Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. G. teisiamajame posėdyje pagal prokurorės jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiojo pateiktu rašytiniu prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą nesutiko ir paaiškino, kad kovo 2 dieną apie pirmą valandą nakties atvyko pas kaimyną A. G.. Paplepėjo, išgėrė. A. G. jį lydėjo namo, gal A. G. jam per stipriai paėmė už rankos ir refleksiškai su ta ranka trinktelėjo jam. Dėl to labai gailisi. Su nukentėjusiuoju yra kaimynai. Iki įvykio apie metus gyveno kaimynystėje. Iki įvykio gerai sutarė, nekonfliktavo. Vieną kartą buvo susitikę dėl grindų betonavimo, gal prieš metus laiko. Atvažiavo, apsitarė, kaip kas geriau ir vėl nutrūko ryšys. Kovo 2 d. atvyko pas jį apie vidurnaktį, nes neturėjo su kuo išgerti. Pamatė, kad dega šviesa ir užėjo. Buvo neblaivus, buvo išgėręs gal 200-300 gramų stipraus gėrimo. Buvo A. G. žmona, vaikas. Šiltai priėmė, pasėdėjo, paplepėjo. Kalbėjosi gal apie valandą, apie statybas, grindis. Gal ir buvo per tą valandą kilę kažkokių konfliktinių situacijų dėl grindų. Nepamena, kas turėjo pretenzijų dėl grindų. Gal ir galėjo būti taip, kad nukentėjusysis norėjo remontuoti grindis dėl to, kad jis kažką blogai patarė. Abu vartojo alkoholį, atrodo, kad ir nukentėjusiojo žmona vartojo. Gal per abu išgėrė apie 300 gramų. Dėl tėvo irgi kažkokia situacija buvo, kad jo šeimai žinant kažkoks konfliktas buvo, gal bandė aiškintis, gal dar kažką ir prasidėjo lydėjimai iš namų. Sutiko išeiti iš jų namų. Išėjo į lauką dviese, A. G. jį lydėjo ir gal per smarkiai keletą kartų suėmė jį už rankos. Jis iš reflekso, nesusivaldęs iš atbulos rankos jam trenkė. Norėjo, kad jis paleistų ranką ir tiek. Nesusivaldė ir vieną kartą trenkė alkūne nukentėjusiajam į veidą, į nosies sritį. Po sudavimo jis nugriuvo ant žemės. Gal kelioms sekundėms ir buvo praradęs sąmonę, bet nematė. Jo žmona tuo metu buvo viduje, nematė įvykio. Su A. G. nuo jo durų buvo nuėję gal apie 10-15 metrų. Nepateisina tokios situacijos. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Kratos metu namuose rado lazdą, bet ji buvo nenaudota. Rankose įvykio metu neturėjo jokių daiktų. Neturėjo kasteto. Niekada jo nėra turėjęs. Iš įvykio vietos parvežė draugas A. J.. Nežino, kodėl nukentėjusysis nurodė, kad galėjo naudoti kažkokį daiktą, gal dėl to, kad su alkūnės kaulu trenkė ir jam galėjo taip pasirodyti. Pripažįsta sužalojimus, kokie aprašyti kaltinamajame akte, pripažįsta visas faktines aplinkybes pagal prokurorės pateiktą kaltinimą. Pas nukentėjusįjį atvyko su mašina, atvežė A.. Jis sėdėjo mašinoje ir buvo sutarę, kad jis lauks jo. Alkoholį pas nukentėjusįjį atsivežė jis pats. Gal atsivežė degtinės. Juto, kur pataikė nukentėjusiajam. Tas draugas nieko nematė. Buvo tamsus paros metas, įjungtas mašinos variklis, kad pasišildytų automobilį. Grįžęs jam pasakė, kad gavosi nesąmonė ir liepė važiuoti. Į policiją pasiskambino paskui, kai pamatė, kad policija važinėja ir jo ieško, tai jis pats pasiskambino, bet kalbėjo neadekvačiai dėl streso. Po įvykusio konflikto daugiau negėrė. Nuo atvykimo į nukentėjusiojo namus iki suduoto smūgio nebuvo niekur išvykęs. Atrodo, kad būdamas pas nukentėjusįjį skambino R. ir R.. Nepamena, ar siūlė važiuoti pas juos aiškintis santykių. Nuo tos vietos, kur buvo suduotas smūgis, iki automobilio - apie 40 metrų atstumas. Buvo įvažiavę į kiemą. Jam asmeniškai dėl betonavimo nebuvo pareikštos pretenzijos. Po smūgio nuvyko iki kaimyno A. R.. Iki atvykstant pas nukentėjusįjį, nebuvo pas A. R.. Su A. buvo iš anksto susitarę, kad atvažiuotų pas jį apie 24 valandą. Gali būti, kad po įvykio skambino į A. telefoną. Neturi jo telefono numerio, nes bendrauja per „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, sutinka, kad jam buvo nustatytas girtumas. Nesutinka, kad padarė tai iš chuliganiškų paskatų. Tam aš iš anksto nesiruošė. Neturėjo jokių kietų, bukų daiktų ar kastetų. Neturėjo išankstinio tikslo jį sužaloti. Nesudavė jam iš pasalų į veidą. Nežino, kodėl jis taip galvoja, kad iš chuliganiškų paskatų tai darė. Sudavė, nes buvo per daug alkoholio ir gal turėjo kažkokį pyktį dėl tėvų. Negali suteikti informacijos, koks pyktis dėl tėvų. Gal viskas prasidėjo viduje, paskui nukentėjusysis pradėjo jį tąsyti. Abu buvo išgėrę. Gailisi ir atsiprašo. Yra neteistas. Labai gailisi. Norėtų taikytis su nukentėjusiuoju ar gal pagal laidavimą jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl civilinio ieškinio mano, kad labai didelė suma. Pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Sutinka atlyginti dalį neturtinės žalos. Mano, kad protinga ir teisinga suma būtų 1 000 – 1 500 Eur neturtinė žala, be jau atlygintos žalos. Yra dirbantis, dirba grindų betonuotoju, neseniai atidarė naują įmonę. Mėnesio pajamos iki 1 000 Eur į rankas. Sutuoktinė šiuo metu augina vaiką, iki vaiko gimimo dirbo padavėja. Nekilnojamo turto neturi, turi džipą – 3 000 Eur vertės, darbinę mašiną – 2 000 Eur vertės, o trečio automobilio vertė apie 1 000 Eur. Dėl 12 000 Eur civilinio ieškinio mano, kad suma didelė. Jis yra vienas šeimos išlaikytojas, jam ta suma labai didelė. Dėl danties plombos iškritimo nežino, gal iš tikrųjų taip ir buvo. V. B. yra jo vaikystės draugė ir dabartinė jo žmonos draugė. Jie dažnai bendrauja, ji atvyksta pas juos, kalbasi, aptarė šį įvykį. Ji žino apie tai, blogai sureagavo ir jai tai buvo netikėta. Ji mokosi (duomenys neskelbtini). Mano, ir be laiduotojo padarė išvadas, o ji per bendravimą jam galėtų daryti teigiamą įtaką.

