Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimas, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaitytas V. J. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 18 d. (1 para).

Iš V. J. priteista 209,37 Eur gydymo išlaidų ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Iš V. J. priteista V. R. 115,13 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 115,13 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš V. J. priteista 1 150 Eur V. R. advokatui turėtoms išlaidoms atlyginti.

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas V. J. turtui, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.2. V. J. teisiamas pirmą kartą, nėra linkęs pažeidinėti teisės normų, jo padaryta veika atsitiktinė, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl teismas sprendė jam skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą sankcijoje nustatyto vidurkio ribose (BK 61 straipsnio 4 dalis), nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje.

4.2. Specialistas S. J. patvirtino, kad tokia trauma gali atsirasti užsukant ranką ir viršijant sąnario sukimo amplitudę, kad griūnant ir atsitrenkiant petimi galimas raktikaulio lūžimas, o ne peties sąnario išnirimas. Specialistas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose buvo duomenų apie 2019 m. patirtą dešinio peties traumą, buvo konstatuotas dešinio peties sąnario sumušimas, tačiau nebuvo duomenų, kad gydymas dėl dešinio peties sumušimo buvo ilgas. Specialistas teigė, kad jeigu nukentėjusysis prieš pusantrų metų būtų patyręs peties sausgyslių traumą, būtų peties judesio apribojimas, tačiau rankos funkcija buvo atsistačiusi, skausmai išnykę. Taip pat radiologė E. M. nurodė, kad tyrimo metu nėra ryškesnės raumenų atrofijos, todėl sužalojimas galėjo būti padarytas 2020 m. liepos mėnesį. Jeigu būtų ankstesnė trauma, raumenų atrofija būtų didesnė.

4.4. Nuteistojo nustatytų aplinkybių interpretavimas leidžia daryti išvadą, kad jo parodymai yra tik gynybinė pozicija su tikslu išvengti atsakomybės už nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, dėl ko būtų jam priteista nedidelė suma neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad V. J. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant V. J. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog V. J. parodymai, kad nukentėjusiojo dešinės rankos sausgyslės galėjo plyšti nukentėjusiajam bandant smūgiuoti akmeniu ir jam šį smūgį blokavus ranka, nebuvo paneigti. Tokią nuteistojo versiją apylinkės teismas atmetė vadovaudamasis liudytojų R. R., N. Č., specialistų paaiškinimais dėl išvadų, 2020 m. liepos 17 d. 19.45.43 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuoto skambučio garso įrašu ir stenograma (1 t., b. l. 25–27), mobiliųjų policijos pareigūnų kamerų Nr. B0F1EC60CBEE stenogramose ir įraše užfiksuotomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 30–34), specialistų išvadomis (1 t., b. l. 39–40, 57–60). Šie įrodymai pagrindžia, jog iš karto po įvykio, dar iki oficialios apklausos, nukentėjęs skundėsi V. J. veiksmais sužalojant jam ranką. Be to, specialisto išvados bei teisiamajame posėdyje duoti specialisto S. J. paaiškinimai apie sužalojimo mechanizmą patvirtino, kad V. R. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio viršdyglinio ir dešinio podyglinio bei dešinio pomentinio raumenų sausgyslių plyšimo padaromas viršijant peties sąnario fiziologinę judesių amplitudę, kaip, pavyzdžiui, pernelyg užsukant ranką peties sąnaryje. Specialistas S. J., aiškindamas šio sužalojimo mechanizmą, patvirtino, kad kai asmens fiziologinė sąnario judesio amplitudė ribota, diagnozuotas taip vadinamas sukamojo varžčio sindromas (kas šiuo atveju nustatyta nukentėjusiajam), asmuo pats dėl didelio skausmo atlikti didelės amplitudės judesių negali. Taigi priešingai nei nurodo nuteistasis, jo parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino ir atmetė remdamasis objektyviais bylos duomenimis.

10. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad nukentėjusiajam nustatytas raumens sausgyslių plyšimas gali būti 2019 m. balandžio mėnesio traumos pasekmė, kai jis krisdamas susižalojo petį. Specialisto išvadoje atliktų V. R. medicininių duomenų analizė patvirtino, kad 2019 m. balandžio 24 d. jis buvo apžiūrėtas chirurgo dėl traumos griūvant ir susimušant petį. Atlikus rentgenogramą, kaulinių pakitimų nerasta. Rekomenduoti tepalai ir vaistai nuo uždegimo. Kitokių įrašų dėl šios traumos nėra. Specialistė gydytoja radiologė E. M. patvirtino, kad nors iš radiologinio tyrimo metu gautų duomenų negali kategoriškai teigti, kada konkrečiai – 2020 m. liepos 17 d. ar 2019 m. balandžio 24 d. nukentėjusiajam plyšo raumens sausgyslės, tačiau atsižvelgus į tai, kad raumens atrofija nėra didelė, tikėtina kad sausgyslių plyšimas buvo 2020 m. liepos 17 d. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2019 m. balandį V. R. chirurgas konstatavo tik peties sumušimą, be jokios operacijos peties skausmas praėjo, nukentėjęs buvo darbingas, raumens sausgyslių plyšimas pagal sužalojimą mechanizmą yra susijęs su sukamuoju judesiu, pažeidžiant judesio amplitudę, o ne atsitrenkiant, aštrų skausmą nukentėjęs pajuto įvykio metu, nukentėjusiojo aiktelėjimo faktą patvirtino ir pats nuteistasis, pagrįstai atmetė nuteistojo versiją, jog nukentėjusiajam sausgyslės plyšimas buvo dar nuo 2019 m. balandžio mėnesio.

