Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), našlė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Po kaltinamosios G. K. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. K. kaltė įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik šios kaltinamosios parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

VšĮ „Emprekis“ informacine pažyma, iš kurios matyti, kad lengvojo automobilio „BMW 530d Touring“, universalo, dyzelinu varomu varikliu, kurio darbinis tūris 2993 cm³, 2004 metų gamybos (tai yra tokio paties, kurį įvykio metu vairavo G. K.), vidutinė kaina Lietuvoje 2018 metų lapkričio mėnesį buvo 3 719 Eur + 781 Eur PVM, kaina su PVM – 4 500 eurų (b. l. 34);

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės

Tačiau, net ir esant visų nurodytų formalių sąlygų visumai, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018).

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

G. K. anksčiau neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės jokiais BK VI skyriuje nurodytais pagrindais (b. l. 98), pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuo pat pirmos apklausos visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstama veika jokia žala (turtinė ar neturtinė) nebuvo padaryta, administracine tvarka už teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, nebausta (b. l. 99-100), nors vairuoja kelių transporto priemones nuo 1985 m. lapkričio 22 d., tai yra beveik 33 metus (b. l. 83), taip pat nebausta ir už kitus teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 99-100), nuo 1995 m. gegužės 11 d. (tai yra daugiau nei 23 metus) dirbo įvairių apylinkės teismų teisėja (nusikalstamos veikos padarymo metu – (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose) ir pasižymėjo pareigingumu, visada buvo mandagi, tolerantiška proceso dalyviams bei bendradarbiams (b. l. 101). Vertinant G. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgtina į tai, kad po įvykio paimtame jos kraujyje buvo nustatyta 1,88 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 33), kas tik nežymiai viršija 1,5 promilės alkoholio ribą, skiriančią nusikalstamą veiką nuo administracinio nusižengimo, o taip pat į tai, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį apsvaigus nuo alkoholio, nesukėlė eismo įvykių, dėl jos veiksmų neatsirado neigiamų pasekmių kitiems asmenims. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinamosios G. K. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, sąlygota asmeninių aplinkybių (netikėto konflikto su seserimi), bei suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamoji G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad kaltinamoji praeityje du kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 99-100), nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes šie jos administraciniai nusižengimai nepriskiriami prie grubių ir nesusiję su transporto priemonių vairavimu apsvaigus. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąją G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

Prašymą atleisti kaltinamąją G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateikusi G. K. yra kaltinamosios duktė (tai yra artimas giminaitis ir vienintelis šeimos narys, kadangi kaltinamosios sutuoktinis V. K. miręs (b. l. 137)), ji yra pilnametė (b. l. 71), gyvena savarankiškai, mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto Teisės fakultete (b. l. 72), yra teisės programos bakalauro II kurso studentė (b. l. 138), neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 139). Šios bei G. K. prašyme nurodytos aplinkybės (tai, kad G. K. ir kaltinamoji G. K. nuolat bendrauja, kad G. K. kiekvieną savaitgalį vyksta pas mamą, kad ir kaltinamoji šiuo metu dažnai būna pas savo dukrą, o taip pat tai, kad būtent savo dukrai G. K. kaltinamoji pirma pasipasakojo apie padarytą nusikalstamą veiką, kad G. K. pasmerkė tokį motinos elgesį, kad G. K. tariasi su dukra G. K. visais svarbesniais klausimais bei visada įsiklauso į jos nuomonę bei į ją atsižvelgia) leidžia konstatuoti, kad kaltinamosios G. K. dukra G. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis autoritetą kaltinamajai ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl ji pripažintina tinkama laiduotoja. Nors G. K. yra jaunesnė už kaltinamąją, be to, du kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 140-141), šios aplinkybės nekeičia teisėjų kolegijos įsitikinimo dėl G. K. tinkamumo būti laiduotoja, kadangi, kaip jau buvo minėta, ji yra vienintelė kaltinamosios šeimos narė, laiduotoja ir kaltinamoji nuolat bendrauja, be to, jas sieja ir tai, kad kaltinamoji yra teisininkė, o laiduotoja siekia ja būti; be to, G. K. tuos du kartus administracine tvarka bausta per pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo pat teisės vairuoti kelių transporto priemonės įgijimo dienos, nes pažyma išduota už 5 metus (b. l. 140)), jos padaryti administraciniai nusižengimai nepriskiriami prie grubių ir nesusiję su transporto priemonių vairavimu apsvaigus.