Nukentėjusysis A. G. teisme parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami iš matymo, susimatę buvo apie 2-3 kartus dėl statybų. 2023-03-02 apie 24 val. N. G. atvyko pas jį. Pats jau miegojo. Žmona pasakė, kad kažkas atvažiavo. Išėjo laukan, pamatė, kad atvažiavo N. G., išlipo iš vairuotojo pusės. Nepažino iš karto. Pasisakė kas toks. Buvo linksmas, gerai nusiteikęs. Pasakė: „kaimyne, ar galėčiau pasižiūrėti, kaip pas tave betonavimas vyko?“. Jis pats turėjo savų tikslų. Įėjo į vidų, pažiūrėjo, kad viskas gerai, tada paklausė: „gal išgeriam, nes turiu butelį“. Išėjo parūkyti. Automobilis negesintu varikliu nuo namo stovėjo apie 10-12 metrų su uždegtomis šviesomis. Parūkė, įėjo į vidų, atsidarė butelį. Žmona negėrė. Neišėjo kaimyniškai pakalbėti. Buvo du pokalbiai, vienas apie betonavimą, kitas apie tėvą. N. G. klausė, kodėl jis mano, kad jo vaikinukai blogai išlygino smėlį ir blogai paruošė betonavimui. Žmona pasakė, kad jiems apie tai, kad blogai paruošta, pasakė specialistai. Kita tema buvo apie tėvą. Istorija gili. A. R. apie tėvą jam paaiškino, kad N. G. tėvą kažkada seniai jis su žmona su peiliais kankino tol, kol jis apsišlapino. Tada jis puolė skambinti A. R., tas nekėlė ragelio, tada skambino jo mamai, kad pažadintų A. R.. N. G. išėjo, pats išlydėjo jį, jie lauke parūkė ir N. G. išvažiavo pas A. R.. Atvažiavo po 15 minučių, sustojo apie 15 m atstumu nuo namo, tada jie į vidų nebėjo. Jis, žmona ir N. G. parūkė lauke. Jis vėl dėl to betonavimo pradėjo kalbėti. Jis pats sako: „baigiam, einam į mašiną“. N. G. pirmas ėjo į mašiną, jis iš paskos. Jis žiūrėjo, kur eiti, nes buvo tamsu ir tada N. G. jam trenkė. Nėra ekspertas, bet jis su kažkokiu daiktu trenkė, nes taip sulaužyti nosį ir žandikaulį neįmanoma. Atgavo sąmonę ligoninėje, o kas ten buvo, nieko nepamena, nepamena nei policijos, nei kas ten dar buvo. Buvo nedaug išgėręs. Mano, kad jis iš chuliganiškų paskatų tai padarė, nes atvažiavo antrą kartą ir laukė momento, kada jam galėtų suduoti. Jis, lipdamas laiptais, visą laiką laikė rankas kišenėse, o po smūgio žmona sakė, kad jis nubėgo į mašiną. Negali atsakyti, ar sutiktų taikytis. Dėl laidavimo negali pasakyti, nes reikia pamatyti, ar laiduotojas tinkamas. Smūgio sudavimo metu žmona buvo nuo išėjimo pro duris apie 4-5 metrų atstumu. Ji matė, nes mašina buvo su įjungtomis lempomis ir pas jį du prožektoriai švietė. N. G. atvažiavo neblaivus, nekvietė dėl to policijos, nes ne jo tai reikalai. Buvo suduota kažkokiu daiktu, bet jo nematė. Jeigu pirmą kartą atvažiavęs jis to daikto neturėjo, tai daro prielaidą, kad gal atsivežė atvažiuodamas antrą kartą. Ant rankos smūgio metu matė tamsų daiktą. Nieko neprisimena, nei kai atvyko policija, greitoji, nei kai buvo priėmimo skyriuje. Atsibudo gal apie 7-8 val. ligoninėje. Nieko nepamena, nei kaip policijos pareigūnus „iškoliojo“, nieko. Žmona sakė, kad be sąmonės buvo apie 3 minutes. Palaiko civilinį ieškinį. Negali N. G. atleisti, nes kai iš pasalų gauna smūgį, tai yra labai brutalu. Priėmimo skyriuje apžiūrėjo ir paleido. Po to buvo atlikta nosies operacija. Po įvykio buvo nukrypusi nosis, kvėpuoti buvo sunku. Po operacijos ji liko nukrypusi. Tik atstatė, kad galėtų kvėpuoti. Nemokamai niekas nedarys nosies tiesinimo, reikia kreiptis į plastikos chirurgus. Po įvykio su viena nosies puse negalėjo kvėpuoti. Kai gavo smūgį, skausmo nejuto. Po to, gal kokią savaitę juto skausmą. Iš pradžių buvo visas sutinęs, mėlynės išsilaikė apie dvi savaites. Darbinė veikla nesutriko, o sutriko sveikata. Neturėjo bėdų dėl dvylikapirštės, o po tokio įvykio atsinaujino žaizdos ir tos bėdos tebesitęsia. Turi sūnų, kurį reikia prižiūrėti ir slaugyti, tai dėl savo sveikatos negalėjo jo vartyti, keisti sauskelnių, todėl vienai žmonai buvo sunku atlikti šias pareigas. Vartojo vaistus nuo skausmo, bet tai smulkmena, ieškinyje nenurodė. A. J. įvykio vietoje nebuvo, jis davė melagingus parodymus. Nori patikslintą ieškinį. 80 eurų, galima sakyti, atlygino, įskaičiavo, o turtinė žala pakilo 3 200 eurais dėl būsimos operacijos. Jam svarbus yra pirmas advokatės pasisakymas, o ne tai, ką pasakė paskui, kai ji pakeitė poziciją. Paėmė tris bet kokias įstaigas, išvedė paslaugos kainos vidurkį, nes pažymos, kiek kainuos operacija, nei viena neišduoda. Jam reikia atlikti pilną nosies rekonstrukciją. Su nosies pertvaromis viskas tvarkoje, kvėpavimui netrukdo, o kadangi kvėpavimui netrukdo, tai nekompensuoja. Yra tik pakrypimas. Valstybė kompensuoja tik tada, kai yra būtina, kai negali kvėpuoti. Tai yra plastinė nosies rekonstrukcija. Iki įvykio nosis buvo normali. Nesulaukė eilės pas plastikos chirurgus, tik turėjo nuotolinę konsultaciją. Gydytojas pasakė nelaukti ir kuo greičiau pasidaryti. Neįtraukė to į civilinį ieškinį pradžioje, nes jam sakė, kad po kelių mėnesių tik išryškės tikras vaizdas. Pareiškus gydytojams pretenzijas už tai, kad blogai atstatė, iš jų nieko nebus galima gauti. Jam reikėjo atstatyti nosį, bet nekokybiškai atstatė. Po smūgio nosis buvo labiau pakrypusi nei po operacijos.

