- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-144-1121/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07600-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- G. Z.
- Nukentėjusysis
- K. Č.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo –
G. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, G. Z. įpareigotas per bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei G. Z. uždrausta per bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš G. Z. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 985,80 Eur (devyni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai aštuoniasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo dienos.
Nukentėjusiojo K. Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti iš G. Z. 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) K. Č. naudai neturtinei žalai atlyginti.
Iš G. Z. valstybės naudai priteistos 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų) dydžio proceso išlaidos, susidariusios dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. G. Z. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą (BK 138 straipsnio 1 dalis), o būtent: jis (G. Z.), 2022 m. kovo 3 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salone, konflikto metu kumščiu tyčia sudavė du kartus K. Č. į veido sritį, padarydamas pastarajam poodines periokulines kraujosruvas abipus, poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžį, ūminę kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir G. Z. išteisinti, kaip nepadariusio veikos, turinčios nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo K. Č. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais; 3) nepriteisti valstybės naudai proceso išlaidų, susidariusių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č., arba jų dydį sumažinti.
3. Gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas baudžiamąjį įstatymą, selektyviai ir vienpusiškai įvertino byloje esančius duomenis, todėl skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl G. Z. kaltės ir jo atliktų veiksmų pobūdžio K. Č. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė nukentėjusiojo parodymams, laikydamas juos nuosekliais, o nuteistojo parodymus nepagrįstai sumenkino, juos įvertino atskirai nuo kitų bylos duomenų (įrodymų), be to, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė nagrinėjamo įvykio situaciją, neįsigilino į faktines aplinkybes. Tai lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą kvalifikuojant G. Z. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei nepagrįsto ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. Z. pareikštas kaltinimas iš esmės pagrindžiamas tik vieninteliu įrodymu – (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, nuteistojo G. Z., liudytojų E. P., A. O. ir A. Z. parodymai, taip pat BIRT žiūryklės duomenys, byloje esantys garso ir vaizdo įrašai šiuo konkrečiu atveju atskleidžia visą įvykio esmę ir sutampa dalyje, turinčioje reikšmės dėl tinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp G. Z. ir K. Č. iš tiesų įvyko konfliktas bei fizinis kontaktas (šių aplinkybių neneigia nei nuteistasis, nei nukentėjusysis), tačiau dėl G. Z. veiksmų kvalifikavimo kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra daugiau abejonių, nei įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių.
5. Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. kovo 3 d. įvykyje, laikotarpiu nuo 18 val. iki 22.30 val., tiesiogiai dalyvavo tik du asmenys – nukentėjusysis ir nuteistasis, kurie dėl šio įvykio davė skirtingus ir prieštaringus parodymus, kurių nepavyko pašalinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Akcentuotina, kad G. Z. parodymai dėl fizinio kontakto su K. Č. viso proceso metu buvo nuoseklūs, jų (turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį) teisingumo byloje esantys duomenys nepaneigia.
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas G. Z. nuteisė iš esmės remdamasis nukentėjusiojo K. Č. tarpusavyje prieštaringų ir nepatikrintų parodymų pagrindu, kuriais ir buvo suformuluotas kaltinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. Z. atžvilgiu, vertino tik atskirus K. Č. duotų parodymų fragmentus nukentėjusiajam palankia linkme, neatsižvelgdamas į bendrą jų kontekstą, prieštaravimus ir nelogiškumus, kitimą viso proceso metu, pirmenybę teikiant tik G. Z. kaltinantiems įrodymams. Nukentėjusiojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinami atsargiai patikimumo prasme ne vien tik dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, bet ir dėl to, jog K. Č. įvykio metu buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio (2022 m. kovo 4 d. apie 9.50 val. jam buvo nustatytas 3,16 promilių girtumas). Be to, pats nukentėjusysis akcentuoja, kad atsimena tik jam palankias byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Remtis K. Č. parodymais galima tik įsitikinus, kad nukentėjusysis yra patikimas duomenų (įrodymų) šaltinis. Kaip pakankamai objektyviai realias aplinkybes atspindinčius parodymus galima vertinti K. Č. išsakytus teiginius iškart po įvykio, kurie užfiksuoti tiek skambučių į BPC, tiek ir policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, BODY kamerų įrašuose bei jų apžiūros protokoluose.
