Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė L. B. sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirtas laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią L. B. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo L. B. priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo G. K. naudai.

Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos 198,87 Eur civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo G. K. gydymo išlaidų atlyginimo ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo L. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. B. nuteistas už tai, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam G. K., o būtent: 2020 m. vasario 11 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centro nakvynės namų, (duomenys neskelbtini) kambaryje, konflikto metu tyčia užmetė spintelę ant nukentėjusiojo G. K. abiejų kojų čiurnų, tyčia metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam G. K. vieną kartą į kairės kaktos sritį, du kartus į dešinės rankos riešą, vieną kartą į dešinės rankos delną, du kartus į dešinės pusės šonkaulius, tris kartus į dešinės kojos šlaunį, ne mažiau du kartus į dešinės kojos šeivikaulį, vieną kartą į dešinės kojos kulną, ne mažiau du kartus į kairįjį petį, ne mažiau du kartus į kairės kojos šeivikaulį, taip padarė sužalojimus – kairiojo raktikaulio, kairės mentės, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX-X-XI šonkaulių, kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio, dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio lūžius, muštines žaizdas kairėje blauzdoje su aplinkine poodine kraujosruva, poodines kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, dešinėje nugaros pusėje, kairio peties srityje, dešiniame rieše, dešinėje šlaunyje su odos nubrozdinimu, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairiojo raktikaulio, kairės mentės, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX-X-XI šonkaulių, kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio, dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir sumažinti iš jo nukentėjusiajam G. K. priteistos neturtinės žalos dydį.

2.1. Apelianto nuomone, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į visus kriterijus, kurių pagrindu nustatomas neturtinės žalos dydis. Nurodo, kad jis teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo netinkamo elgesio. Visiškai sutiko su Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Taip pat sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau mano, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiojo gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį, nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus.

2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, kad teismų praktikoje asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur. Pažymi, jog tik išimtinais atvejais didesnės sumos (ar net mažesnės) neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmės. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Sutinka, kad nukentėjusiajam sudavė ne vieną smūgį ir padarė kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko nukentėjusysis patyrė skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą, tačiau priteisdamas nukentėjusiajam 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas pervertino nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius nepatogumus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nors ir akcentavo tai, kad jis (L. B.) buvo išprovokuotas atlikti smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. K. atžvilgiu, kuris ir buvo konfliktų iniciatorius, jog dėl nukentėjusiojo elgesio būtent jis (L. B.) kreipėsi ir į socialinius darbuotojas, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė didesnį nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, nei įprastai priteisiamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir taip nukrypdamas nuo formuojamus teismų praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais.

2.3. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad nors teismų praktikoje akcentuojama, kad kaltininko turtinė padėtis nešalina jo atsakomybės dėl padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajam ir ši žala turi būti atlyginta, vis dėlto sunki turtinė padėtis gali būti vienas iš kriterijų, lemiančių mažesnės priteistinos neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į tai, jog jo turtinė padėtis yra sunki, nors ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, turto neturi, kitų pragyvenimo šaltinių taip pat neturi.

3. Teismo posėdyje nuteistojo L. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė siūlė peržiūrėti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo L. B. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ar jam paskirtos bausmės, nesutinkama tik su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

5. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tose kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamą teismų praktiką, kurioje buvo sprendžiami neturtinės žalos dydžio klausimai bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo priteisimo nukentėjusiajam yra nepagrįstas, todėl keistinas.

7. Nukentėjusysis G. K. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, nurodydamas, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, iki šiol jaučia diskomfortą, dėl patirtų sužalojimų negali normaliai išsimiegoti, jaučia baimę, jam padaryti sužalojimai neigiamai paveiks jo gyvenimą (1 t., b. l. 112). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nekentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo atliktų veiksmų intensyvumą, įvertino tai, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kairiojo raktikaulio, kairės mentės, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII-IX-X-XI šonkaulių, kairės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio, dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio lūžiais bei odos nubrozdinimais. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam buvo skirtas medikamentinis gydymas, kontrolė šeimos gydytojo klinikoje, rekomenduojamas operacinis gydymas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, fizinį skausmą. Tačiau priteisdamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino kitas nustatytas aplinkybes - tai paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį bei tai, kad nėra duomenų, jog po įvykio G. K. būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ar dėl patirto sužalojimo būtų esmingai ribotos jo judėjimo, ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala jo fizinei ir psichinei sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju reiktų nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Vien nuteistojo veiksmų intensyvumas negali tapti viena iš pagrindinių priežasčių priteisti didesnę sumą nei įprastai priteisiama teismų praktikoje nukentėjusiojo neturtinei žalai atlyginti. Juo labiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp nuteistojo L. B. ir nukentėjusiojo G. K. nuolat kildavo nesutarimai, konfliktai, dėl nukentėjusiojo G. K. netinkamo elgesio ir dėl kylančių konfliktų nuteistasis L. B. raštiškai kreipėsi į socialinę darbuotoją prašydamas tai išspręsti. Tai, kad nukentėjusysis nesutardavo su L. B., tarp jų kildavo nuolatiniai konfliktai, neneigė ir pats nukentėjusysis G. K.. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nepritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kas yra vienas iš kriterijų, lemiančių mažesnės priteistinos neturtinės žalos dydį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis L. B. dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės (3 t., b. l. 79), nuosavo turto jis neturi, jo gyvenamoji vieta yra deklaruota prie Šiaulių miesto savivaldybės, iki įvykio gyveno Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro nakvynės namuose, šiuo metu nuomojasi kambarį bendrabutyje, kas leidžia spręsti, jog nuteistojo turtinė padėtis nėra gera ir tai yra vienas iš kriterijų leidžiančių mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

8. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, paties nukentėjusiojo elgesį, nuteistojo L. B. turtinę padėtį, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 2000 eurų. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, sumažinant nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo L. B. nukentėjusiajam G. K. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.