Liudytojas A. J. teisme parodė, jog su N. yra bendradarbiai, juos sieja draugiški santykiai. A. G. nepažįsta. Žino apie ką ši byla. Apie tai, kad N. sumušė savo kaimyną. Įvykis buvo gal prieš du, tris mėnesius. Tiksliai nepamena. Galėjo būti kovo mėnesį. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo naktis, gal apie 1-3 val. nakties. Tą vakarą su N. susitarė susitikti. Jis atvažiavo, N. G. buvo išgėręs, sakė, kad eis iki kaimyno, jis pasisiūlė pavežti. Nuvežė jį ir viskas. N. G. paskui sakė, kad susiginčijo. Įvykio nematė, buvo mašinoje, kol grįžo N.. Kai jis grįžo, sakė, kad susistumdė, dėjo į galvą, o po to N. skambino policijai. Važiavo pasitikti policijos ir juos sustabdė. N. sakė, kad konfliktas iš seniau, kad tas vyras pradėjo stumdytis ir jis nesusivaldė. Gal ir buvo pas N. ant rankos paraudimas, dabar negali pasakyti. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė. N. buvo išgėręs, sakė „važiuojam iki mano kaimyno“, pasakė, kad gali nuvežti. N. G. sakė, kad jis su juo išgers, kažką pasišnekės. Sakė, kad pasišnekės su juo, pabus 20-30 minučių. Vyko su N. džipu „(duomenys neskelbtini)“, o jį pas N. G. atvežė draugė. Iki važiavimo pas tą vyrą N. nesakė, kad eis jo sumušti ar dar kažką daryti. Jis nepasiėmė jokių daiktų, buvo su šortais, „maike“ ir turėjo telefoną su savimi. G. laukė mašinoje, o kai jis išėjo, važiavo namo, paskui jis skambino policijai ir pasisakė, kad sumušė žmogų. Jie važiavo pas kažkokį jo giminaitį ir juos sulaikė. Girdėjo, kaip jis skambino policijai ir sakė „sumušiau žmogų, noriu prisiduoti“. Juos sustabdė, N. išsivežė į areštinę, o jo neklausė nieko. Kai laukė mašinoje, girdėjo, kad kažkas šūkauja, bet nežiūrėjo, nes nebuvo įdomu. Kai atvyko pas N., jis buvo su šviesia „maike“ ir šortais. Kai važiavo pas tą žmogų, nepersirengė. Jie turėjo tvarkyti aparatą ir turėjo su juo išgerti, o kai N. G. pasakė, kad važiuos pas kaimyną, jis negėrė. N. G. jo paprašė pavairuoti, todėl ir negėrė su juo. Kai nuvežė, automobilį pastatė kieme, kur yra keliukas. Pastatė prie namo. Atstumas gal kokie 5-6 metrai iki namo. Automobilis stovėjo tiesiai, neapsisuko, variklis užvestas, šviesos įjungtos. Nematė įvykio. Įvykis buvo viduje. Jeigu lauke būtų įvykis, tai būtų matęs. N. G. atvežė vieną kartą. Buvo su „maike“ ir kelnėmis. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini), jį nurodė policijai. Kitas yra darbinis, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Kai atvežė N. G., kieme degė šviesos.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad N. G. iki įvykio buvo mačiusi gal kelis kartus. Šiuo metu su juo nėra jokių santykių. Įvykis gal buvo kovo pirmą dieną ar iš pirmos dienos į antrą. Žiūrėjo televizorių, vyras su vaiku ėjo jau miegoti. Pamatė, kad keliuku atvažiuoja automobilis. Išjungė kambaryje šviesą ir pasakė vyrui, kad kažkas atvažiavo. Vyras išėjo į lauką pažiūrėti, paskui atėjo ir pasakė, kad atvažiavo kaimynas grindų pasižiūrėti. Pagalvojo, keista, jau dvylika valandų ir trankosi. Matė, kad N. G. girtas visiškai. Grindys pas juos išbetonuotos. Jis atėjo, klausė, ar gali pašokinėti. Nuėjo, pašokinėjo. Paskui kažką ten jis aiškintis pradėjo apie tėvą, nes kažkas ten nesąmonių jam pripasakojo. Sakė, kad atsineš butelį, pakalbės. Atnešė stikliukus, jis atsinešė butelį degtinės, kolos. Ji negėrė, išgėrė tik stiklinę alaus. Viskas prasidėjo dėl metų. Ji N. pasakė, kad neklausytų, ką A. R. čia šneka. N. G. jai liepė duoti R. telefono numerį, ji pasakė, tai ką, jis neturi. Jis ten skambino, skambino, prašė pakelti tą A. R.. Paskui N. G. liepė kartu su juo vyrui važiuoti pas tą R.. Vyras pasakė, kad niekur nevažiuos, nes jie jau yra tą R. iš kiemo išprašę ankščiau. Tada N. G. išvažiavo. Dar prieš tai, kai jis atvažiavo, klausė jo, kodėl neužgesino mašinos variklio, kad su buteliu atėjo, tai jis kažką numykė, kad neužsiveda. Jis išėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo pas tą A. R.. Dar vyrui liepė važiuoti kartu, bet jis nevažiavo. Po kiek laiko, gal po 15 minučių sugrįžo. Nebegėrė degtinės, išėjo į lauką parūkyti. Vyrui padavė striukę, ji apsivilko chalatą, galvojo, kad atvažiavo ir R., na, galvoja, dabar tai susimuš. Sustojo šalia durų, ji su vyru rūkė, o N. G. visą laiką buvo susikišęs rankas į kišenes. Kieme degė šviesos. N. G. kalbėjo, kad jis čia seniūnas, kad jis skambina, kai reikia kelią greideriuoti. Pykčio nebuvo, bet kalbėjo kažkokias nesąmones. Vyras pasakė, kad gana, jau vėlu ir liepė važiuoti jam į namus. Jis paėmė jam už pečių ir ten močiutei buvo padarytas medinis nuvažiavimas, kad galėtų nuvažiuoti su neįgaliojo vežimėliu, tai jie abu tuo „padonu“ ir nuėjo. Jie priėjo iki vietos, kur yra palipimas, nes viskas aplinkui iškasta ir paruošta trinkelių dėjimui. Pirmas priekyje ėjo N., jos vyras iš paskos ir tik užlipo ant to pakilimo ir iš karto vieną smūgį ranka dėjo jos vyrui. Vyras nukrito nuo to pakilimo, o N. staigiai į mašiną ir išvažiavo. Matė smūgį, nes buvo apie 5 metrus nuo jų. Galvoja, kad viskas įvyko dėl to, kad R. prišnekėjo apie N. G. tėvą visokių nesąmonių ant jų. Mano, kad gal jie kartu gėrė ir jis greičiausiai užsiundė N. G. ant jos vyro. Prieš smūgį nebuvo jokių kontaktų tarp jų ar apsistumdymo. Prieš smūgio sudavimą jos vyras ir kaltinamasis buvo apie 20 centimetrų atstumu vienas nuo kito. Jie ėjo kartu, vyras jį lydėjo į mašiną. Pirmas ėjo N. G., o iš paskos jos vyras. Net neabejoja, kad N. G. trenkė jos vyrui su kažkokiu kastetu ar kitu daiktu. Sudavė su kumščiu, bet ant to kumščio galėjo būti užsidėjęs kažką. Nematė, bet taip sumušti žmogų, tai tikrai kažką turėjo turėti. N. G. buvo apsivilkęs su džemperiu, striuke. Nematė, ar jis turėjo kažkokį daiktą. Kai N. G. sugrįžo, į kambarį nebėjo. Kai sudavė smūgį, iš karto bėgo į mašiną. Mašinos durelės buvo praviros, variklis užvestas. Jos vyras po smūgio nugriuvo aukštielninkas. Jis dar nuo to pakilimo nuvirto aukštielninkas. Vyras gal kokias dvi minutes buvo be sąmonės. Kai N. G. atvažiavo iš A. R., automobilyje nieko nebuvo. Dar prieš N. G. išvažiuojant sakė, kad nebandytų čia vežtis A. R.. N. G. išlipo iš vairuotojo pusės, po smūgio sėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo. Jis atvažiavo su raudona striuke, jos vyras buvo pūkine striuke, ji pati buvo su storu chalatu iš (duomenys neskelbtini). Kiemas visiškai apšviestas. N. G. niekada pretenzijų neturėjo. Visi trys stovėjo prie durų. Kai ten eini, yra toks „padonas“, kad nusileisti, tai jos vyras jam padėjo eiti.

