Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduotas laiduotojos Z. R. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo laikotarpį, ir M. R. baudžiamoji byla nutraukta.

Procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės O. B. ir nukentėjusiojo D. B. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteista iš M. R. ieškovei O. B. 3 600 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam D. B. – 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovų O. B. ir D. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pripažino įrodytu, kad M. R. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tai yra jis 2020-10-02 apie 21.49 val. Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu sudavė nepilnamečiui D. B. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžį bei viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruvą ir dviejų viršutinių kandžių sumušimą, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

2. Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl turtinės žalos

4. Teisėjų kolegijos nuomone, M. R. apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis ir jo atstovai nepateikė teismui įrodymų dėl nukentėjusiojo ateityje galbūt patirtinų išlaidų neišvengiamumo, t. y. kad nukentėjusiajam D. B. dėl patirto nosies kaulų lūžio yra reikalinga nosies korekcijos ir plastikos operacija, ir nepagrindė konkretaus išlaidų dydžio (neaiški paslaugų apimtis), nepagrįsti.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinės ieškovės O. B. ieškinio dėl turtinės žalos – 3 600 Eur, kurią sudaro būsimos jos nepilnamečio sūnaus – nukentėjusiojo D. B. rino/septoplastikos (nosies lūžio ir trauminės deformacijos pašalinimo) operacijos kaina, pagrįstumo ir jos dydžio, nes teismo išvados pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir atitinka CK 6.283 straipsnio 1–2 dalyse ir 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų turinį bei teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais. Teisės požiūriu pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai yra tinkami dėl civilinei ieškovei O. B. priteistinos turtinės žalos atlyginimo dėl jos nepilnamečio sūnaus D. B., kuriam dėl smurtinių M. R. veiksmų buvo sulaužyta nosis, būsimos nosies korekcijos ir plastikos operacijos pagrįstumo ir jos dydžio.

7. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, inter alia (be kita ko), sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

8. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, civilinė atsakomybė galima ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Minėta CK nuostata taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant klausimą, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-276-458/2019). Taigi turtinei žalai atlyginti, be kita ko, gali būti priteisiamos būsimos nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo išlaidos, remiantis realia jų atsiradimo tikimybe.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir šiuo atveju nustatė būsimos turtinės žalos pagrįstumą, t. y. tai, kad jos yra susijusios su nukentėjusiojo nepilnamečio D. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (nosikaulių lūžimo, dėl to nosies skeletas buvo deformuotas, dešinėje pusėje matomos pertvaros skeveldros blokuoja kvėpavimo takus (t. 1, b. l. 92)) padariniais, dėl kurių jam sunku kvėpuoti. Todėl neabejotina, kad, siekiant grąžinti nukentėjusįjį į tą padėtį, kuri būtų jam nesant sužalotam, yra būtina nosies korekcijos ir plastikos operacija, nes nukentėjusiojo nosis yra deformuota, patirta trauma sukelia ne tik estetinį, bet ir fizinį diskomfortą, kadangi dėl nosikaulių lūžio nosies pertvaros skeveldros blokuoja nukentėjusiajam kvėpavimo takus, dėl to pasunkėjo jo kvėpavimas. Be to, kaip teisme nurodė nukentėjusysis, jam ne tik sunku kvėpuoti, bet ir pasikeitė nosies išvaizda – nosis šiek tiek pakrypusi į šoną, nosies galiukas patinęs, dėl to iš jo šaiposi bendraamžiai. Taigi būsima nukentėjusiojo D. B. nosies korekcijos ir plastikos operacija ir su tuo susijusios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos. Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad civilinės ieškovės O. B. ieškinio reikalavimas dėl 3 600 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo už ateityje numatomą atlikti jos nukentėjusiojo sūnaus D. B. nosies korekcijos ir plastikos operaciją, yra pagrįstas, o UAB „Northway medicinos centras“ medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame, be kita ko, nurodyta tokio pobūdžio operacijos šioje gydymo įstaigoje minimali kaina, yra tinkamas įrodymas dėl žalos dydžio, nes nukentėjusysis buvo realiai apžiūrėtas kvalifikuoto specialisto, įvertinti jo sužalojimai ir pateikta nusikaltimu – M. R. tyčiniais smurtiniais veiksmais – nepilnamečiam nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo atstatymo į buvusią iki sužalojimo padėtį kaina, kuri, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, yra akivaizdi, reali, būtina, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų. Šių duomenų kontekste atmestini kaip nepagrįsti M. R. apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis ir jo atstovai pagal įstatymą nepateikė įrodymų dėl ateityje galbūt patirtinų išlaidų neišvengiamumo ir konkretaus tokių išlaidų dydžio. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, remiantis kasacinio teismo praktika analogiško pobūdžio byloje, susiklosčius panašioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos gydytojo pažymos, kad būtų priteista turtinė žala iš nusikaltimą padariusio asmens už ateityje numatomas atlikti chirurgines operacijas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011), o kad tokia operacija būtina, pagrindžia ne tik anksčiau minėti duomenys, bet ir nukentėjusiojo D. B. atstovės advokatės A. Zaburienės ir civilinės ieškovės O. B. kartu su atsiliepimu į M. R. apeliacinį skundą apygardos teismui pateiktame VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2021-08-18 medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodoma informacija, jog D. B. apžiūros metu nustatyta, kad: „Nosies ašis iškrypusi abipus. <...> pertvara iškrypusi, kaulinis spyglys kairėje. <...>“, pacientui „išlieka nosies deformacija, apsunkintas kvėpavimas pro nosį.“, rekomenduojamas taikytinas gydymas: „Planinė rinoseptoplastika sulaukus pilnametystės.“ Nors šios būsimos išlaidos, nagrinėjant bylą teisme, dar nebuvo realiai patirtos (dėl nukentėjusiojo amžiaus (jam tik 16 metų), nosies korekcija gali būti daroma tik po poros metų), tačiau, kaip minėta, turi būti atlygintos nebūtinai faktiškai jau patirtos išlaidos. Kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs būsimą žalą pagal realią jos atsiradimo tikimybę ir patenkinęs civilinės ieškovės O. B. reikalavimą priteisti būsimas jos nukentėjusiojo sūnaus D. B. nosies korekcijos ir plastikos operacijos išlaidas – 3 600 Eur, netinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiajam D. B. priteistos neturtinės žalos dydžio

10. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

11. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

12. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013 ir kt.). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

14. M. R. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatančios neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus. Pasak apelianto, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus ir teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. nepakankamai atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, netinkamai vadovavosi teismų praktika analogiškose bylose, dėl to priteisė per didelę sumą nukentėjusiajam padarytai neturtinei žalai atlyginti. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

15. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatant nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį, buvo tinkamai atsižvelgta į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir teismų praktiką analogiškose / panašaus pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismo motyvuose išdėstyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nurodant, jog akivaizdu, kad nukentėjusysis be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl tyčinių smurtinių M. R. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su traumos pasekmėmis ir bylos nagrinėjimu. D. B. buvo sužalotas be jokios rimtos priežasties, sužalojimas buvo skausmingas, tačiau kol kas traumos pasekmės dėl nukentėjusiojo amžiaus nėra pašalintos, dėl sužalojimo – nosikaulių lūžimo – jis patiria diskomfortą dėl apsunkinto kvėpavimo ir pasikeitusios išvaizdos. Sutrikdyta buvo ne tik nukentėjusiojo sveikata, bet ir emocinė būsena, mokymosi procesas, bendravimo galimybės. Minėtų kriterijų kontekste ir atsižvelgdamas į tai, kad M. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nepilnamečio nukentėjusiojo D. B. ir jo tėvų, iš dalies atlygino turtinę žalą ir jau yra sumokėjęs 2 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, įvertinęs bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žala įvertino 2 500 Eur suma ir, atsižvelgdamas į tai, kad M. R. į nukentėjusiojo D. B. atstovės pagal įstatymą O. B. sąskaitą jau pervedė 2 000 Eur sumą ir teisme nurodė, jog ji ir yra skirta nukentėjusiajam padarytai neturtinei žalai atlyginti, papildomai priteisė iš M. R. likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 500 Eur.

16. Nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl smurtinio M. R. elgesio, kai šis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties kumščiu sudavė pro šalį ėjusiam nepilnamečiam D. B. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžį bei viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruvą ir dviejų viršutinių kandžių sumušimą, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neabejotinai patyrė didelį išgąstį ir fizinį skausmą, o sužalojimo pasekmės ir neigiami emociniai išgyvenimai dėl patirto sužalojimo išlieka iki šiol – dėl nosikaulių lūžimo buvo vizualiai deformuota nukentėjusiojo nosis, yra apsunkintas kvėpavimas, dėl to, kaip minėta, yra reikalinga nosies korekcijos ir plastikos operacija. Kaip nurodyta teismui pateiktame civiliniame ieškinyje bei nukentėjusiojo atstovės advokatės A. Zaburienės ir civilinės ieškovės O. B. atsiliepime į apeliacinį skundą, dėl M. R. kaltės nukentėjusysis D. B. patyrė didžiulį išgąstį ir fizinį skausmą, dėl patirtos traumos – nosies kaulų lūžimo – jis dvi savaites negalėjo lankyti mokyklos (kaip žinia, priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos mokyklose 2020 m. spalio mėn. dar vyko kontaktinis ugdymas), turėjo savarankiškai mokytis ir individualiai atsiskaityti už praleistas pamokas, negalėjo dalyvauti papildomo profilio programos atrankoje, dėl to buvo paskirtas į kitą programą, kur liko vietų, todėl reikėjo dėti papildomas pastangas, gaišti laiką, kad būtų perkeltas į pageidaujamą papildomo profilio programą. Dėl trauminės nosies deformacijos nukentėjusysis iki šiol patiria nepatogumus ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – nebegali laisvai kvėpuoti per nosį, turi kvėpuoti per burną, dėl to pradėjo kamuoti nemiga, baimė eiti miegoti, atsirado nuolatinis nuovargis. Nukentėjusysis, būdamas paaugliu, labai išgyvena dėl savo išvaizdos pokyčių, nes po sužalojimo jo nosis yra deformuota, dėl to jam sunku nereaguoti į aplinkinių žvilgsnius, pašaipas ir apkalbas, jis pradėjo savimi nebepasitikėti, vengia bendravimo su bendraamžiais, nebenori eiti į mokyklą, siekdamas išvengti patyčių. Nukentėjusiojo mama O. B., kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, su trejų metų sūnumi M. B. iki įvykio ir po jo lankė Vaikų raidos centrą, kur tėvams, be kitų paslaugų, yra teikiamos ir psichologo paslaugos, todėl ji turėjo galimybę pasikonsultuoti su specialistais apie tai, kaip turėtų padėti nukentėjusiam jos nepilnamečiam sūnui D., ir todėl atskirai su juo lankytis pas psichologus nebuvo būtinybės. Neigiamus išgyvenimus nukentėjusiajam kelia ir nerimas, įtampa ir baimė dėl būsimos nosies operacijos metu galimo patirti skausmo, jos pasekmių. Todėl nėra pagrindo sutikti su M. R. apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusiojo dėl sužalojimo patiriami nepatogumai nėra ilgalaikiai ir neturės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje.

17. Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas analizavo ir teismų praktiką bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį, kai dėl nusikaltimo nukentėjusiems asmenims padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas (kai nustatomi įvairaus pobūdžio lūžiai), pažymėdamas, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 500 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-648/2017, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-37/2014, Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-405/2013, Nr. 2K-340/2013 ir kt.).

18. Dėl M. R. skunde pateikiamos nuorodos į Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-12 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-360/2020 ir prašymo vadovautis šia, apelianto teigimu, analogiška nagrinėjamai situacijai suformuota praktika, kai asmeniui analogiškoje situacijoje priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra apie 1 000 Eur, pažymėtina, kad minimoje byloje nukentėjusiajam buvo priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atsižvelgiant į tai, kad vienas iš nusikaltimo bendrininkų nukentėjusiajam jau sumokėjo 2 000 Eur. Taigi šioje apelianto minimoje byloje padaryta neturtinė žala, skirtingai nei nurodo M. R., pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ne 1 000 Eur, o 3 000 Eur. Apelianto skunde minimoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-32-519/2021 sprendimas priteisti nukentėjusiajai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui priimtas, be kita ko, įvertinus šalių santykių konfliktinį pobūdį ir vykstantį skyrybų procesą. Taigi šios apelianto minimos bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra iš esmės tapačios nagrinėjamai bylai.

19. Atsižvelgdama į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, taip pat į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir nustatė tinkamą D. B. dėl prieš jį padaryto smurtinio nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydį – 2 500 Eur, kuris yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams (D. B. sukelto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir, priešingai apelianto tvirtinimui, atitinka aktualią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nėra aiškiai per didelis. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo priimtas sprendimas, be kitų reikalavimų, atitinka ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti M. R. apeliacinio skundo reikalavimą dėl iš jo priteistos neturtinei žalai atlyginti pinigų sumos sumažinimo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. apeliacinį skundą atmesti.