Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis D. K. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 17 d., prieš grįždamas namo, pasiskambino žmonai K. K., kuri su vaikais buvo pas draugę. Žmona pasakė, jog juos parveš draugė. Grįžęs namo, jis, kaip visada, apžiūrėjo namus – dukters kambaryje ant lovos gulėjo žmonos mama R. M., kuri, kaip visada, skaitė knygą; vaikai svetainėje žiūrėjo televizorių; žmona miegamajame vaikštinėjo. Jis atsisėdo tarp vaikų per vidurį, paklausinėjo vaikų kaip sekėsi, pažiūrėjo televizorių. Žmona buvo susinervinusi, pradėjo sakyti, kad tai tas, tai tas negerai, klausė, kodėl iš viso jis čia grįžo. Jis atsakė, kad čia jų visų namai, jis nori gyventi su vaikais. Žmonai prasidėjo isterija. Jis tada nuėjo į koridorių, apsivilko striukę, ruošėsi išeiti. Į koridorių atėjo apimta isterijos žmona. Jis jai pasakė, kad nebenori su ja pyktis. Žmona buvo susinervinusi, neadekvati, šaukė, reikalavo jo išeiti, sakė – „aš tau dar pridarysiu, pamatysi“. Jis pasakė, kad nenori pyktis prie vaikų, žmona atsakė, kad jie ir taip pripratę. Jis pasiėmė koridoriuje ant spintelės buvusį telefoną „Huawei“ ir įsidėjo į kišenę, ruošėsi išeiti. Tada žmona, pripuolusi prie jo, paėmė už kapišono, iš kairės rankos trenkė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į šoną. Mano, kad žmona jam trenkė kumščiu. Kai žmona šaukė, iš kambario atėjo žmonos mama, kuri prašė jų baigti pyktis. Po to jis išėjo. Vaikai incidento nematė, į jį nesureagavo. Incidento metu žmona dėl telefono nieko nesakė, neprašė jo atiduoti. Telefonas „Huawei“ būdavo bendras šeimos, naudodavosi visi. Šį telefoną jis buvo pirkęs išsimokėtinai, mokėjo įmokas. Tokie incidentai namuose kartodavosi dažnai, jis nesuprasdavo dėl ko, klausdavo žmonos. Mano, kad žmona norėjo išsiskirti. Prieš mėnesį iki incidento jis buvo tris savaites išėjęs iš namų, kad žmona pasigalvotų, kaip elgtis toliau. O grįžus žmona nuolat priekaištaudavo ko jis grįžo, prašydavo išeiti. Jis siūlė skirtis gražiuoju. Įvykio metu jis buvo blaivus. Nesutinka su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, jie neatitinka tikrovės, mano, kad vaikai buvo paveikti atitinkamai pasakoti. Iki incidento žmonos veide sužalojimų nebuvo, incidento išvakarėse jis matė pūslelinę K. K. nosies apačioje ir ant apatinės lūpos kairėje. Išvakarėse jokio konflikto su žmona nebuvo. Santuokos metu žmonai dažnai būdavo sloga, fizinių traumų nosies srityje per daugiau nei 20 santuokos metų žmonai nebuvo. Žmona buvo minėjusi, kad ankstesnis vyras prieš ją smurtaudavo, minėjo, kad mušdavo į šoną, į veidą. Kaip galėjo atsirasti K. K. nustatytas sužalojimas nežino, žmonos niekada nėra mušęs.

3. D. K., 2019 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Su savo žmona K. K. santuokoje gyvena jau apie 22 metus. Tikrai apie jokias skyrybas su žmona negalvoja, šiuo metu joks skyrybų procesas nevyksta. Tarp jų su K. K. praeityje yra buvę žodinių konfliktų, ji nuolat šūkauja be jokių priežasčių, mano, kad jai būdavo nuotaikų kaita, todėl ir šūkaudavo. 2019 m. kovo 17 d. jis draugui padėjo tvarkyti automobilį. Į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jis grįžo vakare, apie 19.00 val. Grįžęs į namus, jis pabendravo su savo vaikais R. ir D. K.. Tuomet K. K. pradėjo su juo konfliktuoti. Dėl ko įvyko konfliktas – tiksliai negali nurodyti, bet, kiek pamena, ji sakė jam: „išeik, nebūk, aš noriu viena gyventi“. Jis jai atsakė, kad jeigu ji nori skirtis, tegul tvarko dokumentus ir klausė jos, kodėl jis turi išeiti iš namų. Tuomet K. K. delnu trenkė jam į veidą, į dešinį skruostą, taip sukėlė fizinį skausmą. K. K. jis tikrai netrenkė ir nėra smurtavęs niekada gyvenime. Po to, kai jam trenkė per skruostą, jis apsisuko ir išėjo per duris lauk. Dar prieš jam išeinant pribėgo uošvienė R. M., kuri pasakė – „baikit čia muštis“. Įvykio metu daugiau pašalinių asmenų nebuvo. 2019 m. kovo 17 d. jis buvo blaivus, tą dieną jokio alkoholio nevartojo. 2019 m. kovo 17 d. įvykio metu jis nebuvo paėmęs K. K. telefono, tik buvo pasiėmęs savo telefoną. Ar K. K. buvo suėmusi už jo megztinio gobtuvo, nepamena. 2019 m. kovo 17 d. K. K. jis nevadino jokiais necenzūriniais žodžiais. K. K. tikrai meluoja dėl naudoto smurto prieš ją. Mano, kad ji taip elgiasi dėl to, kad ji nori, kad jis išeitų gyventi iš jų bendrų namų, ji nori, kad jis paliktų jų nuomojamą butą jai. K. K. nesakė dėl kokių priežasčių ji nori skirtis, ji tiesiog nori gyventi viena. Jis jai sakė, kad su skyrybomis nesutinka, nes nemato priežasčių dėl ko skirtis su ja ir tikrai nemato reikalo visko jai palikti, taip pat nori gyventi su vaikais. Mano, kad K. K. taip elgiasi specialiai, nes nori, kad jis paliktų viską ir išeitų (2 t., b. l. 182–185).

4. D. K., 2019 m. gegužės 27 d. ikiteisminio tyrimo metu jam įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nurodė, jog kaltės klausimo šiuo metu nekomentuoja. Dėl įvykio aplinkybių pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų apklausų ir akistatų metu, nes nieko papildomai nurodyti neturi ką. Paskirtų kardomųjų priemonių jis laikosi, su K. K. nebendrauja, prie jos nesiartina, yra supažindintas, kad, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jis negali su ja bendrauti. Prašo apklausti liudytoją A. S. K., kuri turi reikšmingos informacijos, susijusios su byla. Ji žino aplinkybes, susijusias su nosies trauma – K. K. yra sakiusi A. S. K., kad ji yra patyrusi traumą ir reikia tvarkyti nosies pertvarą. Apie tai jam papasakojo jo mama V. K., nes, kai ji dalyvavo apklausoje policijos komisariate, ji bendravo su A. S. K., kuri ir pasakė mamai apie aplinkybes, susijusias su K. K. nosimi. Jam pačiam jokios aplinkybės, susijusios su K. K. sužalojimu, nėra žinomos. Pamena, kad praeityje K. K. yra sakiusi, kad prieš maždaug 20 metų jos buvęs sutuoktinis A. M. prieš ją smurtavo, ją mušdavo. Prašo išreikalauti iš medicinos įstaigos – iš Šiaulių Respublikinės ligoninės, Dainų poliklinikos bei Centro poliklinikos K. K. (buvusi pavardė M.) medicininius dokumentus. Kai ateis minėti dokumentai, prašys leisti jam ir advokatui susipažinti su minėtais dokumentais. Akistatos metu, kai K. K. advokatas uždavė jam klausimą, dėl ko ta nosis lūžo, jam atsakė, kad nežino, nes jo užduotą klausimą suprato kaip kaltinimą, už tai ir atsakė, kad nežino, kaip ji galėjo lūžti, nes jis to nepadarė. Taip pat prašo policijos nustatyti, ar K. K. buvęs sutuoktinis A. M., gimęs maždaug (duomenys neskelbtini) m., tikslios jo gimimo datos nežino, buvo teistas už smurtą prieš K. K. (2 t., b. l. 190–193).

