Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-63-1036/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-07
Bylos Nr.: 1A-63-1036/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-27728-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrė Telksnienė, Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas
Civilinis atsakovas: A. K.
Civilinis ieškovas: M. K.
Nuteistasis: A. K.
Nukentėjusysis: M. K.
Advokatai: Raimundas Jurka, Jolanta Teresė Litvinskienė, Rimas Andrikis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-1036/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27728-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,nuteistajam ir civiliniam atsakovui A. K., jo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. K., jos atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 6 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. K.: atsiprašyti nukentėjusiosios M. K.; per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios užbaigti elgesio pataisos programą; bei paskiriant A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. K. padarytą 498,33 eurų turtinę žalą (BK 69 straipsnis).

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios M. K. civilinis ieškinys ir priteista iš A. K. nukentėjusiosios M. K. naudai 498,33 eurai turtinei žalai atlyginti ir 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, 3 000 eurų išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Visiškai tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys ir priteista iš A. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 2 694,90 eurai turtinei žalai atlyginti.

Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jis 2022 m. liepos 16 d. apie 14.27 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties, priėjęs prie nukentėjusiosios M. K., kuri tuo metu buvo sustojusi su dviračiu, atliko jos atžvilgiu įžūlius, neišprovokuotus smurtinius veiksmus, t. y. sudavė smūgį kumščiu į krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusioji nukrito nuo dviračio ant žemės. Šiais veiksmais sužalojo M. K., padarydamas jai kairiojo šešto šonkaulio priekinio galo lūžį, taip nesunkiai jai sutrikdė sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis) pakeisti dalyje dėl civilinio ieškinio ir jos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, taip pat priteisti visas patirtas atstovavimo išlaidas - 4 575 eurus. Kartu pašoma priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas dėl apeliacinio skundo parengimo ir nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas apeliacinio proceso metu.

2.1. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. prašė iš A. K., be kita ko, priteisti padarytą neturtinę 5 000 eurų žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos sumos. Su Skundžiamo nuosprendžio motyvais dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo M. K. nesutinka, mano, kad neturtinės žalos dydžio pirmosios instancijos teismas neindividualizavo.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodomi teisminės praktikos pavyzdžiai, kuriuose priteisintos neturtinės žalos už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dydis paprastai yra kone dvigubai didesnis nei buvo priteista M. K. (Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos 2023 m. spalio 4 d. sprendimas Nr. 1A-429-813/2023 – 5 000 eurų; 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimas Nr. 1A-473- 966/2023 – 4 000 eurų; 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. 1A-497-923/2023 – 4 500 eurų). Kartu atkreipiamas dėmesys, jog paminėtose bylose nebuvo susiklosčiusios itin išimtinės situacijos, dėl kurių buvo priteistos gerokai didesnės neturtinės žalos dydis, jose nukentėjusiesiems konstatuoti nesunkūs sužalojimai savo pobūdžiu iš esmės nėra radikaliai skirtingi nuo M. K. padaryto sužalojimo pobūdžio. Nurodoma, jog sutiktina su apylinkės teismu tuo aspektu, kad teisminė praktika yra ganėtinai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. M. K. vertinimu, pirmosios instancijos teismas neindividualizavo jos patirtos moralinės žalos turinio, pasekmių ir jų įtakos nukentėjusiosios būsenai įvykio metu, po įvyko ir tolimesniam gyvenimui, kas privalomai turėjo būti padaryta.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ganėtinai pasenusia ir šalies ekonominių svertų (infliacijos augimas ir kt.) nebeatitinkančia teismine praktika, nustatė aiškiai per mažą priteisintos neturtinės žalos dydį. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Skundžiamo nuosprendžio argumentai netgi prieštarauja patys sau. Viena vertus nurodoma, kad atsižvelgiama į nuteistojo A. K. turtinę padėtį, jog jis yra darbingas ir gali atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau, kita vertus, neturtinės žalos dydį esmingai, t. y. per pusę, sumažina. Darytina išvada, kad apylinkės teismas vis tik pasigailėjo nuteistojo priklausomai dėl jo turtinės padėties, kuri kaip tokia šioje byloje net paties A. K. nebuvo akcentuojama ar kitaip įrodinėjama. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimą lemiančių kriterijų nėra teisingi teisės taikymo aspektu. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo turtinę padėtį, o tai prieštarauja civilinės teisės normų nuostatoms, kurios skunde yra cituojamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad nuteistojo A. K. subjektyvios ir objektyvios galimybės turėti kito turto, papildomai dirbti vertintinos pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nuteistasis yra palyginti dar jaunas, darbingo amžiaus žmogus, o kartu ir savo srities profesionalas. Tai rodo, kad šis asmuo ateityje turi visas galimybes toliau dirbti. Subjektyvusis galėjimo kompensuoti žalą aspektas reiškia, kad asmuo turi ne tik galėti, bet ir norėti turėti galimybes, leidžiančias atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų leidžiančių manyti, kad A. K. tokių galimybių ar norų neturi.

2.4. Nurodoma, kad po įvykio atvykusi greitoji medicinos pagalba nukentėjusiajai 14:50 val. suleido standartinių nuskausminamųjų ir pristatė į Lazdynų ligoninę, kur gydytojo apžiūrėta M. K. buvo tik 20:48 val. Įvykio dieną nukentėjusioji valgė tik apie 08:00 val. planuodama sočiai pavalgyti sugrįžus iš pasivažinėjimo, tačiau pavalgyti galėjo tik apie 22.00 val., kadangi gulėdama priimamajame ji negalėjo nei valgyti, nei gerti. Bet ir atgavus galimybę valgyti, paaiškėjo, kad įprastai to padaryti nepavyks dėl patirtos traumos. Skrandis priimdavo kelis kąsnius maisto ar gurkšnius gėrimo, vėliau pasireikšdavo pykinimas ir žagsėjimas, o pastarasis papildomai sukeldavo gan didelį skausmą. Maistas buvo ribojamas gan ilgą laiką dėl ko pavojingai krito svoris. Turint jautrią nosiaryklę M. K. gana dažnai čiaudi nuo dulkių, saulės arba pakosėja nuo maisto, ir tokius įprastus refleksus jai teko slopinti dėl ūmaus skausmo ir jausti didžiulį nerimą ir susierzinimą visą gijimo laikotarpį, o ir po jo dar kurį laiką šie refleksai buvo sutrikę, pasireikšdavo baimė, kas nešė pastebimus nepatogumus.

2.5. Pabrėžiama, kad nelyginant su kitų kaulų lūžiais, kai kaulas įmobilizuojamas — šonkauliai nėra niekaip varžomi po lūžio, taip pat nepatartinas net bandažas, kad nesukelti plaučių pneumonijos. Su šia trauma pasireiškia stiprus skausmas keičiant šonkaulių atramą, o mažiau skausminga yra tik stovint, sėdint tiesiai nesiremiant arba besiremiant vien galva, arba gulint visiškai horizontaliai, tačiau ilgai sėdėti ar stovėti jėgų visiškai nebuvo, tad tekdavo atsigulti per ašaras, dejuojant nuo skausmo visu balsu. M. K. traumos atveju — šonkaulis lūžo ypatingai nepalankioje vietoje, kur jungiasi nugarinės ir priekinės krūtinės ląstos dalių raumenys, o taip pat kairiąją ranką ir pilvo sritį valdantys raumenys. Apart skausmo keičiant padėtį prisidėjo skausmas naudojant ranką, dalinai kojas, kaip pavyzdžiui, gulint buvo negalima atkelti kairės rankos nuo atramos. Atsisėsti iš horizontalios padėties galima buvo tik dešinės rankos pagalba naudojant svirtį, kurią M. K. pritaisė virš lovos.

2.6. Kurtu skunde teigiama, kad papildomą poveikį psichologinei M. K. būsenai sudarė blogo miego padariniai, namų tvarkymas potrauminiu laikotarpiu bei negebėjimas atitinkamai rengtis. Dėl patirtų įspūdžių nukentėjusioji pirmomis dienomis nemiegojo, kreipėsi į psichiatrą dėl atitinkamų vaistų, tačiau ir po to, kol turėjo miegoti ant nugaros visiškai horizontaliai, nejudant, M. K. gebėdavo išmiegoti tik kelias valandas. Namų tvarkymas nukentėjusiajai tapo atskiru iššūkiu. Prašyti pagalbos artimųjų, nukentėjusioji nelaikė morališkai teisingu sprendimu, tačiau namuose esant gyvūnų, atidėti tvarkymą porai mėnesių nebuvo galimybės. Nepaisant traumos, nukentėjusioji stačiai, viena ranka, pailsint, bet bent minimaliai tvarkydavo namus. Apeliaciniame skunde pažymima, jog dėl traumos didelius nepatogumus, psichologinį nepilnavertiškumo jausmą ir fiziologinį diskomfortą sukėlė tai, kad M. K. apie tris mėnesius negalėjo dėvėti paprasčiausios liemenėlės, kas moteriai sukelia tam tikrą saugumo, savigarbos jausmą, taip pat atlieka ir tam tikrą jautrios vietos apsaugos nuo tempimo ir peršalimo funkciją. M. K. tuos mėnesius šiltuoju metu laikotarpiu, viešosiose vietose, turėjo pasirodyti nedėvint šios aprangos dalies, kadangi turint šonkaulio traumą reikia judėti, vėdinti plaučius, taip pat judėjimas mažino depresyvias nuotaikas. Be to, nukentėjusioji šio proceso apimtyje turėjo eiti pas gydytojus, į susitikimus.

