Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-524-908/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: 1A-524-908/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-48815-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: L. D., M. D., L.
Nukentėjusysis: A. J.
Advokatai: Gediminas Bukauskas, Andrius Baranskis

Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-524-908/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48815-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gabijai Alsytei, Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,nuteistiesiems L. D., M. D., jų gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Andriui Baranskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. ir M. D. gynėjo advokato G. Bukausko ir nukentėjusiojo A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)), įpareigojant per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistą turtinę žalą, viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 3 punktas (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija));

pagal BK 284 straipsnį ir jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose, įpareigojant nuteistąjį per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistą turtinę žalą, viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. D. skirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose, įpareigojant nuteistąjį per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistą turtinę žalą, viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose, įpareigojant nuteistąjį per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistą turtinę žalą ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

pagal BK 284 straipsnį ir jam skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose, įpareigojant nuteistąjį per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistą turtinę žalą ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. D. skirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis naktiniuose klubuose, įpareigojant nuteistąjį per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. J. priteistą turtinę žalą ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nuteistiesiems paskirtų bausmių pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo A. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jam iš L. ir M. D. solidariai priteista 1 894,33 Eur turtinei žalai ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir A. J. iš L. ir M. D. solidariai priteista 2 000 Eur proceso išlaidų.

Byla dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. D. ir M. D. nuteisti už tai, kad 2019 m. lapkričio 16 d., apie 3 val., viešoje vietoje, prie klubo „Anna Mesha.Butas“, esančio Vilniuje, Vilniaus g. 28, veikdami bendrai įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, L. D. rankomis ir koja, o M. D. rankomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. J. į įvairias kūno vietas, taip padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, abiejuose dilbiuose, kairiame žaste, sėdmenyse, kairėje šlaunyje ir blauzdoje, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje ir viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimą dešinio žando gleivinėje, pirmųjų apatinių dantų emalio nuskilimą, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis nugaroje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir išorinėse kulkšnyse, stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė A. J. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistųjų L. ir M. D. gynėjas advokatas G. Bukauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį: pripažinti, kad L. ir M. D. įvykdė atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje; nustačius, kurio iš nuteistųjų veiksmai lėmė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių atsiradimą, pripažinti jį kaltu savarankiškai įvykdžius aptariamą nusikaltimą, kito nuteistojo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį; nenustačius, kurio iš nuteistųjų veiksmai lėmė nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, abiejų nuteistųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį; taikyti L. ir M. D. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo G. D. atsakomybėn; priteisti nukentėjusiajam 817,58 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2.1. Nuteistųjų gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkaujant, neatskleidė, kaip pasireiškė būtinieji bendrininkavimo požymiai, nuosprendyje išdėstė prieštaringas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai taikė bendrininkų baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančias BK nuostatas. Teismas tinkamai nenustatė ir neindividualizavo kiekvieno iš nuteistųjų veiksmų, sudarančių nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, netinkamai įvertino ir aiškino atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nepagrįstai atsisakė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, nebuvo tinkamai nustatytas turtinės žalos dydis ir tai lėmė netinkamą ieškinio išsprendimą.

2.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nuteistieji L. D. ir M. D. veikė bendrai, tačiau teismo išvados prieštarauja tiek byloje nustatytoms aplinkybėms, tiek bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nuostatoms. Byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad abu nuteistieji kartu būtu atlikę nukentėjusiojo atžvilgiu kokius nors smurtinius veiksmus – vaizdo įraše užfiksuota, kad iš klubo išėjęs L. D. po įžeidžiančios A. J. frazės agresyviai nusiteikęs puolė prie nukentėjusiojo, po to prasidėjo jų tarpusavio muštynės; toliau vaizdo įraše matyti, jog pastarųjų asmenų muštynėms pasibaigus, į lauką išeina M. D. ir atlieka savarankiškus smurtinius veiksmus A. J. atžvilgiu – suduoda nukentėjusiajam smūgius rankomis, jie abu pasitraukia prie klubo sienos (03:00:47), L. D. prie jų prieina, tačiau iš karto nubėga į kitą šoną, link gatvės (03:00:48), nuvydamas M. J., kuris stovėjo M. D. už nugaros. Apelianto teigimu, L. D. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kai M. D. nebuvo lauke, ir šie veiksmai nutrūko dar iki M. D. išėjimo į lauką. L. D. nebuvo žinoma, kad jo brolis išeis į lauką, o M. D. veiksmai A. J. atžvilgiu prasidėjo nukentėjusiojo ir L. D. muštynėms jau pasibaigus. L. D. prie smurtinių M. D. veiksmų neprisijungė.

2.3. Skunde pažymima, kad bendrai veikti gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, todėl tuo metu, kai nusikaltimas jau baigtas, konstatuoti nuteistųjų susitarimą ir bendrus jų nusikalstamus veiksmus nėra jokio pagrindo, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji veikė atskirtai – buvo padarytos dvi atskiros savarankiškos veikos – nuteistajam M. D. išėjus iš klubo į lauką, L. D. veika jau buvo baigta ir prasidėjo M. D. veika. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir pirmosios instancijos teismas pripažino, jog po nuteistojo L. D. ir nukentėjusiojo A. J. muštynių M. D. atliko kitus keršto nulemtus smurtinius veiksmus prieš A. J.. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, paneigia nepagrįstas išvadas apie nuteistųjų veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusįjį, bendrumą.

2.4. Nors bendrą nuteistųjų veikimą teismas sieja su aplinkybėmis, kuriomis nuteistasis M. D. išėjo į lauką po jo brolio ir nukentėjusiojo A. J. pasibaigusių muštynių, M. D. parodė, kad išgirdęs, jog klube buvo sumuštas brolis ir pro klubo durų stiklą pamatęs, kad nukentėjusysis A. J. jį puola, išėjęs į lauką sudavė A. J. į veidą, po to abu susikibo, suklupo, bet atėjo apsaugos darbuotojas ir papurškė dujų, todėl su nukentėjusiuoju atsiskyrė. Po to nukentėjusysis vėl pradėjo įžeidinėti, todėl jį puolė, vėl sudavė smūgius. Teismas atsisakė tikėti šiais nuosekliais nuteistojo parodymais, tačiau šie M. D. parodymai nebuvo paneigti, juos patvirtino liudytojas E. L., kuris pranešė M. D. apie A. J. smurtinius veiksmus. Be to, būdamas klubo viduje M. D. negalėjo deramai matyti visų aplinkybių, tuo labiau matyti L. D. smūgių ar juos įvertinti kaip puolimo, prie kurio būtų norėjęs prisijungti. Jis nurodė, kad matė du asmenis prie savo brolio ir negalėjo visos situacijos įvertinti kitaip, tik kaip brolio užpuolimą, o ne kėsinimąsi į A. J.. M. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad matomumas buvo labai ribotas, kadangi jis buvo klubo viduje, tarpduryje stovėjo žmonės, kurie apsunkino galimybes tiek skubiai išeiti į lauką, tiek matyti, kas dedasi lauke.

