- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-24
- Bylos Nr.
- 3K-3-219/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas (pirm.), Gražina Davidonienė, Birutė Janavičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
- Ieškovas
- A. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Š. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau - STT), 25 040 Lt (12 040 Lt negauto darbo užmokesčio ir 13 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti) turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad A. Š., įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymu, 2006 m. vasario 27 d. buvo sulaikytas, o kovo 1 d. – paleistas iš Vilniaus miesto VPK areštinės, paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jis buvo laikinai nušalintas nuo Vilniaus miesto VPK KP Ekonomių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigų nuo 2006 m. kovo 1 d. iki rusėjo 17 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 1, 2 dalis ir 300 straipsnio 1 dalį nuteisė A. Š. ir, subendrinęs bausmes, paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartimi nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino nurodytus nuosprendį ir nutartį bei nutraukė baudžiamąją bylą, motyvuodama tuo, kad duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. Kolegija konstatavo, kad byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje, todėl baudžiamoji byla dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nutraukta.
Ieškovo manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis reiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumą. Joje pažymėta, kad kompetentinga valstybės institucija, kuriai atstovavo STT pareigūnai, apribojo ieškovo teisę į susižinojimo ir privataus gyvenimo slaptumo gerbimą. Taip pat konstatuota, jog duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi įrodomosios vertės. Visi ieškovui taikyti baudžiamieji procesiniai sprendimai yra neteisėti. Be šių neteisėtų veiksmų padaryta ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų: judėjimo laisvės, darbo ir kt. STT inicijuojant ikiteisminį tyrimą buvo pažeista ieškovo teisė į privatų gyvenimą, tai taip pat lėmė neturtinės žalos atsiradimą. Dėl neteisėtai skirtos procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų ieškovas nurodė negavęs 12 040 Lt darbo užmokesčio, be to, baudžiamajame procese turėjo 13 000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo (STT), prokuratūros bei teismų institucijų veiksmų ieškovas patyręs didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų, negalėjo išvykti į Rusiją ir aukštojoje mokykloje ginti magistro darbo. Tokiais neteisėtais veiksmais jis buvo pažemintas, įžeistas, pablogėjo jo reputacija, neturėjo galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje, kurį laiką jam nebuvo skirta ir mokama VRM sistemos pareigūnų pensija.