2.7. Be kita ko, pažymima, jog nukentėjusiajai iki šiol negrįžo prarastas pasitikėjimas žmonėmis. M. K. įsivaizduoja, kad kumščio galima sulaukti nuo bet kurio arčiau prieinančio žmogaus be jokių įvadų. M. K. sudėtinga atstovauti savo interesus įvairiose buitinėse situacijose, kur įprastai kyla nesutarimai ar konfliktai, ji vengia bendrauti asmeniškai, renkasi nuotolinius būdus. Visa tai labai paveikia socializacijos galimybes, ypač tai, kad nukentėjusioji šiuo metu yra vieniša. Paminima ir ta aplinkybė, kad M. K. pažįstama aplinka pataria nebežaisti žaidimo „Ingress“, kadangi jį galima atsekti buvimo vietą, kas yra pavojinga jos sveikatai ir gyvybei. Dėl vieno asmens – A. K. neadekvačių veiksmų, M. K. patiria psichologinį spaudimą atsisakyti mėgstamos veiklos, kuria užsiima sveikatingumo tikslais.

2.8. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nukentėjusiosios vertinimu nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl atstovavimo išlaidų dydžio sumažinimo. Šiuo aspektu skunde cituojama teismų praktika, susijusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nuostatomis (toliau — ir Rekomendacijos). Nurodoma, jog nukentėjusiosios atstovo advokato pateiktose sąskaitose nurodytos ir detalizuotos M. K. suteiktos teisinės paslaugos, kurios nėra per didelės ir atitinka Rekomendacijų III skyriuje nurodytų baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį, ir net yra iš esmės mažesnis nei nustato Rekomendacijos. Atkreipiamas dėmesys, jog sutinkant su tuo, kad Rekomendacijos teismams nėra privalomos, iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas jomis vadovavosi nurodant kriterijus, į kuriuos atsižvelgė mažindamas priteistiną atstovavimo išlaidų dydį.

2.9. Nurodoma, kad analizuojant ir sistemiškai vertinant BPK 106 straipsnio 2 dalies principines nuostatas, Rekomendacijų nuostatas matyti, kad M. K. atstovas advokatas, be kita ko, net keturis kartus (2022 m. rugpjūčio 30 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. kovo 7 d.) susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė prašymus tyrimą organizuojančiai prokurorei, kiek tai susiję su nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto vertinimu, rinko aktualią teisminę praktiką ir teikė prašymą perkvalifikuoti A. K. veiksmus pagal kitas BK specialiosios dalies nuostatas, rengė ir pateikė atsiliepimą dėl prokurorės skundo, rengėsi baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, parengė civilinį ieškinį su priedais, ne tik aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, bet ir analizavo kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktus naujus bylos nagrinėjimui galimai reikšmingus duomenis (pateiktų naujų garso įrašų analizė, pasitarimas su M. K.), kuriuos apylinkės teismas pridėjo prie bylos, rengėsi baigiamosioms kalboms ir panašiai. Minimos ir kitos teisinės paslaugos, kurios detaliai aprašytos teismui pateiktose sąskaitose parodo, kad atstovo advokato teisinės paslaugos M. K. buvo būtinos, proporcingos ir pateisinamos. Nors, viena vertus, atrodytų, kad byla juridiniu požiūriu nėra itin sudėtinga, tačiau faktine išraiška, kurią nulėmė A. K. elgesys, byla buvo išties sudėtinga, nes tik nuo nukentėjusiosios ir jos atstovo aktyvių veiksmų priklausė, ar A. K. veiksmai bus perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio atitinkamą dalį. Atsižvelgiant į nurodytą, prašoma iš nuteistojo priteisti visas M. K. patirtas atstovavimo išlaidas, kurios buvo būtinos ir yra pagrįstos ne tik sąskaitose pateikiamomis ataskaitomis, bet ir realiais atstovavimo darbais.

3. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skundžiamą nuosprendį, kuriuo yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Nuteistojo vertinimu, apkaltinamasis nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, kadangi nusikalstamos veikos jis nepadarė. Cituojant BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigiama, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, jos grindžiamos prielaidomis bei abejonėmis, baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, todėl yra pagrindas priimti naują nuosprendį (BPK 328-330 straipsniai). Nors Skundžiamame nuosprendyje pateikti išnagrinėti duomenys, įvertinti kaip įrodymai, tačiau toks jų įvertinimas, nuteistojo nuomone, prasilenkia su BPK reikalavimais.

3.2. Nurodoma, jog iš Skundžiamo nuosprendžio išvadų matyti, kad pirmosios instancijos teismas be išlygų kaip patikimus įvertino nukentėjusiosios M. K. parodymus. A. K. nurodo, jog nukentėjusiosios parodymai yra persmelkti emocinių protrūkių, įvykio pasekmių pervertinimo. Pats A. K. nuosekliai teigė, kad nesmogė nukentėjusiajai kumščiu, palietė ją ranka viršuje krūtinės, daugiau nei 30 cm. aukščiau nei jos nurodytas 6 šonkaulis ir juolab – to šonkaulio galas, kuris yra šone.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, jog Skundžiamame nuosprendyje yra konstatuota, kad kitų objektų (vaizdo įrašo) apžiūros protokole pažymėta, kad prie dviratininko priėjęs asmuo smogia dešine ranka dviratininkui į krūtinės sritį, o tai reiškia, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas smūgis kumščiu, kas būtent patvirtina A. K. parodymus. Kartu pažymima, jog vaizdo įrašo duomenys, tirti apylinkės teismo posėdyje, nėra tiek informatyvūs (tėra matomas jo (A. K.) kontaktas su nukentėjusiąją, po kurio ji nugriūva), kokia apimtimi jie nurodomi Skundžiamame nuosprendyje. A. K. vertinimu, minimą aplinkybę patvirtina jo gynėjo prašymas peržiūrėti vaizdo įrašą panaudojant užfiksuotų objektų priartinimo, padidinimo galimybes, kurį apylinkės teismas atmetė. Be to, įrodinėjimui svarbi aplinkybė, jog minimo vaizdo įrašo duomenys, ne tik nėra pakankami asmenų identifikavimui, bet ir konkrečiam jų veiksmų konstatavimui, netirtas šio vaizdo įrašo vientisumas, nors kontakto su nukentėjusiąją metu nuteistasis su ja net kalbėjosi.

3.4. Skundžiamo nuosprendžio išvada apie smūgį kumščiu grindžiama ir teismo medicinos specialisto išvada, jog nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas galėjo būti padalytas „kitam asmeniui kumščiu sudavus vieną smūgį į krūtinę“. Vis tik, pirmosios instancijos teismas ignoravo to paties specialisto išvadą, kad „sužalojimai gali būti padaromi įvairiomis aplinkybėmis – smūgiuojant kumščiu, spardant, suduodant kietu buku daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus ir panašiai“. Nors Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusioji nukrito nuo dviračio ant žemės, tokiu būdu, nuteistojo sudrausminimo, įspėjimo mostas nepagrįstai įvertintas kaip smūgis kumščiu.

3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji iki 2022 m. vidurio kelerius metus sirgo, jai darytos sudėtingos operacijos, jos sveikatos būklė nebuvo gera. A. K. manymu, byloje atlikto teismo medicinos specialisto tyrimo dalyku turėjo būti klausimas – ar turėjo įtakos, o jei turėjo, tai kokios, nukentėjusiosios sveikatos būklė iki įvykio, kuri nuteistajam nebuvo žinoma. Juolab, kad nukentėjusiosios civilinio ieškinio pagrindime sveikatos būklės apibūdinimo argumentai užėmė svarbią vietą. Atsakymas į minimą klausimą svarbus nustatant A. K. kaltumą. Kartu pažymima, jog teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas paaiškino, kad vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas aptariamas įvykis, jam nebuvo pateiktas, o tai reiškia, jog savo išvadą specialistas pagrindė ne visais įvykį užfiksavusiais duomenimis, o išimtinai nukentėjusiosios parodymais ir tik jų pagrindu sudarytomis formuluotėmis. Kaip jau minėta, specialistas pateikė ir kitas kūno sužalojimo padarymo mechanizmo galimybes, todėl savaime suprantama, jog vaizdo įrašo analizė būtina siekiant konkretizuoti tokį mechanizmą. Nuteistojo teigimu, esant tokioms aplinkybėms apylinkės teisme atliktas įrodymų tyrimas negali būti pripažintas išsamiu.

3.6. Nuteistasis A. K. nesutinka su Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją jis panaudojo dėl menkavertės priežasties, t. y. jo paskatos buvo chuliganiškos, smurtas panaudotas ne dėl asmeninio konflikto, o dėl mažareikšmės dingsties. Atkreipiamas dėmesys, jog tokia išvada šiuo klausimu nėra vienaprasmė. Įrodymų vertinimo pradžioje apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. tyčia be jokios priežasties smogė nukentėjusiajai, vėliau pažymėjo, jog jis neadekvačius smurtinius veiksmus atliko dėl tikėtina kilusio nesutarimo žaidžiant minėtą geolokacinį žaidimą „Ingress“, o tai įvertindamas mažareikšme dingstimi. Nurodoma, jog pati nukentėjusioji M. K. pripažino, kad žaidžiant geolokacinį žaidimą „Ingress“ būtina važinėti per taškus ir pasižymėti virtualiai, ji du kartus prasilenkė su A. K.. Minėtasis žaidimas susijęs su intensyviu fiziniu judėjimu ir tam tikrų pasekmių sukėlimu kitiems šį žaidimą žaidžiantiems. Šios aplinkybės patvirtina A. K. teiginį, kad jo kontaktas su nukentėjusiąją buvo išprovokuotas būtent geolokacinio žaidimo procese atliktų nukentėjusiosios veiksmų, siekiant sudrausminti nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į tai, tokios nuteistojo elgesio paskatos negali būti vertinamos kaip mažareikšmė veikos dingstis. Būtina įvertinti ir tai, kad pati nukentėjusioji apylinkės teisme pareiškė, jog ji A. K. pažinojo, domėjosi juo, rinko informaciją, ir visa tai darė būtent geolokacinio žaidimo proceso sąlygojama. Pažymima ir tai, kad Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog iš policijos pareigūnų dėvimų kamerų įrašų matyti, kad policijos pareigūnė pasiteirauja gulinčios moters, kodėl jis galėjo taip pasielgti, o ši atsako, kad dėl to, jog ji atiminėja iš vyro portalus. Moteris patikslina, kad tai aplikacija su geolokacija ir, kad tas vyras ją irgi turi“. A. K., vertindamas šią konkrečią įvykio situaciją, pažymi, kad bet kokio žaidimo (sportinio, pramoginio ir kt.), net nekontaktinio dalyvių veiksmai (neatsargūs, neretai – tyčiniai), sąlygoti žaidimo konkrečios situacijos (dažnai – išprovokuotos), negali būti vertinami kaip atlikti dėl chuliganiškų paskatų. Tokios taisyklės nepaneigia teisminė praktika.

