Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.4

2021 m. birželio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir S. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 5 ir 6 punktais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant S. L. per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti, per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kauno teritorinių ligonių kasų naudai iš S. L. priteista 269,50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai iš S. L. priteista 1 070,75 Eur turtinės žalos atlyginimo.

S. Š. naudai iš S. L. priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 946,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos – 2 946,80 Eur – nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, 2021 m. kovo 30 d., iki visiško žalos atlyginimo, ir 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais, lenta, įspyrė kojomis į įvairias kūno vietas S. Š., padarė odos nubrozdinimus tarpantakio srityje, dešiniame momenyje, pakaušyje, pilve, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kairiojo klubo srityje, poodinę kraujosruva ir odos nubrozdinimus pilve, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžį, sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, S. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, grasinimais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, grasindamas, kad užmuš, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais, lenta, įspyrė kojomis į įvairias kūno vietas S. Š., tuo padarė odos nubrozdinimus tarpantakio srityje, dešiniame momenyje, pakaušyje, pilve, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kairiojo klubo srityje, poodinę kraujosruva ir odos nubrozdinimus pilve, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžį, sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, sumažinti nukentėjusiajam S. Š. priteistos neturtinės ir turtinės žalos dydį.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas jam skyrė pernelyg griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat prašoma sumažinti nukentėjusiajam S. Š. priteistos neturtinės ir turtinės žalos dydį.

4. Per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 351¹ straipsnio 2 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminą nei prokuroras, nei nukentėjusysis nepateikė atsiliepimo į nuteistojo S. L. apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo S. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. L. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus, taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteistu žalos atlyginimu, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnio 2 dalyje.

8. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas 1 (vieneriems) metams atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad S. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos) bei kaltininko asmenybę: nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo (2 t., b. l. 10–11, 12), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8–9), septynis kartus teistas (1 t., b. l. 182–195, 196–198). Visa tai rodo, kad S. L. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis prisipažino nusikaltęs. Nenustatęs, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas S. L. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už kiekvieną iš nusikaltimų paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Atidėdamas S. L. paskirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas dar kartą įvertino nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir pripažino, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymą atidėjo minimaliam įstatyme numatytam terminui (BK 75 straipsnio 2 dalis), paskyrė tik dvi tarpusavyje suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kurios darytų teigiamą poveikį nuteistajam. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundo reikalavimas sušvelninti bausmę atmestinas.

Dėl nukentėjusiajam priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. nesutinka su iš jo priteistu žalos atlyginimu, todėl prašo jį mažinti.

11. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pasinaudojo šia teise ir baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltininko priteisti 946,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 62–67). Atsižvelgiant į tai, kad dėl smurtinių S. L. veiksmų nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. spalio 9 d., t. y. 36 darbo dienas, nukentėjusysis S. Š. prašė priteisti iš S. L. negautas pajamas, kurias sudaro skirtumas tarp uždarbio, kurį jis būtų gavęs dirbamas, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) išmokėtos nedarbingumo išmokos, iš viso 946,80 Eur negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo darbo užmokestį (2 t., b. l. 68, 69), VSDF Šiaulių skyriaus paskaičiuotą ir išmokėtą ligos išmoką (2 t., b. l. 70–74) pripažino, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino visiškai. Nors nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur suma, pirmosios instancijos teismas priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 2 000 Eur (2 t., b. l. 148–157), taip pat priteisė procesines palūkanas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra jo negautos pajamas (netiesioginiai nuostoliai), kurių atlyginimo jis gali reikalauti iš nusikalstamą veiką padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-495/2021 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas iš viso 36 darbo dienas. Tai reiškia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2020 m. spalio 9 d. jis negavo darbo užmokesčio. Nors už šį laikotarpį VSDFV Šiaulių skyrius jam išmokėjo ligos išmoką, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11¹ straipsnio 2 dalimi ligos išmoka sudaro tik 62,06 procentus uždarbio. Tai reiškia, kad ligos išmoka tik iš dalies kompensuoja nukentėjusiojo negautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu. Įvertinusi byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo gaunamą darbo užmokestį (2 t., b. l. 68, 69) bei VSDF Šiaulių skyriaus paskaičiuotą ir išmokėtą ligos išmoką (2 t., b. l. 70–74), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo nukentėjusiojo negautas pajamas ir pagrįstai 946,80 Eur sumą priteisė iš nuteistojo S. L., todėl reikalavimas sumažinti priteistą turtinės žalos atlyginimą atmestinas.

15. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Todėl teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.).

16. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl S. L. smurtinių veiksmų nukentėjusysis S. Š. patyrė neturtinę žalą, nes jam buvo sutrikdyta sveikata (o būtent: odos nubrozdinimus tarpantakio srityje, dešiniame momenyje, pakaušyje, pilve, poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kairiojo klubo srityje, poodinę kraujosruva ir odos nubrozdinimus pilve, dešinio stipinkaulio tolimojo galo lūžį), jis jautė fizinį skausmą ir diskomfortą, buvo nedarbingas 36 darbo dienas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti teisingą kompensaciją, įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisinį gėrį, kuriam buvo padaryta žala (sužalota kito asmens sveikata), patirtus sužalojimus, gydymosi laikotarpį, kad šiuo metu nukentėjusysis nejaučia jokių liekamųjų reiškinių, jo darbingumas nesumažėjo, taip pat atsižvelgė nuteistojo poziciją dėl pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (S. L. sutinka atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos) bei teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018) ir šis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus buvo tinkamai įvertintas skundžiamu nuosprendžiu, nes pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik sveikatos sutrikdymo mastą, jo sunkumą, bet ir tai, kad neigiami padariniai sveikatai trumpalaikiai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteista suma (2 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per didele, atitinka tokio pobūdžio bylose priteistinas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017 ir kt.), todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio, nes nustatant neturtinės žalos dydį buvo įvertinos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, o priteista suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Dėl priteistų procesinių palūkanų

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinęs baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, esant civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

18. Teisėjų kolegija nustatė, kad civiliniu ieškiniu nukentėjusysis S. Š. prašė priteisti 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 62–67), tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį nukentėjusiojo reikalavimą, nepagrįstai procesines palūkanas nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 30 d. (2 t., b. l. 148–157). Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė momentą, nuo kada pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl šioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendis keistinas, nustatant, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį:

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo S. Š. naudai iš S. L. priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 946,80 Eur žalos atlyginimo – skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Ernesta Montvidienė Gražvydas Poškus