11. Be to, kaip matyti skunde V. J. nurodo, jog nukentėjusiojo parodymai prieštarauja objektyviai bylos medžiagai. Grįsdamas tokį skundo argumentą, nuteistasis nurodo ir kokie konkretūs teiginiai tai patvirtina. Vis tik apeliacinės instancijos teismas su tokiu parodymų vertinimu nesutinka ir konstatuoja, jog nurodyti teiginiai jų parodymų prieštaringumo neatskleidžia ir V. J. kaltės nepaneigia. Apeliantas išskiria tik atskirus liudytojo, specialistų, nukentėjusiojo parodymų bei rašytinės bylos medžiagos fragmentus, juos savaip, sau palankia linkme interpretuoja, visiškai neatsižvelgdamas į bendrą jų kontekstą. Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, parodymais grindžiant išvadas dėl asmens (ne)kaltumo privalo būti įvertinta jų visuma, bendras kontekstas, jie taip pat turi būti palyginti su kitais bylos duomenimis, kadangi priešingu atveju gali būti padarytos neteisingos išvados.

Dėl paskirtos bausmės

12. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. J. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

13. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į V. J. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – neteistas (t. 2, b. l. 51), per pastaruosius trejus metus vieną kartą baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau nuobaudos galiojimas pasibaigęs (t. 2, b. l. 52), vykdo veiklą savo individualioje įmonėje (t. 2, b. l. 55), bendruomenė jį charakterizuoja kaip atsakingą, draugišką, gyvenantį tvarkingoje šeimoje, ūkininkaujantį (t. 2, b. l. 61). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

14. Taigi įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, taip pat tai, kad ši jo padaryta veika atsitiktinė, jai padaryti turėjo įtakos tarp jo ir nukentėjusiojo 2019 m. kilęs konfliktas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga.

Dėl civilinio ieškinio

15. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sumažinti nukentėjusiajam V. R. pagal pateiktą civilinį ieškinį priteistą sumą.

16. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas turtinės žalos dydį tinkamai atsižvelgė, jog konstatavus, kad V. J. padarė nusikaltimą ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jis privalėjo lankytis pas gydytojus, pirkti skirtų medikamentų, vykti į Druskininkus tyrimo atlikimui, specialisto apžiūrai į Alytaus miestą, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui į Lazdijų miestą, pasirūpinti atstovavimu. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo pagrįstai priteisė 115,13 Eur turtinės žalos.

17. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tose kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

18. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamą teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, jog priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K‑252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo priteisimo nukentėjusiajam yra nepagrįstas, todėl keistinas.

19. Nukentėjusysis V. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, nurodydamas, kad jis patyrė fizinį skausmą, kurį junta ir po įvykio, jam diagnozuotas sausgyslių plyšimas, rekomenduota operacija, ilgą laiką gydosi medikamentais, dėl nustatyto sužalojimo turėjo nepatogumų, išgyvena dėl ateities, patiria finansinius sunkumus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, fizinį skausmą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažinama iki 2 500 eurų. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Nukentėjusysis papildomai prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė 2015 m. liepos 28 d., 2019 . balandžio 10 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. žemės sklypų panaudos sutarčių, kuriose nurodyta, kad jis savo iniciatyva 2021 m. pradžioje nutraukė panaudos sutartis dėl patirtos rankos traumos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias sutartis nustatė, jog jos nepatvirtina, kad būtent dėl nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam sukeltos traumos jos turėjo būti nutrauktos. Nuteistasis V. J. nusikalstamą veiką V. R. atžvilgiu padarė 2020 m. liepos 17 d., o kaip matyti iš panaudos sutarčių, jos buvo nutrauktos 2021 m. vasario 12 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo pateiktos panaudos sutartys neturi įtakos nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

21. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Be to, bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

22. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, skundas tenkintas tik iš dalies. Įvertinus bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, t. y. į tai, kad advokatas paruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 200 Eur suma yra priteistina kaip protinga atstovavimo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti:

iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajam V. R. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J. nukentėjusiojo V. R. naudai 200 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.