Specialistas H. D. teisme paaiškino, kad tvirtina savo specialisto išvadą ir papildyti niekuo negali. Policijos tyrėjos užduotyje buvo paminėta, kad buvo suduota rankos kumščiu į kairės pusės akį. Daugiau jokių duomenų nebuvo nurodyta. Rankos kumštis priskiriamas prie kietų bukų daiktų. Šitie minėti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galėjo būti ir kitas daiktas, turintis tokias savybes. Šiam sužalojimui kažkokių tai specifinių požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, ar tai kumštis, ar tai kitas daiktas, turintis kažkokią tai formą, nėra. Kad būtų buvusi kažkokia tai juosta ar forma, o tai buvo paprasta kraujosruva, tai sunku pasakyti, kokiu kietu buku daiktu padarytas sužalojimas. Neatmestina, kad tai galėjo būti kumštis. Vienu smūgiu galėjo būti padaryti sužalojimai, t. y. nosies kaulo lūžis, kairės akies akiduobės vidinės sienelės lūžis ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose pereinanti į žandą. Tai vienas smūgis, sudavus į kairę veido pusę. Paskui buvo užfiksuoti du odos nubrozdinimai kairiajame momenyje, tai čia dar kaip atskiri kontaktai. Tai būtų vienas kontaktas į kairę veido pusę ir du kontaktai kairiajame momenyje. Nosies kaulo lūžis, kairės akies akiduobės vidinės sienelės lūžis ir poodinė kraujosruva, tikėtina, kad tai yra padaryti sužalojimai nuo tiesioginio smūgio, o nubrozdinimai galėjo gautis tiek nuo smūgio kietu buku daiktu, tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu. Apžiūros metu buvo nustatyta kraujosruva 11 cm. Ta pati kraujosruva, kadangi ji difuzinė, t. y. yra plintanti, tai iš pradžių ji atsiranda akies vokuose, o paskui ji gali išplisti ir į žandą, ir į skruostą. Kartais būna, kad net iki kaklo išplinta. Koncentruotas smūgis buvo į akies sritį, vidinę akies dalį. Pati kraujosruva nusileidžia žemyn, gali būti mažesnė ir paskui ji išplinta minkštaisiais audiniais. Pagal kumštį nelabai apimtų tokį plotą, kad išmuštų danties plombą apatiniame žandikaulyje. Alkūnė priskiriama prie bukų kietų daiktų.

Apklausta kaip galima laiduotoja V. B. teisme parodė, kad supranta, kas yra laiduotojas. Supranta, kad turi daryti teigiamą įtaką savo patarimais. Su N. G. yra labai artimi, nes jis yra jos geriausios draugės vyras. Bendrauja apie 10 metų. Yra baigusi (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vykdo individualią veiklą. Žino šią situaciją. Turi savo nuomonę dėl šios situacijos, o ar būtina jai ją išsakyti, nežino. Žino, kad N. padarė nusikaltimą ir labai dėl to gailisi. Jo reakcija į šią situaciją tokia, kad matosi, jog jis gailisi. Jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Apie tai sužinojo gal savaitę po šio įvykio, iki kol prasidėjo procesas. Jis gailisi dėl to, kad sužalojo kitą asmenį. Jos nuomone, N. yra kaltas, bet jis labai nuoširdžiai gailisi. Situaciją vertina prastai, nes jeigu yra galimybė išvengti ir neįsivelti į konfliktą, tai taip ir turi padaryti. Neturi nei vienos tos pačios administracinės nuobaudos. N. G. negalėjo apgadinti A. G. namų turto.

Kaltinamojo N. G. kaltę dėl jam prokurorės inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodo jo paties tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, taip pat iš dalies nukentėjusiojo A. G. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies liudytojos J. G. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo A. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto H. D. teisme duoti paaiškinimai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2023-03-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog A. G. pareiškė, kad 2023-03-02 apie 01.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) pažįstamas N. G. trenkė jam vieną kartą kumščiu į kairės pusės akį. Po patirto smūgio jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Mano, kad smūgis buvo atliktas pasinaudojant ant rankos uždėtu kastetu. Po įvykio buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo nustatytas galvos sumušimas, kairės akiduobės lūžis, smegenų sukrėtimas, galvos paviršinis sužalojimas. Taip pat po šio įvykio pastebėjo, kad jam numuštas (nuskeltas) dantis, deformuota nosis, sumuštas stuburas. Prašo išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti N. G. įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 9-21);

- 2023-03-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atlikta apžiūra. Nurodyta, jog namo kieme matomas iškastas griovys, kurioje pradžioje matomos dėmės, panašios į kraują. Daugiau kitų tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 22-25);