3.7. Taip pat A. K. nurodo, kad nukentėjusiosios M. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Sodra) civiliniai ieškiniai patenkinti be pakankamo pagrindo. Pirmiausia dėl to, kad jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo sudėties, o antra – dėl aplinkybių, turinčių reikšmę civiliniams ieškiniams teisingai išspręsti, neįvertinimo. Pirmosios instancijos teismas nors ir pacitavo, bet nevertino aplinkybių, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. A. K. nurodo, jog išlaiko tris nepilnamečius vaikus, jo materialinė padėtis vos patenkinama, todėl iš jo priteistos pinigų sumos yra sunkiai pakeliamos. Be to, neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai, pagrindu nurodytos ir aplinkybės (ankstesni nukentėjusiosios sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės), nesusijusios su nuteistojo padaryta veika.

Žemesnės instancijos teismas

4. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių kasos atstovas pateikė prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Teismo posėdžio metu nagrinėjant M. K. apeliacinį skundą:

Šalies argumentai

5.1. M. K. atstovas advokatas prašė apeliacinė skundą tenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nors ir vadovavosi teisinga teismų praktika, vis tik nagrinėjamos situacijos kontekste yra ir naujesnė teismų praktika, kuri nurodyta apeliaciniame skunde. Taip pat atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio teiginius ir nukentėjusiosios paaiškinimus, nevisiškai įsigilino. Be to, neturtinės žalos dydis nepagrįstai sumažintas, vadovaujantis nuteistojo turtine padėtimi, kadangi to neprašė nei pats nuteistasis, nei dėl to pateikė kažkokius duomenis. Atstovas, replikuodamas nuteistojo gynėjui, akcentavo ir tai, jog civilinis ieškinys grindžiamas ne ankstesnių ligų faktoriumi, o išgyvenimais, atsiradusiais po nagrinėjamo įvykio. Pasisakydamas dėl procesinių išlaidų, nukentėjusiosios atstovas atkreipė dėmesį, jog tai yra teisinio vertinimo klausimas, patirtos išlaidos detalizuotos. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas patirtas procesines išlaidas, nesirėmė Rekomendacijomis, kurios nors ir nėra privalomos, bet yra tam tikras orientyras. Prašoma priteisti suma nėra per didelė ir netgi gerokai mažesnė negu Rekomendacijose nurodomas intervalas, netgi mažesnė už vidurkį.

5.2. Nukentėjusioji akcentavo ir tai, kad nurodytos sumos susidarė ir dėl nuteistojo pozicijos. Jeigu nuteistasis iš karto būtų prisipažinęs, pasigailėjęs, padėjęs, tai ir neturtinė žala, ir advokato išlaidos būtų mažesnės. Pažymėjo, jog buvo labai ilgas ikiteisminis tyrimas, skundai, bandymai grąžinti bylą prokuratūrai tyrimui pratęsti, daug teismo posėdžių, nuteistojo pozicija tęsti procesą. Kadangi viskas užsitęsė, padidėjo ir tos išlaidos. Pasisakydama dėl neturtinės žalos, M. K. atkreipė dėmesį ir į nuteistojo elgesį, t. y. kad nuteistojo požiūris, nuvertinimas, neapykanta, pastiprino išgyvenimų poveikį. Suduotas smūgis kainavo daug ir fiziškai, ir morališkai. Nukentėjusiosios teigimu prašoma priteisti neturtinė žala yra adekvati, o atstovavimo išlaidos aprašytos ir pagrįstos dokumentais.

5.3. Prokurorė sutiko su atstovo teigimu, kad nukentėjusiosios apeliacinis skundas yra daugiau vertinimo dalykas. Papildomai nurodė, kad tiek nenukentėjusiosios civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pakartoti argumentai yra visiems suprantami, logiški ir pagrindžiami aplinkybėmis, o jas paneigiančių argumentų dėl žalos sveikatai, proceso išlaidų pagrindimo, byloje nėra. Nukentėjusiosios apeliacinio skundo vertinimą, prokurorė nurodė paliekanti apeliacinės instancijos teismo nuožiūrai.

5.4. Nuteistojo gynėjas prašė M. K. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad neturtinis reikalavimas grindžiamas tuo, kad nukentėjusiajai dar prieš įvykį keli metai buvo labai sunkūs dėl sveikatos problemų, t. y. neturtinės žalos dydis grindžiamas ir tomis aplinkybėmis, kurios nesusijusios su įvykiu ir nuteistajam nebuvo žinomos.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu nagrinėjant A. K. apeliacinį skundą:

6.1. Nuteistojo gynėjas prašė Skundžiamą nuosprendį panaikinti ir A. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi gynėjo vertinimu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, jog nuteistasis iki įvykio, jo metu ir iki prisilietimo su nukentėjusiąja, nežinojo, kad ji yra moteris, laikė ją nederamai besielgiančiu vyru. Gynėjas nurodė, kad Skundžiamame nuosprendyje yra duomenys, jog nagrinėjamas įvykis įvyko ne be priežasties. Įvykis kilo galimai dėl nesutarimų žaidžiant geolokacinį žaidimą ir tai jokiu būdu neleidžia spręsti, kad panaudotas fizinis smurtas buvo dėl asmeninio konflikto, o ne dėl mažareikšmės dingsties. Skirtumas tarp be priežasties ir mažareikšmės dingsties neabejotinai yra. Skundžiamo nuosprendžio pradžioje konstatuota, kad tyčia be jokios priežasties, o vėliau pažymėta, kad neadekvatūs veiksmai dėl kilusio nesutarimo žaidžiant geolokacinį žaidimą. Byloje tiek viena, tiek kita pusė pripažino, kad tie veiksmai buvo atlikti žaidžiant geolokacinį žaidimą, kaip pasekmė, todėl gynėjo vertinimu tai vertinti kaip chuliganiškas paskatas yra prieštaringa. Kartu nuteistojo gynėjas kėlė klausimus, išdėstytus apeliaciniame skunde, ir nurodė, kad šioje byloje daug neatsakytų klausimų.

6.2. Nuteistasis A. K. nurodė, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jo tikslas buvo užkardyti netinkamą elgesį. Nagrinėjamu atveju vyksta nusikaltimo modeliavimas, jokio smurto nebuvo, jis yra sukurtas vaizdo montaže, o nuteistasis pats yra nukentėjęs. Nukentėjusiosios aprašytų veiksmų, smūgių seka neatitinka tikrovės, kuri net matosi vaizdo įraše. Iš vaizdo įrašo labai gerai matosi, kad jis eina aukštai pakėlęs ranką, tokiu būdu negali pasiekti vadinamos sužalotos vietos. Iš pirmos medicininės pažymos matosi, kad nukentėjusioji jokių sužalojimų nepatyrė ir pas ją nieko nėra net neužfiksuota, jokių kūno nubrozdinimų. Antroje pažymoje pas asmeninius gydytojus irgi nieko nerasta. Nukentėjusios pažymos dėl sužalojimų buvo surinktos tik po vienuolikos ar daugiau dienų po įvykio. Per tas dienas buvo galima sąmoningai susižaloti, šiaip pasidaryti kokią sunkią traumą, be to nukentėjusiosios kūnas buvo paliestas aukštai ranka, o tai yra daugiau nei 30 centimetrų aukščiau nei nurodytas jos šeštasis šonkaulis ir šonkaulio galas, kuris yra šone. Šios vietos nuteistasis niekaip nelietė, tai netgi užfiksuota vaizdo įraše, kuriame matosi ilgai pakelta jo ranka, su kuria jis artėja prie nukentėjusiosios. Kartu nuteistasis išsamiai aptarė pateiktą vaizdo įrašą, jo apžiūrą ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, jog vaizdo įrašas yra sumontuotas ir nėra tikras, be to dar ir nekokybiškas. A. K. paaiškino, kad tokių veiksmų, kaip turto sugadinimas nebuvo. Nukentėjusiosios dviračio, kaip matosi, nelietė. Nukentėjusioji pati sėkmingai nustūmė, numetė dviratį, kuris atsitrenkė į grindinį. Nepateikta jokių akivaizdžių dviračio nuotraukų po to, kai jis buvo apgadintas. Priešingai iš jo pusės pateikta nuotrauka, kurioje matosi, jog dviratis yra sveikas. Be to, advokatui mokamos sumos yra labai didelės ir neadekvačios. Nuteistojo vertinimu nukentėjusioji galimai jaučia pasekmes nuo ženkliai ankščiau buvusių traumų. Nukentėjusioji meluoja visur ir visada, ir kaltinimas remiasi melo pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Prokurorė palaikė pirmos instancijos sprendimą dėl veikos kvalifikacijos, pripažinimo kaltu ir paskirtos bausmės, ir prašė A. K. apeliacinį skundą atmesti. Pažymėjo, kad visi gynybos pusės argumentai nėra nauji, tokie klausimai buvo keliami ir pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas visus byloje esančius įrodymus įvertino taip, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, juos susiejo į vieną visumą ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas trumpai ir aiškiai nurodė, kad konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties, kas ir yra pripažįstama chuliganiškomis paskatomis. Tyčinio smurto jokias žaidimais pateisinti negalima.

