas turtas, kad atsakovas prisidėjo prie šio turto pagerinimo darbu ar lėšomis ir įgijo kokias nors teises į šį turtą. Tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos į bylą teikiamais įrodymais, iš kurių būtų galima aiškiai nustatyti kokia apimtimi buvo prisidėta prie asmeninio turto pagerinimo, kaip tokie pagerinimai įtakojo turto vertę. Kita vertus, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovės asmeninis turtas panaudotas bendriems poreikiams tenkinti – bendrai jungtinei nuosavybei įgyti - nepaneigia jos teisės prisiteisti kompensaciją už tokį jos asmeninio turto panaudojimą, kurią numato CK 3.98 straipsnis.

191. Teismas daro išvadą, kad yra CK 3.98 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos kompensacijai priteisti, todėl ieškovei kompensuotina už į bendrą jungtinę nuosavybę įdėtas asmenines lėšas - 99 750 Lt (28 889,60 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad lėšos panaudotos ir ieškovės nuosavybės daliai įgyti, nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kompensacijos suma sudaro 14 444,80 Eur (28 889,60 / 2).

192. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes matyti, kad, tuo atveju, jei ginčo namas ir žemės sklypas būtų priteistas atsakovui, jis turėtų sumokėti ieškovei ne tik kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, bet ir kompensaciją už bendrai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotas jos asmenines lėšas, gautas avansu, sudarius preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį (49 235,40 Eur kompensacija) ir pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (14 444,80 Eur kompensacija). Vien ši kompensacija sudarytų iš viso 63 680,20 Eur.

193. Nustačius, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio namo ir žemės sklypo įgijimui panaudota iš viso 127 360,40 Eur asmeninių ieškovės lėšų, investuojant 98 470,80 Eur iš trečiųjų asmenų V. ir Z. U. gauto avanso už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 28 889,60 Eur už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad iš asmeninių ieškovės lėšų sumokėta visa turto kaina.

194. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad namo įrengimui ir žemės sklypo sutvarkymui iš trečiųjų asmenų gauta ir panaudota 195 000 Lt paskola. Nors ieškovė ginčijo dar 5000 Lt paskolos suteikimą, 2021-09-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad tai asmeninė atsakovo prievolė, ši aplinkybė jau yra išnagrinėta 2019-10-10 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019, kurioje nurodyta, kad I. U. buvo pripažinusi, kad iš V. ir Z. U. gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimui, taip pat gyvenamojo namo įrengimui gavo 540 000 Lt, todėl 200 000 Lt paskolos sutuoktiniams faktas laikytas pripažintu, iš I. U. ir M. U. solidariai priteista 57 924 Eur negrąžinta paskola. CPK 182 straipsnio 2 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Esant nustatytam prejudiciniam faktui, kad šalims namo įrengimui ir sklypo sutvarkymui tretieji asmenys V. ir Z. U. paskolino 200 000 Lt (57 924 Eur) bei kad šią prievolę šalys turi vykdyti solidariai, tos pačios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebenustatinėjamos.

195. Atsakovo teigimu, nurodytos sumos namo įrengimui ir žemės sklypo sutvarkymui nepakako, todėl jis ėmė greituosius kreditus, gautas lėšas investavo į šį turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad įsigijus namą tiek ieškovė, tiek atsakovas ėmė paskolas (popierinio el. b. priedo t. IV, b. l. 133; t. V, b. l. 121-123). Tai patvirtina ir į bylą pateiktas atsakovo 2012-02-21 el. laiškas tretiesiems asmenims V. ir Z. U., kuriame jis nurodo, kad abu sutuoktiniai ėmė paskolas ir greituosius kreditus, nes namui įrengti neužteko suinteresuotų asmenų V. ir Z. U. paskolintų lėšų (popierinio el. b. priedo t. VII, b. l. 61-62). Tačiau tam, kad būtų galima daryti išvadą apie atsakovo asmeninį indėlį į namą, atsakovas turėjo pateikti konkrečius įrodymus, pagrindžiančius kiek greitųjų kreditų lėšų buvo panaudota namo įrengimui. Vien tai, kad šalys ėmė paskolas, savaime nereiškia, kad visos jos panaudotos minėtam tikslui, kad gautos lėšos ar jų dalis nebuvo išleidžiamos kitų paskolų grąžinimui, pragyvenimui ar kitiems poreikiams.

196. Atsakovas pateikė greitųjų kreditų suvestinę (el. b. t. XVII, b. l. 102), kurioje nurodoma, kad 2012-2013 metais jis gavo paskolas iš UAB 4Finance, UAB Soho Group, UAB „Moment credit“, UAB „Bobutės paskola“, UAB „Minibank“, UAB „Snoro lizingas“, iš viso 20 997,45 Eur sumą. Nors šioje suvestinėje paties atsakovo nurodoma, kad visos paskolos panaudotos turto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, tai patvirtinančių įrodymų (duomenų kur kiekvienos konkrečios paskolos lėšos buvo išleistos) į bylą nepateikta. Atsakovas pateikė sąskaitų išrašus, patvirtinančius paskolų suteikimą, taip pat 2013-11-13 fiksuotų įmokų kredito kortelės sutarties sudarymą su AB Swedbank (el. b. t. XVII, b. l. 108-111, 116-123, 125-127), tačiau nepateikė pilno sąskaitos išrašo, iš kurio matytųsi gavus paskolas patirtos išlaidos. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė kokias paskolų sumas panaudojo ginčo namo įrengimui ir žemės sklypo sutvarkymui.

197. Į bylą pateikta 2013-10-21 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank dėl 20 000 Lt kredito remontui laikotarpiui iki 2018-09-24 (el. b. t. XVII, b. l. 112-115). Į bylą pateiktas šios paskolos gavimą patvirtinantis sąskaitos išrašas (el. b. t. XVII, b. l. 126), tačiau ir jos panaudojimo įrodymų atsakovas nepateikė. Kredito paskirtis pati savaime jo panaudojimo pagal paskirtį nepatvirtina. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad paskola gauta laikotarpiui iki 2018-09-24, ji turėjo būti išmokėta santuokos laikotarpiu, didžioji dalis įmokų - dar iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, vadinasi, iš bendrų sutuoktinių lėšų (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

198. Atsakovas pateikė į bylą skolos raštelį, kuriame nurodoma, kad 2015-04-03 jis iš trečiųjų asmenų V. ir Z. U. šeimos poreikiams paimtų paskolų refinansavimui pasiskolino 8024,91 Eur (2022-02-22 DOK-32833). Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad trečiasis asmuo Z. U. 2015-04-03 pervedė atsakovui 1206,45 Eur ir 2795 Eur, pavedimų paskirtyse nurodydama paskolų refinansavimą, 4023,46 Eur pervedė UAB „Mokilizingas“, pavedimo paskirtyje taip pat nurodydama paskolų refinansavimą ir kad mokama už atsakovą (2022-02-22 DOK-32833). Bendra šių pavedimų suma - 8024,91 Eur. 2015-04-09 el. laišku atsakovas informavo trečiuosius asmenis, kad padengė paskolas pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1538,67 Eur kredito dalį AB Swedbanke (popierinio el. b. priedo t. III, b. l. 165). Tačiau nepateikus duomenų, kad refinansuoti kreditai skirti šalių namo įrengimui ar sklypo sutvarkymui, vien paskolos raštelyje paties atsakovo, šalims jau negyvenant kartu, nurodyta aplinkybė, kad refinansuotos paskolos imtos šeimos poreikiams tenkinti, savaime to nepatvirtina.

199. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas prisidėjo prie namo įrengimo ar sklypo tvarkymo asmeninėmis lėšomis. Namo įrengimui panaudota 57 924 Eur paskola, gauta abiejų šalių iš trečiųjų asmenų Z. ir V. U. ir kitos bendros šalių lėšos.

200. Tarp šalių nėra ginčo, kad dalintino nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta paskyrus teismo ekspertizę, sudaro 203 000 Eur (popierinio el. b. priedo t. II, b. l. 85-87). Atėmus įsigyjant šį turtą ieškovės įdėtas asmenines lėšas, iš viso 127 360,40 Eur (98 470,80 + 28 889,60), šalims dalintino bendro turto vertė sudaro 75639,60 Eur.

201. CK 3.118 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu sudarius balansą paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalinamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK numatytas išimtis. Priteisiant ginčo namą ir žemės sklypą vienai iš šalių, remiantis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi ir 3.127 straipsnio 3 dalimi, kitai šaliai turi būti sumokėta kompensacija už jos dalį, kuri sudaro ½ dalintino turto vertės – 37 819,80 Eur (75639,60 / 2). Tuo atveju, jei turtas būtų priteisiamas atsakovui, jis, remiantis CK 3.98 straipsnio 2 dalimi, taip pat turėtų sumokėti ieškovei 127 360,40 Eur bendrai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotų ieškovės lėšų. Todėl bendra jo ieškovei mokėtina lėšų suma sudarytų 165 180,62 Eur (37 819,80 Eur + 127 360,40 Eur).

202. Byloje nustatyta, kad atsakovas, be kartu su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), turi sodybą (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla ir dirba (duomenys neskelbtini) planavimo analitiku (popierinio e. b. priedo t. VI, b. l. 77), kur jo pajamos neatskaičius mokesčių sudaro apie 2650 Eur per mėnesį. Duomenų apie iš individualios veiklos atsakovo gaunamas pajamas atsakovas nenurodė.

203. Iš nurodytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas būtų pajėgus išmokėti ieškovei nurodyto dydžio kompensaciją. Jo atlyginimas nėra pakankamas, kad jis galėtų sutaupyti dideles sumas, o asmeninio nekilnojamojo turto vertės įrodymų jis nepateikė, nėra aišku ar jam priklausančios sodybos vertė galėtų siekti 165 180,62 Eur. Kita vertus, atsakovas ir neįrodinėjo, kad mokėtų kompensaciją ieškovei, pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

204. Priešieškiniu atsakovas prašo modifikuoti ieškovės asmeninę prievolę suinteresuotiems asmenims V. ir Z. U. į jo asmeninę prievolę, atitinkamai į jo asmeninę prievolę modifikuoti ir šalių solidarią prievolę šiems kreditoriams. Atsakovas nurodo, kad santuokoje kilusios skolos bus padengtos perleidžiant tretiesiems asmenims turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tretieji asmenys Z. ir V. U. sutinka, kad ieškovės asmeninę prievolę jiems įvykdytų atsakovas, taip pat sutinka modifikuoti solidarią šalių prievolę į atsakovo asmeninę prievolę. Kita vertus, remdamasis CK 3.128 straipsnio 3 dalimi, atsakovas taip pat nurodo, kad kreditoriai neprieštarauja, jog atsakovas prisiteistų iš ieškovės pinigų sumą, iš kurios padengtų visas jiems atsiradusias skolas.

205. Visų pirma pažymėtina, kad teisės norma, numatanti galimybę prisiteisti pinigų sumą skoloms dengti, kuria vadovaujasi atsakovas (CK 3.128 straipsnio 3 dalis), reglamentuoja sutuoktinių tarpusavio pareigas po turto padalijimo tik tais atvejais kai santuoka nėra nutraukiama. Todėl, priteisiant turtą atsakovui, jam iš ieškovės negalėtų būti priteisiama jokia suma kreditorių reikalavimams įvykdyti. Toks sprendimas prieštarautų ne tik sutuoktinių turto padalijimo klausimus reguliuojančioms civilinio kodekso nuostatoms, bet ir būtų nelogiškas, kadangi atsakovui tektų visa bendroji jungtinė nuosavybė, dar priteisiant iš jos sumas, kuriomis buvęs sutuoktinis, nutraukus santuoką, neaiškiu pagrindu vykdytų jos prievoles.

206. Tuo pačiu atsakovas nurodo, kad modifikuotos prievolės tretiesiems asmenims bus įvykdytos perleidžiant jiems ginčo turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu atveju, sprendžiant dėl turto padalinimo būdo, vertinant jo reikalingumą kiekvienai iš šalių, netenka reikšmės atsakovo argumentai, kad skirtingai nei ieškovė, jis neturi kito būsto. Akivaizdu, kad atsakovas nesiekia išlaikyti turto savo nuosavybėje. Kita vertus, išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priteisus turtą atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nėra jokių garantijų, kad atsakovas perleis turtą tretiesiems asmenims Z. ir V. U.. CK 4.37 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra valdyti ir naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Nutraukiant santuoką ir padalinant turtą atsakovo prašomu būdu, teismas vadovautųsi prielaida, kad atsakovas perleis turtą tretiesiems asmenims, tačiau kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Parekss banka“ v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Dominion Consultancy Services LLC v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-60/2005; ir kt.).

207. Nors, remiantis į bylą pateiktais duomenimis (el. b. t. X, b. l. 81-90; popierinio el. b. priedo t. VI, b. l. 138), ieškovė geranoriškai nevykdo teismo procesinio sprendimo ir negrąžino tretiesiems asmenims Z. ir V. U. 2019-10-10 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi priteisto 98 470,80 Eur avanso už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nesumokėjo teismo priteistų palūkanų, nevykdo teismo sprendimo dėl 57 924 Eur paskolos ir procesinių palūkanų priteisimo, ieškovės atžvilgiu pradėtas priverstinis vykdymas, pastebėtina, kad geranoriškai šio teismo procesinio sprendimo nevykdo ir atsakovas. Nors priverstinio vykdymo tvarka šios sumos iš jo šiuo metu nėra išieškomos, tai savaime nereiškia, kad atsakovui, iš kurio solidariai su ieškove priteista 57 924 Eur paskolos suma, netaikytinas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, numatantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi. Sprendimo vykdymo privalomumas nesiejamas su priverstiniu sprendimo vykdymu, todėl tai, kad tretieji asmenys V. ir Z. U. nesiekia išsiieškoti 57 924 Eur paskolos sumos sūnaus, nereiškia kad jis neturi pareigos šį teismo sprendimą vykdyti. Visgi atsakovas tokios pareigos nevykdo taip pat kaip ir ieškovė.

