Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pastebėtina, kad iš minėto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad A. K. smūgį M. K. sudavė savo dešine ranka. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai padaryti kitu būdu ir aplinkybėmis negu nurodė ji pati. Be to, medicininiai dokumentai leidžia spręsti, kad nukentėjusiajai M. K. šonkaulio lūžis buvo nustatytas ne iš karto po konflikto, tačiau tai jokiu aspektu neleidžia teigti, kad nukentėjusioji nepagrįstai apkalba kaltinamąjį. Kaip minėta aukščiau, objektyvus medicininis duomuo – specialisto išvada – patvirtina, kad nukentėjusiajai konstatuotas šonkaulio lūžis padarytas kieto buko riboto daikto poveikyje vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje ir medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, t. y. „kitam asmeniui kumščiu sudavus vieną smūgį į krūtinę“, ir laiku – 2022 m. liepos 16 d.

Nors kaltinamasis A. K. taip pat teigė, kad dviratininkas, t. y. pati nukentėjusioji M. K. įvykio dieną atsitrenkė į jį, dėl to jis kreipėsi į policiją, tai laikytina jo gynybine pozicija, kurios nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Teismas nustatė, kad A. K. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė kreipsiantis su pareiškimu dėl to, kad M. K. padarė jam kokius nors sužalojimus, neparodė pareigūnams jokių sužalojimų, be to, ir į medikus dėl jo atžvilgiu neva atliktų M. K. veiksmų nesikreipė. Tai leidžia spręsti, kad ir pats kaltinamojo kreipimąsis į policiją dėl M. K. veiksmų, jeigu toks kreipimąsis iš viso buvo, iš esmės buvo sąlygotas jo paties (past. – A. K.) atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Visgi, teismas pažymi, kad byla yra nagrinėjama kaltinimo ribose, o šioje byloje kaltinamasis yra būtent A. K., o M. K. – nukentėjusioji. Teismas taip pat atmeta kaltinamojo teiginius, kad byloje esantis vaizdo įrašas galimai yra modifikuotas, nes jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta, vaizdo įrašas yra vientisas ir pakankamai ilgos trukmės, jame užfiksuotas ne tik kaltinamojo smūgis nukentėjusiajai, bet ir kitos aplinkybės, kaip antai pašaliniai asmenys, todėl tokie teiginiai yra atmestini kaip deklaratyvūs.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis A. K. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2022 m. liepos 16 d. apie 14.27 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato Juozo Galvydžio g. 3,Vilniuje, tyčia, be jokios priežasties, priėjęs prie nukentėjusiosios M. K., kuri tuo metu buvo sustojusi su dviračiu, atliko jos atžvilgiu įžūlius, neišprovokuotus smurtinius veiksmus, t. y. sudavė smūgį kumščiu į krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusioji nukrito nuo dviračio ant žemės, šiais veiksmais sužalojo M. K., padarydamas jai kairiojo šešto šonkaulio priekinio galo lūžį, taip nesunkiai jai sutrikdė sveikatą. A. K. neteisėtų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajai į krūtinės sritį ir alkūnę elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog A. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi jis nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Teismas pastebi, kad nors kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog A. K. jam inkriminuotą veiką padarė kitų asmenų akivaizdoje, jokie šią veiką galimai matę asmenys nebuvo nustatyti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Todėl teismas šią aplinkybę pašalina iš kaltinimo, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui bei nesunkina kaltinamojo padėties. Teismas taip pat patikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką į 2022 m. liepos 16 d. apie 14.27 val., ši aplinkybė tikslintina atsižvelgiant į vaizdo įraše nurodytą laiką (1 t., b. l. 121). Taip pat teismas pastebi, kad nukentėjusiajai M. K. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Nors kaltinamajam taip pat inkriminuota tai, kad jis „vieną kartą kairiu kumščiu sudavė į dešinę alkūnę“, kaip matyti iš medicininių dokumentų, objektyviai jokie sužalojimai nukentėjusiosios dešinėje alkūnėje neužfiksuoti. Be to, ir iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis A. K. iš esmės sudavė tik vieną smūgį dešiniu kumščiu į nukentėjusios M. K. krūtinės sritį, o kaire ranka iš esmės atliko tik pastūmimo veiksmą. Taigi, minėta aplinkybė iš kaltinimo pašalintina. Tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui bei nesunkina kaltinamojo padėties.

Nors gynėjas nesutiko su veikos kvalifikavimu ir nurodė, kad chuliganiškos paskatos inkriminuotos nepagrįstai, nes asmenys buvo pažįstami, šie argumentai atmestini. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506/2013, 2K-118-489/2020 ir kt.).

