Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8.; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4.

2023 m. spalio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, t. y. 12 (dvylika) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtos subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (3 metai 8 mėnesiai) subendrinta dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš V. S. priteista 1 342,88 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt du eurai 88 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. S. jam priteista 19,85 Eur (devyniolika eurų 85 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. S. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent, jis 2022 m. rugpjūčio 14 d., laikotarpiu nuo 4:00 val. iki 5:00 val., viešoje vietoje, prie autobusų sustojimo aikštelės, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. 1, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be aiškios priežasties, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje sužalojo jam nepažįstamą asmenį - su mediniu tašu sudavė vieną smūgį į veido sritį V. B., padarydamas nukentėjusiajam V. B. apatinio žandikaulio kūno lūžį, burnos gleivinės plyšimą, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir skirti jam galutinę subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės laiką skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skaičiuojant neatliktos bausmės dalį nuosprendžio priėmimo dienai, buvo padaryta klaida, nes pradedant atlikti bausmę 2022 m. gruodžio 5 d. nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės likusi dalis buvo 40 mėnesių, nes 8 mėnesiai buvo įskaityti, kaip anksčiau atlikti ir išbūti suėmime. 2022 m. gruodžio 5 d. likusi neatliktos bausmės dalis buvo 3 metai 4 mėnesiai, atitinkamai priimant skundžiamą nuosprendį - 3 metai, o ne 3 metai 8 mėnesiai.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo ir nuoširdaus gailesčio, nors faktiškai ta pati aplinkybė buvo būtina, kad byloje būtų galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, vėliau paskirtą bausmę mažinti 1/3. Apeliantas nurodo, kad po nusikalstamų veikų padarymo jis siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju. Nuo pat pirmosios apklausos prisipažino padaręs nusikaltimus, nevengė atsakomybės, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl savo padaryto nusikalstamo veiksmo, padėjo ištirti nusikaltimą.

2.3. Pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti veiką, turėjo būti paskirta mažesnės trukmės bausmė. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ženkliai viršija bausmės vidurkį ir tai, apelianto nuomone, nėra teisinga, atsižvelgiant, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. 1 metų 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė labiau atitiktų įstatymo raidę. Subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, sumažinus 1/3, jam turėtų būti skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią pridedant prie neatliktos bausmės dalies - 3 metų, iš dalies, galutinė bausmė galėtų būti paskirta 3 metai 6 mėnesiai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis šiuo klausimu nuomonės nepareiškė.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo V. S. kaltė ir padarytų nusikaltimų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu, su už vieną iš nuteistojo padarytų nusikaltimų paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 64¹ straipsnio taikymo

5. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Pažymėtina, kad įstatymas šios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014). Taigi, kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant visoms BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu; šiuo atveju nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Tačiau vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sąlyga atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimui konstatuoti.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.).

7. Siekiant nustatyti, ar V. S. proceso metu išreikšta pozicija atitinka prisipažinimui keliamus reikalavimus, būtina nustatyti, ar jis pripažino faktines nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas, aplinkybes. Nors nuteistasis V. S. nurodė, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jo duoti parodymai nebuvo itin išsamūs, V. S. siekė pateikti sau palankesnę įvykių versiją, save pateisinti, dalį kaltės perkelti kitiems asmenims, nutylėti tam tikras aplinkybes. Po įvykio jis išties susisiekė su nukentėjusiuoju, bandė tartis dėl žalos atlyginimo, atsiprašinėjo pastarojo, bet jo rašytų žinučių tyrinys leidžia daryti išvadą, kad jis išgyvena ir jaudinasi ne dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos, o dėl tokio elgesio jam pačiam gresiančių neigiamų padarinių – realios laisvės atėmimo bausmės. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį ir nuoširdžiai gailėtųsi įvykdęs nusikalstamas veikas. Vien formalus teigimas, jog prisipažįsta ir gailisi, vertintinas, kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, bet ne, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažinti nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra teisingas.

Dėl už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde sutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, tačiau mano, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė, yra neteisinga. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

9. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmes už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

10. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Be to, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).

11. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-203-511/2022).

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. S. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo V. S. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytas veikas, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

14. V. S. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Praeityje V. S. ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (laisvės apribojimas, areštas, ilgalaikis laisvės atėmimas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau jos jo nepataisė, nepaveikė taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė ne tik turėdamas neišnykusį teistumą, bet dar ir neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiui, kuriuo jam buvo paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat bausmės, paskirtos Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d., atidėjimo laikotarpiu. Be to, didžioji dalis V. S. teistumų yra už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tarp jų viena ir sukėlusi negrįžtamas pasekmes (nužudymas). Nusikaltimai, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat smurtiniai. Tad akivaizdu, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o yra tik dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys. Nuteistajam motyvuotai parinkta laisvės atėmimo bausmė, jos dydis yra nustatytas arčiau sankcijos vidurkio, o ne maksimumo. Be to, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti nuteistajam V. S. tiek už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę, tiek ir subendrintą bausmę aiškiai per griežta savo dydžiu nėra jokio pagrindo.

Dėl galutinės bausmės dydžio nustatymo ir bausmės pradžios laiko skaičiavimo

15. BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.

16. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. S. padarė 2022 m. rugpjūčio 14 d., t. y., neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių (pastarosios buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi). Todėl apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kurios buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2022 m. gruodžio 5 d. (3 t., b. l. 19). Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo pateiktais duomenimis Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio priėmimo dienai V. S. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 2 metai 11 mėnesių 21 diena (3 t., b. l. 23). Iš to seka, kad, kaip teisingai nurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, nurodydamas, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 8 mėnesiai, klaidingai nustatė likusios neatliktos bausmės dalį, kas sąlygojo ir neteisingos, aiškiai per griežtos galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Dėl šių aplinkybių Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija, nustatydama galutinės subendrintos bausmės dydį, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtos subendrintos likusios neatliktos 2 metų 11 mėnesių 21 dienos bausmės prideda tą pačią bausmės dalį, kurią pridėjo ir apylinkės teismas (1 metus 4 mėnesius).

18. Tais atvejais, kai nuteistajam paskelbus nuosprendį iki jo įsiteisėjimo paskiriama ar paliekama kardomoji priemonė – suėmimas, ir tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018, 2K-207-788/2021). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo kada turi būti skaičiuojama bausmės atlikimo pradžia nuteistajam V. S., teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo praktiką, nusprendžia V. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. balandžio 7 d.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, paskirtos subendrintos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (3 metai 8 mėnesiai) subendrinta dalinio sudėjimo būdu su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtos subendrintos likusios neatliktos 2 metų 11 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėti skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams 21 (dvidešimt vienai) dienai.

V. S. bausmės pradžią skaičiuoti nuo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., nuo 2023 m. balandžio 7 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.