5. Nukentėjusioji K. K. teisme parodė, kad D. K. yra jos sutuoktinis, su kuriuo vyksta skyrybų procesas. Iki įvykio tarp jos ir sutuoktinio buvo pokalbių apie skyrybas, tačiau dokumentų teismui pateikę nebuvo. 2019 m. kovo 17 d. apie 17–18 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ji grįžo su vaikais R. ir D. Tuo metu jos mama R. M. buvo išėjusi į miestą, o vyras dar nebuvo grįžęs. Pirma į namus grįžo jos mama, o po jos – vyras. Tuo metu, kai grįžo sutuoktinis, ji su vaikais svetainėje žiūrėjo filmą, vaikai sėdėjo jai iš kairės pusės. Vyras grįžo neblaivus. Jai sėdint ant sofos, vieną ranką laikant ant kelių, kitoje – pultelį, vyras atsisėdo jai ant kelių ir ant rankos. Ant kurios rankos atsisėdo, neprisimena. Ji pajuto skausmą, prašė vyro pasitraukti. Mano, kad vyras taip pasielgė tyčia – jis nebuvo toks girtas, kad svirduliuotų ar iš girtumo nukristų. Taip jis elgiasi dažnai, norėdamas išprovokuoti. Dėl šio vyro veiksmo sužalojimų jai padaryta nebuvo, juto tik skausmą. Ji persėdo prie valgomojo stalo, kuris yra bendroje virtuvės ir svetainės patalpoje. Jos mamai paruošus vakarienę, vaikai ją valgė sėdėdami ant sofos, o ji – prie valgomojo stalo. Tuomet D. K. atsisėdo prie stalo priešais ją, atsukęs nugarą jos mamai, pradėjo jai sakyti – „Dabar, vaikeli, prisidirbai, dabar tau viskas, niekas tau nepadės“. Ji pasakė – „Pasitrauk, leisk man pavalgyti“. Kadangi išgėręs D. K. būna konfliktiškas, taip sakė nenorėdama sukelti konflikto. D. K. dėl kažkokių priežasčių buvo įsiutęs. Ne vieną kartą D. K. jai sakė – „Dabar tai prisidirbai, dabar tai, žvirbleli, prisišokinėjai, dabar tai šūdą kabinsi“. Mano, kad visų šitų išsakytų žodžių jos mama negalėjo girdėti, nes D. K. buvo į šią atgręžęs nugarą. Be to, dar ūžė garų surinktuvas. Vaikai taip pat negalėjo girdėti, nes buvo susikoncentravę į filmą, tačiau po įvykio ji suprato, jog vyresnysis sūnus R. visą tą situaciją stebėjo. Kai ji D. K. pasakė, kad paliktų ją ramybėje, jis atsistojo ir jai pasakė – „Aš tau pažadu, kabinsi mėšlą“. Ji pakilo nuo stalo ir paklausė vyro, kodėl jis ją nuolat gąsdina. D. K. atsakė – „Ką čia pagąsdinsi, žvirbleli“. Tuo metu dešinėje rankoje, kuri buvo nuleista, ji laikė telefoną „Huawei P20“. D. K. agresyviai pradėjo artintis prie jos, ji traukėsi atgal. Prie jos stovėjo mama, kuri pasakė – „D., baik, neliesk jos“. Traukdamasi ji pakėlė telefoną ir pasakė – „Dėk žingsnį ir aš tave nufilmuosiu, nedrįsk artintis“. D. K. žengė link miegamojo, į kurį ėmė ją stumti. Ji spėjo įsikabinti į staktas ir išsinerti. Tada jis iš rankų išplėšė telefoną, su kuriuo pasuko link išėjimo durų. Ji pasivijo D. K., sugriebė už jo striukės kapišono bei paprašė, kad atiduotų jai telefoną. Telefoną D. K. iškėlė į viršų, ji šokinėdama bandė telefoną pasiekti. Tada jis atsisuko ir kumščiu trenkė jai į veido kairę pusę. Kliuvo į lūpą ir nosį. Suduota buvo vieną kartą. Buvo prakirsta apatinė lūpa, tačiau kraujas nebėgo. Nuo smūgio ji nugriuvo – susmuko ant grindų netoli valgomojo dalies. Griūdama į kitus baldus negalėjo atsitrenkti, nes jie buvo toli. Išgirdo, kaip jos mama pasakė – „D., ką darai, iškviesiu policiją“. D. K. atsakė, kad kviestų ką nori ir išbėgo lauk. Ji veidą užsidengė rankomis, juto skausmą, verkė. Pribėgo sūnus R., kuris paėmė už rankos, padėjo atsikelti bei paklausė, ar jai skauda. Tuo metu mama paklausė, ką šiai daryti bei klausė bendrojo pagalbos telefono numerio. Sūnus R. pasakė, kad reikia rinkti Nr. 112. Po įvykio policijos pareigūnai atvyko praėjus maždaug 40 minučių, kadangi ekipažas atvyko ne po pirmo skambučio – Bendrajame pagalbos centre negalėjo rasti jų adreso. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė tas pačias aplinkybes, kurias ir teismui nurodė. Greitoji medicinos pagalba nebuvo atvykusi. Įvykio naktį ji į ligoninę atsisakė vykti, kadangi nebėgo kraujas, gal dar ir dėl patirto streso. Įvykio naktį ji, bijodama D. K., kuris turėjo namų raktą ir bet kada galėjo grįžti, paskambino draugei I. P., kuri su šeima atvyko į jos namus. Draugės vyras spyną sutvarkė taip, kad užsirakinus iš vidaus, nebūtų įmanoma atrakinti iš lauko pusės. Su draugais ji kalbėjo apie įvykį. Po įvykio tą vakarą vyras namo nebegrįžo. Įvykio metu ji jokių smūgių D. K. nesudavė. Kitą rytą dėl vis dar juntamo skausmo ji nuvažiavo į Šiaulių centro polikliniką, kurioje jai padarė nosies nuotrauką, parašė siuntimą pas LOR gydytoją. Taip pat ji nuvažiavo į ekspertizę. Po smūgio buvo nežymus patinimas, kraujosruvų nebuvo. Jai niekada nesusidaro kraujosruvos. Į bylą yra pateiktos jos veido nuotraukos, darytos 2–3 dienos po įvykio. Konsultacijai pas LOR gydytoją ją priėmė tik trečiadienį. Apžiūrėjusi ją LOR gydytoja nurodė, kad dėl blogos nuotraukos kokybės nieko nesimato. Išvadoje buvo parašyta – neliesti nosies, neturėti papildomų traumų. Nosies skausmas nepraėjo, atslūgus sutinimui kairėje veido pusėje prie nosies aiškiai buvo matyti įdubimas. Prasidėjo galvos skausmai, jautėsi akiduobės „plėšimas“. Po maždaug 4 savaičių ji pakartotinei konsultacijai nuėjo pas kitą LOR gydytoją, kuris nustatė nosies kaulo lūžį. Jai Šiaulių Respublikinėje ligoninėje buvo atlikta nosies operacija. Operacija pavyko gerai. Šiuo metu liekamųjų reiškinių nėra. Iki 2019 m. kovo 17 d. įvykio jokių kitų traumų veido srityje ji patyrusi nebuvo, nebuvo turėjusi nosies operacijų. Taip pat nebuvo jokių sutrikimų, susijusių su kvėpavimu, problemų dėl nosies. Jokiems artimiesiems, šeimos nariams ji nesiskundė dėl nosies problemų, kadangi tokių ir nebuvo. Nesutinka su liudytojos A. S. K. parodymais, kad ji 2016 m. šiai neva pasakojosi, jog jai reikalinga nosies operacija, šniurkščiojo. A. S. K. yra jos anytos draugė, tarp jos ir A. S. K. yra didelis amžiaus skirtumas, ilgą laiką abi gyveno skirtingose užsienio valstybėse. Nors A. S. K., grįžusi iš Amerikos, dalyvaudavo šeimos šventėse, tačiau tai nebuvo tas žmogus, su kuriuo ji galėjo bendrauti, pasipasakoti. Santuoka su D. K. jai yra antroji santuoka. Per 22 santuokos su D. K. metus jokie smūgiai jai į veido sritį nebuvo suduoti. Pirmas jos sutuoktinis buvo A. M., kuris jokių smūgių jai į galvos sritį taip pat nebuvo sudavęs. Be Šiaulių centro poliklinikos ir Šiaulių Respublikinės ligoninės daugiau jokiose įstaigose ji nesigydė. Yra pareiškusi 5 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašo jį tenkinti. Dėl padaryto sužalojimo ji negalėjo dirbti, buvo sveikatos sutrikimų, patyrė stresą. Iki šiol lanko psichoterapines konsultacijas (duomenys neskelbtini) klinikoje, esančioje Vilniuje. Į gydymo įstaigą dėl nemigos, streso kreipėsi 2019 m. rudenį, jau visus metus negali ramiai gyventi. Iš vyro patyrė nuolatinį pažeminimą, persekiojimą, nors jis žinojo, kad jam negalima prie jos artintis. Dėl šio įvykio D. K. jos neatsiprašė, neigia taip pasielgęs. Mano, kad tokiems D. K. veiksmams turėjo įtakos neblaivumas.

6. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 kovo 18 d. nukentėjusioji K. K. parodė, kad tarp jos ir vyro D. K. vyksta skyrybų procesas. 2019 m. kovo 17 d. apie 20.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio D. įvyko žodinis konfliktas dėl nereikšmingų dalykų. Vyras buvo išgėręs alkoholinių gėrimų, jis buvo agresyvus ir ją keikė visokiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi jis nesitramdo ir elgiasi agresyviai, ji pasiėmė telefoną ir norėjo nufilmuoti jo elgesį, jei jis ką nors jai padarytų. Vyras pamatęs telefoną jos rankose, išplėšė ranka iš jos rankų telefoną ir pradėjo eiti lauk iš buto. Ji norėjo atsiimti telefoną ir jam einančiam link išėjimo durų, pačiupo už megztinio gobtuvo. Tada D. atsisukęs jai iš rankos smogė į veidą, dėl ko praskėlė lupą ir sukėlė fizinį skausmą. Po smūgio vyras išėjo iš namų ir išsinešė jos telefoną. Konfliktą matė jos mama R. M., vaikai D. K. ir R. K.. Po konflikto mama iškvietė policijos pareigūnus, į medikus nesikreipė, kur šiuo metu gali būti vyras, nežino. Jis prieš ją pakėlė ranką pirmą kartą, tačiau nuolat naudoja psichologinį smurtą ir taip ją žemina vaikų akivaizdoje (1 t., b. l. 94–97).

7. Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 12 d. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. D. K. jai vieną kartą ranka trenkė į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą. Tačiau, prieš minėtą smūgį į veidą, kai ji buvo kambaryje ir sėdėjo ant sofos kartu su savo dviem vaikais – R. ir D. K., D. K. priėjo prie jos ir jis atsisėdo visu svoriu jai ant kelių ir kairės rankos delno, nes ji laikė savo kairės rankos delną ant savo kelio. Fizinį skausmą pajuto tuo metu abiejuose keliuose ir kairės rankos plaštakoje. Jis sėdėjo ant jos kelių ir kairės rankos plaštakos apie 5–6 sekundes (1 t., b. l. 98–102).

8. Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 2 d. papildomos apklausos metu parodė, kad po 2019 m. kovo 17 d. įvykio, kurio metu D. K. trenkė jai į veido sritį, jis pataikė ne tik į lūpą, bet ir į nosį. Suduodamas smūgį, jis jai labiau pataikė į kairiąją veido pusę, esančią prie nosies. Lūpa buvo prakirsta, o nosis pradėjo tinti 2019 m. kovo 17 d. naktį. Jai skaudėjo nosį ir buvo nedidelis patinimas, buvo pasunkėjęs kvėpavimas. Į medikus iš karto po įvykio nesikreipė, nes sąmonės netekusi nebuvo, neįtarė nieko blogo, manė, kad tai tik paprastas veido sutrenkimas. Tačiau 2019 m. kovo 18 d. ryte ji nuvyko į Šiaulių centro polikliniką. 2019 m. kovo 18 d. naktį ir ryte ji pastebėjo, kad ant nosies (kairėje pusėje vidurinėje dalyje) matėsi įdubimas ir patinimas. Kai ji nuvyko į Šiaulių Respublikinę ligoninę, chirurgas išrašė siuntimą ir pasakė, kad jie įtaria nosies kaulo lūžimą, todėl išrašė siuntimą į Šiaulių Respublikinę ligoninę pas LOR gydytoją. 2019 m. kovo 19 d. ji nuvyko į Šiaulių Respublikinę ligoninę pas LOR gydytoją, kuri pasakė, kad iš nekokybiškos nuotraukos jai nesimato nosies nosikaulio lūžio ir tai pažymėjo epikrizėje ir, kad nosies pertvara minimaliai pakrypusi, ji parašė, kad šiuo metu LOR gydymo nereikia tik reikia saugoti nosį nuo traumų. Sutinimas praėjo, tačiau kvėpavimas neatsistatė, ji sunkiau kvėpavo, todėl paprašė savo šeimos gydytojos E. L., kad ji išrašytų naują siuntimą pas LOR gydytoją. Gydytoja išrašė siuntimą. 2019 m. balandžio 25 d. ji nuvyko į Šiaulių Respublikinę ligoninę pas kitą LOR gydytoją – A. B.. Šis jos paklausė, kur ji anksčiau buvo, nes jis mato nosies kaulo lūžį. Jis pasakė, kad kuo skubiau yra reikalinga nosies kaulo operacija, dėl nosies kaulo lūžio. 2019 m. balandžio 25 d. tyrėjai I. G. ji pristatė lapą, kurį išrašė gydytojas A. B.. 2019 m. balandžio 26 d. gydytojas A. B. Šiaulių Respublikinėje ligoninėje jai atliko nosies kaulo operaciją, operacija pavyko gerai, jokių komplikacijų nebuvo. 2019 m. gegužės 3 d. ji vyks pas gydytoją A. B., jis ją apžiūrės ir išrašys epikrizę. Prašo išduoti papildomą užduotį pas medicinos ekspertus. Prieš įvykį, kurio metu jai buvo suduotas smūgis, tai yra iki 2019 m. kovo 17 d., jokių bėdų, jokių sutrikimų, susijusių su nosimi, ji neturėjo. Jokių nosies traumų iki 2019 m. kovo 17 d. ji patyrusi nebuvo (1 t., b. l. 103–106).

9. Nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 20 d. papildomos apklausos metu parodė, kad apie tai, kad D. K. atsisėdo jai ant kelių, nurodė tik antroje apklausoje, nes nemanė, kad tai yra reikšmingos aplinkybės, stengėsi papasakoti pareigūnams esmę, smulkiai visko nepasakojo. O antroje apklausoje, kadangi ji buvo atliekama smulkiau, ji ir papasakojo, kaip D. K. jai atsisėdo ant kelių ir sukėlė fizinį skausmą. Mano, kad D. K. atsisėdo jai ant kelių norėdamas išprovokuoti konfliktą. Prieš jam atsisėdant ant kelių, ji su juo nesipyko, nekonfliktavo. Ant sofos buvo pakankamai vietos, kur D. K. būtų galėjęs atsisėsti neužkliuvęs už jos, o ne konkrečiai atsisėsti ant jos kelių. Tam, kad jis atsisėdo ant kelių, turėjo įtakos jo girtumas, nes blaivus jis taip nesielgia, toks jo elgesys būdingas, kai jis būna neblaivus. Tačiau ant jos kelių jis atsisėdo ne dėl to, kad buvo labai girtas, kaip ir sakė – jis buvo išgėręs, tačiau ant kelių jis atsisėdo tyčia, norėdamas ją išprovokuoti, o ne dėl savo girtumo, nes prieš tai jis nesvirduliavo, negriuvinėjo. Momentą, kurio metu atsisėdo ant kelių, matė abu jų vaikai R. ir D. K., nes jie sėdėjo šalia jos ant sofos. Mama tuo metu dar nebuvo grįžusi į jų namus, ir kaip D. K. atsisėdo ant jos kelių, ji nematė. D. K. ant kelių atsisėdo kelios minutės po 18.00 val., tikslaus laiko nepamena, o į veidą jis sudavė apie 19.00 val., tikslaus laiko nepamena. Jokio atskiro konflikto nebuvo, visas konfliktas vyko vienu metu, tai buvo to paties įvykio, nuo kurio D. K. atsisėdo ant kelių, įvykio seka. Po D. K. jai suduoto smūgio ji prarado pusiausvyrą ir krito, niekur nesusižalojo. Po įvykio, kitą dieną, vyko pas medicinos ekspertus, kur ją apžiūrėjo. Po įvykio ją taip pat apžiūrėjo pareigūnė – moteris. Ji ant jos kūno kitų sužalojimų nerado, sužalojimai buvo tik ant piršto ir ant veido, buvo prakirsta lūpa. Daugiau jokių kitokių sužalojimų nebebuvo. Kol buvo policija, nosies sužalojimo nepastebėjo, nes buvo strese, iš nosies kraujas nebėgo. Kaip ir sakė, griūdama niekur nesusižalojo, niekur neatsitrenkė, į jokius daiktus krisdama ant grindų nepataikė, tiesiog su užpakaline kūno dalimi nukrito ant grindų. Apie telefoną gali pasakyti, kad jis yra „Huawei P20“, jis priklausė D. K., jie 2018 m. rugsėjo mėnesį, kartu su D. K. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, kur ji pati sumokėjo 25 Eur įmoką už minėtą telefoną, o sutartį sudarė D. K.. Tačiau po to, visą laiką iki 2019 m. kovo 17 d. už minėtą telefoną mokėdavo pati. D. K. paėmė minėtą telefoną jai, nes ji tuo metu negalėjo imtis telefono. Minėtu telefonu ji naudojosi apie pusę metų. Po to, kai D. K. paėmė iš jos tą telefoną, ji už jį nebemokėjo. D. K. vieną kartą buvo įmokėjęs įmoką už telefoną, bet jo sumokėtą sumą už telefoną ji jam gražino grynaisiais pinigais. SIM kortelė liko telefone, D. K. SIM kortelės jai neatidavė (1 t., b. l. 107–110).

10. Nukentėjusioji K. K. apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 23 d. parodė, kad prašo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti 3 fotonuotraukas su jos atvaizdu, kur matosi, kad jai yra pakrypusi nosis. Po minėto įvykio ji jaučia didelį stresą, todėl tyrėjai savo apklausų metu nurodė tik apytikslį, nelabai tikslų 2019 m. kovo 17 d. įvykio laiką, nes buvo susijaudinusi, tikslaus laiko nebuvo įsidėmėjusi, todėl ir tyrėjai to negalėjo pasakyti. Tačiau prisiminusi, kada mama R. M. iškvietė policiją, dabar norėtų patikslinti įvykio laiką ir su įvykiu susijusias aplinkybes. Kiek pamena, mama kvietė policiją apie 20.30 val., tai tikslus įvykio laikas būtų nuo mamos skambinimo į policiją, likus 3 minutėms. 2019 m. kovo 17 d. į namus su vaikais ji grįžo apie 18.00 val. D. K. tyčia atsisėdo jai ant kelių ir ant jos rankos (plaštakos), norėdamas sukelti jai fizinį skausmą, jis atsisėdo tuo metu, kai jos mamos R. M. namuose nebuvo, ji buvo išėjusi ir to momento, kai D. K. atsisėdo ant kelių, ji nematė. Tikslaus laiko, kada D. K. atsisėdo ant kelių, nurodyti negaliu, tik kaip jau sakė, ji nurodo apytikslį laiką, tai yra apie 18.00 val. (2 t., b. l. 116–118).

15. Liudytoja A. S. K. teisme parodė, kad kaltinamąjį D. K. pažįsta apie 40 metų, nes D. K. tėvai gyveno netoliese. Nukentėjusiąją K. K. ji pažįsta apie 20 metų. Ji su K. artimai nebendravo, tačiau pasimatydavo per bendrus susiėjimus, šventes. 2016 m. ji grįžusi į Lietuvą keletą mėnesių buvo apsistojusi namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gyveno D. su šeima ir D. tėvai. Buvo toks atvejis, kai šventės metu, prie stalo, dalyvaujant kitiems asmenims, kurių dabar neprisimena, ji pasakė, kad labai jaudinasi dėl klubo sąnario operacijos, kuri jai paskirta. Tada K. pasakė, kad jai kažką reikia daryti su nosimi, su kuria jai kažkas negerai. Neprisimena, kas K. buvo negerai su nosimi. K. ne vieną kartą kalbėjo, kad jai reikia operuoti nosį. Ji nepastebėjo, kad K. K. reikėtų operuoti nosį. Dar prisimena, kaip K. močiutė, kurios vardo ir pavardės neprisimena, sakydavo, kad pirmasis K. vyras labai smurtaudavo prieš ją. Apie tai K. močiutė skundėsi D. mamai V. K., o ši pasakė jai, kada vyko šis pokalbis, neprisimena. Ji netiki, kad D. galėtų smurtauti prieš K.