208. Sutiktina su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis V. ir Z. U., kad ieškovė vengė vykdyti teismo sprendimą, prašydama darbovietės pervesti komandiruotpinigius į motinos sąskaitą (el. b. t. X, b. l. 90), kaip nurodo pati, perduodama sugyventiniui panaudos teises butą, iš kurio gali gauti nuompinigius, perleisdama reikalavimo teises į jai priklausančias sumas. Tačiau, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad išieškojimo metu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, kilo ginčas dėl ieškovės į turtą investuotų asmeninių lėšų. Ieškovei santuokos nutraukimo byloje palaikant poziciją, kad dalinant turtą turi būti atsižvelgta į jos asmeninių lėšų indėlį, manytina, kad teismo sprendimas dėl avanso ir paskolos sumų priteisimo iš ieškovės galėjo būti nevykdomas iki bus išnagrinėtas ginčas dėl turto padalinimo santuokos nutraukimo byloje. Atsižvelgiant į trečiųjų asmenų naudai išieškomą sumą, akivaizdu, kad realus prievolių įvykdymas įmanomas tik realizavus turimą nekilnojamąjį turtą, o santuokos nutraukimo byloje nagrinėjami reikalavimai, susiję su šiuo turtu. Priteisus turtą ieškovei, ji, įvertindama, be kita ko, ir su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus, galės imtis priemonių įvykdyti teismo sprendimą, panaudojant tam vieną arba kitą jos valdomą nekilnojamojo turto objektą. Padalinus bendrąją jungtinę nuosavybę ir įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškojimas nebus apsunkintas, o ieškovei nevykdant teismo sprendimo, bus galima nukreipti išieškojimą į jos turtą. Pažymėtina, kad turtas yra areštuotas trečiųjų asmenų V. ir Z. U. reikalavimams užtikrinti (popierinio el. b. priedo t. V, b. l. 145-147, NTR registro išrašas), todėl nėra pagrindo manyti, kad, ieškovei nevykdant teismo nutarties dėl iš jos priteisto avanso ir paskolos, jo negalima būtų įvykdyti priverstinai. Trečiųjų asmenų argumentai, kad ieškovė, dirbdama (duomenys neskelbtini), naudodamasi tarnybine padėtimi sau naudinga linkme, turi įtakos vykdymo proceso pažeidimams, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

209. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto priteisimas atsakovui, siekiant, kad būtų įvykdytos prievolės kreditoriams, nėra vienintelė išeitis patenkinti jų reikalavimus. Be to, teismo vertinimu, toks turto padalinimo būdas neatitiktų ir įstatymų reikalavimų. CK 3.118 straipsnio 2 dalis numato, jog iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės asmeninė skola (98 470,80 Eur avansas, sumokėtas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini)), skirtingai nei teigia atsakovas, nėra mokėtina iš bendro sutuoktinių turto, priešingai, tokio dydžio suma turėtų būti ieškovei iš šio turto kompensuota, kaip jos įdėtos asmeninės lėšos ir mokama kreditoriams iš jos asmeninio turto (asmeninių lėšų ar kito turto). Atitinkamai iš šio turto turėtų būti kompensuotos ir ieškovės įdėtos asmeninės lėšos, gautos pardavus butą (duomenys neskelbtini) - 28 889,60 Eur. Nustatyta, kad atsakovui priteisiant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą ginčo namą ir žemės sklypą, atsakovas ieškovei turėtų sumokėti ieškovei 165 180,62 Eur kompensaciją (šio sprendimo 194 punktas).

210. CK 3.127 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jis įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Įstatyme nenumatyta galimybė kompensuoti sutuoktiniui jo turto dalį kitokiu būdu, pvz. asmeniniu turtu ar modifikuojant asmenines prievoles.

211. Nustačius, kad atsakovo ieškovei mokėtina kompensacija sudaro 165 180,62 Eur, teismas sprendžia, kad pagal esamą turtinę padėtį atsakovas nėra pajėgus išmokėti ieškovei tokio dydžio kompensacijos, o atsakovo reikalavimas priteisti jam didesnę turto dalį modifikuojant ieškovės prievoles atmestinas.

212. Tuo tarpu ieškovės atsakovui mokėtina kompensacijos suma sudarytų 37 819,80 Eur ((203 000 Eur turto vertė - 127 360,40 Eur ieškovės panaudotų asmeninių lėšų) / 2). Ši suma yra ženkliai mažesnė nei ta, kurią atsakovas turėtų mokėti ieškovei, be to, ieškovė turi asmeninio turto – trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė, atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie butų kainas Vilniuje, tikrai viršija atsakovui mokėtinos kompensacijos sumą.

213. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą (į tai, kad ginčo namas ir žemės sklypas buvo įsigyti iš ieškovės asmeninių lėšų, į tai, kad santuokai iširus jame liko gyventi ieškovė, kad su ieškove nustatoma šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, taip pat su ja ginčo name gyvena dar vienas jos mažametis vaikas, tuo tarpu atsakovas, bylos duomenimis, gyvena vienas ir ginčo namas, kaip gyvenamoji vieta, nėra jam reikalingas, jis ketina perleisti šį turtą tretiesiems asmenims, į tai, kad atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, kurį pardavęs gali įsigyti jo poreikius atitinkantį būstą Vilniaus mieste, į tai, kad atsakovas neturi galimybės ir nesiekia išmokėti ieškovei kompensacijos už bendrai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotas jos asmenines lėšas, ginčo namas ir žemės sklypas priteisiamas ieškovei, priteisiant atsakovui 37 819,80 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl kilnojamojo neregistruotino turto padalinimo

214. Ieškovė reikalavimo dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio neregistruotino kilnojamojo turto padalinimo nepareiškė. Atsakovas priešieškiniu prašo, nutraukiant santuoką, priteisti ieškovei: šaldytuvą Gorenje, paveikslą „Boba“, dvi baro kėdes, dvi mėlynos spalvos lovas, oranžinės spalvos lovą, lovą su dviem lovos spintelėmis, miegamojo lovos čiužinį, komodą, rašomąjį stalą, knygų spintas, multimedijos grotuvą Acrayn, sidabrinės spalvos televizorių Sony, plokščiaekranį televizorių LG, plokščiaekranį televizorių Sony, juodos spalvos televizorių Samsung, rūsio šaldytuvą, medžio imitacijos pastatomą lempą, dekoratyvinę raudonos spalvos pastatomą lempą, skalbimo mašiną, koridoriaus komodą, elektrinę vejapjovę Grizzly, pianiną, terasos baldus (stalą ir 6 kėdes), kompiuterį Lenovo, Wifi 3G ruterį. Atsakovas nurodo, kad šio turto vertė – 2925 Eur. Jam atsakovas prašo priteisti: paveikslą „Pasaka 1“, paveikslą „Pasaka 2“, paveikslą „Miestas“, dekoratyvinę juodos spalvos pastatomą lempą, rūsio knygų lentynas, indaują, rūsio spintą, visas užuolaidas, koridoriaus veidrodį, koridoriaus suoliuką, vonios kėdę. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad jam priteistino turto vertė – 2275 Eur.

215. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad remiantis CK 3.118 straipsnio 1 punktu, dalijant sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Priešieškinio turinyje atsakovas išvardina, jo teigimu, jam priklausantį asmeninį kilnojamąjį turtą, tačiau reikalavimų, susijusių su nurodytų daiktų pripažinimu asmenine nuosavybe nereiškė. Nors aukščiau nurodyta įstatymo norma nurodo, kad teismas turi nustatyti turtą, kuris priklauso šalims asmeninės nuosavybės teise, tačiau bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia byloje pareikšti reikalavimai. Į bylą atsakovas pateikė trumpalaikio kilnojamojo turto sąrašą (el. b. t. XIV, b. l. 121), kuriame nurodė asmeninį, iki santuokos sudarymo įsigytą ir dalintiną kilnojamąjį turtą. Asmeninį turtą atsakovas nurodo kaip įgytą CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindu, t. y. įgytą iki santuokos sudarymo, dovanotą ar paveldėtą, taip pat asmeninio naudojimo daiktus. Tačiau tam, kad teismas galėtų nustatyti, jog šie daiktai priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovas turėjo tokias aplinkybes įrodinėti, visų pirma pareikšdamas atitinkamus reikalavimus ir sudarydamas ieškovei galimybę į juos atsikirsti. Atsakovui nepareiškus reikalavimų dėl kilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe ir nepateikus jų įsigijimo nuosavybės teise įrodymų, dėl šio turto teismas, nutraukdamas santuoką, nepasisako.

216. Prie dalintino turto atsakovas taip pat nurodė daiktų, dėl kurių reikalavimų priešieškiniu nereiškia, todėl šie daiktai (smulki buitinė technika, indai, knygos) teismo sprendimu nedalinami. Turto sąraše atsakovas nurodė dalintinų daiktų kainas. Paveikslą „Pasaka 1“ atsakovas vertina 125 Eur suma, paveikslą „Pasaka 2“ – 85 Eur suma, paveikslą „Miestas“ – 1200 Eur, paveikslą „Boba“ – 10 Eur, dvi baro kėdes – 50 Eur, terasos baldus (stalą ir 6 kėdes) – 125 Eur, mėlynas lovas – po 100 Eur, oranžinės spalvos lovą – 100 Eur, miegamojo lovą su dviem lovos spintelėmis – 200 Eur, miegamojo lovos čiužinį – 200 Eur, rūsio knygų lentynas – 200 Eur, komodą – 100 Eur, indaują – 150 Eur, rūsio spintą – 150 Eur, rašomąjį stalą ir knygų spintas – 250 Eur, multimedijos grotuvą Acrayn – 50 Eur, kompiuterį Lenovo – 5 Eur, Wifi 3G ruterį – 5 Eur, sidabrinės spalvos televizorių Sony – 100 Eur, plokščiaekranį televizorių LG - 100 Eur, plokščiaekranį televizorių Sony – 450 Eur, juodos spalvos televizorių Samsung – 10 Eur, šaldytuvą Gorenje – 50 Eur, rūsio šaldytuvą – 50 Eur, skalbimo mašiną – 50 Eur, medžio imitacijos pastatomą lempą – 15 Eur, dekoratyvinę juodos spalvos pastatomą lempą -125 Eur, dekoratyvinę raudonos spalvos pastatomą lempą – 65 Eur, užuolaidas – 150 Eur, pianiną – 200 Eur, koridoriaus veidrodį – 20 Eur, koridoriaus komodą – 40 Eur, koridoriaus suoliuką – 20 Eur, elektrinę vejapjovę Grizzly – 50 Eur, vonios kėdę – 50 Eur.

217. Ieškovė 2021-09-28 teismo posėdžio metu patvirtino, kad name yra atsakovo nurodyti paveikslai, ieškovė sutinka, kad jie būtų priteisti atsakovui. Taip pat sutinka, kad rūsio knygų lentyna, koridoriaus suoliukas ir veidrodis, indauja ir juodos spalvos lempa būtų priteisti atsakovui. Ieškovė nežinanti kur yra kompiuteris Lenovo, tačiau sutiktų, kad jis atitektų atsakovui. Vonios kėdė buvo jo dovana ieškovei. Šaldytuvas Gorenje priklauso atsakovui, buvo jo įsigytas iki santuokos ir ieškovė jo nenaudoja. Mėlyna lova, rašomuoju stalu, knygų spinta ir komoda naudojasi vaikas, ieškovė naudojasi miegamojo lova, naudoja plokščiaekranį televizorių Sony, namuose kabo užuolaidos, kurios priteistinos ieškovei. Taip pat sutiktų, kad jai būtų priteista koridoriaus komoda. Rūsio šaldytuvo nėra, jis priklausė ieškovės mamai. Vejapjovė yra sulūžusi, ją reikia išmesti. Skalbyklė buvo pirkta nenauja ir yra sugedusi. Pianinas buvo dovanotas ir yra nereikalingas. Terasos baldai priteistini atsakovui. Dėl kitų daiktų, ieškovė taip pat nurodė, kad juos gali pasiimti atsakovas, nes jie nėra ieškovei reikalingi. Ieškovė patvirtino, kad ginčo dėl turto vertės nėra, išskyrus plokščiaekranį televizorių, kurio vertė nėra tokia, kokią nurodo atsakovas.

218. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad viena mėlyna lova, stalas ir knygų spintos yra naudojami vaiko, tačiau nurodė, kad komoda yra ne vaiko kambaryje. Atsakovas taip pat neigė, kad vonios kėdė buvo jo dovana ieškovei.

219. Taigi tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei priteistina 200 Eur vertės miegamojo lova su dviem spintelėmis (kartu priteistinas ir šiai lovai skirtas 200 Eur vertės čiužinys), 450 Eur vertės plokščiaekranis televizorius Sony (ieškovė nurodė, kad tokia vertė neatitinka realios, tačiau kitokios šio turto objekto vertės neįrodinėjo), 40 Eur vertės koridoriaus komoda. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovui priteistini paveikslai „Pasaka 1“ (125 Eur vertės), „Pasaka 2“ (85 Eur vertės) ir „Miestas“ (1200 Eur vertės), dekoratyvinė juodos spalvos pastatoma lempa (125 Eur vertės), rūsio knygų lentyna (200 Eur vertės), indauja (150 Eur vertės), rūsio spinta (150 Eur vertės), koridoriaus veidrodis (20 Eur vertės) ir koridoriaus suoliukas (20 Eur vertės). Esant tokioms aplinkybėms, atitinkami atsakovo reikalavimai dėl tokio kilnojamojo turto objektų padalinimo tenkinami.

220. Ieškovė nurodė, kad 50 Eur vertės šaldytuvas „Gorenje“ buvo įgytas atsakovo iki santuokos, kas reikštų, kad tai yra santuokos nutraukimo byloje nedalintinas asmeninis turtas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 3.127 str. 1 d.). Tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad šis turtas yra likęs šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name ir juo atsakovas negalėjo naudotis nuo 2015 metų, kai išsikėlė iš šio namo, t. y. jau daugiau nei 7 metus, jis priteistinas ieškovei. Tas pats pasakytina apie 10 Eur vertės paveikslą „Boba“, pažymint, kad atsakovui tenka kiti trys santuokoje įgyti paveikslai. Ieškovė naudojosi name likusiomis 50 Eur vertės baro kėdėmis, bendros 200 Eur vertės mėlyna ir oranžine lovomis, 50 Eur vertės multimedijos grotuvu, 100 Eur vertės sidabrinės spalvos televizoriumi Sony, 100 Eur vertės plokščiaekraniu televizoriumi LG, 10 Eur vertės televizoriumi Samsung, 15 Eur vertės medžio imitacijos lempa, 65 Eur vertės dekoratyvine raudonos spalvos pastatoma lempa, 125 Eur vertės terasos baldais, 5 Eur vertės Wifi ruteriu. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad ilgą laiką naudojamas daiktas dėvisi, praranda savo vertę. Todėl, teismo vertinimu, teisinga tenkinti atsakovo reikalavimus ir visus šiuos daiktus priteisti ieškovei.

221. Tarp šalių kilo ginčas dėl 200 Eur vertės pianino. Ieškovė nurodė, kad šis turtas buvo dovanotas, tačiau nurodytų aplinkybių nekonkretizavo, neįrodinėjo, kad šis turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Viena tai, kad turtas yra dovanotas, nereiškia, jog jis neturi vertės ar kad jis nėra dalintinas. Kadangi nurodytu turto objektu, santuokai iširus likusiu šalims priklausančiame name, naudojosi ieškovė, jis priteistinas jai.

222. Tas pats pasakytina ir apie vonios kėdę (50 Eur vertės) . Ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl šio turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, jis priteistinas ieškovei, išmokant atsakovui kompensaciją.

