Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-107-795/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-17
Bylos Nr.: 1A-107-795/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44002-2021-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Eduardas Maškevičius, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: E. B., J. P.
Nukentėjusysis: O. M., A. M.
Advokatai: Aušrinė Zaburienė, Kristina Marčienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-107-795/2022Proceso Nr. 1-01-1-44002-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei,nuteistiesiems E. B., J. P. ir jų gynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,nukentėjusiesiems O. M., A. M. ir jų atstovei advokatei Kristinai Marčienei,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., ir šias pareigas: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 4) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 5) 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Žemesnės instancijos teismas

J. P. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo), ir jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

J. P. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus O. M. sužalojimo), ir jai paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. P. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant jai 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jos gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., ir šias pareigas: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 4) per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 5) 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuteistiesiems E. B. ir J. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai solidariai iš E. B. ir J. P. priteista 188,67 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. M. solidariai iš E. B. ir J. P. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir O. M. iš J. P. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam A. M. iš nuteistųjų E. B. ir J. P. priteista po 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nukentėjusiajai O. M. iš J. P. priteista 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. ir J. P. pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteisti už tai, kad:

1.1. E. B. sužalojo žmogų, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinėje, E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su mama J. P., tyčia nutempė nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir šiam, gulinčiam ant žemės, E. B. koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, o J. P. koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno vietas, ir šiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė odos nubrozdinimus galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, dešinėje juosmeninėje srityje, žaizdą viršugalvio srityje ir kairės pusės XI šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M..

1.2. J. P. sužalojo žmogų, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinėje, J. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su sūnumi E. B., sūnui E. B. nutempus nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir šiam, gulinčiam ant žemės, J. P. tyčia koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas, o E. B. koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno vietas, ir šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimus galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, dešinėje juosmeninėje srityje, žaizdą viršugalvio srityje, kairės pusės XI šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M..

1.3. Be to, J. P. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinėje, J. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip 3 kartus suduodama rankomis O. A. (M.) į krūtinės sritį bei rankomis griebdama už kaklo ir tokiu būdu užkliūdama jai krūtinės sritį bei nutraukdama ant kaklo buvusius karolius, padarė nukentėjusiajai O. A. (M.) poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, dešinėje ir kairėje krūtyse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

2. Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti, be to, atmesti nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs ir jais abejoti nėra pagrindo, neatsižvelgė į tai, jog teisiamojo posėdžio metu A. M. akivaizdžiai melavo, nurodydamas, kad įvykio metu buvo blaivus ir ėjo namo pakviestas O. M., nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog grįžo iš kaimyno ir buvo išgėręs. Atkreiptas dėmesys į tai, kad konfliktai su A. M. ir O. M. vyksta nuolat, jie yra suinteresuoti, kad nuteistieji netektų savo gyvenamojo būsto, todėl nukentėjusiųjų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai.

2.2. A. M. pareigūnui nurodė, jog ant jo puolė J. P. su sūnumi, abu sudavė į kaktą, nuskėlė pusę protezo, visa tai jam sukėlė fizinį skausmą, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad A. M. buvo nustatyti sužalojimai kaktos ar veido srityje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. M. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, o tai nepaneigia nuteistojo nurodytų aplinkybių, jog A. M. galėjo susižaloti, nugriūdamas į gėlyną. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas kairės pusės XI šonkaulio lūžis, tačiau teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė, kad nuteistasis stovėjo jam iš dešinės pusės, t. y. E. B., stovėdamas iš dešinės pusės, negalėjo sulaužyti nukentėjusiajam kairiojo šonkaulio.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. B. kaltę iš dalies patvirtina ir liudytojos P. Ž. parodymai, tačiau tokia išvada yra visiškai nepagrįsta, nes P. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu iš buto iš viso nebuvo išėjusi, jokių smūgių ir paties A. M. nematė. Nuteistojo kaltės dėl A. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo neįrodo nei Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, nei pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, nes juose atsispindi tik nukentėjusiųjų žodžiai apie įvykio aplinkybes. Tariamas nusikaltimas buvo įvykdytas daugiabučio namo laiptinėje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti kiti namo gyventojai, kurie turėjo girdėti triukšmą ir matyti įvykio aplinkybes.

2.4. E. B. neneigia aplinkybės, jog 2020 m. spalio 28 d. įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo A. M. ir jo mamos J. P. ir, kad nuteistasis, norėdamas kuo greičiau juos išskirti, pastūmė A. M. už nugaros laiptais į viršų, jog pastarasis pagaliau nueitų į savo butą, o E. B. galėtų uždaryti koridoriaus duris. Tačiau E. B. nukentėjusiojo nuo laiptų nenutempė, ant žemės nenumetė ir jo nespardė. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės apie tai, kad laiptinėje buvo rasti išmėtyti daiktai, smurto prieš A. M. fakto neįrodo.

2.5. Nuteistasis su A. M. civiliniu ieškiniu nesutinka. Vis dėlto, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis prašo sumažinti A. M. priteistą neturtinę žalą, nes 3 000 Eur sumos priteisimas jam yra nepakeliama finansinė našta. Visos E. B. gaunamos pajamos yra (duomenys neskelbtini). Iš gaunamos sumos jis turi patenkinti būtiniausius savo poreikius ir skirti lėšų mokesčių už būstą sumokėjimui.

Šalies argumentai

3. Nuteistoji J. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria ji buvo nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, ir ją išteisinti, be to, atmesti nukentėjusiųjų A. M. ir O. M. civilinius ieškinius. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. A. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, nors iš byloje esančių įrašų žurnale nustatyta, kad 2020 m. spalio 28 d. 15.52 val. A. M. nustatytas 1,46 promilių girtumas. A. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dirbo kieme ir namo ėjo, kai O. M. jį pakvietė kavos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo išgėręs ir grįžo iš kaimyno. Atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje A. M. parodė, jog, kai jį pradėjo spardyti, saugodamasis jis iš karto apsivertė ant šono ir rankomis užsidengė veidą, kad apsisaugotų nuo smūgių. Smūgius jautė šonuose, į galvą, rankas, tačiau A. M. neparodė, jog matė, kaip J. P. jam spyrė. Pačių smūgių, anot nukentėjusiojo, jis nematė, o tik jautė. J. P. kaltė taip pat grindžiama nukentėjusiosios O. M. ir liudytojos P. Ž. parodymais. Pažymėta, jog O. M. yra nukentėjusiojo A. M. sutuoktinė, suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Tuo tarpu P. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu iš buto iš viso nebuvo išėjusi, todėl jokių smūgių ir paties A. M. nematė.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Pirmosios instancijos teismas atmetė tiek J. P., tiek E. B. paaiškinimus, kad sužalojimai galėjo atsirasti dėl A. M. griuvimo į gėlyną. Apžiūrėjus gėlyną, namo kiemą, iš kiemo pusės link įėjimo durų esantį šaligatvį ir namo prieigas, reikšmingų pėdsakų ar kitų reikšmingų nusikalstamai veikai požymių nerasta. Vis dėlto, apeliantė nesupranta, kokie reikšmingi pėdsakai galėjo būti rasti, kai žmogus, būdamas su rūbais, nuvirto ant akmenų ir galbūt susilaužė šonkaulį. Teismui nesukėlė abejonių aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu A. M. nurodė, jog E. B. stovėjo jam iš dešinės, o lūžo kairės pusės XI šonkaulis. J. P. kaltės dėl A. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo neįrodo nei Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, nei pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, nes juose atsispindi tik nukentėjusiųjų žodžiai apie įvykio aplinkybes. Atkreiptas dėmesys, kad tariamai nusikaltimas buvo įvykdytas daugiabučio namo laiptinėje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti kiti namo gyventojai, kurie turėjo girdėti triukšmą ir matyti įvykio aplinkybes.