7. Šioje byloje nėra pakankamo pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad G. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada negali būti pagrįsta vien tik nukentėjusiajam nustatytais objektyviais sužalojimais (padariniais), kadangi to nepagrindžia objektyvūs bylos įrodymai. Priešingai, įrodymų visuma patvirtina tik tai, kad G. Z. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. nuteistojo padaryti veiksmai labiau atitinka kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
8. Kadangi byloje nėra objektyviai nustatyta ir įrodyta, kad G. Z. savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio pastarasis buvo gydomas stacionariai laikotarpiu (duomenys neskelbtini), todėl byloje pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėtais. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas priteisti iš G. Z. valstybės naudai 310 Eur dydžio proceso išlaidas, susidariusias dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č., nepagrįstas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kuri nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškelti G. Z. ir L. Z. bankroto bylą.
9. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis K. Č. – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Gynėjo apeliacinis skundas atmestinas
10. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų (proceso dalyvių), kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal gynėjo paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, įvertinusi byloje surinktus duomenis ir įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. Z. pripažino kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be to, teisingai išsprendė pareikštų civilinių ieškinių bei prašomų atlyginti proceso išlaidų klausimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl G. Z. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
13. Gynėjas apeliaciniame skunde (jį palaikė ir apeliacinės instancijos teisme 2023 m. kovo 28 d. įvykusio teismo posėdžio metu) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, t. y. G. Z. inkriminuota veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog būtent nuteistasis nukentėjusiajam K. Č. padarė poodines periokulines kraujosruvas abipus, poodines kraujosruvas viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, nosies kaulų lūžį, viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžį, ūminę kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Gynėjo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas skundžiamas nuosprendis, nepašalinus abejonių, pagrindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, ne byloje surinktų įrodymų visuma, o prielaida, t. y. šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl iš šio kaltinimo G. Z. turi būti išteisintinas.
14. Gynėjo keliamos abejonės dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis ir įrodymus, pagrįstai bei teisingai nustatė visas šiai baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes dėl K. Č. nustatytų sužalojimų pobūdžio ir jų padarymo mechanizmo. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. Z. tyčia kumščiu sudavė du kartus K. Č. į veido sritį, padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine arba netiesiogine tyčia).
16. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 19 d. apklaustas įtariamuoju G. Z. parodė (past. – dalyje dėl įvykusio konflikto su nukentėjusiuoju), kad išgėręs K. Č. pradėjo kalbėti, jog jam nepatinka valdžia, apie (duomenys neskelbtini), politiką. Nukentėjusysis išgėręs būna labai kategoriškas. Tarp jų (past. – nuteistojo ir nukentėjusiojo) kilo žodinis konfliktas, kurio metu K. Č. pasidarė neadekvatus, susikalbėti su juo buvo neįmanoma. Žodinio konflikto metu jis (G. Z.) jam (K. Č.) kumščiu sudavė į veidą. Nepamena, kiek kartų sudavė, tačiau ir nukentėjusysis jam sudavė kumščiais į veido sritį. Minėtos apklausos metu G. Z. negalėjo įvardinti, kas pirmas ir kam sudavė, kiek smūgių jis pats sudavė nukentėjusiajam, kadangi to nepamena. Apklausos metu G. Z. nurodė, kad K. Č. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, be to, jam taip pat iš nosies bėgo kraujas. Tuo metu galėjo būti apie 22.30 val. Jis (G. Z.) susinervavo ir pėsčias nuėjo namo, kuriuose buvo apie 23 val. Kai jis išeidinėjo, K. Č. buvo likęs automobilio salone ir sąmonės praradęs nebuvo. Konfliktas vyko tik tarp jų. Jis (G. Z.) niekam neskambino ir neprašė ateiti prie automobilio, be to, kol jis buvo kartu su K. Č., niekas daugiau prie automobilio priėjęs nebuvo ir jo akivaizdoje nukentėjusiojo nemušė. Kaltu neprisipažįsta, nes konfliktą išprovokavo ne jis. Nesijaučia kaltas, kad sudavė K. Č. keletą smūgių, kadangi ir nukentėjusysis jam taip pat sudavė smūgius (2 t., b. l. 11-12). Šiuos parodymus G. Z. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 15 d. įvykusioje apklausoje (2 t., b. l. 19).