6.4. Nukentėjusiosios atstovas palaikė prokurorės išsakytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo ir civilinio atsakovo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, t. y., nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šiame kontekste pažymėtina, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui, o būtent apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad minimo baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-107-746/2015, Nr. 2K-572-139/2015, Nr. 2K-10-976/2016, Nr. 2K-43-697/2018, Nr. 2K-296-942/2018, Nr. 2K-7-39-1073/2022).

8. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų ir teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių vertinimu, jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kartu skunde keliamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte kvalifikavimo klausimas. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Be to, A. K. nesutinka ir su baudžiamojoje byloje pareikštais civiliniais ieškiniais. Priešingai, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. apeliaciniu skundu nesutinka su jai priteistais neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų dydžiais, apeliacinės instancijos teismo prašydama priteisti visas jos nurodytas ir patirtas išlaidas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

9. Kaip jau buvo minėta, nuteistojo A. K. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei A. K. apeliacinio skundo argumentais ir iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis ir savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo gynybinę versiją. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant A. K. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei juos vertinant, padaryta nebuvo. Pastebėtina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde analizuoja atskirus bylos duomenis, t. y. nukentėjusiosios M. K. parodymus, specialisto išvadą ir paaiškinimus, byloje esantį vaizdo įrašą, teigdamas, jog vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kaip to reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį, sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – nesunkaus M. K. sužalojimo dėl chuliganiškų paskatų, įrodyta visiškai. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su Skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, nuteistajam kitaip (subjektyviai ir palankiai sau) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, savaip juos vertinant, nesuteikia teisinio pagrindo A. K. išteisinti.

10. Nuteistasis A. K. viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę, teigdamas, jog nukentėjusiajai M. K. su kumščiu į krūtinės sritį nesudavė, o pastarąją tik palietė ranka, norėdamas sudrausminti. Be to, iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog nuteistasis savo parodymus vertina kaip nuoseklius. Vis tik, teisėjų kolegija tokį nuteistojo teiginį bei poziciją atmeta kaip nepagrįstus ir juos vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Iš pirminių nuteistojo paaiškinimų apie nagrinėjamą įvykį nustatyta, kad A. K., paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) paaiškino, jog atsitiko incidentas, į jį atsitrenkė dviratininkas ir nukrito. Jis ėjo pėsčias, į jį atsitrenkė dviratininkas važiuodamas. Kad jam atrodo, kad tai kol kas vaidyba. Nurodo, kad medikų nereikia (1 t., b. l. 147 – 148, vokas su garso įrašais prisegtas 1 t. viršelyje). Iš policijos pareigūnų „Body“ kamera užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, jog užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams nuteistasis nurodo, kad jis ėjo, nes čia gyvena. Vieną kartą ėjo iš nugaros į jį kepštelėjo, lengvai atsitrenkė dviratininkas, su žodžiais, nesuprato. Tai buvo kažkur tai ten, kur alaus studija. Nurodo, kad tai buvo prieš maždaug 30 minučių ir paaiškina, jog kepštelėjo, ne pirmą kartą. Taip lengvai kažkur tai ir nuvažiavo. Viskas. Ten nuėjo, apsisuko. Ėjo šia gatve atgal. Panašiai ties tarp vaikų aikštelės ir miško dar kartą tas pats dviratininkas tą patį dar kartą daro. Nurodo, kad nematė ar tai buvo tas pats dviratininkas, kad jis buvo tamsus. Paaiškina, jog čia jisai atvažiavo ir tiesiai ant jo, priešais su žodžiu iš č raidės, kažką tai piktai. Jie susikontaktavo. Viskas daugiau nieko. Tai jis (A. K.) pamatė, kad jis (dviratininkas) nuvažiavo, du kartus su juo (A. K.), jam (A. K.) normaliai paėmė pyktis. Čia kažkur tai užsuko. Jis perėjo jau gatvę. Atėjo čia. Žiūri stovi tasai. Tasai kaip jis įsivaizdavo dviratininkas. Jis (A. K.) prie jo (dviratininko) priėjęs jam (dviratininkui) ištiesė ranką. Energingai ištiesė ranką, piktai ta prasme. „Kas su tavim ne taip“ ir jisai (dviratininkas) krenta. Viskas. Prasidėjo štai šita vaidyba. Spėja, kad dabar vyksta vaidyba, o jeigu bus kokia nors mėlynė tai galimai nuo to kritimo ant gatvės. Vėliau policijos pareigūnui pasiteiravus apie tai, kad jie abu (A. K. ir M. K.) žaidžia kažkokį virtualų žaidimą, nuteistasis nurodo, kad jis negali žinoti, jis jos nepažįsta. Policijos pareigūnui paklausus ar vyras žaidžia žaidimą telefonu, šis nurodo, kad žaidžia „grand turizmo“, bet patikslina, kad šiuo metu nieko nežaidė (1 t., b. l. 141–142, vokas su garso įrašais prisegtas 1 t. viršelyje).

11. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), įvykio nesusipratimas su dviratininku. Paaiškino, kad kiek anksčiau turėjo kontaktą su dviratininku, kuris jam stovint pievelėje iš nugaros ar iš šono į jį įsirėžė ir nuvažiavo. Dviratininkas nieko nepasakė ir nuvažiavo. Antrą kartą su tuo pačiu dviratininku susidūrė už maždaug 10-15 min., kuris pravažiavo jį atvažiuodamas iš priekio ir jį kliudė vėl. Kažką lyg ir pasakė, bet jis neišgirdo, kadangi dviratininkas staigiai nuvažiavo. Jis pažiūrėjo, kur dviratininkas nuvyko. Pamatė, kad jis stovėjo aikštelėje. Tuomet nuėjo prie jo paklausti, kodėl jis taip elgiasi. Priėjęs prie dviratininko dešinės rankos išorine puse kepštelėjo, t. y. nežymiai prilietė, galimai širdies sritį ir paklausė „kas su tavim negerai“. Tuo tarpu dviratininkas pats gražiai nulipo nuo dviračio, dviratį paguldė ir atsigulė ant pievelės bei pradėjo šaukti, kad jam blogai, ką padarė. Jis dviratį kiek patraukė į šoną, kad dviratis netrukdytų. Dviratininkas pradėjo sakyti, kad kvies policiją. Jis surinko pagalbos telefoną ir leido šnekėti. Jis iškvietė policiją. Jam tai pasirodė suvaidinta ir dirbtina. Buvo sutrikęs, laukė greitosios ir policijos. Tikrai nenorėjo nuskriausti dviratininko. Jam labai gaila, kad kažką galimai išgąsdino. Jis su kaire ranka iš viso nieko nedarė. Jis galvojo, kad dviračiu važiavo jaunuolis, nes buvo jauno žmogaus balsas. Dviratininkas buvo su visa savo ekipuote, todėl nesimatė dviratininko lyties. Kiek vėliau policijai atvykus suprato, kad tai buvo mergina. Kaip merginai galėjo atsirasti pranešime apie įtarimą nurodyti sužalojimai negali pasakyti. Jis tikrai su ta mergina ar moterimi nesistumdė, nebuvo jokių grumtynių, jos nuo dviračio nenustūmė. Jam labai gaila dėl visos šitos situacijos. Tyčios sužaloti dviratininkę jis tikrai neturėjo. Yra mokytojas, jam „Google“ produktai yra žinomi, tarp jų ir geolokacinis žaidimas „Ingress“, tačiau jis pats šio žaidimo nežaidė įvykio metu, bet yra žaidęs prieš įvykį maždaug pusę metų mokymosi tikslais. M. K. jis nepažįsta, ši moteris jam visiškai nėra žinoma. Įvykio metu dviratininkei gulint ant pievelės buvo priėjusi pašalinė moteris, kuri pasiteiravo kas nutiko, jis atsakė, kad tiesiog įvyko incidentas su dviratininke, ir ji nuėjo. Įvykio metu nematė, kad M. K. būtų susižalojusi. Kaip ir minėjo, dėl susiklosčiusios situacijos jam labai gaila, jei sužalojimai atsirado dėl jo tokių veiksmų, yra pasiruošęs žalą kompensuoti ir atsiprašyti (2 t., b. l. 15–16). Kitos įtariamojo apklausos metu A. K. parodė, kad prie dviratininkės priėjo, tačiau jokių smūgių jai nesudavė, ji pati nulipo nuo dviračio ir triukšmaudama atsigulė ant žemės. Patikslino, kad priėjęs prie dviratininko, dešinės rankos išorine puse prilietė jo viršutinę kairės pusės kūno dalį, taip norėdamas atkreipti jo dėmesį, kadangi jis buvo nuleidęs galvą ir kažką darė telefone. Taip pat pabrėžia, kad įvykio metu nežinojo, kad ant dviračio buvo moteris. Visa tai turėtų matytis vaizdo medžiagoje, kadangi, kiek suprato iš įvykio vietoje buvusiu pareigūnų, įvykio vieta stebima vaizdo kameromis. Taip pat nori patikslinti, kad yra dešiniarankis, o jo kairė ranka tuo metu iš dalies buvo neveiksni dėl stuburo traumos. Su kaire ranka suduoti jis tikrai negalėjo, nes jam tai būtų buvę pačiam per daug sunku (2 t., b. l. 24–25).