3.3. Skunde tvirtinama, kad nukentėjusiųjų A. M. ir O. M. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jie yra sutuoktiniai, suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytoja P. Ž. yra nukentėjusiosios O. M. pusseserė, garbingo amžiaus ligotas žmogus, gyvena pas O. M., yra jos prižiūrima, tad visiškai priklausoma nuo nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio. Liudytoja tik pasakė, kad yra mačiusi O. M., susikibusią su J. P., bet kada tai buvo, ji nurodyti negalėjo. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp J. P. su E. B. ir A. M. bei O. M. nuolat vyksta konfliktai, tad negalima atmesti, jog liudytoja P. Ž., jeigu ir matė susikibusias kaimynes, tai galėjo matyti ne įvykio dieną, o anksčiau. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad E. B. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog, A. M. lipant laiptais į viršų, jo mama stovėjo koridoriuje prie savo buto, o viršuje buvo O. A. (M.), nereiškia, kad J. P. O. M. matė ar prieš ją smurtavo ir ją sužalojo.

3.4. J. P. su nukentėjusiųjų A. M. ir O. M. civiliniais ieškiniais nesutinka. Abu nukentėjusieji į gydytojus kreipėsi tik 2021 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus net devyniems mėnesiams po įvykio. A. M. į gydytojus kreipėsi tik dėl patirtų traumų, tačiau dėl psichologinės pagalbos teikimo nei O. M., nei A. M. nesikreipė, duomenų apie tai, kad jiems būtų skirti raminamieji vaistai, byloje nėra. Nukentėjusieji nenurodė, kaip konkrečiai sumažėjo jų bendravimo galimybės ir kaip pablogėjo jų gyvenimo kokybė, kokia įprasta veikla nebegalėjo užsiimti. Vis dėlto, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo nuosprendžio, J. P. prašo sumažinti priteistą žalos atlyginimą, nes tokių sumų priteisimas jai yra nepakeliama finansinė našta. Visos jos gaunamos pajamos yra (duomenys neskelbtini). Iš gaunamos sumos ji turi nusipirkti vaistų, taip pat turi bent iš dalies mokėti mokesčius už gyvenamąjį būstą. J. P. neturi visiškai jokių finansinių galimybių sumokėti priteistas sumas nei iš karto, nei dalimis.

Atsiliepimas

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė I. Gedžiuvienė atsiliepimu prašo nuteistųjų E. B. ir J. P. apeliacinių skundų netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Dėl nukentėjusiojo A. M. teiginio teisiamojo posėdžio metu, kad įvykio metu buvo blaivus, pažymėta, jog, jei nukentėjusysis A. M. būtų norėjęs nuslėpti aplinkybę, kad jis įvykio metu buvo neblaivus ir grįžo prieš įvykį iš kaimyno, jis jau ikiteisminio tyrimo metu nebūtų atskleidęs šios aplinkybės. A. M. jau tuomet galėjo pasirinkti poziciją, jog alkoholį pavartojo grįžęs į namus po sumušimo. Tai, jog A. M. sąžiningai pripažino, kad buvo vartojęs alkoholio dar prieš įvykį, tik patvirtina, kad nukentėjusysis tikrai yra nuoširdus ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Aplinkybė, jog A. M. teisiamojo posėdžio metu pasakė, kad buvo blaivus ir grįžo iš kiemo, dar nereiškia, jog jis sąmoningai bandė suklaidinti teismą, pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė, jog nepamena iš kur grįžo, neprisimena įvykio smulkmenų.

4.2. Nuteistųjų versija, jog neva nukentėjusysis A. M. grįždamas griuvo į gėlyną, yra jų pasirinkta gynybinė versija, siekis suklaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šią nuteistųjų pasirinktą gynybinę versiją paneigia daug objektyvių duomenų. Kad tai buvo J. P. sugalvota įvykių versija, patvirtina tai, jog iš kaimyno išėjęs E. B. apie tokias aplinkybes pareigūnui nekalbėjo, o pripažino smurtavęs prieš A. M., bet, pareigūnui privedus E. B. prie policijos automobilio, kur stovėjo J. P., pastaroji iškart puolė pasakoti, kaip A. M. įgriuvo į gėlyną ir trenkėsi su galva, tuomet šią J. P. sugalvotą versiją atkartojo ir E. B. Be to, teisiamojo posėdžio metu J. P. teigė nemačiusi koridoriuje, ar A. M. buvo sužalotas, nes buvo tamsu, tačiau akivaizdu, kad nuteistoji matė, kaip įvykio metu A. M. buvo sužalota galva, dėl to pirminė versija ir buvo, jog A. M. griūdamas į gėlyną trenkėsi galva, nes apie kitus sužalojimus nuteistiesiems tuo metu nebuvo žinoma. Tai, kad A. M. buvo J. P. ir E. B. sumuštas, iš dalies patvirtina ir J. P. teiginys tik atvykusiems pareigūnams, jog A. M. „dabar kaltina juos, kad sumušė“. Jei, nuteistųjų teigimu, jokių smurtinių veiksmų tarp jų ir nukentėjusiojo nebuvo, jo kruvino nematė, vos A. M. palipus kelis laiptelius laiptinėje, jie uždarė duris, iš kur J. P. būtų sugalvojusi tokią aplinkybę, kad juos kažkas kaltina sumušimu.