17. G. Z., apklaustas kaltinamuoju šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad grįžus į automobilį iš parduotuvės, kurioje jis bei nukentėjusysis nusipirko alkoholinių gėrimų, K. Č. pradėjo neadekvačiai elgtis, tada išsiprovokavo konfliktas. Jis pradėjo K. Č. raminti. Nukentėjusiojo agresija pasireiškė žodžiais, pastarasis sakė nuteistajam nepriimtinus dalykus. K. Č. jį apkaltino, kad nuteistasis – (duomenys neskelbtini) gerbėjas. Teisiamojo posėdžio metu G. Z. patvirtino, kad įsižeidė, jog K. Č. buvo pavadintas (duomenys neskelbtini) gerbėju. Jis konflikto metu K. Č. sudavė į veidą, pastarasis nuteistajam sudavė atgal, tada jis nukentėjusiajam dar kartą sudavė atgal. Konfliktas vyko tik automobilyje, smūgiai buvo suduoti sėdint. Teisiamajame posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuteistasis G. Z. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir jeigu tada sakė, jog nukentėjusiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, vadinasi taip ir buvo.
18. Iš G. Z. viso proceso metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis neneigia, jog byloje nagrinėjamo įvykio metu ir vietoje tarp jo ir K. Č. iš tiesų įvyko ne tik žodinis, bet ir smurtinio pobūdžio konfliktas, kurio metu jis sudavė kumščiu kelis smūgius (past. – nuteistasis pripažįsta, kad sudavė du smūgius) nukentėjusiajam į galvos sritį. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam K. Č. nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata (past. – sužalojimai detalizuoti šios nutarties 1-jame punkte), ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada (1 t., b. l. 59-62). Be to, byloje nustatyta ir tai, kad sužalojimai K. Č. negalėjo būti padaryti iki byloje nagrinėjamo įvykio, t. y. nuteistasis ir nukentėjusysis nenurodė, jog 2022 m. kovo 3 d. susitikus G. Z. ir K. Č., pastarojo veidas būtų sužalotas ar nukentėjusiajam būtų padaryti kiti akivaizdžiai matomi galvos srities sužeidimai ir (ar) sužalojimai. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis K. Č. viso proceso metu nuosekliai: 2022 m. kovo 4 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 1), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31, 33-34, 44) ir baudžiamąją bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme, nurodė, jog smurtinio pobūdžio veiksmus (dėl kurių K. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) jo atžvilgiu atliko būtent nuteistasis G. Z..
19. Nors K. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam smūgius sudavė ir kitas asmuo tuo metu, kai vyko konfliktas tarp jo bei G. Z., tačiau vėlesnėje proceso eigoje paaiškino, kad dėl patirto šoko (past. – galimai ir dėl neblaivumo) galėjo tam tikras aplinkybes ne taip suprasti arba jas per daug hiperbolizuoti. Kita vertus, G. Z. nuosekliai paaiškino, kad konflikto metu jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo, t. y. konflikte išimtinai dalyvavo tik nuteistasis ir nukentėjusysis, o tai paneigia K. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodytą galimą prielaidą dėl konflikte dalyvavusio kito asmens. Be to, pats nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad po konflikto su G. Z. buvo praradęs sąmonę, kitų smurtinio pobūdžio konfliktų su kitais asmenimis iki tol, kol atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai bei policijos pareigūnai, neturėjo, t. y. nuo to laiko, kai nuteistasis ir nukentėjusysis susitiko tikslu vartoti alkoholinius gėrimus, K. Č. su kitais asmenimis nekonfliktavo.
20. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad nuo to momento, kuomet susitiko nuteistasis ir nukentėjusysis, iki tol, kol K. Č. buvo suteikta medicininė pagalba, nukentėjusysis bendravo išimtinai tik su G. Z.. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad K. Č. nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 59-62). Kadangi byloje nustatyta, kad G. Z. kumščiu sudavė K. Č. ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, todėl byloje nekyla abejonių, jog nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent tyčiniais nuteistojo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyti nuteistojo atlikti tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat padariniai nukentėjusiajam, o tarp padarytų sužalojimų K. Č. bei G. Z. atliktų tyčinių veiksmų nustatytas priežastinis ryšys, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, G. Z. kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį bei nuteistąjį išteisinti.