Teismas nustatė, kad A. K. prieš M. K. neadekvačius smurtinius veiksmus, kuriais sukėlė pastarajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko dėl tikėtina kilusio nesutarimo žaidžiant minėtą geolokacinį žaidimą „Ingress“. Nors pats kaltinamasis A. K. iš viso neigė žaidęs šį žaidimą tą dieną, teismas tokiais jo paaiškinimais netiki, nes juos paneigia išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kurie buvo aptarti aukščiau ir nebekartojami. Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog A. K. fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo dėl menkavertės priežasties, t. y. jo paskatos buvo chuliganiškos. Papildomai pastebėtina, kad nukentėjusioji M. K. kaltinamojo asmeniškai nepažinojo, žinojo jį tik iš matymo, iš geolokacinio žaidimo „Ingress“. Pats kaltinamasis A. K. viso proceso metu neigė pažinojęs nukentėjusiąją, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio metu netgi galvojo, kad nukentėjusioji yra vyras, įvardindamas ją kaip „dviratininką“. Tai, kad konfliktas kilo galimai dėl nesutarimų žaidžiant minėtą geolokacinį žaidimą jokiu aspektu neleidžia spręsti, kad A. K. naudotas fizinis smurtas buvo dėl asmeninio konflikto, o ne mažareikšmės dingsties.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, nenustatyta ir jokių aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurių pagrindu būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam A. K. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 34), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, anksčiau neteistas, dirbantis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, taigi turintis socialinius ryšius, darbovietės bent jau praeityje buvo charakterizuojamas teigiamai, spręstina, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant suderintus įpareigojimus, netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, siekiant pasiekti bausmei keliamus tikslus, tikslinga taip pat skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 129,26 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusios gydymo išlaidų (1 t., b. l. 91-93). Kaltinamasis A. K. savanoriškai šią žalą atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė nuo ieškinio (1 t., b. l. 97-98), todėl šioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Šioje byloje nukentėjusioji M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 498,33 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 111-116).

Civiliniame ieškinyje dėl 498,33 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė žalą, susijusią su išlaidomis, atsiradusiomis šalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Būtent, įvykio metu, po to, kai kaltinamasis A. K. sudavė smūgius nukentėjusiajai, ant grindinio nukrito ir buvo apgadintas M. K. dviratis, dėl ko jis buvo remontuojamas, išlaidos remontui sudaro 63,13 Eur. Be to, kaip matyti iš pridedamų dokumentų, nukentėjusioji negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu ne neteisėti kaltininko veiksmai. Nukentėjusiosios M. K. negautos pajamos už 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius sudaro 407,09 Eur. Taip pat nukentėjusioji dėl patirtos traumos gydėsi, dėl ko patyrė išlaidas vaistams. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad M. K. pirko vaistų už 28,11 Eur.

Civiliniame ieškinyje dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusiajai keleri metai dar prieš įvykį buvo labai sunkūs, buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini). Dėl to nukentėjusioji aktyviai dalyvavo žaidžiant geolokacinį žaidimą „Ingress“. Dėl neaišku kuo nepatenkinto asmens smūgio kumščiu ji prarado faktiškai 1,5 mėnesio visas galimybes – nebegalėjo dalyvauti šventėse, turėjo atsisakyti kelionių, buvo netgi sudėtinga važiuoti miesto transportu. Trauma sugriovė visus 2022 metų asmeninius užmojus. Po traumos teko vartoti didelį kiekį nuskausminamųjų vaistų, gauti rentgeno ir kompiuterinės tomografijos spinduliuotę, išlieka nerimas, kad tai gali sąlygoti (duomenys neskelbtini). Po įvykio, streso ir sumažėjusio judėjimo ženkliai suprastėjo ligų paveiktos akies rega. Niekada anksčiau gyvenime M. K. nepatyrė tokio emocinio sukrėtimo, garbės ir orumo pažeminimo, t. y. gulėti ant žemės, negalint pajudėti iš vietos ir šaukti pagalbos žūties grėsmėje. Nukentėjusioji prarado pasitikėjimą žmonėmis, išliko emocinė įtampa, iki šiol vengia nepažįstamų asmenų.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas nustatė, kad dėl A. K. naudoto fizinio smurto prieš M. K. nukentėjusioji patyrė turtinio pobūdžio išlaidų:

1) dėl padarytų nusikalstamų veikų jai teko pirkti vaistus. Iš viso tokio pobūdžio išlaidos sudarė 28,11 Eur;

2) dėl kaltinamojo veiksmų numetant nukentėjusiosios dviratį ant grindinio, šis buvo apgadintas, dėl ko jis buvo remontuojamas. Iš viso tokio pobūdžio išlaidos sudarė 63,13 Eur;

3) Nukentėjusiosios negautos pajamos už 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius sudaro 407,09 Eur;