4.3. Nelabai aišku, kaip žmogus griūdamas galėtų susižaloti galvos viršugalvį, pakaušį, plaštakos užpakalinį paviršių, juosmenį ir susilaužyti šonkaulį, esantį nugaros šoninėje dalyje, jei, kaip E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir tai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, A. M. griuvo ant akmenų kniūbsčias, priekine kūno dalimi. Šiuos E. B. teiginius kaip nepagrįstus atmetė ir teismo medicinos ekspertas, papildomoje specialisto išvadoje nurodęs, kad griūdamas žmogus su pagrindu paprastai kontaktuoja priekiniais plaštakų paviršiais, mažai tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje buvo padaryta E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje nurodytomis aplinkybėmis. Pagal E. B. nupasakotą scenarijų, kad A. M. griuvo į gėlyną kniūbsčias priekine kūno dalimi, akivaizdu, jog jis griūdamas būtų rėmęsis į ant žemės esančius paviršius, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog gėlyne esančiame dirvožemyje nėra jokių rėmimosi su rankų plaštakomis į dirvožemį žymių ar pėdsakų. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nugriuvo ant nugaros, o vėliau pasivertė šonu ir jį spardant vis keitė gulėjimo padėtį. Tai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šias aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino ir nukentėjusioji O. M. Taigi, akivaizdu, kad spardymo metu nukentėjusysis nebuvo statiškas, jis judėjo, todėl smūgiai galėjo kliūti į šoną, nugarą, pilvą ir kitas kūno vietas.

4.4. Nuteistieji nepagrįstai teigia, jog O. M. parodymus reikia vertinti kritiškai vien todėl, kad ji yra nukentėjusiojo A. M. sutuoktinė. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuri tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino tiek liudytoja P. Ž., tiek kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Vertinant liudytojos P. Ž. parodymus, pažymėta, kad jai nebuvo būtina išeiti iš buto, jog galėtų matyti vykusį konfliktą tarp nukentėjusiosios O. M. ir nuteistosios J. P., ji visa tai matė pro atidarytas duris, kurių O. M., išeidama iš buto, neuždarė. Taigi, P. Ž. dėstomos įvykio aplinkybės visiškai sutampa su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, t. y., kad, būnant bute su O. M., jos išgirdo triukšmą laiptinėje, po to O. M. išėjo į laiptinę, paliko atidarytas duris ir pro jas liudytoja matė, kaip J. P. laikė O. M. už krūtinės. Grįžusi į butą, O. M. skambino policijai, buvo perbrėžta jos krūtinė, nors išeinant krūtinė nebuvo sužalota. Tuoj po to į butą su kruvina galva grįžo A. M., atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija, greitoji medicinos pagalba išsivežė A. M. Kitą dieną A. M. skundėsi, jog skauda šonai. Visos P. Ž. nurodytos aplinkybės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

4.5. Nors nuteistieji teigia, kad Bendrojo pagalbos centro įrašas neįrodo jų kaltės, tačiau akivaizdu, jog tai yra vienas iš duomenų, papildančių nustatytas faktines aplinkybes ir patvirtinančių nukentėjusiųjų duotus parodymus. Perklausius garso įrašą, girdėti nesuvaidintas skambinančios moters nerimas, o tokia emocinė nukentėjusiosios reakcija į vykstančius įvykius neleidžia abejoti, jog įvykis buvo realus. Nesutinkama ir su nuteistųjų teiginiu, jog mobiliuoju policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi yra užfiksuoti tik nukentėjusiųjų žodžiai apie įvykio aplinkybes. Šiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotos ir nuteistųjų nurodomos įvykio aplinkybės, taip pat užfiksuotas vaizdas, įėjus į butą pas kaimyną J. T. Pareigūnui pasakius, kad jam reikia pakalbėti su pas J. T. bute esančiu E. B., J. T. atsakė, kad nereikia, po to pasakė: „Nebandykit išvežti“. Kai pareigūnas įėjęs kviečia E. B. eiti pasikalbėti, girdėti, kaip J. T. sako, kad nereikia. Tai rodo, kad kaimynas J. T. jau žinojo apie E. B. padarytą nusikalstamą veiką. J. T. buvo neblaivus, todėl, tyrėjai apklausiant apie įvykį, jokių aplinkybių prisiminti negalėjo. Dėl kitų kaimynų apklausos tikslingumo pasisakyta, jog nukentėjusieji nurodė, kad įvykio metu kitų kaimynų nebuvo namuose, tad nesuprantama nuteistųjų pozicija, kodėl jie turėjo būti apklausti.

4.6. Dėl nuteistosios J. P. nurodytos aplinkybės, kad A. M. negalėjo matyti, kaip jį spardo, nes buvo užsidengęs veidą rankomis, pažymėta, jog tai, kad smūgiai buvo suduodami J. P., A. M. sprendė iš to, kad ji yra šalia, nes skatino E. B. smūgiuoti, be to, jos smūgiai buvo silpnesni. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nukentėjusioji O. M., kuri patvirtino mačiusi, kaip A. M. spyrė ir J. P. Dėl nuteistojo E. B. nurodytos aplinkybės, kad A. M. teismo medicinos ekspertas nenustatė sužalojimų kaktoje, nors šis pareigūnams nurodė, kad jam buvo suduota į kaktą, pažymėta, jog nebūtinai visose kūno vietose buvo padaryti sužalojimai, nes nukentėjusysis teigė, kad jam buvo sukeltas ir fizinis skausmas. Be to, atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad A. M. pas teismo medicinos ekspertą nuvyko 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus 9 dienoms po įvykio, todėl nežymūs sužalojimai jau galėjo būti ir išnykę.

Šalies argumentai

4.7. Nuteistoji J. P. apeliaciniame skunde dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo O. M. nurodė identiškus argumentus. Visos šios aplinkybės jau buvo aptartos, yra tarpusavyje susijusios, kadangi tiek A. M., tiek O. M. buvo sužaloti vienu metu, todėl pakartotinai apie tai atsiliepime nepasisakyta. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, kad nuteistieji, išreikšdami alternatyvų prašymą dėl civilinių ieškinių, t. y. sumažinti priteistą žalos atlyginimą, netiesiogiai pripažįsta, jog padarė jiems inkriminuotas veikas. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįsto dydžio žalos atlyginimo sumas, tai išsamiai motyvavo skundžiamame nuosprendyje, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

5. Nukentėjusieji A. M. ir O. M. atsiliepimu prašo palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, o nuteistųjų E. B. ir J. P. apeliacinius skundus atmesti. Taip pat prašoma priteisti iš nuteistųjų patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiųjų atsiliepimas iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės I. Gedžiuvienė atsiliepimas, todėl jie nebekartojami.