223. Nors atsakovas prašė priteisti jam name kabančias 150 Eur vertės užuolaidas, toks reikalavimas atmetamas. Kaip ir kiti ieškovei priteisiami kilnojamieji daiktai, užuolaidos buvo skirtos naudoti name. Paprastai užuolaidos pritaikomos pagal ilgį, langų plotį ir spalvas, todėl galima daryti išvadą, kad yra skirtos konkrečiam namui ir kitame būste gali būti netinkamos. Ieškovei pareiškus prieštaravimus dėl šio turto priteisimo atsakovui, teismas sprendžia, kad pagal paskirtį ir panaudojimą užuolaidos paliktinos name, o kadangi namas priteisiamas ieškovei, šis kilnojamasis turtas taip pat priteisiamas ieškovei.

224. Atsakovas pripažino, kad viena 100 Eur vertės mėlyna lova ir 250 Eur vertės rašomuoju stalu ir knygų spintomis naudojasi šalių nepilnametis vaikas. Remiantis CK 3.120 straipsnio 1 dalimi, į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl reikalavimas priteisti nurodytus daiktus ieškovei atmetamas. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikas naudojasi 100 Eur vertės komoda , tačiau tokių aplinkybių įrodymų nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, šis turtas priteisiamas ieškovei, kadangi iširus santuokai liko jos dispozicijoje.

225. Tarp šalių kilo ginčas dėl rūsio šaldytuvo. Ieškovė nurodė, kad šio šaldytuvo nėra, jis priklausė ieškovės motinai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Įrodymų apie tai, kad rūsio šaldytuvas yra santuokos nutraukimo metu realiai egzistuojantis ir šalims priklausantis turtas, byloje nėra, todėl atsakovo reikalavimas jį padalinti atmetamas.

226. Šalys nedetalizavo kuri iš jų naudojosi kompiuteriu Lenovo, kurį atsakovas vertina 5 Eur ir prašo priteisi ieškovei. Ieškovė paaiškino nežinanti kur yra šis kompiuteris. Atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kad jis yra pas ieškovę, reikalavimas jį padalinti atmetamas.

227. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašomos dalinti skalbimo mašina (50 Eur) ir vejapjovė (50 Eur) yra sugedusios. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į laikotarpį praėjusį nuo santuokos iširimo, yra tikėtina. Tačiau ieškovė neneigė, kad tokius daiktus turi, kad juos naudojo. Daroma išvada, kad šie daiktais susidėvėjo jų naudojimo eigoje. Kadangi juos naudojo ieškovė, o atsakovas galimybės jais naudotis neturėjo, šie daiktais priteisiami ieškovei, priteisiant atsakovui pusės jų vertės kompensaciją.

228. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas ieškovei priteisia 200 Eur vertės miegamojo lovą su dviem spintelėmis, 200 Eur vertės čiužinį, 450 Eur vertės plokščiaekranį televizorių Sony, 40 Eur vertės koridoriaus komodą, 50 Eur vertės šaldytuvą „Gorenje“, 10 Eur vertės paveikslą „Boba“, 50 Eur vertės baro kėdes, 100 Eur vertės mėlyną lovą ir 100 Eur vertės oranžinę lovą, 50 Eur vertės multimedijos grotuvą, 100 Eur vertės sidabrinės spalvos televizorių Sony, 100 Eur vertės plokščiaekranį televizorių LG, 10 Eur vertės televizorių Samsung, 15 Eur vertės medžio imitacijos lempą, 65 Eur vertės dekoratyvinę raudonos spalvos pastatomą lempą, 125 Eur vertės terasos baldus, 5 Eur vertės Wifi ruterį, 200 Eur vertės pianiną, 50 Eur vertės vonios kėdę, 150 Eur vertės užuolaidas, 100 Eur vertės komodą, 50 Eur vertės skalbimo mašiną ir 50 Eur vertės vejapjovę. Iš viso ieškovei priteistina kilnojamojo turto už 2270 Eur. Ieškovės atsakovui mokėtina pusės šios turto vertės kompensacija sudaro 1135 Eur (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.).

229. Atsakovui priteisiami paveikslai „Pasaka 1“ (125 Eur vertės), „Pasaka 2“ (85 Eur vertės) ir „Miestas“ (1200 Eur vertės), dekoratyvinė juodos spalvos pastatoma lempa (125 Eur vertės), rūsio knygų lentyna (200 Eur vertės), indauja (150 Eur vertės), rūsio spinta (150 Eur vertės), koridoriaus veidrodis (20 Eur vertės) ir koridoriaus suoliukas (20 Eur vertės). Iš viso atsakovui priteistina kilnojamojo turto už 2075 Eur. Atsakovo ieškovei mokėtina pusės šios turto vertės kompensacija – 1037,50 Eur.

230. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, atsakovui iš ieškovės priteistina 97,50 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Dėl piniginių lėšų padalinimo

1) priteisti ieškovei 80,67 Eur lėšų, buvusių 2017-03-08 atsakovo vardu atidarytose sąskaitose;

2) priteisti iš ieškovės 859,76 Eur lėšų, 2017-03-08 buvusių ieškovės vardu Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filialas draudimo sąskaitoje;

3) priteisti iš ieškovės 6,66 Eur 2017-03-08 buvusių ieškovės vardu kredito įstaigose atidarytose sąskaitose AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini);

4) priteisti iš ieškovės 23,42 Eur lėšų, 2017-03-08 buvusių ieškovės motinos A. K. vardu atidarytoje sąskaitoje AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini).

232. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, turtas ir pajamos, gauti po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.127 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo sprendimu padalinamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju turtas dalinamas santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas dalintinas lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d.).

233. Remiantis rašytine bylos medžiaga, santuokos nutraukimo bylos iškėlimo metu (2017-03-08) atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke buvo 140,95 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Swedbank, buvo 20,38 Eur, iš viso 161,33 Eur (el. b. t XII, b. l. 168-169). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šios lėšos sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 80,67 Eur šių lėšų dalis.

234. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2017-03-08 ieškovės lėšų likutis AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 0,69 Eur, o likutis AB Swedbank sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 12,62 Lt (popierinio el. b. priedo t. V, b. l. 106, 107), iš viso - 13,31 Eur. Atsakovui pareiškus reikalavimą dėl šių lėšų padalinimo, jam priteistina ½ jų dalis – 6,66 Eur.

235. Iš į bylą pateiktos Mandatum Life ataskaitos (popierinio el. b. priedo t. V, b. l. 104) nustatyta, kad nuo 2016-03-09 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-03-08) ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, pagal draudimo sutartį buvo sukaupusi 1719,51 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymų normas, ši suma dalintina santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės ½ dalį santuokos metu pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų kompensaciją (859,76 Eur) tenkinamas.

236. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 23,42 Eur lėšų, 2017-03-08 buvusių ieškovės motinos A. K. vardu atidarytoje sąskaitoje AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios sąskaitos išrašo (el. b. t. XIV, b. l. 192-193) matyti, kad 2017-03-08 joje buvo 46,84 Eur likutis. Atsakovas priešieškinyje teigia, kad ieškovė bendras lėšas pervedinėjo į savo motinos sąskaitą ir ja naudojosi kaip sava. Lėšos sukauptos santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė.

237. Ieškovė teigia, kad buvo paskirta motinos globėja, todėl disponavo motinos sąskaitoje esančiomis lėšomis, tačiau tokių aplinkybių įrodymų nepateikė. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad būtent ieškovė 2017-02-22 iš savo sąskaitos papildė A. K. sąskaitą 784,73 Eur, iš kurių iki 2017-03-08 liko 46,84 Eur suma. Teismas daro išvadą, kad ši suma, esanti pas trečiąjį asmenį – ieškovės motiną – buvo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos lėšos. Kadangi atsakovas reiškia reikalavimą dėl pas trečiąjį asmenį buvusių šalių lėšų priteisimo iš ieškovės, toks reikalavimas kvalifikuojamas pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus kai turtas panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pervedė į kito asmens sąskaitą šalims priklausančias lėšas, duomenų, kad pavedimas atliktas šeimos interesais byloje nėra, todėl reikalavimas dėl ½ jų dalies (23,42 Eur) kompensacijos priteisimo atsakovui tenkinamas.

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo

238. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

239. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (jos suvaržymais ar tvarkymo išlaidomis), susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

240. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

241. Ieškiniu ieškovė prašo nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui AB SEB bankas pagal 2003-12-12 kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais dalyje dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo yra asmeninė ieškovės prievolė. Atsakovas taip pat pareiškė reikalavimą nustatyti, kad prievolė pagal nurodytą sutartį yra asmeninės ieškovės prievolės. Taigi ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra. Trečiasis asmuo AB SEB bankas savo atsiliepimuose į šalių procesinius dokumentus nurodė, kad atsakovas ir ieškovė bendrų dalintinų prievolių jam neturi. Ieškovės įsipareigojimai pagal 2003-12-22 kredito sutartį, atsižvelgiant į tai, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo įregistruota 2006-09-07, o kredito sutartis sudaryta iki ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo, yra asmeniniai ieškovės įsipareigojimai, todėl tarp šalių nėra dalintini.

242. Į bylą pateikta 2003-12-12 ieškovės su trečiuoju asmeniu AB SEB banku sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su 2005-09-01, 2006-07-14 bei 2007-08-02 pakeitimais (popierinio el. b. priedo t. V, b. l. 152-159), iš kurios matyti, kad paskola imta būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, iki santuokos. Nesant ginčo tarp šalių ir trečiojo asmens AB SEB banko prieštaravimų, daroma išvada, kad tai yra asmeninė ieškovės prievolė.

243. Ieškovė prašo nustatyti asmeninį atsakovo prievolės pagal 2005-09-15 Kredito sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu AB SEB bankas, pobūdį. Atsakovas priešieškiniu pareiškė analogišką reikalavimą. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad 2005-09-15 kredito sutartis su atsakovu sudaryta iki šalių santuokos sudarymo, todėl prievolės pagal šią sutartį yra asmeninės atsakovo prievolės ir tarp šalių nėra dalintinos.

244. Į bylą pateikta 2005-09-15 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad kreditas gautas atsakovo asmeniniam turtui – sodybai, esančiai (duomenys neskelbtini) įsigyti. Ginčo dėl šios iki santuokos įgytos ir su atsakovo asmeniniu turtu susijusios prievolės pobūdžio byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nustato, kad prievolė pagal minėtą sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė.

245. Ieškiniu taip pat pareikštas reikalavimas nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal atsakovo su trečiuoju asmeniu Luminor Bank AS sudarytą 2018-09-24 kreditavimo sutartį yra asmeninė jo prievolė. Atsakovas priešieškiniu reikalavimų dėl šios prievolės pobūdžio nereiškė, tačiau duomenų apie jos įvykdymą nepateikė. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime į pradinį priešieškinį nurodė, kad 2018-09-24 su atsakovu sudarė Kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas iki 2020-09-16. Kreditoriniai įsipareigojimai pagal šią sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė ir turi būti nurodyta teismo sprendime.

246. Byloje nėra ginčo dėl nurodytos prievolės trečiajam asmeniui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pobūdžio. Remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių santuokoje įgytų prievolių solidarumas nėra preziumuojamas, pripažįstama pareiga įrodyti prievolės bendrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju prievolės bendrumo nei šalys, nei kreditorius neįrodinėjo. Pažymėtina ir tai, kad įsipareigojimo atsiradimo metu šalys jau gyveno skyrium, todėl lėšos, gautos pagal kredito sutartį negalėjo būti skirtos jų bendriems poreikiams tenkinti. Teismas daro išvadą, kad prievolė pagal 2018-09-24 atsakovo ir trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė.

247. Priešieškiniu atsakovas papildomai reiškė reikalavimus dėl kitų šalių prievolių pobūdžio nustatymo. Atsakovas prašė nustatyti, kad prievolė AB Swedbank pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė jo prievolė. Ieškovė šiam atsakovo reikalavimui neprieštaravo. Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimo į atsakovo priešieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl tokio reikalavimo nepareiškė.

248. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo dėl minėtos prievolės pobūdžio, dalyvaujantys byloje asmenys prievolės solidarumo neįrodinėjo, į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad santuokoje įgytų prievolių solidarumas nepreziumuojamas, teismas daro išvadą, kad reikalavimas tenkintinas, nustatant, kad prievolė AB Swedbank pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė.

249. Atsakovas prašė nustatyti, kad jo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui AS „Citadele“ bankas pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės jo prievolės. Ieškovė šio reikalavimo neginčijo. Trečiasis asmuo AS „Citadele“ bankas prieštaravimų dėl asmeninio prievolės pobūdžio nustatymo nepareiškė.

250. Iš į bylą pateiktos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovo ir AB „Citadele“ bankas, matyti, kad sutartis sudaryta 2018-05-11, taigi po santuokos iširimo ir bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo. Esant tokioms aplinkybėms, prievolė nedalintina ir pripažintina asmenine atsakovo prievole.

251. Atsakovas taip pat prašo nustatyti, kad įsipareigojimai trečiajam asmeniui AB Swedbank pagal 2012-02-24 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės ieškovės prievolės. Remiantis į bylą pateikta 2014-04-04 AB Swedbank pažyma apie ieškovės įsipareigojimus (popierinio el. b. priedo t. IV, b. l. 133) pagal 2012-02-24 asmeninės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta 14 000 Lt paskola. Remiantis pateikta 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikta 27 700 Lt paskola vartojimo reikmėms. Tačiau iš 2021-02-11 trečiojo asmens AB Swedbank pažymos (el. b. t. X, b. l. 43-48) nustatyta, kad 2015-02-12 ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2012-02-24 asmeninės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019-02-13 įvykdė įsipareigojimus pagal 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

252. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams), tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011), į šį balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (aktyvas ir pasyvas). Todėl santuokos nutraukimo byloje spendžiama tik dėl realiai egzistuojančio sutuoktinių turto padalinimo ir prievolių pobūdžio.

253. Nustačius, kad ieškovės prievolės AB Swedbank pagal 2012-02-24 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytos, byla dalyje dėl atsakovo reikalavimų nustatyti šių prievolių pobūdį nutraukiama (CPK 293 str. 1 p.).

