- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-497-923/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30678-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Advokatai
- Raimundas Jurka, Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Š. V. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo Š. V. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei perduotas laiduotojos R. V. atsakomybėn.
Š. V. skirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam N. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą (477,81 Eur) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą (177,42 Eur).
Iš Š. V. N. K. priteista 447,81 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo bei 4500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuspręsta Š. V. į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestus 1000 eurų pervesti nukentėjusiajam N. K. į jo pateiktą banko sąskaitą kaip nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo dalį.
Iš Š. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 177,42 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš Š. V. nukentėjusiojo N. K. atstovei pagal įstatymą A. K. priteista 3230 Eur nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Š. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra, dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 14 d., apie 02.20 val., prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, mažareikšmės dingsties, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė N. K. į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant grindinio, tokiu būdu nukentėjusiajam N. K. padarė dviejų dantų išnirimą ir kirstinę žaizdą apatinėje lūpoje, o taip pat muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėse, kas komplikavosi dantenų retrakcija bei dantų ir palaikančių audinių struktūrų pakitimais, dėl ko 11, 21, 22 danties vainikai yra pažeisti ir šalintini bei bus protezuojami, todėl nukentėjusysis N. K. neteko 10 procentų bendrojo darbingumo, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad Š. V. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Š. V. veikė tyčia ir dėl mažareikšmės dingsties (chuliganiškų paskatų) sudavė stiprų smūgį kumščiu nukentėjusiajam į burnos sritį, dėl ko pastarajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jokios pagrįstos priežasties vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį nebuvo. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą, apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės bei duomenys apie Š. V. leidžia laikyti jį vertu teismo pasitikėjimo asmeniu ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atitinkamai išsprendė ir byloje pateiktų civilinių ieškinių klausimą. Nustatė, kad Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio dydį 177,42 Eur bei nukentėjusiojo civilinio ieškovo N. K. ieškinio dydį 447,81 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo patvirtina byloje pateikti rašytiniai duomenys apie suteiktas paslaugas, patirtas išlaidas, todėl šiuos prašymus tenkino pilnai. Tuo tarpu neturtinę žalą sumažino iki 4500 Eur, įvertinęs nukentėjusiojo pažeistos vertybės pobūdį, padaryto sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirtos traumos pobūdį, nukentėjusiojo gydimosi laikotarpį bei intensyvumą, taikomų procedūrų sudėtingumą, galimybių bendrauti suvaržymą, psichologinį diskomfortą, tai, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ir galimą tokio amžiaus jaunuolio didesnį emocinį jautrumą, taip pat ir tai, kad pats nukentėjusysis taip pat pažeidė jam taikomų elgesio taisyklių reikalavimus, atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Tuo pačiu išspręsti ir proceso išlaidų klausimai. Teismas sprendė, kad pagrįstos išlaidos už nukentėjusiojo atstovavimą byloje sudaro 3230 Eur, tuo tarpu prašymą priteisti 605 Eur išlaidų už konsultacinę specialisto išvadą ir 525 Eur išlaidas už advokato kelionėje praleistą laiką atmetė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Š. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendį, jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o esant teisiniam pagrindui – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį bei priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir bylos sudėtingumą.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus kaip atliktus dėl chuliganiškų paskatų, dėl ko priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Byloje nustatyta, kad apeliantas nusikalstamus veiksmus atliko po kilusio žodinio konflikto, o ne spontaniškai siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo ar kitų chuliganiškoms paskatoms aktualių priežasčių. Iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad apeliantą užkalbino pats nukentėjusysis kartu su savo draugais ir po pirmo pokalbio apeliantas nuėjo nuo jų savo iniciatyva, tačiau grįžo būtent dėl pačio nukentėjusiojo ir jo draugų užgauliojimų ir necenzūrinių žodžių vartojimo jo atžvilgiu. Apelianto manymu, nėra jokių pagrįstų abejonių, kad nusikalstamą veiką didžiąja dalimi išprovokavo būtent nukentėjusysis, o ne jo chuliganiškos paskatos. Skunde pažymima, kad tai, jog Š. V. nėra linkęs į chuliganišką elgesį patvirtina ir tai, kad jis nėra anksčiau teistas ir niekada nėra turėjęs jokių problemų su teisėsauga.
