- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2-31773-1097/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25562-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- M. U.
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
- Kategorijos
- 2.6.17Panauda (neatlygintinis naudojimasis daiktu)
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui M. U. dėl iškeldinimo iš patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Iškovė I. U. kreipės į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą M. U. iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su visu atsakovui priklausančiu turtu; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas formaliai yra sutuoktiniai, tačiau šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-101-930/2019 dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės teigimu, šeima gyveno bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas, būdamas neblaivus, panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-4-44066-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kuris nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius 2016 m. sausio 7 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas. Po šio incidento atsakovas iš gyvenamojo namo išsikraustė ir nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. ieškovės sutikimu gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo butas). Atsakovas už naudojimąsi butu jokio atlygio ieškovei nemoka, todėl, ieškovės teigimu, nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. tarp šalių susiklostė neterminuotos buto panaudos teisiniai santykiai.
3. Ieškovė teigė, kad atsakovas neprisideda prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo, o jos vienos pajamų išlaikyti namą nepakanka. Dėl to ieškovė siekė gyventi jai priklausančiame ginčo bute ir pasiūlė atsakovui išsikelti iš buto bei apsigyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Šalių santykiai įtempti, atsakovas gera valia neišsikėlė iš buto, todėl ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. pranešimu nutraukė buto panaudos sutartį; pranešimas atsakovui įteiktas 2019 m. balandžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalo išsikelti iš ginčo buto.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. U. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1091-262/2018, kurioje siekiama iš ieškovės prisiteisti ginčo butą. Atsakovo teigimu, nors šis butas de jure vis dar priklauso ieškovei, tačiau de facto ieškovė jį pardavė atsakovo tėvams 2010 m. birželio 23 d. preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi. Dėl to ginčo savininkai ir faktiniai valdytojai yra atsakovo tėvai V. ir Z., kurie moka už komunalines paslaugas, butą remontuoja, investuoja į namo renovaciją, kaupia lėšas tikslinėje namo remonto kaupimo sąskaitoje. Jie nedraudžia atsakovui gyventi ginčo bute.
5. Atsakovas taip pat nurodė, kad su ieškove nėra sudaręs jokių panaudos sutarčių nei žodžiu, nei raštu. Apie tokios sutarties neva sudarymą jis sužinojo tik 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu gavęs pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Ieškovė nemoka jokių mokesčių už ginčo butą, taip pat neatlygintinai naudojasi visu bendrosios nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nemoka sodo bendrijos ir nekilnojamojo turto mokesčių.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovą iš ginčo buto, remiasi panaudos sutartimi ir šios sutarties nutraukimu. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu ieškovės reikalavimu ir prašydamas jį atmesti, nurodo, kad panaudos sutartis sudaryta nebuvo, o ginčo butas iš tiesų buvo parduotas atsakovo tėvams, t. y. pastarieji yra ginčo buto savininkai bei valdytojai. Taigi, ginčui išspręsti būtina nustatyti: kas laikytinas ginčo buto savininku ir kokiu teisiniu pagrindu atsakovas gyvena ginčo bute.
Dėl nuosavybės teisės į ginčo butą
8. Ieškovė teigė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nurodė, kad butas ieškovei vis dar priklauso de jure, tačiau de facto ieškovė jį pardavė atsakovo tėvams 2010 m. birželio 23 d. preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir šis klausimas nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018, kurioje atsakovo tėvai siekia iš ieškovės prisiteisti ginčo butą.
9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso I. U., t. y. ieškovei (b. l. 14). Viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).
10. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie ieškovės nuosavybės teisę į ginčo butą galioja nuo 2003 m. gruodžio 17 d. Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2006 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 24). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-101-930/2019 dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo šalys ginčo butą pripažįsta ieškovės asmenine nuosavybe ir šio turto neįtraukė į santuokos nutraukimo procese dalintino bendro turto balansą.