2.5. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis prieštaringas, nes teismas, konstatuodamas nuteistųjų veiksmų bendrumą, nurodė, kad M. D. matė (turėjo matyti), kaip jo brolis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir prie jo prisijungė konkliudentiniais veiksmais, kita vertus, teismas, atsisakydamas šio nuteistojo atžvilgiu pripažinti egzistavus BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę nurodė, jog M. D. pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš A. J. iš keršto, sužinojęs iš savo draugo, kad jo brolis klube buvo sumuštas. Be to, teismas nurodė, jog nenustatyta, kad L. D. atliktų aktyvius veiksmus, kuriais bandytų sustabdyti savo brolį, tačiau L. D. neturėjo pareigos imtis aktyvių veiksmų bandydamas sustabdyti M. D.. Jo pasyvus elgesys ne tik nepavirtina, kad jis pritarė brolio veiksmams, bet ir nerodo, kad, negindamas prieš jį patį smurtavusio A. J., L. D. veikė vieninga tyčia su M. D.. Teismo nurodytos L. D. elgesio aplinkybės nepatvirtina nusikalstamo asmenų veiksmų bendrumo M. D. naudojant smurtą A. J. atžvilgiu. Viso tarp L. D. ir A. J. vykusio konflikto metu tiek klubo viduje, tiek lauke iki pat L. D. ir A. J. muštynių pabaigos, L. D. ir M. D. vienas kito nematė ir vienas su kitu nebendravo, todėl jų susitarimas smurtauti bendrai jokia forma negalėjo atsirasti.

2.6. Anot apelianto, byloje nustatyta, kad iš visų A. J. padarytų sužalojimų tik vienas (stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžis) yra vertinamas, kaip sukėlęs nesunkų sveiktos sutrikdymą, todėl nustačius, jog abu nuteistieji veikė atskirai, būtina nustatyti, kurio nuteistojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su A. J. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo išvada, kad L. D. ir M. D. prisidėjo prie A. J. padarytų sužalojimų, todėl jie atsako bendrai už nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą, pažeidžia asmens baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas privalėjo nustatyti, kurio iš nuteistųjų veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajam padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nenustatęs šios aplinkybės teismas privalo vadovautis nekaltumo prezumpcija ir negali kaltės grįsti prielaidomis bei abejonėmis apie nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimo galimybes.

2.7. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino, kad egzistuoja nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Gynėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistieji prisipažino dėl esminių jiems inkriminuotų aplinkybių, neneigė savo kaltės, jog atliko objektyvius veiksmus, sudarančius atitinkamų nusikaltimų sudėties požymius, o tai, kad jie nesutiko su aplinkybių teisiniu vertinimu, nepaneigia jų prisipažinimo. Nuteistasis M. D. kategoriškai neigė kaltinime nurodytą aplinkybę, kad jis nukentėjusiajam sudavė smūgius kojomis. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino, taip nuteistojo M. D. parodymams pritardamas, o nuteistųjų iškeltos abejonės dėl A. J. sužalojimo mechanizmo, jų veiksmų teisinio vertinimo, chuliganiškų paskatų nepaneigia jų prisipažinimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nėra įpareigotas besąlygiškai sutikti su kaltinimo šalies pateikiamu jo veiksmų teisiniu vertinimu, negali būti apribojama kaltinamojo teisė efektyviai gintis, todėl teismo išvada, jog nuteistieji gailėjosi tik iš dalies, yra nepagrįsta.

2.8. Skunde nurodoma, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog nuteistieji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nes stengėsi pašalinti kilusias pasekmes ir atlyginti nukentėjusiajam turtinę bei neturtinę žalą. Nuteistųjų gynėjas kreipėsi į nukentėjusiojo atstovą, prašydamas suteikti nukentėjusiojo banko sąskaitos numerį, į kurį galėtų būti pervestas žalos atlyginimas, tačiau nei nukentėjusysis, nei jo atstovas jo nepateikė, taip bandydami sudaryti dirbtines kliūtis žalos atlyginimui ir laidavimo taikymui. Aptarta aplinkybė bei žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai rodo, kad nuteistieji gailisi dėl savo padarytų veiksmų, o ši aktyvi atgaila pasireiškė ne tik dalyvavimu procese, duodant išsamius ir reikšmingus parodymus, bet ir siekiant kiek įmanoma minimizuoti neigiamus savo elgesio padarinius.

2.9. Apelianto manymu, teismas turėjo pripažinti M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors teismas nurodė, kad M. D. pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį po tam tikro laiko nuo informacijos apie savo brolį sužinojimo, vis dėlto, iš dinamiško situacijos vystymosi, iš nuteistojo elgesio (jis neatliko jokių paruošiamųjų veiksmų, o sužinojęs apie jo brolio atžvilgiu panaudotą smurtą nedelsiant išėjo į lauką ir iš karto puolė prie A. J.) matyti, kad jo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nulemti būtent pastarojo elgesio prieš M. D. artimąjį ir buvo atsakas į juos.

2.10. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti egzistuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Apelianto vertinimu, abiejų nuteistųjų atžvilgiu yra pagrindas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Abu nuteistieji įvykdė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, vienas iš nuteistųjų įvykdė ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą. Šios veikos patenka į BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, už kuriuos asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kategoriją. M. ir L. D. pripažino savo kaltę ir gailisi padarę nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nuteistieji siekė atlyginti žalą nukentėjusiajam, aiškiai pareiškė, jog įsipareigoja atlyginti jam teismo priteistą žalą ir tokio įsipareigojimo pakanka, kad būtų pagrindas manyti jog nuteistieji tikrai atlygins padarytą žalą, o kartu ir šiai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygai konstatuoti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-289-693/2019).

2.11. Gynėjo teigimu, yra pagrindas manyti, kad M. ir L. D. visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jie dirba, apibūdinami teigiamai, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą. Byloje buvo pateiktas laiduotojo G. D., nuteistųjų tėvo, prašymas perduoti sūnus jo atsakomybei pagal laidavimą. G. D. nėra praeityje teistas, dirbantis, jo santykiai su sūnumis artimi. Visa tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad laiduotojo asmenybė yra tinkama užtikrinti, jog nuteistieji pasimokys iš savo atsitiktinių ir lengvabūdiškų veiksmų ir ateityje nebenusikals bei nedarys kitų teisės pažeidimų.

2.12. Skunde nurodoma, kad teismas tinkamai nenustatė padarytos turtinės žalos dydžio – apgadintų nukentėjusiojo drabužių (kelnių, batų) ir negautos darbo užmokesčio dalies. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė kompensuoti 498 Eur už apgadintus drabužius – džinsines kelnes ir batus. Teismas, priteisdamas nukentėjusiojo prašomą vertę už tariamus batų sugadinimus – pusę naujų batų vertės, tinkamai neįvertino, kad dėvėti batai jau savaime yra praradę didžiąją dalį savo vertės, o dėl nuteistųjų veiksmų atsiradę sugadinimai yra visiškai nežymūs ir neturi įtakos jų funkcionalumui ir jų išvaizdai, dėl to priteista suma yra neteisinga ir nepagrįsta. Be to, iš byloje esančių batų nuotraukų matyti, jog teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti aptariamos civilinio ieškinio dalies ir priteisti nukentėjusiajam pusę batų įsigijimo vertės, nes jokios žalos šiam turtui nebuvo padaryta – jokių sugadinimo požymių nėra, matyti tik normalūs nusidėvėjimo požymiai, įbrėžimai, o nuteistieji neturi pareigos atsakyti už tai, kaip nukentėjusysis dėvi ir prižiūri savo batus, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, kaip nepagrįstas.