3.2. Apeliantas mano, kad paminėtos priežastys atitinkamai lėmė ir per didelės neturtinės žalos dydžio priteisimą. Apeliantas nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė iš dalies išprovokuotas pačio nukentėjusio, Š. V. niekada anksčiau nebuvo teistas, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nors neturi lėšų sumokėti civiliniame ieškinyje prašomos sumos, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, tačiau savo iniciatyva pervedė 1000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą. Apelianto nuomone, net ir esant visumai aplinkybių, kurios traktuotinos kaip jo atsakomybę lengvinančios, pirmosios instancijos teismas iš jo nukentėjusiojo naudai priteisė per didelį neturtinės žalos dydį, kuris atitinkamos kategorijos bylose yra didesnis už vidurkį, todėl prašo tinkamai įvertinti visas aplinkybes ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki tokios sumos, kuri užtikrintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, deramą kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bei neturtinės žalos dydžio nustatymo taisykles.
3.3. Apeliantas nesutinka ir su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Skunde jis nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Skunde Š. V. teigia, kad viso bylos nagrinėjimo metu jis atskleidė visas žinomas aplinkybes, savo kaltę pripažino, byla nelaikytina sudėtinga, todėl mano, kad nukentėjusiam priteista bylinėjimosi išlaidų sumą advokato išlaidoms padengti – 3230 Eur yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, nesuderinama su teisingumo principu, todėl apeliantas prašo ir šią priteistiną suma atitinkamai mažinti, kad ji atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, bei kad atitiktų priteistinų bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. V. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nukentėjusiojo N. K. atstovas advokatas Raimundas Jurka bei įstatyminė atstovė A. K. su apeliacinio skundo reikalavimais nesutiko, papildomai prašė priteisti iš Š. V. apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).
6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Š. V. neneigia atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, tai yra, kumščiu sudavęs N. K. į veido sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, savo kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka su padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tai yra, chuliganiškų paskatų. Tuo pačiu prašo mažinti apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos ir patirtų nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, aplinkybių dėl BPK reikalavimų pažeidimų vertinant įrodymus nenustatė. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos aptarė ir pateikė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantį jų vertinimą, ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad Š. V. kaltei dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti įrodymų pakanka.
Dėl Š. V. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Specifinis tokio nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-194-895/2020). Pažymėtina, kad galimi tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-113-303/2019).
9. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Š. V. su nukentėjusiuoju N. K. ir kitais trim jaunuoliais susitiko viešoje vietoje prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visi asmenys iki tol pažįstami nebuvo, jų nesiejo jokie asmeniniai, darbiniai, mokymosi ar panašaus pobūdžio santykiai. Byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga, kitų objektų apžiūros protokolas su fotolentele (1 t., b. l. 114–134) iš esmės detaliai atskleidžia visą šiai bylai aktualių įvykių eigą. