- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 2K-452/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00210-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- D. P.
- Civilinis ieškovas
- L. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 55 MGL dydžio (7150 Lt) bauda. Iš nuteistojo D. P. priteista civilinei ieškovei L. K. 30 Lt civilinis ieškinys.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. P. apeliacinis skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 20 d., apie 14.00 val., viešoje vietoje – A. R. įmonės maisto prekių parduotuvėje, esančioje Kretingos r., (duomenys neskelbtini), SB „A.“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, neleistinu akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, keikė necenzūriniais žodžiais šioje parduotuvėje dirbančią pardavėją L. K. (M.), smogė jai vieną kartą delnu į kairįjį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą, bei sulankstė ant jos veido buvusius akinius, padarydamas nukentėjusiajai 30 Lt turtinę žalą; taip sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį, nuosprendį pakeisti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Abiejų instancijų teismai neteisingai įvertino bylos įrodymus, šališkai išnagrinėjo bylą, padarė prielaidomis pagrįstas išvadas, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priimant nuosprendį nebuvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ją papildomai apklausiant ir teisme, skyrėsi nuo pirminės apklausos metu duotų parodymų. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios parodymų prieštaravimai yra neesminiai. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusiosios, kuri, kaip ir nuteistasis, suinteresuota bylos baigtimi, parodymai iš esmės prieštaravo nuteistojo parodymams. Be to, nukentėjusioji skirtingai aiškino įvykių eigą, buvusią prieš konfliktą bei po jo, todėl ir esminius įvykius ji galėjo aiškinti sau tinkama linkme, pateikti faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis.
Nuteistasis nurodo ir tai, kad kaltinimas grindžiamas liudytojo A. R., nukentėjusiosios darbdavio, duotais parodymais. Kasatoriaus manymu, kyla abejonių, ar A. R. galėjo matyti visą konfliktą. Nei nuteistasis, nei liudytojas V. K., kuris taip pat buvo užėjęs į parduotuvę, nematė parduotuvės savininko A. R. Tai, kad prekybos patalpoje A. R. nebuvo, patvirtino ir nukentėjusioji, teigdama, kad šis buvo sandėlyje. Kasatoriui kyla abejonių, kad A. R. tarpduryje tarp prekių sandėlio ir prekybos patalpos atsirado smūgio sudavimo momentu ir daugiau jokių įvykio aplinkybių nematė. Nukentėjusioji nurodė, kad A. R. priėjo prie jos, kai nuteistasis jau buvo išėjęs iš parduotuvės. Kasatoriaus manymu, jei šis liudytojas matė įvykį, kodėl nesistengė iš karto sulaikyti nuteistojo. Be to, A. R. patvirtino, kad nuteistasis ir anksčiau konfliktuodavo su pardavėjomis, todėl laikytina, kad jų santykiai buvo priešiški, ir liudytojas galėjo būti suinteresuotas pakenkti nuteistajam.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors teismai nustatė, jog nuteistasis trenkė delnu nukentėjusiajai per veidą, tai nepatvirtinta nepaneigiamais įrodymais. Kasatorius teigia, kad būtent nukentėjusioji trenkė jam per veidą, o jis tik norėjo jai suduoti, tačiau nepataikė. Nuteistojo žodžius patvirtino liudytojas V. K., paaiškinęs, kad pastebėjo raudoną D. P. veidą ir tik tada iš jo sužinojo visas įvykio aplinkybes. Smurtiniai D. P. veiksmai grindžiami abejotinais nukentėjusiosios ir liudytojo A. R. parodymais. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra specialisto išvados, patvirtinančios, jog buvo naudojamas smurtas prieš nukentėjusiąją, padarytų sužalojimų pobūdis bei mastas. Nesant padarinių – kūno sužalojimo – negalima teigti, kad nuteistasis viešoje vietoje naudojo smurtinius veiksmus ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei šokiravo aplinkinius, todėl nėra pagrindo taikyti BK 284 straipsnio 1 dalies. Be to, liudytojas A. R., jeigu ir matė įvykį, negalėjo pasijusti šokiruotas ar įžeistas, nes, kaip pats patvirtino, nuteistasis dažnai konfliktuodavo su pardavėjomis, todėl jam toks elgesys turėjo būti įprastas. Vienas kitą viešoje vietoje įžeidinėjo tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, visas įvykis truko labai trumpai, daugiau nukentėjusiųjų nebuvo, jokios materialinės žalos nepadaryta, parduotuvės darbas nesutriko. Esant tokioms aplinkybėms, teismai neteisingai nustatė, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, klaidingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismams tenka spręsti veikų atribojimo klausimus tarp veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 284 straipsnyje ir 138, 140, 155 bei kituose straipsniuose, BK 284 straipsnyje ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje. Kasatorius mano, kad šiuo atveju nusikalstama veika nei pagal BK 138 straipsnį, nei pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuotina, nes byloje nėra specialisto išvados dėl nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų. Laikytina, kad sudavimo per veidą nukentėjusiajai nebuvo arba jis buvo toks nežymus, kad nesukėlė BK 138 straipsnyje ar 140 straipsnyje numatytų pasekmių. Kasaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis, įsižeidęs dėl jo asmenį įžeidžiančio pardavėjos elgesio, siekė ją taip pat įžeisti, tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusioji ir nuteistasis patvirtino, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius, taigi siekė pažeminti nukentėjusiąją. Savo pavojingais veiksmais – sudavimu nukentėjusiajai per veidą – nuteistasis reagavo į nukentėjusiosios nekultūringą aptarnavimą, prieš tai pareiškęs pretenzijų, o šiai nesutikus pradėjo ją įžeidinėti. Nuteistajam galima taikyti BK 155 straipsnio 2 dalį, nes nusikalstama veika – įžeidimas – buvo padaryta neviešai, niekas daugiau nematė, kaip buvo įžeista nukentėjusioji.