- 2023-03-02 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. patrulės I. V. tarnybinis pranešimas „Dėl gauto pranešimo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog 2023-03-02 dirbant nustatytame maršrute, kartu su Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju I. S., apie 01.32 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. neblaivus kaimynas N. G. sumušė kieme pranešėjos vyrą. Vyras A. G. galimai buvo praradęs sąmonę, nesiorientuoja aplinkoje, kruvinas veidas, sulaužyta nosis. Kaimynas pasišalino su automobiliu, valst. Nr. negalėjo nurodyti. Pranešėja su vyru laukia namuose. Apie 01.37 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko J. G., nustatytas 0,34 prom. neblaivumas. J. G. paaiškino, kad jų namuose svečiavosi N. G.. Visi kartu, tuo pačiu ir A. G., vartojo alkoholį, po pasisėdėjimo N. G. susiruošė į namus. Belydint asmenį, lauke N. G., J. G. teigimu, trenkė A. G. į veido sritį. Už ką trenkė ir kodėl trenkė, moteris negalėjo nurodyti. Po smūgio vyras parkrito ant žemės. Buvo iškviesta GMP, A. G. nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Po įvykio N. G. pasišalino ir buvo surastas netoliese esančioje teritorijoje. N. G. nustatytas 1,98 prom. girtumas (1 t., b. l. 26-27);

- Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK vyr. tyrėjo A. J. 2023-03-02 tarnybinis pranešimas „Nusikaltimai asmeniui ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog 2023-03-02 apie 03.53 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad GMP medikų 02.03 val. val. pristatytas neblaivus (1,85 prom.) A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, kairės akiduobės lūžis, smegenų sukrėtimas. Aplinkybės neaiškios, teigia, kad buvo sumuštas. Išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 28);

- 2023-03-06 asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikta A. G. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog veide, po kaire akimi, matoma kraujosruva (1 t., b. l. 50-56);

- 2023-03-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog A. G. nustatyti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pereinanti į žandą, odos nubrozdinimai kairiame momenyje. Smegenų sukrėtimo bei pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršinių sužalojimų, sumušimų diagnozės nepagrįstos objektyviais medicininiais duomenimis. Plombos iškritimas iš apatinio žandikaulio kairės pusės ketvirto danties sužalojimu nekvalifikuojamas, kadangi nebuvo pažeista natūralaus danties vainiko struktūra. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pereinanti į žandą, padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu. Odos nubrozdinimai kairiame momenyje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminės ar kritiminės traumos metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje, vienam jų paveikus kairę veido pusę ir dviem kairio momens sritį. A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio ir kairės akiduobės vidinės sienelės lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 88-89);

- 2023-03-08 kratos protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikus kratą pas N. G. rasta ir paimta metalinė teleskopinė lazda (1 t., b. l. 98-101);

- 2023-03-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tirti pateikta metalinė teleskopinė lazda yra pagaminta pramoniniu būdu ir priskiriama prie D kategorijos nešaunamųjų ginklų (1 t., b. l. 112-115);

- 2023-05-16 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog Bendrojo pagalbos centro 2023-03-02 01.07 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono be SIM kortelės, nurodytas telefono IMEI numeris, pateikiama skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (1 t., b. l. 139-140);

- 2023-05-24 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikta garso įrašo, pateikto Bendrojo pagalbos centro, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi moteris, prisistačiusi J. G., sako, kad nori iškviesti policiją, kadangi jos vyrą baisiai sumušė į namus atvažiavęs kaimynas N. G., nurodo, jog vyrui sulaužyta nosis, veidas kruvinas, vyras nesiorientuoja, mano, kad buvo praradęs sąmonę (1 t., b. l. 141-144);

- 2023-05-24 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikta garso įrašo, atsisiųsto iš PRĮR, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog skambučio pradžia 2023-03-02 02.10.39 val. Paskambinęs vyras (galimai N. G.), sako, jog buvo įvykis apsistumdė, nurodo, jog konfliktas tarp kaimynų. Į BPC operatoriaus klausimus asmuo atsako, jog jam jokia pagalba nereikalinga, teigia, jog nieko nenutiko (1 t., b. l. 145-147);

- 2023-04-12 policijos BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, kad 2023-03-02 01.13 val. buvo gautas J. G. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. neblaivus kaimynas N. G. sumušė kieme pranešėjos vyrą. Vyras A. G. galimai buvo praradęs sąmonę, nesiorientuoja aplinkoje, kruvinas veidas, sulaužyta nosis. Kaimynas pasišalino su automobiliu, valst. Nr. negalėjo nurodyti. Pranešėja su vyru laukia namuose. 2023-03-02 02.10 val. gautas pranešimas (pranešėjo numeris (duomenys neskelbtini)), klausinėjo apie įvykį, minėjo, kad kaimynai galimai kvietė pagalbą, atsisakė pagalbos. 2023-03-02 apie 03.53 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad GMP medikų 02.03 val. pristatytas neblaivus (1,85 prom.) A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, kairės akiduobės lūžis, smegenų sukrėtimas. Aplinkybės neaiškios, teigia, kad buvo sumuštas. Išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 148-151);

- 2023-05-21 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikta policijos pareigūnų naudotų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog pareigūnams įvykio vietoje aiškinantis įvykio aplinkybes, J. G. pareigūnams pasakoja, kad atvažiavo girtas kaimynas, atsivežė butelį degtinės, su jos vyru išgėrė butelį, paskui visi rūkė, vyras pasakė kaimynui, kad eitų namo, nurodo, kad davė jos vyrui kaip su kastetu vieną smūgį, vyras nugriuvo ant nugaros, jis kruvinas, nosis sulaužyta, teigia, jog girtas išvažiavo su mašina. Taip pat pasakoja, jog po smūgio vyras nugriuvo, buvo atsijungęs, mąsto, jog gal buvo suduota akmeniu, bet nurodo, kad nematė, jog būtų pasilenkęs ir pasiėmęs akmenį. Matoma, jog įvykio vietoje yra medikai, kuriems A. G. nurodo, kad nieko neprisimena, kaip viskas atsitiko (1 t., b. l. 153-156).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

N. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl prokurorės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, paaiškindamas, kad, atvykęs pas kaimyną A. G., su juo pakalbėjo, išgėrė kartu alkoholio, o kai A. G. jį lydėjo namo, A. G. per stipriai suėmus jam už rankos, jis, norėdamas, kad A. G. paleistų ranką, refleksiškai, nesusivaldęs, iš atbulos rankos nukentėjusiajam trenkė. Trenkė vieną kartą alkūne į veidą, į nosies sritį, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Galimai A. G. kelioms sekundėms buvo praradęs sąmonę, bet to nematė. Įvykio metu nei kasteto, nei jokių kitų daiktų neturėjo. Paaiškino, kad kaltinamajame akte aprašytus sužalojimus, visas faktines aplinkybes pripažįsta. Tačiau nesutinka su nukentėjusiojo išreikšta pozicija, jog taip pasielgė iš chuliganiškų paskatų. Tokiems veiksmams iš anksto nesiruošė, išankstinio tikslo nukentėjusiojo sužaloti neturėjo. Į veidą nukentėjusiajam iš pasalų nesudavė. Kodėl nukentėjusysis galvoja, jog tai padarė iš chuliganiškų paskatų, nežino. Sudavė, nes buvo per daug alkoholio ir gal turėjo kažkokį pyktį dėl tėvų.

