Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. U. ir A. K. ieškinį atsakovui M. U. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Remdamiesi Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 ir 3 straipsniais, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsniu, 3.141 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškovai nurodo, jog kadangi tikrasis vaiko tėvas yra ieškovas, o ieškovų vaiko gimimo akto įraše tėvu įrašytas atsakovas, todėl atsakovo tėvystė nuginčytina teismo sprendimu.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankyta ieškovės I. U. gyvenamojoje vietoje. Pasak ieškovės, namas priklauso jai ir atsakovui; 5 kambariai, apie 240 kv. m. Būstas tvarkingas, šviesus, erdvus. A. U. turi lovytę tėvų miegamajame, yra kiti reikalingi baldai, reikalingi kūdikiui daiktai ir priemonės. Pasak ieškovės, su atsakovu kartu negyvena daugiau nei 6 metus, apie 6 metus vyksta santuokos nutraukimo procesas. Su ieškovu kartu gyvena apie 2 metus, jis yra nepilnametės A. U. tėvas, kartu rūpinasi dukra, ją išlaiko, auklėja ir ugdo. Tarnyba nurodė, jog atsižvelgdami į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, jo teisę žinoti savo kilmę, turėti su giminyste susijusias teises ir pareigas, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškiniui iš esmės neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

9. Atsakovui M. U. pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (CPK 268 str. 5 d.).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

10. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

11. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

12. Remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovės I. U. ir M. U. santuokos nutraukimo byla Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2017 metų. Ieškovės teigimu, su atsakovu kartu negyvena nuo 2013 metų. Ieškovei I. U. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. U., kurios gimimas įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu įrašytas M. U. Taigi ieškovės dukra gimė ieškovei būnant santuokoje su atsakovu, todėl vadovaujantis įstatyme nustatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini) A. U. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečio vaiko tėvu įrašytas atsakovas M. U. (CK 3.140 str. 1 d.).

13. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

14. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko bei tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko bei tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes ir išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas M. U. nėra nepilnamečio vaiko A. U. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo M. U. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta, t. y., ieškovų I. U. ir A. K. patvirtinimas, kad jie kartu gyvena jau nuo 2020 metų, kad ieškovė su buvusiu sutuoktiniu nebegyvena nuo 2013 metų, jų santuokos nutraukimo byla teisme nagrinėjama nuo 2017 metų, vaiko ir ieškovų kraujo grupių atitikmuo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovų ir Tarnybos išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, t. y. šalys pripažįsta, kad M. U. nėra biologinis A. U. tėvas, taigi teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, sprendžia, jog ieškovai įrodė, kad M. U. nėra vaiko A. U. tėvas, todėl ieškovų reikalavimas dėl M. U. tėvystės jų vaiko A. U. atžvilgiu nuginčijimo tenkinamas, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą (CK 3.149 str., 3.150 str., CPK 178 str.).

Dėl tėvystės nustatymo

16. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

18. Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis ir nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko A. U. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 str., CK 3.148 str. 1 d.).

19. Teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos ir Tarnyba savo išvadoje pagrindžia, jog nuo A. U. gimimo A. K. rūpinasi savo dukra, ją išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Iš Tarnybos pateiktos išvados taip pat matyti, kad ieškovai gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, namuose jam sudarytos tinkamos sąlygos. Nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir A. K. yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai ryšiai, tuo tarpu atsakovas M. U. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 str., 3.140 str. 1 d.).

20. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad ieškovas A. K. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, juo rūpinasi, teikia vaikui išlaikymą, taip pat į tai, jog atsakovas M. U. neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, į vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, ieškovas A. K. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko A. U. tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 str.).

21. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju M. U. tėvystės nuginčijimas ir A. K. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnametės A. U. interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Vaiko ir atsakovo M. U. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su ieškovu A. K. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

22. Teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 str.), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių bei turtinių teisių ir pareigų.

23. Šalims išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

25. Ieškovai, paduodami ieškinį sumokėjo 166 Eur žyminio mokesčio (83 Eur už tėvystės nuginčijimą ir 83 Eur už tėvystės nustatymą), tačiau neprašė iš atsakovo priteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

26. Teisme patirta 10,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

28. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovui A. K. paštu, kadangi jis nėra prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) bei nepareiškė pageidavimo dėl kitokio dokumentų gavimo. Be to, net keletą kartų siųsti dokumentai buvo grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Tuo tarpu atsakovui paštu buvo siunčiami tik pirmieji dokumentai, o gavus jo atsiliepimą per EPP, visi vėlesni teismo procesiniai dokumentai pastarajam buvo įteikiami per EPP, taip nepatiriant pašto išlaidų.

29. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju beveik visos išlaidos susidarė dėl pakartotinio procesinių dokumentų siuntimo/persiuntimo ieškovui A. K., t. y. atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl paties ieškovo veiksmų (neveikimo), teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos, o priteisiamos iš ieškovų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nėra M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra A. U. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. U., (a. k. (duomenys neskelbtini)) yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dukra.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš ieškovų I. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 10,35 Eur (dešimt eurų ir 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.