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad, įvertinus nuteistojo veikos pavojingumą ir pripažinus, jog jis pažeidė viešąją tvarką, jam taikytinas ATPK 174 straipsnis. Dėl nusikalstamos veikos nebuvo sutrikdytas parduotuvės darbas, konflikto metu buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, liudytojas A. R., tikėtina, parduotuvės prekybos salėje atsirado vėliau. Be to, nuteistasis tiek su nukentėjusiąja, tiek su A. R. pažįstamas ilgą laiką, jie negalėjo būti šokiruoti tokio nuteistojo elgesio. Šios aplinkybės rodo, kad visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde nuteistasis nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymai nėra iš naujo tiriami ir vertinami. Dėl to kasatoriaus pirmojoje skundo dalyje išsakytos abejonės dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinio skundo teiginys, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimai, yra nepagrįstas. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kitoks, nei mano kasatorius, surinktų duomenų vertinimas neduoda pagrindo konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismai, vertindami įrodymus, padarė esminį BPK normų pažeidimą.
Atsiliepime nurodoma ir tai, kad antrojoje kasacinio skundo dalyje skundžiamas nuteistojo veikos kvalifikavimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad šios nusikalstamos veikos D. P. nepadarė. Tokie kasatoriaus teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus duomenis, įvertinęs įrodymus pagrįstai konstatavo, kad, viešoje vietoje (parduotuvėje, į kurią asmenų patekimas yra laisvas) prieš nukentėjusiąją vartodamas necenzūrinius žodžius bei pašalinio asmens A. R. akivaizdoje panaudodamas fizinį smurtą, neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį, nes, kaip konstatavo teismas, A. R. pasijuto nesaugiai ir buvo šokiruotas tokio nuteistojo elgesio. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog kasatoriaus veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, nutartyje motyvuotai pasisakė apie tinkamą jo veiksmų kvalifikavimą ir nurodė pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kuriomis remdamasis D. P. veiksmus kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. P. kaltu ir paskyrė teisingą bausmę, o apeliacinės instancijos teismas visiškai išnagrinėjo apeliacinį skundą ir pagrįstai jį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai įvertino bylos įrodymus, šališkai išnagrinėjo bylą, padarė prielaidomis pagrįstas išvadas, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, tik tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK reikalavimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, tinkamai laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes. Teismas savo išvadas dėl D. P. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką pagrindė iš esmės nuosekliais ir vienodais nukentėjusiosios L. K. parodymais, patvirtintais parodymų patikrinimo vietoje, akistatos su nuteistuoju D. P. metu bei liudytojo A. R. duotais parodymais, kita bylos medžiaga (daiktų (nukentėjusiosios akinių) pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais). Nuosprendyje nurodyti motyvai, dėl ko atmesti kiti, nuteistąjį teisinantys, įrodymai (nuteistojo, liudytojo V. K. parodymai), paneigta nuteistojo iškelta versija, kad nukentėjusioji pirmoji jam trenkė, o jis tik norėjo suduoti, bet nepataikė. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta laikantis BPK 305 straipsnio reikalavimų.
Nustatytų faktinių veikos aplinkybių teisingumas buvo patikrintas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paneigiant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl nukentėjusiosios L. K. parodymų prieštaravimų, kad liudytojas A. R. negalėjo matyti D. P. suduodamo smūgio, o šio liudytojo duoti parodymai yra abejotini, nes jis darbiniais ryšiais susijęs su nukentėjusiąja. Kasatorius netvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių jo apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.
Nuosprendžiu nustatyta, kad D. P. viešoje vietoje – maisto prekių parduotuvėje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: keikė necenzūriniais žodžiais šioje parduotuvėje dirbančią pardavėją L. K. (M.), smogė jai vieną kartą delnu į kairįjį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą, bei sulankstė ant jos veido buvusius akinius; šiais veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį.
