Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo –

G. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, G. Z. įpareigotas per bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei G. Z. uždrausta per bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš G. Z. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 985,80 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai aštuoniasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo dienos.

Nukentėjusiojo K. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti iš G. Z. 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) K. Č. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Iš G. Z. valstybės naudai priteistos 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) dydžio proceso išlaidos, susidariusios dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. G. Z. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis), o būtent: jis (G. Z.), 2022 m. kovo 3 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone, konflikto metu kumščiu tyčia sudavė du kartus K. Č. į veido sritį, padarydamas pastarajam poodines periokulines kraujosruvas abipus, poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžį, ūminę kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjo apeliacinis skundas atmestinas

10. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų (proceso dalyvių), kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal gynėjo paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, įvertinusi byloje surinktus duomenis ir įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. Z. pripažino kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be to, teisingai išsprendė pareikštų civilinių ieškinių bei prašomų atlyginti proceso išlaidų klausimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl G. Z. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

14. Gynėjo keliamos abejonės dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis ir įrodymus, pagrįstai bei teisingai nustatė visas šiai baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes dėl K. Č. nustatytų sužalojimų pobūdžio ir jų padarymo mechanizmo. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. Z. tyčia kumščiu sudavė du kartus K. Č. į veido sritį, padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

17. G. Z., apklaustas kaltinamuoju šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad grįžus į automobilį iš parduotuvės, kurioje jis bei nukentėjusysis nusipirko alkoholinių gėrimų, K. Č. pradėjo neadekvačiai elgtis, tada išsiprovokavo konfliktas. Jis pradėjo K. Č. raminti. Nukentėjusiojo agresija pasireiškė žodžiais, pastarasis sakė nuteistajam nepriimtinus dalykus. K. Č. jį apkaltino, kad nuteistasis – (duomenys neskelbtini) gerbėjas. Teisiamojo posėdžio metu G. Z. patvirtino, kad įsižeidė, jog K. Č. buvo pavadintas (duomenys neskelbtini) gerbėju. Jis konflikto metu K. Č. sudavė į veidą, pastarasis nuteistajam sudavė atgal, tada jis nukentėjusiajam dar kartą sudavė atgal. Konfliktas vyko tik automobilyje, smūgiai buvo suduoti sėdint. Teisiamajame posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuteistasis G. Z. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir jeigu tada sakė, jog nukentėjusiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, vadinasi taip ir buvo.

18. Iš G. Z. viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis neneigia, jog byloje nagrinėjamo įvykio metu ir vietoje tarp jo ir K. Č. iš tiesų įvyko ne tik žodinis, bet ir smurtinio pobūdžio konfliktas, kurio metu jis sudavė kumščiu kelis smūgius (past. – nuteistasis pripažįsta, kad sudavė du smūgius) nukentėjusiajam į galvos sritį. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam K. Č. nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata (past. – sužalojimai detalizuoti šios nutarties 1-jame punkte), ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 59-62). Be to, byloje nustatyta ir tai, kad sužalojimai K. Č. negalėjo būti padaryti iki byloje nagrinėjamo įvykio, t. y. nuteistasis ir nukentėjusysis nenurodė, jog 2022 m. kovo 3 d. susitikus G. Z. ir K. Č., pastarojo veidas būtų sužalotas ar nukentėjusiajam būtų padaryti kiti akivaizdžiai matomi galvos srities sužeidimai ir (ar) sužalojimai. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis K. Č. viso proceso metu nuosekliai: 2022 m. kovo 4 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 1), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31, 33-34, 44) ir baudžiamąją bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, nurodė, jog smurtinio pobūdžio veiksmus (dėl kurių K. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) jo atžvilgiu atliko būtent nuteistasis G. Z..

20. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad nuo to momento, kuomet susitiko nuteistasis ir nukentėjusysis, iki tol, kol K. Č. buvo suteikta medicininė pagalba, nukentėjusysis bendravo išimtinai tik su G. Z.. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad K. Č. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 59-62). Kadangi byloje nustatyta, kad G. Z. kumščiu sudavė K. Č. ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, todėl byloje nekyla abejonių, jog nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent tyčiniais nuteistojo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti nuteistojo atlikti tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat padariniai nukentėjusiajam, o tarp padarytų sužalojimų K. Č. bei G. Z. atliktų tyčinių veiksmų nustatytas priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, G. Z. kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį bei nuteistąjį išteisinti.

Dėl civilinių ieškinių

21. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu visiškai tenkinti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) bei iš dalies tenkinti nukentėjusiojo K. Č. civilinius ieškinius bei prašo juos palikti nenagrinėtais. Šią poziciją gynėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad byloje nėra objektyviai nustatyta ir įrodyta, jog nuteistasis G. Z. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio pastarasis buvo gydomas stacionariai laikotarpiu (duomenys neskelbtini).

22. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis).

23. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašant: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje; 2) priteisti iš kalto asmens atlyginti PSDF biudžetui padarytą 985,80 Eur žalą dėl nukentėjusiojo (K. Č.) gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76-77). Taip pat civilinis ieškovas kartu su civiliniu ieškiniu pateikė ir (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad buvo atliktos gydymo paslaugos K. Č. dėl pastarojo patirtų sužalojimų, kurių vertė – 985,80 Eur (1 t., b. l. 78), t. y. akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą dėl prieš K. Č. padarytų nusikalstamų veiksmų. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad sužalojimus dėl kurių nukentėjusysis K. Č. buvo gydomas padarė nuteistasis G. Z., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį visa apimtimi. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, gynyba neginčijo suteiktų gydymo paslaugų įkainių, nenurodė, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog prašoma atlyginti turtinė žala būtų akivaizdžiai per didelė ir (ar) neproporcinga suteiktoms paslaugoms, todėl, vien gynybai nesutinkant su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisiniu kvalifikavimu baudžiamojo įstatymo kontekste, nėra pagrindo atmesti arba palikti nenagrinėtą (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir keisti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį.

24. Taip pat gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su nukentėjusiajam K. Č. iš nuteistojo G. Z. priteista 1 500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kuri, gynėjo vertinimu, yra per didelė. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, nustatydamas nukentėjusiajam K. Č. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus.

27. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose baudžiamosiose bylose suformuota teismų praktika. Teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamosiose bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiajam K. Č. priteista 1 500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti reikšmingai skiriasi nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų (pvz., Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nukentėjusiajam K. Č. buvo padarytos poodinės periokulinės kraujosruvos abipus, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, ūminė kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai, be to, padaryti ir du lūžiai – nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžis. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam K. Č. prireikė ir stacionarinio gydymo (gydytas laikotarpiu (duomenys neskelbtini)), sužalojimai padaryti gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje – galvos srityje. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis K. Č. patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam K. Č. priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo atmesti arba palikti nenagrinėtą civilinį ieškinį ar sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų

29. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu priteistos iš nuteistojo G. Z. valstybės naudai ir 310 Eur dydžio proceso išlaidos, susidariusios dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č..

30. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti arba jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, 2K-54-628/2021). ???Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-48-495/2021, 2K-3-648/2021).

31. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č. valstybė patyrė 310 Eur išlaidų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis G. Z. dirba (nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar MB „A“), darbingo amžiaus, byloje negauta duomenų apie asmeniui nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą. Nors gynyba teigia, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sudėtinga, kadangi iškelta bankroto byla, tačiau tai patvirtinančių duomenų gynyba nepateikė. Atsižvelgus į nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą (gynėja dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 23 d. įvykusiojo nukentėjusiojo apklausoje, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (byla išnagrinėta surengiant tris teisiamuosius posėdžius)), taip pat į tai, kad nuteistasis dirba ir yra darbingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 310 Eur proceso išlaidų, kurios yra proporcingos nukentėjusiajam suteiktų paslaugų kontekste.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. Z. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.