Nukentėjusysis A. G. nagrinėjant bylą teisme pateikė prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo (2 t., b. l. 117-119). Prašyme A. G. nurodo, jog, jo manymu, byloje yra pagrindas N. G. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi N. G., būdamas neblaivus, jį sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, iš anksto pasiruošęs, laikydamas dešinėje rankoje kietą buką daiktą, kurį kartu su šia ranka slėpė striukės kišenėje, ir N. G. lydėjimo iki automobilio metu N. G. be jokios priežasties iš pasalų tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko šis prarado sąmonę ir nugriuvo, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į žandą, odos nubrozdinimus kairiame momenyje, danties plombos iškritimą iš apatinio žandikaulio kairės pusės ketvirto danties.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. G. parodė, jog N. G., atvykęs pas jį, norėjo pasižiūrėti, kaip pas jį vyko betonavimo darbai. Kartu išgėrė alkoholio, tada išėjo parūkyti. Tarp judviejų buvo du pokalbiai: vienas - apie betonavimą (klausė, kodėl, jo manymu, buvo blogai išlygintas smėlis ir blogai paruošta betonavimui), kitas - apie N. G. tėvą (kad vienas kaimynas N. G. buvo sakęs, jog N. G. tėvą kažkada seniai A. G. kartu su žmona kankino iki apsišlapinimo). A. G. pasakius, kad gana apie tai kalbėti ir lydint N. G. iki automobilio, N. G. jam trenkė su kažkokiu daiktu, tačiau to daikto nematė. Kitu kartu nurodė, kad smūgio metu ant rankos matė tamsų daiktą. Atgavęs sąmonę ligoninėje, nieko neprisiminė, nei policijos, nei kas dar buvo. Mano, kad N. G. tai padarė iš chuliganiškų paskatų, nes smūgį sudavė atvažiavęs pas jį antrą kartą, laukė momento, kada jam galėtų suduoti. N. G., lipdamas laiptais, visą laiką rankas laikė kišenėse, o po smūgio jam žmona sakė, kad N. G. nubėgo į automobilį. Pirmą kartą atvažiavęs to daikto neturėjo, bet daro prielaidą, kad atvažiuodamas antrą kartą gal atsivežė. Be turėto daikto taip sulaužyti nosį ir žandikaulį neįmanoma. Tačiau teismas tokius nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis jam sudavė iš chuliganiškų paskatų, specialiai tam ruošdamasis bei naudodamas kažkokį daiktą, atmeta ir vertina kaip subjektyviai interpretuojamą situaciją, nes tokių aplinkybių byloje surinkti duomenys nepatvirtina.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020, 2K-266-648/2022).