11. Atsakovas fakto, kad ginčo butas priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, neginčija ir savo teisių į butą, kaip ieškovės sutuoktinis, nereiškia. Jis teigia, kad butas iš tiesų priklauso jo tėvams, ir pastarųjų nuosavybės teisę į butą kildina iš 2010 m. birželio 23 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties, kuria, atsakovo teigimu, ieškovė ginčo butą pardavė jo tėvams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1091-262/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2016-8) pagal ieškovų Z. U. ir V. U. ieškinį atsakovams I. U. ir M. U. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo. Šioje byloje ieškovai reiškė alternatyvius reikalavimus: 1) patvirtinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir priteisti iš atsakovų solidariai 57 924 Eur paskolos bei 12 379,08 Eur palūkanų; arba 2) priteisti iš I. U. 98 470,80 Eur avansą ir 24 617,70 Eur palūkanas ir solidariai iš atsakovų 57 924 Eur paskolos ir 12 379,08 Eur palūkanas; arba 3) priteisti solidariai iš atsakovų 156 394,80 Eur paskolos ir 51 771,74 Eur palūkanų. Ieškovai, be kitų argumentų, nurodė, kad su I. U. 2010 m. birželio 23 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už butą sumokėjo visą kainą, tačiau atsakovė atsisako sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 156 394,80 Eur skolos, 51 771,74 Eur palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pasisakydamas dėl 2010 m. birželio 23 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties, teismas nurodė, kad butas priklauso atsakovei I. U. asmeninės nuosavybės teise ir yra įkeistas kreditoriui AB SEB bankui. Byloje nesant įrodymų, kad hipotekos kreditorius būtų davęs sutikimą butui parduoti, teismas sprendė, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis negali būti sudaryta, ir atmetė vieną iš alternatyvių reikalavimų patvirtinti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovams iš atsakovės I. U. 98 470,80 Eur negrąžintą avansą, 24 617,70 Eur palūkanų, procesines palūkanas; priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 57 924 Eur negrąžintą paskolą, procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 37 punkte pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nėra pagrindo ieškovų ir atsakovės sudarytą preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti pagrindine sutartimi, nes butas yra įkeistas AB SEB bankui, kuris leidimo perleisti turtą nebuvo davęs. Teismas išaiškino, kad nekilnojamojo daikto perleidimas nebuvo ir nėra galimas, nes be raštiško banko, kaip hipotekos kreditoriaus, leidimo (sutikimo) įkeistų daiktų savininkas neturi teisės tų daiktų parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti. Teismas konstatavo, kad šalys buvo sudariusios preliminariąją sutartį, kuri liko neįvykdyta. Pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui ją įvykdyti – sudaryti pagrindinę sutartį – atsakovė jai perduotomis piniginėmis lėšomis (ieškovų sumokėtu avansu) toliau disponavo jau be teisinio pagrindo, todėl teismas priteisė ieškovams iš atsakovės sumokėtą avansą (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) ir palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsniu, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2016-8) nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis ir nustatytomis, todėl iš naujo jų įrodinėti nereikia.
12. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo M. U. atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, jog ieškovė ginčo butą pardavė atsakovo tėvams 2010 m. birželio 23 d. preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi, buvo įvertintos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 ir įsiteisėjusiais bei prejudicinę galią turinčiais procesiniais sprendimais konstatuota, kad nuosavybės teisė į butą pagal 2010 m. birželio 23 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovo tėvams neperėjo. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 pagal ieškovų Z. U. ir V. U. ieškinį atsakovams I. U. ir M. U. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo priimtų teismų procesinių sprendimų turinio, teismai pripažino, kad šalys buvo sudariusios preliminariąją ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ši sutartis nebuvo įvykdyta – nekilnojamasis daiktas pirkėjams nebuvo perleistas. Teismai konstatavo, kad nuosavybės teisė į ginčo butą pirkėjams Z. U. ir V. U. neperėjo, todėl priteisė jiems iš pardavėjos I. U. 98 470,80 Eur negrąžintą avansą, 24 617,70 Eur palūkanų, procesines palūkanas. Taigi ginčo butas yra asmeninė ieškovės I. U. nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Šios išvados nepaneigia atsakovo prašymu teismo posėdyje apklaustų jo tėvų Z. U. ir V. U. paaiškinimai, nes, kaip matyti iš jų turinio, liudytojai toliau rėmėsi preliminariąja buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir dėstė poziciją, kad butą jie nusipirko ir yra jo savininkai. Minėta, kad šios aplinkybės buvo ištirtos ir įvertintos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018, kurioje konstatuota, kad nuosavybės teisė į ginčo butą perleista nebuvo, o atsakovo tėvams iš atsakovės priteistas pagal preliminariąją sutartį sumokėtas avansas bei palūkanos.