2.13. Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo kelnių apgadinimo (kraujo dėmių), dydis taip pat yra nepagrįstas. Nukentėjusysis nepateikė jokių šio turto įsigijimo dokumentų, todėl laikyti, kad naujų kelnių vertė buvo 250 Eur, nebuvo jokio pagrindo. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis gynybos pateiktas duomenimis apie kelnių vertę rinkoje, kuri pagal į bylą pateiktus duomenis yra 119,95 Eur. Kaina nurodoma oficialioje prekės gamintojo parduotuvėje, nėra jokių užuominų nei apie taikomas nuolaidas, nei apie kitas specialias akcijas. Nesant kitų duomenų, teismas, remdamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, privalėjo laikyti, kad nukentėjusiojo džinsinių kelnių vertė yra 119,95 Eur. Šis daiktas buvo ganai ilgai dėvimas, tai reikšmingai sumažina jo vertę, todėl teismo priteista 150 Eur suma už dėvėtų kelnių sugadinimą, kuri didesnė nei naujo daikto rinkos vertė, yra nepagrįsta, o sugadinto turto vertė galėtų būti laikoma ne didesnė, kaip pusė jo rinkos vertės, t. y. 60 Eur.

2.14. Skunde taip pat pabrėžiama, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė 2020 m. birželio 16 d. prašymą „Dėl civilinio ieškinio reikalavimų“, kuriuo patikslino negauto darbo užmokesčio dalies, sudarančios turtinę žalą, dydį. Nurodytu prašymu patikslinta, kad šioje dalyje reikalavimas mažintinas iki 527,38 Eur, atsižvelgiant į aktualiu laikotarpiu nukentėjusiojo gautą ligos išmokų dydį. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis minėtu prašymu, t. y. iš esmės patikslintu ieškiniu, o to nepadaręs nepagrįstai priteisė turtinės žalos sumą. Pastaroji mažintina iki 527,38 Eur.

2.15. Apelianto teigimu, tinkamai apskaičiavus turtinės žalos dydį, jis mažintinas 30 procentų dėl paties nukentėjusiojo elgesio, prisidėjusio prie šios žalos atsiradimo, todėl nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis yra 1 167,97 Eur (580,59 Eur +60 Eur +527,38 Eur). Sumažinus šią sumą 30 procentų, nukentėjusiajam priteistina 817,58 Eur turtinės žalos atlyginimo iš nuteistųjų, kurie įvykdė savarankiškas nusikalstamas veikas, neperžengiant civilinės atsakomybės ribų.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį: priteisti iš nuteistųjų A. J. naudai – civiliniame ieškinyje ir 2020 m. birželio 16 d. prašyme dėl civilinio ieškinio reikalavimų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, konstatavus, kad A. J. veiksmuose nėra didelio neatsargumo požymių; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas iki visiško priteistos žalos atlyginimo; visas 3 500 Eur A. J. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

3.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu nukentėjusiojo elgesio vertinimu ir teismo sprendimu sumažinti priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Pažymima, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo atstovo teisminio nagrinėjimo metu teiktus prašymus dėl ieškinio reikalavimų ir neteisingai išsprendė atstovo išlaidų atlyginimo klausimą.

3.2. Teismo išvados dėl neva A. J. provokuojančių veiksmų ir aktyvaus dalyvavimo konflikte prieštarauja nustatytoms objektyvioms faktinėms aplinkybėms – A. J. nebuvo nei konfliktų iniciatorius, nei kurstytojas, nei aktyvus jų dalyvis, jo veiksmai buvo sąlygoti gynybos. A. J. neatliko aktyvių provokuojančių veiksmų nuteistojo L. D. atžvilgiu. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad 02:52:50 val. A. J. įėjo į klubą, priėjo prie A. G. ir taikiai pradėjo su ja kalbėtis. Jokių veiksmų nuteistojo L. D. atžvilgiu A. J. neatliko, su juo nebendravo. L. D. be jokios priežasties pradėjo agresyvius, puolamuosius veiksmus A. J. atžvilgiu. A. J. traukiantis nuo smūgių, būtent L. D. artinosi ir ketino smūgiuoti A. J., dėl to gindamasis šis laikė ištiestą kairiąją ranką prieš jį puolantį L. D.. A. J. rankos ištiesimą teismas neteisingai ir nepagristai įvertino kaip aktyvų veikimą konflikto metu. Jokios reikšmės neturi aplinkybė, kad L. D. buvo su akiniais, nes būtent jis pradėjo puolimą, o A. J. gynybinis veiksmas ištiesiant ranką, nesiekiant suduoti smūgio jį užpuolusiam L. D. konflikte klubo viduje, negali būti vertinamas kaip A. J. aktyvus veikimas.

3.3. Teismo vertinimu A. J. prisidėjo prie tolesnio antrojo konflikto skatinimo, nes pasakė L. D. įžeidžiančią frazę, tačiau ši aplinkybė grindžiama tik suinteresuotų asmenų parodymais. E. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad konflikto nematė, tačiau, praėjus daugiau nei pusei metų nuo konflikto, duodama parodymus teisme liudytoja pažodžiui pakartojo L. D. nurodytą frazę. Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad E. A. pažįsta abu nuteistuosius ir su jais bendrauja, tai leidžia teigti, kad ji galėjo siekti padėti nuteistiesiems ir kelia pagrįstų abejonių dėl E. A., kaip liudytojos, patikimumo, todėl jos parodymai turėjo būti vertinami kritiškai.

3.4. Skunde nesutinkama su teismo išvada dėl A. J. aktyvių veiksmų L. D. atžvilgiu. Nurodoma, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad L. D. aktyviai abiejų konfliktų metu siekė sužaloti A. J., o šis naudojo tik gynybinius veiksmus. Nukentėjusiajam išvengus pirmojo konflikto ir išėjus į lauką, L. D. išėjo iš klubo ieškoti A. J. ir prieš jį vartoti smurtą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad L. D. į lauką išėjo be akinių. Tuo paneigiama ir L. D. versija, kad jis išėjo į lauką ieškoti A. G.. Akivaizdu, kad nakties metu asmuo, turintis regos sutrikimą, neitų ieškoti kito asmens be akinių. A. J. gynybiniai veiksmai pasireiškė tuo, kad po iš L. D. gauto pirmojo smūgio A. J. neleido toliau L. D. jo žaloti ir ėjo į jo pusę, kelis kartus buvo užsimojęs ranka. Teismas neteisingai įvertino aukščiau minėtas bylos aplinkybes, kaip A. J. puolimo veiksmus.