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, pirminis Š. V. ir jo draugo V. M. susitikimas su keturių jaunuolių grupe, kurioje buvo ir nukentėjusysis N. K. ir to susitikimo metu vykęs bendravimas atrodo gan pozityvus ir draugiškas, jaunuolių kūnų povyza neatrodo grėsminga, priešingai, stebimi asmenų juoko epizodai, tame tarpe ir draugiški nurodymai kur šioje vietoje galima atlikti gamtinius reikalus, po ko kartu su Š. V. buvęs V. M. nueina į jaunuolių nurodytą vietą skersgatvyje bei ten atlieka gamtinius reikalus, Š. V. tuo metu sėdi ant suoliuko nugara atsisukęs į jaunuolius, joks bendravimas nevyksta. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad nukentėjusysis N. K. kaip matyti iš vaizdo įrašų medžiagos nebuvo aktyvus bendravimo dalyvis, priešingai, jis laikėsi gana atokiai nuo jaunuolių grupės, nerūkė kartu su jais, vienu metu net buvo apskritai pasišalinęs už pastato kampo. Bendravimui pasibaigus matyti, kaip Š. V. su V. M. nueina nuo nukentėjusiojo ir kartu su juo buvusių jaunuolių, tačiau nepraėjus nei minutei staigiu žingsniu grįžta atgal ir agresyviai nusiteikęs pratrūksta smurtauti, pirma, pastumia vieną iš jaunuolių, kuris nugriūna ant suoliuko, antra, prieina prie nukentėjusiojo ir trenkia šiam į veido sritį, dėl ko šis pargriuvo ant grindinio, trečia, grįžta prie jaunuolio, kuris sėdėjo ant suoliuko ir trenkia šiam į viršutinę kūno dalį, po ko šis nukrinta ant šaligatvio veidu į apačią. Akivaizdu, kad jaunuoliai jokių smurtinių veiksmų Š. V. ir/ar jo draugo V. M. atžvilgiu neatliko. Š. V. smurto protrūkio metu pastarieji stovėjo taikiai nuleidę rankas, o po panaudoto smurto draugų atžvilgiu apskritai pabėgo. Įvertinus aukščiau aptartą nagrinėjamo įvykių mechanizmą, jo eigą, visiškai pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, jog Š. V. dėstomos aplinkybės apie neva jam galimai gresiantį pavojų šiuo atveju atmestinos kaip visiškai nepagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto aukščiau aptartas elgesys, jo pobūdis, intensyvumas ir eiga pagrįstai pripažintas kaip kilęs iš chuliganiškų paskatų.
10. Kaip pavartoto fizinio smurto priežastį Š. V. nurodo tai, kad nukentėjusysis su draugais jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. Įvykio dalyvių parodymų analizė iš tiesų leidžia spręsti apie tam tikrų necenzūrinių žodžių vartojimą vienas kito atžvilgiu, tačiau toks bendravimas buvo abiejų pusių iniciatyva. Visgi, pasak Š. V. jis negalėjo pasakyti, ar būtent nukentėjęs jam kažką sakė, pasirinko šį jaunuolį, nes mano, jog tam buvo priežastis (3 t., b. l. 44–45). Nukentėjusysis patvirtino, jog pokalbis su nepažįstamais vyrais vyko apie 5 minutes, pokalbio metu buvo pasakytos atskiros nuomonės apie sovietmečio laikus, tuo metu jis buvo atsitraukęs, pokalbyje nedalyvavo, kartu nerūkė, nepažįstamiems vyrams nueidinėjant D. sušuko keiksmažodžius, po ko asmenys greitu žingsniu sugrįžo ir vienas iš jų pribėgęs paklausė kas čia taip pasakė, nespėjus atsakyti trenkė į veidą. Mano, kad pasirinko jį, nes jis stovėjo arčiausiai, jo rankos buvo nuleistos (3 t., b. l. 64–66). Liudytojo D. A. teigimu, tai sutikti vyrai ėmė prasivardžiuoti, todėl jiems nueinant jis pasakė jūs patys „bomžai“, kiek atsimena N. K. absoliučiai tiems vyrams nieko nesakė (3 t., b. l. 66–67). Pasak liudytojo D. S., vyrai jiems pasakė, kad „jūs bomžai“, tuomet D. šūktelėjo „jūs gaidžiai“ (3 t., b. l. 67). Liudytojas N. G. taip pat patvirtino, jog priėję du asmenys pradėjo koliotis, vadino „bomžais“, o D. jiems sušuko „jūs gaidžiai“. N. normalus žmogus, jokio konflikto nesukeltų (3 t., b. l. 67–68). Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nurodyta mažareikšmė, menkavertė dingstis panaudoti fizinį smurtą kaip atsaką į ištartą necenzūrinę frazę, ignoruojant elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį bei kartu su juo buvusius asmenis neabejotinai patvirtina chuliganiškų paskatų buvimą Š. V. veiksmuose.