12. A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog dviratininkas vieną kartą pravažiavo jį liesdamas, antrą kartą pravažiavo jau kitoje vietoje, ir tai sukėlė jam norą dviratininką sustabdyti, sudrausminti. Pažiūrėjo kur jis (dviratininkas) nuvyksta, jis (dviratininkas) vyko į kitą kiemą. Nuteistasis nurodė, kad toje vietoje gyvena, tuo metu laukė vaikų. Tada jis praėjo gatve, priėjo prie dviratininko ir dešines rankos išorine puse kepštelėjo jam (dviratininkui), kas reiškia palietė, dėl to, kad jis (dviratininkas) atkreiptų į jį (A. K.) dėmesį, nes dviratininkas naudojosi mobiliuoju telefonu, su klausimu „kas tau negerai?“. Palietė dviratininko širdies plotą. Dviratininkas nustebo, išsigando pamatęs jį (A. K.) arti savęs. Dviratininkas pradėjo šaukti, nulipo nuo dviračio, atsigulė ant žemės, pasakė „,mane muša, kvieskite policiją“. Buvo ilga pauzė, tada prasidėjo šaukimas, tekstas galėjo būti toks „asile tu man šonkaulius sulaužei“. Po tokių žodžių dviratininkas ramiai nulipo nuo dviračio, dviratis paliekamas toje pačioje vietoje, atsigulė ant žolės ir šaukė „kvieskite policiją ir greitąją medicinos pagalbą“. A. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją savo mobiliuoju telefonu. Po to dviratininkui visa tai pasirodė įtartina, jis (dviratininkas) paprašė pats iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Dviratininkas, kviesdamas policiją ir greitąją medicinos pagalbą, minėjo kokie veiksmai yra padaryti jo atžvilgiu. Smūgių nebuvo. Jo tikslas buvo užkardyti veiksmus palietus ir sudrausminus žmogų, jokių kėslų mušti ar mušimo veiksmų nedarė. Po to jis suprato, kad dviratininkas yra moteris, nežinojo apie lytį. Dviratininkas buvo su pilna kupiruote, atrodė jaunatviškas vaikinas ar mergina, identifikuoti lytį buvo neįmanoma. Dar tuo metu, kai dviratininkas kalbėjo telefonu, jis (dviratininkas) minėjo, kad pažįsta asmenį, smurtavusį prieš jį (dviratininką). Po to A. K. tik stebėjo situaciją ir laukė atvykstančios greitosios pagalbos, patraukė apie 3-4 metrus dviratį nuo dviratininko, nes nenorėjo, kad dviratininkas pasidarytų žalos sau. Žaidimas „Ingress“ jam yra žinomas, jame žaidė edukaciniais tikslais, paskutinį kartą žaidė prieš karo Ukrainoje pradžią. Tuo metu, kada įvyko įvykis, jis žaidimo nežaidė, todėl žaidime negalėjo turėti kontaktų su M. K.. Mano, kad nukentėjusiajai M. K. yra pagrindo jį nepagrįstai apkabėti. Spėja, kad M. K. jį tiesiogiai pažįsta. Jis pats jos nežino (2023 m. rugpjūčio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 153–165). Taigi iš aptartų nuteistojo A. K. nurodytų aplinkybių matyti, kad jo parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes nebuvo pakankamai nuoseklūs ir kito, galimai derinant juos prie jau surinktos bylos medžiagos. Analizuojant tokius A. K. parodymus matyti, kad baudžiamojo proceso metu ir net jam neprasidėjus, jis nurodydavo skirtingas aplinkybes, o būtent, iš karto po nagrinėjamo įvykio jis BPC darbuotojai paaiškino, kad ėjo pėsčias ir į jį važiuodamas atsitrenkė dviratininkas ir nukrito; atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad pamatė stovintį dviratininką ir priėjęs prie jo energingai, piktai ištiesė ranką ir dviratininkas nukrito; apklausiamas įtariamuoju teigė, kad priėjęs prie dviratininko dešinės rankos išorine puse kepštelėjo, t. y. nežymiai prilietė, galimai širdies sritį ir paklausė „kas su tavim negerai“. Dviratininkas pats gražiai nulipo nuo dviračio, dviratį paguldė ir atsigulė ant pievelės bei pradėjo šaukti. Taip pat patikslino, kad priėjęs prie dviratininko, dešinės rankos išorine puse prilietė jo viršutinę kairės pusės kūno dalį, taip norėdamas atkreipti jo dėmesį, kadangi jis buvo nuleidęs galvą ir kažką darė telefone. Apklausiamas apylinkės teisme iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodydamas, jog dviratininkas pradėjo šaukti dar būdamas ant dviračio – buvo ilga pauzė, tada prasidėjo šaukimas, o po ištartų žodžių „asile tu man šonkaulius sulaužei“, dviratininkas ramiai nulipo nuo dviračio, atsigulė ant žolės ir šaukė „kvieskite policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos A. K. parodymus, vertina juos kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, ir kuri yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, o būtent nukentėjusiosios M. K. parodymais, kitais objektyviais duomenimis – Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, eksperto paaiškinimais, kitų objektų apžiūros protokolais, byloje esančiu vaizdo įrašu.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K., kritikuodamas Skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai nukentėjusiosios M. K. parodymus vertina kaip nepatikimus. Nukentėjusioji M. K., teikdama paaiškinimus BPC darbuotojams ir policijos pareigūnams, apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme, iš esmės vienodai ir neprieštaringai paaiškino prasidėjusio įvykio aplinkybes, kilusią eigą ir apibūdino nuteistojo veiksmus. Patys pirmieji M. K. paaiškinimai užfiksuoti BPC garso įraše, o būtent nukentėjusioji nurodė, jog jai trenkė tiesiai į širdies sritį ir kažkas su šonkauliais dabar, atsikelti negali, guli ant žemės. Tą asmenį pažįsta per žaidimą, apie tai paaiškins policijai. Vaizdžiai, asmeniškai asmens nepažįsta. M. K. nurodo, kad jis priėjo prie jos ir smūgiavo tiesiai į širdies sritį. Po to pradėjo vaidinti, kad ji nukrito ir pats paskambino 112 (1 t., b. l. 143–144, vokas su garso įrašais prisegtas 1 t. viršelyje). Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji paaiškina, kad stovėjo su dviračiu, yra toks žaidimas, jie yra skirtingose komandose, atiminėja vieni iš kitų portalus. Sustojo, pradėjo maigyt telefoną, jis priėjo ir trenkė jai su kumščiu. Po to pradėjo vaidinti. Ji pradėjo kviesti pagalbą. Jis norėjo duoti dar, galbūt ir davė. Policijos pareigūnui pasiteiravus kodėl jis galėjo taip pasielgti, ji atsakė, kad dėl to, kad ji atiminėjo iš jo portalus. Moteris patikslina, kad tai aplikacija su geolokacija ir, kad tas vyras ją irgi turi. Paklausus, ar pati nukentėjusioji kažką fiziškai jam darė, ši nurodo, kad ne, tai jis greitai priėjo ir trenkė (1 t., b. l. 141–142, vokas su garso įrašais prisegtas 1 t. viršelyje). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad tą dieną važinėjo dviračiu po Šiaurės miestelio rajoną ir žaidė geolokacinį žaidimą „Ingress“, kurio esmė aplankyti tam tikras vietas ir jas virtualiai pažymėti per mobiliąją aplikaciją. Apie asmenį, kurį atpažįsta žaidimo vardu N., dviračiu pravažiavo ir prasilenkė du kartus. Ji su šiuo žaidėju, vengia bet kokio priartėjimo, nes maždaug prieš metus bežaidžiant jis pamatęs, kad ji peržymi jo vietas, buvo staigiai privažiavęs su automobiliu labai arti jos ir ją išgąsdino. Prasilenkus su minėtu asmeniu ir nuvykusi į nagrinėjamo įvykio vietą sustojo ir atsistojo virš dviračio, pradėjo žymėti esančią vietą, kai pastebėjo, kad prie jos aktyviu žingsniu artėja minėtas asmuo. Pakėlė galvą ir laukė ką jis pasakys, tačiau jis priėjo nieko nesakydamas ir iš karto dešinės rankos kumščiu trenkė jai į širdies sritį. Kitos rankos smūgis buvo praslystantis į jos dešinės rankos alkūnę. Nuo smūgio ji krito ant žemės ir pamačiusi, kad jis artėja prie jos pradėjo šaukti, kad skauda ir kviestis pagalbos. Jis pritūpęs prie jos jai pradėjo teigti, kad jai nieko neskauda ir ji keltųsi ir pridūrė, kad gali čia nešaukti nes jai niekas nepadės. Dėl suduoto smūgio ji pajautė stiprų skausmą kairės pusės šonkaulių srityje ir jų traškėjimą, nestabilumą (1 t., b. l. 29–31).

