Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. N. atstovo advokato Ričardo Noreikos bei nuteistojo L. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-05 nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį areštu 30 (trisdešimčiai) parų, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę, ir L. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant L. D. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nuosprendžiu M. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis) bei baudžiamoji byla M. D. nutraukta. Apeliacinių skundų dėl M. D. nepaduota.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas 30,52 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš M. D. ir L. D. priteista 15,26 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Be to, nuosprendžiu nukentėjusiojo D. N. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies bei iš L. D. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. N.. Nuosprendžiu taip pat iš M. D. ir L. D. priteista po 300 Eur lygiomis dalimis nukentėjusiajam D. N. 600 Eur jo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. D., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra: M. D. ir L. D., 2018-11-27, apie 08.00 val., veikdami bendrai grupe, viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. M. D. kumščiu smogė gatve einančiam D. N. į kairės pusės galvos sritį, po ko L. D. kumščiu smogė nukentėjusiajam į veido sritį ir įrėmęs kojos kelią į jo nugarą, parvertė ant žemės. Po to, M. D. gulinčiam D. N. spyrė į galvos sritį bei kartu su L. D. smogė ne mažiau kaip po du kartus kumščiu į galvos ir veido sritį ir L. D. ne mažiau kaip du kartus įspyrė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydami bendrai nukentėjusiajam D. N. nosies kaulo lūžį, nosies nugarėlės poodinę kraujosruvą, kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio paviršinius odos nubrozdinimus ir kraujosruvas, kas dėl nosies kaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo D. N..

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, prašydamas išteisinti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. D. yra nuteistas dėl viešoje vietoje, veikiant bendrininkų grupe, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo įžūliu elgesiu bei viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo taip pat ir dėl nesunkaus žmogaus sužalojimo iš chuliganiškų paskatų. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos išsamiai aptarė, palygino ir sugretino tarpusavyje, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo L. D. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

8. Bylos duomenimis nustatyta ir nuteistasis L. D. to ir neneigia, jog 2018-11-27 apie 8 val. ryto, prie (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas D. N.. Specialisto išvadoje D. N. konstatuoti nosies kaulų lūžis, nosies nugarėlės poodinės kraujosruvos, kaktos dešinės pusės ir dešinės ausies kaušelio paviršiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos. Nukentėjusysis tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme teigė, jog smurtą prieš jį naudojo du asmenys. Parodymo atpažinti metu, D. N. iš nuotraukų atpažino tiek M. D., tiek L. D., apibūdindamas, iš kokių bruožų atpažino, bei nurodydamas, kokius smurtinius veiksmus kiekvienas iš atpažintų asmenų atliko. Aplinkybę, jog mušė ne tik M. D., bet ir L. D., nukentėjusysis dar kartą patvirtino ir akistatos su L. D. metu. Nors apeliaciniame skunde dėstomi nukentėjusiojo parodymų neatitikimai, tačiau D. N. skirtingu laiku papasakotų įvykio aplinkybių skirtumai nėra esminiai, nukentėjusysis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje kaip vieną iš jį mušusių asmenų nurodė būtent L. D..

9. Apeliantas proceso metu neneigė tikrai buvęs įvykio vietoje ir būtent tuo metu, kai nukentėjusysis buvo sumuštas, tačiau ginasi, jog jokio smurto nenaudojo, tik pribėgo išskirti M. D. ir D. N.. Tokią gynybinę versiją L. D. kėlė ir pirmosios instancijos teisme ir ji motyvuotai paneigta skundžiamame nuosprendyje. Netikėti nukentėjusiuoju kolegija nemato jokio pagrindo, kadangi būtent nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, o ne apelianto dėstomą įvykių versiją, patvirtina įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja buvo apklausta kolegijos studentų bendrabučio, šalia kurio vyko įvykis, administratorė D. K., kuri nors pačio konflikto ir nematė, tačiau kiek vėliau, nukentėjusiajam jau grįžus į bendrabutį, su pastaruoju bendravo, D. N. jai nurodė, jog jį sumušė du vaikinai, kamerų vaizdo įraše atpažino kaltinamuosius, pastarieji tądien buvo lankęsi bendrabutyje. Analogiškas aplinkybes liudytoja buvo nurodžiusi ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, kaip matyti, nukentėjusysis apie du prieš jį smurtavusius asmenis netrukus po konflikto papasakojo ir bendrabučio administratorei.