11. Taigi nukentėjusiojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, kitų įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, objektyvią ir įtikinamą išvadą, kad Š. V. noras amžiaus prasme parodyti savo viršenybę, nesant jokių svarių asmeninių motyvų nukreiptų būtent prieš nukentėjusįjį (pavydo, keršto, ilgai besitęsiančio konflikto ir pan.) kas iš esmės ir lėmė viešoje vietoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam N. K. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. V. ir nukentėjusiojo N. K. nebuvo jokio aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto ir byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar užgauliojo smurtautoją. Taigi teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusįjį Š. V. sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, nes neadekvatūs smurtiniai veiksmai prieš N. K. buvo panaudoti dėl mažareikšmės dingsties. Daryti priešingos išvados, nei apylinkės teismas, apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo veikos kvalifikavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio
12. Apeliantas nesutinka, kad N. K. padarytas neturtinės žalos dydi siekia 4500 Eur ir prašo šį pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį mažinti. Įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas išspręstas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių priteista neturtinės žalos suma turėtų būti mažinama.
Žemesnės instancijos teismas
13. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
14. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardinti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis.
15. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą. Viena vertus, pažymima, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kita vertus, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Todėl toks vertinimas lemia, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021).
16. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
17. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7 240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-300/2014, Nr. 2K-68/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019).
18. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis prašė priteisti iš Š. V. 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tokį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 4500 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija su tokiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu sutinka, pagrindų jį mažinti, kaip to prašo apeliantas, neįžvelgia. Pirmiausia pabrėžtina, kad nors pagal sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisykles nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo įvertintas kaip nesunkus, tačiau Š. V. smurtinis elgesys sukėlė nukentėjusiajam pakankamai žymius ir ilgalaikius sužalojimus, reikalaujančius tęstinio gydymo, nukentėjusysis neteko trijų priekinių dantų, po minėto įvykio pirmas dienas N. K. buvo šoke, labai ilgą laiką jis jautė skausmą tiek fizinį, tiek emocinį, jautė gėdą, nerimą, labai mažai šypsojosi, o kai norėdavo nusišypsoti dengdavosi burną, jautėsi nepilnavertis vaikas; kelis mėnesius jautė didelį diskomfortą valgant ir kalbant, dėl šio įvykio negalėjo valgyti kieto maisto ir buvo būtina valgyti tik skystos konsistencijos maistą ir tai kėlė didelių nepatogumų kasdieniniame gyvenime; iki šių dienų N. K. jaučia priekinių dantų jautrumą bei siekiant juos saugoti negali kąsti priekiniais dantimis, bijo lankyti sporto klubą, važinėti dviračiu, bijodamas kristi ir vėl pažeisti sužalotus dantis; po patirtos traumos atsirado baimė kur nors eiti su draugais, lankytis dideliuose žmonių susibūrimuose, šventėse, taip pat atsirado nepasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis ir baimė, kad kas nors netikėtai jam gali suduoti smūgį ar užpulti, iki dabar bijo sutikti mieste tą patį asmenį, kuris jį sužalojo; atsirado nuolatinis nerimas, kuris tęsiasi ir iki šios dienos, trukdo mokytis, nesistemingai, tačiau dažnai nerimas paūmėja ir trukdo susikaupti, neleidžia normaliai mokytis dėl vizitų pas gydytojus kenčia N. K. mokslai, vizitai pas daktarus dar nėra pasibaigę, kiekviename vizite pas dantistus N. K. turi kęsti leidžiamų vaistų skausmą bei kitokį dantistų sukeliamą diskomfortą; trys mirę dantys yra padarinys visam gyvenimui, t. y. jis ilgai negalės kąsti priekiniais dantimis, o gal net ir visą likusį gyvenimą, gydytojai nėra užtikrinti kiek laikysis priauginti, negyvi dantys, ateityje gali prireikti trijų dantų implantacijos, todėl yra didelis susirūpinimas dėl būsimų pasekmių. Tokios aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui priteisti nukentėjusiajam 4500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