254. Dėl prievolių tretiesiems asmenims Z. ir V. U.. Ieškovė prašo nustatyti, kad prievolę pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-09-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 dalyje dėl 98 470,80 Eur negrąžinto avanso tretiesiems asmenims Z. ir V. U. ji vykdo asmeniškai. Sprendžiant klausimą dėl šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo nustatyta, kad, remiantis 2010-06-23 buto pirkimo-pardavimo preliminariąja sutartimi (popierinio el. b. priedo t. III, b. l. 82), sudaryta tarp ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų Z. ir V. U., ieškovė ir atsakovas įsipareigojo už 340 000 Lt parduoti tretiesiems asmenims Z. ir V. U. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o tretieji asmenys V. ir Z. U. įsipareigojo sumokėti 340 000 Lt avansą už įgyjamą turtą. Sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti pasirašyta iki 2011-09-13, o Sutarties 4 punktas nustatė, kad dėl pardavėjo kaltės ar jam atsisakius parduoti turtą, avansas turės būti grąžinamas. Nurodytais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad tretieji asmenys V. ir Z. U. perdavė ieškovei 340 000 Lt avansą pagal preliminariąją sutartį, tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, dėl ko iš ieškovės tretiesiems asmenims V. ir Z. U. priteista 98 470,80 Eur suma. Šios aplinkybės yra prejudiciniai faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir santuokos nutraukimo byloje negali būti peržiūrėtos ir vertinamos kitaip.

255. Ieškovės prievolė grąžinti avansą kilo iš 2010-06-23 buto pirkimo-pardavimo preliminariosios sutarties, sudarytos trečiaisiais asmenimis V. ir Z. U.. Kadangi avansas buvo sumokėtas už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, būtent ji turėjo vykdyti įsipareigojimą sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, o jos nesudarius atsiradusi prievolė grąžinti avansą yra jos asmeninė prievolė. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad avansas buvo panaudotas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimui. Dėl šios aplinkybės prievolės kreditoriams pobūdis nesikeičia, tačiau ieškovė įgijo teisę prisiteisti iš atsakovo kompensaciją už bendrai jungtinei nuosavybei įgyti panaudotas asmenines lėšas (CK 3.98 str. 2 d.).

256. Minėta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad 98 470,80 Eur avanso, gauto už ieškovės asmeninį turtą, grąžinimo pareiga yra asmeninė ieškovės prievolė.

257. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad tais pačiais teismų procesiniais sprendimais priteistų 24 617,70 Eur materialinių palūkanų ir 5 procentų procesinių palūkanų mokėjimas tretiesiems asmenims V. ir Z. U. yra solidari šalių prievolė. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia aplinkybe, kad 98 470,80 Eur avanso buvo panaudota šalių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti.

258. Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutarties, kuria iš ieškovės tretiesiems asmenims priteista 98 470,80 Eur avanso, 24 617,70 Eur materialinių palūkanų ir 5 procentai procesinių palūkanų, 40 punkte nurodyta, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui ją įvykdyti – sudaryti pagrindinę sutartį – atsakovė (I. U.) jai perduotomis piniginėmis lėšomis (sumokėtu avansu) toliau disponavo jau be teisinio pagrindo, o tai sudaro teisines sąlygas reikalauti grąžinti ne tik sumokėtą avansą, bet ir mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovei (I. U.) be teisinio pagrindo disponuojant jai perduotu piniginiu avansu, iš jos priteistos palūkanos už penkerių metų laikotarpį (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutarties 41 p.), taip pat procesinės palūkanos.

259. CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato, kad už be teisinio pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Pareiga mokėti palūkanas už be teisinio pagrindo įgytą pinigų sumą kyla jas nepagrįstai valdančiam asmeniui, dėl disponavimo lėšomis be teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju pareiga mokėti palūkanas už nepagrįstą lėšų valdymą negali būti laikoma atsakovo prievole, kadangi lėšomis, gautomis už asmeninę nuosavybę, nesudarius pagrindinės jos pirkimo-pardavimo sutarties, be pagrindo disponavo ieškovė, bet ne atsakovas. Vien tai, kad šias lėšas ieškovė panaudojo bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti nesukuria atsakovui pareigos vykdyti ieškovės prievolę, kylančią iš jos nepagrįsto disponavimo negrąžinto avanso lėšomis. Įstatyme numatyta sutuoktinio pareiga kompensuoti į bendrą turtą įdėtas asmenines kito sutuoktinio lėšas, panaudotas bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti, tačiau palūkanos nėra tokios lėšos. Nustačius, kad avansu gautos lėšos buvo asmeninis ieškovės indėlis į bendrąją jungtinę nuosavybę, įskaičius šį indėlį į sutuoktinių turto balansą, palūkanų, mokėtinų už naudojimąsi šiomis lėšomis kaip asmenine nuosavybe mokėjimas taip pat yra asmeninė ieškovės prievolė ir negali būti pripažįstama solidaria šalių prievole.

260. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas nustatyti, kad 24 617,70 Eur materialinių palūkanų ir 5 procentų procesinių palūkanų mokėjimas tretiesiems asmenims V. ir Z. U. yra solidari šalių prievolė, atmestinas, ši prievolė pripažįstama asmenine ieškovės prievole.

261. Ieškovė prašo nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-09-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 iš šalių solidariai priteistos 57 924 Eur negrąžintos paskolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo mokėjimas būtų vykdomas dalimis: 56 475,90 Eur (195 000 Lt) paskolos šalims mokant lygiomis dalimis po 28 237,95 Eur paskolos ir 5 procentų procesines metines palūkanas nuo atitinkamų sumų, o 1448,10 Eur (5000 Lt) ir 5 procentų nuo šios sumos procesinių palūkanų atsakovui mokant asmeniškai. Ieškovė nurodo, kad šių lėšų panaudojimo faktas nebuvo įrodinėjimo dalyku nurodytose bylose, todėl nesaisto teismo sprendžiant dėl sutuoktinių prievolių pobūdžio. Kita vertus, ieškovė pripažįsta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 56 475,90 Eur dalis buvo panaudota namo įrengimui ir yra solidari prievolė, tačiau nurodo, kad atsakovui ir tretiesiems asmenims V. ir Z. U. esant susijusiems artimais giminystės ryšiais (tėvai ir sūnus), dėl ko išieškojimas atsakovo atžvilgiu yra sustabdytas ir visa suma išieškoma tik iš ieškovės, turi būti nustatyta, kad ji mokama dalimis.

262. Nors ieškovė ieškinio turinyje nurodo, kad Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 nebuvo nagrinėjamas klausimas kam panaudota iš trečiųjų asmenų V. ir Z. U. gauta 57 924 Eur paskola, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi teismo procesiniu sprendimu nustatytas prievolės pobūdis - skola priteista solidariai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti ginčijamas ir peržiūrėtas kito teismo santuokos nutraukimo byloje. Atsakymas į klausimą kam panaudota paskolos suma galėtų būti reikšmingas tik prašant priteisti kompensacijas už bendriems poreikiams panaudotas asmenines lėšas arba asmeniniams poreikiams panaudotas bendras lėšas (CK 3.98 str. 2, 3 d.).

263. Dėl 1448,10 Eur prievolės dalies. Minėta, kad Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 ieškovė jau ginčijo aplinkybę, kad 5000 Lt (1448,10 Eur) dalį tretieji asmenys V. ir Z. U. paskolino abiem šalims, teigė, kad ši dalis skolinta atsakovui asmeniškai (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutarties 9.6 p.), perduota atsakovui asmeniškai grynaisiais pinigais (Nutarties 33 p.). Taigi nurodytoje byloje ši aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas ir dėl jos pasisakė teismas, nurodydamas, kad I. U. ginčijo reikalavimą solidariai priteisti 5000 Lt skolą, tačiau teisėjų kolegija atmeta jos nepagrįstą argumentą dėl šios sumos skolinimo atsakovui asmeniškai, nes ieškovė byloje pripažino, kad iš viso tretieji asmenys V. ir Z. U. gyvenamojo namo ir žemės sklypo įsigijimui, namo įrengimui paskolino 540 000 Lt, todėl 200 000 Lt paskolos sutuoktiniams faktas laikytinas pripažintu.

264. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad tretiesiems asmenims priteistos 57 924 Eur negrąžintos paskolos solidarumas nesaisto teismo sprendžiant dėl prievolių pobūdžio. Teismas daro išvadą, kad prievolė yra solidari, kaip nustatyta Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019.

265. Taigi ieškinio reikalavimais ieškovė siekia modifikuoti 56 475,90 Eur solidarios šalių prievolės tretiesiems asmenims į dalinę šalių prievolę, o 1448,10 Eur prievolės – į asmeninę atsakovo prievole. Tačiau remiantis CK 6.223 straipsnio 1 dalimi, sutartis gali būti pakeista jei yra šalių susitarimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius. Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; kt.).

266. Nagrinėjamu atveju kreditoriai neišreiškė sutikimo nustatyti, kad 56 475,90 Eur paskolos dalį šalys grąžintų lygiomis dalimis, o 1448,10 Eur dalį atsakovas grąžintų asmeniškai. Tretieji asmenys V. ir Z. U. sutiko su priešieškiniu, kuriuo atsakovas prašė nustatyti, kad asmeninės ieškovės prievolės ir bendros šalių prievolės būtų modifikuotos į asmenines atsakovo prievoles, tačiau tokie reikalavimai buvo siejami su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto priteisimu atsakovui. Kadangi toks reikalavimas netenkintas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tretieji asmenys V. ir Z. U. sutinka modifikuoti prievoles ieškovės nurodytu būdu.

267. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmetami ir atsakovo reikalavimai dėl prievolių tretiesiems asmenims V. ir Z. U. modifikavimo į jo asmenines prievoles, kadangi netenkinamas atsakovo reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių valdomo namo ir žemės sklypo priteisimo jam, buvusio pagrindu reikalavimams dėl šių prievolių modifikavimo. Be to, pažymėtina, kad solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan. tik esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra išreiškusi sutikimo, kad atsakovas perimtų jos solidarias ir asmenines prievoles.

268. Tačiau prievolių pobūdžio nustatymas yra teisiškai reikšmingas ne tik šeimos išoriniuose (kreditoriaus ir sutuoktinių), bet vidiniuose (sutuoktinių tarpusavio) teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, patvarkymas rezoliucinėje teismo procesinio sprendimo dalyje, jog sutuoktiniai privalo kreditą grąžinti solidariai lygiomis dalimis (nurodant jas ir pinigine išraiška), skirtas sutuoktinių tarpusavio santykiams reguliuoti, taip pažymint, kad jų skolos dalys lygios, ir apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, tačiau tai nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

269. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad, priteisus šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio įrengimui panaudota 57 924 Eur negrąžintos paskolos, ir priteisus iš ieškovės atsakovui pusės bendrosios jungtinės nuosavybės vertės kompensaciją, nustatytina, kad su šiuo turtu susijusią solidarią prievolę šalys, nekeičiant prievolės pobūdžio kreditoriaus atžvilgiu, taip pat vykdo lygiomis dalimis, t. y. sumokėdami tretiesiems asmenims kiekvienas po 28 962 Eur (57924 / 2).

270. 2022-05-16 ieškovė papildė ieškinį reikalavimu pripažinti, kad prievolės, kylančios iš trečiojo asmens Z. U. ir atsakovo paskolinių santykių, remiantis 2015-04-03 mokėjimo nurodymais 4003,46 Eur sumai, 2795 Eur sumai ir 1206,45 Eur sumai yra atsakovo asmeninės prievolės. Ieškovė nurodo, kad paskolos gautos šalims nustojus vesti bendrą ūkį, atsakovas nepateikė duomenų apie gautų paskolų panaudojimą šeimos poreikiams. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo pripažinti, kad prievolės tretiesiems asmenims pagal paskolos raštelį yra asmeninės atsakovo prievolės.

271. Šio sprendimo 190 punkte nustatyta, kad atsakovas pateikė į bylą skolos raštelį, kuriame nurodoma, jog 2015-04-03 jis iš trečiųjų asmenų V. ir Z. U. šeimos poreikiams paimtų paskolų refinansavimui pasiskolino 8024,91 Eur (2022-02-22 DOK-32833) ir duomenis, kad paskoloms refinansuoti trečiasis asmuo Z. U. 2015-04-03 pervedė jam 1206,45 Eur, 2795 Eur, 4023,46 Eur, iš viso 8024,91 Eur (2022-02-22 DOK-32833). Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog refinansuojamos paskolos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Paskolos raštelio pagrindu lėšos perduotos 2015-04-03, šalims jau gyvenant skyrium, todėl, nesant duomenų, kad jos kaip nors susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prievolė grąžinti pagal paskolos raštelį gautas sumas yra bendra ir priskirtina CK 3.109 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytoms prievolėms. Ginčo tarp šalių dėl šios prievolės pobūdžio nėra.

272. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas spendžia, kad prievolė tretiesiems asmenims Z. U. ir V. U. dėl 8024,91 Eur paskolos pagal paskolos raštelį yra asmeninė atsakovo prievolė.

Dėl kompensacijų priteisimo

273. Nepaisant to, kad atsakovas prašė nemodifikuoti prievolės dėl 8024,91 Eur paskolos pagal paskolos raštelį ir pripažinti ją asmenine jo prievole tretiesiems asmenims V. ir Z. U., tuo pačiu prašo priteisti iš ieškovės pusės šios paskolos, t. y. 4012,45 Eur, kompensaciją už solidarių paskolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims V. ir Z. U. įvykdymą. Tokie reikalavimai yra prieštaringi.

274. Visų pirma, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas įvykdė minėtą prievolę ir grąžino tretiesiems asmenims V. U. ir Z. U. jos pervestas lėšas. Nepateikus įrodymų apie prievolės įvykdymą ir šiam tikslui patirtas išlaidas, nėra pagrindo jas kompensuoti. Kita vertus, nustačius, kad prievolė pagal 8024,91 Eur paskolos raštelį yra asmeninė atsakovo prievolė, ieškovė neturėtų mokėti kompensacijos atsakovui už įvykdytą jo asmeninę prievolę, net jei būtų pateikti jos įvykdymo įrodymai. Sprendimo 190, 263 punktuose nustačius, jog atsakovas neįrodė, kad kreditai, kuriems refinansuoti gauta 8024,91 Eur paskola iš trečiųjų asmenų V. ir Z. U., panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui kokias nors su jų padengimu susijusias išlaidas.

275. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo reikalavimas dėl 4012,45 Eur kompensacijos už prievolės tretiesiems asmenims V. ir Z. U. pagal 8024,91 Eur paskolos raštelį įvykdymą atmetamas.

276. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 6029,42 Eur kompensaciją už modifikuotų kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims V. ir Z. U. pagal 2018-09-05 Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 ir 2019-10-10 apeliacinėje instancijoje priimtą Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 vykdymo išlaidas antstolei N. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad asmeninė vykdymo išlaidų suma siekia 5869,19 Eur, o ½ vykdymo išlaidų suma už solidarios skolos išieškojimą sudaro 1455,08 Eur.