16. Liudytoja A. S. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. K. pažįsta nuo jo gimimo, nes gyveno šalia D. K. tėvų namų, adresu (duomenys neskelbtini), tikslių buto skaičių nebepamena. Gyveno šalia K. šeimos esančiame bute. Minėtu adresu jau apie 20 metų nebegyvena. Bendraudavo su K. šeima, D. K. mama. Taip pat žinojo, kad D. K. susituokė su savo dabartine žmona K. K., dalyvavo jų vestuvėse. Gerai sutarė tiek su K. K., tiek su D. K.. 2016 metų rudenį, kiek pamena lapkričio mėnesio pradžioje, ji grįžo iš Amerikos į Lietuvą, į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, kadangi jos butas buvo remontuojamas, ją laikinai priėmė pagyventi D. K. tėvai. Pas juos tuo metu taip pat gyveno ir D. K. su K. K. bei jų vaikai. Iš Amerikos ji grįžo, nes turėjo operuotis klubo sąnarį. Ji pradėjo kalbėti apie tai su K. K. ir pokalbio metu išėjo kalba apie jos operaciją, o K. K. pradėjo sakyti, kad šiai taip pat reikia darytis nosies operaciją, nes turi pertvarą. Dėl ko šiai reikia darytis nosies operaciją, ji nepaklausė. Tuo metu ant K. K. nosies jokių traumų ji nematė, bet pamena, kad ši dažnai turėjo bėdų su savo nosimi, tai yra, jai būdavo sunku kvėpuoti nosimi. Po to ji dar gyveno K. šeimos namuose apie 2 mėnesius, tačiau su K. K. apie šios nosį daugiau nieko nebekalbėjo. Kiek pamena, pokalbio metu galėjo dalyvauti ir D. K. tėvai, tačiau daugiau pašalinių asmenų nebuvo. Visas pokalbis vyko D. K. tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ar G. K. K. pokalbio metu buvo blaivi. Prieš 2016 metų pokalbį, ji su K. K. nebuvo kalbėjusi apie šios nosį, nes jos ilgą laiką (apie 16 metų) nebuvo Lietuvoje, buvo Amerikoje. Jai taip pat yra žinoma, kad po įvykio, kurio metu D. K. neva sumušė K., sužinojo, kad K. K. yra buvusi sumušta praeityje, tačiau kas jai apie tai pasakė, nebeprisimena ir negali pasakyti. Kol gyveno kartu su D. K. šeima, jokių pykčių tarp K. K. ir D. K. nematydavo, tik yra pastebėjusi, kad pati K. K. yra labai nervingas žmogus. Vaikais labiau rūpindavosi D. K.. Tikrai netiki, kad D. K. galėjo sumušti K. K., nes jis yra gerai išauklėtas (2 t., b. l. 165–168).

17. Liudytoja I. P. teisme parodė, kad 2019 matais, metų laiko ir / ar mėnesio neprisimena, galėjo būti sekmadienis, apie 22 val. vakaro, jai verkdama paskambino draugė K. K. ir pasakė, kad ją sumušė vyras, bijo būti namuose, nes vyras nuo buto pasiėmė raktus. Ji su šeima nuvažiavo pas K.. Atvykę pas K. rado pačią K., jos mamą ir du mažamečius vaikus – D. ir R.. Ji matė prakirstą K. apatinę lūpą, atrodo dešinėje veido pusėje. K. vaikai jos vaikams pasakojo, kad tėtis užpyko, trenkė mamai, kuri nukrito nuo kėdės. Pati K. K. buvo išsigandusi, drebėjo, pasakojo, kad vyras D. norėjo iš jos paimti telefoną, kad kumščiu trenkė jai į veidą. Šiuo metu tikslių aplinkybių neprisimena, K. dar sakė, kad jis dar rankose laikė telefoną, kurioje rankoje, nežino. Tuo metu K. nepasakojo dėl ko kilo muštynės. K. mama, kuri taip pat buvo išsigandusi, pasakojo, kad D. sutrenkė K. Jos vyras, negalėdamas pakeisti durų spynos, iš vidaus sugadino spyną, kad K. vyras nepatektų į namus. Spyną sugadino, nes K. labai bijojo, jog grįžęs vyras į namus dar kartą jos nesumuštų. Kadangi kitą dieną K. mama turėjo išvykti, ji visą savaitę K. lydėjo į darbą, iš darbo, pas gydytojus, nes K. labai bijojo savo vyro. Kitą dieną po įvykio, pirmadienį, dėl nosies skausmo K. kreipėsi į šeimos daktarą, dirbantį Šiaulių centro poliklinikoje, o po to ji kartu su K. vyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę pas teismo ekspertą. Į gydytoją K.kreipėsi, nes neprakvėpavo. Buvo nustatytas nosies lūžis, o po kelių savaičių buvo atlikta nosies operacija. Tikslių aplinkybių, susijusių su gydymu, neprisimena. Iki nosies operacijos buvo matyti kažkiek kreiva K. nosis. K. jai nebuvo pasakojusi, kad pirmoje santuokoje būtų buvęs vartojamas smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta netrukus po įvykio. Tuo metu aplinkybes, susijusias su K. gydymu, ji prisiminė geriau, prašo šiais parodymais vadovautis. Iki įvykio ji su K. susiskambindavo kasdien. Paskutinį kartą, kai ji matė K. iki įvykio dienos, ji nematė, kad būtų buvęs sužalotas K. veidas. Taip pat ji niekada nebuvo mačiusi sužalotos K. ar, kad būtų sužalotas veidas, nosis. Apie tai ir pati K. jai niekad nepasakojo.

18. Liudytoja I. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo draugę K. K. pažįsta apie 4–5 metus. Jų santykiai yra geri, yra geros draugės. 2019 m. kovo 17 d. apie 20.30 val. ji sulaukė skambučio iš K. K., kuri paskambinusi pasakė, kad jai reikia pagalbos, kad ją sumušė jos sutuoktinis D. K.. Dar sakė, kad D. K. turi raktą nuo jos buto durų ir, kai policija išvažiuos, ji nežino ką daryti, nes bijo likti viena pati namuose. Ji pasakė K. K., kad ji palauktų, kažką sugalvos. Jai baigus pokalbį su K. K., ji paskambino į bendrovę „SOS raktai“ ir darbuotojų paklausė, ar jie galėtų atvykti dabar pakeisti durų spyną. „SOS raktai“ darbuotojai pasakė, kad jie dirbs tik ryte, naktį jie nevažiuoja. Tada savo sutuoktinio J. P. ji paklausė, gal pas juos namuose yra durų spyna, kurią galėtų nuvežti K. K.. Apžiūrėję savo namus, rado durų spyną ir tada dar kartą paskambino K. K. ir pasakė, kad pas ją atvažiuos ir pakeis durų spyną. K. K. sakė, kad ji užsirakino miegamojo kambaryje ir kartu su vaikais laukia, kol atvyks ji ir jos sutuoktinis J. P.. Jiems atvykus pas K. K., adresu (duomenys neskelbtini), apie 22.00 val., jų atvežta spyna netiko, tačiau sutuoktinis J. P. kažką padarė K. K. durų spynai, kad ši galėtų duris užsirakinti tik iš buto vidaus. Jai būnant pas K. K. namuose, buvo su savo sutuoktiniu J. P. ir savo dviem mažamečiais vaikais. Jiems bendraujant su K. K., prie jos vaikų priėjo K. K. mažamečiai sūnūs, kurie jos vaikams pradėjo pasakoti, kad tėtis mušė mamą, buvo atvažiavusi policija. Ji matė, kad K. K. buvo prakirsta apatinė lūpa, truputį bėgo kraujas, matėsi patinimas. K. K. buvo labai išsigandusi, namuose buvo ir šios mama, kurios vardo ir pavardės nežino, kuri taip pat atrodė išsigandusi. Ji stengėsi nuraminti K. K., o po to, kai ji nurimo, maždaug apie 22.50 val., ji su šeima išvažiavo namo. 2019 m. kovo 18 d. apie 8.00 val. ji atvyko pas K. K. į namus, nes prieš tai ši sakė, kad bijo viena pati eiti į darbą. Dar K. K. skundėsi, kad jai skauda veido sritį, prie nosies matėsi patinimas. Ji kartu su K. K. nuvyko į Šiaulių centro polikliniką, kur K. K. buvo išduotas siuntimas pas chirurgą. Kiek žino, kaip vėliau pasakė pati K. K., jokių lūžių chirurgas nerado, kad viskas gerai. Nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. kovo 22 d. ji visą savaitę lydėdavo K. K. į jos darbovietę, paimdavo ją iš po darbo ir veždavosi į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur ji gyveno pas jų bendrą draugę J. O.. Taip darė, nes K. K. bijojo likti viena pati namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). K. K. vaikai tuo metu buvo K. K. mamos priežiūroje (duomenys neskelbtini). Praeityje K. K. jai yra pasakojusi, kad ji patiria psichologinį smurtą iš D. K., tačiau, kiek pamena, dėl fizinio smurto ši nebuvo pasakojusi, kad būtų patyrusi (2 t., b. l. 153–157).

19. Liudytoja G. B. teisme parodė, kad šiuo metu įvykio aplinkybių neprisimena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu atliktos jos apklausos protokolą (t. 2, b. l. 148–150), liudytoja G. B. nurodė, jog pamena, kad atvykus į įvykio vietą joje buvo nukentėjusioji, jos mama ir du nepilnamečiai vaikai, nukentėjusioji ir jos mama buvo labai išsigandusios. Nukentėjusioji nurodė, kad vyras trenkė nukentėjusiajai taip ją sužeisdamas. Atvykus policijos pareigūnams, vyro nebuvo, jis buvo pasišalinęs. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji įvykio aplinkybes prisiminė geriau, prašo teismo vadovautis šiais jos parodymais.

20. Liudytoja G. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 18 d. parodė, kad tarnybos metu 2019 m. kovo 17 d. apie 20.20 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vyras sumušė žmoną ir pasišalino iš namų. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai išsigandusi moteris, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusioji K. K.. Pastaroji paaiškino, jog 20.30 val., žodinio konflikto metu, vyras D. K. iš rankos vieną kartą trenkė į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir praskėlė lupą. Ant moters veido matėsi, jog lūpa yra praskelta. Nukentėjusioji po įvykio į medikus nesikreipė. D. K. po įvykio pasišalino. Moteris paaiškino, kad įvykį matė nepilnamečiai vaikai: D. K. ir R. K. (2 t., b. l. 148–150).

