- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 1A-260-307/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52411-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Kęstutis Jucys, Linas Žukauskas
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio, Lino Žukausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. K., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. G. K. perduota jos dukters G. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 21 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš jos išieškant konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleista dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra ji 2018 m. lapkričio 1 d. apie 13:20 val. Panevėžio rajone, kelio Vilnius – Panevėžys 122 km, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis „BMW 530“), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 1,88 promilės etilo alkoholio.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendį ir atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. paskirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.1. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. K. paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui bei turto konfiskavimą (išieškant nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „BMW 530“ vertę atitinkančią pinigų sumą (4 000 Eur), bus įgyvendinta baudžiamojo poveikio priemonių prevencinė paskirtis ir tuo pačiu užtikrintas proporcingumo principas. Prokurorės nuomone, neskirdamas G. K. dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė proporcingumo principą.
2.2. Prokurorė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-67-942/2019) pažymi, kad G. K. tyčiniais veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Dėl to ji kėlė realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. G. K., pati būdama teisininkė, gerai žinodama ir suprasdama jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą, ignoravo pasekmes, kurios galėjo kilti dėl jos netinkamo, neatsakingo elgesio, žinojo, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, bet pasirinko vairuoti automobilį, kai jos kraujyje buvo 1,88 promilės alkoholio. Prokurorės vertinimu, šios aplinkybės rodo jos didelį neatsakingumą ir pareigos laikytis galiojančių įstatymų nebuvimą. Be to, G. K. yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų už leistino važiavimo greičio viršijimą. Tai patvirtina išvadą, kad pastaroji ne pirmą kartą padaro kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau reikiamų išvadų nedaro. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, jog už padarytą teisės pažeidimą taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui ir atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, prokurorės nuomone, G. K. be dviejų teismo jau skirtų baudžiamojo poveikio priemonių, turi būti skirta ir trečioji baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes tik tokiu būdu, įvertinus byloje esančias reikšmingas aplinkybes, būtų užtikrintas proporcingumo principas.
3. Apeliaciniame skunde atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. prašo jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą sutrumpinti iki vienerių metų bei panaikinti baudžiamojo poveikio priemonės – 4 000 Eur turto konfiskavimo taikymą arba sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą.
3.1. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimas paskirti jai baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą, išieškant iš jos konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur, yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantė sutinka, kad pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, jam paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę. Tačiau, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė jai per ilgą šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Apygardos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad apeliantei nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo 1,5 promilės alkoholio ribą, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantės nusikalstama veika jokia žala (turtinė ar neturtinė) nebuvo padaryta. Be to, ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, nors transporto priemones vairuoja beveik trisdešimt trejus metus. Apeliantė pažymi, jog nusikalto pirmą kartą, yra charakterizuojama išimtinai teigiamai, taip pat ir buvusios darbovietės, kurioje dirbo daugiau nei dvidešimt trejus metus. Apeliantė nurodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos ji labai nukentėjo, nes neteko darbo bei visų socialinių garantijų. Šiuo metu ji yra registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, o teisės vairuoti transporto priemones turėjimas dažnu atveju yra reikšmingas darbdaviui sprendžiant darbo sutarties sudarymo klausimą. Apeliantės nuomone, pirmiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas uždrausti jai vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones keistinas, sutrumpinant šį terminą iki vienerių metų.
3.2. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, iš jos išieškant konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 4 000 Eur, apeliantė nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-302-1073/2018, Nr. 2K-64-511/2019 ir kt.) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, Nr. 2K-50-788/2018). Apeliantė taip pat pažymi, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
3.3. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu priėmė pripažinęs, jog yra pagrindo manyti, kad ji nebedarys nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs, kad apeliantė padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Apeliantės nuomone, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, neigiamų padarinių nebuvimą, pirmiau aptartus duomenis apie jos asmenybę ir kitus duomenis, matyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra neproporcingas. Juo labiau kad apeliantės materialinė padėtis šiuo metu yra sunki – nuo 2019 m. kovo 21 d. ji gauna tik 246,11 Eur dydžio bedarbio pašalpą, kitų pajamų šaltinio neturi, yra našlė, išlaiko aukštojoje mokykloje besimokančią dukterį. Priešingai nei nuosprendyje konstatavo apygardos teismas, apeliantė įvykio metu važiavo keliu, kuriuo eismas nebuvo intensyvus. Dėl to teismo sprendimas konfiskuoti apeliantės turto už 4 000 Eur prieštarauja proporcingumo principui, neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo apeliantę labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, yra perteklinis. Juo labiau kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui konfiskuoti tik dalį automobilio vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
4. Teismo posėdžio metu atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė atmesti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinį skundą, o prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. apeliaciniai skundai atmetami.
6. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleista dėl to, jog 2018 m. lapkričio 1 d. apie 13:20 val. Panevėžio rajone, kelio Vilnius – Panevėžys 122 km vairavo automobilį „BMW 530“ būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 1,88 promilės etilo alkoholio. Atleisdamas G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir parinkdamas jai baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog G. K. laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų. Darydamas minėtą išvadą apygardos teismas įvertino, kad G. K. anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais (b. l. 98), pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jos atsakomybę lengvina tai, kad nuo pirmosios apklausos visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstama veika žala (turtinė ar neturtinė) nepadaryta, administracine tvarka už teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, ar kitus teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, ji nebausta (b. l. 99-100). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad daugiau nei dvidešimt trejus metus G. K. dirbo įvairių apylinkės teismų teisėja, pasižymėjo pareigingumu, visada buvo mandagi, tolerantiška proceso dalyviams bei bendradarbiams (b. l. 101). Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas paskyrė atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui bei turto konfiskavimą (išieškant nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „BMW 530“ vertę atitinkančią pinigų sumą (4 000 Eur).
7. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo jai paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudoti specialia teise terminas turėtų būti sutrumpintas, o paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“) vertę atitinkančios pinigų sumos (4 000 Eur) konfiskavimas panaikintas arba atitinkamai sumažinta konfiskuotina suma. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad pastarajai turėjo būti paskirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinių skundų argumentus sprendžia, jog paskirdamas atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. baudžiamojo poveikio priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir proporcingumo principo reikalavimų nepažeidė. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra ir uždraudimas naudotis specialia teise, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas ir t. t. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama kriminaline bausme, tai yra asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, jo nubaudimo ir t. t. BK 67 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).
9. Apeliaciniame skunde atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. nepagrįstai teigia, kad jai paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams terminas yra per ilgas ir turėtų būti sutrumpintas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – terminas nustatytas pakankamai trumpas (vieneri metai šeši mėnesiai), nes siekia tik pusę maksimalios BK 68 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nustatytos trukmės. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę asmenims už vairavimą neblaiviems, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta pareiga tokiems pažeidėjams skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienerių metų šešių mėnesių. Nepaisant to, kad G. K. nustatytas vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, kurio ribos yra nuo 1,5 iki 2,5 promilės alkoholio, jai paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės terminas atitinka minėto ANK straipsnio sankcijoje nustatytą maksimalų terminą, nors jos padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu yra pavojingesnė. Apeliaciniame skunde nepagrįstai sureikšminami ir išskiriami G. K. asmenybę apibūdinantys teigiami bruožai, bet sumenkinamos jos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Tiek aplinkybė, jog jai nustatytas vidutinis apsvaigimas nuo alkoholio, tiek faktai, jog nusikalstama veika padaryta tyčia, valstybinės šventės dieną, kai eismo intensyvumas keliuose yra ypatingai didelis, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. vairuodama automobilį įvykio metu buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, vos nenuvažiavo nuo kelio (liudytojos G. B. parodymai), jos nusikalstami veiksmai nutrūko jai važiuojant automagistrale, rodo didesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumą. Tai, kad G. K. šiuo metu ieško darbo, o paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, neatitinka jos interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir nesudaro pagrindo sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
10. G. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl jai paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“) vertę atitinkančios pinigų sumos (4 000 Eur) konfiskavimas, atsižvelgiant į jos asmenybę ir turtinę padėtį, turėtų būti panaikinta arba konfiskuotina suma sumažinta. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas – vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susijusios, sudaro visumą, tai yra bendrą sistemą. Taigi, tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek kitaip jį nubaudžiant, suvaržant teises, būtina įgyvendinti BK paskirtį bei užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti proporcingas, adekvačias padarytos veikos pobūdžiui, jos pavojingumo laipsniui teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų teisėtus kitų asmenų lūkesčius nuo pavojingų kėsinimųsi. Būtent to reikalauja ir konstituciniai teisinės valstybės principai.
11. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje uždrausta veika – automobilio (didesnio pavojaus šaltinio) vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio kelia grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl prevencijai užtikrinti paprastai skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su draudimu naudotis specialiąja teise, ar turtinio pobūdžio priemonės. Įstatymų leidėjas minėtą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme nustatė privalomą transporto priemonės konfiskavimą. Net ir tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Tačiau aplinkybė, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos bei teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. apeliacinio skundo argumentus, kad jai paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“) vertę atitinkančios pinigų sumos (4 000 Eur) konfiskavimas, yra neproporcinga. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į G. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kitas aplinkybes, nusprendė, kad iš jos turi būti išieškota visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 4 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kvestionuoti tokį teismo sprendimą ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Šis teismas įvertino, jog G. K. automobilį vairavo, kai jos kraujuje buvo 1,88 promilės etilo alkoholio (tai yra vidutinis girtumo laipsnis), metų laikotarpyje jau buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 99-100). Bylos duomenimis nustatyta, kad apsvaigusi nuo alkoholio ji vairavo Visų Šventųjų dieną, kai eismas ypač intensyvus, važiavo pakankamai ilgą atstumą, pavojingai manevravo, policijos pareigūnų buvo sustabdyta autostradoje Vilnius – Panevėžys, tai yra padidinto intensyvumo kelyje. Tokiais veiksmais ji sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Šią nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju teigiama apeliantės charakteristika neleidžia daryti išvados, kad iš jos konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti suma turėtų būti mažinama. Tokios išvados nepagrindžia ir pastarosios nurodytos aplinkybės, susijusios su pasikeitusia jos turtine padėtimi. Apeliantė teismui nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius apie sunkią apeliantės materialinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilį „BMW 530“ kitam asmeniui ji pardavė likus kelioms dienoms iki įvykio, gavo už jį 4 000 Eur, šiuo metu gauna bedarbio pašalpą, prieš įvykį buvo parduotas ir kitas apeliantei priklausęs automobilis, kuriuo naudojosi jos dukra. Šios aplinkybės rodo, jog G. K. turtinė padėtis nėra ypatingai bloga. Be to, nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. atleista be užstato ir jokių kitų turtinio pobūdžio sankcijų dėl padarytos nusikalstamos veikos ji nepatyrė. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės nepatvirtina išvados, jog dėl sunkios materialinės padėties nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“) vertę atitinkančios pinigų sumos (4 000 Eur) konfiskavimas apeliantei taptų nepakeliama našta.
13. Kita vertus, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir G. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarosios nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti dėl to nepatirdamas reikšmingesnių neigiamų pasekmių, ir tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
14. Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neskirdamas atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. baudžiamojo poveikio priemonės – 30 MGL įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip jau buvo minėta, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. buvo paskirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Skirdamas šias baudžiamojo poveikio priemones pirmosios instancijos teismas įvertino prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su G. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumu, pastarosios asmenybe ir t. t. Be to, apygardos teismas analizavo G. K. skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, proporcingumo klausimą, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą. Teismas atsižvelgė, kad G. K. paskirta kita turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas) pinigine išraiška yra gana reikšminga: konfiskuotina 4 000 Eur suma yra gerokai didesnė už minimalią baudą (50 MGL), kuri gali būti paskirta už BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir beveik devynis kartus didesnė už maksimalią baudą (450 Eur), skiriamą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro vairuotojai, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) (ANK 422 straipsnio 5 dalis). Apeliaciniame skunde prokurorė nepateikė jokių reikšmingų argumentų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų daryti priešingas išvadas dėl atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus. Paskirdamas dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip ir nurodyta BK 67 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą ir automobilio „BMW 530“ vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, apygardos teismas vadovavosi tiek proporcingumo, tiek teisingumo principais ir šis teismo sprendimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai, pagal kurią asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, gali būti skiriamos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-17-788/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių G. K. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad, apygardos teismo jai parinktos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ir automobilio „BMW 530“ vertę atitinkančios sumos konfiskavimas – neatitinka pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-67-942/2019 suformuotais precedentais, tačiau šių ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo, kaltininko asmenybę apibūdinančios ir pan.) nėra analogiškos. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, prokurorės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
15. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės parinktos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų ir proporcingumo principo reikalavimų. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. apeliacinius skundus atmesti.