277. Remiantis 2022-02-02 antstolės N. L. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, nurodytoje vykdomojoje byloje vykdant išieškojimą iš ieškovės trečiojo asmens Z. U. naudai, išieškotinos vykdymo išlaidos sudarė 8779,35 Eur (popierinio el. b. priedo t. VI, b. l. 138). Tačiau atmetant atsakovo reikalavimą modifikuoti ieškovės prievoles tretiesiems asmenims V. ir Z. U. į atsakovo prievoles, skolininkas nesikeičia ir pareiga mokėti vykdymo išlaidas antstolei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui neatsiranda, todėl nėra pagrindo priteisti jam vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kompensaciją iš ieškovės.

278. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 6029,42 Eur vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kompensaciją atmetamas.

279. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad 2003 m., iki santuokos su ieškove sudarymo, paskolino ieškovei 6000 Lt (1347,47 Eur) jos paskolai DnB banke padengti, kad ieškovė galėtų gauti kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti. Atsakovas taip pat teigia, kad jam įsigijus šį butą atliko jame darbų už 1079,57 Eur. 2006-07-12 atsakovas su AB SEB banku sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria jam suteiktas 20 000 Lt (5792,40 Eur) kreditas buto remontui ir automobiliui pirkti. Atsakovas priešieškinyje teigė, kad visą gautą kreditą išleido ieškovei asmeninės nuosavybė teise priklausančio buto įrengimui. Vykdydamas vartojimo kredito sutarties sąlygas, atsakovas išleido 23060,40 Lt (6678,75 Eur), todėl vertina, kad jam iš ieškovės priteistina 3339,38 Eur kompensacija ir 5 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos iki bylos iškėlimo teisme dienos, iš viso 5176,04 Eur. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 7603,08 Eur kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą.

280. Atsakovo prašymas atmestinas. Visų pirmą, paskola ieškovės paskolai banke padengti iš viso negali būti laikoma ieškovės turto pagerinimu. Tuo atveju, jei atsakovas skolino ieškovei kokias nors lėšas iki santuokos sudarymo, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, atsakovas turėjo įrodyti, kad sudarė su ieškove paskolos sutartį, perdavė pagal ją lėšas. Tačiau remiantis šio sprendimo 132 punkte nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo, nors pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ji turėjo būti rašytinės formos, nepateikė duomenų, kad perdavė ieškovei lėšas pagal paskolos sutartį.

281. Dėl atsakovo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute atliktų darbų už 1079,57 Eur teismas sprendimo 135-136 punktuose nustatė, kad atsakovas neįrodė atliktų darbų vertės jų atlikimo metu, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo santuokoje, šeimos teisės normos, reglamentuojančios kompensacijos priteisimą už sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą netaikytinos, atsakovas galėtų prisiteisti tik ieškovės jo sąskaita sutaupytą sumą, skaičiuotiną pagal darbų kainą, buvusią jų atlikimo metu. Tačiau iš prievolių kylantiems reikalavimams taikytinas ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė prašė taikyti, todėl ir šioje dalyje atsakovo reikalavimas atmetamas.

282. Nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad visą 20 000 Lt kreditą, gautą pagal 2006-07-12 vartojimo kredito sutartį su AB SEB banku buto remontui ir automobiliui pirkti, panaudojo ieškovės buto įrengimui, 2022-10-10 paaiškinimuose koregavo poziciją, teigdamas, kad 7249,70 Lt išleido daiktams į sodybą įsigyti, 1086,92 Lt ir 170,58 Lt – statybinėms medžiagoms, reikalingoms sodyboje įsigyti, todėl asmeninėms reikmėms išleido 8507,20 Lt, 845,25 Lt mokėjo už ieškovės automobilio draudimą, o kita paskolos dalis panaudota apmokant bendras vestuvių išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mažino reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, nurodydamas, kad iš 23 060,40 Lt kredito su palūkanomis sumos 13 251,43 Lt (3837,88 Eur) skirta bendroms šeimos reikmėms, todėl jam priteistina pusės šios sumos – 1918,94 Eur kompensacija. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl automobilio darudimo ir vestuvių išlaidų apmokėjimą. Nėra aišku ar draudimo išlaidos patirtos santuokoje, todėl nėra galimybės daryti išvada, kad jos gali būti vertinamos kaip sutuoktinio asmeninės lėšos, panaudotos šeimos reikmėms. Tuo atveju, jei išlaidos patirtos iki santuokos, jos turėtų būti vertinamos kaip atsakovo patirti nuostoliai, ieškovei nepagrįstai sutaupius jo sąskaita. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų nei apie mokėtą automobilio draudimą (ieškovės automobilio kasko draudimo sutarties, duomenų apie draudimo įmokų mokėjimą), nei apie šalių vestuvių išlaidas ir jų apmokėjimą. Daroma išvada, kad atsakovas nepagrindė reikalavimo priteisti kompensaciją už šeimos poreikiams panaudotas asmenines lėšas.

283. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl 7603,08 Eur kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą ar asmeninių lėšų, gautų pagal 2006-07-12 vartojimo kredito sutartį su AB SEB panaudojimą šeimos reikmėms.

284. Ieškovė, nors reikalavimų dėl priteistinų kompensacijų ieškiniu neformuluoja, tačiau jomis mažina jos atsakovui mokėtiną kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybė dalį. Ieškovė teigia, kad jai turi būti kompensuojamos jos asmeninės lėšos, panaudotos atsakovo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įgijimui bei įrengimui, skaičiuodama, kad investavo 64 419,28 Lt (18 657,11 Eur) ir sumokėjo 10 325,01 Eur palūkanų, todėl iš atsakovo priteistina jo asmeniniam turtui panaudota 28 982,12 Eur suma.

285. Teismas sprendimo 147-156 punktuose nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog perdavė atsakovui savo asmenines lėšas sodybos kainos daliai sumokėti, duomenų apie tai kokie įrengimo darbai buvo atlikti iš jos lėšų, kokios statybinės medžiagos už jas pirktos. Atsižvelgiant į tai, daroma išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog prisidėjo prie žemės sklypo su statiniais įgijimo ar įrengimo (sprendimo 157 p.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo priteisti ieškovei 28 982,12 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto įgijimą ar įrengimą.

286. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas turi kompensuoti jai ½ dalį iš bendrų lėšų sumokėtų įmokų pagal atsakovo su AB SEB banku sudarytą 2005-09-15 kredito sutartį už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki 2013-11-01. Tačiau konkrečios priteistinos sumos ieškovė nenurodė, skaičiuodama iš jos atsakovui priteisiną kompensaciją jokios sumos už 2005-09-15 kredito išmokėjimą iš bendrų lėšų neįtraukė.

287. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš jo ieškovei 14 100,57 Eur (1/2 nuo 28 201,14 Eur sumos) kompensaciją už iš bendrų lėšų apmokėtą asmeninį atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisti iš ieškovės atsakovui 26 627,09 Eur (1/2 nuo 53 254,18 Eur sumos) kompensaciją už iš bendrų lėšų apmokėtą asmeninį ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsakovas nurodo, kad šalys su AB SEB banku yra sudariusios sutartis, pagal kurias įgijo asmeninį turtą ir iki 2017-03-08 šių paskolų įmokos buvo mokamos iš bendrų lėšų. Atsakovas padengė 13 271,09 Eur kredito, 14 926,88 Eur palūkanų ir 3,17 Eur delspinigių, iš viso 28 201,14 Eur pagal paskolos sutartį, kurios pagrindu gautas kreditas turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti. Ieškovė, atsakovo teigimu, iki 2017-03-08 iš bendrų lėšų padengė 16 632,38 Eur kreditą, 22 329,86 Eur palūkanas ir 55,69 Eur delspinigių (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 6 201,38 Eur kreditą, 8009,56 Eur palūkanų ir 25,31 Eur delspinigių (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 53 254,18 Eur.

288. Bylos duomenimis, 2003-12-22 ieškovė su AB Vilniaus banku (šiuo metu AB SEB bankas) sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu jai suteiktas 156 000 Lt kreditas jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiam būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įgyti (popierinio el. bylos priedo t. V, b. l. 152-155). Atsakovas 2005-09-15 su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu jam suteiktas 130 000 Lt kreditas sodybai pirkti (e. b. t. II, b. l. 20-22).

289. Nuo 2006-09-07, kuomet šalys sudarė santuoką, jų pajamos laikomos bendrąją jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 2-5 p.), todėl santuokos metu mokėtos kreditų įmokos, jei neįrodoma, kad jos mokėtos iš asmeninių lėšų, laikomos sumokėtomis iš bendrų sutuoktinių lėšų. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo ieškovės nurodytos šalių gyvenimo skyrium dienos - 2013-10-23, nustatė, kad santuokoje įgytas turtas dalintinas santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai (CK 3.127 str. 1 d.), kuri iš esmės sutampa su atsakovo nurodyta šalių gyvenimo skyrium diena – 2017-03-08. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad nurodyti kreditai iš bendrų sutuoktinių lėšų mokėti iki šios datos.

290. Iš į bylą pateiktos 2020-10-21 AB SEB banko pažymos (e. b. t. XII, b. l. 154) nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo 2006-09-07 iki 2017-03-08 pagal 2005-09-15 kredito sutartį sumokėta 13 271,09 Eur kredito, 14 926,88 Eur palūkanų ir 3,17 Eur delspinigių, iš viso 28 201,14 Eur. Atsižvelgiant į sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis šios atsakovo asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų sumos – 14 100,57 Eur.

291. Iš į bylą pateiktos 2021-12-10 AB SEB banko pažymos (e. b. t. X, b. l. 42) nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki 2017-03-08 pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 13 164,73 Eur kredito, 17 031,14 Eur palūkanų ir 76,64 Eur delspinigių iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5743,71 Eur kredito, 7430,61 Eur palūkanų ir 29,83 Eur delspinigių iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 43 476,66 Eur. Atsižvelgiant į sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją, atsakovui iš ieškovės priteistina ½ dalis šios ieškovės asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų sumos – 21 738,33 Eur.

292. Įskaičius šias kompensacijas, atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacijos suma sudaro 7637,76 Eur.

293. Ieškovė ieškinio turinyje nurodo, kad 2012-02-24 su AB Swedbank sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 14 000 Lt kreditas. Šią prievolę ieškovė nurodo iš dalies įvykdžiusi iš asmeninių lėšų, nuo 2013-10-23 iki 2015-02-12 sumokėdama 268,14 Eur kredito bei 4,57 Eur palūkanų. Ieškovės vertinimu iš atsakovo priteistina ½ dalis šių įmokų – 136,36 Eur suma.

294. Ieškovė taip pat nurodo, kad šeimos poreikiams finansuoti su AB Swedbank 2013-04-18 sudarė kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8022,47 Eur (27 700 Lt) kredito limito ir šios sutarties pagrindu atsiradusias prievoles yra įvykdžiusi, asmeniškai sumokėdama kreditoriui 2013-10-23 negrąžintą kredito likutį – 27 400 Lt. Ieškovė nurodo, kad kreditas panaudotas šeimos poreikiams, todėl iš atsakovo priteistina ½ dalis grąžintos paskolos – 4011,23 ir 762,31 Eur sumokėtų palūkanų, administravimo bei įsipareigojimo mokesčio, iš viso 4773,54 Eur.

295. Atsakovas prašė nustatyti, kad įsipareigojimai trečiajam asmeniui AB Swedbank pagal 2012-02-24 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės ieškovės prievolės. Sprendžiant šį reikalavimą, sprendimo 248-250 punktuose nustatyta, kad, remiantis į bylą pateikta 2014-04-04 AB Swedbank pažyma apie ieškovės įsipareigojimus (popierinio el. b. priedo t. IV, b. l. 133) pagal 2012-02-24 asmeninės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta 14 000 Lt paskola. Remiantis pateikta 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikta 27 700 Lt paskola vartojimo reikmėms. Iš 2021-02-11 trečiojo asmens AB Swedbank pažymos (el. b. t. X, b. l. 43-48) nustatyta, kad 2015-02-12 ieškovė įvykdė visus įsipareigojimus pagal 2012-02-24 asmeninės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad visi įsipareigojimai įvykdyti šalims esant santuokoje, iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, iš bendrų lėšų.

296. Iš 2021-02-11 trečiojo asmens AB Swedbank pažymos taip pat nustatyta, kad 2019-02-13 ieškovė įvykdė įsipareigojimus pagal 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ši pažyma patvirtina, kad 2013-10-23 negrąžinto kredito limito suma pagal 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 27 400 Lt, o 2017-03-08 – 5800 Eur. Kadangi ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo ieškovės nurodytos šalių gyvenimo skyrium dienos - 2013-10-23 atmestas, o santuokoje įgytas turtas dalintinas santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienai, daroma išvada, kad iš atsakovo ieškovei galėtų būti priteista kompensacija, skaičiuotina nuo 5800 Eur sumos. Tačiau sprendžiant klausimą dėl kompensacijų priteisimo, turi būti nustatyta, kad lėšos pagal nurodytą asmeninės kredito linijos sutartį buvo panaudotos bendriems poreikiams tenkinti.

297. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad pagal minėtas sutartis skolinosi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo įrengimui ir sklypo sutvarkymui, todėl turėjo įrodyti, kad gautos paskolos panaudotos šiems tikslams. Atsakovas ginčijo, kad ieškovė prievoles pagal nurodytas sutartis įgijo be jo žinios ir sutikimo, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog pagal nurodytas sutartis gautas lėšas panaudojo bendriems poreikiams. Ieškovė 2022-08-31 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovui buvo žinomos visos ieškovės paskolos, jos buvo imamos suderinus su atsakovu sprendimus dėl namo įrengimo. Ieškovės teigimu šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2012-02-21 el. laiškas tėvams, tačiau, kaip teisingai nurodo atsakovas, jis rašytas likus 3 dienoms iki 2012-02-24 asmeninės kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su AB Swedbank sudarymo. Ieškovė nurodo, kad mokėjo už atsakovą jo kreditus, tačiau tai neįrodo pagrindo priteisti iš atsakovo kompensaciją už ieškovės prievolių vykdymą.

298. Ieškovė taip pat nurodo, kad 2013-04-18 sutartis dėl 8022,47 Eur sudaryta siekiant įrengti trinkeles sklype ir paskola panaudota šiam tikslui, o atsakovas nenurodo kokioms asmeninėms ieškovės reikmėms, remiantis jo pozicija, imtos ir naudotos paskolos. Ieškovė į bylą pateikė 2013-05-28 rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), darbus, detalizuotus sąmatoje (popierinio el. b. priedo t. VII, b. l. 73-74). Kartu pateikta 2013-05-06 pasiūlymo lentelė, iš kurios matyti, kad buvo susitarta įvykdyti šalių sklype trinkelių klojimo ir susijusius darbus, kurių kaina – 11 875 Lt (popierinio el. b. priedo t. VII, b. l. 76).