21. Nepilnametis nukentėjusysis D. K., ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 14 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai buvo pagarsinti 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje) parodė, kad šiuo metu gyvena su mama ir broliu R. Mamos vardas K. Pamena, kad tėtis trenkė kumščiu ir atėmė telefoną, tada buvo močiutė. Mama filmavo, sakė tėčiui nesiartinti ir tėtis pribėgo, pastūmė mamą, atėmė telefoną, o mama per nugarą patempė iš delno, bet tėtis nieko nejuto ir tada tėtis atsisuko ir mamai kumščiu trenkė per veidą, nosį sulaužė, lūpą praskėlė ir pirštą. Mama nugriuvo ant žemės. Jis buvo išsigandęs, brolis buvo šalia jo. Kai tėtis kartu gyvendavo, pykdavosi. Kai tėtis su kumščiu trenkė per veidą, pirma mama trenkė iš delno per nugarą, bet tėčiui neskaudėjo, nes buvo su stora striuke, paskui tėtis trenkė. Įvykį matė jis su R., močiutė dar matė, nes viskas matosi per kambarį. Policiją iškvietė močiutė. Norėtų miegoti pas tėtį, bet norėtų, kad būtų geras. Atsakydama į įtariamojo D. K. gynėjo advokato A. Damulevičiaus klausimus parodė, kad mama pasakė, kad šiandien reikės atvykti į apklausą, nieko nesakė ką reikės kalbėti. Nieko mama nepasakojo apie tėtį, kalbėjosi, kai buvo policija. Kitą naktį dar kalbėjo apie tėtį. Po kelių dienų sužinojo, kad mamai buvo sulaužyta nosis, nes mama sakė, kad labai skauda nosį. Prieš suduodant smūgį, mama nesakė, kad skauda nosį (2 t., b. l. 67–69).

22. Nepilnametis nukentėjusysis R. K., ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 14 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (parodymai buvo pagarsinti 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje) parodė, kad yra pakviestas dėl apklausos apie tėtį. Buvo įvykis vieną sekmadienio vakarą. Tėtis atvažiavo, kai buvo močiutė. Močiutė norėjo padaryti kavos, nespėjo įpilti vandens ir tada tėtis norėjo išeiti, pradėjo artintis prie mamos. Mama pasiėmė telefoną, pasakė, kad padėsi žingsnį – užfiksuosiu. Tėtis priėjo, išplėšė iš rankų telefoną ir jau ėjo, tada mama jam griebė už gobtuvo, kad atiduotų telefoną. Kai mama laikė tėčiui už gobtuvo, tėtis nutempė iki koridoriaus, atsisuko ir trenkė iš kumščio mamai į veidą, mama griuvo. Močiutė atėjo ir sakė, kad policiją iškvies. Jis pribėgo prie mamos, o tėtis išbėgo pro duris. Močiutė iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie apžiūrėjo namus. Tėtis jau buvo išbėgęs. Viskas vyko atrodo kovo 17 d., namuose (duomenys neskelbtini). Po smūgio mamai sulūžo nosies kaulas. Mama sakė, kad sulūžo, sakė, kad labai skauda. Konflikto metu mama negalėjo suduoti smūgių. Konflikto metu tėtis užkrito visu svoriu ant mamos. Prieš suduodamas smūgį užvirto, mama jį su rankomis bandė atitraukti. Tėtis griuvo, nes buvo išgėręs. Viskas vyko „salione“ ant sofos. Įvykį matė jis ir brolis, nežino, ar matė močiutė. Su mama kartais kalba, kad labai pasiilgo tėčio ir labai jį myli. Mama pasiėmė jį į apklausą, nesakė ką reikės kalbėti. Jo tėvai prieš įvykį atsiskirdavo, mama sakydavo, kad ji nori su tėčiu išsiskirti. Mama nori išsiskirti, nes mamai nusibodo gyventi su girtu žmogumi (2 t., b. l. 70–72).

23. K. K. 2019 m. kovo 17 d. protokolu-pareiškimu pranešė apie įvykį, nurodydama, kad 2019 m. kovo 17 d. apie 20.30 val., vakarienės metu, prasidėjus žodiniam konfliktui tarp jos ir vyro D. K., vyras jai pradėjo sakyti: „ar svečiuose nepavalgei“, „dabar tai prisidirbai“. Atsistojęs jis nuėjo link koridoriaus, jai pasiėmus telefoną į rankas, vyras pasakė: „o dabar tai tau bus“, ėjo link jos, ji bandė laikytis atstumo nuo jo, ėjo atbula. Ji vyrui pasakė, kad ji viską filmuos telefonu, kad jis jai nieko nedarytų. Tuomet jis staigiu judesiu jai iš rankos išplėšė telefoną, ji jį vijosi norėdama atgauti telefoną, timptelėjo už gobtuvo. Vyras dar jai pasakė: „atsipisk į sausą pušį, žvirbleli“, užsimojo su ranka ir trenkė kumščiu į veido sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, skaudėjo nosį ir lūpą. Suduodamas smūgį ranka jai prakirto lūpą (apatinę). Po smūgio ji krito ant žemės ant sėdmenų. Vyras iš karto išbėgo pro duris. Tuo metu namuose, tame pačiame kambaryje, buvo nepilnamečiai vaikai: D. K., gim. 2011 m., R. K., gim. 2009 m., bei jos mama R. M., kurie girdėjo ir matė konfliktą (1 t., b. l. 14–16, 20).

24. Iš policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuotos informacijos matyti, kad 2019 m. kovo 17 d. 20.19 val., į bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi R. M. pranešė, kad vyras sumušė žmoną, kumščiu praskėlė lūpą, stumdė, GMP atsisakė, 2 nepilnamečiai, pranešė mama (1 t., b. l. 26).

25. Iš 2019 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įrašo, daryto į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykusių policijos pareigūnų, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuoti šie duomenys: matosi filmuojama moteris. Moteris yra maždaug 40–45 metų amžiaus, vilki šviesios spalvos chalatą. Moteris sėdi prie stalo. Pareigūnas prieina arčiau moters ir klausia: „kur jums trenkė? Parodykit, jei galit“. Po pareigūno žodžių, moteris pasisuka šonu ir rodo savo kairįjį skruostą. Pareigūnas sako: „su kumščiu smūgiavo?“. Moteris su ranka paliečia savo veidą (vidurinę veido sritį, prie nosies) ir sako: „nu čia, kad, kad vienas smūgis, bet tai čia va skaudu, ir lūpa biški“. Moters kairysis skruostas atrodo paraudęs. Pareigūnas klausia: „fizinį skausmą pajautėte, taip?“. Moteris: „tai skauda, (neaiškiai girdisi)“. Pareigūnas nukreipia kamerą į kambario aplinką, aplinka atrodo tvarkinga. Vaizdo įrašo pabaiga 00.47 sekundės (1 t., b. l. 30–32).

26. Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauto 2019 m. balandžio 1 d. rašto matyti, kad 2019 m. kovo 17 d. 20.19 val. ir 20.48 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuoti pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktos skaitmeninės garso įrašų kopijos (1 t., b. l. 35).

27. Iš 2019 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota gautų iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 17 d. 20.19 val. ir 20.48 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotų pranešėjos skambučių, dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), skaitmeninių garso įrašų kopijų apžiūra. Atliktos įrašuose esančių pokalbių stenogramos (1 t., b. l. 36–39).

28. Iš 2019 m. kovo 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 40–46).

29. Iš 2019 m. kovo 17 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota nukentėjusiosios K. K. kūno apžiūra. Nurodyta, kad ant moters kūno smurto žymių nėra. Ant moters veido matyti perdrėksta apatinė lūpa (1 t., b. l. 47–49).

30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G360/2019(04) nurodyta, kad K. K. nustatytas sužalojimas: apatinės lūpos gleivinės kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas per 3 parų laikotarpį iki apžiūros (apžiūra atlikta 2019 m. kovo 18 d.), galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. K. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57).

31. Iš 2019 m. balandžio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. K. savo iniciatyva pateikė medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopiją, kurioje nurodyta, jog 2019 m. balandžio 25 d. K. K. nustatyta diagnozė – S02.2 Nosies kaulų lūžis, nustatė: A. B. (otorinolaringologas). Klinikinė diagnozė: nosies kaulų lūžimas su dislokacija (kliniškai). Anamnezė: nosies trauma 03.17 apie 20 val., sumušta vyro. Be sąmonės nebuvo. Atslūgus tinimui išryškėjo nosies deformacija. Atžymi apsunkintą alsavimą per k. nosies landą. Nosies trauma pirma. Objektyvi būklė: nosies ašis tiesi, kairys nosies šlaitas nežymiai įdubęs. Palpuojant – skausminga. Nosikaulių krepitacijos nėra. Nosies gleivinė švari. Endoskopija – pertvara minimaliai pakrypusi dešinėn, neišpūsta. Landos laisvos, patologinio sekreto nosyje nėra. Prof. nosies kaulų Ro Nr. 4806 popierinė kopija nekokybiška, nosikaulių lūžimo nematyti. Reikalingas RO vaizdas, aprašymas. Rekomendacijos: guldyti į ANG skyrių repozicijai (planuojama 04.26). Pastabos: repozicija gali nepavykti dėl traumos senumo (1 t., b. l. 58–60, 61).

32. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 584/2019(04) nurodyta, kad K. K. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, apatinės lūpos gleivinės kraujosruva. Lūpos sužalojimas galėjo būti padarytas per 3 parų laikotarpį iki apžiūros 2019 m. kovo 18 d. Nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada padarytas nosies lūžis, nes jis buvo diagnozuotas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo galimai buvusio įvykio iš klinikinių duomenų; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. K. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai apatinės lūpos gleivinės kraujosruva kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie anksčiau buvusias nosies traumas. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 71–72).