3.5. Byloje nustatyta, kad A. J. buvo sužalotas viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, viešai jį pažeminant dviejų jį užpuolusių asmenų. Nukentėjusysis įvykio metu ir po jo patyrė didelį emocinį sukrėtimą, buvo sulaužytas stuburo slankstelis, dėl to A. J. buvo apsunkintos gyvenimo sąlygos, pasireiškusios sporto veiklos sustabdymu, negalėjimu sėdėti, atlikti su darbo santykiais susijusių funkcijų. Nukentėjusysis iki šiol jaučia nerimą lankydamasis viešose vietose. Skunde taip pat pažymima, kad A. J. buvo sužalotas dviejų bendrai veikusių asmenų, todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kilusias pasekmes, teismo priteista solidariai iš abiejų nuteistųjų 1 500 Eur suma yra neproporcinga ir neteisinga.

3.6. Skunde nurodoma, kad 2020 m. birželio 9 d. buvo pateiktas civilinis ieškinys, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma priteisti A. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos prarastų su darbo santykiais susijusių pajamų 1 727,59 Eur. Pateiktame civiliniame ieškinyje dėl techninės klaidos nebuvo išskaičiuotos ligos išmokos, gautos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurių suma sudaro 1 200,21 Eur, todėl 2020 m. birželio 16 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą sumažinti civilinio ieškinio reikalavimo dalį, kuria buvo prašoma priteisti negautą darbo užmokestį iki 527,38 Eur (1727,59 - 1200,21 = 527, 38). Teismas neatsižvelgė į šį nukentėjusiojo atstovo prašymą ir priteisė didesnį nei prašoma priteisti netektą darbo užmokesčio dydį. Be to, nebuvo atsižvelgta į 2020 m. birželio 16 d. A. J. atstovo prašymą priteisti iš kaltinamųjų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

3.7. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo prašė iš kaltinamųjų priteisti 3 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šias patirtas atstovavimo išlaidas pagrindė rašytiniais dokumentais, tačiau teismas priteisė tik dalį – 2 000 Eur advokato išlaidų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatas A. Baranskis suteikė A. J. teisines paslaugas ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo nagrinėjimo metu. Advokatas atstovavo A. J. apklausų metu, parengė prašymą prokurorui susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla ir daryti jos kopijas, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir analizavo gautą medžiagą. Be to, jau ikiteisminio tyrimo metu advokato iniciatyva buvo keliamas klausimas dėl A. J. patirto kūno sužalojimo masto, buvo pateiktas prašymas dėl pakartotinio specialisto tyrimo kūno sužalojimo mastui nustatyti, o kūno sužalojimo mastas galiausiai buvo išspręstas tik teisminio nagrinėjimo metu, atlikus ekspertizę. Advokatas taip pat teikė teisinę pagalbą rengiant civilinį ieškinį ir jo priedus. Nukentėjusiojo vertinimu, šie bylos duomenys rodo, kad teismas priėmė neteisingą, bylos duomenims prieštaraujančią išvadą nepriteisti visų patirtų atstovavimo išlaidų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistieji L. ir M. D. ir jų gynėjas prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo A. J. – atmesti, nukentėjusysis A. J. ir jo atstovas prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų L. ir M. D. gynėjo – atmesti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Nuteistųjų L. ir M. D. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuteistųjų L. ir M. D. padarytų veikų kvalifikavimu, jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimo išsprendimu, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir civilinio ieškinio dydžio nustatymu. Civilinis ieškovas A. J. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, sprendžiant civilinį ieškinį ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo klausimą.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina tai, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas nuteistųjų L. ir M. D. padarytas veikas, atsisakydamas juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir individualizuodamas jiems skirtinas bausmes, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, tačiau netinkamai išsprendė civilinį ieškinį ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo klausimą. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį pakeisti.

Dėl bendrininkavimo.

10. Nuteistųjų L. ir M. D. gynėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji L. ir M. D. nusikaltimus padarė bendrininkaudami.

11. BK 24 straipsnio 1 dalies pagrindu bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje, bet ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 19 punktas).

12. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistasis M. D. nežinojo, jog nuteistasis L. D. vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., todėl prie jo neprisijungė, o nuteistasis L. D., neprisijungdamas prie nuteistojo M. D. prieš nukentėjusįjį A. J. vartojamo smurto, jam nepritarė, todėl nuteistieji L. ir M. D. nebuvo tarpusavyje susitarę daryti nusikaltimus kartu. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

13. Pažymėtina tai, kad būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-648/2021, 28 punktas).

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis L. D. lauke prie klubo vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. J.. Iš nuteistojo M. D. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (2 t., b. l. 9–10, 172–173) matyti, kad klube E. L. jam pasakė, jog L. D. prieš tai klube sumušė. Jis lipdamas laiptais pro stiklines išėjimo iš klubo duris matė, kad A. J. bėgo užsimojęs kaire ranka, o L. D. traukėsi; kad jie buvo prie laiptų, L. D. buvo atsirėmęs į įėjimo į klubą duris; kad M. J. buvo pribėgęs prie L. D.. Šių parodymų sugretinimas su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 170), kuriame užfiksuotas konfliktas lauke prie klubo rodo, kad nuteistasis M. D. nusakė aplinkybes, susiklosčiusias nuo 3.00.27 iki 3.00.31 val., kurių metu papildomai nuteistasis L. D. ranka ir koja sudavė smūgius nukentėjusiajam A. J. į galvą ir į koją, dėl jų pastarasis nukrito prie įėjimo į klubą durų, po to nuteistasis L. D. pribėgęs ranka ir koja sudavė smūgius gulinčiam nukentėjusiajam A. J. į galvą ir į kūną. Nuteistasis M. D., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (1 t., b. l. 140–141, 147–149) ir teisiamojo posėdžio metu, tokių aplinkybių nenurodė, paaiškindamas, kad tuo metu bandė prasibrauti pro žmones link išėjimo iš klubo durų, todėl jų nematė. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nurodyti nuteistojo M. D. parodymai yra nepaneigti. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pažymėtina tai, kad apie asmens kaltę, taip pat bendrininkų tyčios turinį sprendžiama ir pagal objektyvias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2021, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-895/2020, 9.2 papunktis). Nagrinėjamu atveju iš vaizdo įrašo bei prie įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės (1 t., b. l. 17–25) matyti, kad įėjimo į klubą durys yra stiklinės. Nuteistasis M. D., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad lauke vykęs konfliktas pro stiklines išėjimo iš klubo duris gerai matėsi. Apie tai leidžia spręsti ir pakankamai detalūs nuteistojo M. D. parodymai apie konflikto dalyvių veiksmus. Tai paneigia priešingą apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistasis M. D. negalėjo gerai matyti konflikto, nuteistojo L. D. smurtinių veiksmų. Ypač svarbu tai, kad nuteistasis M. D. nurodė, jog matė nuteistąjį L. D. ir nukentėjusįjį A. J. prie įėjimo į klubą laiptų, durų. Būtent tuo metu ir toje vietoje, kaip minėta, nuteistasis L. D. pribėgęs ranka ir koja sudavė smūgius prie įėjimo į klubą durų gulinčiam nukentėjusiajam A. J. į galvą ir į kūną. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis M. D. negalėjo nematyti nuteistojo L. D. puolimo tikslu vartojamo smurto prieš nukentėjusįjį A. J.. Priešingas nuteistojo M. D. aiškinimas, kad tuo pačiu metu, trukusiu vos kelias sekundes, toje pačioje vietoje, esant geram matomumui, jis matė vien tik nukentėjusiojo A. J. prieš nuteistąjį L. D. vartojamą smurtą, prieštarauja objektyvioms bylos aplinkybėms, yra neįtikinamas, todėl vertintinas, kaip jo gynybinė pozicija, skirta padėti sau ir broliui išvengti gresiančios griežtesnės baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų padarymą bendrininkaujant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo L. D. prieš gulintį nukentėjusįjį A. J. vartotas smurtas paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistasis M. D. iš to negalėjo suprasti, kad nuteistasis L. D. puolė nukentėjusįjį A. J.. Tokios išvados nepaneigia ir apelianto argumentas, kad E. L. nuteistajam M. D. pasakė, jog A. J. sumušė L. D.. Pastebėtina tai, kad šis nuteistojo L. D. ir nukentėjusiojo A. J. konfliktas įvyko klube dar prieš jų konfliktą lauke ir iš nuteistojo M. D. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad tai jam buvo aišku. Bandymas sutapatinti šiuos konfliktus yra nepagrįstas. Tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nuteistasis M. D., matydamas ir prisijungdamas prie nuteistojo L. D. prieš nukentėjusįjį A. J. vartojamo smurto, tam pritarė, taip konkliudentiniais veiksmais susitarė daryti nusikaltimus kartu.

15. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad nuteistasis L. D. neatliko jokių veiksmų, kuriais išreikštų nepritarimą nuteistojo M. D. prieš nukentėjusįjį A. J. vartojamam smurtui, pavyzdžiui, bandydamas jį sustabdyti. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo L. D. elgesys nebuvo pasyvus. Pats apeliantas savo skunde nurodo tai, kad nuteistojo M. D. prieš nukentėjusįjį A. J. vartojamo smurto metu nuteistasis L. D. iš karto nuvijo M. J., kuris stovėjo nuteistajam M. D. už nugaros. Tai atsispindi vaizdo įraše (1 t., b. l. 170), kuriame užfiksuota, kad nuteistajam M. D. pradėjus vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., M. J. iš karto iš už nugaros ranka bandė sulaikyti nuteistąjį M. D., tačiau netrukus prie jo (M. J.) pribėgo nuteistasis L. D. (vaizdo įrašo 45-48 sek.). Iš nuteistojo L. D. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (2 t., b. l. 11–13, 173) matyti, kad taip jis pasielgė tik norėdamas apsaugoti nuteistąjį M. D. nuo galimų M. J. smūgių sudavimo. Iš to teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis L. D. nesiekė nutraukti konflikto, o priešingai, taip nuteistasis L. D. sudarė sąlygas (palengvino) nuteistajam M. D. vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį A. J.. Apeliantas neteisus teigdamas, kad išvadą apie nuteistųjų L. ir M. D. susitarimą kartu daryti nusikaltimus leistų daryti tik, kaip galima suprasti, smurtiniai nuteistojo L. D. veiksmai, kuriais jis prisidėtų prie nuteistojo M. D. prieš nukentėjusįjį A. J. vartojamo smurto. Pažymėtina tai, kad kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikšti keliomis formomis: visiems bendrininkams visiškai realizuojant daromo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius arba bendrininkams realizuojant tik dalį atitinkamame BK straipsnyje numatytų sudėties požymių, arba tik daliai bendrininkų tiesiogiai realizuojant šių nusikalstamų veikų sudėties požymius, kai kiti bendrininkai atlieka veiksmus, kurie nors ir neįeina į jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-1073/2018, 6.2 papunktis). Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis L. D. lauke prie klubo vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., taip visiškai realizuodamas daromų nusikaltimų sudėčių objektyviuosius požymius. Negana to, nuteistasis L. D. nuvijo nuteistąjį M. D. sustabdyti bandžiusį M. J., taip sudarė sąlygas (palengvino) nuteistajam M. D. vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį A. J.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taip nuteistasis L. D. pritarė nuteistojo M. D. prieš nukentėjusįjį A. J. vartojamam smurtui ir konkliudentiniais veiksmais susitarė daryti nusikaltimus kartu. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad nuteistieji L. ir M. D. tiek klube, tiek lauke iki M. D. prieš nukentėjusįjį A. J. pavartoto smurto vienas kito nematė ir tarpusavyje nebendravo, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta, susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma, taip pat ir konkliudentiniais veiksmais.

16. Nuteistųjų L. ir M. D. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis M. D. nukentėjusįjį A. J. mušė po to, kai pasibaigė nuteistojo L. D. ir nukentėjusiojo A. J. muštynės, todėl nuteistieji L. ir M. D. negalėjo susitarti daryti nusikaltimus kartu, nepagrįstas.

17. Pažymėtina tai, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-303/2021, 33 punktas).

18. Iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 170) matyti, kad nuteistasis L. D. smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. nustojo vartoti 3.00.32 val., o nuteistasis M. D. smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. pradėjo vartoti 3.00.44 val. Kita vertus, negalima nepastebėti to, kad nuo 3.00.32 iki 3.00.34 val. nuteistasis L. D. nuvijo pribėgusį ir nukentėjusįjį A. J. ginti bandžiusį M. J.; nuo 3.00.34 iki 3.00.38 val. nukentėjusysis A. J. atsistojo ir bandė prieiti prie nuteistojo L. D., abu konflikto dalyviai užėmė kovinę stovėseną. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistojo L. D. ir nukentėjusiojo A. J. puolamieji veiksmai pasibaigė tik 3.00.38 val., tačiau ir po to, iki pat nuteistojo M. D. prieš nukentėjusįjį A. J. pradėto vartoti smurto (3.00.44 val.) nuteistasis L. D. ir nukentėjusysis A. J. stovėjo šalia, buvo agresyviai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, žodžiu reiškė pretenzijas, juos bandė išskirti M. J. ir kitas įvykio liudininkas. Tai rodo, kad nuteistasis L. D. neatliko jokių veiksmų, kuriais išreikštų norą baigti konfliktą, pavyzdžiui, pasitraukdamas iš įvykio vietos. Apie tai, kad nuteistojo L. D. norimas rezultatas nebuvo pasiektas, leidžia spręsti ir tolesni jo veiksmai, sudarant sąlygas (palengvinant) nuteistajam M. D. vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį A. J.. Pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas savo skunde vertina, jog situacija vystėsi dinamiškai ir praėjęs laiko tarpas buvo neilgas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo M. D. prieš nukentėjusįjį A. J. pradėto vartoti smurto metu nuteistojo L. D. nusikaltimai nebuvo baigti, todėl nuteistieji galėjo susitarti ir susitarė juos daryti kartu.

19. Apeliaciniame skunde argumentuojant nuteistųjų L. ir M. D. padarytų nusikaltimų atskirumą taip pat akcentuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytas jų skirtingas smurto prieš nukentėjusįjį A. J. vartojimo motyvas. Pažymėtina tai, kad motyvas ir tikslas nėra būtini bendrininkavimo požymiai. Atskirų bendrininkų motyvai ir tikslai gali būti skirtingi. Skirtingi motyvai ir tikslai nedaro įtakos jų nusikalstamų veikų vertinimui, kaip padarytų bendrininkaujant. Tai gali būti reikšminga tik nusikalstamų veikų kvalifikavimui (pavyzdžiui, pagal skirtingas to paties straipsnio dalis ar punktus), jeigu motyvas, tikslas yra būtini jų sudėties požymiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistųjų L. ir M. D. motyvai ir tikslai neturi reikšmės jų nusikaltimų vertinimui, kaip padarytų bendrininkaujant.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistieji L. ir M. D. nusikaltimus padarė bendrininkaudami.

Dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės už kilusius nusikalstamus padarinius.

21. Nuteistųjų L. ir M. D. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji L. ir M. D. bendrai atsako už nesunkų nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymą, teigdamas, kad už tokio masto sveikatos sutrikdymą turi atsakyti tik tas iš nuteistųjų, kurio padaryta veika priežastiniu ryšiu susijusi su jį sukėlusiu nukentėjusiojo A. J. stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžiu. Tai apeliantas grindžia išimtinai nesutikimu su nuteistųjų L. ir M. D. nusikaltimų, kaip padarytų bendrininkaujant, vertinimu. Teisėjų kolegijai pritarus priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, nurodytas apeliacinio skundo argumentas nagrinėtinas tik tiek, kiek jis yra susijęs su bendrininkų baudžiamąja atsakomybe už kilusius nusikalstamus padarinius.

22. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-495/2021, 9 punktas).

23. Iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 170) matyti, kad nuteistasis L. D. rankomis ir koja, o nuteistasis M. D. – rankomis, sudavė ne mažiau, kaip penkis smūgius nukentėjusiajam A. J. į įvairias kūno vietas, ne kartą į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. Toks nuteistųjų elgesys sužalojant nukentėjusįjį A. J. leidžia spręsti, kad jie galimybę atsirasti skirtingo masto nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymams numatė bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų, taigi ir nesunkaus nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į tai, kad bendrai veikusių nuteistųjų L. ir M. D. tyčia sužalojant nukentėjusįjį A. J. buvo vienoda – tiesiogine neapibrėžta tyčia, jų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų sudavė smūgį, nulėmusį nukentėjusiojo A. J. stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistieji L. ir M. D. bendrai atsako už nesunkų nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

25. Nuteistųjų L. ir M. D. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji L. ir M. D. savo kaltę pripažino iš dalies, o ne visiškai, nurodydamas, kad dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir to nepripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

26. BK 40 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2 dalies 1–4 punktai). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (3 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

27. Pažymėtina tai, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tai reiškia, kad be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-44-719/2021, 16 punktas).

28. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuteistieji L. ir M. D. prisipažino viešoje vietoje sudavę smūgius nukentėjusiajam A. J.. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad taip nuteistieji L. ir M. D. pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikaltimų aplinkybes.

29. Nuteistieji L. ir M. D. viso baudžiamojo proceso metu neigė nusikaltimus padarę bendrininkaudami: nuteistasis M. D. neigė matęs ir prisijungęs prie nuteistojo L. D. vartojamo smurto prieš nukentėjusįjį A. J., o nuteistasis L. D. neigė pritaręs ir sudaręs sąlygas (palengvinęs) nuteistajam M. D. vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį A. J.. Taip nuteistieji L. ir M. D. bandė išvengti atsakomybės už kilusius sunkiausius nusikalstamus padarinius – nesunkų nukentėjusiojo A. J. sveikatos sutrikdymą sukėlusį jo stuburo kryžkaulio S6 slankstelio lūžį ir griežtesnės baudžiamosios atsakomybės už bendrininkavimą. Nuteistųjų L. ir M. D. pozicija yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistieji teisingai nenusakė visų svarbiausių šios veikos padarymo aplinkybių, besąlygiškai nepripažino visų pirmosios instancijos teismo nustatytų esminių faktų, nuo kurių tiesiogiai priklauso jos tinkamas kvalifikavimas. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje bendrininkavimo neigimas neleidžia spręsti apie visišką savo kaltės pripažinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017, 9.7–9.8 papunkčiai).

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvada, jog nuteistieji L. ir M. D. savo kaltę pripažino iš dalies, o ne visiškai, todėl, nesant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų, pagrįstai ir teisėtai atsisakė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kartu, nėra pagrindo nuteistųjų L. ir M. D. atsakomybę lengvinančia pripažinti atitinkamą aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

31. Nuteistojo M. D. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo A. J. provokuojantis elgesys neturėjo įtakos nuteistojo M. D. veikos padarymui.

32. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021, 28 punktas).

33. Iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 170) matyti, kad tuo metu, kai tarp nuteistojo L. D. ir nukentėjusiojo A. J. kilo konfliktas lauke, nuteistasis M. D. buvo klube. Be to, nukentėjusiojo A. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (2 t., b. l. 14) rodo, kad jis apskritai nežinojo, jog nuteistasis M. D. yra klube. Tai atitinka nuteistojo M. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (2 t., b. l. 9), iš kurių matyti, kad iki konflikto lauke jis nukentėjusiojo A. J. klube nematė. Įrodymų, pagrindžiančių, kad nukentėjusysis A. J. sąmoningai skatino nuteistąjį M. D. pradėti nusikaltimus prieš jį (ar galėjo ir turėjo tai numatyti), byloje nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusysis A. J. savo elgesiu neprovokavo nuteistąjį M. D. padaryti nusikaltimus prieš jį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

34. Nuteistųjų L. ir M. D. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės žalos atlyginimu, pirmiausia, teigdamas, kad civilinio ieškovo A. J. batai yra ne sugadinti dėl padarytų nusikaltimų, o natūraliai nusidėvėję.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsižvelgiant į tai, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, 34 punktas).

36. Pažymėtina ir tai, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujantiems kitiems teisės aktams, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 89–90 punktai).

37. Civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 25–30) nurodyta, kad batai yra sugadinti dėl padarytų nusikaltimų (batai buvo sudraskyti, prarado savo išvaizdą). Iš prie civilinio ieškinio pridėtų nuotraukų (2 t., b. l. 44–45) matyti, kad ant bato šonų yra įbrėžimai. Kita vertus, netgi iš arti padarytose nuotraukose šie įbrėžimai atrodo nežymūs, būdingi natūraliam nusidėvėjimui. Paminėtina ir tai, kad nuotraukos pateiktos 2020 m. birželio 9 d., praėjus pusei metų po nagrinėjamo įvykio, kilusio 2019 m. lapkričio 16 d., nuotraukų padarymo data nėra nurodyta, todėl negalima nustatyti, ar bato šonų įbrėžimai buvo padaryti nusikaltimų padarymo metu. Pastebėtina ir tai, kad teisė pareikšti civilinį ieškinį nukentėjusiajam A. J. buvo išaiškinta dar 2019 m. lapkričio 29 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu, dalyvaujant jo atstovui advokatui (1 t., b. l. 82–83, 85), tačiau iki civilinio ieškinio pareiškimo 2020 m. birželio 9 d. nukentėjusysis A. J. apie batų sugadinimą nenurodė. Kilus ginčui nukentėjusysis A. J. taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad bato šonų įbrėžimai buvo padaryti nusikaltimų padarymo metu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinis ieškovas A. J. neįrodė, jog bato šonų įbrėžimai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistųjų L. ir M. D. padarytais nusikaltimais, todėl civilinio ieškinio reikalavimas atlyginti dėl to padarytą turtinę žalą atmestinas.