6. Teismo posėdžio metu gynėja advokatė A. Zaburienė ir nuteistieji prašė apeliacinius skundus tenkinti ir E. B. su J. P. išteisinti. Prokurorė I. Gedžiuvienė ir nukentėjusiųjų atstovė advokatė K. Marčienė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą, nes jis motyvuotas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistųjų E. B. ir J. P. apeliaciniai skundai atmestini, o Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, iš esmės nenustatęs tam būtinybės, laikydamas, kad nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

10. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.). Apeliaciniuose skunduose yra keliami nuteistųjų kaltės, įrodymų vertinimo ir priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių pagrįstumo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje.

I. Dėl A. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

11. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti tiek žmogaus susargdinimu, tiek žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Veikai pagal BK 138 straipsnį kvalifikuoti, be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kaltininko veika, t. y. atitinkamas poveikis nukentėjusiajam, turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistieji E. B. ir J. P. apskritai neigia smurtavę prieš nukentėjusįjį A. M. ir tvirtina, kad jie neatliko jokių smurtinio pobūdžio veiksmų, t. y. neigia kaltinime nurodytų smūgių sudavimą nukentėjusiajam. Tiek E. B., tiek J. P. nurodė, kad, namo koridoriuje įvykus J. P. ir A. M. apsižodžiavimui, E. B. iš nugaros tik stumtelėjo A. M. laiptais į viršų, tuo padėdamas šiam užlipti į antrą namo aukštą, o J. P. tuo metu stovėjo šalia savo buto durų ir jokio smurto nevartojo (t. 3, b. l. 55-56). Įvertinęs byloje surinktus ir įrodymais pripažintus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų veiksmuose esant BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

13. Prieš pradedant analizuoti įrodymus, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtinančius nuteistųjų E. B. ir J. P. kaltę, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, būtina išspręsti klausimus, susijusius su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, t. y. nuteistiesiems inkriminuoto kaltinimo teisingumu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus, kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką.

13.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems inkriminuota bendra veika aprašyta kiekvienam iš nuteistųjų ją išdėstant atskirai. Tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, nes iš pirmosios instancijos teismo nustatomosios nuosprendžio dalies aišku, kad abu kaltinamieji kaip bendrininkai buvo nuteisti už A. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Be to, nuosprendyje aprašant E. B. ir J. P. nusikalstamą veiką, aprašomojoje dalyje nenurodyta, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, tačiau dėl šios aplinkybės nėra pagrindo tvirtinti, jog nuosprendis yra prieštaringas ir nesuprantamas. Teismo nuosprendis yra vientisas dokumentas, jo aprašomąją dalį papildo motyvuojamoji dalis, kurioje ir nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, be to, nurodyta, jog tai yra nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies aišku, kad E. B. ir J. P. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami, joje konkretizuoti kiekvieno kaltinamojo (nuteistojo) veiksmai, atskleidžiant jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, t. y. tiek aprašant E. B., tiek aprašant J. P. padarytą nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, kad E. B. nutempė nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir spyrė gulinčiam ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, o J. P. nukentėjusiajam A. M. spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 2 kartus. Taigi, nors pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis turi trūkumų, tačiau jie nėra esminiai, nes nesudaro pagrindo pripažinti, kad tuo buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti iš esmės teisingą nuosprendį, pripažįstant E. B. ir J. P. kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

13.2. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad E. B. ir J. P. veika dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo perkvalifikuojama iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Visų pirma, pažymėtina, jog BPK 307 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu. Tai reiškia, kad būtent teisėjas kvalifikuoja kaltinamojo (-ųjų) nusikalstamas veikas. Prokuroro kaltinamajame akte pateiktas galbūt padarytų nusikalstamų veikų vertinimas ir nurodyti BK straipsniai, kuriuose numatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą, yra tik pasiūlymas teisėjui, kaip padarytos nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos, bet tai jokiu būdu nėra įpareigojimas, nes teisėjas gali su nurodytu prokuroro vertinimu nesutikti. Be to, prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas gali savo nuožiūra perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo prokuroro vertinimo, svarbiausia apie tai iš anksto informuoti proceso dalyvius. Kadangi pirmosios instancijos teismas yra pirmasis, kuris kvalifikuoja kaltinamojo veiksmus, tai jam rezoliucinėje dalyje apie perkvalifikavimą nereikia nurodyti, svarbu, jog nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje atsispindėtų argumentai, kodėl veika (-os) kvalifikuota (-os) skirtingai negu buvo nurodyta kaltinamajame akte. Apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimą procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje reikėtų nurodyti tuo atveju, jei tokį veiksmą atliktų apeliacinės instancijos teismas. Taigi nagrinėjamu atveju iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintina aplinkybė, jog A. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas perkvalifikuojamas iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 138 straipsnio 1 dalį, tačiau motyvuojamojoje dalyje visi argumentai, kodėl nuteistųjų J. P. ir E. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paliktini galioti nepakeisti.

14. Nuteistieji J. P. ir E. B. savo apeliaciniuose skunduose dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo dėsto analogiškus argumentus, todėl dėl jų pasisakytina kartu. Teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis A. M. nurodė, kad, jam stovint daugiabučio namo laiptinėje, konkrečiai – ant pirmosios aikštelės, esančios laiptinėje tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų, prie jo atbėgo J. P. pakviestas jos sūnus E. B., kuris, sugriebęs nukentėjusįjį iš nugaros, nutempė jį į apačią, dėl to pastarasis nukrito ant žemės. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad, jam nukritus ant žemės, E. B. jį pradėjo spardyti, smūgius jis jautė galvos, šono, rankų srityse. Nukentėjusysis nurodė ir tai, kad, jo sugyventinei O. A. (O. M.) nubėgus kviesti policiją, prie jo, vis dar gulinčio ant žemės, atbėgo J. P., kuri taip pat keletą kartų jam spyrė. Nukentėjusiojo tvirtinimu, jam iš viso galėjo būti suduota apie 10 smūgių, šiuos smūgius jam sudavė E. B. ir J. P. (t. 3, b. l. 17-19). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis A. M. nurodė 2020 m. lapkričio 3 d. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 34-35), taip pat apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas (2020 m. lapkričio 3 d. apklausos protokolas) (t. 1, b. l. 141). Tokia A. M. įvykio versija yra užfiksuota ir 2021 m. balandžio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 163-171). Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad A. M. parodymai yra nenuoseklūs, kadangi teisiamajame posėdyje jis neprisipažino įvykio dieną vartojęs alkoholį. Visų pirma, pažymėtina, kad nukentėjusiojo neblaivumo faktas byloje yra neabejotinai patvirtintas – 2020 m. spalio 28 d. 15.52 val. A. M. buvo nustatytas 1,49 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 20). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės atsiliepime nurodytu vertinimu, jog, jei nukentėjusysis A. M. būtų norėjęs nuslėpti aplinkybę, kad jis įvykio metu buvo neblaivus ir grįžo iš kaimyno, jis jau ikiteisminio tyrimo metu nebūtų atskleidęs šios aplinkybės. A. M. galėjo pasirinkti poziciją, jog alkoholį vartojo, grįžęs į namus po sumušimo. Tai, jog A. M. sąžiningai pripažino, kad buvo vartojęs alkoholio dar prieš įvykį, tik patvirtina, kad nukentėjusysis tikrai yra nuoširdus ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė, jog nepamena, iš kur grįžo, ir neprisimena įvykio smulkmenų. Tai atskleidžia, jog nukentėjusysis A. M. tikrai nesiekė sąmoningai suklaidinti pirmosios instancijos teismo, be to, jo apsvaigimas niekaip neįtakoja nuteistųjų E. B. ir J. P. kaltės nustatymo bei veikos kvalifikavimo klausimų sprendimo.

15. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji O. A. (O. M.) nurodė, kad, A. M. lipant laiptais, jam iš paskos lipo J. P., kuri pradėjo stumdytis, kvietė E. B., kuris atbėgęs nutempė nuo laiptų jos vyrą ir pradėjo jį spardyti. Nukentėjusioji teigė, kad, jai besistumdant su J. P. laiptinės aikštelėje, ji matė, kaip E. B. apačioje spardo jos vyrą, matė smūgiuojant jam į pilvą ir galvą, smūgių buvo daug, galėjo būti penki, šeši, o gal net septyni smūgiai. Nukentėjusioji teigė, kad, jai bėgant kviesti policiją, J. P. taip pat nusileido laiptais į apačią ir spyrė jos vyrui į tarpukojį bei dar kartą į pilvą, nukentėjusioji patvirtino mačiusi, kaip J. P. vyrui sudavė du kartus (t. 3, b. l. 16-17). Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės yra užfiksuotos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktoje O. A. (O. M.) apklausoje (2020 m. lapkričio 3 d. apklausos protokolas) (t. 1, b. l. 175). Tokia O. A. (O. M.) įvykio versija yra užfiksuota ir 2021 m. balandžio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 15-21). Be to, iš policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų (vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. M. pareigūnui nurodė, jog ant jo puolė J. P. su sūnumi, puolė mušti abu, sudavė į kaktą, nuskėlė pusę protezo, o visa tai jam sukėlė fizinį skausmą. O. A. (O. M.), išėjusi iš buto į laiptinę, taip pat nurodė, kad jos vyrą nutempė į apačią, kai jis lipo į viršų, parvertė J. P. sūnus ir, nutempęs į apačią, pradėjo spardyti, prakirto galvą (t. 1, b. l. 82-86). Nors nuteistieji tvirtino, kad nei Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, nei „(duomenys neskelbtini)“ kamera užfiksuoti vaizdo įrašai nepatvirtina jų kaltės, su tuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Akivaizdu, jog Bendrojo pagalbos centro garso įrašas yra vienas iš duomenų, papildančių nustatytas faktines aplinkybes ir patvirtinančių nukentėjusiųjų duotus parodymus. Perklausius garso įrašą, girdėti nesuvaidintas skambinančios moters nerimas, o tokia emocinė nukentėjusiosios O. M. reakcija į vykstančius įvykius neleidžia abejoti, jog įvykis buvo realus (t. 1, b. l. 93-94). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su nuteistųjų teiginiu, jog mobiliuoju policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi yra užfiksuoti tik nukentėjusiųjų žodžiai apie įvykio aplinkybes. Šiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotos ir nuteistųjų nurodomos įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 82-86).

Žemesnės instancijos teismas

16. Įvertinus nukentėjusiųjų A. M. ir O. A. (O. M.) teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, juos sugretinus su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jų paaiškinimais, duotais iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, bei užfiksuotais atliekant jų parodymų patikrinimą vietoje, matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai apie esmines įvykio aplinkybes sutampa, šie parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodė, jog nuolat vyksta konfliktai tarp jų ir nukentėjusiųjų, o kadangi A. M. ir O. M. yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Savaime suprantama, jog nagrinėjamu atveju bylos baigtimi yra suinteresuoti tiek nukentėjusieji, tiek nuteistieji, dėl tarp jų besiklostančių konfliktinių santykių, žinoma, kad jų parodymai turi būti vertinami kritiškai, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad kažkurie parodymai turi būti iš anksto vertinami kaip neteisingi ar neatitinkantys įvykio faktinių aplinkybių. Kai kurie nukentėjusiojo A. M. parodymų prieštaravimai ir netikslumai nėra pagrindas visiškai netikėti tokiais parodymais, juolab, kad juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo parodymai nėra vienintelis ir absoliutus nuteistųjų kaltės įrodymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, jog nukentėjusiojo dėmesys smurto atveju yra pirmiausia nukreiptas į gynybą nuo smurtautojo, ką nukentėjusysis A. M. ir darė rankomis užsidengdamas galvą, todėl, nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis galėjo ir tiksliai neįsidėmėti visų įvykio detalių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog E. B. ir J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai kartu su kitais byloje surinktais įrodymais vadovavosi nukentėjusiojo A. M. parodymais. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. M. parodymais, nes jo atžvilgiu atliktų veiksmų esminės aplinkybės bei jo parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą.

17. Nukentėjusiųjų nurodytas A. M. sužalojimo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti bei įrodymais pripažinti duomenys. 2020 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vietos apžiūra, kurios metu ant pirmos laiptų pakopos į antrą aukštą, kairėje pusėje buvo matoma šlapia dėmė; ant trečios laiptų pakopos, dešinėje pusėje buvo stebima juodos spalvos su pilku vidpadžiu šlepetė; lipant laiptais aukštyn, ant devintos laiptų pakopos, kairėje pusėje buvo stebima tamsiai pilkos spalvos kepurė; tarp pirmo ir antro aukšto laiptų įrengtoje aikštelėje buvo stebimi išmėtyti tamsios spalvos galimai gintaro gabaliukai (t. 1, b. l. 45-59). Savaime suprantama, kad laiptinėje buvę išmėtyti daiktai neįrodo smurto prieš A. M. fakto, tačiau įrodo, kad įvykio dieną laiptinėje vyko muštynės ir / ar buvo vartojamas smurtas. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma vien tiesioginiais įrodymais, įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė. Apžiūrėjus į įvykio vietą atvykusio pareigūno „(duomenys neskelbtini)“ kameros vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, pareigūnui su E. B. išėjus iš kaimynų buto, laiptinėje E. B., parodęs į laiptus, sakė, kad čia jo „tapkė“, taip pat nurodė, kad A. M. čia užpuolė, buvo parėjęs girtas. Pareigūnui paklausus, kodėl jis jį nutempė nuo laiptų, E. B. atsakė, jog šis „ėjo ant mamos“ ir jis šį patraukė ten (t. 1, b. l. 82-86). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. G. 2020 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad, atvykus policijos pareigūnams, E. B. neneigė keletą kartų sudavęs kaimynui iš (duomenys neskelbtini) buto, nes šis užsipuolė jo mamą (t. 1, b. l. 9-10). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę netiesiogiai pripažino ir pats E. B., paaiškindamas, kad, stumiant A. M. laiptais į viršų, jo ranka galėjo nuslysti ir kliūti A. M. į galvą (t. 3, b. l. 56).

