Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo perleidimo sutarties turinio ir formos reikalavimus, bei avanso, sumokėto pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo klausimai.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 600 000 Lt (173 772,01 Eur) avansą, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Vanesos turtas“ perleido UAB „Vanesa“ visas teises ir pareigas, bei įmokėtą avansą pagal 2007 m. sausio 15 d. avanso sutartį, pasirašytą tarp UAB „Vanesos turtas“ ir A. S. dėl 7,3400 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo.2007 m. sausio 15 d. ieškovė (pirkėja), atsakovas (pardavėjas) ir A. K. J. (kitas pirkėjas) sudarė avanso sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 1 835 000 Lt (531 452,73 Eur) parduoti, o pirkėjai – nupirkti 7,3400 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.165 straipsniu, šią sutartį laiko preliminariąja sutartimi. Kaip nurodyta sutartyje, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2007 m. birželio 15 d.; ginčo avansas sumokėtas iki 2007 m. sausio 31 d.; likusi sutarties kaina – iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; sutarties įsigaliojimas buvo siejamas su viso avanso sumokėjimu nustatytu terminu. Ieškovė laiku sumokėjo avansą, tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė – nurodyto žemės sklypo ieškovei neperleido, o pardavė tretiesiems asmenims, kurie nebuvo preliminariosios sutarties šalys. Ieškovės teigimu, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl jis privalo grąžinti ieškovei sumokėtą avansą ir sumokėti sutartyje sulygto dydžio baudą. Avanso sutartis laikytina niekine bei nesukeliančia jokių teisinių pasekmių, nes ieškovės vardu ją pasirašė O. N., kuris tuo metu nebuvo įgaliotas eiti įmonės direktoriaus pareigas (CK 1.78 straipsnis), todėl šios sutarties pagrindu pervestas avansas laikytinas be pagrindo įgytu turtu ir turi būti grąžintas ieškovei (CK 6.237 straipsnis). Kadangi preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė, todėl visos iš jos kylančios teisės ir pareigos, taip pat ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnį, 6.102 straipsnio 1 dalį. Sumokėtas avansas nebuvo įskaitytas į bendrą parduodamo turto kainą sudarant pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis, sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta apie reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleistą avansą, todėl sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris taip pat laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Be to, ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis yra be datos, atsakovo nepasirašyta, todėl neatitinka tokio pobūdžio sandoriams keliamų reikalavimų, nustatytų CK 6.103 ir 6.109 straipsniuose, bei laikytina prieštaraujančia imperatyviosioms įstatymo normoms. Ieškovės manymu, ši sutartis yra suklastota.Reikalavimo perleidimo sandoris taip pat prieštarauja juridinio asmens teisnumui, nes ginčo avanso reikalavimas buvo perleistas neatlygintinai, taip padarant žalos įmonei bei neteisėtai pagerinant kito juridinio asmens turtinę padėtį (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Ginčo reikalavimo perleidimo sandoris neva buvo sudarytas dviejų verslo subjektų – UAB „Vanesos turtas“, atstovaujamos G. N., ir UAB „Vanesa“, atstovaujamos O. N., kurie yra sutuoktiniai ir verslininkai, o tai, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, patvirtina sandorio šalių nesąžiningumą.Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Avanso sutartyje atsakovas buvo davęs išankstinį sutikimą pirkėjams, taip pat ieškovei dėl teisių pagal šią sutartį perleidimo tretiesiems asmenims.Byloje nėra jokių CK 6.101 straipsnyje nurodytų atvejų, kai reikalavimo teisės perleidimui reikalingas skolininko sutikimas, taip pat neegzistuoja nė viena iš sąlygų, būtinų pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią juridinio asmens teisnumui CK 1.82 straipsnio pagrindu.