Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teista, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su mama J. P., tyčia nutempė nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir šiam, gulinčiam ant žemės, E. B. koja spyrė ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas bei J. P. koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam A. M. į įvairias kūno vietas ir šiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. M. padarė odos nubrozdinimus galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, dešinėje juosmeninėje srityje, žaizdą viršugalvio srityje ir kairės pusės XI šonkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M..

J. P. sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, J. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su sūnumi E. B., sūnui E. B. nutempus nukentėjusįjį A. M. nuo laiptų ir šiam, gulinčiam ant žemės, J. P. tyčia koja spyrė ne mažiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas bei E. B. koja spyrė ne mažiau 5 kartų nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. M. odos nubrozdinimus galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, dešinėje juosmeninėje srityje, žaizdą viršugalvio srityje, kairės pusės XI šonkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. M..

Be to, J. P. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų: 2020 m. spalio 28 d., apie 15.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje, J. P., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip 3 kartus suduodama rankomis O. A. į krūtinės sritį bei rankomis griebdama už kaklo ir tokiu būdu užkliūdama jai krūtinės sritį bei nutraukdama ant kaklo buvusius karolius padarė nukentėjusiajai O. A. poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, dešinėje ir kairėje krūtyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad spalio 28 dieną iš ryto, adresu (duomenys neskelbtini), 6 butų name, jis trečiame bute pas kaimyną gėrė alų. Po to iš kaimynų jis nuėjo namo pakrauti telefoną ir pro langą pamatė pareinant A. M.. Matė kaip A. M. įvirto į gėlyną, esantį po langais, į šį gėlyną jis nukrito kniūbsčias. Remdamasis kojomis ir rankomis jis iš gėlyno atsistojo. A. M. buvo išgėręs, nes svirduliavo. Po to išgirdo triukšmą koridoriuje, jo buto durys tuo metu buvo praviros. Girdėjo, kaip A. M. šaukė necenzūriniais žodžiais ant jo mamos, išėjęs pamatė, kaip A. M. koridoriuje barasi su jo mama, necenzūrinius žodžius vartojo abu. Nežino, kieno iniciatyva kilo barnis. Pridaręs laukines duris, jis pastūmė A. M. iš nugaros į viršų, kad šis apsiramintų. A. M. jis stūmė iš nugaros abiem rankomis, o A. M. tuo metu užlipo į viršų, užsidarė duris ir po to jis vėl nuėjo į trečią butą. Nematė, kad lipdamas laiptais A. M. nuvirstų. Jis A. M. tik stūmė, tačiau smurto prieš jį nenaudojo. Gal tuo metu A. M. ir kliuvo rankomis, kai jis stūmė jį į viršų, nes ranka galėjo nuslysti. Nuslydus rankai, galėjo klūti A. M. į galvą. Tuo metu jis buvo išgėręs, alkoholį vartojo iki įvykio ir kol atvyko policija. Kai A. M. lipo į viršų, jo mama stovėjo prie durų. Nematė, kad mama naudotų smurtą prieš A. M.. Su O. jų santykiai nėra blogi, o A. M., kai būna išgėręs, kabinėjasi. Kai jis stūmė A. M., O. stovėjo viršuje. Nematė, kad būtų kilęs konfliktas tarp mamos ir O. Po A. M. stūmimo, su mama jis nekalbėjo, nes nuėjo tiesiai pas kaimyną. Nežino, ar įvykio metu mama buvo neblaivi, kartu alkoholio jie nevartojo. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą. Uždarbiauja nelegaliai iš atsitiktinių darbų, turto neturi.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. P. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad buvo apie 5 val. vakaro, kai ji grįžo iš lauko ir norėjo įeiti į savo butą, o A. M. tuo metu įėjo į koridorių. Jis buvo išgėręs, tai jautėsi iš kvapo. A. M. pradėjo šaukti, vadino ją „ubage“, grasino iškeldinti. Tada iš buto išėjo sūnus ir jį pastūmė. Stūmė iš nugaros du kartus laiptais į viršų, tada uždarė duris. Po to sūnus nuėjo pas kaimyną į trečią butą, o ji nuėjo namo. Daugiau jo nematė, taip pat nematė, jog A. M. būtų kritęs. Nematė, kad sūnus suduotų smūgius. Ji tuo metu stovėjo prie savo buto durų. Po to ji nuėjo namo. O. A. konflikto metu ji nematė ir tą dieną jos apskritai nebuvo sutikusi, jokio konflikto su ja tą dieną neįvyko. Po konflikto, iki atvykstant policijos pareigūnams, ji nebuvo susitikusi su Minca. Kol atvyko pareigūnai, ji buvo savo bute. Buvo truputį išgėrusi, blaivumą tikrino policija. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nieko nukentėjusiesiems nepadarė, todėl neprivalo mokėti. Ji yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą. Užsidirba megzdama „tapkes“, kojines, finansiškai padeda vaikai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2020 m. spalio 28 d. dirbo lauke prie sandėliuko. Paskambino O. ir pakvietė grįžti kavos. Įėjus į laiptinę, išgėrusi J. P. jam pasakė, kad čia jos koridorius. Kad J. išgėrusi, jis suprato iš jos elgesio ir judesių. Jis nekreipdamas dėmesio ėjo toliau, o ji ėjo jam iš paskos. Taip jie užlipo laiptais iki viršuje esančios laiptinės aikštelės. Tuo metu O. atidarė duris. J. pradėjo šaukti E. ir sakyti, kad ją muša. Atbėgo E. ir čiupo jam už rūbų iš nugaros ir nutempė į apačią, jis nukrito ant žemės. Krisdamas bandė laikytis už turėklų, bet jį nuvilko ir jis krito „aukštielninkas“ ant žemės. Tada jį pradėjo spardyti, saugodamasis jis iš karto apsivertė ant šono ir rankomis užsidengė veidą, kad apsisaugotų nuo smūgių. Smūgius jautė šono srityse, į galvą, rankas. Pirmus smūgius, kurie buvo stiprūs, jam sudavė E.. Matė, kaip J. P. naudojo smurtą prieš jo žmoną, trenkė jai iš rankos. Kai O. bėgo skambinti policijai, J. P. atbėgusi keletą kartų jam spyrė iš kojos. Nematė, kiek smūgių jam sudavė J., nes tuo metu buvo užsidengęs veidą, tačiau suprato, kad ji yra šalia iš jos šaukimo. P. šaukė: „duok, duok, E.“. Iš viso smūgių buvo apie 10. Kai O. iškvietė policiją, jie abu pabėgo į savo kambarį, tada O. nusileido į apačią ir parvedė jį namo. Atvyko policija, greitoji. Jis buvo visas kruvinas, daugiausiai kraujavo galva, kuri buvo praskelta. Po įvykio iš karto greitoji jį išvežė, peršvietė ir grįžo namo. Kitą dieną pasijuto blogai ir vėl iškvietė greitąją. Jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai ir sumušimai. Po įvykio ilgai gulėjo lovoje, apie pusantro mėnesio, nes skaudėjo ir negalėjo atsikelti. Šoną jam skauda iki šiol, nieko negali pakelti. Geria raminamuosius, kuriuos paskyrė gydytojas. Iki įvykio negerdavo raminamųjų, gerdavo tik kraują skystinančius vaistus. Po įvykio sutriko miegas, negali sunkiai kelti, nes skauda šonkaulius. Bijo eiti į lauką, kai žino, kad E. B. ar J. P. yra namuose. Įvykio dieną kitų traumų jis nepatyrė, niekur nebuvo nugriuvęs. Kitų konfliktų su kaltinamaisiais įvykio dieną nebuvo, E. B. ar J. P. smūgių jis nebuvo sudavęs. Kai kaltinamieji išgeria, kabinėjasi ir daužo duris. Jie buvo sugadinę laiptinės durų spyną. Konfliktai su kaltinamaisiais yra kilę dėl sugadintų laiptinės durų spynos, laikomų dviračių laiptinėje. Jis yra kvietęs policiją dėl sugadintų durų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. M. (ankstesnė pavardė – A.) parodė, kad santykiai su kaltinamaisiais yra blogi, kasdien su jais vyksta konfliktai. Jie gyvena viename name su kaltinamaisiais, t. y. kaltinamieji gyvena pirmame aukšte, o jie – antrame. Įvykio dieną ji buvo namuose ir laukė iš lauko grįžtančio vyro A. M.. Pamatė pareinantį A., o jam iš paskos laiptais lipo J. P.. Ji pradėjo stumdytis, kviesti E. B.. E. B. atėjo, nutempė nuo laiptų jos vyrą ir pradėjo jį spardyti. Tempiant laiptais, A. buvo viršuje, o B. apačioje. Ji nusileido laiptais iki aikštelės, tada J. P. pradėjo ją mušti. J. P. sudavė jai į kairį petį, į krūtinę ir veidą. Sudavė du, tris ar keturis kartus. Įvykio metu J. P. nuplėšė jai nuo kaklo karolius, jai buvo sužalota krūtinė ir veidas. E. B. jos nemušė. Kol jos su J. P. stumdėsi laiptinės aikštelėje, ji matė, kaip E. B. apačioje spardo jos vyrą. Matė, kaip spyrė jam į pilvą ir galvą. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų spyrė, bet smūgių buvo daug, galėjo būti penki, šeši, o gal septyni smūgiai. Smūgių ji neskaičiavo. Vyras tuo metu buvo nukritęs ant šono ant grindų. Spardydamas E. B. buvo ties vyro galva ir pilvu. Kai J. P. ją paleido, ji bėgo skambinti policijai. Kai bėgo kviesti policijos, J. P. nusileido laiptais į apačią ir spyrė jos vyrui į „klyną“ ir dar kartą į pilvą. Matė kaip J. P. vyrui sudavė du kartus. Tuo metu E. B. stovėjo šalia. Policijai skambino būdama savo bute, tačiau kol nuėjo iki kambario kviesti policijos, ji matė, kas vyksta apačioje. Po to, kai paskambino policijai, vėl išėjo į laiptinę ir pasitiko pareinantį A. Vyras sunkiai lipo laiptais, lyg būtų po „pritrenkimo“. Iškvietus policiją, kaltinamieji pasislėpė namuose. Atvyko policija ir rado „tapkę“ antrame aukšte bei A. kepurę pirmame aukšte. Praėjus 3 ar 4 dienoms po įvykio jie kreipėsi į medicinos ekspertus dėl sužalojimų. Po įvykio lankosi pas neuropatologą, vartoja vaistus nuo nervų, raminančius, nuo galvos skausmo. Iki įvykio neturėjo tokių sveikatos problemų. Įvykio metu vyrui buvo sulaužyti šonkauliai. Po įvykio vyras pusantro mėnesio gulėjo lovoje, vartojo vaistus nuo skausmo. Vyras negalėjo būti sužalotas kitais būdais, kaip tik įvykio metu. Įvykio dieną daugiau konfliktų su kaltinamaisiais nebuvo. Konfliktai su kaltinamaisiais kyla dažnai. Konfliktai kyla, kai jie „prigeria“. Tuomet jie daužo jų duris, sakydami, kad nori kaminą išvalyti. Policija važiuoja pas juos kas antrą dieną. Policiją kviečia ir jie, ir kaltinamieji. Abu su vyru gyvena iš pensijos, turi tik butą ir seną automobilį.

