Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3550-772/2016 pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės į papildomą turtinės žalos atlyginimą kai baudžiamojoje byloje buvo išnagrinėtas ir iš dalies patenkintas jo civilinis ieškinys atsakovui.

Dėl nustatytų faktų prejudicijos

10. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalos atlyginimą iš apelianto nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Atsakovas mano, kad jam nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas papildomas išlaidas, nes ieškovas į specialistus kreipėsi po 30 mėnesių, todėl tolesnis ieškovo gydymas nesusijęs su jam padarytais sužalojimais. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka, nes iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti apeliantui civilinę atsakomybę, rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikšmė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 3 punkte, kuriame nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluotos aktualios nagrinėjamai bylai taisyklės, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-493/2012; 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2013; kt.).

12. Nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turi Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendis, kuriuo apeliantas E. G. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Taigi, nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turi teismo nuosprendžiu konstatuoti apelianto nusikalstamos veikos padarymo ir šios veikos tiesioginių padarinių faktai, kurių iš naujo įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Teismas konstatavo, kad būtent atsakovo E. G. neteisėti veiksmai, t. y. smūgis į veido sritį, buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta, kad apeliantas nukentėjusiajam ieškovui sudavė nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, tuo padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio lūžį, apatinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį dešinėje pusėje, viršutinio žandikaulio centrinių kandžių vainikų lūžius, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties išnirimą, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas dešinės akies obuolio odenoje ir abiejų akių vokuose, tuo padarė ieškovui nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nepagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad ne dėl jo veiksmų buvo traumuotas ieškovas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad per 30 mėnesių laikotarpį ieškovas galbūt patyrė kitus sužalojimus, kurie nėra susiję su sveiktos sužalojimu, įvykusiu 2013-02-24. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kokie sužalojimai įvykio metu padaryti ieškovui, ieškovui padarytus sužalojimus konstatavo ir odontologijos klinikos specialistai. Teismas įvertinęs specialisto išvadą, gydytojo rekomendaciją padarė pagrįstą išvadą, jog dėl įvykio sužalotai sveikatai atstatyti ieškovui būtinas gydymas odontologijos klinikoje ir tam reikalingos papildomos lėšos. Nukentėjusiojo veiksmai, kurie apelianto traktuojami kaip neveikimas, t. y. nepakankama burnos higiena, žalingi įpročiai, neatvykimas pas gydytoją, neturi priežastinio ryšio su nustatytais dantų sužalojimais ir tai teismo posėdžio metu patvirtino gydytoja R. G.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia) konstatuoti baudžiamojoje byloje, kurių įrodinėti šioje byloje nebereikia. Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje byloje nustatyta ieškovo patirta turtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, t. y. padarytu nusikaltimu.

Dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo

13. Nepateikus duomenų apie būsimus nuostolius nuosprendžiu civilinis ieškinys nebuvo patenkintas, pažymint, kad atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nukentėjusiajam įvykio metu padarytais sužalojimais, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį.

14. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, būtinos išlaidos.

15. Apeliantas ginčija būsimų gydymo išlaidų (nuostolių) ieškovui priteisimą, argumentuodamas tuo, kad nukentėjusiajam gali būti priteisiamos tik turėtos, t. y. faktiškai patirtos, išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

16. Nagrinėjamos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialisto išvadą, gydytojo rekomendaciją, padarė išvadą, kad dėl įvykio sužalotai sveikatai atstatyti būtina ieškovui atlikti tolesnį odontologinį gydymą, reikalaujantį papildomų lėšų. Teismas, įvertinęs, kad ieškovas nedirba, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera, kad jis gali neturėti pinigų mokamoms odontologo procedūroms, todėl iš atsakovo priteisė būsimas gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti tik realiai patirtas gydymo išlaidas.

17. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovui tolesnis odontologinis gydymas būtinas, nes ieškovui 2013 m. nebaigus gydymo paties iniciatyva, po 30 mėnesių jis iš naujo naudojasi odontologo paslaugomis.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Dėl to pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas.

19. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos būsimos gydymo išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad dėl įvykio sužalotai sveikatai atstatyti ieškovui būtina atlikti tolesnį odontologinį gydymą, rėmėsi šiais rašytiniais įrodymais: medicininių dokumentų išrašu, kuriame nurodyti numatomi tolesni darbai: 1I1 laikinu apsauginių vainikėlių gamyba – apie 60 eurų; nuolatinis estetinis protezavimas BeK vainikėliais – apie 800 eurų; estetinis 2I danties atstatymas po traumos – apie 120 eurų; sąkandžio stabilizavimo kapa – apie 40 eurų. Apeliantas, teigdamas, kad toks odontologinis gydymas ieškovui nėra būtinas, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantas argumentui, kad teismo priteista žala yra nulemta dėl prieš tai laiku neišgydytų dantų ir nesėkmingo kanalų gydymo priežastimi, pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovas tik po 30 mėnesių tęsia gydymą, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia gydymo būtinumo. Taigi atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad bylos nagrinėjimo metu būsimo gydymo būtinumas nustatytas, todėl būsimo gydymo išlaidos ieškovui bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priteistos pagrįstai.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo

20. Apeliantas nesutinka ir su sprendime išdėstyta išvada dėl ieškinio termino pradžios nustatymo. Apelianto įsitikinimu, ieškovas praleido nustatytą ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo senaties terminą, kadangi ieškinį atsakovui pareikštas tik 2016-03-18. Apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį, kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti, nes ieškinio reikalavimai yra susiję su 2013-02-24 įvykio pasekmėmis.

21. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

22. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).

23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytą kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, sutinka su bylą nagrinėjusios teismo išvada, kad reikalauti atlyginti gydymo išlaidas ieškovas R. Ž. sužinojo tada, kai sumokėjo už odontologines paslaugas. Kitoks ieškinio senaties termino pradžios vertinimas, t. y. termino pradžios skaičiavimas nuo ieškovo sužalojimo momento iškreiptų nukentėjusio asmens galimybes gauti visas jo sveikatos atstatymui būtinas išlaidas, todėl teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė ieškinio termino pradžios momentą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

25. Iš apelianto ieškovas prašo priteisti 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (173–174 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 200 Eur suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.