18. Aptarti įvykio vietos apžiūros duomenys patvirtina namo laiptinėje vykus grumtynes. Pareigūno „(duomenys neskelbtini)“ kameros vaizdo įrašo, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo duomenys, iš dalies liudytojos P. Ž. parodymai patvirtina, kad šiose grumtynėse dalyvavo E. B. ir J. P., kurie pavartojo fizinį smurtą prieš A. M. Nukentėjusiajam A. M. padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvados.

18.1. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. – 2021 m. vasario 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. M. nustatyta: 1.1. odos nubrozdinimai galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, dešinėje juosmeninėje srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.2. žaizda viršugalvio srityje, remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, padaryta prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (2020 m. spalio 28 d. 16.22 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdos padarymo mechanizmo nurodyti nėra galimybės, nes tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytas žaizdos makromorfologinis vaizdas; 1.3. kairės pusės XI šonkaulio lūžis, remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašo / siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtinta kopija, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (2020 m. spalio 29 d. 12.57 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad A. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. A. M. nustatyti sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 105-108).

18.2. Dėl nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. M. teismo medicinos ekspertas nenustatė sužalojimų kaktoje, nors šis pareigūnams nurodė, kad jam buvo suduota į kaktą, pažymėtina, jog nebūtinai visose kūno vietose buvo padaryti sužalojimai, nes nukentėjusysis teigė, kad jam buvo sukeltas ir fizinis skausmas. Be to, prokurorės atsiliepime pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad A. M. pas teismo medicinos ekspertą nuvyko 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus 9 dienoms po įvykio, todėl nežymūs sužalojimai jau galėjo būti ir išnykę. Nuteistieji teigė apeliaciniuose skunduose, kad E. B. niekaip negalėjo sulaužyti nukentėjusiajam kairiojo šonkaulio, stovėdamas jam iš dešinės, kaip neva tvirtino A. M. Nuteistieji nenurodė, kur ir kada išgirdo šią aplinkybę iš nukentėjusiojo, tačiau A. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nugriuvo ant nugaros, o vėliau pasivertė šonu ir, jį spardant, vis keitė gulėjimo padėtį. Tai patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Šias aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino ir nukentėjusioji O. M. Taigi, akivaizdu, kad spardymo metu nukentėjusysis A. M. nebuvo statiškas, jis judėjo, todėl smūgiai galėjo kliūti į bet kurį šoną, nugarą ar pilvą bei kitas kūno vietas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė nuteistųjų versiją, kad A. M. galėjo susižaloti, krisdamas į gėlyną. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors E. B. teigė per savo buto langą matęs, kaip A. M. virto į greta namo esantį gėlyną, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad odos nubrozdinimai galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, žaizda viršugalvio srityje, kairės pusės XI šonkaulio lūžis, atsižvelgiant į sužalojimų anatominę lokalizaciją, negalėjo būti padaryti E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 114-116). Antra, iš 2020 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog, be kita ko, buvo apžiūrėtas prie įėjimo į namą durų, kurios yra pietinėje pastato dalyje, kairėje pusėje, nuo pastato atitolus apie du metrus, lauko gėlynas, aplink kurį sudėti akmenys. Apžiūrėjus gėlyną, namo kiemą, iš kiemo pusės link įėjimo durų esantį šaligatvį bei namo prieigas, reikšmingų pėdsakų ar kitų reikšmingų nusikalstamai veikai požymių nerasta (t. 1, b. l. 45-59). Trečia, nors teisiamojo posėdžio metu E. B. ir J. P. teigė, kad jokio smurto prieš A. M. nevartojo, tačiau šie jų parodymai prieštarauja E. B. paaiškinimams, kuriuos jis nurodė iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams ir kurie yra užfiksuoti policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kameromis, t. y. nuteistasis neneigė laiptinėje sudavęs keletą smūgių A. M., aiškino pareigūnui priežastis, dėl kurių A. M. buvo nutemptas nuo laiptų. Be to, nors E. B. nurodė, kad matė A. M. krentantį į gėlyną pro savo buto langą, kai buvo parėjęs pajungti savo telefoną krautis, tačiau iš policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašų matyti, jog aplinkybę apie A. M. kritimą į gėlyną pareigūnams nurodė J. P.. Teisiamojo posėdžio metu nuteistoji teigė, kad su sūnumi nebuvo susitikusi iki atvykstant policijos pareigūnams. Vadinasi, jeigu, kaip nurodo pati J. P., ji iš tiesų nebuvo susitikusi su sūnumi E. B. iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, pastarasis negalėjo jai papasakoti matęs A. M. kritimą į gėlyną. Visa tai neleidžia nuteistųjų parodymus vertinti kaip logiškus ir nuoseklius. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymus apie tai, kad jie nesmurtavo prieš A. M., lipantį laiptais jį tik nestipriai pastūmė iš nugaros, o pastarasis galėjo susižeisti, griūdamas į greta namo esantį gėlyną, pagrįstai įvertino kaip bylos duomenimis nepatvirtintą jų gynybinę versiją, iškeltą, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką.