Teisiamajame posėdyje liudytoja P. Ž. parodė, kad tiksliai nepamena, kada viskas įvyko. Tuo metu ji gyveno pas pusseserę O. M.. Jos su O. buvo kambaryje ir išgirdo triukšmą. O. išėjo iš buto į laiptinę, išeidama durų neuždarė. Ji tuo metu buvo pas pusseserę namuose ir pro atidarytas buto duris matė, kaip O. su J. P. buvo „susikibusios“, P. laikė O. už krūtinės. Smūgių ji nematė. Neprisimena, ką jos kalbėjo. Iš buto ji nebuvo išėjusi. O. grįžo į namus skambinti policijai. Ji neklausė, kodėl skambina policijai. O. krūtinė buvo perbrėžta. O. išeinant į laiptinę jos krūtinė dar nebuvo sužalota. Netrukus parėjo A. M., jis buvo kruvinas. Neatsimena, iš kur pas M. buvo kraujas. Kitų sužalojimų ant jo nematė. Buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Greitoji išsivežė M..

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad įtariamasis E. B. parodė, jog būdamas savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje bei bandydamas pajungti telefoną krautis, pro ten esantį langą matė, kaip lauke kaimynas A. M. griuvo tiesiai į gėlyną. Tada jis paėmė manekeną, išėjo į lauką ir paguldęs manekeną ant kieme esančių gėlyno akmenų paaiškino, jog matė, kad būtent taip A. M. griuvo kieme, t. y. griuvo priekine kūno dalimi kniūbsčias ant akmenų. Kad griūdamas A. M. būtų bandęs apsisaugoti ranka atsiremdamas į žemę, jis nematė, šis griuvo visu ūgiu ir svoriu. Tada jis už kelių minučių išgirdo triukšmą laiptinėje ir išėjo pažiūrėti, kas vyksta. Paėmęs manekeną pastatė jį priešais savo buto duris ir paaiškino, kad toje vietoje jis pamatė stovinčią savo mamą J. P., o ties laiptais, vedančiais į antrą aukštą, jau buvo A. M.. Tada E. B. manekeną pastatė prie laiptų ir paaiškino, kad toje vietoje buvusį A. M. jis stumtelėjo viena ranka per nugarą (ties nugaros viduriu), kad šis greičiau paliptų. Nuo stūmimo, kuris buvo nestiprus, A. M. negriuvo. A. M. palipus keliais laiptais į viršų, jis uždarė ten esančias duris ties laiptais į antrą aukštą (t. 2, b.l. 141-147).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad įtariamoji J. P. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), atidariusi savo buto duris, pamatė laiptinėje einantį A. M. ir parodė į vietą laiptinėje, nuo jos buto durų apie 1,5 metro atstumu link laukinių durų, kad apytiksliai toje vietoje ji pamatė einantį A. M.. J. P. paaiškino, kad praeidamas pro jos butą A. M. stumtelėjo jos buto duris, kurios ją kliudė, todėl ji pradėjo kviesti savo sūnų E. B.. Tada ji atsistojo į vietą laiptinėje prie pirmų laiptų į antrą aukštą ir paaiškino, kad toje vietoje ji stovėjo, kai sūnus E., stovėdamas priešais ją, stumtelėjo A. M. iš nugaros, kad šis liptų laiptais į viršų. Taip pat paaiškino, kad nepamena ties kuria vieta E. stumtelėjo A. M. – ar ties sėdmenimis, ar ties nugaros sritimi, bet pastūmimas buvo nestiprus, tai buvo labiau panašu į padėjimą, kad liptų į viršų. Taip pat J. P. manekeno pagalba parodė ir paaiškino, kad būtent toje vietoje ant pirmų laiptų, vedančių į antrą aukštą, prie ten esančių durų buvo A. M., kai jį iš nugaros stumtelėjo E. B.. A. M. nuo minėto stumtelėjimo nenuvirto (t. 2, b.l. 94-100).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad nukentėjusysis A. M. atsistojo laiptinėje ant laiptų, esančių nuo pirmos aikštelės iki antros aikštelės ir paaiškino, kad iki nurodytos vietos jis užlipo, o J. P. visą tą laiką, t. y. tiek lipant pirmais laiptais, tiek antrais, rankomis sugriebdama iš nugaros už rūbų stengėsi neleisti jam lipti, bandydama sustabdyti. Nuo minėtos vietos ši nutempė jį iki pirmos aikštelės, kur nusileido ir jo sugyventinė O. A.. A. M. matė, kad toje vietoje J. griebė už rūbų O. ties krūtine, kas toliau vyko tarp J. ir O., jis nematė. Tada A. M. atsistojo į vietą pirmoje aikštelėje ir paaiškino, kad toje vietoje jam