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teisme M. K. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kad sustojo prie pat to taško (žaidimo), išsiėmė telefoną, pradėjo dirbti su portalu, pamatė periferijoje, kad prie jos kažkas artėja. Kai buvo likę trys metrai ji pakėlė akis ir pamatė, kad artėja žaidėjas. Galvojo gal susipažinti nori. Žaidėjas ėjo intensyviai, greitu žingsniu. Pamatė, kad A. K. prieina prie jos intensyviai, laukė ką jis jai pasakys. A. K. nieko nesakydamas, iš apačios į viršų nuo kumščio, nuo juosmens į priekį pataikė jai į širdies sritį. Suprato, kad tai pilnavertis smūgis, kai jos šonkauliai pradėjo slinkti prie stuburo. Tuo metu ji pradėjo kristi nuo dviračio, pamatė, kad kitas smūgis bus, užsidengė dešine ranka. Smūgis praėjo pro alkūnę ir ji iš inercijos krito. Tada matė, kad A. K. pradeda eiti link jos. Ji pradėjo šaukti pagalbos. A. K. atslūgo, priėjo arčiau kelis žingsnius, pritūpė ir pradėjo sakyti, kad ji vaidina, jai nieko iš tikrųjų neskauda. Iki įvykio A. K. nežinojo, jį atpažino pagal žaidimo „Ingress“ slapyvardį „N“. A. K. tuo metu žaidė žaidimą, tuo metu žaidė žaidėjas „N“. Iki tos dienos nesutarimų ir konfliktų su A. K. neturėjo (2023 m. rugpjūčio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 153–165). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusioji galėjo apkalbėti A. K., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors būtent asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davusi neobjektyvius parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nukentėjusioji M. K. ir yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau vien tai nesuteikia besąlygiško pagrindo jos parodymus vertinti kaip nepatikimus, atsižvelgiant ne tik į tai, kad jie iš esmės viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški ir aiškūs, bet ir tai, jog juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys.

15. Nukentėjusiosios M. K. nurodytų aplinkybių kontekste svarbus ir byloje surašytos specialisto išvados bei medicininių dokumentų vertinimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 197/2023 (01) konstatuota, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose M. K. nustatytas kairiojo VI šonkaulio priekinio galo lūžis. Šis šonkaulio lūžis padarytas kieto buko riboto daikto poveikyje vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje ir medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis: „kitam asmeniui kumščiu sudavus vieną smūgį į krūtinę“, ir laiku 2022 m. liepos 16 d. Šonkaulio lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesiam nei 10 dienų laikotarpiu. Kartu išvadoje atkreiptinas dėmesys, kad sužalojimai gali būti padaromi įvairiomis aplinkybėmis: „smūgiuojant kumščiu, spardant, suduodant kietu buku daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus ir panašiai“, – tačiau teismo medicinos ekspertai nekuria ir nenustatinėja įvykio aplinkybių, kokiomis gali būti padaryti sužalojimai, jie tik patvirtina ar paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir užduotyje nurodyta aplinkybes. Šiuo atvejus užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, kaip ir medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis – galėjo būti padaryti nustatytas sužalojimas, tai yra: „kitam asmeniui kumščiu sudavus vieną smūgį į krūtinę.“ (1 t., b. l. 84– 88). Taigi minėta specialisto išvada pirmosios instancijos teismas nustatė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos būtiną objektyvųjį požymį – padarinius, t. y. nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, jog specialisto išvada pateikta apžiūrėjus M. K. medicininius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Nors A. K. apeliaciniame skunde ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo specialisto išvadą, kad sužalojimai gali būti padaromi įvairiomis aplinkybėmis – smūgiuojant kumščiu, spardant, suduodant kietu buku daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus ir panašiai, tačiau šis nuteistojo teiginys nepagrįstas. Apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ekspertas Jūris Plenta, teikęs ir specialisto išvadą, nurodė, jog kiekvienas sužalojimas gali būti padarytas kitu būdu. Ekspertas remiasi tuo kas pateikta, perteklinių veiksmų atlikti negali, jei medžiagos pakankamai, o čia medžiagos buvo pakankamai daug. Atsakymą, kad sužalojimai gali būti padaryti įvairiomis aplinkybėmis paskatino klausimas, kuriame mėgina atlikti, sukurti aplinkybes, kuriomis gali būti padarytas šonkaulių lūžis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, sudavimu. Jei toks sužalojimas būtų padarytas griūnant, tokiam sužalojimui reikalingas iškilimas ant žemės (2023 m. rugsėjo 18 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 163–191). Specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei joje padarytos išvados kartu su eksperto duotais paaiškinimais iš esmės visiškai patvirtina nukentėjusiosios M. K. parodymų turinį. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaisant nuteistojo proceso metu akcentuojamos aplinkybės, kad M. K. kairiojo VI šonkaulio priekinio galo lūžis nustatytas praėjus vienuolikai dienų po nagrinėjamo įvykio, t. y. 2022 m. liepos 27 d., ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad specialisto išvadoje nustatytą sužalojimą nukentėjusioji patyrė būtent 2022 m. liepos 16 d. įvykio metu. Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad M. K. į medikus kreipėsi ne tik iš karto po nagrinėjamo įvykio, bet ir nepraėjus skausmui 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. liepos 22 d., kol galiausiai 2022 m. liepos 27 d., atlikus kompiuterinę tomografiją, nukentėjusiajai buvo nustatytas minimas lūžis. Akcentuotina, jog laikotarpis nuo 2022 m. liepos 16 d. įvykio iki 2022 m. liepos 27 d. konstatuoto sužalojimo nėra neprotingai per ilgas. Be to, specialistas, kurio kompetencija apeliacinės instancijos teismas abejoti neturi pagrindo, apžiūrėjęs nukentėjusiojo sužalojimus iš medicininių dokumentų, savo išvadoje nurodė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas 2022 m. liepos 16 d. Baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų suabejoti, kad nukentėjusioji M. K. aptariamą sužalojimą patyrė kitomis aplinkybėmis, kitu laiku ir kitoje vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptariamą specialisto išvadą įvertino teisingai, kaip patvirtinančią nukentėjusiosios M. K. parodymų patikimumą.

17. Nukentėjusiosios M. K. sužalojimo atsiradimo priežastį iš esmės patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas. Nors, kaip matyti iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo turinio bei gynybos argumentų, išsakytų apeliacinės instancijos teisme, minimam vaizdo įrašui skiriama daug dėmesio, vis tik, pirmiausia pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. K. kaltės, vertino ne tik minimą vaizdo įrašą, kaip atskirą duomenį, bet visus įrodymus, t. y. tiek nukentėjusiosios parodymus, tiek specialisto išvadą bei jo paaiškinimus, visumoje. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su tuo, kad jo kaltę patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas, teigdamas, kad padarytas vaizdo įrašas yra neinformatyvus, neaišku ar jis vientisas ir ar nėra sumontuotas. Teisėjų kolegija prieš atsakydama į šiuos nepagrįstus nuteistojo teiginius pažymi, jog paties A. K. pozicija šiuo klausima yra nevienareikšmiška ir prieštaringa bei nelogiška. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiškino, jog galimai šioje byloje yra vaizdo įrašas, kuris tiki, kad parodys tiesą (2023 m. rugpjūčio 29 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 153–165). Peržiūrėjus vaizdo įraše užfiksuotą nuteistajam nepalankią medžiagą, A. K. pradėjo teigti, kad jis (vaizdo įrašas) yra sumontuotas (iškarpytas, pagreitintas). Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis iš pradžių nurodo, kad vaizdo įraše yra matomas jis pats, o vėliau teigia, jog vaizdo įrašo duomenys nėra pakankami asmenų identifikavimui. Taip pat nurodo, kad vaizdo įrašas galimai nevientisas, kadangi jis, kontakto su nukentėjusiąja metu, su ja net kalbėjosi, nors tokios aplinkybės viso proceso metu nurodęs nebuvo, kas teisėjų kolegijos vertinimu tik dar kartą parodo A. K. parodymų nenuoseklumą. Taigi A. K. argumentai yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinių aplinkybių, nes kaip matyti vaizdo įraše užfiksuota nenutrūkstama įvykio eiga, iš kurios vienareikšmiškai matyti, kad iš tolumos dešinės pusės ateina vyras, kuris eina tiesiai, artėja ir vėliau dingsta iš vaizdo stebėjimo zonos (vaizdo įrašas nuo 19:02 s. iki 20:14 s.). Vėliau iš kairės pusės atvažiuoja dviratininkas (vaizdo įrašas nuo 26:15 s.). Dviratininkas sustoja, nuleidžia kairę koją ant žemės, kažką išsitraukia iš kišenės (vaizdo įrašas nuo 26:21 s.). Iš už dešinės pusės matomo namo išeina prieš tai vaizdo įraše matytas vyras ir eina tiesiai link stovinčio dviratininko (vaizdo įrašas nuo 26:39 s.). Pažymėtina, kad vaizdo įrašas nenutrūksta, trunka tuo pačiu tempu, vaizdo įrašo trukmė nesulėtėja, nepagreitėja, nesustoja. Iš karto priėjęs prie dviratininko vyras, nestabtelėjęs, dešine ranka trenkia dviratininkui į viršutinę kūno dalį (vaizdo įrašas nuo 26:52 s.), dviratininkas iš karto krenta nuo dviračio ant žolės ir guli (vaizdo įrašas nuo 26:54 s.), vyras pasilenkia prie dviratininko. Nuo vaizdo įrašo 27:19 s. vyras paima dviratį, varo jį link tujų, kur prie tujų paleidžia dviratį iš rankų, dviratis nukrenta ant žemės (vaizdo įrašas nuo 27:28 s.). Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kad dviratininkas visą laiką iki atvyksta medicinos pagalba guli toje pačioje vietoje (vokas su vaizdo įrašu prisegtas 1 t. viršelyje). Taigi jokių nuteistojo nurodomų vaizdo įrašo modifikavimų apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Priešingai, vaizdo įraše užfiksuota medžiaga dar kartą patvirtina prieš tai aptartus ir A. K. kaltę pagrindžiančius duomenis.