20. Konflikto faktą ir A. M. sužalojimus patvirtina taip pat ir liudytojos P. Ž. parodymai. Teisiamajame posėdyje liudytoja P. Ž. nurodė, kad, joms su O. A. (O. M.) būnant kambaryje, jos išgirdo triukšmą, tai išgirdusi O. A. (O. M.) išėjo iš buto į laiptinę, durų neuždarė. Liudytoja patvirtino, kad, grįžusi į butą, O. A. (O. M.) skambino policijai, o vėliau į butą grįžęs A. M. buvo kruvina galva (t. 3, b. l. 55). Taigi liudytojos P. Ž. parodymai iš dalies patvirtina grumtynėse dalyvavus E. B. ir J. P., kurie pavartojo fizinį smurtą prieš A. M., nes išėję į laiptinę nukentėjusieji konfliktavo būtent su E. B. ir J. P. Dėl kitų liudytojų apklausos pastebėtina, jog nukentėjusieji nurodė, kad įvykio metu kitų kaimynų namuose nebuvo, todėl nesuprantama apeliaciniuose skunduose išdėstyta nuteistųjų pozicija, jog turi būti apklausti ir kiti kaimynai, jei yra akivaizdu, kad jie negalėtų pateikti jokių tyrimui reikšmingų faktų ar nurodyti aktualių aplinkybių, nes įvykio nematė. Atkreiptinas dėmesys, jog J. P. apeliaciniame skunde iškėlė idėją, kad neva A. M. negalėjo matyti, ar ji jį spardė, kadangi buvo užsidengęs veidą rankomis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, jog apie tai, kad smūgiai buvo suduoti J. P., A. M. sprendė iš to, jog suprato, kad ji yra šalia ir skatino E. B. smūgiuoti, be to, jos smūgiai buvo silpnesni. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir nukentėjusioji O. M., kuri patvirtino mačiusi, kaip A. M. spyrė ir J. P., tačiau nukentėjusioji iki galo nebestebėjo, nes išskubėjo kviesti greitosios medicinos pagalbos.

21. Įvertinus anksčiau aptartų byloje surinktų ir įrodymais pripažintų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinėje, E. B., veikdamas kartu su J. P., tyčia nutempė nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir šiam, gulinčiam ant žemės, E. B. koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas, o J. P. koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas. Visa tai patvirtina, kad nuteistieji nukentėjusiajam A. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Dėl nežymaus O. M. (O. A.) sveikatos sutrikdymo

22. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju nuteistoji J. P. neigia smurtavusi prieš nukentėjusiąją O. M. (O. A.) ir tvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną apskritai nematė O. M. (O. A.) ir su ja nebendravo, jokio smurto prieš ją nevartojo (t. 3, b. l. 56). Nors nuteistoji neigia jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, patvirtina, kad J. P. nežymiai sužalojo O. M. (O. A.).

23. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. M. (O. A.) nurodė, kad, išėjusi iš buto, laiptinėje pamatė pareinantį A. M., o jam iš paskos laiptais lipo J. P., kuri pradėjo stumdytis, kviesti E. B. Nukentėjusioji nurodė, kad, kai atėjo E. B., jis nutempė nuo laiptų jos vyrą ir pradėjo jį spardyti, O. M. (O. A.) stovėjo laiptinės aikštelėje, tada J. P. pradėjo nukentėjusiąją mušti, sudavė jai į kairį petį, krūtinę ir veidą. Nukentėjusiosios teigimu, J. P. sudavė du, tris ar keturis kartus. Be to, įvykio metu J. P. nuplėšė jai nuo kaklo karolius, nukentėjusiajai buvo sužalota krūtinė ir veidas (t. 3, b. l. 16-17). Iš esmės analogiškos aplinkybės dėl J. P. prieš ją pavartoto smurto užfiksuotos ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos O. M. (O. A.) papildomos apklausos metu (2020 m. lapkričio 4 d. apklausos protokolas) (t. 1, b. l. 180-181), tokia O. M. (O. A.) įvykio versija yra užfiksuota ir 2021 m. balandžio 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 15-21). Iš policijos pareigūno „(duomenys neskelbtini)“ kameros vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kaip O. M. (O. A.) nurodė, kad jai mėlynę „užstatė“ (rodo į krūtinę) ir karolius nutraukė (t. 1, b. l. 82-86).

24. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. taip pat patvirtino matęs, kaip J. P. vartojo smurtą prieš jo žmoną, trenkė jai ranka (t. 3, b. l. 17-19). Liudytoja P. Ž. nurodė, kad, jai būnant pas pusseserę O. M. (O. A.) namuose, ji pro paliktas atidarytas buto duris matė, kaip O. M. (O. A.) su J. P. buvo „susikibusios“, J. P. laikė O. M. (O. A.) už krūtinės. Liudytoja taip pat nurodė mačiusi, kad, O. M. (O. A.) grįžus į butą kviesti policijos, jos krūtinė buvo perbrėžta, nors, išeinant į laiptinę, jos krūtinė nebuvo sužalota (t. 3, b. l. 55). Nuteistosios J. P. apeliaciniame skunde yra keliamas liudytojos P. Ž. parodymų patikimumo klausimas. Pažymėtina, jog liudytojai P. Ž. nebuvo būtina išeiti iš buto, kad galėtų matyti vykusį konfliktą tarp nukentėjusiosios O. M. (O. A.) ir nuteistosios J. P., ji visa tai matė pro atidarytas duris, kurių išeidama O. M. neuždarė. Dar prieš tai, būdama bute su O. M., liudytoja jau buvo išgirdusi triukšmą laiptinėje, tad natūralu, kad nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Taigi P. Ž. dėstomos įvykio aplinkybės visiškai sutampa su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, taip pat atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti liudytojos parodymų objektyvumu ir tai, jog ji kalba būtent apie šį įvykį. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog šie P. Ž. parodymai patvirtina, kad konfliktas neabejotinai vyko, nors J. P. teigė, jog ji visą laiką buvo tik prie savo buto durų, į laiptinę nebuvo įėjusi ir juo labiau palipusi laiptais. Manytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai apkaltinamąjį nuosprendį grindė ir liudytojos P. Ž. parodymais, kurie yra objektyvūs ir, kaip jau minėta, sutampa su byloje nustatytomis aplinkybės bei patvirtina nukentėjusiųjų parodymus. Logiška, jog, jeigu liudytoja P. Ž. būtų suinteresuota bylos baigtimi ar tariamai būtų priklausoma nuo nukentėjusiųjų ir duotų parodymus nukentėjusiųjų naudai, kaip teigia nuteistieji, apklausos metu ji būtų iš esmės atkartojusi nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, tačiau, kaip matyti iš liudytojos P. Ž. parodymų, ji nuoširdžiai nurodė tik tai, kas jai yra žinoma.

25. Be to, kas jau aptarta, laiptinėje vykusių grumtynių pėdsakai yra fiksuoti ir 2020 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo esančioje fotolentelėje, iš kurių matyti, jog, apžiūrint įvykio vietą, tarp pirmo ir antro aukšto laiptų įrengtoje aikštelėje buvo stebimi išmėtyti tamsios spalvos galbūt gintaro gabaliukai. Iš prie policijos pareigūno tarnybinio pranešimo pridėtų fotonuotraukų matyti ant O. M. (O. A.) kūno, nuo kaklo dešinės pusės link krūtinės dešinės pusės, einanti pailga, nutrūkstanti kraujosruva ir nufotografuoti nutrūkę karoliai (t. 1, b. l. 21-23). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog O. M. (O. A.) nustatyta poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, dešinėje ir kairėje krūtyse, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais), kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad O. M. (O. A.) sužalojimai buvo padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 137-138).