stovint jį iš nugaros, kažkas griebė už rūbų, vėliau suprato, kad tai – E. B., J. sūnus, nes ši visą laiką šaukdama jį kvietė. Tada A. M. parodė, kad nuo pirmos aikštelės iki pirmo aukšto jį E. B. nutempė už rūbų atbulomis, o jis rankomis bandė kibtis į laiptų turėklus, laikytis, kad nenukristų. Tačiau nuo paskutinių laiptų E. B. vis tiek jį numetė ant žemės ir manekeno pagalba parodė pirmame aukšte, kur jį numetė E. B.. Jį gulintį ant žemės E. B. spardė. E. B. stovėjo jam iš dešinės pusės. E. B. spardant, jis keitė gulėjimo padėtį, buvo, kad pasisuko kažkokiu šonu, muistėsi, dengėsi rankomis, taip bandydamas apsisaugoti nuo suduodamų smūgių. E. B. spardė visą kūną, sudavė ne mažiau kaip 5-6 smūgius koja. Nusileidusi J. taip pat jam gulinčiam sudavė ne mažiau kaip du smūgius koja (t. 1, b. l. 163-171).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti, kad nukentėjusioji O. A. parodė į vietą, esančią laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), ant laiptų, esančių nuo pirmos aikštelės iki antros aikštelės, ir paaiškino, kad išėjusi iš savo buto toje vietoje ji pamatė parlipantį į viršų A. M. bei parodė į vietą ant laiptų, esančių nuo pirmo aukšto iki pirmos aikštelės, bei paaiškino, kad tuo pat metu, kai pamatė parlipantį A. M., toje vietoje pamatė parbėgančią į viršų J. P., kuri pasivijusi A. M., viena ar abiem rankomis sugriebė A. M. iš nugaros už rūbų ir nusitempė į pirmą aikštelę. Tada O. A. atsistojo pirmoje aikštelėje ir pasakė, kad ji nulipo iki tos vietos, kur buvo J. ir A., ir stovėdama minėtoje vietoje, ji pamatė, kaip atbėgęs iš apačios,J. P. sūnus E. čiupo jos vyrą už rūbų iš nugaros ir nutempė į pirmą aukštą. Tada paėmusi manekeną ji jį pastatė prie sienos priešais save ir paaiškino, kad toje vietoje stovėjo J. P., o ji buvo priešais ją. Toje vietoje J. bandė griebti jai už kaklo, o ji bandė J. atstumti nuo savęs gindamasi. O. A. paaiškino, kad J. P. savo veiksmais rankomis, kurių buvo ne mažiau kaip trys ir kurių pobūdžio negali įvardinti, bet tai buvo bandymai rankomis sugriebti už kaklo ar suduoti, rankų nagais subraižė odą ties krūtine, nutraukė ant kaklo buvusius gintarinius karolius, taip pat po to liko ant dešiniojo skruosto paraudimas. Tada O. A. parodė ranka į pirmą aukštą ir paaiškino, kad matė, kaip toje vietoje, ant šono gulinčiam A., kuris keitė gulėjimo padėtį, E. sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius koja. J. taip pat nubėgo prie vyrų ir sudavė ne mažiau kaip 4-5 smūgius koja gulinčiam A. J. spyrė į tarpkojį ir į kitas kūno vietas (t. 1, b.l. 15-21).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-11-06 – 2021-02-15 specialisto išvados Nr. G1901/2020(03) matyti, jog A. M. nustatyta: 1.1. odos nubrozdinimai galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, dešinėje juosmeninėje srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 5-10 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 1.2. Žaizda viršugalvio srityje, remiantis VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. A-3901191 duomenimis, padaryta prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę (2020-10-28, 16:22 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdos padarymo mechanizmo nurodyti nėra galimybės, nes tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytas žaizdos makromorfologinis vaizdas; 1.3. Kairės pusės XI šonkaulio lūžis, remiantis VšĮ Kretingos ligoninės medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 20201029-513615/44701-2020-20006 nepatvirtinta kopija, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Kretingos ligoninę (2020-10-29, 12:57 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad A. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. A. M. nustatyti sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 105-108).