Dėl panaudos sutarties
14. Ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto, nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę ginčo buto panaudos teisiniai santykiai po to, kai atsakovas išsikraustė iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo ir ieškovės sutikimu apsigyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovės teigimu, atsakovas bute gyveno nemokėdamas jai už naudojimąsi butu, todėl faktiškai tai yra panaudos teisiniai santykiai, kuriuos ieškovė siekia nutraukti, nes ketina pati keltis gyventi į jai priklausantį butą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu, nurodė, kad su ieškove nėra sudaręs jokių panaudos sutarčių nei žodžiu, nei raštu.
15. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos sutarties samprata. Pagal minėtą normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutartis, ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turėtų būti rašytinės formos (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys rašytinės ginčo buto panaudos sutarties sudariusios nebuvo.
16. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Panaudos sutarties atveju įstatymuose nėra tiesiogiai įtvirtina, kad rašytinės formos nesilaikymas sandorį darytų negaliojantį. Dėl to rašytinės formos sutarties nebuvimas neduoda pagrindo spręsti, kad šalių nesiejo faktiniai panaudos teisiniai santykiai. Tokiu atveju, vertinant šalis siejusius teisinius santykius, būtina tirti ir vertinti realius šalių veiksmus bei elgesį.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad panaudos sutartis yra realinis sandoris. Kadangi panaudos sutartis yra realinis sandoris, tai ji laikytina sudaryta nuo panaudos sutarties dalyku esančio daikto perdavimo panaudos gavėjui momento. Atitinkamai neperdavus daikto, panaudos sutartis laikoma nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018). Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad atsakovas gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Taigi – turtas realiai buvo perduotas atsakovui naudotis. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovei už šį gyvenimą jai priklausančiame bute atlygio (pvz., nuomos mokesčio) nemoka. Ieškovė neteigia, kad atsakovas jai priklausančiame ginčo bute gyvena be teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad šalis siejo artimi santykiai, taip pat įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus dėl būtinybės atsakovui išsikelti gyventi atskirai, t. y. dėl vykusio konflikto ir jo pagrindu buvusio ikiteisminio tyrimo (b. l. 26–29), laikytina, kad tarp šalių galėjo būti susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai, kai atsakovas neatlygintinai gyveno ieškovei priklausančiame ginčo bute.
18. Kita vertus, pirmiau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1091-262/2018 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02570-2016-8) pagal ieškovų Z. U. ir V. U. ieškinį atsakovams I. U. ir M. U. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo teismų buvo nustatyta, kad šalys buvo sudariusios 2010 m. birželio 23 d. preliminariąją ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje konstatavo, kad I. U. realiai ketino parduoti ginčo butą (nutarties 39 punktas), tačiau preliminarioji sutartis įvykdyta nebuvo, nuosavybės teisė į butą pirkėjams neperėjo. Tokią poziciją atitinka ir susiklosčiusi faktinė situacija – ginčo bute gyvena atsakovas, jo teigimu, butą valdo jo tėvai (moka komunalinius mokesčius, rūpinasi išlaikymu ir pan.); ieškovė neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad komunalinius mokesčius už butą moka jame šiuo metu gyvenantys asmenys.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas ginčo bute gyvena teisėtai: sudarytos žodinės paskolos sutarties pagrindu arba sudarytos preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovo tėvų leidimu. Vis dėlto, abiem šiais atvejais ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas iš buto išsikeltų:
19.1. Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas ieškovės 2019 m. balandžio 19 d. pranešimas atsakovui, kuriuo pranešama apie panaudos sutarties nutraukimą ir reikalaujama išsikelti iš buto nuo 2019 m. liepos 25 d. (b. l. 18–19). Atsakovas neneigia gavęs tokį pranešimą; jo gavimą patvirtina ir atsakovo 2019 m. liepos 18 d. pranešimas, kuriuo jis atsisako išsikelti (b. l. 21). Taigi, ieškovė, pripažindama, jog atsakovas ginčo butu naudojasi panaudos pagrindu, laikėsi įstatymų nustatytos įspėjimo apie tokios sutarties nutraukimą tvarkos bei terminų ir, būdama ginčo buto savininke, turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovą, šiam atsisakius atlaisvinti butą nutraukus panaudos teisinius santykius.