Pažymėtina, kad dėl išvardytų išlaidų jos patvirtintos byloje surinktais įrodymais (2 t., b. l. 117, 123-128). Be to, teismo manymu, jos nėra pernelyg didelės ir neproporcingos. Atskirai teismas pastebi, kad kaltinamojo A. K. teisminio nagrinėjimo metu pateiktos dviračio fotonuotraukos nėra informatyvios ir jokiu aspektu neleidžia spręsti apie tai, kad nukentėjusiosios dviratis nebuvo sugadintas. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip A. K. paima ir numeta M. K. priklausantį dviratį. O minėtam dviračiui nustatyti apgadinimai objektyviai konstatuoti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita faktūra.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Teismas nustatė, kad A. K. padaryta nusikalstama veika tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. K. sveikatą. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis apie M. K. lankymąsi gydymo įstaigose, procedūrų atlikimą ir vaistų vartojimą. Taip pat nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos M. K. patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmą tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio, ir diskomfortą, kartu tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pats įvykis atsitiko vasarą, taigi neabejotinai šis metų laikas buvo nukentėjusiajai sugadintas ir apkartintas. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus. Reikšminga ir tai, kad M. K. jaučia neigiamas pasekmes iki šiol (pavyzdžiui, prarado pasitikėjimą žmonėmis, išliko emocinė įtampa, iki šiol vengia nepažįstamų asmenų).

Taigi dėl nagrinėjamo įvykio M. K. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir neigiamų dvasinių išgyvenimų, jaučia nepatogumus ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas įvertina byloje įrodytų kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį ir intensyvumą prieš M. K. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios M. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš kaltinamojo priteistinas 2500 Eur neturtinės žalos dydis. Vien nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismui nėra privalomas.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kaltininko 2694,90 Eur žalai atlyginti (1 t., b. l. 127-132). Ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų M. K. buvo laikinai nedarbinga nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimais M. K. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį iš VSDF biudžeto lėšų buvo paskirta 2694,90 Eur ligos išmoka.

Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad juridiniai ar fiziniai asmenys, <...> kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tvarka nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje, pagal kurią tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo yra nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens CPK nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja teisę regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlygini kaltas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi teisę į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad M. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) ir jos darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini) Eur (2 t., b. l. 118). Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad M. K. priskaičiuota išmokėti už 2022 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) Eur, už 2022 m. rugpjūčio mėnesį – (duomenys neskelbtini) Eur (2 t., b. l. 119).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ 25 punkte nurodyta, kad jei asmuo tampa laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe <...>, ligos išmoka mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pagal 26 punktą kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo asmens pajamos, nurodytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Asmenų, kurie nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu draudžiami valstybės biudžeto lėšomis, draudžiamosiomis pajamomis laikomos sumos, nuo kurių už juos mokamos įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui iš valstybės biudžeto asignavimų. Pagal 27 punktą, vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas 3 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį, asmens draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų darbo savaitė).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Tai apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, <...> įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje), tarp jų apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką (šios dalies 5 punktas). Taigi, iš esamo teisinio reglamentavimo matyti, jog apskaičiuojant vidutinį dienos kompensuojamąjį uždarbį ligos išmokai apskaičiuoti (prarastas darbo pajamas) skaičiuojamos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nes nuo jų, kaip ir nuo darbo užmokesčio, skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. Be to, vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas ne šešių, o trijų paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį (nagrinėjamu atveju sausio, gruodžio ir lapkričio), asmens draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų darbo savaitė). Šios aplinkybės rodo, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieškinyje prašomą priteisti sumą. Teismas taip pat nustatė, kad nukentėjusioji M. K. tapo laikinai nedarbinga dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusiosios atstovas pateikė sąskaitas už suteiktas paslaugas M. K. – 4775 Eur (2022 m. liepos 26 d. sąskaita, 2022 m. gruodžio 29 d. sąskaita, 2023 m. liepos 9 d. sąskaita). Šios M. K. išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (2 t., b. l. 146–147, 170).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. atstovas advokatas R. Jurka pradėjo atstovauti nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43). Advokatas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė prašymus, taip pat surašė civilinį ieškinį, šis proceso dokumentas nėra itin mažos apimties (6 lapai). Advokatas dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, byla buvo išnagrinėta atliekant visišką įrodymų tyrimą, atstovas bylą nagrinėjant teisme buvo pakankamai aktyvus, užduodavo klausimus atliekant asmenų apklausas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, sąskaitų už teisines paslaugas nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas (4775 Eur) tenkinamas iš dalies Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. K. priteisiama 3000 Eur nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (1 t., b. l. 154-157, 2 t., b. l. 65-68).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašai, saugomi voke prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 6 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. K. atsiprašyti nukentėjusiosios M. K., per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios užbaigti elgesio pataisos programą bei paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. K. padarytą 498,33 Eur turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios M. K. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. K. nukentėjusiosios M. K. naudai 498,33 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, 3000 Eur išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Visiškai tenkinti VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš A. K. VSDFV Vilniaus skyriaus naudai 2694,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, saugomus voke prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.