Iš papildomos 2021-05-31 – 2021-06-16 specialisto išvados Nr. pG 675/2021(03) matyti, kad odos nubrozdinimai galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, žaizda viršugalvio srityje, kairės pusės XI šonkaulio lūžis, atsižvelgiant į sužalojimų anatominę lokalizaciją, negalėjo būti padaryti E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į sužalojimo anatominę lokalizaciją ir žmogaus kūno biomechaniką, t. y. tai, kad griūdamas žmogus su pagrindu paprastai, kontaktuoja priekiniais plaštakų paviršiais, mažai tikėtina, kad poodinė kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje buvo padaryta E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėje nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva dešinėje juosmeninėje srityje buvo padaryta parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis. A. M. nustatytas kairės pusės XI šonkaulio lūžis padarytas paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), esant trauminiam kontaktui į užpakalinį arba kairį šoninį kūno paviršių (t. 1, b.l. 114-116).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. specialisto išvados Nr. G1900/2020(03) matyti, jog O. A. nustatyta: poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, dešinėje ir kairėje krūtyse, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais), kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad O. A. sužalojimai buvo padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. O. A. nustatyti sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 137-138).

Iš 2020 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – dviejų aukštų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė bei prie šio namo esantis kiemas. Į kiemą patekimas – laisvas. Prie įėjimo durų, kurios yra pietinėje pastato dalyje, kairėje pusėje, nuo pastato atitolus apie du metrus, stebimas lauko gėlynas, aplink kurį sudėti akmenys. Apžiūrėjus gėlyną, namo kiemą, iš kiemo pusės link įėjimo durų esantį šaligatvį bei namo prieigas, reikšmingų pėdsakų ar kitų reikšmingų nusikalstamai veikai požymių nerasta ir nepaimta. Įėjus į pirmo aukšto laiptinę, šiaurės kryptimi dešinėje pusėje stebimi mediniai laiptai į antrą aukštą, laiptuose įrengtos medinės durys, atidarytos. Ant pirmos laiptų pakopos į antrą aukštą, kairėje pusėje matoma šlapia dėmė. Ant trečios laiptų pakopos, dešinėje pusėje stebima juodos spalvos su pilku vidpadžiu šlepetė. Lipant laiptais aukštyn, ant devintos laiptų pakopos, kairėje pusėje stebima tamsiai pilkos spalvos kepurė, kuri paimta ir supakuota į popierinį voką Nr. 1. Tarp pirmo ir antro aukšto laiptų įrengtoje aikštelėje stebimi išmėtyti tamsios spalvos galimai gintaro gabaliukai, kurie paimti ir supakuoti į popierinį voką Nr. 2 (t. 1, b. l. 45-59).

Iš 2021 m. gegužės 20 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėta kepurė bei šeši šviesiai gelsvos spalvos ir vienas tamsiai rusvos spalvos akmenukai, panašūs į gintarą su viduryje išgręžta skylute (t. 1, b. l. 61-65).

Iš 2021 m. gegužės 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. A. pateikė maišelį su jame esančiais akmenukais bei virvele (t. 1, b. l. 70).