Kaip matyti tiek iš paties kaltinamojo N. G., tiek iš nukentėjusiojo A. G. parodymų, tarp jų visgi būta konflikto, ir konfliktas kilo galimai dėl dviejų priežasčių: dėl N. G. darbuotojų atlikto betonavimo darbų kokybės nukentėjusiojo namuose, tiek dėl smurto N. G. tėvo atžvilgiu. Tokius duomenis patvirtina ir liudytojų parodymai. Antai A. J. teisme parodė, jog tą vakarą su N. G. susitarė susitikti. Jam atvažiavus, N. G. buvo išgėręs ir sakė, kad eis iki kaimyno, su juo išgers, kažką pasišnekės, todėl A. J. pasisiūlė pavežti. N. nesakė, kad eis jo sumušti ar dar kažką daryti. N. G. nepasiėmė su savimi ir jokių daiktų, turėjo tik telefoną, buvo apsirengęs „maike“, šortais. Nuvažiavus jis N. laukė mašinoje su užvestu varikliu, įjungtomis šviesomis. Laukdamas girdėjo, kad kažkas šūkauja, bet nežiūrėjo, nes nebuvo įdomu. Grįžęs N. G. jam pasakęs, kad su kaimynu susiginčijo, susistumdė, dėjo į galvą, kad tas vyras pradėjo stumdytis ir jis nesusivaldė. Taip pat N. jam sakė, kad konfliktas yra iš seniau. Paties įvykio liudytojas nematė, galimai įvykis buvo viduje, nes jeigu įvykis būtų buvęs lauke, tai būtų matęs. Kadangi teisme liudytojas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo apklausos metu geriau prisiminė aplinkybes, teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad įvykio dieną liudytojas nuvežė N. iki kaimyno, nes reikėjo jam su juo pasikalbėti, tuo tarpu jis N. laukė mašinoje. N. grįžus, šis jam pasakė, kad susimušė ar tai susistumdė su nukentėjusiuoju, kad pradėjo ant N. G. „rautis“, iš N. kalbos suprato, kad kažkas tarp jų įvyko, kad galimai su kaimynu jie apsistumdė, kad N. G. kaimynui sudavė smūgį iš alkūnės. Pats įvykio nematė, pasakoja, ką jam pasakė N. G., grįžęs iš to pažįstamo ir įsėdęs į mašiną. Prieš pareinant N. liudytojas tik girdėjo, kad kažkas šūkavo, rėkavo, tikslių frazių negirdėjo, bet suprato, kad vyko konfliktas. Paskui N. nuvežė pas kitą kaimyną. N. G. paprašytas, liudytojas nuvažiavo nupirkti N. G. maisto, o grįžęs N. G. jam pasakęs, kad reikia skambinti policijai „prisiduoti“, nes bus blogai, kadangi „davė į snukį“. Po įvykio su N. bendravo ir šis jam sakė, kad tą vakarą įvyko nesąmonė, kad tas pažįstamas pats ant jo „rovėsi“, todėl jis jam ir trenkė. Dar N. sakė, kad policijai tas žmogus pareigūnams sakęs, jog neva N. turėjo teleskopinę lazdą, tačiau liudytojas nematė, kad tą vakarą N. G. ją būtų turėjęs su savimi, buvo apsivilkęs kelnėmis ir „maike“, todėl nemano, kad kažką kažkur galėjo būti užsikišęs (1 t., b. l. 133-136). Liudytojos J. G. teisme duoti parodymai iš esmės taip pat patvirtina, kad tarp A. G. ir N. G. vyravo konfliktinė situacija. Parodė, kad pas juos į namus atvažiavo kaimynas N. G. grindų pasižiūrėti. Paskui N. G. pradėjo aiškintis apie tėvą, nes kažkas ten nesąmonių jam pripasakojo. Bekalbant N. G. liepė jos vyrui A. G. kartu su juo važiuoti pas kaimyną, kuris neva prikalbėjo apie jo tėvą, bet A. G. važiuoti atsisakė, N. G. išvažiavo be A. G.. Dar prieš N. G. išvažiuojant sakė, kad nebandytų čia vežtis to kaimyno. Grįžęs atgal po maždaug 15 minučių, visi išėjo į lauką parūkyti, J. G. dar pagalvojo, kad kartu atvažiavo ir tas kitas kaimynas ir, kad bus muštynės. Vyrui pasakius, kad N. G. jau laikas važiuoti į namus ir belydint vyrui (A. G.) N. iki mašinos, vyras gavo vieną smūgį nuo N. G. ranka, po ko jis nukrito. Liudytojos manymu, viskas įvyko dėl to, kad kaimynas A. R. prišnekėjo apie N. G. tėvą visokių nesąmonių „ant jų“, greičiausiai N. G. „užsiundė“ ant jos vyro. Sudavė su kumščiu, bet ant to kumščio galėjo būti užsidėjęs kažką ir nors nematė ką, bet taip sprendžia, nes taip sumušti žmogų galėjo tik kažką turėdamas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat parodė, kad dėl N. G. tėvo prieš du metus buvo kilęs konfliktas su vienu kaimynu ir ji liepė pas juos daugiau nebeiti, N. G., grįžęs atgal pas juos, A. G. sumušė (1 t., b. l. 127-130). Taigi, kaip matyti, tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, N. G. fizinį smurtą A. G. atžvilgiu panaudojo kilus žodiniam konfliktui tiek dėl statybos darbų kokybės, tiek dėl kaltinamojo tėvo atžvilgiu galimai panaudoto smurto, suduodamas A. G. į galvą, ir tai sąlygojo nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Teismas iš bylos aplinkybių neturi pagrindo kaltinamojo N. G. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. G. vertinti kaip atlikto dėl chuliganiškų paskatų, anaiptol, bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo savitvardos praradimą ir smurto panaudojimą sąlygojo asmeninės paskatos, t. y. kilo asmeninio pobūdžio tarpusavio konfliktas. Taigi, N. G. veiksmus prieš nukentėjusįjį A. G. lėmė asmeninės paskatos, o ne noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą. Bylos aplinkybės liudija, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį A. G. buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacijai, kad N. G. nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiškinančios priežastys. Be to, nukentėjusiojo A. G. ir liudytojos J. G. teiginiai apie neva kaltinamojo panaudotą kastetą ar kitą daiktą, sužalojusį nukentėjusįjį, bylos medžiaga nepagrįsti, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nustatyta nėra, išskyrus paties nukentėjusiojo ir minėtos liudytojos subjektyvią nuomonę. Teisminio nagrinėjimo metu specialistas H. D. savo pateiktą išvadą dėl sužalojimų patvirtino, papildomai paaiškinęs, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, o policijos tyrėjos užduotyje buvo paminėta, jog buvo suduota rankos kumščiu į kairės pusės akį. Rankos kumštis priskiriamas prie kietų bukų daiktų. Nors, kaip teisme paaiškino specialistas, nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir kitu buku daiktu, turinčiu tokias savybes, tačiau jokių kitų duomenų, išskyrus rankos kumščio, nurodyta nebuvo. Taip pat specialistas paaiškino, kad tokio pobūdžio sužalojimo nustatymui kažkokių specifinių požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, ar tai kumštis, ar tai kitas daiktas, turintis kažkokią formą, nėra. Nagrinėjamu atveju buvo paprasta kraujosruva, todėl sunku pasakyti, kokiu kietu buku daiktu padarytas sužalojimas. Specialistas paaiškino, jog neatmestina, kad tai galėjo būti kumštis. Vienu smūgiu galėjo būti padaryti tiek nosies kaulo lūžis, tiek kairės akies akiduobės vidinės sienelės lūžis ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pereinanti į žandą. Specialistas paaiškino ir tai, kad alkūnė taip pat priskiriama prie bukų kietų daiktų. Taigi, specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, o ranka, kumštis, alkūnė yra priskiriami prie kietų bukų daiktų. Todėl byloje nesant objektyvių duomenų apie kažkokio daikto turėjimą, išskyrus nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės subjektyvų interpretavimą, ši aplinkybė dėl nagrinėjamo įvykio kaltinamajam neinkriminuotina. Nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė - danties plombos iškritimas iš apatinio žandikaulio kairės pusės ketvirto danties kaltinamajam taip pat negali būti inkriminuotina, kadangi teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje nurodė, jog plombos iškritimas sužalojimu nekvalifikuojamas, kadangi nebuvo pažeista natūralaus danties vainiko struktūra, o teisminio nagrinėjimo metu papildomai paaiškino, jog sprendžiant pagal kumštį (o tuo labiau – ir pagal alkūnę), nelabai apimtų tokį plotą, kad išmuštų danties plombą apatiniame žandikaulyje. Byloje nėra objektyvių duomenų ir apie neva išankstinį kaltinamojo ruošimąsi tokio smurtinio veiksmo atlikimui. Nagrinėtinu atveju bylos aplinkybės neleidžia suponuoti išvados, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo iš pasalų, nes pasala suprantamas kaip slaptas rengimąsis, tykojimas užpulti, o šiuo atveju abu asmenys - kaltinamasis ir nukentėjusysis ėjo kartu, vienas šalia kito, kurį laiką diskutuodami. Todėl, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, į aptartą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindo teigti, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė ne tik ranka, bet ir joje turėdamas kažkokį kietą buką daiktą, bei, be kita ko, kad smūgis sąlygojo ir nurodytos danties plombos iškritimą, nėra. Todėl teismas konstatuoja, kad įvykio aplinkybės, aprašytos kaltinamajame akte, yra atitinkančios objektyvią tiesą ir kaltinamojo N. G. veiksmuose padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus (nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į žandą, odos nubrozdinimus kairiame momenyje) nėra chuliganiškų paskatų, tai yra nėra būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto subjektyviojo požymio, todėl N. G. veika, įvertinus išdėstytus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, kratos protokolą, asmens apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, specialisto išvadą, teisingai prokurorės kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo keltas klausimas dėl liudytojo A. J. parodymų teisingumo. Tačiau teismas, nuosekliai įvertinęs šio liudytojų duotus parodymus viso proceso metu, neturi pagrindo šio liudytojo parodymų vertinti kaip melagingų ir prieštaraujančių kitiems byloje surinktiems duomenims. Liudytojas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, jog paties įvykio nematė, duomenis apie įvykį, kurio metu buvo panaudotas smurtas, teikia tokius, kokius girdėjo iš paties kaltinamojo pasakojimo, todėl esminių prieštaravimų dėl įvykio aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad N. G. kaltinime nurodytą dieną galėjo padaryti nukentėjusiojo minimą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).