299. Atsakovas ginčijo, kad sutartis pateikta be priedų, kuriuose ir turėjo būti išvardinti darbai ir jų kainos, tuo tarpu pasiūlymo lentelė nėra sutarties priedas ir neturi įrodymo galios. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Remiantis CPK 185 straipsnio 2 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

300. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad iš į bylą pateiktų šalims priklausančio sklypo fotonuotraukų matyti, kad jame yra išklotos trinkelės. Atsakovas iš esmės neginčija, kad šie darbai buvo atlikti po sklypo įsigijimo, nenurodo, kad jie atlikti kitu laiku, kitos įmonės ar jo paties. Todėl teismas vertina, kad ieškovės į bylą pateikta rangos sutartis ir pasiūlymo lentelėje nurodyti darbai bei jų kaina pakankamai patikimai pagrindžia, kad trinkelių klojimo darbams galėjo būti išleista 11 875 Lt suma.

301. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė šią sumą sumokėjo iš lėšų, gautų pagal 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad rangos darbų pasiūlymą ieškovė gavo tik 2013-05-09 (el. b. t. XVI, b. l. 20), rangos sutartis sudaryta tik 2013-05-28, todėl nėra pagrindo spręsti, kad būtent šiems darbams vykdyti ieškovė dar iki 2013-04-18, nežinodama darbų kainos, kreipėsi į banką dėl kredito. Kredito suma neatitinka rangos darbų sumos. Iš į bylą pateiktų ieškovės sąskaitų išrašų nėra galimybės daryti išvadą, kad gautą kreditą ieškovė panaudojo būtent rangos darbams apmokėti. Tokių aplinkybių įrodymų į bylą nepateikta. Pati ieškovė atitinkamomis aplinkybėmis nesutiko pripažinti, kad atsakovo imti kreditai panaudoti šeimos reikmėms. Pastebėtina ir tai, kad, skirtingai nei nurodo ieškovė, atsakovas neturėjo pareigos nurodyti ir teikti į bylą įrodymų apie tai kokioms asmeninėms reikmėms naudotos kredito lėšos, nes būtent ieškovė, siekdama, kad jai būtų priteista kompensacija už jos santuokos metu vykdytas prievoles, turi įrodyti, kad gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

302. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prievolės pagal ieškovės su trečiuoju asmeniu AB Swedbank sudarytas 2012-02-24 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo asmeninės ieškovės prievolės, o duomenų, kad pagal sutartis ieškovės gautos lėšos panaudotos bendriems sutuoktinių poreikiams, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas kompensuoti ieškovės sumokėtas kreditų įmokas atmetamas.

303. Ieškovė nurodo, kad atsakovui neprisidedant prie gyvenamojo namo išlaikymo, iš jo, proporcingai jo daliai, nepriklausomai nuo to ar jis naudojasi turtu, priteistina ieškovės patirtų išlaidų turtui išlaikyti ir išsaugoti kompensacija. Tai, kad atsakovas nesinaudoja turtu, nepašalina jo pareigos išlaikyti bendrą jungtinę nuosavybę ir ši pareiga nepriklauso nuo to ar turtu naudojasi kiti asmenys. Atsakovas name negyvena nuo 2015-08-08 ir nuo to laiko visos namo išlaikymo išlaidos, ieškovės teigimu, tenka jai. Ieškovė nurodo, kad gyvenamojo namo šildymui sezono metu per mėnesį sunaudojama apie 1 tona kietojo kuro, kurio kaina – apie 200 Eur už toną. Šildymo sezonas trunka apie 7 mėnesius. Ieškovė už namo šildymą sumokėjo 5963,21 Eur. Mokėjimus už kurą ieškovė vykdė grynaisiais pinigais, iš savo ir savo motinos, kuri buvo pripažinta neveiksnia bei neturėjo pajamų ir kurios globėja ieškovė buvo paskirta, sąskaitų. Per 5 metų laikotarpį atsakovas, ieškovės teigimu, įsiskolino ieškovei 3000 Eur (200 x 6 x 5 : 2) už namo šildymą. Be to, ieškovė nurodo, kad namas yra rastinis, šildomas kietu kuru, dėl nemenkos gaisro rizikos namui būtina apsauga. Namo apsaugai ieškovė, jos skaičiavimu, išleido 1055,10 Eur, todėl iš atsakovo priteistina ½ šios sumos dalis – 527,55 Eur.

304. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad name gyvena svetimas asmuo – ieškovės sugyventinis, todėl ieškovė šildymo kompensacijos turėtų reikalauti iš jo. Ieškovė pažeidė atsakovo teisę į turtą, be jo sutikimo atidavė dalį namo panaudai sugyventiniui, kuris apmoka ieškovei savo komunalines išlaidas, tačiau vis tiek siekia prisiteisti šias išlaidas iš atsakovo. Dėl išlaidų namo apsaugai atsakovas nurodė, kad ieškovė nenurodė namo apsaugos paslaugų teikimo laikotarpio, už kurį siekia prisiteisti išlaidų kompensaciją, neprideda sutarties su apsaugos bendrove, nepateikia sąskaitų ir jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų. 2022-10-10 rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovės teikiami priedai, susiję su prašoma priteisti kompensacija už šildymą apima 7 metų laikotarpį, per kurį ieškovės patirtų išlaidų suma sudaro 6081,31 Eur. Per 5 metus namo šildymo išlaidų suma, atsakovo skaičiavimu, sudaro 4343,79 Eur. Ieškovė, atsakovo teigimu, pateikia tik vieną sąskaitą, kurioje aiškiai nurodoma, kad pirkta anglis, aiškus kuro kiekis. Kituose dokumentuose nurodomas tik lėšų gavėjo pavadinimas, kyla neaiškumų už ką atlikti pavedimai. Bendrosios jungtinės nuosavybės namas buvo šildomas jame gyvenant ieškovei, tenkinant ieškovės asmeninius poreikius, dėl ko kilo ir poreikis saugoti namą. Naudą iš namo šildymo ir apsaugos, atsakovo teigimu, gavo ieškovė.

305. Ieškovė, jos nurodytoms aplinkybėms pagrįsti į bylą pateikė savo sąskaitos išrašą (el. b. t. XVI, b. l. 122-149), iš kurio matyti, kad 2015-10-29 ji mokėjo 249,40 Eur už pirkinį (duomenys neskelbtini); 2016-02-19 mokėjo 196,30 Eur (duomenys neskelbtini); 2016-04-08 – 59,50 Eur (duomenys neskelbtini); 2016-04-29 – 30,50 Eur (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės motinos A. K. sąskaitos 2017-03-03 mokėta 198 Eur (duomenys neskelbtini) (el. b. t. XIV, b. l. 192-193). Į bylą taip pat pateikti: 2017-02-09 244 Eur mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini); 277,50 Eur 2018-01-13 pavedimas (duomenys neskelbtini); 2018-03-14 A. K. 248 Eur pavedimas (duomenys neskelbtini); 2018-10-29 A. K. 199,50 Eur mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini) už akmens anglis; 2018-12-04 A. K. 285 Eur mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini) 298,70 Eur 2019-02-27 mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini) už akmens anglį; 2020-03-04 230 Eur mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini) už akmens anglį; 2020-09-22 549,11 Eur mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini); 2022-03-08 (duomenys neskelbtini) PVM sąkaita-faktūra 350 Eur sumai už akmens anglis; (duomenys neskelbtini) 2022-07-15 akmens anglies granulių krovinio važtaraštis (iškrovimo adresas – (duomenys neskelbtini)) ir 2022-07-15 šios įmonės 919,40 Eur PVM sąskaita - faktūra; 2022-08-18 mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini) 985 Eur sumai (popierinio el. b. priedo t. IV, b. l. 137, el. b. t. XVI, b. l. 115-121, 150, 151).

306. Visos nurodytos išlaidos patirtos šalims gyvenant skyrium, atsakovui gyvenant atskirai. Tačiau teismas kaip pagrindžiančių ieškovės patirtas išlaidas kurui nevertina (duomenys neskelbtini) atliktų pavedimų, nes juose nėra nurodyta pavedimų paskirtis, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad įmonė užsiima prekyba anglimi, iš jos pavadinimo tai nėra savaime aišku. Atsižvelgiant į tai, kad lėšų pavedimai į motinos sąskaitą atlikti pačios ieškovės, mokėjimai iš šios sąskaitos vertinami kaip patvirtinantys ieškovės išlaidas. Iš viso į bylą pateikti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina ieškovės patirtas 4111,11 Eur išlaidas kurui nuo 2015-08-08, kai atsakovas gyveno atskirai.

307. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu viena iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

308. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jame nuo 2015-08-08 gyvena ieškovė su šalių nepilnamečiu sūnumi. Šiuo metu name taip pat gyvena ieškovės sugyventinis ir jų nepilnametė dukra.

309. Nors atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus atlyginti pusę jos patirtų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atsakovas nurodė, kad jis name negyvena, jame su ieškove gyvena kitas asmuo, kuris ir moka ieškovei už komunalines paslaugas, nagrinėjamu atveju šie argumentai teisinės reikšmės neturi, kadangi pagal CK 4.76 straipsnį pareiga proporcingai nuosavybės teise valdomai daliai prisidėti prie turto išlaikymo ir išsaugojimo numatyta turto savininkui. Atsakovui, remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytu sutuoktinių turto lygių dalių principu, tenka pareiga atlyginti pusę ieškovės patirtų išlaidų turtui išlaikyti ir išsaugoti.

310. Atsakovas nurodo, kad namo šildymas nėra būtinas, išlaidos namo šildymui patirtos tik dėl to, kad jame gyvena ieškovė. Teismas su tokia pozicija sutinka. Pažymėtina, kad šalių namas nėra prijungtas prie miesto centralizuoto šildymo sistemos, yra šildomas pagal poreikį. Į bylą nėra pateikta duomenų apie būtinybę šildymo sezono metu šildyti rastinį namą, jeigu jame negyvenama. Sutiktina, kad ieškovei negyvenant name, jis galėtų būti ir nešildomas. Tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo šildymo išlaidos yra būtinos ir skirtos jam išlaikyti bei išsaugoti nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo.

311. Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju namo šildymo išlaidos susidarė jame gyvenant ieškovei, todėl turi tekti pačiai ieškovei. Pastebėtina, kad, nors name taip pat gyvena šalių nepilnametis sūnus, tačiau būsto šildymo išlaidos įskaitytos į jam atsakovo teiktiną išlaikymą.

312. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl namo šildymo išlaidų kompensacijos atmeta.

313. Ieškovė taip pat pateikė į bylą įrodymus, susijusius su patirtomis išlaidomis namo apsaugai (popierinio el. b. priedo t. IV, b. l. 47-58; el. b. t. XIV, b. l. 192-193; t. XVI, b. l. 111-114), tačiau ir šios išlaidos, teismo vertinimu, nėra būtinos nei namo išlaikymui, nei išsaugojimui. Ieškovė nurodo, kad namo apsauga yra reikalinga, nes namas rastinis, kūrenamas anglimi, todėl gali lengvai užsidegti.

314. Tačiau iš į bylą pateiktos 2011-05-16 sutarties su (duomenys neskelbtini) ir jos priedo – objekto apžiūros akto matyti, kad sutarties dalykas – signalizacijos sistemos signalų stebėjimas ir reagavimas į signalizacijos sistemos suveikimą, o objekto adresu sumontuota ne priešgaisrinė, o apsauginė signalizacija (popierinio el. b. priedo t. IV, b. l. 47-58). Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju namo apsauga būtina dėl didelės gaisro kilimo galimybės, kaip nurodė ieškovė. Tuo tarpu apsauga nuo įsilaužimo nėra susijusi su namo išlaikymu ir negali būti vertinama kaip būtina namui išsaugoti nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo.

315. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patiriamos išlaidos namo šildymui ir apsaugai neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl reikalavimas atlyginti jų dalį atmetamas.

316. Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 16 078,52 Eur kompensaciją dėl nepagrįsto sutaupymo, susijusio su jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiais gyvenamuoju namu ir žemės sklypu laikotarpiu nuo 2020-05-19 iki 2022-02-21 arba, alternatyviai, priteisti iš ieškovės 2551,04 Eur kompensaciją už šio turto asmeninį naudojimą laikotarpiu nuo 2020-05-19 iki 2022-02-21. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad ieškovė neteisėtais veiksmais yra užvaldžiusi atsakovo turto dalį, gavo naudą nepagrįstai sutaupiusi jo sąskaita ir sumažino atsakovo nuosavybę. Ieškovė atsakovui priklausančia turto dalimi davė naudotis sugyventiniui, tokiu būdu sutaupė ir gavo naudą, nes sugyventiniui neatlygintinai naudojantis atsakovui priklausančia turto dalimi be atsakovo, nereikėjo nuomotis atskiro būsto. Solidari šalių skola su palūkanomis sudaro 72 904,90 Eur. Turtas nebuvo išnuomotas, naudotas atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti, kas sukėlė žalą atsakovui 2551,04 Eur palūkanų suma, skaičiuojant nuo ½ 57924 Eur skolos. Remiantis viešai prieinamais duomenimis apskaičiuota šalims bendrosios jungtinės nuosavybės namo nuomos kaina mėnesiui (2296,96 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nepilnametis vaikas taip pat gyvena šiame name, ieškovės už laikotarpį nuo 2020-05-19, kuomet atsakovas buvo iškeldintas iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio būsto iki 2022-02-21 (per 21 mėn.) nepagrįstas praturtėjimas ir atsakovo nuostoliai sudaro nuomos mokesčio už 21 mėn. kainą.

317. Nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės trukdymo jam naudotis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu pagrįsti atsakovas į bylą pateikė garso įrašą (2022-05-17 DOK-87759), patvirtinantį, kad ieškovė neįsileidžia atsakovo į bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį namą.

318. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą). Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas).

319. Nagrinėjamu atveju teismas spendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė praturtėjo dėl atsakovo veiksmų. Aiškindamas CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 punktas). Sprendžiant iš atsakovo nurodytų aplinkybių, jis vertina, kad ieškovė, neleisdama jam gyventi šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, sutaupė jo sąskaita, nes leido jam priklausančia turto dalimi naudotis sugyventiniui ir dėl nereikėjo nuomotis atskiro būsto.

320. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė sutaupė atsakovo sąskaita. Ieškovė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name gyveno ir iki atsakovo nurodyto laikotarpio, už kurį jis skaičiuoja savo nuostolius, pradžios. Pažymėtina, kad ginčo namas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir realios dalys šiame turte šalims nenustatytos, turtas nėra atidalintas. Ieškovė, kaip ir iki atsakovo išsikėlimo iš namo, naudojasi visu jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu namu ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl to nuo 2020-05-19 kokiu nors būdu praturtėjo. Nėra aišku ką, kaip ir anksčiau, gyvendama jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, ieškovė galėjo sutaupyti. Kaip nurodo ir pats atsakovas, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name gyvena ir šalių nepilnametis vaikas, o atsakovas turi pareigą užtikrinti jam gyvenamąją vietą. Taigi būstas bet kokiu atveju negalėtų būti nuomojamas ir atsakovo skaičiavimai, siejami su galima namo nuomos kaina yra nepagrįsti. Tai pat nepagrįsta teigti, kad atsakovui gyvenant bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančiame name, ieškovė privalėtų nuomotis atskirą būstą, nes nei viena iš šalių neturi didesnių teisių į joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovės sutaupymą atsakovas iš esmės motyvuoja ne jos pačios, o jos sugyventinio galimybėmis gyventi ginčo name, todėl teismas daro išvadą nesant pagrindo konstatuoti būtent ieškovės praturtėjimą ar sutaupymą dėl atsakovo veiksmų ir reikalavimą dėl 16 078,52 Eur kompensacijos atmeta.

321. Atsakovas reiškia alternatyvų reikalavimą, grindžiamą aplinkybe, kad ieškovė, neleisdama jam lankytis bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančiame name, viena juo naudodamasi, gavo naudą ir sumažino atsakovo nuosavybę. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas, naudojant bendrą turtą tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų (iš bendro turto vykdytinų) prievolių vykdymu, išskyrus atvejus kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, reglamentuotas CK 3.98 straipsnio 3 dalyje, kuris numato, kad tokiu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimas turi būti kompensuotas. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad turtas naudotas šeimos poreikiams tenkinti nereikalauja atskiro įrodinėjimo, kadangi su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių valdomame name gyvena šalių nepilnametis vaikas.

322. Atsakovo alternatyvus reikalavimas priteisti 2551,04 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės naudojimą asmeniniams ieškovės poreikiams siejamas su palūkanomis, mokėtinomis už solidarią šalių skolą tretiesiems asmenims V. ir Z. U.. Čia pažymėtina, kad nurodyta paskola buvo panaudota šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam namui įrengti, sklypui sutvarkyti. Tiek namo įrengimas, tiek sklypo sutvarkymas yra investicijos į bendrą turtą, keliančios jo vertę, tenkančią abiem šalims. Atsakovas nėra netekęs nuosavybės teisė į turtą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jam turi būti priteisti nuostoliai, siejami su palūkanomis, mokėtinomis už namui įrengti ir sklypui sutvarkyti gautą paskolą. Neaišku kodėl ieškovė, realizuodama savo teisę naudotis bendrąja jungtine nuosavybe, turėtų kompensuoti atsakovui nesumokėtas palūkanas už tretiesiems asmenims negrąžintą paskolą.

323. Teismas daro išvadą, kad alternatyvus reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo ir 2551,04 Eur kompensacijos priteisimo tuo pagrindu atmetamas.

324. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1166,13 Eur kompensaciją už būsto nuomą. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad nuo 2017-03-08 iki 2020-05-19 gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė kreipėsi į teismą dėl jo iškeldinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31773-1097/2019 teismas tenkino ieškinį ir nusprendė iškeldinti atsakovą iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Vilniaus apygardos teismas 2020-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-910-779-2020 atmetė atsakovo pateiktą apeliacinį skundą. Kadangi jam priklausančia ½ dalimi namo atsakovas naudotis negalėjo, jis išsinuomojo kambarį, kurio nuomos kaina – 75 Eur per mėnesį. Kambarys išnuomotas nuo 2020-07-15. Iki 2021-10-31 už nuomą sumokėta 1166,13 Eur.

325. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys atvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31773-1097/2019 teismas tenkino ieškovės I. U. ieškinį atsakovui M. U. ir nusprendė iškeldinti atsakovą iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto. Sprendimas įsiteisėjo 2020-05-19. Į bylą pateikta 2020-07-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, patvirtinanti, kad nuo 2020-07-15 atsakovas už 75 Eur per mėnesį išsinuomojo kambarį (popierinio el. b. priedo t. VI, b. l. 141-143). Patirtoms išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad nuo 2020-08-01 iki 2021-10-01 sumokėjo buto savininkui 1166,13 Eur nuompinigių (popierinio el. b. priedo t. VI, b. l. 115-116).

326. Atsakovas nurodo, kad negalėjo naudotis jam priklausančiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove valdomu namu ir šią aplinkybę grindžia garso įrašu (2022-05-17 DOK-87759), patvirtinančiu, kad ieškovė neįsileidžia atsakovo į bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį namą. Tačiau šis įrašas negali būti pagrindu spręsti, jog atsakovas negalėjo naudotis bendru turtu, kadangi yra darytas metais vėliau nei atsakovas išsinuomojo butą - teismo paskirtos ekspertizės metu apžiūrint turtą (2021-04-08). Tokiu pagrindu galėtų būti aplinkybė, kad 2020-05-19 įsiteisėjus teismo sprendimui dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, jis negalėjo grįžti gyventi į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą, kadangi jame jau gyveno ieškovės sugyventinis (remiantis byloje esančia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021 m. spalio mėn. pateikta išvada civilinėje byloje Nr. e2-29030-1157/2021, buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji jau 2 metus (t. y. nuo 2019 m. pabaigos) gyvena su sugyventiniu A. K.). Tačiau šia aplinkybe, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių, patirtų jam nuomojantis butą, priteisimo, atsakovas nesiremia. Teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

327. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė, atsakovo iškeldinimo iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto momentu, ginčo namu naudojosi su sugyventiniu, savaime nereiškia, kad atsakovo teisė naudotis namu buvo pažeista. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų siekęs šią teisę įgyvendinti, kad iškeldinus iš buto, jam buvo trukdoma grįžti gyventi į namą. Sutiktina su ieškove, kad iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo atsakovas išsikėlė dar 2015-08-08 po jo paties smurto ieškovės atžvilgiu atvejo. Nuo to laiko jokių pretenzijų dėl gyvenimo name atsakovas nereiškė, gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ir pagal jo nurodomas faktines aplinkybes, savo teisių pažeidimą iš esmės sieja ne su galimybės grįžti gyventi į ginčo namą nebuvimu iškeldinimo metu, o su pačiu iškeldinimo faktu. Tačiau šis faktas negali būti vertinamas kaip neteisėti ieškovės veiksmai, kadangi butas, kuriame gyveno atsakovas, ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, dėl atsakovo iškeldinimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra išsikėlęs iš šalims priklausančio namo, savaime nereiškia, kad ieškovė turi aprūpinti jį būstu, apmokėdama jo nuomos išlaidas.

328. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnis, reglamentuojantis priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei jos piniginės išraiškos - nuostolių, numato, kad atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

329. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo patirti nuostoliai nuomojantis būstą buvo nulemti ieškovės neteisėtų veiksmų ir daro išvadą, kad būsto nuomai patirtų išlaidų nesieja priežastinis ryšys su ieškovės veiksmais ar neveikimu, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

330. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas dėl 1166,13 Eur kompensacijos už būsto nuomą priteisimo atmetamas.

331. Priešieškiniu atsakovas reiškia reikalavimus dėl 1831,61 Eur piniginės kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą ir ½ bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo draudimą. Atsakovas nurodo, kad gyvendamas skyrium prisidėjo prie šalių bendro turto – gyvenamojo namo išlaikymo, taip pat kompensavo tretiesiems asmenims V. ir Z. U. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto 1155,38 Eur šildymo išlaidas už laikotarpį nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020-06-12 už ieškovei priklausančio buto šildymą sumokėjo 206,45 Eur, taip pat šiuo laikotarpiu sukaupė 75,15 Eur kaupiamųjų lėšų namo renovacijai, sumokėjo 789,12 Eur gyvenamojo namo draudimo įmokų.

332. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad šias aplinkybes grindžia 1155,38 Eur pavedimu trečiajam asmeniui Z. U., pavedimo paskirtyje nurodant „už (duomenys neskelbtini) buto šildymą pagal Vilniaus šilumos tinklų sąsk. laikotarpiu 2017.03 – 2019.12“, ir savo paties sudaryta bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir gyvenamojo namo išlaikymo laikotarpiu nuo 2017-03-08 iki 2021-10-15 kaštų lentele (el. b. t. XIV, b. l. 157-158). Sąskaitų už buto šildymą atsakovas nepateikė, todėl, nesant pateiktų pirminių dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokio dydžio išlaidos buto šildymui faktiškai patirtos. Vien tai, kad atsakovas padarė pavedimą savo motinai, jo paskirtyje nurodydamas, kad moka 1155,38 Eur už ieškovės buto šildymą, nėra pakankamas įrodymas spręsti, kad atsakovo tėvai sumokėjo už ieškovės buto šildymą, kad sumokėta būtent tokia suma ir priteisti ją iš ieškovės. Reiškiant reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad įvykdė prievolę už ieškovę, atsakovas turi įrodyti ieškovės prievolės egzistavimo faktą, jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-311-1075/2019). Nesant įrodytų šių aplinkybių, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į ieškovę, todėl jo reikalavimas šioje dalyje atmetamas.

333. Sutiktina ir su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas, naudojęsis jos butu, privalėjo jį išlaikyti. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-910-779/2020, kurioje apeliacines tvarka buvo nagrinėjamas atsakovo apeliacinis skundas civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl jo iškeldinimo konstatavo, kad atsakovui gyvenant ieškovei nuosavybės teise priklausiusiame bute tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai (nutarties 22 p.). CK 6.363 straipsnis numato panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, todėl sutiktina, kad atsakovas, gyvendamas bute, turėjo pareiga mokėti mokesčius už jo šildymą ir neturi teisės reikalauti priteisti sumokėtų mokesčių iš ieškovės. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo reikalavimas priteisti 206,45 Eur už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto šildymą atmetamas.

334. Atsakovas nurodo šiuo laikotarpiu taip pat sukaupęs 75,15 Eur namo, kuriame yra ieškovės butas, renovacijai. Nors ieškovės teigimu, šios lėšos priteistos civilinėje byloje dėl remonto, iš 2022-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-255-1080/2022 nustatyta, kad šiuo sprendimu priteistos tik kaupiamosios lėšos už laikotarpį iki 2020 m. sausio mėn. Tuo tarpu atsakovas prašo priteisti šias lėšas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020-06-12. Vis dėl to duomenų, patvirtinančių šių lėšų sukaupimą atsakovas nepateikė, šią aplinkybę grindžia tik savo paties sudaryta kaštų lentele, kuri gali būti vertinama tik kaip atsakovo paaiškinimai, bet ne kaip įrodymas, kurio pagrindu galima būtų priteisti sumokėtas lėšas. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas atsakovo reikalavimą dėl 75,15 Eur kaupiamųjų lėšų priteisimo atmeta.

335. Tas pats pasakytina apie atsakovo reikalavimą priteisti jam pusę ginčo namo draudimo išlaidų. Nesant pateiktos namo draudimo sutarties, pagal ją atliktų mokėjimų įrodymų, nėra galimybės objektyviai nustatyti kada, kieno ir kokiomis sąlygomis sudaryta sutartis, kokios sumos pagal ją sumokėtos. Į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovė sutiko, jog atsakovas apdraustų namą. Pritartina, kad ieškovė neturi kompensuoti bet kokių nebūtinų išlaidų, susijusių su namu, kurias savo valia patyrė atsakovas.

336. 2022-10-10 rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodo, kad šį reikalavimą reiškia CK 4.76 straipsnio, numatančio pareigą mokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, pagrindu. Šio sprendimo 304 punkte jau buvo nurodyta kasacinio teismo praktika, kuria išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Namo draudimo išlaidos nėra būtinos tam, kad šis turtas nežūtų ir nepablogėtų. Draudimas skirtas žalos, atsiradus tokioms aplinkybėms, kompensavimui, todėl negali būti vertinamas kaip būtinos išlaidos daikto išlaikymui ir išsaugojimui.

337. Remiantis visomis nustatytomis aplinkybėmis, atsakovo reikalavimas dėl 1831,61 Eur kompensacijos už atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto šildymą ir 789,12 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo draudimo įmokų atmetamas.

338. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė papildomai pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ½ dalį jos patirtų 120 Eur išlaidų namo įrengimo baigties registravimui, 300 Eur užstato dalyvavimui sodų bendrijos prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų sistemų projekte ir 850 Eur stogo latakų ir lietvamzdžių tvarkymui bei namo pamato ir langų apskardinimo darbams. Iš viso ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 635 Eur.

339. Ieškovė pateikė 2018-05-11 Nekilnojamojo turto objektų (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)), kadastro darbų atlikimo sutartį, kurioje nurodyta kadastro darbų kaina – 120 Eur, darbų atlikimo ir priėmimo-perdavimo aktą, PVM sąskaitą-faktūrą 120 Eur sumai ir sumokėjimą patvirtinantį kasos pajamų orderio kvitą (popierinio el. b. priedo t. VII, b. l. 79). Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė išlaidų, registruodama kadastrinius matavimus. Remiantis nekilnojamojo turto registro išrašu, pridėtu prie ekspertizės akto, 2018-05-11 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla nurodyta namo registracijos pagrindu.

340. CK 4.86 straipsnis numato, kad bendraturčiai privalo solidariai apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 6.9 straipsnis numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

341. Daroma išvada, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo registravimui ieškovė išleido 120 Eur, iš kurių pusę turi atlyginti atsakovas, kaip namo bendrasavininkas. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir įstatyminiam reglamentavimui, ieškovei iš atsakovo priteistina 60 Eur išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės registracija.

342. Ieškovė taip pat prašo priteisti ½ dalį jos sumokėto avanso už dalyvavimą sodų bendrijos, kurioje yra šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, projekte dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų sistemų. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kiekvienas vartotojas turėjo sumokėti 300 Eur užstatą ir kad jos sumokėtas užstatas bendrijoje gautas (popierinio el. b. priedo t. VII, b. l. 80-82).

343. Nors šios išlaidos taip pat susijusios su mokėjimais už bendrosios jungtinės nuosavybė teise šalims priklausantį turtą, teismas atsižvelgia į tai, kad sumokėtas užstatas už būsimą projektą, kuriuo prie miesto infrastruktūros bus jungiamas turtas, priteisiamas ieškovei, ir kurio nauda teks jai. Duomenų, kad šis projektas yra baigtas ir sukūrė vertę iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, byloje nėra.

344. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinant, kad patirtos išlaidos tik avansiniam mokėjimui, vadovaudamasis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti ½ šio mokėjimo dalį atmestinas.

345. Stogo latakų ir lietvamzdžių tvarkymui bei namo pamato ir langų apskardinimo darbams patirtų 850 Eur sumokėjimo patvirtinimui ieškovė į bylą pateikė trečiojo byloje nedalyvaujančio asmens raštelius, patvirtinančius, kad jis paėmė iš ieškovės 250 Eur namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo latakų, lietvamzdžių remonto bei pamato ir langų apskardinimo darbams būtinų medžiagų pirkimui, paėmė 600 Eur atlygį už apskardinimo darbus (popierinio el. b. priedo t. VII, b. l. 83). Tačiau iš pateiktų raštelių nėra galimybės nustatyti nei kas yra juos surašęs asmuo, nei kada jie surašyti (nėra nurodytos datos), nei kas sumokėjo atlygį už atliktus darbus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi galimybės spręsti, kad mokėjimai atlikti po bylos iškėlimo teisme, iš asmeninių ieškovės lėšų, kad atlygį už darbus sumokėjo ieškovė.

346. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad reikalavimas priteisti ½ dalį sumos, sumokėtos už latakų ir lietvamzdžių tvarkymą bei namo pamato ir langų apskardinimą atmetamas.

347. 2022-08-31 paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad nuo 2012 m. su ja buvo sudaryta atsakovo sodybos apsaugos sutartis, kuri nutraukta 2015 m. Ieškovės teigimu, už sodybos apsaugą iš atsakovo turi būti priteista pusės sumokėtų įmokų kompensacija – 403,39 Eur. Šias aplinkybes ieškovė grindė į bylą pateiktais įrodymais (el. b. t. XVI, b. l. 45-98).

348. Atsakovas 2022-10-10 paaiškinimuose pripažino, kad 2012 m. sudarius apsaugos sutartį ieškovės vardu, mokėjimus už sodybos apsaugą atlikdavo ji, tačiau atsakovas vykdė kitus bendrus mokėjimus, ką patvirtina duomenys, jog ieškovė kartais grąžindavo atsakovui dalį bendriems poreikiams sumokėtų sumų. Tačiau, teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai neturi reikšmės sprendžiant dėl jo pareigos kompensuoti iš bendrų sutuoktinių lėšų atliktus mokėjimus už jo asmeninio turto apsaugą, kadangi atsakovas nurodo mokėdavęs bendras išlaidas (2022-10-10 atsakovo paaiškinimų 36 p.), tuo tarpu ieškovė įrodinėja, kad bendros lėšos buvo naudojamos asmeninėms atsakovo reikmėms.

349. CK 3.115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

350. Atsakovui iš esmės pripažįstant, kad ieškovė mokėjo įmokas pagal jo asmeninio turto apsaugos sutartį ir neginčijant sumokėtų sumų dydžio, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia ieškovei iš atsakovo 403,39 Eur kompensacija už bendrosios junginės nuosavybės sumažėjimą mokant už atsakovo sodybos apsaugą.

Dėl turto balanso

351. CK 3.118 straipsnio 3 dalis numato, kad nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto.

352. Nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovei. Atsakovui priteistina kompensacija už ieškovei tenkančią jo turto dalį:

1) už ieškovei tenkančias 2696/24000 dalis palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiama 1150,50 Eur kompensacija;

2) už ginčo namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiama 37 819,80 Eur kompensacija.

353. Atsakovui iš ieškovės priteisiama 97,50 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

354. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 80,67 Eur jo banko sąskaitose bylos iškėlimo dieną buvusių lėšų dalis, atsakovui iš ieškovės priteisiama 6,66 Eur jos banko sąskaitose bylos iškėlimo dieną buvusių lėšų dalis.

355. Iš ieškovės atsakovui priteisiama pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų kompensaciją - 859,76 Eur).

356. Už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, pervedant lėšas į motinos sąskaitą iš ieškovės atsakovui priteisiama 23,42 Eur kompensacija.

357. Ieškovei iš atsakovo priteisiant atsakovo asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų sumą – 14 100,57 Eur, atsakovui iš ieškovės priteisiant ieškovės asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų sumą – 21 738,33 Eur, įskaičius šias sumas, atsakovui iš ieškovės priteistina 7637,76 Eur kompensacija už jos asmeniniam turtui įgyti skirtos paskolos įmokų mokėjimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančių lėšų.

358. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 60 Eur išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės registracija ir 403,39 Eur kompensacija už bendrosios junginės nuosavybės sumažėjimą mokant už atsakovo sodybos apsaugą.

359. Daroma išvada, kad ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 544,06 Eur suma, atsakovui iš ieškovės – 47 588,74 Eur.

360. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės iš viso 47 044,68 Eur kompensaciją už ieškovei tenkantį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

361. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

362. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Tenkinti reikalavimai dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalinimo, ieškovės prievolės trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2003-12-12 pripažinimo asmenine, atsakovo prievolės pagal 2005-09-15 sutartį su trečiuoju asmeniu AB SEB banku pripažinimo asmenine, kompensacijos už šios prievolės vykdymą iš bendrų lėšų, prievolės trečiajam asmeniui AB Luminor bankui pagal 2018-09-24 sutartį pripažinimo atsakovo asmenine atsakovo prievole, prievolės tretiesiems asmenims Z. ir V. U. pripažinimo asmenine ieškovės prievole, prievolės tretiesiems asmenims Z. ir V. U. vykdymo tvarkos nustatymo, kompensacijos už namo kadastrinių matavimų registravimą, sodybos apsaugą. Iš viso patenkinta 12 ieškinio reikalavimų. Iš dalies tenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo tenkintas 45 proc. Atmesti ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo momento, prievolės mokėti palūkanas už priteistą avansą pripažinimo solidaria šalių prievole, 28 982,12 Eur kompensacijos už atsakovo asmeninio turto įgijimą, įrengimą, šildymo išlaidų kompensacijos, namo apsaugos mokesčių kompensacijos, užstato sodų bendrijai dalies priteisimo ir kompensacijos už namo latakų ir lietvamzdžių tvarkymą, pamatų ir langų apskardinimą. Atmesti 7 ieškinio reikalavimai. Daroma išvada, kad iš viso tenkinta apie 62 proc. ieškinio reikalavimų.

363. Atsakovo priešieškinys taip pat tenkintas iš dalies. Tenkinti reikalavimai dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios pastogės priteisimo ieškovei, lėšų ieškovės banko sąskaitoje, jos motinos banko sąskaitoje, kaupiamojo draudimo lėšų priteisimo, prievolės pagal 2003-12-12 kredito sutartį su trečiuoju asmeniu AB SEB banku pripažinimo atsakovės asmenine prievole, prievolės pagal 2005-09-15 sutartį su trečiuoju asmeniu AB SEB banku pripažinimo atsakovo asmenine prievole, prievolės pagal su trečiuoju asmeniu AB Swedbank sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo prievole, prievolės trečiajam asmeniui AB Citadele bankas pripažinimo atsakovo asmenine prievole, prievolės tretiesiems asmenims Z. ir V. U. pagal paskolos raštelį pripažinimo asmenine atsakovo prievole, kompensacijų už iš bendrų lėšų sumokėtas paskolų asmeniniam turtui įgyti įmokas. Iš viso tenkinti 11 priešieškinio reikalavimų. Iš dalies tenkintas reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, 91 proc. tenkintas reikalavimas padalinti kilnojamąjį turtą. Netenkinti priešieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl ieškovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dėl turto padalinimo, asmeninės ir solidarios atsakovės prievolių tretiesiems asmenims modifikavimo, kompensacijos už prievolės pagal paskolos raštelį vykdymą, prievolės mokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje, kompensacijos už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, dėl nepagrįsto praturtėjimo ir alternatyvaus reikalavimo, dėl būsto nuomos išlaidų kompensacijos, dėl buto šildymo, kaupiamųjų lėšų, namo draudimo kompensacijų. Iš viso netenkinta 15 priešieškinio reikalavimų. Daroma išvada, kad iš viso tenkinta apie 44 proc. priešieškinio.

364. Už ieškiniu pareikštus reikalavimus ieškovė turėjo sumokėti 2 801 Eur (31 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusius reikalavimus, taip pat 2 770 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalijimo). Ieškovė, teikdama pradinį ieškinį, sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. 2022 m. vasario 7 d. nutartimi teismas patenkino ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė turėtų primokėti trūkstamą 2 770 Eur žyminio mokesčio dalį. Proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 41 proc. jos mokėtino žyminio mokesčio – 1135,70 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 59 proc. ieškovės primokėtino žyminio mokesčio – 1634,30 Eur.

365. Teikdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 1 326 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai atėmus 31 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 41 proc. šios sumos – 530,95 Eur žyminio mokesčio.

366. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).

367. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, teismas nesprendžia klausimo dėl iš atsakovo priteistinų teisinės pagalbos išlaidų ieškovės naudai.

368. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 2 500 Eur dydžio išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Teismui 2022 m. rugsėjo 2 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, kad atsakovas už advokatės R. M. paslaugas sumokėjo 500 Eur, už advokato J. S. paslaugas sumokėjo 500 Eur, už advokatės G. P. paslaugas sumokėjo 1 500 Eur. Atsakovas kartu su 2022 m. gegužės 17 d. patikslintu priešieškiniu (DOK-87759) pateikė procesinius dokumentus, kurių priede Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas AB Swedbank mokėjimo išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas advokatei R. M. sumokėjo 1 000 Eur pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o iš priedo Nr. 80 matoma, kad į atsakovo sąskaitą advokatė R. M. dviem bankiniais pavedimais grąžino 500 Eur. Iš patikslinto priešieškinio priedo Nr. 82 nustatyta, kad atsakovas advokatui J. S. AB Swedbank mokėjimo nurodymu sumokėjo 500 Eur. Iš patikslinto priešieškinio priedo Nr. 84 nustatyta, jog atsakovas advokatei G. P. AB Swedbank mokėjimo nurodymu sumokėjo 1 500 Eur.

369. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio už priešieškinio parengimą, teismas daro išvadą, kad atsakovo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1025 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

370. Be to, byloje 2021 m. kovo 2 d. nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, už kurios atlikimą atsakovas sumokėjo 700 Eur (DOK-45124). Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 287 Eur ekspertizės išlaidų.

371. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Be to, CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

372. Tretieji asmenys Z. U. ir V. U. teismui pateikė įrodymus apie patirtas 5 144,03 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Trečiųjų asmenų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

373. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. U. ir V. U. byloje dalyvauja atsakovo pusėje, jų patirtos teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Tokiu būdu 41 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų jiems turi atlyginti ieškovė, o 59 proc. – atsakovas. Taigi iš ieškovės trečiųjų asmenų V. ir Z. U. naudai priteistina 2109,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai priteistina 3034,98 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes – U. ir U..

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauja bendru šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 259 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-03-09) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1690 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę I. U., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 2696/24000 dalis neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 1150,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų penkiasdešimties euro centų) kompensaciją už ieškovei tenkančią jo turto dalį.

Priteisti ieškovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius, (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 37 819,80 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniolikos eurų aštuoniasdešimties euro centų) kompensaciją už ieškovei tenkančią jo turto dalį.

Priteisti ieškovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), miegamojo lovą su dviem spintelėmis, miegamojo lovos čiužinį, plokščiaekranį televizorių Sony, koridoriaus komodą, šaldytuvą „Gorenje“, paveikslą „Boba“, baro kėdes, mėlyną lovą ir oranžinę lovą, multimedijos grotuvą, sidabrinės spalvos televizorių Sony, plokščiaekranį televizorių LG, televizorių Samsung, medžio imitacijos lempą, dekoratyvinę raudonos spalvos pastatomą lempą, terasos baldus, Wifi ruterį, pianiną, vonios kėdę, užuolaidas, komodą, skalbimo mašiną ir vejapjovę.

Priteisti atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), paveikslus „Pasaka 1“, „Pasaka 2“ ir „Miestas“, dekoratyvinę juodos spalvos pastatomą lempą, rūsio knygų lentyną, indaują, rūsio spintą, koridoriaus veidrodį ir koridoriaus suoliuką.

Priteisti atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 97,50 Eur (devyniasdešimt septynių eurų penkiasdešimties euro centų) kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Priteisti ieškovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 80,67 Eur (aštuoniasdešimt eurų šešiasdešimt septynis euro centus) atsakovo bankų sąskaitose 2017 m. kovo 8 d. buvusių lėšų.

Priteisti atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 6,66 Eur (šešis eurus šešiasdešimt šešis euro centus) ieškovės bankų sąskaitose 2017 m. kovo 8 d. buvusių lėšų.

Priteisti atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 859,76 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų septyniasdešimt šešių euro centų) pagal draudimo sutartį sukauptų lėšų kompensaciją.

Priteisti atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 23,42 Eur (dvidešimt tris eurus keturiasdešimt du euro centus) 2017 m. kovo 3 d. A. K. sąskaitoje buvusių lėšų.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), su trečiuoju asmeniu AB SEB banku, į. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su pakeitimais yra asmeninė ieškovės prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), su trečiuoju asmeniu AB SEB banku, į. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, į. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui AB Swedbank, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui AS "Citadele banka" Lietuvos filialui, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. gegužės 11 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti, kad avanso grąžinimas ir palūkanų mokėjimas tretiesiems asmenims Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2010 m. birželio 23 d. buto pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį yra asmeninė ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė.

Nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-09-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1037-262/2017 ir Lietuvos Apeliacinio teismo 2019-10-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-449-330/2019 iš šalių solidariai priteistos 57 924 Eur paskolos grąžinimo ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimo prievolė tretiesiems asmenims Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė. Nustatyti, kad, nekeičiant prievolės pobūdžio kreditorių atžvilgiu, ieškovė I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), vykdo šią prievolę lygiomis dalimis, sumokėdami kiekvienas po 28 962 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios sumos.

Nustatyti, kad prievolė tretiesiems asmenims Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), paskolos raštelį yra asmeninė atsakovo prievolė.

Bylą dalyje dėl ieškovės prievolių AB Swedbank, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal 2012-02-24 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-04-18 asmeninės kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti.

Priteisti ieškovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 14 100,57 Eur įmokų, sumokėtų pagal 2005 m. rugsėjo 15 d. atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), su trečiuoju asmeniu AB SEB banku, į. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės 21 738,33 Eur įmokų, sumokėtų pagal 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), su trečiuoju asmeniu AB SEB banku, į. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą kredito sutartį.

Priteisti ieškovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto registracija.

Priteisti ieškovei I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), 403,39 Eur (keturių šimtų trijų eurų trisdešimt devynių euro centų) kompensaciją už bendrosios junginės nuosavybės sumažėjimą mokant už atsakovo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugą.

Atlikti šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir priteisti atsakovui M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), iš viso 47 044,68 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų šešiasdešimt aštuonių euro centų) kompensaciją.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 530,95 Eur žyminio mokesčio 1025 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 287 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 1842,95 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus devyniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiųjų asmenų Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2109,05 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devynis eurus penkis euro centus) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiųjų asmenų Z. U., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 3034,98 Eur (tris tūkstančius trisdešimt keturis eurus devyniasdešimt aštuonis euro centus) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. U., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1135,70 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt penkis eurus septyniasdešimt euro centų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo M. U., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1634,30 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt keturis eurus trisdešimt euro centų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui ir VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.