Iš 2021 m. gegužės 20 d. daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėtas plastikinis maišelis su jame esančiais akmenukais bei virvele. Ant virvutės yra suverti įvairių formų šviesiai gelsvos spalvos bei tamsesnės rusvos spalvos akmenukai (21 vnt.), panašūs į gintarą, kiti įvairių formų akmenėliai (78 vnt.), su skylute viduryje, yra palaidi. Akmenukai įvairių dydžių ir netaisyklingų formų (t. 1, b.l. 73-78).

Iš 2021 m. balandžio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas Nr. 2020_10_28_15-30-13_37064548963.mp3, kurį 2021 m. kovo 16 d. pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius. Iš apžiūros protokolo bei paties garso įrašo matyti ir girdėti, kad pagalbą kviečia moteris, kuri išsigandusi ir susijaudinusi prašo greičiau atvažiuoti, kelis kartus pakartoja, jog užmuš, nes koridoriuje spardo jos vyrą, vis prašo, kad greičiau atvažiuotų (t. 1, b. l. 93-94).

Iš 2021 m. balandžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2020 m. spalio 28 d. „Body“ kameros vaizdo įrašai Nr. 2020_1028_154121_012, Nr. 2020_1028_154621_013, Nr. 2020_1028_155120_014, Nr. 2020_1028_161116_018, padaryti laikotarpiu nuo 15:40:51 iki 16:15:59. Iš vaizdo įrašo Nr. 2020_1028_154121_012 matyti, kad pareigūnams užėjus į A. M. ir O. A. butą, A. M. nurodo, kad parėjo iš kaimyno ir iš karto, kai puolė ant jo J. su sūnumi tuo, kuris su mėlyne. Puolė mušti abudu, sudavė į kaktą, protezo pusę nuskėlė. Pareigūnui paklausus, ar jam sukėlė fizinį skausmą, jis atsakė, kad labai sukėlė. Toliau apie įvykį pasakoja O. A., kuri išėjusi iš buto į laiptinę nurodo, kad čia jį nutempė į apačią, kai jis lipo į viršų, parvertė vyresnysis sūnus ir nutempęs į apačią, pradėjo spardyti. Apačioje suspardė, prakirto galvą. Iš vaizdo įrašo Nr. 2020_1028_154621_013 matyti, kad pareigūnui I. G. išėjus su E. B. iš kaimynų buto, laiptinėje E. B., parodęs į laiptus, sako, kad čia jo „tapkė“ ir sako, kad šis čia užpuolė, buvo parėjęs girtas. Pareigūnui paklausus, kodėl jis šį nutempė nuo laiptų, E. B. atsako, jog šis ėjo ant mamos ir jis šį patraukė ten. Su E. B. priėjus prie pareigūnų tarnybinio automobilio, ten su kitu pareigūnu stovėjusi J. P. nurodė, kad M. parėjo, įgriuvo čia į gėlyną ir trenkėsi galva. Iš vaizdo įrašo Nr. 2020_1028_155120_014 matyti, kad veiksmas vyksta A. M. ir O. A. bute, medikai apžiūri A. M., pareigūnai tikrina girtumą, o O. A. dar kartą pakartojo kaip A. M. nusitempė ir jį spardė, kad šis ir apsisisiojo. Iš vaizdo įrašo Nr. 2020_1028_161116_018 matyti kaip O. A. nurodo, kad jai mėlynę „užstatė“ (rodo į krūtinę) ir karolius nutraukė (t. 1, b.l. 82-86).