V. B. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 152). Prašyme nurodė, jog ji kaltinamajam yra autoritetas, N. G. klauso jos patarimų, yra šeimos draugė, pažįsta jį nuo vaikystės, yra baigusi (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Teisiamajame posėdyje V. B. papildomai nurodė, kad su N. G. yra labai artimi, jis yra jos geriausios draugės vyras. Bendrauja apie 10 metų. Jai yra žinoma, kad N. G. dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir ji pati tokį kaltinamojo poelgį smerkia.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

Nukentėjusysis A. G. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Eur turtinės ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 112-116). Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus ir didžiulį skausmą, kurį pradėjo jausti ryte, atgavęs sąmonę ligoninėje. Didelį skausmą juto apie savaitę. Negalėjo normaliai kvėpuoti, valgyti. Patyrė ilgalaikį stresą, jį patiria ir iki šiol, jog galėjo jį nužudyti. Kadangi jam buvo suduota iš pasalų, jis neturėjo jokių galimybių rinktis ar išvengti smūgio. Prieš gaunant smūgį matė, kad ant N. G. rankos buvo uždėtas kastetas, kuriuo buvo padaryti didžiuliai sužalojimai. Nurodoma, kad nukentėjusysis turi mažametį vaiką, todėl po šio įvykio iki šiol jį apima didelis stresas ir baimė, jog vaikas galėjo likti be tėvo. Didžiulius nepatogumus ir skausmą patyrė ligoninėje, kai buvo atliekama nosies operacija. Nors ir gavo narkozę, tačiau po to buvo labai skausmingas ir bjaurus laikotarpis: skaudėjo pati nosis, dėl į nosį sukištų tvarsčių visiškai negalėjo per nosį kvėpuoti, negalėjo miegoti, nes atrodė, kad pritrūkęs oro uždus, juto didelį skausmą iš nosies šnervių traukiant tvarsčius. Kadangi operacija nepavyko, ateityje reikės daryti dar vieną operaciją ir pakartotinai reikės kentėti operacijos baisumus. Nors kvėpavimas buvo atstatytas, tačiau pati nosis liko nusisukusi į šoną, dėl ko nosis atrodo negražiai ir nepadoriai. Dėl sumušimo patyrė ir kitokių išgyvenimų, nes negalėjo pasirūpinti visišką negalią turinčiu suaugusiu sūnumi, kurį reikia maitinti, keisti padėtį jo lovoje, keisti sauskelnes. Visi šie darbai teko vienai žmonai, kuriai buvo per sunku ir dėl to nukentėjusysis labai išgyveno, kad negali pats rūpintis sūnumi. Po šio įvykio sutriko normali sveikata, atsirado žaizdos virškinimo sistemoje, tapo nervingas, blogai miega naktimis. Dėl sumušto veido, sulaužytos nosies ilgai negalėjo išvykti iš namų, būti tarp žmonių ir leisti laisvalaikį ne namie. Dėl nuolatinio buvimo namuose jautė stresą, normalios būsenos pablogėjimą. Nuo suduoto smūgio jam buvo išmušta plomba, kuri buvo įdėta prieš kelis mėnesius. Teko vykti pas dantų gydytoją, kuris dantį užplombavo iš naujo ir sumokėjo 80 eurų, dėl ko patyrė ir 80 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusysis A. G. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė patikslintą civilinį dėl 3 800 Eur turtinės žalos ir 10 880 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Papildomai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu N. G. jam atlygino 1 120 Eur neturtinės žalos ir 80 eurų turtinės žalos, todėl civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo atitinkamai mažina. Taip pat ieškinyje papildomai nurodoma, jog dėl nepavykusios nosies operacijos (nosis akivaizdžiai visiškai sukrypusi) jis privalės atlikti dar vieną pilną nosies plastikos operaciją. Dėl nemokamos nosies operacijos jis kreiptis negali, kadangi jam nosies pertvaros yra sutvarkytos pirmosios operacijos metu, kvėpuoja dabar lengvai. Pati sukreipta nosis nepapuola į valstybės kompensuojamų operacijų sąrašą, todėl dėl gydymo kreipėsi į privačias klinikas. Pažymų apie operacijų kainas klinikos neišduoda ir nukentėjusiajam buvo pasiūlyta suvesti trijų pasirinktų klinikų nosies operacijų įkainių vidurkį. Šiuo atveju nukentėjusysis teismui pateikė (duomenys neskelbtini) (4 200 eurų), (duomenys neskelbtini) (4 000 eurų) ir (duomenys neskelbtini) (nuo 3200 eurų) įkainius ir išvedė vidurkį – 3 800 eurų, todėl ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo šia suma didina.

Teisme nukentėjusysis A. G. palaikė civilinį ieškinį ir nurodė, kad buvo atlikta nosies operacija, nes po įvykio buvo nukrypusi nosis, buvo sunku kvėpuoti, nes su viena nosies puse negalėjo kvėpuoti. Iki įvykio nosis buvo normali. Po operacijos nosis liko nukrypusi, atstatė tik tiek, kad galėtų kvėpuoti. Nosies tiesinimas nėra nemokamas, reikia kreiptis į plastikos chirurgus. Gavęs smūgį, skausmo nejuto, skausmą juto po to, gal kokią savaitę. Iš pradžių buvo visas sutinęs, mėlynės išsilaikė apie dvi savaites. Darbinė veikla nesutriko, sutriko sveikata. Neturėjo bėdų dėl dvylikapirštės, o po įvykio atsinaujino žaizdos ir tos bėdos tebesitęsia. Turi sūnų, kurį reikia prižiūrėti ir slaugyti, o dėl savo sveikatos jo vartyti, keisti sauskelnių negalėjo, šios pareigos teko žmonai, kuriai buvo sunku viską vienai atlikti. Vartojo vaistus nuo skausmo, bet laiko tai smulkmena, todėl ieškinyje nenurodė. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pakilo 3200 eurais dėl būsimos operacijos. Paslaugų kainos vidurkį išvedė paėmęs tris bet kokias įstaigas, nes pažymos, kiek kainuos operacija, nei viena neišduoda. Jam reikia atlikti pilną nosies rekonstrukciją. Su nosies pertvaromis viskas tvarkoje, kvėpavimui netrukdo, o kadangi kvėpavimui netrukdo, tai nekompensuoja. Yra tik pakrypimas. Valstybė kompensuoja tik tada, kai yra būtina, kai negali kvėpuoti. Tai yra plastinė nosies rekonstrukcija. Nesulaukė eilės pas plastikos chirurgus, tik turėjo nuotolinę konsultaciją. Gydytojas nurodė nelaukti ir kuo greičiau daryti operaciją. Į civilinį ieškinį pradžioje to neįtraukė, nes jam sakė, kad tikras vaizdas išryškės tik po kelių mėnesių. Pareiškus gydytojams pretenzijas už tai, kad blogai atstatė, iš jų nieko nebus galima gauti. Atstatant nosį nekokybiškai atstatė. Po smūgio nosis buvo labiau pakrypusi nei po operacijos.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).