Kasatorius nurodo, kad jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nesant byloje specialisto išvados, kuria būtų nustatytas nukentėjusiajai padarytas kūno sužalojimas, negalima teigti, kad jis viešoje vietoje naudojo smurtinius veiksmus ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei šokiravo aplinkinius. Šis kasatoriaus argumentas atmestinas. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007) („Teismų praktika“ Nr. 28, p. 216). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja, kad tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam būtų sutrikdyta sveikata, taigi nėra būtina ir sveikatos sutrikdymą nustatanti specialisto išvada. Pagal byloje konstatuotas aplinkybes nuteistasis D. P. vieną kartą trenkė delnu nukentėjusiajai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. nustatyta, kad buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiosios kūno neliečiamumas. Taigi nuteistasis atliko veiksmus (sudavė smūgį), kurie laikytini įžūliais.
Kasatoriaus tvirtinimas, kad atsižvelgiant į jo veiksmų turinį negalima laikyti, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, šokiruoti aplinkiniai, nes, kaip patvirtino liudytojas A. R., jis, D. P., dažnai konfliktuodavo su pardavėjomis, todėl jam toks elgesys turėjo būti įprastas, yra atmestinas. Teismas, remdamasis nukentėjusiosios, liudytojo A. R. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, nustatė, kad neteisėtus D. P. veiksmus viešoje vietoje girdėjo ir matė A. R., kuris įvykio metu buvo prie parduotuvės prekybos salės esančiame sandėlyje. Teismas konstatavo, kad nuteistasis viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą, dėl to A. R. pasijuto šokiruotas. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog D. P. ir anksčiau keldavo konfliktus parduotuvėje, yra ne atsakomybę šalinanti ar mažinanti D. P. atsakomybę, o kaip tik jį neigiamai apibūdinantis faktas. Be to, šioje byloje nustatytu atveju buvo vartojami ne tik necenzūriniai žodžiai, įžeidinėjama parduotuvės darbuotoja, bet ir prieš ją panaudotas fizinis smurtas. Dėl tokių veiksmų tiek pati nukentėjusioji, tiek ir įvykį girdėjęs bei matęs liudytojas A. R. neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, buvo šokiruoti. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia – nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo nustatyti nuteistojo veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Kasaciniame skunde pateikti argumentai ir dėl nuteistajam taikytino ATPK 174 straipsnio. Šie teiginiai yra nauji argumentai, nes jie nebuvo konkrečiai išdėstyti apeliaciniame skunde, tačiau kasatorius apeliacine tvarka ginčydamas veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei savo padarytų veiksmų prieš L. K. turinį ir pavojingumą, bendrąja prasme kvestionavo ir tinkamą baudžiamosios atsakomybės taikymą, todėl šiuo aspektu jie aptartini. Baudžiamosios teisės priemonėmis saugomos viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra tas, kad įstatyme išvardintais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma (BK 284 straipsnio 1 dalis) arba trikdoma (BK 284 straipsnio 2 dalis) visuomenės rimtis ar tvarka. Minėta, kad teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). Teismai, nustatydami BK 284 straipsnio 1 dalies požymius, kartu atribojo baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, todėl teisingai vadovavosi teismų praktika, pagal kurią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pasisakydama dėl BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio atribojimo, konstatavo, jog BK 284 straipsnio 2 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibūdintos panaudojant iš esmės tuos pačius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų šiuo metu nėra. Todėl atribojant, reikėtų vadovautis ne vien BK ir ATPK normų tekstais, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-178/2005).
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde pateikti argumentai dėl nuteistojo veiksmų atitikties BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Pažymėtina, kad šioje skundo dalyje pateikiami priešingi kitoje skundo dalyje išdėstytiems teiginiai, t. y. kasatorius nurodo: „savo pavojingais veiksmais – sudavimu nukentėjusiajai per veidą – nuteistasis reagavo į nukentėjusiosios nekultūringą aptarnavimą, prieš tai pareiškęs nukentėjusiajai pretenzijų, o šiai dėl jų nesutikus, pradėjo ją įžeidinėti. <...> Nusikalstamos veikos pasekmės yra tiek veiksmu, tiek žodžiu įžeista pardavėja, o ne šokiruoti aplinkiniai ar sutrikdyta visuomenės rimtis“. Kasatorius iš dalies pripažįsta smūgio sudavimą ir pateikia naują, alternatyvią savo veiksmų vertinimo versiją, kuri nebuvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir ji grindžiama kaltininko vidiniais elgesio motyvais, o ne veikos objektyviu pasireiškimu ir sukeltais padariniais. BPK 367 straipsnio 3 dalis numato, jog kasacine tvarka galima apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Dėl šių aplinkybių minėti kasatoriaus skundo argumentai paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. P. kasacinį skundą.