Iš 2020 m. spalio 28 d. Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo I. G. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 15.32 val., dirbat kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju P. V., gautas Klaipėdos AVPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas spardo pranešėjos vyrą. Pranešėja panikoje šaukia, daugiau informacijos nesuteikė. Atvykus, prie įėjimo į namą juos pasitiko J. P., kuri paaiškino, kad grįžęs neblaivus kaimynas iš ketvirto buto griuvo kieme ant gėlyno, kurio borteliai dengti akmenimis ir galva trenkėsi į juos, taip susižalodamas, po to pradėjo grasinti jai ir nuėjo į savo butą. Nuo J. P. sklido alkoholio kvapas, iš judesių buvo galima suprasti, kad ji yra neblaivi. Alkoholio matuokliu nustatyta 1,71 promilės. Užėjus į ketvirtą butą, A. M. paaiškino, kad grįžo nuo kaimyno ir įėjus į laiptinę jį užsipuolė kaimynė J. P., tai yra pradėjo stumdyti. Jam lipant laiptais į antrą aukštą, prie jo pribėgo E. B., nutempė jį nuo laiptų į pirmą aukštą ir pradėjo mušti. Sudavė keletą smūgių į veidą, kitas kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą, jam yra sužalota galva, gali būti sulaužytas dantų protezas. Jam alkoholio matuokliu nustatyta 1,46 promilės. Atvykusi greitoji medicinos pagalba A. M. išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Viršugalvyje buvo stebima kraujuojanti žaizda. A. M. sugyventinė O. A., kuriai nustatyta 0,00 promilės, paaiškino, kad laiptinėje išgirdo triukšmą, išėjo pažiūrėti ir pastebėjo, kad kaimynas iš pirmo buto, tas kuris yra pamėlusiomis akimis, kaip vėliau nustatyta E. B., kuriam alkoholio matuokliu nustatyta 2,51 promilės, palipęs laiptais griebė ranka jos sugyventiniui A. M. už plaukų, nutempė laiptais į pirmą aukštą ir pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas. Taip pat A. M. spyrė ir J. P.. J. P. griebė ranka ir jai už krūtinės, sutraukė gintarinius kaklo karolius bei nagais nubrėžė krūtinę. Tada ji paskambino 112. A. M. ir O. A. paaiškino, kad kaimynai iš pirmo buto pastoviai juos užkliudinėja ir su jais vyksta konfliktai. E. B. neneigė keletą kartų sudavęs kaimynui iš ketvirto buto, nes šis užsipuolė jo mamą (t. 1, b. l. 9-10). Iš prie tarnybinio pranešimo pridėtų fotonuotraukų matyti ant O. A. kūno, nuo kaklo dešinės pusės link krūtinės dešinės pusės, einanti pailga, nutrūkstanti kraujosruva bei nufotografuoti nutrūkę karoliai (t. 1, b. l. 21-23).

Iš alkotesterio duomenų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. 15.46 val. J. P. buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas, 15.50 val. E. B. – 2,51 prom. girtumas (t. 1, b. l. 19), 15.52 val. nukentėjusiajam A. M. nustatytas 1,49 prom. girtumas, 15.56 val. nukentėjusiajai O. A. nustatytas 0,00 prom. girtumas (t. 1, b. l. 20).

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. M.

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas objektyviai gali pasireikšti tiek žmogaus susargdinimu, tiek žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Veikai pagal BK 138 straipsnį kvalifikuoti, be kita ko, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Kaltininko veika, t. y. atitinkamas poveikis nukentėjusiajam, turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, be bendrųjų BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, papildomai būtina nustatyti motyvą – kaltininko chuliganiškas paskatas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji E. B. ir J. P. apskritai neigia smurtavę prieš nukentėjusįjį A. M. ir tvirtina, kad jie neatliko jokių smurtinio pobūdžio veiksmų, t. y. neigia kaltinime nurodytų smūgių sudavimą nukentėjusiajam. Tiek E. B., tiek J. P. nurodė, kad namo koridoriuje įvykus J. P. ir A. M. apsižodžiavimui, E. B. iš nugaros tik stumtelėjo A. M. laiptais į viršų, tuo padėdamas šiam užlipti į antrą namo aukštą, o J. P. tuo metu stovėjo šalia savo buto durų ir jokio smurto nenaudojo. Įvertinęs byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų veiksmuose esant pavojingą veiką, kaip būtinąjį BK 138 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Šioje byloje kaltinimas yra pareikštas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaltinamiesiems yra inkriminuojamas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos. Vadinasi, byloje turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos motyvo, t. y. vertinama, ar kaltinamieji veikė iš chuliganiškų paskatų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-113-303/2019 ir kt.).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo O. A.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji J. P. neigia smurtavusi prieš nukentėjusiąją O. A. ir tvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną apskritai nematė O. A. ir su ja nebendravo, jokio smurto prieš ją nenaudojo. Nors kaltinamoji neigia jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad J. P. nežymiai sužalojo O. A..

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu E. B. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, neišreiškė gailesčio dėl jos padarymo, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam padarytos žalos (jos dalies) neatlygino. Kaltinamasis E. B. anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, tačiau teistumas išnykęs, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, taip pat verčiasi atsitiktiniais darbais.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti E. B. paskyrus griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, padarytos veikos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, E. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas didesnis nei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – dveji metai.