Kadangi yra pagrindas atleisti kaltinamąją G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o G. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, turintis autoritetą kaltinamajai ir galintis daryti jai teigiamą įtaką, todėl, atsižvelgus ir į kaltinimą palaikiusios prokurorės, kuri baigiamosiose kalbose prašė atleisti kaltinamąją G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, poziciją, kaltinamoji G. K., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotina laiduotojos G. K. atsakomybėn.

Kadangi padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), po jo įvykdymo praėjo daugiau nei keturi mėnesiai (nuosprendžio priėmimo momentu), per šį laikotarpį kaltinamoji G. K. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas artimas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino minimumui – 1 metams ir 6 mėnesiams. Kadangi laiduotoja G. K. šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie jos savarankiškas pajamas ir turtą byloje nėra, ji mokosi, pati moka už mokslą, todėl laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Laiduotojai G. K. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi.

Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-64-511/2019). Dažniausia tokiais atvejais turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė būna turto (kelių transporto priemonės, kurią kaltininkas vairuoja nusikalstamos veikos padarymo metu, arba jo verte atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018).

Kadangi kaltinamoji G. K. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, automobilį vairavo, kai jos kraujyje buvo 1,88 promilės etilo alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis), metų laikotarpyje buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 99-100), vairavo dienos metu pakankamai ilgą atstumą, lapkričio 1 dieną (Visų Šventųjų dieną), kai eismas ypač intensyvus, policijos pareigūnų buvo sustabdyta, kai bandė įvažiuoti į autostradą (duomenys neskelbtini), tai yra padidinto intensyvumo kelią, tuo sukeldama realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir rizikuodama ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe, todėl kaltinamajam G. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienų metų šešių mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, be paminėtų aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad G. K. buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas – girtumas, nežymiai viršijantis 1,5 promilės alkoholio ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, į tai, kad nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstama veika jokia žala (turtinė ar neturtinė) nebuvo padaryta, o taip pat į tai, kad G. K. administracine tvarka už teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, nebausta (b. l. 99-100), nors vairuoja kelių transporto priemones beveik 33 metus (b. l. 83), taip pat nebausta ir už kitus teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 99-100). Skirti minimalų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą (vienerius metus) būtų neproporcinga, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, didinančias kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 ir 9 dalyse numatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia ne tik baudą nuo 300 iki 450 eurų, tačiau ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Todėl, teismo įsitikinimu, skirti G. K. minimalų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą būtų neteisinga.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas ir iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-88). Tą pačią dieną G. K. buvo išduota pažyma apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – paskyrimą įtariamajam (b. l. 81-88). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones G. K. išduotas nebuvo. Todėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonės terminas G. K. skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 21 d., kai iš jos buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas ir taip realiai buvo suvaržyta jos teisė vairuoti kelių transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Pažymėtina, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas, nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Iš 2018 m. spalio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad tą dieną G. K. jai priklausantį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) už 4 000 eurų pardavė N. L. (b. l. 69). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012). Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis) ir įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 straipsnis), o sutarties sudarymo momentas nėra siejamas su jos dalyko perdavimo momentu. Todėl, kadangi iš 2018 m. spalio 30 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad tą dieną G. K. susitarė su N. L. dėl automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo esminių sąlygų (paties sutarties dalyko, parduodamo daikto kainos), konstatuotina, kad G. K. nusikalstamos veikos padarymo momentu automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas buvo N. L., o ne G. K.. Tai, kad automobilis nusikalstamos veikos padarymo momentu nebuvo perregistruotas N. L. vardu, nepaneigia fakto, kad jis tuo metu buvo minėto automobilio savininkas.