38. Nuteistųjų L. ir M. D. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu turtinės žalos atlyginimo dėl civilinio ieškovo A. J. kelnių sugadinimo dydžiu – 150 Eur, teigdamas, kad naujų kelių vertė yra mažesnė, be to, jos buvo ilgai dėvimos, todėl nuvertėjo. Tokia argumentacija suponuoja išvadą, kad nuteistieji L. ir M. D. pripažįsta kelnių sugadinimą dėl padarytų nusikaltimų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

39. CK 6.249 straipsni 1 dalies pagrindu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

40. Civilinis ieškovas A. J. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kelnių vertę, o nuteistųjų gynėjas pateikė oficialaus gamintojo „Hugo Boss“ internetinės parduotuvės ekranvaizdžio nuotrauką (3 t., b. l. 31), iš kurios matyti, kad analogiškų kelnių kaina sudaro 119,95 Eur. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad nurodyta kaina gali būti su nuolaida, todėl nepagrįstai suabejojo šio įrodymo patikimumu, nors pastarasis paneigia civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 25–30) nurodytą 250 Eur kelnių vertę. Civilinis ieškovas A. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė (2 t., b. l. 15), jog kelnes dėvėjo apie pusę metų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, kad tai turėjo esminės reikšmės jų nuvertėjimui, nėra pagrindo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog kelnės buvo suplėšytos, tai atsispindi prie civilinio ieškinio pridėtoje nuotraukoje (2 t., b. l. 48) ir sudaro padarytos žalos pagrindą. Atsižvelgdama į visumą nurodytų aplinkybių, tarp kurių ir neesminis rūbo nuvertėjimas dėl dėvėjimo, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistas turtinės žalos atlyginimas dėl civilinio ieškovo A. J. kelnių sugadinimo mažintinas iki 100 Eur.

41. Nuteistųjų L. ir M. D. gynėjas ir civilinis ieškovas A. J. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į patikslintą civilinį ieškinį (2 t., b. l. 83–84), todėl priteisė didesnį, negu reikalaujamas, turtinės žalos dėl civilinio ieškovo A. J. negautų pajamų atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantų argumentu ir nurodytą dydį mažina iki 527,38 Eur, dėl to ginčo byloje nėra.

42. Civilinis ieškovas A. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žalai atsirasti padėjo jo provokuojantis, aktyvus elgesys, teigdamas, kad dėl to nepagrįstai buvo sumažintas priteistas žalos atlyginimas.

43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis L. D. ir nukentėjusysis A. J. iki nagrinėjamo įvykio dienos nesutarė dėl nuteistojo L. D. bendravimo su buvusia nukentėjusiojo A. J. mergina A. G.. Be to, nagrinėjamo įvykio dieną klube tarp jų kilo konfliktas, kai nukentėjusysis A. J. priėjo prie bendraujančių nuteistojo L. D. ir A. G.. Nukentėjusysis A. J. apeliaciniame skunde savo elgesį konflikto klube metu aiškina, kaip gynybą nuo nuteistojo L. D. pavojingo kėsinimosi, tačiau iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 170), kuriame užfiksuotas konfliktas klube, matyti ir tai, kad nukentėjusysis A. J. dešine ranka pastūmė nuteistąjį L. D. (1.00–1.01 min.), po to, priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, kaire ranka mosikavo nuteistajam L. D. prieš veidą ir bandė į jį suduoti smūgį (1.01–1.03 min.). Nuteistojo L. D. ir įvykio liudininko liudytojo E. L. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (2 t., b. l. 11, 80–81) taip pat pagrindžia, kad nukentėjusysis A. J. grasino nuteistajam L. D., kvietė aiškintis santykius lauke. Negalima nepastebėti ir to, kad pirminės apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu (1 t., b. l. 78–80) nukentėjusysis A. J. nutylėjo apie klube įvykusį konfliktą parodydamas, jog klube pamatęs A. G. jis iš karto išėjo į lauką parūkyti. Tai leidžia spręsti, kad nukentėjusysis A. J. bandė nuslėpti tai, kad pats prisidėjo prie konflikto didinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo A. J. elgesys konflikto klube metu nebuvo vien tik pasyvus, gynybiškas. Taigi, prieš nusikaltimų padarymą nuteistąjį L. D. ir nukentėjusįjį A. J. siejo priešiški santykiai, o nukentėjusiojo A. J. elgesys klube prisidėjo prie konflikto didinimo.