Dėl civilinių ieškinių
21. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu visiškai tenkinti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) bei iš dalies tenkinti nukentėjusiojo K. Č. civilinius ieškinius bei prašo juos palikti nenagrinėtais. Šią poziciją gynėjas iš esmės argumentuoja tuo, kad byloje nėra objektyviai nustatyta ir įrodyta, jog nuteistasis G. Z. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio pastarasis buvo gydomas stacionariai laikotarpiu (duomenys neskelbtini).
22. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis).
23. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašant: 1) pripažinti (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje; 2) priteisti iš kalto asmens atlyginti PSDF biudžetui padarytą 985,80 Eur žalą dėl nukentėjusiojo (K. Č.) gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76-77). Taip pat civilinis ieškovas kartu su civiliniu ieškiniu pateikė ir (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad buvo atliktos gydymo paslaugos K. Č. dėl pastarojo patirtų sužalojimų, kurių vertė – 985,80 Eur (1 t., b. l. 78), t. y. akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą dėl prieš K. Č. padarytų nusikalstamų veiksmų. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad sužalojimus dėl kurių nukentėjusysis K. Č. buvo gydomas padarė nuteistasis G. Z., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį visa apimtimi. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, gynyba neginčijo suteiktų gydymo paslaugų įkainių, nenurodė, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog prašoma atlyginti turtinė žala būtų akivaizdžiai per didelė ir (ar) neproporcinga suteiktoms paslaugoms, todėl, vien gynybai nesutinkant su byloje surinktų įrodymų vertinimu bei nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisiniu kvalifikavimu baudžiamojo įstatymo kontekste, nėra pagrindo atmesti arba palikti nenagrinėtą (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir keisti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį.
24. Taip pat gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su nukentėjusiajam K. Č. iš nuteistojo G. Z. priteista 1 500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kuri, gynėjo vertinimu, yra per didelė. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, nustatydamas nukentėjusiajam K. Č. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino visus šiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus.
27. Kaip minėta, svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose baudžiamosiose bylose suformuota teismų praktika. Teismų praktikos analizė nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamosiose bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis) neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiajam K. Č. priteista 1 500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti reikšmingai skiriasi nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų (pvz., Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nukentėjusiajam K. Č. buvo padarytos poodinės periokulinės kraujosruvos abipus, poodinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kairio smilkinio srityje, ūminė kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje frontobazaliai, be to, padaryti ir du lūžiai – nosies kaulų ir viršutinio žandikaulio kairio ančio lūžis. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam K. Č. prireikė ir stacionarinio gydymo (gydytas laikotarpiu (duomenys neskelbtini)), sužalojimai padaryti gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje – galvos srityje. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis K. Č. patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam K. Č. priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo atmesti arba palikti nenagrinėtą civilinį ieškinį ar sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Dėl proceso išlaidų
29. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu priteistos iš nuteistojo G. Z. valstybės naudai ir 310 Eur dydžio proceso išlaidos, susidariusios dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č..
30. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti arba jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2018, 2K-54-628/2021). ???Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-48-495/2021, 2K-3-648/2021).
31. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam K. Č. valstybė patyrė 310 Eur išlaidų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis G. Z. dirba (nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar MB „A“), darbingo amžiaus, byloje negauta duomenų apie asmeniui nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą. Nors gynyba teigia, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sudėtinga, kadangi iškelta bankroto byla, tačiau tai patvirtinančių duomenų gynyba nepateikė. Atsižvelgus į nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą (gynėja dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 23 d. įvykusiojo nukentėjusiojo apklausoje, taip pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (byla išnagrinėta surengiant tris teisiamuosius posėdžius)), taip pat į tai, kad nuteistasis dirba ir yra darbingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 310 Eur proceso išlaidų, kurios yra proporcingos nukentėjusiajam suteiktų paslaugų kontekste.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. Z. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.