Nagrinėjamu atveju E. B. yra nuteisiamas dvejų metų laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nors anksčiau E. B. yra teistas, tačiau jo teistumas yra išnykęs, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog E. B. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, intensyvi priežiūra ir teismo skiriamos pareigos sudarys sąlygas kaltinamąjį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, skiriant jam intensyvią priežiūrą ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Kaltinamosios J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios J. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, abi nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji J. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos baigtos. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu J. P. nepripažino padariusi nusikalstamų veikų, neišreiškė gailesčio dėl jų padarymo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, jiems padarytos žalos (jos dalies) neatlygino. Kaltinamoji J. P. anksčiau teista, tačiau teistumas išnykęs, yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamoji šiuo metu nedirba, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti J. P. paskyrus griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminą dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgtina į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jos asmenybę, padarytos veikos pobūdį, taip pat į tai, kad padaryta žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, J. P. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas didesnis nei BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – dveji metai. Nustatant laisvės atėmimo terminą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgtina į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamosios asmenybę, padarytos veikos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, J. P. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas didesnis nei BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 8 mėnesiai. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė J. P. nustatytina 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju J. P. yra nuteisiama 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nesunkių nusikaltimų padarymą. Nors anksčiau J. P. yra teista, tačiau jos teistumas yra išnykęs, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog J. P. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, intensyvi priežiūra ir teismo skiriamos pareigos sudarys sąlygas kaltinamąją drausminti ir sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajai galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, skiriant jai intensyvią priežiūrą ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 188,67 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 50-51), nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 28-31) ir nukentėjusiosios O. A. civilinis ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 24-27).

Dėl kaltinamųjų E. B. ir J. P. veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam A. M. buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos, kompiuterinės tomografijos, neurochirurgo, radiologo sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 188,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kaltinamuosius pripažinus kaltais dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir J. P. priteistina 188,67 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. M. civiliniu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir J. P. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji O. A. (M.) prašo priteisti iš J. P. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vertinant civilinio ieškovo A. M. reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam A. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip 5 smūgiai kojomis į įvairias kūno vietas, šiais veiksmais nukentėjusiajam padaryta odos nubrozdinimai galvos pakaušinėje ir momeninėje srityse, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, dešinėje juosmeninėje srityje, žaizda viršugalvio srityje, taip pat nustatytas kairės pusės XI šonkaulio lūžis. Smūgiai suduoti į įvairias kūno vietas, įskaitant ir gyvybei pavojingas bei vizualiai matomas kūno sritis, po smūgio nukentėjusiojo galva kraujavo, nukentėjusysis buvo išvežtas greitosios pagalbos medikų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad dėl sužalojimų ilgai gulėjo, iki šiol jaučia skausmus, nerimą, vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas klausimą dėl A. M. padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina tai, kad kaltinamieji šiuo metu oficialiai nedirba, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog turto neturi, gauna socialines išmokas. Teismas taip pat atsižvelgia į šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobūdį, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, kaltinamųjų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų J. P. ir E. B. civiliniam ieškovui A. M. solidariai priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusių asmenų interesų.

Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai O. A. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad šiai nukentėjusiajai nusikalstamais J. P. veiksmais taip pat buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, dešinėje ir kairėje krūtyse. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio lankosi pas neuropatologą, vartoja vaistus nuo nervų, raminamuosius vaistus, taip pat vaistus nuo galvos skausmo, nors iki įvykio neturėjo tokių sveikatos problemų. Aptartos aplinkybės teismui taip pat nekelia abejonių, jog dėl kaltinamosios J. P. veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Spręsdamas klausimą dėl O. A. (M.) priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į anksčiau aptartus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką. Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai būtų atsiradę kokių nors išskirtinai sunkių neigiamų pasekmių. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į kaltinamosios J. P. turtinę padėtį, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios J. P. civilinei ieškovei O. A. (M.) priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie nukentėjusiojo A. M. patirtas 600 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiosios O. A. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 200 Eur (t. 3, b. l. 12-13). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji naudojosi advokatės Kristinos Marčienės pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatė Kristina Marčienė atstovavo nukentėjusiesiems ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių metu vyko bylos nagrinėjimas, jų vardu parengė ir pateikė civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą nukentėjusiųjų atstovės veiksmų atstovaujant juos ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, byloje esančius duomenis apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamųjų, t. y. iš kaltinamųjų E. B. ir J. P. nukentėjusiajam A. M. priteisti po 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš kaltinamosios J. P. nukentėjusiajai O. M. priteistina 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamajai J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina

Kompaktiniai diskai (3 vnt.) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

kaltinamųjų E. B. ir J. P. veiką dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val. ir šias pareigas:

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

- per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje dėl nesunkaus A. M. sveikatos sutrikdymo ir paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje dėl nežymaus O. M. sužalojimo ir paskirti jai 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti J. P. galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jai 6 mėnesių intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jos gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val. ir šias pareigas:

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų;

- per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuteistiesiems E. B. ir J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai solidariai iš E. B. ir J. P. 188,67 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. M. solidariai iš E. B. ir J. P. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios O. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti O. M. iš J. P. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam A. M. iš nuteistųjų E. B. ir J. P. po 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti nukentėjusiajai O. M. iš J. P. 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinius diskus, pridėtus prie bylos (3 vnt.), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.