Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirta jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

- visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią D. K. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. K. civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš D. K. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios K. K. naudai. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 250,36 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintas visiškai ir iš D. K. priteista 250,36 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. K. nuosavybės teise priklausančias lėšas – 5 250,36 eurų pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „(duomenys neskelbtini)“), leidžiant D. K. disponuoti iki 555,00 Eur suma, esančia šiose banko sąskaitose, paliktas galioti iki visiško civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. K. pareikštų civilinių ieškinių patenkinimo.

Nukentėjusiesiems K. K., R. K., D. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 657,29 Eur – pripažintos proceso išlaidomis ir priteista iš D. K. valstybės naudai.

Iš D. K. priteista 36,50 Eur valstybei turėtų proceso išlaidų, susijusių su liudytojo R. M. atvykimu į teisiamąjį posėdį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad D. K. kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl D. K. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

6.1. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius D. K. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo D. K., liudytojos A. S. K. parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios K. K., liudytojų R. M., I. P., G. B. parodymais, specialisto išvadomis, rašytiniais bylos duomenimis, dėl to teisingai konstatavo, kad D. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario K. K. sveikatą.

7. Atmestini nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nėra duomenų, jog nukentėjusiajai K. K. nosis galėjo būti sulaužyta būtent įvykio metu, nes tik praėjus mėnesiui po įvykio – 2019 m. balandžio 25 d. – jai buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Tiek pareiškime, tiek ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji K. K. nuosekliai tvirtino, kad D. K. vieną kartą kumščiu trenkė jai į veido kairę pusę, jog jai kliuvo į lūpą ir nosį. Suduodamas smūgį ranka jai prakirto apatinę lūpą. Jai skaudėjo nosį ir buvo nedidelis patinimas, buvo pasunkėjęs kvėpavimas. Kitą rytą dėl vis dar juntamo skausmo ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kurioje jai padarė nosies nuotrauką, parašė siuntimą pas LOR gydytoją. Apžiūrėjusi ją LOR gydytoja nurodė, kad dėl blogos nuotraukos kokybės nieko nesimato. Išvadoje buvo parašyta – neliesti nosies, neturėti papildomų traumų. Nosies skausmas nepraėjo, atslūgus sutinimui kairėje veido pusėje prie nosies aiškiai buvo matyti įdubimas. Prasidėjo galvos skausmai, jautėsi akiduobės „plėšimas“. Po maždaug 4 savaičių ji pakartotinei konsultacijai nuėjo pas kitą LOR gydytoją, kuris nustatė nosies kaulo lūžį, jai buvo atlikta nosies operacija. Savo parodymus K. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su D. K., A. S. K. metu, tvirtindama, kad nosies lūžį jai padarė D. K. suduodamas smūgį jai į veido sritį, kad anksčiau jokių problemų dėl nosies neturėjo (1 t., b. l. 161–165, 3 t., b. l. 5–10).

7.1. Tai, kad nukentėjusioji K. K. patyrė nosies traumą nuo D. K. suduoto smūgio patvirtina ir tai, jog sekančią dieną dėl nosies skausmo ji kreipėsi į šeimos gydytoją. Iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje esančio įrašo matyti, kad 2019 m. kovo 18 d. 10.05 val. K. K. kreipėsi į šeimos gydytoją, nurodyta, kad „skauda nosis, sunku kvėpuoti, vakar sumušė vyras. Nosis išoriškai nepakitusi, palpuojant skausminga iš kairės pusės. Apatinė lūpa iš kairės paraudusi, yra nedidelė žaizda; Įtariama diagnozė – Nosies pertvaros lūžis.“ (3 t. b. l. 111). Bylos duomenys patvirtina, kad K. K. buvo konsultuota otorinolaringologo, kuris dėl nekokybiškos rentgenogramos nosies lūžio nenustatė. Tai, kad rentgeno nuotrauka buvo nekokybiška, joje nebuvo matyti nosikaulio lūžimo, patvirtina gydytojo (otorinolaringologo) A. B. 2019 m. balandžio 25 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime padarytas įrašas (3 t., b. l. 122) bei ligos istorijos epikrizėje, kurioje be to, kad 2019 m. kovo 21 d. rentgeno nuotraukoje nosies kaulo lūžio linijos aiškiai nesimato, nosies kaulo lūžis K. K. nustatytas kliniškai, pagal nosies deformaciją ir skausmingumą (3 t. b. l. 75). Būtent dėl nurodytų aplinkybių, 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. buvo nustatyta tik apatinės lūpos gleivinės kraujosruva (1 t., b. l. 57), o K. K. pateikus papildomus, anksčiau paminėtus, medicininius dokumentus, 2019 m. gegužės 8 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta ne tik apatinės lūpos gleivinės kraujosruva, bet ir nosies kaulo lūžis (1 t., b. l. 71–72).