44. Nuteistojo L. D. ir įvykį mačiusios liudytojos E. A. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (2 t., b. l. 11–12, 79–80) sugretinimas rodo, kad lauke prie klubo nukentėjusysis A. J. nuteistajam L. D. pasakė įžeidžiančią frazę: „ką tu, gaidy?“ ar pan. Nukentėjusysis A. J. apeliaciniame skunde kelia abejones liudytojos E. A. parodymų patikimumu, pirmiausia, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu pokalbio telefonu metu ji ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė (1 t., b. l. 14), jog įvykio nematė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu: iš vaizdo įrašo (1 t., b. l. 170) matyti, kad liudytoja E. A. stovėjo prie pat nukentėjusiojo A. J., todėl negalėjo nematyti įvykio. Tai patvirtina ir jos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie konflikto aplinkybes, kurie atitinka kitus įrodymus. Nukentėjusysis A. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad liudytoja E. A. pažįsta ir bendrauja su nuteistaisiais L. ir M. D., todėl gali būti suinteresuota duoti jiems palankius parodymus. Šis apelianto argumentas atmestinas, nes įrodymų, pagrindžiančių liudytojos suinteresuotumą bylos baigtimi, jos parodymų melagingumą, byloje nėra. Liudytoja E. A. prieš apklausą teisiamojo posėdžio metu (skirtingai negu prieš pokalbį telefonu su ikiteisminio tyrimo pareigūnu) buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (2 t., b. l. 79, 85). Iš liudytojos E. A. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad, priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, ji pažįsta ne tik nuteistuosius L. ir M. D., bet ir nukentėjusįjį A. J.. Netgi po nukentėjusiojo pareiškimo, kad liudytoja E. A. meluoja, ji patvirtino savo parodymus. Svarbu tai, kad šios liudytojos parodymai atitinka vaizdo įraše (1 t., b. l. 170) užfiksuotą nagrinėjamo įvykio eigą, iš kurios matyti, kad lauke prie klubo nukentėjusysis A. J., E. A. ir M. J. rūkė, bendravo tarpusavyje. Iš klubo išėjęs nuteistasis L. D. pažiūrėjo į nukentėjusiojo A. J. pusę ir iš karto nusisuko. Tuo tarpu nukentėjusysis A. J. toliau žiūrėjo į nuteistąjį L. D. (vaizdo įraše matosi galinė–šoninė nukentėjusiojo A. J. galvos dalis). Netrukus nuteistasis L. D. staiga atsisuko į nukentėjusįjį A. J. ir iš karto puolė jį mušti. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo, kad nukentėjusysis A. J. tuo metu nuteistajam L. D. pasakė įžeidžiančią frazę, sustiprina minėti iš praeities juos sieję priešiški santykiai ir prieš pat tai įvykęs konfliktas klube. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojos E. A. parodymai ir nuteistojo L. D. apie šią aplinkybę duoti parodymai yra patikimi. Priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, juos patvirtina objektyvus įrodymas – vaizdo įrašas. Nurodytų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nukentėjusysis A. J. prieš pat nusikaltimų padarymą nuteistajam L. D. pasakė įžeidžiančią frazę. Paminėtina ir tai, kad vaizdo įraše užfiksuoti agresyvūs, puolamieji, smurtiniai nukentėjusiojo A. J. veiksmai prieš nuteistąjį L. D. (vaizdo įrašo 26–28, 34–38 sek.), kurie taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš nusikaltimų padarymą nuteistąjį L. D. ir nukentėjusįjį A. J. siejo priešiški santykiai, nukentėjusiojo A. J. elgesys prisidėjo prie konflikto didinimo. Prieš pat nusikaltimų padarymą nukentėjusiojo A. J. elgesys buvo įžeidžiantis nuteistąjį L. D.. Taip nukentėjusysis A. J. sąmoningai paskatino pastarąjį pradėti nusikaltimus prieš jį. Nuteistojo L. D. nusikaltimai buvo atsakomoji reakcija į minėtą nukentėjusiojo A. J. elgesį. Nuteistasis L. D. neturėjo kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas. Tai akivaizdu iš to, kad išėjęs iš klubo ir pažiūrėjęs į nukentėjusiojo A. J. pusę nuteistasis L. D. iš karto nusisuko ir tik po nukentėjusiojo A. J. jam pasakytos įžeidžiančios frazės puolė jį mušti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo L. D. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. J. elgesys, todėl pagrįstai ir teisėtai tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aktyvų nukentėjusiojo A. J. vaidmenį konfliktuose klube ir lauke ir visa tai įvertino, kaip pagrindą mažinti žalos atlyginimą. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos nustatytu turtinės žalos atlyginimo sumažinimo dydžiu – 30 proc. (pažymėtina tai, kad skundžiamame nuosprendyje konkretus neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo dydis nenurodytas), nes nukentėjusiojo A. J. provokuojantis elgesys buvo nukreiptas tik prieš L. D., todėl jis negali būti iš esmės vienodai atsakingas dėl su abiem nuteistaisiais atsiradusios turtinės žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingas turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo A. J. kaltės sumažinimo dydis atitinka 25 proc. Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškinio reikalavimas priteisti turtinę žalą dėl civilinio ieškovo A. J. batų sugadinimo atmestinas, į tai, kad priteistas turtinės žalos atlyginimas dėl jo kelnių sugadinimo ir negautų pajamų mažintinas, taip pat į tai, kad jam priteistas 580,59 Eur turtinės žalos atlyginimas dėl gydymo išlaidų, priteistinas turtinės žalos atlyginimas (100 Eur + 527,38 Eur + 580,59 Eur = 1 207,97 Eur) dėl nukentėjusiojo A. J. kaltės mažintinas iki 905,98 Eur (1 207,97 Eur – 25 proc.).

46. Civilinis ieškovas A. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu – 1 500 Eur, kurį vertina, kaip neproporcingą ir neteisingą.

47. CK 6.283 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 dalis). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020, 6 punktas).

48. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016, 11.2 papunktis). Kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019, 5–6 punktai).

49. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas civiliniam ieškovui A. J. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat nurodytąsias civilinio ieškovo A. J. apeliaciniame skunde, susijusias tiek su jo patirtais neigiamais padariniais sveikatai, tiek su žalą padariusių nuteistųjų L. ir M. D. padarytais nusikaltimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo tai, kad nenustatyti ilgalaikiai ar itin neigiami civilinio ieškovo A. J. sveikatos sutrikdymo padariniai, taip pat tai, kad dėl sveikatos sutrikdymo būtų atsiradę negatyvūs pasikeitimai įvairiose jo gyvenimo srityse. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į civilinio ieškovo A. J. provokuojantį, aktyvų elgesį, kuris turėjo įtakos nuteistojo L. D. nusikaltimų padarymui ir žalos atsiradimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą išvadai, kad priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra proporcingas civilinio ieškovo A. J. patirtiems neigiamiems padariniams sveikatai, žalą padariusių nuteistųjų L. ir M. D. padarytiems nusikaltimams ir paties civilinio ieškovo A. J. provokuojančiam elgesiui, taip pat teisingas.

50. Nukentėjusysis A. J. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo pareikšto reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

51. CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

52. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikomi ir procesinėms palūkanoms. Pažymėtina tai, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 5, 6, 10 punktai).

53. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir civilinis ieškovas A. J. pareiškė reikalavimą priteisti procesines palūkanas (2 t., b. l. 83–84). Tai sudaro pagrindą iš nuteistųjų L. ir M. D. civilinio ieškovo A. J. naudai priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 405,98 Eur sumos (905,98 Eur turtinės žalos atlyginimo + 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl išieškotų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

54. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog advokatas jį atstovavo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl nepagrįstai išieškojo dalį išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti – 2 000 Eur.

55. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-489/2019, 43 punktas).

56. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą A. J. advokatas A. Baranskis atstovavo ne tik bylos nagrinėjimo teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 86; 2 t., b. l. 23; 3 t., b. l. 121). A. J. prašė iš nuteistųjų L. ir M. D. išieškoti 3 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 25–30, 83–84; 3 t., b. l. 33), pateikė šių išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 54–57; 3 t., b. l. 34–35). Advokatas A. Baranskis ikiteisminio tyrimo metu atstovavo A. J. teikdamas prašymą išreikalauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (1 t., b. l. 157), dalyvaudamas jo papildomoje apklausoje pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (1 t., b. l. 82–83), susipažindamas su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (1 t., b. l. 150–151, 155–156), teikdamas medicininius dokumentus ir prašymą pakartotinai nustatyti A. J. sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 152–153). Atsižvelgdama į tai, kad nurodytų ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų kiekis nėra itin didelis, į jų turinį, taip pat į pirmosios instancijos teismo išieškotą išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį (2 000 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad A. J. prašomos iš nuteistųjų L. ir M. D. išieškoti likusios išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms ikiteisminio tyrimo metu, apmokėti (1 500 Eur), yra per didelės, todėl mažintinos iki 500 Eur. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išieškotas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti padidinti iki 2 500 Eur.

57. Teisėjų kolegija papildomai pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistųjų L. ir M. D. išieškojo solidariai, o ne dalimis. BPK 105 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018, 66 punktas). Nuteistieji L. ir M. D. padarė nusikaltimus bendrininkaudami, jų indėlis į nusikaltimų padarymą yra vienodas, todėl išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš jų išieškotinos lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nuosprendį.

Iš nuteistųjų L. D. ir M. D. solidariai nukentėjusiojo A. J. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 905,98 Eur.

Iš nuteistųjų L. D. ir M. D. nukentėjusiojo A. J. naudai priteisti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 405,98 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš nuteistųjų L. D. ir M. D. nukentėjusiojo A. J. naudai išieškotas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti padidinti iki 2 500 Eur ir iš jų išieškoti lygiomis dalimis, t. y. po 1 250 Eur.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėNijolė Žimkienė