26. Nuteistosios J. P. versiją, kad kaltinime nurodytą dieną ji apskritai nematė O. M. (O. A.) ir su ja nebendravo skundžiamame nuosprendyje jau itin išsamiai aptarė ir paneigė pirmosios instancijos teismas, todėl šiame procesiniame dokumente minimi motyvai nebekartojami. Taigi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinėje, J. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip 3 kartus suduodama rankomis O. M. (O. A.) į krūtinės sritį bei rankomis griebdama už kaklo ir tokiu būdu užkliūdama jai krūtinės sritį bei nutraukdama ant kaklo buvusius karolius, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, dešinėje ir kairėje krūtyse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nuteistosios J. P. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

III. Dėl neturtinės žalos atlyginimo

27. Kadangi nuteistieji E. B. ir J. P. nekelia jiems skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių rūšies ir dydžio pagrįstumo klausimo, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinių skundų ribų, šio klausimo procesiniame sprendime ir neaptaria, todėl iš karto pereinama prie civilinių ieškinių. Nukentėjusieji A. M. ir O. M. (O. A.) byloje pareiškė civilinius ieškinius (t. 2, b. l. 28-31; t. 2, b. l. 24-27) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis A. M. prašė solidariai iš E. B. ir J. P. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji O. M. (O. A.) prašė iš J. P. priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir A. M. priteisė 3 000 Eur, O. M. (O. A.) 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

29. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

30. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusieji, be patirto fizinio skausmo ir A. M. nesunkaus, O. M. (O. A.) nežymaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistųjų veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

31. Nustatydamas A. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip 5 smūgiai kojomis į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais nukentėjusiajam padaryti odos nubrozdinimai galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, dešinėje juosmeninėje srityje, žaizda viršugalvio srityje, taip pat nustatytas kairės pusės XI šonkaulio lūžis. Smūgiai suduoti į įvairias kūno vietas, įskaitant ir gyvybei pavojingas bei vizualiai matomas kūno sritis, po smūgio nukentėjusiojo galva kraujavo, nukentėjusysis buvo išvežtas greitosios pagalbos medikų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad dėl sužalojimų ilgai gulėjo, iki šiol jaučia skausmus, nerimą, vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, jog dėl nuteistųjų veiksmų, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

32. Nustatydamas nukentėjusiajam A. M. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas įvertintino ir tai, kad byloje nustatyta, jog nuteistieji oficialiai nedirba, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog turto neturi, gauna (duomenys neskelbtini). Vis dėlto sunki nuteistųjų E. B. ir J. P. finansinė padėtis nesudaro pagrindo visiškai nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo ar nepagrįstai sumažinti priteistinos neturtinės žalos atlyginimą. Visos aptartos aplinkybės atskleidžia, jog apeliacinių skundų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo iš nuteistųjų priteisto neturtinės žalos atlyginimo, yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne tik motyvavo, kodėl priteisia iš nuteistųjų nustatyto dydžio žalos atlyginimą A. M., bet taip pat detaliai įvertino kiekvieną reikšmingą aplinkybę ir argumentavo, kokią įtaką jos turi priteisiamam žalos atlyginimo dydžiui.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, nuteistųjų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš nuteistųjų J. P. ir E. B. civiliniam ieškovui A. M. solidariai priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai pagrįstas. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų.

34. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai O. M. (O. A.) padarytos neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šiai nukentėjusiajai nusikalstamais J. P. veiksmais taip pat buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, dešinėje ir kairėje krūtyse. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio lankosi pas (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus nuo nervų, raminamuosius vaistus, taip pat vaistus nuo galvos skausmo, nors iki įvykio neturėjo tokių sveikatos problemų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog aptartos aplinkybės nekelia abejonių, kad dėl nuteistosios J. P. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsiradę kokių nors sunkių neigiamų pasekmių.

35. Spręsdamas klausimą dėl O. M. (O. A.) priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į anksčiau aptartus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į nuteistosios J. P. turtinę padėtį, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš nuteistosios J. P. civilinei ieškovei O. M. (O. A.) priteistas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai pagrįstas. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių paliekama galioti nepakeista.

IV. Dėl proceso išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

36. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusieji A. M. ir O. M. prašė priteisti iš nuteistųjų E. B. ir J. P. proceso išlaidų atlyginimą už jiems suteiktas teisines paslaugas, t. y. už advokatės K. Marčienės atsiliepimo į nuteistųjų E. B. ir J. P. apeliacinius skundus parengimą A. M. prašė priteisti 250 Eur, O. M. prašė priteisti 100 Eur, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

37. Pažymėtina, jog byla buvo nagrinėjama dėl nuteistųjų E. B. ir J. P. apeliacinių skundų, kurie yra atmetami. Taigi nukentėjusiųjų pateiktas atsiliepimas į apeliacinius skundus yra laikytinas tinkama savo procesinių teisių gynybos realizavimo forma. Nukentėjusiųjų atsiliepime yra aptariami nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės nustatymo ir įrodymų vertinimo klausimai, jame pasisakoma ir dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo. Atsiliepimas yra išsamus, argumentuotas, pagrįstas pavyzdžiais iš teismų praktikos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiųjų A. M. ir O. M. atstovė advokatė K. Marčienė, kuri, atstovaudama nukentėjusiųjų interesams, teikė atsiliepimus ir savo nuomonę baigiamojoje kalboje. Byla buvo išnagrinėta per vieną žodinį posėdį, kuris truko tik šiek tiek ilgiau nei pusvalandi (2022 m. kovo 3 d. – 36 min.), įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas.

38. Atsižvelgdamas į tai, jog atsiliepime aptariamų teisinių klausimų pobūdis yra ganėtinai sudėtingas, susijęs su visomis bylos aplinkybėmis, o nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, apeliacinės instancijos teismas mano, jog 350 Eur proceso išlaidų atlyginimas už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą) yra pagrįstas, atitinka advokatės skirtą darbo laiką ir žmoniškųjų išteklių sąnaudas, todėl neturi būti mažinamas. Taigi iš nuteistųjų E. B. ir J. P. nukentėjusiajam A. M. priteistina po 125 Eur, o nukentėjusiajai O. M. iš nuteistosios J. P. priteistina 100 Eur turėtų procesų išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. B. ir J. P. apeliacinius skundus atmesti.

Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nustatytą aplinkybę – „kaltinamųjų E. B. ir J. P. veiką dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį“.

Priteisti iš nuteistųjų E. B. ir J. P. nukentėjusiajam A. M. po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš nuteistosios J. P. nukentėjusiajai O. M. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Kristina KakurinėDalia KursevičienėEduardas Maškevičius