18. Nuteistasis A. K. taip pat nesutinka su tuo, kad jo veiksmai kvalifikuoti kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų. Nuteistojo argumentai, kuriais jis neigia kaltę dėl kvalifikuotos nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikos padarymo, iš esmės yra tie patys, kuriais jis rėmėsi apylinkės teisme, t. y., kad jo kontaktas su nukentėjusiąja buvo išprovokuotas dėl jos pačios veiksmų, atliktų geolokacinio žaidimo procese, siekiant sudrausminti nukentėjusiąją M. K.. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Specifinis tokio nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-194-895/2020). Pažymėtina, kad galimi tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-78/2013, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-113-303/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pats A. K. teigė nepažinojęs nukentėjusiosios M. K.. Pastaroji taip pat jau įvykio dieną policijos pareigūnams nurodė asmeniškai ir vizualiai nepažįstanti nuteistojo, tik žinanti jį iš geolokacinio žaidimo „Ingress“, ir priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso metu nėra pareiškusi, jog domėjosi A. K. ar apie jį rinko informaciją, nurodė, kad iki įvykio dienos nesutarimų ir konfliktų su A. K. nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir jau šiame procesiniame sprendime aptartus įrodymus, juos lygindamas tiek tarpusavyje, tiek su nuteistojo bei nukentėjusiosios parodymais, Skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. išreikšta pozicija dėl savo veiksmų priežasties, t. y. siekio sudrausminti nukentėjusiąją M. K., kuri jo teigimu prieš tai du kartus su dviračiu į jį atsitrenkė, nepasitvirtino. Be to, nors apeliaciniame skunde A. K. teigia, kad bet kokio, net ir nekontaktinio žaidimo, veiksmai, sąlygoti konkrečios žaidimo situacijos, negali būti vertinami, kaip atlikti dėl chuliganiškų paskatų, tačiau kaip teisingai vertino apylinkės teismas, A. K. dėl tikėtina kilusio nesitarimo žaidžiant geolokacinį žaidimą „Ingress“ prieš M. K. panaudojo neadekvačius smurtinius veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistojo paskatos prieš nukentėjusiąją reiškėsi neišprovokuotu smurtu, pagrįstai jam inkriminavo chuliganiškas paskatas kaip jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojantį požymį. Vis tik, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl chuliganiškų paskatų priežasties yra prieštaringos. Pareikštame kaltinime nurodyta, jog A. K. smurtinius veiksmus atliko be jokios priežasties, kas vėliau pripažįstama ir pirmosios instancijos teismo, o vėliau nurodoma, kad neišprovokuoti smurtiniai veiksmai atlikti dėl mažareikšmės dingsties. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, sutinka, kad nesutarimai žaidžiant geolokacinį žaidimą laikytini mažareikšme dingstimi, siekiant pademonstruoti elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį pasirodyti prieš aplinkinius. Esamų aplinkybių pagrindu Skundžiamas nuosprendis tikslintinas, nurodant, kad A. K. nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą dėl mažareikšmės dingsties.

Dėl bausmės individualizavimo

19. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti, t. y. priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas vadovaujantis kasacinio teismo praktika apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (kasacinės nutartys Nr. 2K-34/2010, Nr. 2K-190-648/2018). Atsižvelgiant į nurodytą teisėjų kolegija dėl A. K. paskirtos bausmės pasisakys visoje apimtyje.

20. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl nuteistajam paskirtos bausmės, pirmiausiai pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-626/2023).

21. Nuteistojo A. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą bei Skundžiamą nuosprendį, nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog A. K. bausmės skyrimo klausimas buvo išspręstas neteisingai ir jis dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo nubaustas akivaizdžiai per švelnia ar griežta, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų neatitinkančia bausme. Pažymėtina, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2019, Nr. 2K-26-719/2020, Nr. 2K-213-719/2020).

22. Kaip matyti iš Skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, jog A. K. praeityje neteistas (2 t., b. l. 33), vienerių metų laikotarpyje tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas nuobaudas sumokėjęs (2 t., b. l. 34–35), dirbantis (2 t., b. l. 37), vedęs, aukštojo išsilavinimo, brandaus amžiaus. Kartu Skundžiamame nuosprendyje pasisakyta ir apie tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, įtvirtintos BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, kurios leistų nuteistajam skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Įvertinęs minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis, ir netgi artimas sankcijos minimumui, t. y. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytas pagal BK 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles.

23. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Apylinkės teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, padarė išvadą, jog nuteistajam A. K. gali būti taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatydamas įstatyme įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį lygų vidurkiui – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (BK 75 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi Skundžiamo nuosprendžio išsamius ir motyvuotus argumentus, daro išvadą, jog A. K. paskirta tiek bausmė, tiek sprendimas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnio 5 dalies 1, 6 punktai) bei baudžiamojo poveikio priemonę (BK 69 straipsnis) yra pagrįstas ir teisingas.

Dėl civilinių ieškinių

24. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu iš A. K. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau – ir Sodra) dėl M. K. sumokėtos ligos išmokos priteista 2 694,90 eurų dydžio turtinė žala, o nukentėjusiajai 498,33 eurų dydžio turtinė žala ir 2 500 eurų dydžio neturtinė žala. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde abstrakčiai ir nedetalizuodamas nurodo, kad tiek M. K., tiek Sodros civiliniai ieškiniai patenkinti be pakankamo pagrindo. Priešingai nukentėjusioji M. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jos civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

25. Kaip jau minėta, A. K. apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys ir iš nuteistojo civiliniam ieškovui priteista 2 694,90 eurų dėl M. K. išmokėtos ligos išmokos. Minima suma buvo išmokėta kaip ligos pašalpa nukentėjusiajai esant nedarbingai po sužalojimo, kurį kaip nustatyta padarė A. K.. Žalos dydis patvirtintas byloje esančiais dokumentais, t. y. pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus bei sprendimais skirti ligos išmokas (1 t., b. l. 127, 128, 129, 130). Pabrėžtina, kad nukentėjusiosios M. K. medicininiuose dokumentuose ne kartą nurodyta, jog dėl patirtos traumos, be kita ko, ambulatorinio gydymo metu rekomenduotas tausojantis režimas, ramybė (1 t., b. l. 54, 57, 58, 67). Minėti duomenys teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad buvo objektyvus pagrindas suteikti nukentėjusiajai M. K. nedarbingumą, dėl ko iš A. K. pagrįstai priteista padengti išlaidas, kurias civilinis ieškovas patyrė išmokėjęs nukentėjusiajai nedarbingumo išmoką.

26. Pirmosios instancijos teismas be Sodros ir nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisė 498,33 eurus turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 63,13 eurai dviračio remontui, 407,09 eurai negautų pajamų, 28,11 eurai išlaidos perkant medikamentus. Nors A. K. bendrai nurodo, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys patenkintas be pagrindo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu visas turtinės žalos priteisimas yra pagrįstas byloje esančiais objektyviais duomenimis. M. K. ambulatorinio apsilankymo aprašymuose bei išduotuose elektroniniuose receptuose nurodyti reikalingi vartoti medikamentai, taip pat, jog taikomas medikamentinis gydymas (3 t., b. l. 16, 17, 18, 19), medikamentų pirkimą patvirtina vaistinės kvitai (3 t., b. l. 20, 21). Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios negautos pajamos už 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, kuomet ji dėl patirtos traumos buvo nedarbinga, sudaro 407,09 eurus. Minima negautų pajamų suma apskaičiuota atsižvelgiant į M. K. darbovietės pažymoje apie darbą įstaigoje bei pažymose apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas užfiksuotus duomenis (3 t., b. l. 11, 12, 13), atėmus iš Sodros gautas išmokėtas ligos išmokas esant nedarbingumo laikotarpiui (3 t., b. l. 14–15). Kartu pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti apgadinto dviračio remonto darbus yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ir pats nuteistasis proceso metu (iki apeliacinės instancijos) prieštaringai nurodo, jog dviratį kiek patraukė į šoną, kad dviratis netrukdytų, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jau aiškina, kad M. K. dviračio apskritai nelietė, kad nukentėjusioji pati nustūmė, numetė dviratį, kuris atsitrenkė į grindinį, tačiau iš aptarto vaizdo įrašo (šio procesinio sprendimo 17 punktas) akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis nuvarė dviratį nuo nukentėjusiosios, prie tujų jį paleido iš rankų ir dviratis nukrito ant žemės. Kaip teisingai nurodyta Skundžiamame nuosprendyje dviračio apgadinimus ir išlaidas skirtas jo remontui objektyviai patvirtina pateikta PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo kvitas (3 t., b. l. 10). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, priežastinis ryšys tarp neteisėtų A. K. veiksmų ir M. K. bei Sodros patirtos turtinės žalos yra nustatytas, civiliniuose ieškiniuose prašomos priteisti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydis yra realus ir protingas, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai patirtos turtinės žalos atlyginimą priteisė pilna apimtimi.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

27. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš A. K. nukentėjusiajai M. K. 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nesutinka tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis. Jei M. K. savo apeliaciniu skundu prašo padidinti Skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį iki visiško reikalaujamo 5 000 eurų, tai A. K. apskritai teigia, jog civilinis ieškinys patenkintas be pagrindo. Nukentėjusioji M. K. ir jos atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio ir reikalaujamą žalą sumažindamas per pusę, neatsižvelgė į naujausią teismų praktiką, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo turtinę padėtį ir tinkamai neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų neturtinei žalai nustatyti.

28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022).