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Įvertinus jau anksčiau minėtas aplinkybes – tai, kad G. K. automobilį vairavo, kai jos kraujyje buvo 1,88 promilės etilo alkoholio (tai yra vidutinis girtumo laipsnis), metų laikotarpyje jau buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 99-100), vairavo dienos metu pakankamai ilgą atstumą (o planavo vykti į kapines, kurios yra 32 kilometru atstumu nuo namų), Visų Šventųjų dieną, kai eismas ypač intensyvus, bandė įvažiuoti į autostradą (duomenys neskelbtini), tai yra padidinto intensyvumo kelią, tuo sukeldama realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir rizikuodama ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata bei gyvybe, taip pat tai, kad G. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja ir vykdydama šias pareigas nagrinėjo baudžiamąsias bei administracines bylas, tai yra buvo puikiai susipažinusi su gręsiančia atsakomybe už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau tai jos nesustabdė nuo vairavimo tokioje būsenoje, todėl G. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), veikos padarymo metu faktiškai priklausiusio N. L.) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2 ir 5 dalys). Šiuo atveju pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), negali būti konfiskuotas, kadangi jis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė (ir šiuo metu priklauso) trečiajam asmeniui (N. L.) ir nėra nustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nustatant konfiskuotino turto (automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) vertę teismas vadovaujasi VšĮ „Emprekis“ informacine pažyma, iš kurios matyti, kad lengvojo automobilio „BMW 530d Touring“, universalo, dyzelinu varomu varikliu, kurio darbinis tūris 2993 cm³, 2004 metų gamybos (tai yra tokio paties, kurį vairavo G. K.), vidutinė kaina Lietuvoje 2018 metų lapkričio mėnesį buvo 3 719 Eur + 781 Eur PVM, o kaina su PVM – 4 500 eurų (b. l. 34). Nei vienas iš proceso dalyvių šioje pažymoje nurodytos konfiskuotino turto rinkos vertės neginčijo, ji nekelia abejonių ir teisėjų kolegijai. Prokurorė baigiamosiose kalbose prašė konfiskuoti automobilio vertę, nurodydama automobilio kainą (4 500 eurų) su 781 Eur PVM mokesčiu, tačiau konfiskuojant turto vertę, šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu, kito įstatyminio pagrindo skaičiuoti PVM mokestį už konfiskuotino turto vertę nėra, todėl laikytina, kad preliminari tokio paties automobilio, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo G. K., vidutinė rinkos vertė yra ne 4 500 Eur, o 3 719 Eur. Tokios praktiškos analogiškose bylose laikosi ir kiti apygardų teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-206-574/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-163-651/2018). Tačiau šioje byloje nustatyta, kad G. K. 2018 m. spalio 30 d. jai priklausantį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 4 000 eurų pardavė N. L.. O tai labai panaši kaina į tą, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ informacinėje pažymoje (be PVM). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra ne 4 500 Eur, kaip baigiamosiose kalbose nurodė prokurorė, o 4 000 Eur, todėl ši pinigų suma ir išieškotina iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas), atsižvelgus į G. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pačios kaltininkės asmenybę, neprieštarauja proporcingumo principui ir visiškai atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinius tikslus. Teismas taip pat nemato jokio pagrindo išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertės.

Iš kaltinimo G. K. šalintina aplinkybė, kad ji vairavo jai priklausantį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi, kaip jau buvo minėta, šis automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė (ir šiuo metu priklauso) ne G. K., trečiajam asmeniui N. L..

Prokurorė baigiamosiose kalbose prašė G. K. skirti ir trečiąją baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų sunkumą, rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmeniui negali būti skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė. Vadinasi nėra teisinio pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vien dėl to, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta žala ir byloje nėra nukentėjusiųjų. Tačiau įstatymas numato, kad kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, turi būti atsižvelgiama į jų suderinamumą bei galimybes taisomai veikti kaltininką (BK 67 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, G. K. paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui bei turto konfiskavimą (išieškant nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą (4 000 Eur), bus įgyvendinta baudžiamojo poveikio priemonių prevencinė paskirtis ir tuo pačiu užtikrintas proporcingumo principas. Skirti dar vieną turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtų neproporcinga, tuo labiau, kad kita G. K. skirtina turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė (turto konfiskavimas) pinigine išraiška yra gana reikšminga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši pinigų suma yra gerokai didesnė už minimalią baudą (50 MGL), kuri gali būti paskirta už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bei beveik devynis kartus didesnė už maksimalią baudą (450 eurų), skiriamą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro vairuotojai, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) (ANK 422 straipsnio 5 dalis).

VI. Dėl kardomosios ir procesinės prievartos priemonių

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (dalyje dėl uždraudimo naudotis specialia teise) (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios G. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 81-82). Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos esantis G. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2018 m. kovo 22 d. VĮ Regitra, perduotinas VĮ Regitra.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Molėtai) prokurorės J. U. 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. K. vardu registruotą automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 88), perduotą saugoti G. K. (b. l. 96), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas kaip nereikalingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis), ir automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas neribotai jo faktinio savininko N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, apie tai nedelsiant pranešant VĮ Regitra ir N. L..

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

G. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti G. K. jos dukters G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius.

Laiduotojai G. K. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl G. K. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. išaiškinti, kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jos išieškant konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos esantį G. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. kovo 22 d. VĮ Regitra, perduoti VĮ Regitra.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Molėtai) prokurorės J. U. 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į G. K. vardu registruotą automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti G. K., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ir automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti neribotai jo faktinio savininko N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, apie tai nedelsiant pranešant VĮ Regitra ir N. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.