33. Iš 2019 m. gegužės 23 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji K. K. savo iniciatyva pateikė tris fotonuotraukas su jos veido vaizdu (1 t., b. l. 111–115).

34. 2019 m. gegužės 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuoti nukentėjusiosios K. K. parodymai apie 2019 m. kovo 17 d. įvykio aplinkybes, juos susiejant su įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119–148).

35. Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. akistatos, kuri buvo atlikta tarp liudytojos A. S. K. ir nukentėjusiosios K. K., protokolo matyti, kad liudytoja A. S. K., uždavus jai klausimą – kokiomis aplinkybėmis susipažino su priešais sėdinčia moterimi K. K., kada paskutinį kartą su ja bendravo ir apie ką kalbėjo, parodė, kad K. K. ji pažįsta, nes pažįsta K. šeimą, K. sūnus D. susituokė su K. K., taip ją ir pažįsta. 2016 metų spalio mėnesį ji grįžo iš Amerikos ir laikinai pas K. gyveno. Bendraudavo su K. K., matė K. K. ir jos šeimos narių, tai yra jos ir D. K., gyvenimą. 2016 metais, tikslios dienos nepamena, vakarienės metu, būnant D. K. tėvams, D. K. bei jų vaikams, ji pradėjo kalbėti, kad jai yra reikalinga klubo sąnario operacija. Tuomet K. K. pasakė, kad jai blogai su nosimi ir, kad jai irgi reikalinga operacija, nes jai kažkas negerai su pertvara. Visų pokalbio smulkmenų nepamena, nes tas pokalbis vyko jau seniai. Ar ji jai ką nors atsakė, nebeprisimena. Ar dar kažką kalbėjosi su K. K. apie jos nosį, nebeprisimena. Taip pat su K. K. bendraudavo ir kitais vakarais, būdavo įvairių pokalbių temų, bet ar dar kalbėjo apie jos nosį, nebeprisimena. Tuo metu, tai yra 2016 metais, ji ant K. K. išorinių sužalojimų nematė. Po to, kai 2019 metais buvo pas tyrėją apklausoje, ji sužinojo, kad buvo parašytas pareiškimas dėl V. K., tai yra, kad ji neva mušė vaikus. Kaip jai po įvykio pasakojo D. bei jo tėvai, po įvykio, kurio metu neva buvo sumušta K. K., D. K. tik norėjo paimti iš K. K. telefoną, o jos nemušė, tik pastūmė, jokio kraujo ant jos veido nebuvo. Tikrai nemano, kad D. K. galėjo panaudoti smurtą prieš K. K., nes jis augo labai tvarkingoje šeimoje, ji gyveno šalia K. tėvų, jį pažinojo ilgą laiką, nuo jo vaikystės. Nukentėjusiajai K. K. uždavus klausimą – ar supranta ką teigia liudytoja A. S. K., ar sutinka su jos parodymais, nukentėjusioji K. K. parodė, kad taip, supranta ką ši sako, tačiau su šios parodymais nesutinka. Atsimena, kad 2016 metais A. S. K. grįžo iš Amerikos ir buvo apsistojusi jos ir D. K. tėvų namuose, kuriuose jie visi kartu ir gyveno. Asmeniškai su A. S. K. ji nebendraudavo, pokalbiai vykdavo prie bendro stalo, apie šios sąnario operaciją žinojo tik iš bendrų pokalbių, jai asmeniškai A. S. K. apie savo operaciją nepasakojo. Apie savo nosį, ar apie tai, kad jai reikalinga kokia nors operacija, tikrai nekalbėjo, nes gyvenime nėra turėjusi problemų su nosimi, niekada nebuvo reikalinga jokia operacija. Jokių kalbų apie nosies pertvaras nebuvo. Galėjo tik kalbėti apie kosulį, bet su nosimi problemų nebuvo, todėl apie tai niekada nėra kalbėjusi. Liudytoja A. S. K. atsakydama į jai užduotą klausimą – ar supranta ką teigia K. K., ar sutinka su jos parodymais, parodė, kad nesutinka. Ji viską jau papasakojo, tikrai pamena, kad K. K. kalbėjo apie savo nosį ir visi girdėjo. Daugiau neturi ką papildomai pasakyti. Liudytoja A. S. K., atsakydama į nukentėjusiosios K. K. atstovo advokato Modesto Švažo klausimą – kaip ji šitoje byloje atsirado kaip liudytoja, ar buvo prašymas, kad ji paliudytų šioje byloje, kaip sužinojo apie šią bylą, parodė, kad 2019 metų vasarą, tikslaus mėnesio nepamena, buvo pakviesta kitoje byloje liudyti dėl K. vaikų, ją pakvietė policijos tyrėja. Prieš eidama į apklausą, ji žinojo aplinkybes iš D. K. ir jo tėvų, kad neva D. K. sumušė K. K., kad ji neva buvo paplūdusi kraujais (1 t., b. l. 161–165).

36. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-157/2019 nurodyta: 1. Objektyvių duomenų, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. D. K. nenustatytas toks psichinės veiklos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų teisingai suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. 2. D. K. protinio išsivystymo lygis, taip pat ir pažintinės veiklos ypatumai (suvokimas, atmintis, mąstymas, dėmesio, kt.) atitinka amžiaus normas. Šiuo metu sunkumų D. K. emocinėje būsenoje nenustatyta. 3. D. K. parodymai apie byloje tiriamą įvykį yra veikiami tėvų skyrybų konteksto, jis identifikuojasi su motinos savijauta ir nuomone, todėl toliau jam dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama. 4. D. K., 2019 m. gegužės 14 d. duodamas parodymus apie byloje tiriamo įvykio aplinkybes, nėra (nebuvo) pakankamai brandus, negalėjo įvertinti įvykio esmės, kad galėtų atsiriboti nuo motinos savijautos bei nuomonių, duoti parodymus, atskleidžiančius jo savijautą ir įvykio matymą natūraliai, iš asmeninės patirties. D. K. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių jis negalėtų būti liudytoju. 5. D. K. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. 6. D. K. neatskleidžia, kad kuris nors asmenų jam būtų daręs poveikį jo duodamiems parodymams. Remiantis netiesioginiais požymiais, tikėtina, kad tiesioginį ar netiesioginį poveikį jam dariusi jo motina (žino jos nuostatas apie tėvą, jos savijautą dėl įvykio, yra padidintos motyvacijos duoti parodymus ir kt.). 7. Šiuo metu D. K. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. 8. Šiuo metu tokių duomenų, kad motina būtų gąsdinusi D. K. šnekėdama apie internatą ir vaikų namus, negauta. 9. Klausimas, ar motina darė įtaką D. K. klausinėdama su kuo jis norėtų gyventi, tam poelgiui ruošdamasi iš anksto, yra ne šios ekspertizės dalykas (klausimas galėtų būti formuluojamas apklausos metu civiliniame procese). 10. Į klausimą, ar D. K. nebuvo daromas poveikis pasakojant apie tariamai buvusius įvykius, atsakyta 2, 3, 6 punktuose. 11. Šiuo metu duomenų apie atlygį D. K. už konkrečių parodymų davimą negauta. 12. Šiuo metu duomenų, nusakančių, dėl ko D. K. yra labiausiai įbaugintas (šiuo metu tokia būsena jam nenustatyta), negauta. Taip pat žr. 2 punktą (2 t., b. l. 109–113).

37. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-156/2019 nurodyta: 1. Objektyvių duomenų, kad R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. R. K. nenustatytas toks psichinės veiklos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų teisingai suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. 2. R. K. pažintinės veiklos (suvokimo, atminties, mąstymo, atkūrimo, koncentracijos ir kt.) ypatumai nesiekia statistinio amžiaus vidurkio, tačiau atitinka normas; emocinėje būsenoje stebimi išgyvenimai dėl tėvų skyrybų. 3. R. K., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinį išsivystymą, gali būti liudytoju, tačiau šiuo atveju, vertinant jo parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl vykstančių tėvų konfliktų / skyrybų reiškiasi jo lojalumas mamai, jis identifikuojasi su motinos išgyvenimais, jo pasisakymuose stebima tendencija teigiamai atsiliepti apie motiną ir neigiamai apie tėvą, kad jo išsakomi išgyvenimai nėra proporcingi byloje tiriamai situacijai, kad apklausos bei ekspertizės metu siekia įvykio eigą atgaminti tiksliai, todėl trūksta spontaniškumo. Visa tai rodo R. K. daromą tiesioginį ir / ar netiesioginį (tikėtinai motinos) poveikį dėl jo duodamų parodymų. Atsižvelgiant į visa tai, toliau R. K. dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama. 4. R. K. 2019 m. gegužės 14 d. duodamas parodymus galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio dalyviai, vieta, jų veiksmai), bet ne jų turinį (negali suvokti byloje tiriamo įvykio esmės). Taip pat atsakyta 3 punkte. 5. R. K. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą. 6. Dėl galimai daromo poveikio R. K. parodymams atsakyta 3 punkte. 7. Šiuo metu R. K. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. 8. Šiuo metu tokių duomenų, kada mama būtų gąsdinusi R. K. šnekėdama apie internatą ir vaikų namus, negauta. 9. Klausimas, ar mama darė įtaką R. K. klausinėdama su kuo jis norėtų gyventi, tam poelgiui ruošdamasi iš anksto, yra ne šios ekspertizės dalykas (klausimas galėtų būti formuluojamas apklausos metu civiliniame procese). 10. Į klausimą, ar R. K. nebuvo daromas poveikis pasakojant apie tariamai buvusius įvykius, atsakyta 3 punkte. 11. Šiuo metu duomenų apie atlygį R. K. už konkrečių parodymų davimą negauta. 12. Šiuo metu tokių duomenų, nusakančių, dėl ko R. K. yra labiausiai įbaugintas (šiuo metu tokia būsena nenustatyta), negauta. Taip pat žr. 2 punktą (2 t., b. l. 114–121).