10. D. N. parodymus apie konflikto pradžią bei eigą atitinka kito įvykio kaltininko, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, M. D. parodymai. M. D. pripažino, jog po nepatikusios D. N. replikos, pribėgęs pirmas trenkė pastarajam į pakaušį, o tuoj pat pribėgo ir L. D., kuris taip pat sudavė nukentėjusiajam, po ko D. N. netrukus nukrito ant žemės, gulinčiam nukentėjusiajam dar buvo spiriama. Taigi M. D. nuosekliai teigė, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo dviese ir iš esmės tą patį patvirtino ir netoliese įvykį stebėjęs bei liudytoju byloje apklaustas G. Š., kuris taip pat tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje tvirtino, jog prieš D. N. smurtavo ir M. D., ir L. D.. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde bando sumenkinti G. Š. parodymų patikimumą, pažymėdamas, jog G. Š. ir M. D. draugai nuo vaikystės, be to, apeliantą esą apkalba dėl žalos susitarę M. D., G. Š. ir D. N., nes nesutiko atlyginti žalos, tačiau nuteistojo argumentai vertinami tik kaip pasirinkta niekuo nepagrįsta gynybinė taktika, kurią paneigia bylos duomenys. Ne tik iš kitų apklaustų asmenų (M. D., D. N., G. Š.) bet ir iš paties L. D. parodymų matyti, jog G. Š. įvykio rytą ėjo kartu su M. D. ir L. D., prie nukentėjusiojo, priešingai nei M. D. ir L. D., nebuvo priėjęs, įvykį galėjo matyti ir matė iš toliau. Nėra jokio svaraus pagrindo netikėti kitus bylos duomenis atitinkančiais tiesioginio įvykio liudininko G. Š. parodymais, juolab, jog jis pačių kaltininkų draugas (teisiamajame posėdyje pats L. D. teigė, jog iki įvykio su G. Š. buvo draugais) ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų prieš nukentėjusįjį atlikęs kokius nors smurtinius veiksmus, todėl neturi jokio preteksto vengti atsakomybės ar kaltinti niekuo dėtą asmenį. Apelianto minima aplinkybė, jog į apklausą G. Š. atvyko su advokatu, taip pat neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę dominančiais klausimais kreiptis į profesionalius teisininkus. M. D. taip pat atsakomybės nevengia, savo kaltę pripažįsta, žalą atlygino, todėl neaišku kodėl turėtų apkalbėti kažką kitą, kaip tai bandoma įrodyti apeliaciniame skunde.

11. Taigi, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantu, kad byloje nėra objektyvių jo kaltės įrodymų ar egzistuoja prieštaravimų, kurie nepašalinti. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje aptarti ištirti įrodymai, jie sugretinti tarpusavyje ir, įvertinus jų visumą, padarytos motyvuotos išvados dėl L. D. kaltės. Tai, jog įrodymai įvertinti ne taip, kaip nori apeliantas, neduoda pagrindo jo kaltės klausimu daryti kitokias išvadas.

12. Nuteistasis L. D. apeliaciniame skunde pažymi ir tai, jog jokio susitarimo tarp jo ir M. D. nebuvo, prokuroras šios aplinkybės neįrodinėjo, o teismas pats sugalvojo pasisakyti dėl bendrininkų grupės. Tačiau su tokiais argumentais sutikti negalima. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog jau kaltinamajame akte M. D. ir L. D. veika kvalifikuota kaip padaryta bendrininkų grupe, apie tai užsimenama tiek pačiame kaltinime, tiek ir nurodant, jog kaltininkų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pripažino, jog kaltinimo aplinkybės pasitvirtino, o M. D. ir L. D. veikė bendrininkų grupe, tokią išvadą išsamiai motyvavo ir kolegija nuosprendžio motyvams pritaria. Apelianto teiginiai, kad jokio susitarimo nusikalsti nebuvo, nereiškia, jog M. D. ir L. D. veikė ne bendrai. Skundžiamame nuosprendyje visiškai teisingai pažymėta, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan., todėl įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales, be to, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs.

13. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, jog pirmasis prieš nukentėjusįjį pradėjo smurtauti M. D., nes jam nepatikusi D. N. replika, tačiau tuoj pat prie nusikalstamo M. D. elgesio prisijungė ir L. D., kuris, kaip patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma, taip pat smūgiavo nukentėjusiajam, tad net ir nesant išankstinio, detaliai aptarto nusikalstamo plano, abu kaltininkai veikė aktyviai, vienas po kito, savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą vienas kito elgesiui bei palaikymą, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad kaltininkai veikė bendrininkų grupe.

15. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Šiuo atveju yra nustatyta, kad visą įvykį tiesiogiai matė liudytoju apklaustas G. Š., taigi natūralu, jog toks netikėtas betikslis smurto protrūkis prieš atsitiktinį praeivį, G. Š. sukėlė neigiamas emocijas, diskomfortą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įvykis vyko darbo dienos rytą, apie 8 val., kai žmonės skuba į darbus, ugdymo įstaigas, prie kolegijos bendrabučio, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog konfliktą realiai galėjo matyti ir bendrabučio gyventojai ar praeiviai. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų visumą, L. D. visiškai pagrįstai buvo nuteistas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų.

16. L. D. apeliaciniame taip pat mano, jog bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos, kadangi civilinio ieškinio reikalavimai tenkinti ne visa apimtimi. Tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Nukentėjusiojo atstovas advokatas baudžiamajame procese ne tik parengia civilinį ieškinį, tačiau visapusiškai atstovauja nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens ne tik kaip civilinio ieškovo, tačiau ir kaip nukentėjusiojo interesus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimą, jų dydis kolegijai abejonių nekelia, šios išlaidos protingos, adekvačios, todėl pagrįstai priteistos iš nusikaltimo kaltininkų.