7.2. Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada padarytas nosies lūžis, nes jis buvo diagnozuotas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo galimai buvusio įvykio iš klinikinių duomenų, tačiau nepaneigė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio laiku. Tai, kad K. K. būtent minėto įvykio metu buvo padarytas nosies kaulo lūžis patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojos R. M. ir I. P. apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamos parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad po D. K. suduoto smūgio nukentėjusiajai į veido sritį, ji skundėsi, kad jai skauda veido sritį prie nosies, matė prakirstą K. apatinę lūpą. Taip pat liudytojos nurodė, kad K. K. kitą dieną po įvykio dėl nosies skausmo kreipėsi į gydytojus. Liudytoja apklausta į įvykio vietą atvykusi pareigūnė G. B. taip pat patvirtino, kad atvykus juos pasitiko K. K., kuri akivaizdžiai buvo išsigandusi, paaiškino, jog D. K. iš rankos vieną kartą trenkė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, praskėlė lūpą. Liudytoja matė, kad nukentėjusiajai buvo praskelta lūpa. Be to, 2019 m. kovo 19 d. objektų apžiūros protokole yra užfiksuota, kad nukentėjusioji K. K. patvirtino, jog jai buvo suduotas vienas smūgis į veidą, ranka palietė vidurinę veido sritį prie nosies, nurodydama, kad čia jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir praskelta lūpa (1 t., b. l. 30–32).

7.3. Apibendrinant tai, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatyta, kodėl buvo tikslinama specialisto išvada ir kodėl specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas K. K. sužalojimas – nosies kaulo lūžis. Čia pabrėžtina, kad ekspertų padarytos išvados, kurios yra tikėtino pobūdžio, turi būti vertinamos kontekste su kitais byloje surinktais duomenimis (tokie duomenys nurodyti šio procesinio sprendimo 7.1, 7.2. pastraipose), o ne kaip prašoma apeliaciniame skunde, t. y. atsietai nuo šių duomenų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, jog K. K. nosies kaulo lūžį galėjo patirti iki 2019 m. kovo 17 d., o priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad iki nagrinėjamo įvykio K. K. neturėjo jokių nusiskundimų dėl nosies. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nosies kaulo lūžį K. K. galėjo patirti po aptariamo įvykio.

7.4. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad nukentėjusiosios nosies kaulų lūžis yra D. K. smurtinių veiksmų pasekmė. Nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes – K. K. dėl nosies kaulo lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėl kurių kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Todėl tenkinti nuteistojo D. K. gynėjo advokato apeliacinį skundą ir D. K. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nėra teisinio pagrindo.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. K. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

9. Teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje tinkamai išspręstas ir su civiliniu ieškiniu susijęs klausimas. Dėl D. K. atliktų smurtinių veiksmų, nukentėjusioji K. K. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, jautė ir iki šiol jaučia įtampą, neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus – baimę, nerimą bei pažeminimą dėl padaryto nosies lūžio ir atliktos nosies operacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat pagrįstai vertino K. K. pateiktus medicininių dokumentų išrašus, iš kurių matyti, kad K. K. dėl patirto smurto iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, nuo 2019 m. birželio mėn. jai diagnozuotas sunkus depresinis epizodas be psichozės simptomų, sąlygotas labai sunkių psichogeninių (smurto šeimoje) veiksnių, skirtas medikamentinis gydymas, psichoterapija, jai buvo teikiamos psichologinės konsultacijos dėl patirto ilgalaikio smurto artimoje aplinkoje, atsižvelgė ir į tai, jog psichologinė pagalba nukentėjusiajai galėjo būti teikiama ir dėl įtemtų santykių su sutuoktiniu, vykstančių skyrybų. Įvertinęs nusikalstamomis veikomis padarytos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, nėra per didelis, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nemažintinas.

10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti šį nuosprendį ar jį naikinti nuteistojo D. K. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. K. gynėjo advokato Aisčio Damulevičiaus apeliacinį skundą.