19. Teisėjų kolegija neturi abejonių, kad nukentėjusysis veikos darymo metu ir po jos juto skausmą, taip pat patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu detalizavo, kokio pobūdžio neigiamas pasekmes jis juto dėl patirtų sužalojimų – dėl išmuštų priekinių dantų, suplėšytos lupos buvo atlikta operacija, nukreiptas tolimesniam gydymui, išpjauti kanalai, mėnesį laiko reikėjo valgyti smulkų maistą per šiaudelį, atliktos kelios operacijos, operuotos dantenos, kad netirptų žandikaulis, ateityje gali reikėti protezų 3 dantims, kurie yra negyvi. Gydymas neužbaigtas iki šiol. Šiai dienai likusi baimė sutikus nepažįstamą aukštesnį, vyresnį asmenį, kad jis nepradėtų netikėtai smurtauti (3 t., b. l. 65-66). Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. K. taip pat patvirtino, jog sūnus patyrė šoką, atsirado baimės jausmas, bijo su draugais vaikščioti, su jais nebendrauja. Dvi savaites buvo sunkus gydymas, valgė per šiaudelį. Dantys negyvi, juos įstatė, suplombavo, tačiau kaulas nuo sutrenkimo tirpsta ir dantys išsiklibins, reikės protezuoti. Dėl lankymosi pas specialistus nukentėjo mokslai, kadangi dažnai praleidinėjamos pamokos. Po įvykio paprašė pakeisti mokyklą, pasidarė uždaras, nustojo sportuoti (3 t., b. l. 81-82). Aptartų aplinkybių visuma nėra būdinga įprastam nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl ir priteistina 4500 Eur suma nagrinėjamu atveju nustatyta pagrįstai. Šiame kontekste turėtų būti įvertintos ir tos aplinkybės, jog nusikalstama veika buvo padaryta nepilnamečio asmens atžvilgiu, tad pagrįstai atkreiptas dėmesys į tokio amžiaus jaunuolio emocinį jautrumą, bendravimo galimybių sumažėjimą.
20. Priteisiant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama ir į nuteistojo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė vykdantis individualią veiklą, ir galintis sumokėti 3000 Eur neturtinę žalą, šiuo metu į teismo depozitinę sąskaitą yra pervedęs 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas 4500 Eur neturtinės žalos dydis šiuo atveju nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, iš esmės atitinka nukentėjusiojo ir už žalą atsakingo asmens interesų pusiausvyrą.
21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylai aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimo laipsnį, gydymo eigą, pasveikimo perspektyvą, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kitas faktines aplinkybes, bei nustatė teisingą ir pagrįstą nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai tokios išvados nepaneigia, juolab, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, kadangi įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams.
Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų
22. Apeliaciniu skundu nesutinkama su nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą A. K. priteista 3230 Eur pinigų suma advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, susijusius su nukentėjusiojo atstovavimu bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apelianto prašymas sumažinti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.
24. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-489/2019).
25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).
26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti 3755 Eur proceso išlaidų patirtų už nukentėjusiojo atstovavimą byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 525 Eur išlaidos buvo patirtos kaip atstovo kelionės išlaidos, todėl negali būti pripažįstamos būtinomis proceso išlaidomis, atsižvelgiant į tai, prašomą priteisti proceso išlaidų sumą sumažino iki 3230 Eur. Tuo pačiu konstatavo, kad likusi advokato nurodomų sąskaitose už suteiktas paslaugas suteiktų paslaugų kainų suma yra ženkliai mažesnė už minėtomis Rekomendacijomis nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius, ir 4 punkte nustatytus atlygintinų išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl pripažino pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo Š. V. nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą A. K..
27. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl 3230 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo pagrįstai atkreipė dėmesį, kad advokatas R. Jurka aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, parengė ir pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, kad patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, nurodytoms aplinkybėmis iš esmės neturi pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismas. Visgi, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nukentėjusiojo nurodytas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visą nurodomą sumą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamoji byla, nebuvo itin sudėtinga ar didelės apimties, ją sudaro tik 3 tomai, iš kurių didžioji dalis vaizdo įrašų medžiagos apžiūros protokolai, be to, pirmosios instancijos teisme išnagrinėta surengus vos 4 teisiamuosius posėdžius, iš kurių vienas atidėtas dėl paties atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, visų posėdžių bendra trukmė sudaro 5 val. 25 min. Sprendžiant priteistinų išlaidų klausimą, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju, Š. V. nors ir nurodė vykdantis individualią veiklą, tačiau atkreipė dėmesį, kad gaunamas pelnas per metus sudaro tik 5000 Eur, be to, teikia išlaikymą dviem dukroms, turi automobilį ir sodo sklypą. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista 3230 Eur nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl mažintina iki 2500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent nurodyto dydžio suma yra protinga, adekvati ir proporcinga nuteistojo turtinei padėčiai bei nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui.
Dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Nukentėjusiojo N. K. atstovas advokatas Raimundas Jurka prašo priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens Š. V. 1000 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (kartu su prašymu teismui pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas (3 t., b. l. 129–130). Kaip matyti iš sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas, nukentėjusiojo išlaidas sudarė nuosprendžio bei Š. V. skundo analizė ir kontrargumentų į apelianto skundą parengimas, pasitarimas su klientu, dalyvavimas teismo posėdyje Kauno apygardos teisme.
30. Kaip jau minėta aukščiau, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016).
31. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinį skundą, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas, kuris, atstovaudamas nukentėjusiojo interesams, pateikė argumentus dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo pagrįstumo. Todėl vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ruošiantis ir dalyvaujant bylos nagrinėjame apeliacine tvarka turi būti priteisiamos iš Š. V.. Tačiau, kaip žinia, sprendžiant klausimą dėl byloje patirtų proceso išlaidų, būtina įvertinti, ar prašoma priteisti suma yra reali, pagrįsta ir ne per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2014, Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsiliepimas į skundą, kaip procesinis dokumentas, nukentėjusiojo atstovo byloje pateiktas nebuvo, apeliacinio proceso trukmę (byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, kuris truko 27 min.), bylos sudėtingumą (bylą sudaro 3 tomai, byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai), tai, kad tas pats advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, todėl detalesnio susipažinimo su bylos medžiaga nereikėjo, sprendžia, jog nukentėjusiojo atstovo prašomos priteisti 1000 Eur dydžio išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra per didelės ir neadekvačios nuteistojo turtinei padėčiai: jis neturi vertingo (ne)kilnojamo turto, išlaiko du nepilnamečius vaikus, apskųstuoju nuosprendžiu jis privalo nukentėjusiajam ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti apylinkės teismo priteistą bendrą 5125,23 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą; 2 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajam. Dėl aptartų aplinkybių prašymas priteisti atstovavimo išlaidas tenkintinas tik iš dalies ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. V. priteistina 400 Eur dydžio suma nukentėjusiojo N. K. atstovės pagal įstatymą A. K. naudai išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nustatyto dydžio suma laikytina ne per didele ir atitinkanti teisingumo, protingumo, proporcingumo bei kitus Rekomendacijoje nustatytus proceso išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl turi būti atlyginta.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
33. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. APD-2023-13188 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 120–122). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant Š. V. sudaro 86,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš Š. V. valstybei.
34. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
35. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad apeliacinis procesas pradėtas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens iniciatyva, tačiau gynėjas pastarajam paskirtas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko 27 min., Š. V. materialinė padėtis nėra stabili ir pakankama, jis turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, jam advokatas buvo paskirtas teismo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš Š. V. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria iš Š. V. priteistos nukentėjusiojo atstovo advokato atstovavimo išlaidos 3230 Eur (trys tūkstančiai du šimtai trisdešimt eurų) nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą A. K. ir nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteistą sumą sumažinti iki 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Š. V. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nukentėjusiojo N. K. atstovės pagal įstatymą A. K. naudai už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl privalomo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš Š. V. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.