38. Iš 2019 m. gegužės 2 d. akistatos, kuri atlikta tarp D. K. ir nukentėjusiosios K. K. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. K., atsakydama į klausimą – kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas 2019 m. kovo 17 d. tarp jos ir sutuoktinio D. K., kas vyko konflikto metu, nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. apie 18.00 val. ji ir vaikai grįžo iš jos draugės į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Už kelių minučių, į namus grįžo ir sutuoktinis D. K.. Matė, kad jis yra neblaivus. Ji atsisėdo su vaikais ant sofos ir įsijungė filmą. Jai ir vaikams sėdint ant sofos, D. K. priėjo prie jos ir visu svoriu atsisėdo ant jos kelių. Kadangi jos kairė ranka buvo padėta ant kelių, ji pajuto fizinį skausmą savo kairėje rankoje ir abiejuose keliuose. Skausmą juto dėl D. K. svorio, jokių sužalojimų minėtose vietose ji nepatyrė. Ji D. K. stumtelėjo už jo nugaros ir pasakė – „baik, man skauda“. Ką jis atsakė, dabar neatsimena. Po to D. K. atsistojo ir, kaip ji suprato, ėjo parūkyti, o kai parėjo į namus, pradėjo negražiai ją vadinti, vyko žodinis konfliktas. Namuose taip pat buvo jos mama, abu jų vaikai. Konflikto metu D. K. šaukė ant jos, sakė, kad prisidirbo, kad dabar tai bus, kad prisišokinėjo. Ji D. paklausė, ką ji padarė ir kodėl jis taip kalba, o jis atsakė grasinančiu tonu: „ką tu, žvirbleli, prisišokinėsi, nėra tavęs ko gąsdinti“. D. K. ėjo link durų rengtis, kaip suprato, ketino išeiti iš namų. Tada D. K. pamatė jos rankoje telefoną ir pasakė – „a, matai kaip tu“, agresyviai pradėjo artintis prie jos, o ji pradėjo eiti atbula. Ji išsigando ir, kadangi jis buvo agresyviai nusiteikęs, atkišo priešais D. K. telefoną, kurį laikė rankoje ir pasakė – „jeigu dar dėsi žingsnį, aš nufilmuosiu“. Tada D. K. išplėšė telefoną iš jos rankų ir pradėjo greitu žingsniu eiti link buto durų. Jis laikė telefoną į viršų iškeltoje rankoje, o ji, norėdama pasiekti telefoną, šokinėjo, ranka bandė pasiekti mobilųjį telefoną. Pieš tai ji D. K. bandė sulaikyti suėmusi jam už striukės gobtuvo. Telefoną ji norėjo atsiimti dėl to, kad ten buvo jos asmeninė informacija. Po to, D. K. pasisuko ir kumščiu trenkė jai į veido sritį, pataikė į kairiąją veido pusę. Po smūgio ji pajuto fizinį skausmą, rankomis užsidengė veidą ir pradėjo verkti. Gal kažką šaukė, tačiau ką šaukė, nepamena. D. K. po suduoto smūgio išėjo iš buto. Jos mama iškvietė policiją. Uždavus klausimą įtariamajam D. K. – ar supranta ką teigia nukentėjusioji K. K., ar sutinka su jos parodymais, D. K. parodė, kad taip, supranta ką ji sako, tačiau nesutinka su jos parodymais, nes tai melas. 2019 m. kovo 17 d. jis grįžo iš savo draugo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Tik grįžęs į namus pasisveikino su vaikais, pabendravo. K. K. vaikščiojo po kambarį, o praėjus kokioms 15 minučių, K. K. pradėjo žodžiais kabinėtis, ji provokavo jį, ji jį žemino, ji norėjo, kad jis išeitų iš viso iš namų, klausė – „ko tu čia pareini, išeik lauk“. Jis jos paklausė, kodėl ji taip elgiasi, ji atsakė, kad nori su juo skirtis, kad išeitų ir viską paliktų. Jis jai atsakė – „jeigu nori skirtis, nešk dokumentus skyryboms ir išsiskiriam kaip žmonės“. K. K. isterikavo, kai jis ketino išeiti iš buto, ji šaukė, sakė: „išeik, nebekenčiu tavęs“ ir panašiai bei vartojo necenzūrinius žodžius, kurių dabar nenurodys. Ji artinosi prie jo šaukdama ir rėkdama, o jis norėdamas išvengti konflikto, paėmė savo telefoną, kuris buvo koridoriuje ant staliuko, apsisuko ir pradėjo eiti link buto išėjimo durų. Prieš paimant telefoną, K. K. jam trenkė delnu vieną kartą per veidą, kiek pamena, į dešinį skruostą ir taip pat kumščiu trenkė jam į dešinį šoną, taip pajuto nestiprų fizinį skausmą. Ji yra smurtavusi ir praeityje, į policiją nesikreipdavo, nes vėliau K. K. apsiramindavo. Jis tikrai nelindo prie K. K. ir nemušė jos. Nukentėjusioji K. K., atsakydama į jai užduotą klausimą – ar matė, kaip D. K. paėmė telefoną nuo staliuko, nukentėjusioji K. K. parodė, kad telefonas buvo jos rankose, o ne ant suoliuko. Ji jam jau ketino atiduoti tą telefoną, nes norėjo išsikelti savo duomenis ir 2019 m. kovo 17 d. vakarą norėjo atiduoti jam tą telefoną. D. K. uždavus klausimą – kokiu metu paėmė telefoną nuo staliuko, ar bandė paimti telefoną iš K. K. rankos 2019 m. kovo 17 d., D. K. parodė, kad ne, nebandė. Telefoną paėmė nuo staliuko prieš išeidamas iš namų, iš jos rankų telefono paimti nebandė. Kai laikė telefoną savo rankoje, tada K. K. pradėjo jį mušti per veidą ir davė į šoną. Nukentėjusioji K. K., atsakydama į jai pateiktą klausimą – ar supranta, ką teigia D. K. dėl telefono, ar sutinka su jo parodymais, parodė, kad absoliučiai neatitinka nei vienas žodis, nes telefonas buvo jos rankose. Kai D. K. artinosi prie jos, ji atkišo telefoną priešais jį ir laikė. Tuomet jis ir išplėšė iš jos rankų telefoną. Įtariamajam D. K. uždavus klausimą – ar 2019 m. kovo 17 d. įvykio metu jis buvo blaivus, įtariamasis D. K. parodė, kad taip, buvo visiškai blaivus. Nukentėjusiajai K. K. uždavus klausimą – iš ko ji sprendė, kad D. K. buvo neblaivus, nukentėjusioji K. K. parodė, kad iš jo elgesio ir buvo alkoholio kvapas, kuris sklido nuo D. K., jis nebuvo daug išgėręs, bet buvo išgėręs. Ji aiškiai žino, kada jis būna blaivus, o kada girtas. Nukentėjusioji K. K., atsakydama į D. K. jai užduotą klausimą – kodėl ji taip padarė, ar nuo jo patyrė sužalojimus, nukentėjusioji K. K. parodė, kad taip, ji nuo jo patyrė sužalojimus. Nukentėjusioji K. K., atsakydama į jai atstovo advokato Modesto Švažo užduotą klausimą – ar šitą įvykį matė pašaliniai asmenys, vaikai, mama, nukentėjusioji K. K. parodė, kad matė ir vaikai, ir mama. Nukentėjusioji K. K. atsakydama į įtariamojo D. K. užduotą klausimą – kur tuo momentu buvo jos mama, kodėl nepaminėjo to, kad buvo mama, parodė, kad kai D. K. artinosi prie jos, mama šaukė: „D., pasitrauk“, viskas vyko bendroje erdvėje, kur viskas aiškiai matosi. Tas aplinkybes nurodė policijos tyrėjai savo pirmoje apklausoje. D. K., atsakydamas į nukentėjusiosios K. K. atstovo advokato Modesto Švažo klausimą – kaip mano, iš kur atsirado sužalojimai ant K. K. kūno, parodė, kad nežino (3 t., b. l. 5–10).