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta dėl A. K. nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą teisėjų kolegijai abejonių nekyla. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajai M. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus, taip pat įvertino nuteistojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, turtinę padėtį. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į A. K. tyčiniais smurtiniais veiksmais atsiradusias pasekmes ir tų pasekmių įtaką M. K. gyvenimui, kartu, kaip teisingai pažymėta nukentėjusios apeliaciniame skunde, prieštaringai įvertino nuteistojo turtinę padėtį. Pabrėžtina, jog dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji M. K. neabejotinai patyrė fizinius skausmus ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo pakito jos gyvenimo kokybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo profesinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir panašiai. Dėl A. K. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai atsiradę neigiami padariniai, susiję su jos žymiu sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu, vadovaujantis byloje esančių aplinkybių visuma, iš tiesų yra skaudūs ir todėl privalo būti teisingai kompensuoti. Kaip nurodo M. K., patirtos traumos įtakoje net elementarūs bei būtini veiksniai, tokie kaip valgymas, gėrimas, įprastos aprangos dėvėjimas buvo apsunkinti. Nukentėjusioji gijimo laikotarpyje ir po jo jautė ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinius išgyvenimus – nerimą, susierzinimą, baimę, pasitikėjimo žmonėmis stoką. Dar kartą įvertinus nuteistojo veiksmus ir nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, spręstina, jog patirti neigiamai išgyvenimai buvo pakankamai ilgalaikio pobūdžio, turėjusio įtakos M. K. gyvenimui ir jo kokybei.

30. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau ir minėta, akcentuoja, jog svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų 2021-2023 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį nesunkaus sveiktos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) matyti, kad paskutiniu metu nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1 000 eurų iki 4 000 eurų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-82-354/2021, 1A-197-616/2021, 1A-317-519/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, 1A-15-361/2022, 1A-46-606/2022, 1A-107-795/2022; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-415-813/2021, 1A-666-594/2021, 1A-557-634/2021, 1A-502-923/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022, 1A-134-935/2022, 1A-76-576/2023, 1A-144-1121/2023, 1A-302-932/2022). Mažiausia (1 000–1 500 eurų) neturtinė žala priteisiama retai, dažniausiai tada, kai nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nėra susiję su kaulų lūžiais (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-415-813/2021) arba konstatuojami ne veido kaulų lūžiai, dėl kurių neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524-908/2021, 1A-37-843/2022). Didžiausia (3 000– 4 000 eurų) neturtinė žala priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ar stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-354/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-594/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-361/2022). Be kita ko, įvertinus ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde cituojamą praktiką matyti, kad 4 000 eurų suma priteista už nukentėjusiajam padarytus nubrozdinimus, kraujosruvas, krūtinės ląstos sumušimą su dešinės krūtinės ląstos pusės V-X šonkaulių lūžimu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-966/2023), 4 500 eurų suma priteista už išmuštus tris priekinis dantis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-923/2023), 5 000 eurų suma – už apatinio žandikaulio lūžį, burnos gleivinės plyšimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-813/2023).

31. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes bei tai, kad nukentėjusiajai M. K. dėl A. K. smurtinių veiksmų buvo konstatuotas kairiojo šešto šonkaulio priekinio galo lūžis, nuteistojo A. K. turtinę padėtį, t. y. darbingas, sunkią ir (ar) nepakankamą materialinę padėtį pagrindžiančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, o taip pat aukščiau paminėtą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai M. K. padarytos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino paminėtas nusikalstamos veikos pasekmes bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nustatė pernelyg mažą nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta neturtinės žalos kompensacija yra neproporcinga padarytam sužalojimui, kilusioms pasekmėms, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi būti padidintas. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, priteistinos neturtinės žalos dydį padidinant iki 4 000 eurų, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teismo procese

32. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti jos patirtas atstovavimo išlaidas, ir nurodo, kad Skundžiamo nuosprendžio argumentacija dėl tokio sprendimo nepagrįsta. Pats nuteistasis A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad priteisto advokato išlaidos turi būti mažesnės. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.

33. Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog iš baudžiamojoje byloje esančių sąskaitų matyti, jog už teisines paslaugas nukentėjusiosios išlaidos buvo paskaičiuotos 4 775 eurų sumai (2 t., b. l. 196, 197 198, 202), kaip nurodyta ir Skundžiamame nuosprendyje. Vis tik, M. K. apeliaciniame skunde teisingai atkreipia dėmesį, jog jos atstovavimo išlaidos sudaro 4 575 eurus, kas nustatyta pagal byloje esančius mokėjimo nurodymus (2 t., b. l. 195, 200, 201, 203, 204, 205). Iš minėtų pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas, o būtent 2023 m. gruodžio 29 d. sąskaitos Nr. 1500 (2 t., b. l. 196), 2022 m. liepos 26 d. sąskaitos Nr. 1429 (2 t., b. l. 197), 2023 m. liepos 9 d. sąskaitos Nr. 1617 (2 t., b. l. 198) ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitos Nr. 1625 (2 t., b. l. 202), ir jų apmokėjimą patvirtinančių mokėjimo nurodymų (2 t., b. l. 195, 200, 201, 203, 204, 205) matyti, kad M. K. buvo suteiktos teisinės paslaugos už pasitarimus, procesiniu dokumentų (prašymų, civilinio ieškinio), analizę ir rengimą, susipažinimą su byla, atstovavimą. Šiame kontekste aktualios ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde minimos Rekomendacijos, kurių 4 punkte numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Vis tik, būtina akcentuoti, jog kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas viena vertus pasisakydamas, kad nukentėjusiosios atstovas pradėjo atstovauti nukentėjusiąją nuo ikiteisminio tyrimo, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė prašymus, surašė nemažos apimties civilinį ieškinį, dalyvavo dviejuose teisiamuose posėdžiuose, byla buvo išnagrinėta atliekant visišką įrodymų tyrimą, atstovavimas buvo pakankamai aktyvus, kas teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįsta, atstovavimo išlaidas sumažino iki 3 000 eurų.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinį bei teisinį sudėtingumą ir dėl paties kaltinamojo pozicijos, keliamų versijų ir prašymų, nukentėjusiosios atstovo teisinės pagalbos teikimo pastovumą (teisinė pagalba jau buvo teikiama ikiteisminio tyrimo metu), skirtą darbo laiką, tai, kad nukentėjusiojo atstovas surašė civilinį ieškinį, dalyvavo ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, susipažino ikiteisminio tyrimo metu su bylos medžiaga, teikė dokumentus byloje, aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, rengė ir teikė įvairius prašymus, pirmosios instancijos teisme trukusią bylos išnagrinėjimo trukmę, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad Skundžiamu nuosprendžiu priteista 3 000 eurų nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų suma yra per maža, neproporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kiekiui ir pobūdžiui. Nurodytų aplinkybių pagrindu Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai M. K. iš nuteistojo A. K. priteista 3 000 eurų suma, turėtų išlaidų advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme paslaugoms apmokėti didintina iki reikalaujamos ir pagrįstos 4 575 eurų sumos (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teismo procese

1. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios M. K. atstovas advokatas Raimundas Jurka prašė priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas, susijusias su advokato teiktų paslaugų apmokėjimu apeliacinės instancijos teisme. Iš apygardos teismui pateiktos 2023 m. spalio 25 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 1663 ir 2023 m. gruodžio 14 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 1695, bei mokėjimo nurodymų Nr. 838 ir Nr. 849 matyti, jog advokatui Raimundui Jurkai už teisines paslaugas buvo sumokėta 1 100 eurų suma (3 t., b. l. 89, 90, 91, 92).

2. Jau minėtos ir BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, Nr. 2K-1/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-267/2009, Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-520-303/2015, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-628/2020). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė ne tik pati nukentėjusioji M. K., bet ir nuteistasis A. K.. Kaip konstatavo teisėjų kolegija, nukentėjusiosios apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas, o nuteistojo priešingai – atmetamas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla, kurioje buvo prašoma panaikinti nuteistajam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka, A. K. apeliacinio skundo reikalavimas buvo tiesiogiai susijęs su nukentėjusiosios interesais, todėl M. K. turėjo teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo. Viena iš nukentėjusiosios dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų rengimas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios atstovas advokatas Raimundas Jurka, kuris, atstovaudamas nukentėjusiosios interesams, pateikė savo nuomonę dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl advokato rengtų procesinių dokumentų, kitų dokumentų analizės bei dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, turi būti apmokėtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog A. K. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o M. K. iš esmės tenkinamas pilna apimti, taip pat į tai, jog prašoma priteisti išlaidų suma atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijus advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, sprendžia, kad 1 100 eurų suma išieškotini iš nuteistojo A. K. nukentėjusiajai M. K..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

1. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. APD-2023-17105 dėl 63.33 eurų išieškojimo iš nuteistojo A. K. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

2. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaudamasis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, apygardos teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo nuteistajam A. K. parinkimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pageidavo, kad jį pagal susitarimą gintų advokatas Rimas Andrikis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 51 straipsnio 4 dalimi, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą nuteistajam ir advokatę Jolantą Teresę Litvinskienę atleido nuo tolimesnio dalyvavimo procese. Taigi nagrinėjamu atveju nuteistajam A. K. antrinė teisinė pagalba faktiškai teikiama nebuvo. Be to, ir pati advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašė netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo ir civilinio atsakovo A. K. apeliacinį skundą.

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. K. iš nuteistojo ir civilinio atsakovo A. K. priteistą 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 4 000 (keturių tūkstančių) eurų.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. K. iš nuteistojo ir civilinio atsakovo A. K. priteistą 3 000 (trijų tūkstančių) eurų sumą išlaidoms, turėtoms advokato atstovavimo paslaugos pirmosios instancijos teisme, atlyginti padidinti iki 4 575 (keturių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt penkių) eurų.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendį nurodant, kad A. K. nesunkiai sužalojo M. K. sveikatą dėl mažareikšmės dingsties (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje buvo konstatuota, kad A. K. nesunkiai sužalojo M. K. sveikatą be jokios priežasties).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo A. K. nukentėjusiosios M. K. naudai išieškoti 1 100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų proceso išlaidoms, turėtoms advokato atstovavimo paslaugos apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. K. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėMindaugas PovilanskasGiedrė Telksnienė