17. Nukentėjusiojo D. N. atstovo advokato apeliaciniame skunde nesutinkama su iš L. D. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nukentėjusysis D. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš L. D.. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš L. D. nukentėjusiajam priteisė 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tokį sprendimą išsamiai motyvavo, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) išdėstytas neturtinės žalos nustatymo nuostatas, detaliai aptarė kriterijus, į kuriuos atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Kolegija su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

18. Nukentėjusiojo atstovo advokato apeliaciniame skunde didesnis neturtinės žalos dydis grindžiamas tuo, jog rimtesnis sveikatos sužalojimas – nosies lūžis, buvo padarytas L. D., taigi pastarojo veiksmai sukėlė didesnę žalą, be to, dėl nosies lūžio D. N. patyrė nepatogumų jai gyjant, yra ir liekamųjų reiškinių, gali prireikti chirurginių intervencijų, kurios laikomos sudėtingomis, ilgas pooperacinis laikotarpis, remiamasi konkrečia teismų praktika. Nėra abejonės, jog D. N. patirtas sužalojimas jam sukėlė tiek fizinį skausmą, tiek ir neigiamus emocinius išgyvenimus, jis patyrė fizinių nepatogumų lūžiui gyjant, diskomfortą dėl estetinės išvaizdos, nerimą, kaip atrodys ateityje. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vienas iš nusikaltimo bendrininkų nukentėjusiajam jau sumokėjo 2000 Eur ir į šią aplinkybę visiškai pagrįstai be kita ko atsižvelgta ir skundžiamame nuosprendyje nustatant iš L. D. nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi kaltininkai veikė bendrininkų grupe. Taigi D. N. patirtos neturtinės žalos dydis atitinka 3000 Eur ir panašaus dydžio neturtinės žalos sumos nurodytos ir nukentėjusiojo apeliaciniame skunde aptartoje teismų praktikoje. Apygardos teismo nuomone, 3000 Eur neturtinės žalos dydis dėl patirto sužalojimo yra pakankamas atsižvelgiant tiek į skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, tiek į nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, susijusiais su D. N. patirtais nepatogumais. Be to, kolegija pastebi ir tai, jog nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog ateityje jam dėl patirto sužalojimo gali prireikti papildomų chirurginių intervencijų, kita vertus, jei vis dėlto dėl patirto sužalojimo D. N. ateityje reikės atlikti kokias nors medicinines procedūras, jam neužkirstas kelias kreiptis į kaltininkus dėl turtinės žalos atlyginimo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas šioje byloje pakankamai įvertino patirtos neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti nuosprendį nukentėjusiojo atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

20. Nukentėjusiojo D. N. atstovo advokato apeliaciniame skunde prašoma priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, prie apeliacinio skundo pridėti išrašai, iš kurių matyti, jog D. N. atstovui R. N. pervedė 150 Eur (2019-11-18 – 100 Eur, 2019-11-20 – 50 Eur), o prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtas išrašas, jog D. N. R. N. 2019-12-19 pervedė dar 200 Eur.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi ir tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

22. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė tiek nukentėjusiojo D. N. atstovas advokatas, tiek nuteistasis L. D.. Nukentėjusiojo D. N. išlaidos advokatui grindžiamos ne tik apeliacinio skundo pateikimu, bet ir būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie atmestini. Nukentėjusysis už apeliacinio skundo, atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą surašymą atstovui advokatui R. N. sumokėjo 350 Eur, tai patvirtina pateikti išrašai.

23. Nustatydamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmeta tiek paties nukentėjusiojo atstovo advokato, tiek ir nuteistojo apeliacinius skundus. L. D. apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistajam baudžiamąją atsakomybę šalinančiais pagrindais. Tačiau apeliaciniame teismo posėdyje įrodymų tyrimo atlikti nereikėjo, nukentėjusiojo atstovas advokatas buvo atvykęs į vieną teismo posėdį apygardos teisme, tačiau bylos nagrinėjimas neįvyko ir buvo atidėtas, antrajame posėdyje nukentėjusiojo atstovas nebedalyvavo. Tas pats atstovas advokatas R. N. nukentėjusįjį D. N. atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl atstovui bylos duomenys buvo žinomi nuo pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, dėl to neabejotinai pasiruošimas apeliaciniam procesui užėmė žymiai mažiau laiko sąnaudų. Todėl atsižvelgdamas į visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti 350 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra per didelės, jos mažintinos iki 200 Eur.

24. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog L. D. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. N. klausimo išsprendimas abejonių nekelia. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo D. N. atstovo advokato Ričardo Noreikos bei nuteistojo L. D. apeliacinius skundus atmesti.

Iš L. D. priteisti D. N. 200 Eur išlaidoms už suteiktą advokato pagalbą atlyginti.