19.2. Atsakovas savo teisę gyventi ginčo bute grindžia tėvų, kaip buto savininkų ir valdytojų, sutikimu. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta pirmiau šiame sprendime, kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyti prejudicinę reikšmę turintys teisiniai faktai, kad atsakovo tėvai ginčo buto savininkais netapo. Taigi, jų leidimas atsakovui gyventi ginčo bute nėra teisiškai reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2010 m. birželio 23 d. preliminariajai buto pirkimo-pardavimo sutarčiai likus neįvykdytai, nuosavybės teisės į ginčo butą neperleidus atsakovo tėvams, jo savininke liko ieškovė, kuri, kaip savininkė, turi teisę reikšti atsakovui reikalavimą išsikelti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto.
20. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad, nepaisant skirtingų šalių pozicijų dėl atsakovo teisėto gyvenimo ginčo bute pagrindo (ieškovės teigimu – tai panaudos sutartis; atsakovo teigimu – tai preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis), šiuo metu toks teisėto naudojimosi ginčo butu pagrindas yra išnykęs. Dėl to ieškovės, kaip ginčo buto savininkės, reiškiamas reikalavimas atsakovui išsikelti iš buto pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto tenkintinas.
21. Šios išvados nepaneigia atsakovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovė nemoka mokesčių už ginčo butą, neatlygintinai naudojasi visu bendrosios nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir pan. Minėta, kad šiuo butu naudojosi atsakovas, todėl jam ir kilo pareiga mokėti einamuosius buto išlaikymo mokesčius. Ieškovės naudojimasis gyvenamuoju namu ir mokesčių už jį (ne)mokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovo teiginiai dėl faktinio jo tėvų gyvenimo ginčo bute, jų atliekamų komunalinių mokesčių mokėjimo ir pan. neturi teisinės reikšmės šiai bylai ir nėra jos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovė reiškia reikalavimą tik dėl atsakovo iškeldinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.629 straipsnio 2 dalį ir 6.501 straipsnį, panaudos gavėjas, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, turi teisę į daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą.
22. Teismo vertinimu, nagrinėjamos situacijos kontekste atsakovo iškeldinimas iš ginčo buto negali būti laikomas jo teisės į būsto neliečiamybę pažeidimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Taip pat yra vertinama ir tai, ar egzistuoja kita vieta, kuri galėtų būti pripažinta pareiškėjo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) t. y. yra kita vieta, kuri gali būti pripažinta atsakovo būstu. Be to, atsakovas nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima kildinti jo teisėtą lūkestį gyventi ginčo bute: ieškovės teigimu, nuo 2015 m. susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai, o atsakovas remiasi žodiniu jo tėvų, kurie nėra buto savininkai, sutikimu dėl jo gyvenimo ginčo bute. Atsakovas ginčo bute apsigyveno susiklosčius įtemptiems šalių tarpusavio santykiams ir tebegyvena jame vykstant teisminiams procesams, taip pat ir dėl santuokos nutraukimo. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad nebuvo teisinių prielaidų atsakovui susiformuoti lūkestį gyventi ginčo bute neterminuotai (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2011 Eur (75 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 1936 Eur už advokato pagalbą (b. l. 5, 55, 56) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį, advokato atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų dydžių, todėl priteistinas ieškovei iš atsakovo.
24. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Iškeldinti atsakovą M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. 1095-5002-8016:0020, su visu jam priklausančiu turtu.
Priteisti ieškovei I. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2011 Eur (du tūkstančius vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.