39. Iš 2019 m. gegužės 21 d. akistatos, kuri atlikta tarp D. K. ir liudytojos R. M., protokolo matyti, kad liudytoja R. M., atsakydama į jai užduotą klausimą – kas įvyko 2019 m. kovo 17 d. tarp jos dukros K. K. ir šios sutuoktinio D. K., parodė, kad ji grįžo iš miesto į dukros K. K. namus ir eidama namo laiptinėje sutiko D. K., jis buvo ant laiptų. Vėliau ji gamino valgyti, vaikai sėdėjo ant sofos, K. K. sėdėjo ant kėdės. Kai į namus iš lauko parėjo D. K., jis atsisėdo priešais K. K. prie stalo ir kažką su šia kalbėjo. D. K. kalbėjo tyliai, todėl ji negirdėjo ką jis kalbėjo su K. K., nes plovė indus. Paskui K. K. ir D. K. pradėjo kalbėti garsiau, todėl ji, įtardama, kad kažkas negerai, pradėjo klausytis ką šie kalba, girdėjo kaip D. K. pasakė – „atsipisk į sausą pušį, K. tu durnele, prisidirbai“. Paskui D. K. ir K. K. atsistojo nuo stalo, K. K. nieko grubaus ar vulgaraus D. K. nesakė, ką tiksliai ši sakė, nepamena, nes jau praėjo du mėnesiai nuo įvykio ir smulkias įvykio aplinkybes yra nurodžiusi savo apklausoje. Tarp K. K. ir D. K. buvo prasidėjęs konfliktas. D. K. kalbėjo grubiai, įžeidinėjo K. K.. Kažkuriuo momentu K. K. pasiėmė telefoną į rankas ir pasakė: „D., baik aš tave įrašinėsiu“. Jie pradėjo mosikuotis rankomis, D. K. bandė išplėšti iš K. K. rankų telefoną ir išplėšė iš jos telefoną. K. K. šokinėjo į viršų, norėdama neatiduoti savo telefono, o D. K. bandė pasiekti jos telefoną. Tuomet buvo smūgis, tai yra D. K. kumščiu ar delnu, tiksliai negali pasakyti, vieną kartą trenkė K. K. į veido sritį. Ji tuo metu šakė – „D., neliesk jos, aš iškviesiu policiją“, D. K. sušuko – „kvieskit ką norit“ ir išbėgo iš buto. Tada ji pribėgo prie K. K., prašė, kad ji pasakytų policijos numerį, šalia K. K. buvo R. K.. Ji iškvietė policiją. Policija atvyko maždaug už 45 minučių, K. K. viską papasakojo atvykusiems pareigūnams. Uždavus klausimą įtariamajam D. K. – ar supranta, ką teigia liudytoja R. M., ar sutinka su jos parodymais, įtariamasis D. K. parodė, kad nesutinka. Praktiškai su viskuo nesutinka, tai yra nesutinka, kad mušė K. K.. 2019 m. kovo 17 d. jis grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjo į kambarį, vaikai sėdėjo svetainėje, kuri yra sujungta su virtuve, vaikai žiūrėjo televizorių. K. K. buvo savo miegamajame, o uošvienė R. M. buvo kitame – dukros – kambaryje, kaip visada gulėjo lovoje ir skaitė knygą. Po to jis nuėjo prie vaikų, atsisėdo tarp jų į sofos vidurį, klausė vaikų R. ir D. K., kaip jiems sekėsi svečiuose, ką jie veikė. Vaikai sakė, kad jie žaidė ir buvo su kitais vaikais. Po to K. K. išėjo iš savo kambario, jis su ja pradėjo bendrauti, klausė, kaip jai sekėsi pas draugę, ką ji nuveikė. Ji atsakė, kad gerai. Po to tarp jo ir K. K. įvyko konfliktas. Kaip visada, K. K. priekaištavo jam, kodėl jis grįžta į namus, sakė, kad jis išeitų, kad ją paliktų. Mano, kad tam įtakos turėjo tai, kad prieš tai jis buvo laikinai išėjęs iš namų ir 3 savaites gyveno atskirai, nes ji norėjo pagyventi atskirai ir apsispręsti. Nežino, dėl ko apsispręsti, bet mano, ji norėjo apsispręsti, ar ji dar nori būti su juo. K. K. jis atsakė, kad, jeigu ji nori skirtis, skirtųsi gražiuoju, kad ji duotų į teismą, kad viską pasidalintų ir viskas. Tada K. K. pradėjo isterikuoti, konfliktuoti. Jis nuėjo prie durų, apsirengė striukę, apsiavė batus ir ketino išeiti, o K. K. tuomet priėjo prie jo šaukdama ir konfliktuodama. Ji jam trenkė vieną kartą delnu per veidą ir vieną kartą kumščiu per šoną. Žinodamas jos elgesį, jis pasiėmė telefoną ir jau ketino išeiti. Prieš jam išeinant iš kambario, išėjo iš kambario uošvienė ir matė stovinčius jį ir K. K.. K. K. stovėjo nugara į R. M.. R. M. sakė – „baikit muštis“, nes tuo momentu K. K. jam trenkė per veidą ir šoną. Telefono iš K. K. rankų jis neėmė, telefoną paėmė nuo spintelės ir tada apsisuko ir išėjo, nes nebenorėjo konfliktuoti. Liudytoja R. M., atsakydama į klausimą – ar supranta ką teigia įtariamasis D. K., ar sutinka su jo parodymais, parodė, kad supranta ką jis teigia, tačiau visiškai su juo nesutinka. Pasilieka prie ką tik duotų savo parodymų. Tikrai nebuvo, kad ji kambaryje skaitė knygą, nes tuo metu, kai K. K. buvo namuose su vaikais, ji gamino jiems valgyti. Prieš tai ji buvo D. K. sutikusi laiptinėje, kai lipo laiptais. Dar jo klausė, ar šeimyna grįžusi, jis atsakė, kad grįžusi. Telefoną D. K. išplėšė iš K. K. rankos, jį pasiėmė ir telefonas liko pas D. K.. Įtariamasis D. K., atsakydamas į jam užduotą klausimą – ar buvo sutikęs R. M. laiptinėje, parodė, kad laiptinėje R. M. jis nesutiko. Kai jis grįžo, R. M. buvo dukros kambaryje, o ne virtuvėje. Kai jis buvo namuose, valgyti ji negamino, ji skaitė knygą dukros kambaryje. Įtariamasis D. K., atsakydamas į jam užduotą klausimą – kur dabar yra K. K. mobilusis telefonas, kam jis priklauso, parodė, kad telefonas „Huawei“, tikslaus modelio nepamena, kurį jis išsimokėtinai pasiėmė 2018 metais iš „Telia“ salono, priklauso jam, jis šiuo metu yra pas jį namuose, jį pasiėmė iš namų išeidamas 2019 m. kovo 17 d., po įvykusio konflikto tarp jo ir K. K.. Tą telefoną jis paėmė nuo spintelės koridoriuje, o neplėšė iš K. K. rankų. Telefone esanti SIM kortelė taip pat yra jo. Įmokas už telefoną, visą laiką nuo telefono įsigijimo, tai yra 2018 m. pabaigos, iki šios dienos, moka jis pats. K. K. už minėtą telefoną nemokėjo. Telefone buvo visi bendri šeimos kontaktai, tiek K. K., tiek jo. Ar ten buvo K. K. klienčių numeriai, nežino, gal ten draugių telefono numeriai buvo. Po įvykio jis su K. K. nebebendravo dėl paskirtų kardomųjų priemonių. Savo 2019 m. kovo 19 d. apklausoje jis kalbėjo apie tą patį telefoną. K. K. anksčiau naudodavosi minėtu telefonu, nes namuose yra visi bendri daiktai, ji ir su jo telefonu naudojosi, todėl tyrėjai ir pasakė, kad pasiėmė savo telefoną ir išėjo iš namų. Ta prasme, kad ten jo telefonas, kuriuo naudodavosi ir K. K., tačiau kodėl K. K. galvoja, kad ten jos telefonas, nežino, nes telefonas buvo jų abiejų, bendro naudojimo. Telefono iš K. K. rankų jis neplėšė (3 t., b. l. 15–19).

40. Iš Gyventojų registro išrašo apie K. K. ir asmens anketinių duomenų matyti, kad K. iki santuokos su D. K. sudarymo (1999 m.) buvo sudariusi santuoką su A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri truko nuo 1995 m. iki 1998 m. (3 t., b. l. 38–42).

41. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo bei duomenų, gautų iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato archyvo, matyti, kad ikiteisminių tyrimų dėl nusikalstamų veikų asmens sveikatai A. M. atžvilgiu pradėta nebuvo (3 t., b. l. 45–51).

42. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. birželio 3 d. rašto Nr. S-2355(1.16) matyti, kad K. K. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriuje gydėsi nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėta K. K. ligos istorijos Nr. XIX-7522 kopija, kurioje yra medicininiai dokumentai, susiję su K. K. 2019 m. balandžio 26 d. atlikta chirurgine operacija – nosies kaulų repozicija (3 t, b. l. 54–76).

43. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. birželio 21 d. rašte Nr. S-2628(1.16) nurodyta, kad K. K. iki 2019 m. kovo 17 d. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nesilankė ir neturėjo jokių nusiskundimų dėl nosies (3 t., b. l. 79–80).

44. Iš VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. gegužės 31 d. laiško ir 2019 m. birželio 3 d. rašto matyti, kad K. K. nuo 2001 m. nesilanko VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre, pagal įstaigos sistemoje matomus duomenis, pilietė lankosi VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje (3 t., b. l. 83–84).

45. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2019 m. birželio 5 d. raštu į bylą pateikta K. K. ambulatorinė asmens sveikatos istorija nuo 2015 m., iš kurios į bylą padarytų kopijų matyti, kad K. K. iki 2019 m. kovo 18 d. 10.05 val. dėl nusiskundimų nosimi nesikreipė. 2019 m. kovo 18 d. 10.05 val. gydytojos (duomenys neskelbtini) darytas įrašas, jog K. K. skundžiasi nosies skausmu, sunkumu kvėpuojant, nurodo, jog vakar sumušė vyras; Nosis išoriškai nepakitusi, palpuojant skausminga iš kairės pusės; Apatinė lūpa iš kairės patinusi, paraudusi, yra nedidelė žaizda; Įtariama diagnozė – Nosies pertvaros lūžis. 2019 m. balandžio 18 d. gydytojos E. L. darytas įrašas, jog pacientė skundžiasi bendru silpnumu, mieguistumu, diagnozė – nosies pertvaros defektas, išduotas siuntimas pas LOR gydytoją (3 t., b. l. 88–122).

46. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

47. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

48. D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Teigė, kad 2019 m. kovo 17 d., jam grįžus į namus, K. K. pradėjo konfliktuoti, o jam norint išeiti iš namų, buto koridoriuje, trenkė jam vieną kartą į veidą ir vieną kartą į šoną, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Nurodė, jog jis jokių smūgių K. K. nesudavė. Iš kur galėjo atsirasti K. K. nustatyti sužalojimai – paaiškinti negalėjo. Nors teisme nurodė, jog iki incidento per daugiau nei dvidešimt santuokos su juo metų K. K. sužalojimų nosies srityje nebuvo patyrusi, nosies defektų nebuvo, išsakė abejones, jog nosies trauma K. K. galėjo būti padaryta ankstesnės jos santuokos su A. M. metu, kuris, kaip jam anksčiau pasakojo K. K., smurtavo prieš ją (Nuosprendžio 2–4, 38, 39 punktai). Tokie kaltinamojo argumentai nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų ir teisme ištirtų faktinių duomenų visuma.